You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
10<br />
Diskutuokime<br />
Nr. 39<br />
2011 m. spalio 17–23 d.<br />
INBOX<br />
»Širdis plyšta, kai<br />
nueini į parduotuvę ir<br />
močiutė drebančiomis<br />
rankomis skaičiuoja<br />
paskutinius centus, kad<br />
nusipirktų keletą<br />
dešrelių<br />
2011-10-10<br />
Kiekvieno žurnalo puslapiuose,<br />
visose šou laidose, žiniose ir t.t.<br />
nieko kito nepamatysi, tik tuos<br />
vadinamuosius „milijonierius“.<br />
Turėkit gėdos, „ponai“, ir nesiutinkit<br />
liaudies su tais savo<br />
pavogtais milijonais. Ir dabar<br />
jūs (nesikreipiu didžiąja raide,<br />
nes esate neverti pagarbos) važinėjate<br />
leisdami mūsų pinigus,<br />
o pake<strong>lt</strong>i atlyginimų neturite<br />
iš ko, nors, žinoma, iš kur jūs<br />
turėsite... Man širdis plyšta,<br />
kai nueini į parduotuvę ir močiutė<br />
drebančiomis rankomis<br />
skaičiuoja paskutinius centus<br />
vien tam, kad nusipirktu keletą<br />
dešrelių (kurios ir taip neaišku,<br />
kokios kokybes). Ne apie tokia<br />
laisve daugumas lietuviu svajojo...<br />
Tik man įdomu, kiek ta<br />
lietuvių tauta dar tylės ir kentės!<br />
NE_milijonierė<br />
GERIAUSI<br />
www.ek.<strong>lt</strong><br />
komentarai<br />
Nurašyta tekstilės pramonė<br />
LANKOMIAUSI<br />
www.ek.<strong>lt</strong><br />
SAVAITĖS STRAIPSNIAI<br />
Agnė<br />
2011-10-13<br />
Čia, matau, baisiai kai kurie lietuviai<br />
save vergais laiko. Klausimas:<br />
ar jus dirbate daugiau nei 14 val.<br />
per parą? O jūsų nepilnamečiai<br />
vaikai kasa žėručius? O gal dar<br />
ir su gyvsidabriu be apsaugos<br />
dirbate? Be to, neturite sveikatos<br />
draudimo? Dažnokai badaujate?<br />
95 proc. jūsų maisto sudaro tik vienas<br />
produktas, pvz., ryžiai? Jums<br />
trūksta geriamo vandens? Jūsų<br />
vieninteliams batams jau apie 20<br />
metu ir kitiems neturit pinigu?<br />
Emigrantas<br />
2011-10-13<br />
Kai Lietuvoje jos piliečiai bus<br />
laikomi žmonėmis, o ne šunimis,<br />
tada galbūt ir verta bus neemigruoti...<br />
Kol kas nematau jokių<br />
vilčių laimingai gyventi Lietuvoje.<br />
Neturiu jokių sentimentų. Mano<br />
tėvynė yra Airija ir mano vaikai<br />
nebesivadins lietuviais. Man<br />
lietuviu būti gėda.<br />
Šiaip<br />
2011-10-13<br />
Ei, komentuotojai, skaitykite<br />
atidžiau – „Slavery Footprint“<br />
apibūdina vergą kaip žmogų, kuris<br />
yra priverstas dirbti be užmokesčio,<br />
yra ekonomiškai išnaudojamas<br />
ir negali iš to pasitraukti.<br />
Tad, manau, kad lietuvaičiams tai<br />
netinka. Visi už savo darbą gauna<br />
kažkokį atlygį, tegul ir mažą. Na, ir<br />
bet kada gali iš viso to pasitraukti.<br />
Kitas klausimas – kaip už gautas<br />
pajamas išgyventi...<br />
Vytas<br />
2011-10-13<br />
Tai pavyzdys Lietuvos darbo birža,<br />
kuri per jėgą ir šantažą žmogų<br />
įdarbina viešųjų darbų, o atlygis<br />
tikrai vergiškas ir dar klausimas, ar<br />
laiku atsiskaito. Kiekviena partija<br />
prikišus savo žmonių į valdiškas<br />
įstaigas, pramonę patys sugriovė<br />
savo kvailais sprendimais, tai jeigu<br />
dar kažkur kas dirba, tai tas žmogus<br />
būna apkrautas mokesčiais ir<br />
akcizais.<br />
Kromas<br />
2011-10-12<br />
Dabartinė valdžia dirbantį žmogų<br />
pavertė vergu. Kiek gi galima<br />
joti ant silpniausiųjų sprando.<br />
Niekaip nepavyksta išreikalauti<br />
padidinti minimalios algos. Siūlau<br />
lygiagrečiai kitą variantą: mažinti<br />
išpūstą valdininkų atlyginimą. Argi<br />
logiška, kai iš biudžeto mokama 5<br />
ir daugiau tūkstančių litų atlyginimai.<br />
Socialiai teisingai subalansavus<br />
atlyginimų sistemą atsirastų<br />
noro bei galimybės paki<strong>lt</strong>i bent<br />
aukščiau rumunų ir bulgarų.<br />
Veidmainiai<br />
2011-10-12<br />
Vargšų užtarėjas, mat, atsirado.<br />
Papasakok, gerbiamasis, apie<br />
profsajungiečių pusvelčiui parduotas<br />
poilsiavietes, apie turimas<br />
akcijas įmonėse – bus įdomiau.<br />
Kaip profsąjunga – taip ir aferos. O<br />
protestai prieš valdžią – neįdomu.<br />
Banalu. Ko nekylat prieš žmones<br />
išnaudojančius darbdavius –<br />
prekybos centrus?<br />
Dina Sergijenko<br />
dina@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
■Didžioji dalis lietuviškos<br />
tekstilės iškeliauja į užsienio<br />
rinkas, o lietuviai renkasi<br />
prastesnę kokybę ir mažesnę<br />
kainą pirkdami kinų gaminamus<br />
drabužius, tvirtina<br />
Lietuvos tekstilės gamintojai.<br />
Anot jų, dėl to ka<strong>lt</strong>a ne<br />
tik sumažėjusi lietuvių perkamoji<br />
galia, bet ir šalies<br />
valdžia, nenustojanti kartoti,<br />
kad tekstilės pramonė<br />
– neperspektyvi ūkio šaka.<br />
„Valdžia iš tribūnų kalba,<br />
kad rems ir padės, o vėliau<br />
sako jaunimui, kad reikia<br />
rinktis lazerių technologijas,<br />
kad lengvoji pramonė neturi<br />
ateities. Jaunimas nebenori<br />
stoti į universitetus, todėl<br />
trūksta specialistų“, – pasakojo<br />
bendrovės „Audėjas“<br />
generalinis direktorius ir<br />
valdybos pirmininkas Jonas<br />
Karčiauskas.<br />
Anot jo, tekstilės gamintojai<br />
neprašo finansinės paramos<br />
iš valdžios, tačiau norėtų<br />
jausti palaikymą. „Kiek<br />
gi su tomis lazerinėmis<br />
technologijomis galės dirbti<br />
žmonių? Vargu ar bent keliems<br />
tūkstančiams atsiras<br />
darbo, ypač jei tai bus išplėtota<br />
pramonės šaka. O kur<br />
dirbs likusieji? Mums reikia,<br />
kad valdžia sakytų, jog šaka<br />
perspektyvi, reikalinga“,<br />
– piktinosi daug metų tekstilės<br />
pramonėje dirbantis J.<br />
Karčiauskas.<br />
Pirk prekę lietuvišką<br />
POPULIARIAUSI<br />
www.ek.<strong>lt</strong>/video<br />
Lietuvos tekstilės gamintojai piktinasi, kad ši pramonės šaka vadinama<br />
neperspektyvia. Fotodiena<br />
Anot jo, nors retkarčiais<br />
Lietuvoje vyksta akcijos,<br />
skatinančios pirkti lietuvių<br />
gamintojų prekes, nuolat atsiranda<br />
tokių, kurie teigia,<br />
kad šitaip pažeidžiamos Europos<br />
Sąjungos (ES) direktyvos,<br />
garantuojančios laisvą<br />
prekybą. „Pasižiūrėkite į<br />
kitas šalis. Pavyzdžiui, Prancūziją,<br />
kuri proteguoja savo<br />
pramonę, savus gamintojus.<br />
O Lietuvoje koks nors politikas<br />
ima pliaukšti, kad taip<br />
daryti negerai, ir žmonės<br />
tiki“, – aiškino J. Karčiauskas.<br />
Jo žodžiais, lietuviai visuomet<br />
galėjo ir galės įpirkti<br />
Lietuvoje gaminamus produktus,<br />
nors jų kaina didesnė<br />
nei importuotų iš<br />
Azijos šalių. „Taip, gaminiai<br />
brangesni, tačiau kitaip ir<br />
būti negali. Jeigu nori nusipirkti<br />
gerą, kokybišką ir<br />
madingą gaminį, jis turi turėti<br />
savo kainą“, – sakė verslininkas.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o pamažu<br />
gamintojai pastebi, kad vis<br />
dažniau parduotuvėse lietuviai<br />
atidžiai nagrinėja etiketes<br />
ir renkasi gaminamus<br />
Lietuvoje produktus.<br />
Kinai viešpatauja<br />
Sovietmečiu Lietuvoje tiek<br />
daug kinų gamybos tekstilės<br />
nebuvo, tačiau į rinką<br />
SAVAITĖS KLAUSIMAS<br />
Kodėl Lietuvos tekstilė atsidūrė<br />
pamotės vietoje?<br />
įsiveržę gerokai pigesni<br />
nei vietos gaminiai ne tik<br />
nukonkuravo vietos gamintojus,<br />
bet ne vieną ir sužlugdė.<br />
„Jų valstybė dotavo<br />
ir dotuoja eksportui skirtos<br />
produkcijos gamybą. Kinai<br />
nesugeba sukurti gerų savų<br />
produktų, tačiau meistriškai<br />
kopijuoja“, – aiškino „Audėjo“<br />
vadovas.<br />
Anot J. Karčiausko, nors<br />
priimta manyti, kad pigūs<br />
tekstilės gaminiai Lietuvą<br />
užplūdo per turgaus prekeivius,<br />
iš tiesų ka<strong>lt</strong>a prieš<br />
kelerius metus vykdyta<br />
Europos Sąjungos politika<br />
ir liberalizuota prekyba.<br />
„Tuomet Lietuvos aprangos<br />
ir tekstilės įmonių asociacija<br />
garsiai kritikavo tokį<br />
sprendimą. Jūs tik pagalvokite<br />
– kad mūsų gaminiai<br />
būtų vežami į Kiniją, reikėjo<br />
mokėti 80–120 proc. muitų, o<br />
»Iš tribūnų kalba, kad rems ir padės, o<br />
nusisukę aiškina jaunimui, kad reikia stoti į<br />
lazerių technologijas, nes tekstilės pramonė<br />
neturi ateities<br />
į ES savus gaminius vežantiems<br />
kinams muitų nebuvo.<br />
Tai buvo baisu – daugybė<br />
tekstilės įrengimų, audinių<br />
gamintojų Europoje žlugo“,<br />
– prisiminė J. Karčiauskas.<br />
Konkurentė Turkija<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o ateities perspektyvos,<br />
anot J. Karčiausko, šviesesnės.<br />
Kinija nebeišgali dotuoti<br />
visų eksportui skirtų<br />
gaminių, todėl greičiausiai<br />
kiniškos tekstilės srautas į<br />
Vakarus sumažės. „Dabar<br />
turime Turkiją, kurios ekonominė<br />
politika tokia pati<br />
kaip Kinijos. Mums ji – pavojinga<br />
konkurentė, tačiau<br />
sunku prognozuoti, kaip viskas<br />
atrodys ateityje. Yra juk<br />
ekonomistų, teigiančių, kad<br />
kinai taps svarbiausi pasaulyje“,<br />
– svarstė verslininkas.<br />
Vienas didžiausių darbdavių<br />
Iki krizės Lietuvos tekstilės<br />
pramonėje dirbo apie<br />
60 tūkst. žmonių, šiandien<br />
jų suskaičiuojama apie 47<br />
tūkst. – tai viena daugiausia<br />
darbo vietų sukuriančių pramonės<br />
šakų šalyje. Anot vyriausybės<br />
kanclerio Deivido<br />
Matulionio, dėl šios priežasties<br />
tekstilės sektorių būtina<br />
remti. „Sektorius visuomet<br />
atviras naujovėms, tai tik<br />
įrodo jo gyvybingumą. Mano<br />
žiniomis, pastaraisiais metais<br />
tekstilės pramonė augo<br />
maždaug 30 proc., o investicijos<br />
į šį sektorių padidėjo 8,4<br />
karto“, – sakė jis.<br />
Apie 80 proc. Lietuvos<br />
tekstilės pramonės gaminių<br />
eksportuojama, iki sunkmečio<br />
Lietuvoje likdavo maždaug<br />
40 proc. tekstilės gaminių.<br />
„Tokie skaičiai rodo,<br />
kad nepaisant visų prognozių<br />
šios pramonės šakos konkurencingumas<br />
itin didelis.<br />
Tai pavyzdys, kaip maža<br />
šalis gali dalyvauti pasaulio<br />
ekonomikoje. Galiu pažadėti,<br />
kad tekstilės pramonė<br />
Lietuvoje nebus nurašyta“,<br />
– teigė šalies ūkio ministras<br />
Rimantas Žylius.<br />
čia jungiasi<br />
www.ek.<strong>lt</strong> draugai<br />
Kvailiausi sportininkų<br />
pinigų švaistymo būdai<br />
Sportininkai nuolatos atsiduria<br />
žiniasklaidos dėmesio centre,<br />
tačiau ne tik dėl sportinių<br />
plaimėjimų. Neretai jie stebina<br />
idiotišku elgesiu ir kvailais pasisakymais.<br />
Be to, jie mėgsta<br />
pirkti beprotiškai brangius ir<br />
visiškai absurdiškus daiktus.<br />
Vienam žmogui dirba<br />
55 vergai?<br />
Ar žinote, kiek vergų dirba<br />
jūsų labui? Nors daugelis į<br />
šį provokuojantį klausimą<br />
atsakytų, kad nė vienas, naujo<br />
internetinio puslapio kūrėjai<br />
siekia pademonstruoti, kad<br />
priverstinis darbas yra tolygus<br />
vergovei.<br />
Kodėl apsimoka<br />
būti gražiam<br />
Turbūt ne kartą jautėte,<br />
kad genetiškai paveldėtas<br />
grožis teikia įvairiapusę naudą.<br />
Įgimtas grožis gelbsti mylint,<br />
profesiniame gyvenime ir<br />
netgi skolinantis pinigų. Tad<br />
nenuostabu, kad gražūs<br />
žmonės yra labiau patenkinti<br />
gyvenimu.<br />
Lietuviai tikisi pranokti<br />
„Skype“ sėkmę<br />
Trijų lietuvių sukurta turinio<br />
valdymo sistema „ImpressPages<br />
CMS“ pateko į tarptautinio<br />
IT produktų konkurso<br />
„Open Source Awards 2011”<br />
finalą. Tarptautinėje rinkoje<br />
lietuvių produktas sulaukia vis<br />
daugiau dėmesio ir teigiamų<br />
įvertinimų, tad lietuviai gali<br />
savotiškai pakartoti ar net pranokti<br />
estų „Skype“ fenomeno<br />
sėkmę.<br />
Nano dalelėmis prisotintų<br />
drabužių meistras<br />
Šiandien nesunku įsivaizduoti<br />
įmonę, kurios didžioji dalis<br />
produkcijos iškeliauja į užsienį.<br />
Tačiau sunku rasti lietuvišką<br />
bendrovę, kuri būtų garsi<br />
pasaulyje, bet Lietuvoje nišos<br />
neturėtų.<br />
Emigracija laimę teikia<br />
ne visiems<br />
Per dešimtmetį iš Lietuvos<br />
emigravo beveik 340 tūkst.<br />
gyventojų. Šiuo metu dėl<br />
ekonominių priežasčių šis<br />
procesas suaktyvėjo. Paprastai<br />
į užsienį lietuviai patraukia<br />
ieškoti darbo galimybių bei paskatinti<br />
ekonominių sunkumų.<br />
Pasak Tarptautinės migracijos<br />
organizacijos atstovų, šiuo<br />
metu emigruoti norėtų apie<br />
trečdalį šalies gyventojų.
Change language