Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Nr. 39<br />
Nr. 39<br />
22 Reportažas 2011 m. spalio 17–23 d.<br />
2011 m. spalio 17–23 d. Reportažas 23<br />
Pažadų nuskurdintas<br />
Didžiasalis<br />
2004 metais Didžiasalyje apsilankęs tuometinis prezidentas Valdas Adamkus visuomenei priminė apie aplink miestelį<br />
esančius naudingų iškasenų plotus ir pažadėjo, kad čia stovės plytų gamykla. Tačiau gamyklą statyti turėjusi<br />
„Luido keramika“ nerado investuotojo.<br />
Šalia parduotuvės susėdę vyrai<br />
pasakojo, kad stipraus gėrimo<br />
butelio iš rankų nepaleidžia porą<br />
savaičių, nes gyventi čia –<br />
labai blogai.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
Didžiasalietė apgailestavo, kad<br />
baigęs vidurinę mokyklą<br />
jaunimas stengiasi išvažiuoti iš<br />
gimto miestelio kuo toliau.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
tvirtos rankos.“<br />
Genadijus pasakojo, kad<br />
iki krizės ceche jis uždirbdavo<br />
minimalų atlyginimą,<br />
dabar gauna ir pusantro<br />
tūkstančio litų į rankas. „Jau<br />
galima gyventi. Galiu pasakyti,<br />
kad viskas atsigauna“,<br />
– linktelėjo galva jis. Tačiau<br />
į kalbas apie žadėtą plytų gamyklą<br />
Genadijus nesileido:<br />
„Baikite, kai tik rinkimai,<br />
tai ir stato tą gamyklą. O po<br />
rinkimų – vėl tylu.“ Anot jo,<br />
net jeigu gamykla atsirastų,<br />
darbo jėgos Didžiasalyje nebūtų<br />
daug, mat vietiniai pernelyg<br />
įpratę gyventi nedirbdami<br />
ir gaudami pašalpas.<br />
Dina Sergijenko<br />
dina@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Netoli sienos su Ba<strong>lt</strong>arusija<br />
esantis<br />
Didžiasalio miestelis<br />
svečius pasitinka<br />
iškalbinga tyla. Nuo<br />
vieškelio matyti garsieji du<br />
daugiabučiai su vietoje langų<br />
žiojinčiomis skylėmis, o Didžiasalio<br />
pabaigoje stūkso apleisto<br />
ku<strong>lt</strong>ūros centro griuvėsiai.<br />
Greta – sovietinių laikų<br />
palikimas: buvusių gamyklų<br />
likučiai.<br />
Kai lankėmės Didžiasalyje,<br />
laikrodžiai mušė penktą popiet.<br />
Įprastame mieste tokiu<br />
metu iš biurų, įstaigų pasipi<strong>lt</strong>ų<br />
į namus skubantys žmonės,<br />
jie plūstų į parduotuves,<br />
pirktų produktus vakarienei,<br />
gatvėmis zuitų automobiliai.<br />
Tačiau Didžiasalyje daugiausia<br />
judesio būna, kai iš<br />
ryto iš aplinkinių kaimelių<br />
į mokyklą atvežami vaikai,<br />
o popiet jie keliauja atgal.<br />
Daugelis vietos gyventojų<br />
neturi darbo, pragyvena iš<br />
gaunamų pašalpų, tad ir pasibaigus<br />
darbo dienai, kaip<br />
sakė patys, lieka sėdėti prie<br />
televizoriaus.<br />
Tuos, kurie neužsimiršta<br />
prie televizoriaus, galima<br />
sutikti gatvėse. Dažniausiai<br />
netoli parduotuvių, kuriose<br />
lengvai gėrimų atsargas gali<br />
pasipildyti net ir ant kojų<br />
nebepastovintis žmogus. „Geriu.<br />
Dvi savaites jau geriu, –<br />
nerišliai pasakojo anksčiau<br />
Utenoje gelbėtoju dirbęs vyras.<br />
– Pragėriau teises (vairuotojo<br />
pažymėjimą – aut.<br />
past.), dabar geriu, valkiojuosi.“<br />
Anot jo ir greta esančių<br />
kompanionų, Didžiasalyje<br />
gyventi labai blogai. „Čia<br />
nei darbo, nei vi<strong>lt</strong>ies, nieko<br />
čia nėra. Viskas labai blogai“,<br />
– nedaugžodžiavo prie parduotuvės<br />
susėdę vyrai. Anot<br />
jų, gyventi Didžiasalyje gali<br />
tik tie, kurie iš Ba<strong>lt</strong>arusijos<br />
atsiveža kuro ir rūkalų.<br />
Jaunimas išvažiuoja<br />
Už seniūnijos pastato, nusileidus<br />
nuo kalno – daugelio<br />
vietos gyventojų tvartai.<br />
Čia jie užsiaugina įvairių<br />
naminių gyvulių, paukščių.<br />
Priešingoje miestelio pusėje –<br />
daugybė ši<strong>lt</strong>namių, kuriuose<br />
auga daržovės. „Ne taip<br />
baisu, kai užsiaugini vieną<br />
kitą vištą, daržovių. Taip pragyventi<br />
lengviau“, – pasakojo<br />
dvi senyvos vietos gyventojos.<br />
Anot jų, gyvenimas Didžiasalyje<br />
ne itin džiugina.<br />
„Jaunų žmonių čia beveik<br />
nėra. Visi baigia mokyklas,<br />
kiti net nebaigia ir išvažiuoja.<br />
Kas į Angliją, kas į<br />
Vilnių, kitus miestus. Čia<br />
darbo nėra, pramogų jokių –<br />
šokiai ir tie gal tik dukart per<br />
vasarą būna. Ką jaunimui<br />
čia veikti?“ – numojo ranka<br />
viena moterų.<br />
Žadėjo ir nepastatė<br />
Kadaise Didžiasalis garsėjo<br />
plytų gamykla. Dar sovietų<br />
Atvažiuojančiuosius į Didžiasalį pasitinka du apleisti vietoj langų žiojinčiomis kiaurymėmis daugiabučiai. Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
Didžiasalio gatvėse popiet, kai į aplinkinius kaimus išvežiojami mokiniai, tuščia ir tylu.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
metais buvo išžvalgyta, kad<br />
aplink miestelį – gausūs smėlio<br />
ir molio klodai. Kitaip<br />
tariant – tik imk ir dirbk. Tačiau<br />
1995 metais plytų gamykla<br />
bankrutavo, šiandien jos<br />
vietoje tik griuvėsių likučiai<br />
– net sveikosios plytos išrankiotos.<br />
Dirbusieji gamykloje<br />
buvo palikti be darbo ir be<br />
vi<strong>lt</strong>ies jį rasti netoliese. Kai<br />
kurie išsikraustė su visomis<br />
šeimomis, kiti liko gyventi<br />
Didžiasalyje. Jokia paslaptis,<br />
kad ne vienas, likęs be pragyvenimo<br />
ša<strong>lt</strong>inio, prasigėrė ir<br />
iki šiol gyvena iš socialinių<br />
pašalpų.<br />
„Mes dirbome plytų gamykloje<br />
iki pat jos uždarymo.<br />
Dabar gauname pensiją, bet<br />
labai mažą. Nesuprantu, kodėl,<br />
rodos, tiek metų dirbai,<br />
o pensija siekia tik 500–600<br />
litų“, – pasakojo didžiasalietės.<br />
Daugiau kaip prieš penketą<br />
metų Didžiasalyje apsilankęs<br />
tuometinis prezidentas<br />
V. Adamkus pažadėjo,<br />
kad čia stovės plytų gamykla.<br />
Deja, ir po dviejų jo kadencijų<br />
didžiasaliečiams daugiau<br />
darbo vietų miestelyje neatsirado.<br />
„Sulig kiekvienu valdžios<br />
pasikeitimu mums pila<br />
pažadus, garantuoja aukso<br />
kalnus, naujas darbo vietas,<br />
Didžiasalio atgimimą. Tik<br />
Dalia Grybauskaitė dar nieko<br />
nežadėjo. Visi buvusieji žadėjo,<br />
kad bus statoma plytų<br />
gamykla. Ir kur gi ji? Net pamatų<br />
niekas nepadėjo“, – piktinosi<br />
moterys.<br />
Nerado investuotojų<br />
Gamyklą statyti turėjo<br />
„Luido keramika“, tačiau<br />
bendrovė, išsinuomojusi šalia<br />
Didžiasalio esančius karjerus,<br />
turėjo atsisakyti gautos<br />
15 mln. litų Europos Sąjungos<br />
paramos, nes per dvejus<br />
metus taip ir nepavyko rasti<br />
investuotojo, galinčio į gamyklos<br />
statybą investuoti dar 40<br />
mln. litų.<br />
Remiantis vyriausybės<br />
planais, gamyklos reikėjo<br />
pagal sukurtą daugiabučių<br />
namų renovacijos programą.<br />
Tačiau programa merdėjo,<br />
tad finansuoti statybos nesutiko<br />
nė vienas bankas, taip<br />
pat pasiūlymu nesusiviliojo<br />
investuotojai iš įvairių pasaulio<br />
šalių. Taigi žadėta gamykla<br />
Didžiasalyje neiškilo<br />
iki pat šių dienų.<br />
Suvilioti pažadų<br />
Pasak vietos gyventojų, iš<br />
paties prezidento lūpų nuskambėjęs<br />
pažadas Didžiasalyje<br />
pastatyti plytų fabriką ir<br />
sukurti daugybę darbo vietų<br />
į miestelį priviliojo ne vieną.<br />
„Net ba<strong>lt</strong>arusiai čia važiavo,<br />
pirko butus, kraustėsi su šeimomis.<br />
Tada šoktelėjo ir butų<br />
kainos. Tik kai suprato, kad<br />
pažadai taip ir liks pažadais,<br />
jie grįžo į Ba<strong>lt</strong>arusiją, o Didžiasalyje<br />
liko tušti niekam<br />
nereikalingi butai“, – pasakojo<br />
vietiniame priešgaisrinės<br />
gelbėjimo tarnybos poste<br />
dirbantis vyras.<br />
Anot jo, Didžiasaliui<br />
skirtais pažadais ir nekilnojamojo<br />
turto perpirkėjų<br />
kalbomis susiviliojo ir ne<br />
vienas prasčiau gyvenęs ar<br />
į alkoholį įjunkęs vilnietis.<br />
Už gana nedidelę sumą iš tokių<br />
vilniečių buvo nupirkti<br />
butai sostinėje, o į Didžiasalį<br />
atvežti naujakuriai ne tik galėjo<br />
įsigyti gyvenamą būstą,<br />
bet kurį laiką ir neskaičiuojant<br />
gyventi. Pasak vietinių,<br />
po tokių permainų Didžiasalį<br />
buvo sunku pažinti – kelis<br />
kartus padaugėjo geriančių,<br />
gyvenančių iš socialinių pašalpų,<br />
valkataujančių.<br />
»Sulig kiekvienu pasikeitimu valdžios<br />
mums pila pažadus, garantuoja aukso<br />
kalnus, naujas darbo vietas, Didžiasalio<br />
atgimimą<br />
Gąsdina šildymo sezonas<br />
Bene didžiausias siaubas,<br />
pasak didžiasaliečių, yra<br />
šildymo sezonas. Vietos gyventojai<br />
per vasarą po truputį<br />
sumažina skolų naštą,<br />
tačiau atėjus ša<strong>lt</strong>ajam metui<br />
vėl įsiskolina. „Mano butas<br />
– keturių kambarių. Už<br />
šildymą kas mėnesį reikia<br />
mokėti 300–400 litų. Iš ko, kai<br />
mano pensija vos perkopia<br />
500 litų?“ – pyko Didžiasalyje<br />
gyvenanti pensininkė Vanda.<br />
Moteris sudarė sutartį su<br />
miestui šildymą tiekiančia<br />
bendrove, todėl visus metus<br />
dalį gaunamos pensijos atiduoda<br />
ir taip grąžina susikaupusią<br />
skolą. „Jau šį mėnesį<br />
skolos buvo likę tik 300,<br />
bet prasidės šildymo sezonas<br />
ir vėl susikaups skola. Ir taip<br />
kasmet“, – atsiduso pašnekovė.<br />
Paklausta, kodėl turimo<br />
keturių kambarių buto<br />
nepasikeičia į vieno kambario,<br />
pensininkė tik nusišypsojo.<br />
„Ką jūs, niekas nenori<br />
keistis. Tokį butą išlaikyti<br />
per brangu, be to, pas mus be<br />
problemų galima nusipirkti<br />
kokį nori butą. Buvo laikas,<br />
kai butus tiesiog atiduodavo,<br />
FAKTAI<br />
Didžiasalis<br />
••<br />
1972–1975 m. atradus kokybiško<br />
molio klodus Didžiasalyje<br />
pastatyta plytų gamykla.<br />
••<br />
1995 m. plytų gamykla bankrutavo,<br />
todėl didelė dalis vietos<br />
gyventojų liko be darbo.<br />
••<br />
2004 m. Didžiasalyje lankydamasis<br />
prezidentas Valdas<br />
Adamkus žadėjo, kad čia vėl<br />
bus pastatyta plytų gamykla.<br />
••<br />
2008 m. bendrovė „Luido<br />
keramika“ buvo pateikusi paraišką<br />
Europos Sąjungos paramai<br />
gauti ir planavo gamyklos<br />
statybas.<br />
••<br />
Dabar Didžiasalyje gyvena<br />
mažiau nei 2 tūkst. gyventojų,<br />
kurių daugiau nei 20 proc. –<br />
bedarbiai.<br />
Už seniūnijos esančiuose<br />
tvartuose dalis didžiasaliečių<br />
užsiaugina vištų, ančių, turi<br />
kiaušinių – taip lengviau<br />
pragyventi.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
»Kai tik rinkimai,<br />
tai ir stato tą<br />
gamyklą. O po<br />
rinkimų – vėl tylu<br />
kad skolos nesikauptų“, – pasakojo<br />
moteris.<br />
„Zombių“ etiketė pykdo<br />
Pasikeitusi demografinė situacija<br />
ir nuolat miesteliui<br />
lipdoma „zombių miesto“<br />
ar „mirusio miesto“ etiketė<br />
pykdo ne vieną Didžiasalyje<br />
buitį kuriantį gyventoją. „Geria?<br />
Na ir kas, juk pas jus irgi<br />
geria, gal tik ne taip matomai!<br />
O ir atvažiavo geriantieji ne<br />
iš kur kitur, o iš sostinės, –<br />
atkirto viena Didžiasalio gyventoja,<br />
išgirdusi žurnalistų<br />
klausimus. – Pas mus gyventi<br />
labai gera. Gera, jeigu moki<br />
gyventi ir stengiesi.“<br />
Gal gyventi gera, tačiau<br />
rasti darbo Didžiasalyje –<br />
sunku. „Nebent žmogus į<br />
pensiją išeina. Kitaip labai<br />
sunkiai. Ir algos čia mažos“,<br />
– pasakojo vietos parduotuvėje<br />
dirbanti pardavėja Vera.<br />
Tačiau egzistuoja ir kita medalio<br />
pusė, aktuali visoje Lietuvoje:<br />
šeimoms, čia auginančioms<br />
daugiau nei du vaikus,<br />
eiti dirbti neapsimoka, nes<br />
gaunamos socialinės išmokos<br />
gerokai didesnės nei minimali<br />
alga, mokama daugumai<br />
Didžiasalio darbuotojų.<br />
Net garsieji nuolat fotografuojami<br />
du tušti Didžiasalio<br />
daugiabučiai didelė<br />
problema pardavėjai neatrodė.<br />
Šių dalis galbūt dar ir<br />
šiandien būtų gyvenama,<br />
tačiau valdžia nusprendė iš<br />
tuštėjančių daugiabučių gyventojus<br />
perke<strong>lt</strong>i į esančius<br />
greta, tada atjungti visas<br />
anųjų komunikacijas ir taip<br />
taupyti lėšas.<br />
Įpratę nedirbti<br />
Šalia Didžiasalio veikiančio<br />
medžio apdirbimo cecho sutiktas<br />
Genadijus pasakojo<br />
čia dirbantis penktus metus.<br />
„Darbą gavau lengvai, bet dabar<br />
jį rasti čia sunku“, – aiškino<br />
vyras. Paklaustas, kodėl<br />
greta medžio apdirbimo<br />
cecho tiek daug griuvėsių,<br />
vyras gūžtelėjo pečiais: „Nebuvo<br />
gero šeimininko, todėl<br />
viską išgriovė, išvogė. Trūko<br />
Turi vi<strong>lt</strong>ies<br />
„Gal kada nors padėtis pasikeis<br />
– juk aplink turime kokybiško<br />
molio, galbūt kada<br />
nors pastatys ir tą gamyklą,<br />
miestelis atsigaus, – vi<strong>lt</strong>ies<br />
nestokojo Didžiasalio seniūnė<br />
Gema Pundienė. – Juk<br />
kai gamykla veikė, ir dirbančių<br />
buvo daug, ir butų trūko,<br />
miestelis išsiplėtė. Dabar<br />
turime daug negyvenamų<br />
butų.. Na, ką padarysi.“<br />
Pasak miestelio seniūnės,<br />
prasidėjus krizei Didžiasalį<br />
paliko daug žmonių. Ypač<br />
daug – jaunų. „Žinoma, žmonės<br />
nelaukia, kol čia kas nors<br />
ateis ir ant lėkštutės viską padės.<br />
Bando kažkaip gyventi,<br />
ieškoti geriau“, – aiškino ji<br />
ir pridūrė, kad bene dažniausiai<br />
didžiasaliečiai į jos duris<br />
beldžia klausdami, kaip išgyventi,<br />
ir skųsdamiesi dėl<br />
nedarbo.<br />
»Čia darbo nėra,<br />
pramogų jokių –<br />
šokiai ir tie gal tik<br />
dukart per vasarą<br />
būna. Ką jaunimui<br />
čia veikti?<br />
Anot G. Pundienės, nereikia<br />
prarasti vi<strong>lt</strong>ies dėl būsimos plytų<br />
gamyklos, anksčiau ar vėliau<br />
investuotojų atsiras.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
Medžio apdirbimo ceche dirbantis<br />
Genadijus aiškino, kad net<br />
pastačius miestelyje naują<br />
gamyklą vargu ar atsiras<br />
dirbančių, mat visi pratę gyventi<br />
iš pašalpų.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Change language