AkmenÄ â Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt
AkmenÄ â Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt
AkmenÄ â Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Nr. 8<br />
Nr. 8<br />
18 Užsienyje 2011 m. vasario 28 – kovo 6 d.<br />
2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. Užsienyje 19<br />
Žaliasis<br />
Europos augimas<br />
Klimato kaitos mažinimas pristatomas kompromisu<br />
tarp ekonomikos ir aplinkosaugos. Tačiau diskusijos<br />
dėl naštos pasiskirstymo vyksta per ilgai.<br />
Audros nuostoliai gali siekti šimtus<br />
milijardų dolerių. Eso nuotr.<br />
Gresia magnetinė audra<br />
■Pasaulis turėtų ruoštis<br />
artėjančiai kosminei „superaudrai",<br />
perspėja JAV<br />
mokslininkai.<br />
Vasarį Saulėje įvykusi stipriausia<br />
per pastaruosius 5 metus<br />
magnetinė audra sutapo su<br />
JAV vykusia Amerikos mokslo<br />
pažangos asociacijos konferencija,<br />
kur mokslininkai perspėjo<br />
apie prasidėjusią didžiausio 11<br />
metų trunkančio Saulės ciklo<br />
aktyvumo fazę ir galimas jos pasekmes<br />
Žemei.<br />
Artėjantys didelės energijos<br />
dalelių srautai gali „išjungti“<br />
dirbtinius Žemės palydovus,<br />
dėl sutrikusių sistemų būtų priversti<br />
leistis lėktuvai, o sugedus<br />
energijos tinklų įrangai, tektų<br />
nutraukti elektros tiekimą. Patiriami<br />
nuostoliai gali siekti šimtus<br />
milijardų dolerių.<br />
TIK SKAIČIAI<br />
100<br />
2050<br />
tiek svarų skyrė Didžioji<br />
Britanija duobėms keliuose<br />
užtaisyti<br />
mln.<br />
„Citibank“ prognozėmis,<br />
iki 2050 metų Indija bus<br />
didžiausia pasaulio<br />
ekonomika<br />
Carlas Jageris<br />
Rolandas Kupersas<br />
Project-syndicate.org<br />
Naujas tyrimas, atliktas<br />
šešių pirmaujančių Europos<br />
universitetų ir institutų,<br />
parodė, kad Europa gali priimti<br />
sprendimus, kurie būtų<br />
palankūs jos ekonomikos ir<br />
aplinkosaugos interesams.<br />
Analizė paremta išsamiu<br />
Europos augimo perspektyvos<br />
įvertinimu. Atlikta<br />
ji kaip tik tuo metu, kai<br />
Europos Sąjunga spręs, ar<br />
padidinti užsibrėžtą rodiklį<br />
dėl ši<strong>lt</strong>namio dujų išmetimo<br />
mažinimo.<br />
Iki 2020 metų padidinus<br />
dabartinį dujų išmetimo<br />
rodiklį nuo -20 proc. iki -30<br />
proc., būtų sudarytos sąlygos<br />
Europos ekonomikos atgaivinimui,<br />
nepriklausomai<br />
nuo to, ką klimato politikos<br />
srityje nuspręs daryti likusi<br />
pasaulio dalis. Jei per ateinantį<br />
dešimtmetį Europai<br />
pavyktų pasinaudoti šia galimybe,<br />
tai galėtų suteikti<br />
jos ekonomikai iki 5 proc.<br />
augimą. Visa tai reikštų<br />
6 mln. naujų darbo vietų<br />
ir BVP padidėjimą iki 800<br />
mlrd. eurų.<br />
Skiriant daugiau dėmesio<br />
Europos klimato politikai,<br />
būtų pritraukiama daugiau<br />
investicijų, kurios paskatintų<br />
naujų technologijų,<br />
tokių kaip atsinaujinantys<br />
energijos ša<strong>lt</strong>iniai ir pažangios<br />
statybinės medžiagos,<br />
plėtrą. Tai padidintų konkurencingumą,<br />
paskatintų ekonomikos<br />
augimą ir didintų<br />
investuotojų lūkesčius.<br />
Ankstesni tyrimai rėmėsi<br />
tradiciniu pusiausvyros<br />
modeliu, kuris nepaiso visų<br />
šių išvardytų efektų. Jų apskaičiavimais,<br />
užsibrėžto<br />
rodiklio padidinimas iki -30<br />
proc. galėtų atnešti vos 0–2<br />
proc. BVP augimą.<br />
Naujasis tyrimas naudojasi<br />
panašia prieiga kaip<br />
ir Vokietija, kurios siekis<br />
yra iki 2020 metų dujų išmetimo<br />
kiekį sumažinti 40<br />
proc. „Pastaraisiais metais<br />
Vokietijoje pasikeitė mąstymas:<br />
pramonėje, politikoje,<br />
visuomenėje, dabar mes<br />
suvokiame klimato politiką<br />
kaip galimybę ir iššūkį, o ne<br />
kaip pavojų“, – praėjusiais<br />
»Iki 2020 metų padidinus dabartinį<br />
dujų išmetimo rodiklį nuo -20 proc. iki<br />
-30 proc., būtų sudarytos sąlygos Europos<br />
ekonomikos atgaivinimui<br />
CV Rolandas<br />
Kupersas<br />
Kviestinis Oksfordo universiteto dėstytojas.<br />
Buvęs „Royal Dutch Shell“ kompanijos<br />
vadovas.<br />
CV Carlas<br />
Jageris<br />
metais Kankune, Meksikoje,<br />
vykusioje klimato kaitos<br />
konferencijoje kalbėjo Vokietijos<br />
aplinkos ministras<br />
Norbertas Rottgenas.<br />
N. Rottgenas yra teisus.<br />
Įsivaizduokite 1800 metais<br />
vykusį tekstilės verslo atstovų<br />
susirinkimą, kuriame<br />
yra diskutuojama, ar pradėti<br />
naudoti garo mašinas ir<br />
mechanizuoti jų medvilnės<br />
fabrikus. Vienas apskaičiuoja,<br />
kad išlaidos jam bus<br />
neįkandamos. Jei likusi<br />
dalis sutiktų su jo skaičiavimais,<br />
visuomenė prarastų<br />
0,5 proc. metinį augimą, kurį<br />
atnešė šis radikalus išradimas.<br />
Visai ekonomikai teikiama<br />
nauda buvo didesnė<br />
nei sudėta atskirų fabrikų<br />
individuali nauda.<br />
Ataskaita „Naujas augimo<br />
kelias Europai“ atskleidžia,<br />
jog investavimas<br />
į energetikos efektyvumą ir<br />
švarią energiją turi tokį pat<br />
potencialą atgaivinti Europą<br />
šiandien.<br />
„Deutsche Bank“ pirmininkas<br />
Josefas Ackermannas<br />
neseniai yra pasakęs,<br />
kad tokios investicijos pranašauja<br />
„naują pramonės<br />
revoliuciją – revoliuciją,<br />
kuri pakeist mūsų gyvenimo<br />
būdą.“<br />
Visą komentarą skaitykite<br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Europos klimato forumo įkūrėjas.<br />
Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto<br />
vyriausiasis tyrėjas.<br />
Pasak autorių, aktyvesnė kova su klimato kaita leistų Europai paspartinti ekonomikos augimą. AFP nuotr.<br />
Laisvai samdomi ir namuose dažniausiai dirbantys specialistai buriasi į bendradarbiavimo centrus. ,,HUB Vilnius“ nuotr.<br />
Nuomos<br />
virusas plinta<br />
Jau šeštus metus pasaulyje laisvai samdomi darbuotojai<br />
buriasi į vadinamuosius bendradarbiavimo centrus ir ten<br />
nuomojasi darbo vietą.<br />
Ingrida Mačiulaitytė<br />
ingrida.maciulaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Bendradarbiavimo<br />
centrų (coworking<br />
centers – ang.)<br />
idėja kilo JAV ir<br />
žaibiškai išplito po pasaulį.<br />
Naujosioms technologijoms<br />
suteikus galimybę dirbti iš<br />
bet kurios vietos, atsirado<br />
gausybė laisvai samdomų<br />
specialistų, dirbančių keliose<br />
įmonėse ar kuriančių<br />
savo verslą ir naudojančių<br />
vienintelį darbo įrankį –<br />
kompiuterį.<br />
Laisvas darbo grafikas<br />
Šie laisvai samdomi skirtingų<br />
profesijų atstovai, nuo<br />
programuotojų iki žurnalistų<br />
ar nevyriausybinių<br />
organizacijų narių, už nustatytą<br />
mokestį išsinuomoja<br />
darbo vietą – kėdę, stalą ar<br />
net atskirą kabinetą. Jiems<br />
suteikiama galimybė naudotis<br />
internetu, užkandžiauti<br />
bendroje virtuvėje, gerti nemokamą<br />
kavą ar arbatą. Kitas<br />
tokių centrų privalumas<br />
– neribotas darbo laikas. Dažniausiai<br />
čia dirbantys centro<br />
nariai į patalpas gali patekti<br />
ne tik darbo valandomis, bet<br />
ir naktį ar savaitgalį.<br />
Tyrimai rodo, kad tokia<br />
darbo aplinka yra patenkinti<br />
80–85 proc. pasirinkusiųjų<br />
darbo vietos nuomą. Tiesa,<br />
bendradarbiavimo centrai<br />
paprastai nepriima ,,triukšmingų<br />
profesijų atstovų: pardavimo<br />
vadybininkų, draudimo<br />
brokerių ar prekybos<br />
agentų.<br />
,,Bendradarbiavimo centrų<br />
tikslas – suburti tokius<br />
žmones į vieną vietą, kad jie<br />
galėtų dalytis patirtimi ir<br />
įspūdžiais, o esant reikalui<br />
ir nusipirktų vienas kito siūlomas<br />
paslaugas, – savaitraščiui<br />
,,<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ teigė<br />
bendradarbiavimo centro<br />
Vilniuje „HUB Vilnius“ iniciatorius,<br />
Socialinės ir ekonominės<br />
plėtros centro valdybos<br />
pirmininkas Mindaugas<br />
Danys.<br />
Pasak jo, tokia skirtingų<br />
sričių specialistų bendradarbiavimo<br />
forma skatina kūrybingumą<br />
ir iniciatyvą.<br />
Platus spektras<br />
Daugelyje valstybių veikiančių<br />
daugiau nei 400 bendradarbiavimo<br />
centrų veiklos<br />
spektras platus, skirtingos ir<br />
jų formos.<br />
,,Neretai tokios darbo<br />
vietos įrengiamos nekilnojamojo<br />
turto savininko nuomojamose<br />
patalpose. Dalis<br />
centrų suburia tik socialiai<br />
orientuotus specialistus –<br />
kur gali dirbti tik nevyriausybinių<br />
organizacijų atstovai<br />
bei socialiniai verslininkai.<br />
Kiti centrai akcentuoja ekologiškumą,<br />
naudoja tik perdirbtas<br />
žaliavas, – pasakojo<br />
M. Danys.<br />
Praėjusių metų spalį sostinės<br />
Šiaurės miestelyje<br />
įkurtame 180 kv. metrų ploto<br />
centre šiandien dirba 30 laisvai<br />
samdomų specialistų ir<br />
keturi savanoriai. ,,Vilniaus<br />
centre rūšiuojame šiukšles<br />
ir popierių, keli nariai dirba<br />
aplinkosaugos srityje, bet to<br />
nelaikome prioritetu, orientuojamės<br />
į socialines inovacijas<br />
kuriančius verslininkus,<br />
kurie mąstytų apie visuomeninius<br />
projektus ir siūlytų<br />
sprendimus, – teigė M.<br />
Danys. Anot idėjos iniciatoriaus,<br />
centro nariai aktyviai<br />
dalijasi kontaktais ir informacija<br />
– ar tai būtų mobiliųjų<br />
technologijų taikymas,<br />
elektroninės demokratijos,<br />
ar socialinio verslo projektai.<br />
»Žmonės už 200 litų per mėnesį<br />
gauna darbo vietą, prieigą prie interneto,<br />
nemokamą kavą ar arbatą<br />
Planuoja plėtrą<br />
Verslo sėkmę rodo ir tai, kad<br />
vos keturis mėnesius Lietuvoje<br />
gyvuojantis centras jau<br />
plečiasi. Praėjusią savaitę<br />
toks centras įsteigtas Kaune,<br />
planuojama plėstis ir į Vilniaus<br />
centrą, nes dabartiniai<br />
nariai skundžiasi geografiškai<br />
nepatogia vieta.<br />
Paklaustas, kuo naudingas<br />
toks darbas, pašnekovas<br />
teigė, kad svarbiausia šiuo<br />
atveju yra bendravimas.<br />
,,Žmogus turi galimybę ramiai<br />
dirbti, jis visą laiką gali<br />
sulaukti pagalbos, nes čia<br />
susirenka skirtingų sričių atstovų,<br />
turinčių skirtingą patirtį<br />
ir dažnai kitokį požiūrį į<br />
problemą, –pasakojo bendradarbiavimo<br />
centro, esančio<br />
Vilniuje, iniciatorius.<br />
Kitas privalumas – mažesnės<br />
išlaidos. ,,Žmonės už 200<br />
litų per mėnesį gauna darbo<br />
vietą, prieigą prie interneto,<br />
nemokamą kavą ar arbatą.<br />
Pavienis žmogus neras biuro<br />
patalpų už tokią sumą. O<br />
kartu jie sukuria didesnę pridėtinę<br />
vertę, – centro privalumus<br />
vardijo M. Danys.<br />
FAKTAI<br />
Bendradarbiavimo centrai<br />
••<br />
Pirmas bendradarbiavimo<br />
centras įkurtas 2006 metais<br />
San Franciske. Pasaulyje<br />
veikia daugiau nei 400 tokių<br />
centrų.<br />
••<br />
Deskamg.com apklausos<br />
duomenimis, 85 proc.<br />
bendradarbiavimo centrų<br />
darbuotojų jautėsi labiau motyvuoti<br />
ir daugiau bendraujantys<br />
nei dirbdami vieni.<br />
••,,Hub Vilnius“ darbo vietos<br />
kaina svyruoja nuo 70 iki 260<br />
litų per mėnesį.<br />
••<br />
Virtualaus biuro paslaugas<br />
Vilniuje taip pat teikia<br />
Saulėtekio slėnio ir Šiaurės<br />
miestelio technologijų parkai.
Change language