Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
26<br />
Nr. 39<br />
Verslo švyturiai Verslo švyturiai<br />
27<br />
2011 m. spalio 17–23 d.<br />
2011 m. spalio 17–23<br />
Nr. 39<br />
d.<br />
Paulius Grinkevičius<br />
paulius.grinkevicius@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Nuo pat mažų<br />
dienų vaistinėje<br />
augęs T. Endriukaitis<br />
neslepia,<br />
kad apsisprendžiant pasirinkti<br />
vaistininko profesiją<br />
turėjo ir tėvo įtaka. Dabar<br />
verslininkas džiaugiasi, kai<br />
išgirsta, kad jo sūnūs Tautvydas<br />
ir Laurynas sakosi taip<br />
pat ketinantys tęsti šeimos<br />
tradicijas: „Pirmame mūsų<br />
namo aukšte buvo vaistinė,<br />
kuriai vadovavo tėvas, o antrame<br />
– butas, todėl visą vaikystę<br />
praleidau ir užaugau<br />
vaistinėje. Kasdien grįžęs iš<br />
mokyklos matydavau, kaip<br />
tėvas vaistinėje bendrauja su<br />
žmonėmis, teiraujasi apie jų<br />
sveikatą ir dalija patarimus.<br />
Turbūt tai didžiąja dalimi ir<br />
lėmė, kad pasirinkau šią profesiją.<br />
Sūnūs irgi sako, kad<br />
bus vaistininkai.“<br />
Kalbos nepagrįstos<br />
„Dabartinė farmacijos rinka<br />
labai skiriasi nuo ankstesnės.<br />
Prieš keletą dešimtmečių<br />
dauguma vaistinių buvo<br />
nepriklausomos, o dabar<br />
jas kontroliuoja 5 vaistinių<br />
tinklai, kurie užima beveik<br />
90 proc. rinkos. Panaši situacija<br />
ir didmeninėje rinkoje<br />
– iš kelių dešimčių didmenininkų<br />
yra likę 8, kurių<br />
didžioji dalis vaistus tiekia<br />
savo vaistinėms“, – dabartinę<br />
farmacijos rinką Lietuvoje<br />
apibūdino verslininkas.<br />
Pasak T. Endriukaičio, skiriasi<br />
ir pati vaistininkystė –<br />
anksčiau vaistininkai ne tik<br />
parduodavo vaistus, bet ir<br />
žmonėms dalydavo sveikatos<br />
patarimus, o dabar vaistai<br />
parduodami tik nurodant,<br />
kiek kartų per dieną vaistą<br />
reikia vartoti.<br />
Paklaustas, ar pagrįstos<br />
dažnai girdimos kalbos apie<br />
didelius vaistų antkainius<br />
Lietuvoje, T. Endriukaitis<br />
sako, kad tokios kalbos neteisingos<br />
– vaistų antkainiai<br />
Lietuvoje esą yra vieni mažiausių<br />
Europoje: „Visi Lietuvoje<br />
parduodami vaistai<br />
yra pagaminti užsienyje. Mes<br />
nežinome, kokius antkainius<br />
užsideda užsienio gamintojai.<br />
Galbūt jie pagamina<br />
vaistą, kuris kainuoja 1 litą,<br />
ir jį mums parduoda už 10<br />
litų. Tačiau didmeninėje prekyboje,<br />
kur didmenininkas<br />
vaistus perka iš gamintojo<br />
ir pateikia vaistininkui, antkainiai<br />
yra labai maži, net<br />
vieni mažiausių Europoje.<br />
Pavyzdžiui, Vokietijoje vaistinėje<br />
vidutinis antkainis yra<br />
50 proc., o Lietuvoje – apie 15<br />
proc. Kalbos, kad vaistinių<br />
antkainiai yra milžiniški ir<br />
vaistų verslas pagal pelningumą<br />
yra iškart po naftos bei<br />
ginklų, yra neteisingos.“<br />
Pasak T. Endriukaičio,<br />
mintis, kad didelius antkainius<br />
iš tikrųjų užsikelia ne<br />
didmenininkai ar vaistinės,<br />
o didieji vaistų gamintojai,<br />
Vaistininkas, iš krizės<br />
Neseniai moderniausią farmacijos logistikos centrą ir sandėlį Rytų ir Vidurio Europoje atidaręs<br />
įmonės „Entafarma“ generalinis direktorius Tauras Endriukaitis pasakoja jau nuo ketverių metų<br />
žinojęs – būsiąs vaistininkas.<br />
sustiprina tai, kad didžiosios<br />
vaistus gaminančios kompanijos<br />
superka mažesniąsias<br />
ir nuolatos plečiasi.<br />
Vaistinė neišsilaikė<br />
Kai T. Endriukaitis studijavo<br />
Kauno medicinos universitete,<br />
mirė jo tėvas. Baigęs<br />
mokslus dabartinis „Entafarmos“<br />
generalinis direktorius<br />
ėmė vadovauti vaistinei,<br />
kurioje kadaise užaugo.<br />
Kadangi Lietuvai perėjus<br />
prie rinkos ekonomikos „Šalpusnio“<br />
vaistinę išlaikyti<br />
tapo sunku, T. Endriukaitis<br />
nutarė užsiimti didmeniniu<br />
vaistų pardavimu: „Mūsų<br />
name veikusi vaistinė galėjo<br />
gyvuoti Sovietų Sąjungos laikais,<br />
tačiau kai Lietuva tapo<br />
nepriklausoma ir perėjo prie<br />
rinkos ekonomikos, vaistinei<br />
pasidarė sunku: ji buvo pačiame<br />
palei Nemuną ištįsusio<br />
Kidulių miestelio (Šakių<br />
rajonas – red. past.) gale, kur<br />
»Nusprendėme, kad sandėlį per krizę pastatysime ir pigiau, ir<br />
lengviau: kai viskas sustingę, savivaldybėse ir kitose institucijose<br />
lengviau gauti leidimus, o statybinės įmonės suinteresuotos gauti<br />
daugiau užsakymų, todėl teikia pigesnes paslaugas<br />
žmonės retai praeidavo, todėl<br />
ji negalėjo išsilaikyti ir<br />
toliau dirbti pelningai. Mąsčiau,<br />
ką daryti toliau, ir nutariau<br />
užsiimti didmeniniu<br />
vaistų pardavimu – vaistus<br />
tiekti kitoms vaistinėms.“<br />
Tuomet T. Endriukaitis<br />
nuspirko licenciją, įsteigė<br />
įmonę „Entafarma“, ir sėkmingai<br />
plėtė veiklą Jurbarke.<br />
Kiek vėliau įmonė persikėlė<br />
į Kauną, o iš ten – į sostinę,<br />
ir tapo „Entafarma“,<br />
kurioje dabar dirba jau daugiau<br />
kaip 50 darbuotojų.<br />
Sutaupė keletą milijonų<br />
Paklaustas, kodėl „Entafarma“<br />
dabar neturi savo<br />
CV Tauras Endriukaitis<br />
Gimė 1970 m. sausio 31 d.<br />
Kiduliuose, Šakių r.<br />
1988 – 1993 m. studijavo Kauno<br />
medicinos universitete<br />
Nuo 1993 m. – individualios<br />
įmonės „Entafarma“ ( UAB<br />
„Entafarma“) direktorius<br />
2009 m. įtrauktas į Tūkstantmečio<br />
žmonių sąrašą<br />
išlošęs milijonus<br />
T. Endriukaitis niekada nedarytų<br />
nuolaidų kokybės sąskaita.<br />
Bendrovės nuotr.<br />
vaistinių tinklo, generalinis<br />
direktorius atsakė, kad jo<br />
vadovaujama įmonė mažmenine<br />
vaistų prekyba užsiimti<br />
nepanoro, nes baiminosi prarasti<br />
klientus: „Galvojome,<br />
jei užsiimsime mažmenine<br />
vaistų prekyba, mūsų pagrindiniai<br />
klientai – nepriklausomos<br />
vaistinės – nuo<br />
mūsų gali nusigręžti ir nebepirkti,<br />
nes atidarydami savo<br />
vaistinių tinklą taptume jų<br />
konkurentais. Tačiau, kaip<br />
matome dabar, Lietuvoje<br />
vaistininkai apie konkurenciją<br />
nemąsto: jei didmenininkas<br />
turi vaistinių tinklą ir<br />
nepriklausomos vaistinės iš<br />
jo vaistus perka, tai jį palaiko<br />
ir stiprina savo konkurentą.<br />
Keista, bet daug nepriklausomų<br />
vaistinių Lietuvoje<br />
taip ir elgiasi.“<br />
Dabar Lietuvoje nepriklausomų<br />
vaistinių nuolat<br />
mažėja, nes jos tampa vaistinių<br />
tinklų dalimi. Todėl<br />
ieškodama naujų verslo nišų<br />
„Entafarma“ nutarė plėtoti<br />
Lietuvoje mažai kam žinomą<br />
ir nedaug kam suprantamą<br />
farmacinės logistikos verslą<br />
– užsienio įmonėms teikti<br />
vaistų sandėliavimo, saugojimo<br />
ir paskirstymo paslaugas.<br />
T. Endriukaičio teigimu,<br />
pastatydama daugiau nei<br />
12 mln. litų kainavusį moderniausią<br />
Rytų ir Vidurio<br />
Europoje farmacinės logistikos<br />
centrą ekonominiu<br />
FAKTAI<br />
„Entafarma“<br />
••„Entafarma“<br />
bendradarbiauja<br />
su „Sandoz“, „Stada“,<br />
„Astellas Pharma“. Tarptautinis<br />
vaistų gamintojas „Novartis“,<br />
„Entafarmai“ pakvietus,<br />
vaistų sandėliavimą ir logistiką<br />
iš Latvijos perkėlė į Lietuvą.<br />
••<br />
8 tūkst. kv. m ploto „Entafarmos“<br />
patalpose vaistiniams<br />
preparatams sandėliuoti telpa<br />
10 tūkst. palečių.<br />
••„Entafarmoje“<br />
įrengtas<br />
vienintelis muitinės sandėlis<br />
Lietuvoje, turintis Geros vaistų<br />
platinimo praktikos licenciją.<br />
„Entafarmos“ logistikos centras<br />
– moderniausias Rytų ir Vidurio<br />
Europoje.<br />
Bendrovės nuotr.<br />
Į logistikos centro atidarymą atvyko farmacijos įmonių vadovai iš Lietuvos ir užsienio. Bendrovės nuotr.<br />
sunkmečiu įmonė sutaupė<br />
– tokį pat sandėlį pastatyti<br />
dabar įmonei būtų atsiėję keletu<br />
milijonų litų brangiau:<br />
„Esu skaitęs, kad protingi<br />
žmonės iš karų ir krizių išlošia.<br />
Paklausiau savęs, ar<br />
mes galime ką nors išlošti.<br />
Nusprendėme, kad sandėlį<br />
per krizę pastatysime ir pigiau,<br />
ir lengviau: kai viskas<br />
sustingę, savivaldybėse ir<br />
kitose institucijose lengviau<br />
gauti leidimus, o statybinės<br />
įmonės suinteresuotos gauti<br />
daugiau užsakymų, todėl teikia<br />
pigesnes paslaugas. Suskaičiavome,<br />
kad jei sandėlį<br />
būtume statę dabar, kaina<br />
būtų maždaug penktadaliu<br />
didesnė.“<br />
Paslaugas plės<br />
Pasak T. Endriukaičio, „Entafarma“<br />
yra vienintelė<br />
bendrovė Lietuvoje, kurioje<br />
esantis muitinės sandėlis<br />
atitinka Geros platinimo<br />
praktikos reikalavimus ir<br />
turi licenciją. Taip pat „Entafarma“<br />
yra viena iš nedaugelio<br />
įmonių, kuri turi leidimus<br />
importuoti vaistus iš<br />
trečiųjų šalių ir licenciją tuos<br />
vaistus išleisti į rinką. Įmonė<br />
ketina plėsti savo teikiamų<br />
paslaugų spektrą ir atpiginti<br />
paslaugų kainą: „Artimiausiu<br />
metu ketiname įsigyti licenciją<br />
vaistams perpakuoti.<br />
Pas mus sandėliuojami vaistai<br />
su lietuviškomis pakuotėmis<br />
reikalui esant galėtų būti<br />
perpakuojami ir parduodami<br />
kitose valstybėse. Vienas iš<br />
įmonės tikslų yra dar labiau<br />
praplėsti klientų farmacinės<br />
logistikos srityje skaičių už<br />
Lietuvos ribų. Dabar vaistų<br />
pervežimo paslauga pas mus<br />
yra viena pigiausių šiame<br />
regione, tačiau padidėjus<br />
klientų skaičiui užsienyje<br />
galėtume paslaugas dar atpiginti.“<br />
Nors „Entafarma“ ketina<br />
atpiginti paslaugas, T. Endriukaitis<br />
pabrėžia, kad niekuomet<br />
nedarytų nuolaidų<br />
kokybės sąskaita – kokybė<br />
esąs „Entafarmos“ prioritetas.<br />
Vadovo teigimu, dabar<br />
įmonė jau gabena vaistus į<br />
»Kalbos, kad vaistų antkainiai yra milžiniški<br />
ir vaistų verslas pagal pelningumą yra iškart<br />
po naftos ir ginklų, yra neteisingos<br />
tokias valstybes kaip Azerbaidžanas,<br />
Kazachstanas<br />
ar Mongolija, artimiausiu<br />
metu ketina pradėti vaistus<br />
tiekti į Skandinavijos šalis<br />
(pirmiausia – į Suomiją) ir<br />
Rusiją.<br />
Siūlė milijoną<br />
Anksčiau iš tėvo paveldėtą<br />
„Šalpusnio“ vaistinę ir dabartinį<br />
modernų logistikos<br />
centrą sieja dar T. Endriukaičio<br />
tėvo pradėtas pildyti<br />
farmacijos muziejus. Dabar<br />
jis įkurtas „Entafarmos“<br />
įmonės patalpose.<br />
Muziejuje yra daugiau<br />
nei 2 000 eksponatų – knygų,<br />
vaistų ir kitų su farmacija<br />
susijusių dalykų. Tarp jų galima<br />
pamatyti ir Napoleono<br />
laikų kareivio drabužiuose<br />
rastą buteliuką su anyžių<br />
skysčio likučiais. Muziejuje<br />
yra ir malūnėlis, skirtas<br />
vaistažolėms, sėkloms ir vaisiams<br />
smulkinti. Už panašų,<br />
tik dvigubai didesnį Kauno<br />
farmacijos muziejuje esantį<br />
malūnėlį farmacininkai iš<br />
Jungtinių Amerikos valstijų,<br />
T. Endriukaičio teigimu,<br />
muziejui yra siūlę milijoną<br />
dolerių.<br />
„Kadangi pas mus esantis<br />
malūnėlis yra beveik identiškas,<br />
tik perpus mažesnis,<br />
jis yra brangiausias daiktas<br />
mūsų įmonės patalpose – kainuoja<br />
pusę milijono dolerių“,<br />
– juokavo verslininkas.
Change language