„Kepleris“ ieško naujos Žemės - Vilniaus universitetas

„Daugiaveidis elitas“ – monografija, dël kurios autoriusilgai ir sunkiai abejojo. Gal reikëjo jà pavadinti „Kultûrosapologija. Kultûros kritika“? Pasak paties autoriaus, taiknyga, kurioje filosofiðkai nagrinëjamos kultûros prigimties,jos ávairiø sferø problemos. Taèiau màstant apieelitinës kultûros prigimtá atsirado naujas raktaþodis, kurisir nulëmë galutiná apsisprendimà.iðliekaakademikuTai, kasÞurnalisto Juozo Skomskiopokalbis su knygos autoriumiAlgirdu Gaiþuèiu.rodyti, kas yra svarbiausia, kai iðkeliamypatingà elito vaidmená. Tai, þinoma, autoriausateities planai. Tuo tarpu „Daugiaveidiselitas“ – ásibëgëjimas á esmingesnesstudijas, kurios sudarytø atsvarà perdëtainuostatai, jog kultûrà lemia masës.Deja, nors ir keista, šiandien pamirštama,kad tautos kultûrà kûrë ir kuria pavieniaiasmenys, turintys ypatingà kultûlaklausimas – kas yra elitinë kultûra, kokiàvietà ji uþima, ar ji dar gyva permainøkontekste; koká vaidmená atlieka elito þmogusmodernioje demokratinëje visuomenëje.Ðis tikslas ir suformavo elitologijossampratà. Elito ir asmenybës klausimai atsispindiir daugelyje knygos skyriø.Autorius sako, jog ði monografija taine viskas apie elitologijà – jis galvoja temàtæsti. Renkama medþiaga apie elitoprigimties, raiðkos, veikmës aspektus Europojeir Lietuvoje. Tai bûtø mûsø intelektualiosios,mokslo, meno visuomenësdaugiamatë palyginamoji studija. Joje norëtøsiiðnagrinëti vienø didþiausiø XX a.màstytojø, elito filosofijos kûrëjø, tokiøkaip Paretto, Ortegos, Gasseto Michelso,Manheimo ir kitø, koncepcijas, parodyti,kaip jos siejasi su istorinëmis Europospermainomis. Kai kuriuos màstytojus reikiaskaitytojams analitiškai pristatyti, pa-Balansavimas ant átemptos stygosAnkstesnës Algirdo Gaiþuèio knygosbuvo vientisos tematikos. Prieš dvejusmetus pasirodþiusi „Estetika. Tarp tobulumoir mirties“ iðsiskyrë platesne estetologijospanorama. Tuo tarpu „Daugiaveidiselitas“ – knyga dvejopa: viena josdalis elitologijos, kultûros sampratos,simboliø, kûrybos, þmogaus dvasinësraiðkos apþvalga, savo áþvalgas remiantpasaulio màstytojø mintimis, daug kursu jomis diskutuojant; kita dalis gali bûtiávardinta kaip gyvenimo dramaturgija,kurioje autorius kritiškai þvelgia á dabartinækultûros situacijà – nuo rûpesèiogimtosios kalbos iðsaugojimu, inteligentiðkumoilgesiu; nuo masinës kultûrosantplûdþio, kurá autorius konstatuojakaip vertybes naikinantá reiðkiná, iki tautosvertybiø þûties bei grësmës pavojø;nuo bergþdþio raðtingumo siekio ir beraðtystëssituacijos; nuo etninës kultûrosnuosmukio, bevaisës kultûros politikos;nuo euroentuziazmo ir euroskepticizmo;nuo tautinio tapatumo, patriotizmokrizës iki ugdymo klystkeliø.Autorius prisipaþásta rizikavæs bûti apkaltintasper toli nukeliavæs á ðiandienosdirvonus, kurie rytoj galbût jau bûsià nebeaktualûs,jog tai galbût autoriaus siekisatkreipti skaitytojo dëmesá á skaudþiasnûdienos realijas. Tad kaip giluminë estetologijosmintis siejama su gyvenimodrama, koks balansas tarp kultûros esmësir realijø, kas daro monografijà skaitomà,analizuojamà, ne tik pavartomà irdedamà á ðalá kaip sunkià naðtà ðiandieniamskaitytojui?Taèiau pirmiausia – kodël akademikaspasirinko elito temà, iki šiol beveikestetologø nenagrinëtà sàvokà?Apsisprendimà lëmë raktaþodis – elitas.Paðnekovas sako, jog seniai rûpëjoelitinës kultûros prigimtis. Knietëjo paþvelgtiá dabartinæ kultûros situacijà tiek Europoje,tiek Lietuvoje, galià ágyjanèià masinækultûrà. Akcijos, popsas lengvai atkeliaujapas mus ir akimirksniu prigyja. Taireiðkiniai, kurie turi ir teigiamø, ir neigiamøsavybiø. Todël, kai galvoji apie tokià invazijà,antplûdá, amerikietiškojo gyvenimobûdo reiðkinius, kalbësenà, manieras, ky-Juozo SKOMSKIO nuotr.24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 34