07.11.2014 Views

Akmenė – Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt

Akmenė – Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt

Akmenė – Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

6<br />

Nr. 8<br />

Lietuvoje Lietuvoje<br />

7<br />

2011 m. vasario 28 – kovo 6 d.<br />

2011 m. vasario 28 – kovo<br />

Nr. 6 d.<br />

8<br />

LIETUVOS<br />

NAUJIENOS<br />

2,63<br />

Briuselio lobizmo centras ,,Burson-Marsteller Europe" eurokomisarą<br />

iš <strong>Lietuvos</strong> Algirdą Šemetą įvertino 2,63 balo iš penkių galimų<br />

Siūlo bandomąją darbo dieną<br />

■Seime įregistruotas įstatymo<br />

projektas, kuriame siūloma<br />

įteisinti darbuotojų bandomąją<br />

darbo dieną nesudarius darbo<br />

sutarties.<br />

Parlamentarės Agnės Zuokienės<br />

įregistruotame projekte<br />

siūloma, kad išbandymas nesudarius<br />

darbo sutarties ir už<br />

darbą nemokant galėtų būti<br />

pradedamas tik informavus<br />

Valstybinę darbo inspekciją ir<br />

negalėtų trukti ilgiau nei aštuonias<br />

valandas.<br />

Tikimasi, kad taip darbdaviai<br />

geriau pasirinktų jiems tinkamą<br />

darbuotoją, sutaupytų laiko ir<br />

lėšų. Kai kuriose ūkio šakose<br />

(pvz., paslaugų sektoriuje) atsirenkant<br />

darbuotojus jau ne<br />

vienerius metus praktikuojamos<br />

„bandomosios dienos“.<br />

Įregistruotas įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti darbuotojų bandomąją<br />

darbo dieną. Fotodienos nuotr.<br />

Žvilgsnis krypsta į Japoniją<br />

■Po nesėkmingų derybų su<br />

Pietų Korėja dėl naujos atominės<br />

elektrinės statybų Lietuva<br />

derasi su Japonija.<br />

Kaip pranešė ,,Bloomberg”,<br />

<strong>Lietuvos</strong> energetikos viceministras<br />

Romas Švedas penktadienį<br />

Tokijuje surengtame susitikime<br />

su kolega iš Japonijos Yoshikatsu<br />

Nakayama diskutavo apie branduolinę<br />

energetiką, atsinaujinančius<br />

energijos ša<strong>lt</strong>inius ir jų<br />

panaudojimo technologijas.<br />

,,Japonija turi aukštus saugumo<br />

standartus, kurie leistų Lietuvai<br />

pasiekti Europos Sąjungos reikalavimus”,<br />

– po susitikimo žiniasklaidai<br />

sakė R. Švedas. „Korea<br />

Electric Power“, didžiausia Pietų<br />

Korėjos elektros gamintoja,<br />

gruodį atmetė pasiūlymą statyti<br />

jėgainę Lietuvoje.<br />

Dėl naujos atominės jėgainės statybų<br />

Lietuva derasi su Japonija. Fotodienos nuotr.<br />

Optimizmo šaukštas<br />

problemų statinėje<br />

<strong>Lietuvos</strong> laisvosios rinkos institutas pristatė 27-ąjį<br />

<strong>Lietuvos</strong> ekonomikos tyrimą<br />

Kazimieras Šliužas<br />

kazimieras.sliuzas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Pagal ilgametę praktiką<br />

tokiais atvejais,<br />

sudarant ir tvirtinant<br />

savivaldybių<br />

biudžetus, daug lemia ir tuo<br />

metu esančiųjų valdžioje interesai<br />

ir požiūriai. Tuomet<br />

atėjusiems naujiems tarybos<br />

nariams savaime knieti ką<br />

nors pakeisti jei ne kardinaliai,<br />

tai bent vieną kitą<br />

biudžeto poziciją per metus,<br />

geriau susipažinus su šiuo<br />

pagrindiniu savivaldybės finansinės<br />

veiklos dokumentu.<br />

Interesai silpnėja<br />

Tačiau „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ kalbinti<br />

savivaldybių vyriausieji<br />

finansininkai atkreipė<br />

dėmesį, kad pastaraisiais<br />

metais, aktyviau remiant iš<br />

Europos Sąjungos (ES) nukreipiamus<br />

investicinius<br />

projektus, savivaldybių<br />

biudžetų, kaip priemonės<br />

nukreipti lėšas norima kryptimi,<br />

vaidmuo sumenko. Mat<br />

iš šio ša<strong>lt</strong>inio pinigai daugiausia<br />

nukreipiami ne investicinei,<br />

o „palaikomajai“,<br />

socialinei veiklai: biudžetinėms<br />

įmonėms išlaikyti,<br />

atlyginimams, mokinių ir<br />

darželinukų krepšeliams, socialinėms<br />

išmokoms, vieno<br />

kito šaligatvio ar asfa<strong>lt</strong>uoto<br />

kelio remontui ir pan.<br />

Galbūt daugiau investicijų<br />

šiemet numato Kauno miesto<br />

savivaldybė. Pasak Finansų<br />

skyriaus vedėjo Algimanto<br />

Lauciaus, bus tęsiama „Žalgirio“<br />

arenos statyba, „Girtučio“<br />

pramogų ir sporto<br />

rūmų rekonstrukcija, bus<br />

tvarkoma Nemuno salos infrastruktūra,<br />

pradėta Laisvės<br />

alėjos rekonstrukcija – miestas<br />

laukia Europos krepšinio<br />

čempionato finalo.<br />

Kaip itin prasto savivaldybių<br />

biudžeto išlaidų planavimo<br />

pavyzdžiai dažnai<br />

nurodomi du dideli sporto<br />

objektai – valstybės gėda virtusi<br />

nacionalinio stadiono<br />

Vilniuje statyba, kurios šiemet<br />

vėl neplanuojama finansuoti,<br />

ir Kauno sporto arenos<br />

statyba, kuriai iš pradžių<br />

buvo užsimota skirti apie 1<br />

mlrd. litų ir apsižiūrėta tik<br />

gerokai vėliau.<br />

Antanas Butkevičius,<br />

Alytaus miesto savivaldybės<br />

Finansų skyriaus vedėjas,<br />

savivaldybėje besidarbuojantis<br />

nuo 1990 metų, teigia, kad<br />

pastaraisiais metais ypač<br />

sparčiai auga išlaidos sociali-<br />

Rinkiminiai miestų<br />

Didžiųjų miestų savivaldybių 2011 m. biudžetų priėmimas, sąmoningai ar ne, šiemet sutapo su<br />

nėms išmokoms. Pavyzdžiui,<br />

vien Alytaus savivaldybėje<br />

per metus tokioms dotacijoms<br />

skirtos lėšos padidėjo<br />

nuo 65,2 mln. iki 87 mln. litų.<br />

Apgaulinga parama<br />

Pasak A. Butkevičiaus, nors<br />

papildomų lėšų savivaldybės<br />

negauna, joms valstybė deleguoja<br />

vis daugiau funkcijų.<br />

Viena iš komplikuotų sričių<br />

– Europinės paramos naudojimas<br />

naujiems objektams<br />

statyti. Mat naudojant ES lėšas<br />

neretai statomi nekomercinės<br />

paskirties socialiniai,<br />

ku<strong>lt</strong>ūriniai objektai. Ne mažiau<br />

kaip 15 proc. lėšų jų statybai<br />

privalo skirti savivaldybės.<br />

Stokodamos savų lėšų,<br />

jos skolinasi ir paskui ne tik<br />

turi išlaikyti tuos objektus,<br />

bet ir grąžinti skolas su palūkanomis.<br />

A. Butkevičiaus nuomone,<br />

bėda yra ne ES lėšos, o tai,<br />

kad gautą paramą reikia skubėti<br />

investuoti, viską daryti<br />

paskubomis, neapgalvotai, o<br />

paskui ir vėl prisiminti, kad<br />

vargšas moka du kartus.<br />

Gal būtų kur kas racionaliau<br />

europinėmis lėšomis<br />

renovuoti, apši<strong>lt</strong>inti senus<br />

savivaldybės išlaikomus<br />

»Savivaldybių biudžetus planuoti – banguota sritis: sėdęs braižyti<br />

gairių negali numatyti, kas po pusmečio gali įvykti Libane, koks cunamis<br />

užpi<strong>lt</strong>i Indoneziją ar kiek naftos gali išsilieti prie Meksikos krantų<br />

objektus – bent energijos<br />

būtų sutaupoma.<br />

Sostinei reikia daugiau<br />

Prieš keletą savaičių ikirinkiminėse<br />

batalijose sostinės<br />

savivaldybės vicemeras Gintaras<br />

Babravičius atnaujino<br />

mintį, kad Vilniui reikia<br />

skirti gerokai daugiau valstybės<br />

biudžeto lėšų, negu<br />

skiriama dabar – ne tik dėl<br />

to, kad sostinė turi reprezentuoti<br />

visą Lietuvą, bet ir todėl,<br />

kad Vilnius yra didžiausias<br />

Lietuvoje darbdavys, o<br />

valstybės skiriama gyventojų<br />

pajamų mokesčio dalis tenka<br />

savivaldybėms, kuriose yra<br />

registruotas į darbą Vilniuje<br />

važinėjantis žmogus. Pirmiausia<br />

tuo aiškinamas ir<br />

faktas, kad tik abu didžiausi<br />

šalies miestai – Vilnius ir<br />

Kaunas – neįvykdė 2010 m.<br />

savivaldybių biudžetų pajamų<br />

plano.<br />

Kitų savivaldybių atstovai,<br />

suprantama, dėl to nenorėtų<br />

sutikti, nes sostinė ir taip turi<br />

daugiau galimybių užsidirbti<br />

ir užsidirba. Be to, anot A.<br />

Butkevičiaus, daugiau pinigų<br />

Lietuvoje neatsiras. Jei daugiau<br />

bus skiriama sostinei,<br />

tai mažiau liks regionams.<br />

biudžetai<br />

savivaldybių rinkimų kampanija.<br />

Dabar atsitiko priešingai, nes<br />

mažesnės savivaldybės savo<br />

finansus tvarkėsi geriau.<br />

Apskritai, anot A. Butkevičiaus,<br />

savivaldybių biudžetus<br />

planuoti – banguota sritis:<br />

sėdęs braižyti gairių negali<br />

numatyti, kas po pusmečio<br />

gali įvykti Libane koks cunamis<br />

užpi<strong>lt</strong>i Indoneziją ar kiek<br />

naftos gali išsilieti prie Meksikos<br />

krantų. Globaliame pasaulyje<br />

kiekvienas toks įvykis<br />

gali labai pakeisti bendrą<br />

padėtį.<br />

„Praėjusieji metai buvo<br />

sėkmingesni mažesnėms<br />

savivaldybėms, todėl šiemet<br />

jos padidino biudžeto pajamų<br />

ir išlaidų planus, o kai<br />

nepasiseka, kitiems metams<br />

sudaromi kuklesni – taip ir<br />

ritamės bangomis“, – sako finansininkas.<br />

FAKTAI<br />

savivaldybių biudžetai<br />

••<br />

Dviejų didžiausių šalies<br />

miestų savivaldybių biudžetai<br />

šiemet patvirtinti su 12 proc.<br />

(Kaunas) – 20 proc. (Vilnius)<br />

deficitu.<br />

••<br />

Šiemet investicijoms Kauno<br />

savivaldybė numato skolintis<br />

89,5 mln. litų, tačiau”Žalgirio”<br />

arenos Nemuno saloje statybai<br />

lėšų jau neskirs.<br />

••<br />

Šiuo metu Vilniaus apskrityje<br />

materialinės investicijos<br />

vienam gyventojui sudaro<br />

6360 Lt, o, pavyzdžiui, Marijampolės<br />

ir Tauragės apskrityse<br />

– atitinkamai 1 596 Lt<br />

ir 1 386 Lt, arba 2,5–3 karto<br />

mažiau.<br />

Miestų savivaldybės didžiausią<br />

dalį lėšų skirs statyboms.<br />

E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />

Kitaip planuoti ir neįmanoma,<br />

nes nėra saliamonų,<br />

kurie viską numatytų, todėl<br />

prognozuojant būsimų metų<br />

finansų srautus vadovaujamasi<br />

ilgamete patirtimi.<br />

savivaldybių 2011 m. biudžetai, mln. litų<br />

Miestas<br />

Vilnius<br />

Kaunas<br />

Klaipėda<br />

Panevėžys<br />

Šiauliai<br />

Alytus<br />

2011<br />

987,9<br />

731,03<br />

390<br />

232,64<br />

287,23<br />

164,26<br />

*- nėra duomenų. Ša<strong>lt</strong>inis: „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong> “<br />

2010<br />

1043,21<br />

746<br />

341,19<br />

199,76<br />

263,34<br />

128,86<br />

Likusios paskolos<br />

875<br />

164,8<br />

70<br />

n.d.*<br />

n.d.*<br />

28,3<br />

Vytautas Žukauskas<br />

LLRI ekspertas<br />

<strong>Lietuvos</strong> laisvosios rinkos<br />

institutas pristatė 27-<br />

ąjį <strong>Lietuvos</strong> ekonomikos<br />

tyrimą. Jo duomenimis,<br />

įsisenėjusios nedarbo ir<br />

šešėlinės ekonomikos problemos<br />

<strong>Lietuvos</strong> nepalieka,<br />

tačiau 2011 metais ekonominė<br />

padėtis šalyje gerės:<br />

spartės bendrojo vidaus<br />

produkto (BVP) augimas,<br />

toliau didės eksportas,<br />

kiek mažės nedarbas, gerės<br />

namų ūkių ir įmonių finansinė<br />

padėtis.<br />

2011 metais BVP augimas<br />

išliks nedidelis, palyginti<br />

su laikotarpiu prieš<br />

ekonominį nuosmukį, tačiau<br />

bus teigiamas ir sieks<br />

2,8 proc. Šiemet nesmarkiai<br />

mažės ir nedarbo lygis:<br />

metų pabaigoje darbo<br />

neturės apie 15 proc. jo ieškančių<br />

darbingo amžiaus<br />

asmenų.<br />

<strong>Lietuvos</strong> darbo rinkoje<br />

susiklostė paradoksali situacija,<br />

kai, esant aukštam<br />

nedarbo lygiui šalyje, įmonės<br />

skundžiasi negalinčios<br />

rasti tinkamų darbuotojų.<br />

Šią situaciją gali lemti ke-<br />

letas veiksnių. Nemaža<br />

dalimi tai nedarbo draudimo<br />

išmokų ir kitų darbo<br />

neturinčių žmonių turimų<br />

garantijų padarinys. Kuo<br />

didesnės garantijos teikiamos<br />

darbo neturintiems<br />

žmonėms, tuo didesnius<br />

reikalavimus jie kelia potencialiai<br />

darbo vietai.<br />

Prie paradoksalios situacijos<br />

darbo rinkoje prisideda<br />

ir šešėlinis darbas.<br />

Žmonės, nenorėdami prarasti<br />

bedarbiams teikiamų<br />

garantijų ir dėl mažesnės<br />

mokesčių naštos galėdami<br />

gauti didesnį atlyginimą,<br />

renkasi dirbti nelegaliai.<br />

Taip pat dalis kvalifikuotos<br />

darbo jėgos išvyksta į<br />

užsienį. Šie veiksniai sukuria<br />

skirtingus įmonių ir<br />

nedirbančiųjų lūkesčius.<br />

Darbo netekę žmonės, neretai<br />

turėdami kitų pasirinkimų<br />

(nedirbti ir gauti<br />

bedarbiams teikiamas garantijas,<br />

dirbti nelegaliai),<br />

už legalų darbą tikisi gauti<br />

didesnį darbo užmokestį,<br />

nei įmonės pajėgia mokėti.<br />

Lietuva 2010 metais<br />

jautė didžiųjų eksporto<br />

rinkų atsigavimą, aktyvesnis<br />

eksportas bent iš dalies<br />

atsvėrė sumažėjusią vidaus<br />

»Kuo didesnės garantijos teikiamos<br />

darbo neturintiems žmonėms, tuo didesnius<br />

reikalavimus jie kelia potencialiai darbo vietai<br />

rinkos paklausą. Spartus<br />

užsienio prekybos augimas<br />

prognozuojamas ir šiemet:<br />

tiek importas, tiek eksportas<br />

Lietuvoje didės apie 13<br />

proc.<br />

Tolesniam užsienio<br />

rinkų, į kurias orientuojamas<br />

<strong>Lietuvos</strong> eksportas,<br />

augimui įtakos turės keletas<br />

veiksnių. Iki šiol didelį<br />

poveikį <strong>Lietuvos</strong> eksporto<br />

rinkoms daro valstybių<br />

vykdoma ekonomikos skatinimo<br />

politika. Jai nustojus<br />

veikti, šių šalių paklausa<br />

gali vėl sumažėti, o<br />

tai turėtų neigiamų padarinių<br />

ir <strong>Lietuvos</strong> eksportui, ir<br />

ekonomikos augimui. <strong>Lietuvos</strong><br />

eksportui į Europos<br />

valstybes ateityje įtakos<br />

turės tolesnė bendrosios žemės<br />

ūkio politikos kryptis<br />

ir tai, kaip Europos šalims<br />

pavyks išspręsti valstybės<br />

skolos problemas.<br />

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje,<br />

pasiekusi rekordiškai<br />

aukštą lygį, nemažės ir<br />

2011 metais. Šiemet šešėlinės<br />

ekonomikos dalis sieks<br />

apie 28 proc. BVP, bent dalį<br />

savo veiklos šešėlyje vykdys<br />

39 proc. ūkinių vienetų.<br />

Tyrimo duomenimis, atsigaunant<br />

<strong>Lietuvos</strong> ekonomikai,<br />

gerės namų ūkių ir<br />

įmonių finansinė padėtis.<br />

2011 metais vidutinis neto<br />

darbo užmokestis padidės<br />

4 proc., darbo užmokestį<br />

kels apie ketvirtadalis visų<br />

šalyje veikiančių įmonių.<br />

Taip pat 2011 metais didės<br />

įmonių pelningumas ir jų<br />

investuojama pelno dalis.<br />

Taigi 27-ojo <strong>Lietuvos</strong> ekonomikos<br />

tyrimo rezu<strong>lt</strong>atai<br />

rodo, kad rinkos dalyviai<br />

įsisenėjusių <strong>Lietuvos</strong> ekonomikos<br />

problemų statinę<br />

pasaldina šaukštu nuosaikiai<br />

optimistinių prognozių<br />

2011 metams.<br />

V. Žukauskas: „Prie paradoksalios situacijos<br />

darbo rinkoje prisideda ir šešėlinis darbas“.<br />

Asmeninio albumo nuotr.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!