Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Nr. 39<br />
Nr. 39<br />
18 Užsienyje 2011 m. spalio 17–23 d.<br />
2011 m. spalio 17–23 d. Užsienyje 19<br />
L. Pagrotskio teigimu, mažosioms<br />
ES valstybėms euro zonos keliama<br />
grėsmė yra tiesiog įgimta pačios ES<br />
struktūros išdava.<br />
Project-syndicate<br />
Europa<br />
karštligiškai<br />
ieško išeities<br />
postus Europos valstybėse:<br />
tai buvęs Vokietijos finansų<br />
ministras Hansas Eichelis,<br />
buvęs Prancūzijos užsienio<br />
reikalų ministras Bernardas<br />
Kouchneris, buvęs Suomijos<br />
prezidentas Martti Ahtisaari,<br />
buvęs Vokietijos užsienio reikalų<br />
ministras Josephas Fischeris,<br />
buvęs Vengrijos premjeras<br />
Gordonas Bajnai, buvęs<br />
Austrijos federalinis kancleris<br />
Alfredas Gusenbaueris,<br />
buvęs Lenkijos premjeras<br />
Tadeuszas Mazowieckis, Latvijos<br />
prezidentė Vaira Vyke-<br />
Freiberga.<br />
Turkijos studentai nepaliauja<br />
protestuoti. AFP<br />
Pasitiko kiaušiniais<br />
■Turkijos studentai apmėtė<br />
kiaušiniais oficialų TVF<br />
atstovą Marcą Lewisą, kai šis<br />
skaitė paskaitą viename iš<br />
Bursos provincijos universitetų.<br />
Jaunuoliai skandavo šūkius<br />
prieš TVF kursą. Jie taip pat<br />
reikalavo nemokamo mokslo.<br />
Į įvykius įsikišo universiteto apsaugos<br />
darbuotojai – jie išvedė<br />
triukšmadarius iš salės. M.<br />
Lewisas per šį incidentą nenukentėjo.<br />
2009 metais analogiškas<br />
išpuolis buvo surengtas prieš<br />
tuometį TVF vadovą Dominique'ą<br />
Straussą-Kahną per jo<br />
susitikimą su vieno Stambulo<br />
universiteto studentais. Tada<br />
vienas jaunuolis paleido į jį<br />
batą protestuodamas prieš kapitalistinę<br />
sistemą.<br />
TIK SKAIČIAI<br />
74 mlrd.<br />
po nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje finansiniai nuostoliai jau<br />
siekia 74 mlrd. JAV dolerių<br />
6,1 %<br />
rugsėjį infliacija Kinijoje ir toliau<br />
mažėjo, praėjusį mėnesį ji siekė<br />
6,1 proc.<br />
Euro šmėkla<br />
Krizės šmėklai bastantis po Europą tapo madinga<br />
ieškoti ka<strong>lt</strong>ųjų. Žurnalistai, politikai ir ekonomistai<br />
dairosi atpirkimo ožių. Pagrindiniu taikiniu tampa<br />
bankininkai ir politikai.<br />
Leifas Pagrotskis<br />
Project-syndicate.org<br />
Bankininkai nusipelno<br />
griežto žodžio dėl neatsakingo<br />
skolinimo ir spekuliacijų,<br />
kurios vos neatvedė Airijos<br />
ir Latvijos ekonomikų<br />
prie visiško žlugimo. Nereikėtų<br />
pamiršti jų neigiamos<br />
įtakos Ispanijai ir Portugalijai.<br />
Savo ruožtu politikai ka<strong>lt</strong>inami<br />
neryžtingumu imantis<br />
griežtos fiskalinės politikos,<br />
kuri būtų užkirtusi<br />
kelią nekilnojamojo turto<br />
burbulams, beprotiškiems<br />
valstybių biudžetų deficitams<br />
ir ekonomikos perkaitimui.<br />
Subliūškus burbulams,<br />
byrant bankinei sistemai,<br />
stringant viešiesiems finansams<br />
ir smunkant darbo rinkai<br />
ka<strong>lt</strong>ieji niekšai turi būti<br />
įvardyti ir nulinčiuoti.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o viešos tokio pobūdžio<br />
spekuliacijos yra<br />
beprasmės. Visiems aišku,<br />
kad ir bankininkai, ir politikai<br />
pridarė daug šiurkščių<br />
klaidų ir tai sukėlė šiandieninę<br />
krizę.<br />
Nors kai kurie Europos<br />
politikos ir finansų lyderiai<br />
pasirodė prastai, negalima<br />
manyti, kad krizės priežastys<br />
yra ES periferijos vadovų<br />
nekompetentingumas<br />
ir amoralūs veiksmai. Dar<br />
visai neseniai Airijos ir Latvijos<br />
vadovai buvo viešai giriami<br />
ir vadinami sektinais<br />
pavyzdžiais Europai. Prabėgus<br />
trumpam laikui juos<br />
pradėta drabstyti purvais.<br />
Ka<strong>lt</strong>ę turėtų dalytis ir tie,<br />
kurie žinojo arba privalėjo<br />
žinoti apie rizikas, kylančias<br />
atimant iš atskirų ES valsty-<br />
CV Leifas Pagrotskis<br />
Švedijos parlamento narys.<br />
Švedijos centrinio banko valdybos<br />
vicepirmininkas.<br />
2010 m. gegužę tapo Graikijos<br />
premjero George‘o Papandreou<br />
patarėju.<br />
bių galimybę savarankiškai<br />
nusistatyti palūkanų normas.<br />
Visi puikiai supranta, kad<br />
mažos palūkanų normos sukuria<br />
kreditavimo burbulą.<br />
Tokiose valstybėse narėse,<br />
kurių skolinimosi sąnaudos<br />
panašios į Vokietijos, tačiau<br />
kainų augimas smarkiai<br />
lenkia pastarosios rodiklius,<br />
galima tikėtis tik ekonomikos<br />
perkaitimo, infliacijos<br />
augimo ir dar mažesnių skolinimosi<br />
sąnaudų.<br />
Neįmanoma užkirsti kelio<br />
kreditų burbulo paskatintam<br />
vartojimui vien fiskalinėmis<br />
priemonėmis, būtų<br />
absurdiška net bandyti tai<br />
daryti. Neįsivaizduoju, kaip<br />
siūlytumėte sugriežtinti<br />
fiskalinę politiką tokioje<br />
demokratinėje šalyje kaip<br />
Airija, kurioje kreditavimo<br />
paskatinta perkamoji galia<br />
per trejus metus nuo 2004 iki<br />
2007 metų padidėjo 100 proc.<br />
šalies BVP. Politikai, kurie<br />
išdrįstų drastiškai pake<strong>lt</strong>i<br />
mokesčius ir mažinti viešąsias<br />
išlaidas per tokį ekonominį<br />
spurtą, būtų pasmerkti<br />
profesinei pražūčiai.<br />
Mažosioms periferinėms<br />
1997–2004 m. – Švedijos pramonės<br />
ir prekybos ministras.<br />
Gimė 1951 m. spalio 20 d.<br />
Geteborge.<br />
valstybėms euro zonos keliama<br />
grėsmė yra tiesiog<br />
įgimta pačios ES struktūros<br />
išdava. Didžiąją ka<strong>lt</strong>ės dalį<br />
turėtų prisiimti tie, kurie<br />
kūrė tokio pobūdžio monetarinę<br />
sąjungą, arba tie, kurie<br />
numatė kilsiančias grėsmes,<br />
tačiau nedrįso garsiai protestuoti.<br />
Vieningosios Europos<br />
svajonė privertė nuti<strong>lt</strong>i<br />
racionalius protus. Šiandien<br />
mes pabudome ir pažvelgėme<br />
egzistencinei euro zonos<br />
krizei į akis.<br />
Aplaidus požiūris į galimas<br />
grėsmes ir aklas tikėjimas<br />
perdėtais pranašumais<br />
užprogramavo iš prigimties<br />
destruktyvią piniginę sąjungą,<br />
orientuotą tik į trumpalaikę<br />
naudą. Ka<strong>lt</strong>inamieji<br />
turi būti asmenys, kurie ne<br />
tik toleravo, bet ir aktyviai<br />
skatino tokių šalių kaip Latvija<br />
klaidingą ekonominę<br />
politiką. Jie vertė būsimąsias<br />
ES nares teisiškai įsipareigoti<br />
ateityje prisijungti<br />
prie monetarinės sąjungos<br />
ir mainais žadėjo ekonominį<br />
augimą, klestėjimą bei<br />
griežtą fiskalinę discipliną<br />
Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
»Vieningosios Europos svajonė privertė<br />
nuti<strong>lt</strong>i racionalius protus<br />
George'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“<br />
ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio<br />
finansų sistemai.<br />
Leonas Grybauskas<br />
leonas.grybauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Išgelbėti euro zoną<br />
gali tik neatidėliotini<br />
ir suderinti Europos<br />
valdžios veiksmai,<br />
kitu atveju jos problemos<br />
sukels pasaulinės<br />
finansinės sistemos griūtį.<br />
Su tokiu įspėjimu į Europos<br />
Sąjungos (ES) valdžią<br />
kreipėsi Amerikos milijardierius<br />
G. Sorosas ir 95<br />
įtakingi Europos politiniai<br />
veikėjai, ekonomistai ir<br />
verslininkai.<br />
Tačiau problema ta, kad<br />
dalis jų siūlomų priemonių<br />
prieštarauja dalies ES<br />
G. Sorosas atseikėjo dozę kritikos Europos valdžiai. Reuters<br />
bendrijos narių konstitucijoms.<br />
Reikalinga bendra ministerija<br />
„Euro krizė privalo būti<br />
įveikta dabar, – rašoma atvirame<br />
laiške, kurį praėjusią<br />
savaitę publikavo „Financial<br />
Times“. – Priemonės, kurių<br />
imamasi šiuo metu, nereikšmingos<br />
ir ne laiku, jos tik<br />
didina globalios finansinės<br />
griūties riziką. Euro zonos<br />
sistema toli nuo tobulybės...“<br />
Euro zonos valdžia privalo<br />
priimti teisiškai įpareigojantį<br />
susitarimą dėl bendros<br />
finansų ministerijos įkūrimo,<br />
įsitikinę laiško autoriai. Bendra<br />
ir vienintelė ministerija<br />
turi turėti teisę konsoliduoti<br />
visų 17 euro zonos šalių lėšas,<br />
kad būtų įvykdyti bendri uždaviniai.<br />
Faktiškai kalbama<br />
apie bendro biudžeto suformavimą.<br />
Finansų ministerijai taip<br />
pat reikėtų suteikti įgaliojimus<br />
įgyvendinti bendrą<br />
visoms šalims finansinę politiką,<br />
rašo laiško autoriai.<br />
Be to, būtina stiprinti bankų<br />
sistemos priežiūrą ir indėlių<br />
draudimo sistemą, taip pat<br />
parengti bendrą visų euro zonos<br />
šalių ekonominio augimo<br />
strategiją.<br />
Tarp laišką pasirašiusiųjų<br />
– daugybė politikų, kurie<br />
anksčiau užėmė svarbiausius<br />
Kritikuoja Vokietiją<br />
G. Sorosas jau ne kartą kritikavo<br />
Europos valdžią, kuri,<br />
jo nuomone, veikia nepakankamai<br />
ryžtingai. „Valdžia<br />
nesiūlo sprendimų, ji tiesiog<br />
vilkina laiką“, – sako jis.<br />
Rugpjūčio viduryje G. Sorosas<br />
apka<strong>lt</strong>ino Vokietiją, neva<br />
ji gilina euro zonos krizę.<br />
Duodamas interviu vokiečių<br />
leidiniui „Handelsblatt“ G.<br />
Sorosas pareiškė, kad bendrų<br />
visai euro zonai obligacijų,<br />
kurioms priešinasi Vokietija,<br />
sukūrimas būtų vienintelė<br />
priemonė, kuri padėtų išvengti<br />
euro žlugimo.<br />
G. Soroso nuomone, finansinė<br />
parama atskiroms valstybėms<br />
– kelias, vedantis į<br />
aklavietę, nes būtina teikti<br />
paramą visos euro zonos ekonomikoms.<br />
Trys žingsniai<br />
»Finansinės rinkos tempia pasaulį į naują<br />
didžiąją depresiją, o valdžia, ypač Europos<br />
valstybių, jau nekontroliuoja padėties<br />
Rugsėjį G. Sorosas parašė<br />
laišką „Financial Times“ ir<br />
tvirtino, kad finansinės rinkos<br />
tempia pasaulį į naująją<br />
didžiąją depresiją, o valdžia,<br />
ypač Europos valstybių, jau<br />
nekontroliuoja padėties. Tada<br />
jis pasiūlė nedelsiant žengti<br />
tris žingsnius. Pirmiausia<br />
„perduoti didelius bankus<br />
Europos centrinio banko žinion<br />
mainais už laikinąsias<br />
garantijas ir permanentinę<br />
rekapitalizaciją“. Antra, ECB<br />
privalo leisti Italijai ir Ispanijai<br />
laikinai refinansuoti savo<br />
skolas su minimaliais procentais.<br />
Svarbiausia neleisti,<br />
kad galimas Graikijos bankrotas<br />
persike<strong>lt</strong>ų į kitas šalis,<br />
įspėjo G. Sorosas. Trečias<br />
pasiūlymas – sukurti bendrą<br />
finansų ministeriją.<br />
„Tokie žingsniai nuramintų<br />
rinkas ir suteiktų<br />
Europai laiko, per kurį būtų<br />
sukurta augimo strategija, be<br />
kurios neįmanoma išspręsti<br />
skolų problemos“, – nurodė<br />
G. Sorosas.<br />
Pažadėjo padirbėti<br />
žiūrėti svarbiausius ES dokumentus.<br />
Smulkus veiksmų<br />
planas bus pristatytas lapkričio<br />
3 dieną vyksiančiame<br />
Didžiojo dvidešimtuko susitikime.<br />
Į paketą bus įtraukti<br />
valiutų sąjungos stabilizavimo<br />
veiksmai ir finansų kredito<br />
institutų palaikymo priemonės.<br />
N. Sarkozy taip pat<br />
pažadėjo pristatyti Vokietijos<br />
ir Prancūzijos koncepciją,<br />
kuri numatys „reikšmingus<br />
sutarčių, kurie laikomi ES<br />
pagrindu, pakeitimus“. A.<br />
Merkel patikslino, kad bus<br />
pristatyta įstatymų bazė,<br />
kuri užtvirtins „euro zonos<br />
valstybių bendradarbiavimo<br />
finansų-ekonomikos politikos<br />
klausimais įsipareigojimus“.<br />
Trečiadienį Europos Komisijos<br />
pirmininkas Jose<br />
Manuelis Barroso taip pat<br />
Politikai laiko pagrįstu laiško<br />
autorių nerimą. Praėjusį pirmadienį<br />
Vokietijos kanclerė<br />
Angela Merkel ir Prancūzijos<br />
prezidentas Nicolas Sarkozy<br />
pažadėjo iki spalio pabaigos<br />
parengti naują Europos gelbėjimo<br />
planą, o paskui perragino<br />
ES šalis veikti ryžtingiau.<br />
Jis nurodė penkias<br />
pagrindines gaires kovai su<br />
euro zonos krize: ryžtingus<br />
veiksmus gelbstint Graikiją,<br />
euro zonos stiprinimą, bankų<br />
sektoriaus rekapitalizaciją,<br />
augimo skatinimą ir ES ekonomikos<br />
valdymo reformą.<br />
„Krizė pasiekė „sisteminius“<br />
mastelius ir grasina<br />
destabilizuoti pasaulio ekonomiką“,<br />
– pasakė jis Europos<br />
Parlamente.<br />
J. M. Barroso išreiškė<br />
paramą prieštaringai vertinamam<br />
Nyderlandų pasiūlymui<br />
dėl ekonomikos ir pinigų<br />
politikos eurokomisaro galių<br />
išplėtimo suteikiant jam galimybę<br />
perimti itin sunkioje<br />
padėtyje dėl susikaupusių<br />
skolų atsidūrusios euro zonos<br />
narės ekonomikos politikos<br />
kontrolę.<br />
FAKTAI<br />
Europos gelbėjimo planas<br />
••<br />
Pirmuoju smuiku kuriant<br />
naują euro zonos gelbėjimo<br />
planą griežia Tarptautinio<br />
valiutos fondo ekspertai JAV.<br />
••<br />
Pirmoji euro zonos gelbėjimo<br />
plano dalis – 50 proc.<br />
Graikijos skolų nurašymas. Su<br />
tokia netektimi esą turės susitaikyti<br />
lėšų į šios šalies obligacijas<br />
įmerkę investuotojai.<br />
••<br />
Taip pat numatoma šiuo<br />
metu 440 mlrd. eurų siekiantį<br />
EFSF padidinti keturis<br />
kartus. Fondas esą prisiimtų<br />
didžiąją dalį rizikos ir lėšų<br />
probleminėms valstybėms<br />
skolintų kartu su Europos centriniu<br />
banku.<br />
••<br />
Trečia plano dalis – stiprinti<br />
euro zonos bankus, kurių kapitalas<br />
pernelyg menkas, kad<br />
pake<strong>lt</strong>ų galimus nuostolius.
Change language