Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
6<br />
Nr. 39<br />
Lietuvoje Lietuvoje<br />
7<br />
2011 m. spalio 17–23 d.<br />
2011 m. spalio 17–23<br />
Nr. 39<br />
d.<br />
LIETUVOS<br />
NAUJIENOS<br />
61<br />
%<br />
Praėjusiais metais pasitikinčių II pakopos sistema buvo 61 proc., rodo<br />
Vertybinių popierių komisijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“<br />
duomenys<br />
Šildymas gali pigti<br />
■Seimo Biudžeto ir finansų<br />
komiteto pirmininkas Kęstutis<br />
Glaveckas mano, kad Lietuvai<br />
greičiausiai reikės kreiptis į<br />
Tarptautinį valiutos fondą<br />
(TVF), mat reikės palaikyti<br />
palūkanų ir pigaus pasiskolinimo<br />
balansą.<br />
K. Glaveckas skaičiuoja, kad<br />
kitąmet Lietuvai, norint padengti<br />
ankstesnes skolas, reikės 5,3<br />
mlrd. litų, o iš viso šaliai prireiks<br />
10 mlrd. litų. Išaugus Lietuvos kredito<br />
įsipareigojimų nevykdymo<br />
apsikeitimo sandorių reikšmei,<br />
skolinimosi kaina užsienio rinkose<br />
itin išaugo, o vidaus rinkoje, K.<br />
Glavecko manymu, pavyktų pasiskolinti<br />
3-4 mlrd. litų. Anot jo,<br />
iš TVF gali reikėti pasiskolinti 3-4<br />
mlrd. litų.<br />
K. Glaveckas mano, kad Lietuvai iš TVF reikės pasiskolinti 3-4 mlrd. litų. Fotodiena<br />
Milijonai valdovų rūmams<br />
■Niekaip nebaigiamioms<br />
Valdovų rūmų statyboms kitąmet<br />
Vyriausybė suplanavusi<br />
skirti apie 16 mln. litų.<br />
Ši suma numatyta Seimui<br />
teikiamame valstybės biudžete,<br />
tačiau, pasak finansų ministrės<br />
Ingridos Šimonytės, suma dar<br />
negalutinė.<br />
I. Šimonytės duomenimis, galutinis<br />
susitarimas su statytojais<br />
dar nepasiektas, todėl suma<br />
dar gali kisti. Ji pastebėjo, kad<br />
Ku<strong>lt</strong>ūros minsterija turi limitą investicijoms,<br />
todėl ministrui teks<br />
pačiam susidėlioti prioritetus.<br />
Valdovų rūmų atstatymo<br />
kaina nuo statybų pradžios<br />
2001 metais išaugo daugiau<br />
kaip 250 mln. litų – nuo 114<br />
mln. iki 367 mln. litų.<br />
Kitais metais Valdovų rūmų statyboms<br />
planuojama skirti 16 mln. litų.<br />
Fotodiena<br />
Biudžeto projektas<br />
atkeliavo į Seimą<br />
Atrodo, vyriausybė jau baigia rasti kompromisus dėl<br />
2012 metų biudžeto projekto, kuris šią savaitę atkeliauja<br />
į Seimą.<br />
Evelina Povilaitytė<br />
evelina.povilaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Nemaža dalis didžiųjų<br />
miestų gyventojų<br />
palankiai<br />
priėmė verslininkų<br />
pasiūlymą įsigyti greitai<br />
paruošiamo sveiko maisto<br />
išsineštinai. Tad anksčiau<br />
itin populiarių picų ir kebabų<br />
rinkos dalį atsiriekė<br />
„wok“ tipo makaronai ir ryžiai,<br />
sušis, įvairių rūšių kava,<br />
kokteiliai bei kiti gėrimai.<br />
Nors daugelis kalbinamų<br />
verslininkų šią verslo sritį<br />
vadina sudėtinga ir gana įnoringa,<br />
o perspektyvų mato tik<br />
didžiuosiuose miestuose, visi<br />
kol kas džiaugiasi pelningais<br />
metais.<br />
Prieš porą metų pirmieji<br />
Lietuvoje greitojo sušio<br />
restoranus atidarę „Sushi<br />
Express“ šiuo metu turi<br />
penkias prekybos vietas sostinėje,<br />
Kaune ir Klaipėdoje.<br />
Vasarą prekiauja ir Palangoje.<br />
Pasak tinklą valdančios<br />
„Fresh projects“ rinkodaros<br />
vadovo Daliaus Pocevičiaus,<br />
sėkmingai išplėtoti verslą pavyko<br />
laiku protingai įgyvendinus<br />
gerą idėją.<br />
„Patys esame sušio gerbėjai,<br />
tad turėjome idėją<br />
pardavinėti greitą, tačiau<br />
kokybišką maistą, – pasakoja<br />
D. Pocevičiaus. – Tokių pavyzdžių<br />
pasaulyje nemažai,<br />
tačiau Lietuvoje tuo metu<br />
sušių galima buvo įsigyti tik<br />
restoranuose už gana didelę<br />
kainą. Mes nusprendėme atidaryti<br />
restoranus mažesnėse<br />
patalpose, neįrengti didelių<br />
brangių virtuvių, samdyti<br />
mažiau personalo – taip brangus<br />
restoraninio lygio sušis<br />
tapo prieinamesnis. Tuo<br />
metu visi jau buvo paragavę<br />
visko, kuo buvo prekiaujama<br />
rinkoje (picų, didžkukulių ir<br />
kebabų – aut. past.), tad restoranus<br />
atidarėme labai geru<br />
laiku.“<br />
Rinka pilna<br />
Anot D. Pocevičiaus, per<br />
dvejus metus greitųjų sušių<br />
rinka prisipildė veikėjų ir<br />
šiuo metu pastebima mažėjimo<br />
tendencija. Be to, verslas<br />
nėra sezoniškas. Anot<br />
„Fresh projects“ rinkodaros<br />
vadovo, pardavimo kreivė<br />
visus metus išlieka pakankamai<br />
tolygi.<br />
Išsinešamo maisto<br />
virusas plinta<br />
Didžiuosiuose miestuose kaip grybų po lietaus pridygo sveiko greitojo maisto užkandinių ir<br />
kavinių. „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ pasidomėjo, su kuo gi „valgomas“ šis verslo segmentas.<br />
„Girdėjome, kad yra didžiųjų<br />
rinkos veikėjų, norinčių<br />
įžengti į šią sritį, – sako<br />
D. Pocevičius. – Neaišku,<br />
kaip jie elgsis, – sunku prognozuoti.<br />
Tačiau mes turime<br />
savo rinkos dalį ir jaučiamės<br />
pakankamai užtikrinti. Galiu<br />
pasakyti, kad daugelis,<br />
atidariusių sušių restoranus<br />
po mūsų, viską kopijavo,<br />
tad šiuo metu rinkoje maža<br />
išskirtinumo. Šiuo metu investuojame<br />
į kokybę, taip pat<br />
domimės Latvijos ir Lenkijos<br />
rinkomis, kuriose nemažai<br />
galimybių.“<br />
Kava su ugnele<br />
Vienas iš kavinių tinklo<br />
„Coffee Inn“ įkūrėjų Nidas<br />
Kiuberis, paklaustas apie<br />
situaciją greitojo maisto<br />
rinkoje, šypteli: „Mes tokiu<br />
formatu pardavinėti kavą<br />
pradėjome pirmieji, o pionierius<br />
visada yra pionierius.<br />
Konkurencija yra sveikas<br />
dalykas, tačiau nemanau,<br />
kad artimiausiu metu atsiras<br />
naujų rinkos dalyvių tarp kavos<br />
pardavėjų. Nebent kokių<br />
smulkių ir nepriklausomų,<br />
pavyzdžiui, kaip šeimos verslas.“<br />
Prieš ketverius su puse<br />
metų atidarę pirmąją kavinę<br />
sostinėje, šiuo metu<br />
„Coffee Inn“ kavą parduoda<br />
ne tik didžiuosiuose Lietuvos<br />
miestuose, bet ir kaimynės<br />
Latvijos sostinėje. Anot N.<br />
Kiuberio, krizė „Coffee Inn“<br />
kavinių neveikė, nes tinklas<br />
per veiklos metus surado<br />
savo nišą. N. Kiuberis taip<br />
apibrėžia „Coffee Inn“ sėkmės<br />
formulę: „Esame ne<br />
tik kavos pardavėjai, šalia<br />
jos įvyksta daug labai gerų<br />
»Daugelis atidariusių sušių restoranus po<br />
mūsų viską kopijavo, tad šiuo metu rinkoje<br />
maža išskirtinumo<br />
dalykų socializacijos prasme.<br />
Mes įsitraukiame į įvairius<br />
miesto ku<strong>lt</strong>ūrinius renginius,<br />
traukiame kūrybingus<br />
ir aktyvius žmones, todėl vadinu,<br />
kad mūsų kava yra su<br />
ugnele ir tai padeda sukurti<br />
lankytojų bendruomenę bei<br />
išlaikyti klientų lojalumą.“<br />
Trūksta meksikietiško<br />
Kaip ir kiti kalbinami pašnekovai,<br />
„Coffe Inn“ atstovas<br />
vienu iš sėkmės rodiklių įvardija<br />
ir atsiradimą tinkamu<br />
laiku tinkamoje vietoje.<br />
„Kai užsienio rinkose išsinešamos<br />
kavos tradicija gyvavo<br />
kokius 30 metų, pas mus<br />
tokios pasiūlos dar nebuvo,<br />
– pasakoja jis. –Todėl tapo<br />
labai patogu miesto gyventojams<br />
pasiūlyti atsigerti kavos<br />
jiems ir toliau judant savu<br />
ritmu. Jei kalbėsime apie<br />
kitus miestus, atidarėme kavinę<br />
Šiauliuose ir ji pateisino<br />
mūsų lūkesčius. Dėl Panevėžio<br />
kol kas sunku pasakyti,<br />
bet mažesniuose miestuose<br />
itin plėstis neketiname, nes<br />
ten per maži žmonių srautai.“<br />
N. Kiuberis priduria,<br />
kad norėtų pasižvalgyti Estijos,<br />
Lenkijos, Skandinavijos<br />
ir netgi Didžiosios Britanijos<br />
rinkose.<br />
Anot jo, kava – plataus vartojimo<br />
produktas, tad lyginti<br />
jį su išsinešamu maistu kiek<br />
sudėtinga.<br />
„Dabartinę sušių madą<br />
vadinu antra pica, kurios populiarumo<br />
laikotarpį jau išgyvenome.<br />
Manau, kad rinka<br />
nusistovės ir išretės. Šiaip<br />
tai yra sudėtingas verslas,<br />
kuriam atidaviau ketverius<br />
metus. Čia reikia įdėti labai<br />
daug darbo, viskas nevyksta<br />
savaime“, – tvirtina jis ir priduria,<br />
kad rinka dar turėtų<br />
potencialo greitam meksikietiškam<br />
maistui ir „Subway“<br />
principo sumuštinių paslaugai.<br />
Sveikas ir greitas<br />
Neseniai rinkai pristačiusios<br />
sveiko greitojo maisto<br />
restoranus „Take way“ bendrovės<br />
direktorius Eimantas<br />
Navikauskas pasakoja, kad<br />
idėją atidaryti tokio tipo maitinimo<br />
įstaigas plėtojo gana<br />
ilgai: iš pradžių bandyta siūlyti<br />
sveikus patiekalus profesionaliems<br />
sportininkams,<br />
vėliau teiktos ir maisto pristatymo<br />
paslaugos. Tačiau labiausiai<br />
pritapo sveiko greitojo<br />
maisto restoranų idėja.<br />
„Jei kalbėsime apie maisto<br />
išsinešimą, pusė klientų<br />
valgo vietoje, kita – maistą<br />
užsisako iš anksto ir išsineša.<br />
Daugiausia tokio tipo maitinimu<br />
domėjomės užsienyje,<br />
Lietuvos rinkos itin neanalizavome,<br />
tačiau tuo pačiu<br />
metu sostinėje atidarėme dvi<br />
maitinimo vietas. Pasiūlėme<br />
salotų ir „wok“ tipo maisto,<br />
kuris lietuviams labiau priimtinas.<br />
Salotas dažniausiai<br />
valgo moterys“, – šypsosi pašnekovas.<br />
Nišų yra<br />
Anot jo, svarbiausia tokiam<br />
verslui – vieta, todėl restoranams<br />
pasirinktas Verslo<br />
trikampis ir senamiestis, kuriame<br />
planuojama siūlyti ne<br />
tik maisto, bet ir gėrimų.<br />
„Turime planų pasiūlyti<br />
»Anksčiau itin populiarių picų ir kebabų<br />
rinkos dalį atsiriekė „wok“ tipo makaronai bei<br />
ryžiai, sušiai, įvairių rūšių kava, kokteiliai ir kiti<br />
gėrimai<br />
alkoholinių arba nealkoholinių<br />
gėrimų, nes šis restoranas<br />
veikia pramogų zonoje, –<br />
sako E. Navikauskas. – Kaune<br />
ir Rygoje išsinešamų kokteilių<br />
verslas itin sėkmingas,<br />
planuojame kavinių atidaryti<br />
Klaipėdoje ir Palangoje. Na, o<br />
Vilniuje – kitokios taisyklės.<br />
Šios kavinės dirba ilgiau nei<br />
kiti restoranai ir siūlo lengvų,<br />
pigesnių nei klubuose<br />
kokteilių.“<br />
Anot E. Navikausko,<br />
„Take way“ – pirmasis lietuviško<br />
maitinimo tinklas, nurodantis<br />
parduodamų patiekalų<br />
sudėtį ir maistingumą:<br />
„Džiugu, kad klientai tuo domisi,<br />
nes mūsų pirkėjai dažniausiai<br />
20–40 metų amžiaus<br />
ir pastebime, kad rūpinasi<br />
savo išvaizda bei sveikata.<br />
Tai taip pat aktualu, nes netrukus<br />
įstatymai visas maitinimo<br />
įstaigas įpareigos teikti<br />
tokią informaciją.“<br />
Pašnekovas tvirtina konkurentų<br />
kvėpavimo į pakaušį<br />
nejaučiantis, o konkurenciją<br />
apskritai vertinantis teigiamai,<br />
nes ji ne tik verčia pasitempti,<br />
bet ir traukia klientus<br />
vartoti sveiką greitąjį maistą.<br />
„Manau, dar yra nišų plėstis,<br />
ypač jei kalbėsime apie<br />
kai kurių restoranų ar jų tinklų<br />
kainodarą, – sako E. Navikauskas<br />
– Lietuviai nėra jautrūs<br />
kainai, tačiau visuomet<br />
įvertina, kokį produktą gaus<br />
už mokamus pinigus. Abejočiau<br />
dėl sumuštinių verslo<br />
perspektyvos, nes Kaune tokios<br />
paslaugos jau siūlomos,<br />
tačiau ne itin sėkmingai. Matyt,<br />
sumuštinis kaip maisto<br />
produktas nėra priimtinas.<br />
Bet, pavyzdžiui, abejoju, ar<br />
kas iš rinkos išstums kebabus.<br />
Jie turi savo pirkėjų.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o rinkoje nišų dar<br />
yra.“ Anot E. Navikausko,<br />
pagrindinė lietuviško verslo<br />
problema – mada kopijuoti<br />
sėkmingus projektus, o ne patiems<br />
ieškoti naujų idėjų.<br />
FAKTAI<br />
Vidutinės greitojo<br />
maisto kainos Vilniuje<br />
••<br />
Sušis – 6,9–24,9 lito<br />
••<br />
Sušių rinkiniai keliems žmonėms<br />
– 59–139,9 lito<br />
••„Wok“ tipo makaronai<br />
arba ryžiai – 10,99–20 litai<br />
••<br />
Kava – 4–9 litai<br />
Anksčiau populiarių picų ir kebabų<br />
rinkos dalį atsiriekė sušiai,<br />
kokteiliai, makaronai. Fotodiena<br />
Vyriausybė vargais negalais dėl biudžeto projekto susitarė. Fotodiena<br />
Evelina Povilaitytė<br />
evelina.povilaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Praėjusią savaitę finansų<br />
ministrė Ingrida Šimonytė<br />
Lietuvos verslo konfederacijos<br />
konferencijoje pristatydama<br />
biudžeto projektą<br />
teigė, kad vyriausybė jo projektą<br />
turėtų palaiminti dar<br />
ketvirtadienį. Tačiau tam<br />
sutrukdė diskusijos, kilusios<br />
tarp ministrų. Vidaus<br />
reikalų, sveikatos apsaugos,<br />
ku<strong>lt</strong>ūros, aplinkos, susisiekimo,<br />
teisingumo ir švietimo<br />
ir mokslo ministrai<br />
tvirtino neremsiantys biudžeto<br />
projekto, jei bus mažinamos<br />
algos mokytojams,<br />
medikams, policijos pareigūnams,<br />
ugniagesiams ir<br />
ku<strong>lt</strong>ūros darbuotojams. Po<br />
šių pareiškimų prieita prie<br />
kompromiso.<br />
„Radome sutarimą: pensijos<br />
bus didinamos nuo<br />
kitų metų pradžios, tačiau<br />
viešojo sektoriaus darbuotojams<br />
atlyginimai taip pat<br />
nemažės. Trūkstamų lėšų<br />
rasta mažinant išlaidas investiciniams<br />
projektams,<br />
taip pat valstybės piniginį<br />
įnašą vykdant ES remiamus<br />
projektus”, – teigė susisiekimo<br />
ministras Eligijus<br />
Masiulis.<br />
Trūksta dėmesio<br />
Pasak Lietuvos verslo<br />
konfederacijos prezidento<br />
Valdo Sutkaus, 2012 metų<br />
valstybės biudžeto svars-<br />
tymo procese verslininkams<br />
nebuvo skirta laiko<br />
nei susipažinti su biudžeto<br />
projektu, nei pateikti savo<br />
siūlymų.<br />
„Nenormalu, kad formuojant<br />
valstybės biudžetą<br />
nėra dialogo ir viešo svarstymo<br />
su pagrindiniu mokesčių<br />
mokėtoju – verslu. Mes<br />
norime žinoti, kaip gyvens<br />
valstybė ir kokiomis sąlygomis<br />
dirbs verslas. Todėl<br />
esame įsitikinę, kad būtina<br />
gilesnė diskusija ir rimtas<br />
verslo pasiūlymų svarstymas“,<br />
– sakė V. Sutkus.<br />
Verslo atstovams biudžeto<br />
projektą praėjusią<br />
savaitę pristatė I. Šimonytė,<br />
šią savaitę jis keliauja<br />
svarstymui į Seimą.<br />
Kalbėdama apie kitų<br />
metų biudžeto projektą finansų<br />
ministrė pabrėžė,<br />
kad svarbiausia 2012 metais<br />
sumažinti biudžeto deficitą<br />
iki numatytos Mastrichto<br />
kriterijų ribos ir efektyviai<br />
perimti 7 mlrd. litų ES<br />
skiriamų lėšų. I. Šimonytė<br />
žada nedidinti mokesčių ir<br />
grąžinti senatvės pensijas į<br />
buvusį lygmenį.<br />
„Kalbos apie PVM didinimą<br />
yra iš ančių serijos,<br />
– ramina ministrė. – Svarbiausia<br />
kitąmet sumažinti<br />
biudžeto deficitą, todėl imsimės<br />
visų priemonių. Tokioje<br />
situacijoje kaip mūsų,<br />
reikės skolintis tarptautinėse<br />
rinkose. Ir kuo mažesnis<br />
skolinimosi poreikis,<br />
tuo pigesnės paskolos.<br />
Kitas dalykas: kuo didesnis<br />
deficitas, tuo daugiau<br />
turime skolintis ir daugiau<br />
mokesčių turime skirti<br />
skoloms administruoti ir<br />
dengti. Taip pat yra ES<br />
įpareigojimas, kad 2012 m.<br />
biudžeto deficitas turi būti<br />
sumažintas iki 2,8 proc. Jei<br />
mes to nepadarysime, mūsų<br />
atžvilgiu gali būti imtasi<br />
sankcijų.“<br />
Į TVF nesikreips<br />
Anot konferencijos dalyvio<br />
Seimo biudžeto ir finansų<br />
komiteto pirmininko Kęstučio<br />
Glavecko, Lietuvai<br />
reikės kreiptis į Tarptautinį<br />
valiutos fondą, nes norint<br />
padengti ankstesnes<br />
skolas reikės 5,3 mlrd. litų.<br />
Pasak I. Šimonytės, Lietuva<br />
į TVF kreiptis neketina,<br />
tačiau visada yra pasirengusi<br />
atsarginį planą.<br />
„Nežinau, ar mums reikia<br />
save tiek menkinti ir<br />
sakyti, kad mums reikalingas<br />
prievaizdas, nes be jo<br />
negalime nieko padaryti.<br />
Akivaizdu, kad galime padaryti<br />
daug ir daug padarėme.<br />
Tiesa, tai kainuoja“,<br />
– sakė I. Šimonytė.<br />
»Ar mums reikia save tiek menkinti ir sakyti,<br />
kad mums reikalingas prievaizdas
Change language