„Daugiaveidis elitas“ – monografija, dël kurios autoriusilgai ir sunkiai abejojo. Gal reikëjo jà pavadinti „Kultûrosapologija. Kultûros kritika“? Pasak paties autoriaus, taiknyga, kurioje filosofiðkai nagrinëjamos kultûros prigimties,jos ávairiø sferø problemos. Taèiau màstant apieelitinës kultûros prigimtá atsirado naujas raktaþodis, kurisir nulëmë galutiná apsisprendimà.iðliekaakademikuTai, kasÞurnalisto Juozo Skomskiopokalbis su knygos autoriumiAlgirdu Gaiþuèiu.rodyti, kas yra svarbiausia, kai iðkeliamypatingà elito vaidmená. Tai, þinoma, autoriausateities planai. Tuo tarpu „Daugiaveidiselitas“ – ásibëgëjimas á esmingesnesstudijas, kurios sudarytø atsvarà perdëtainuostatai, jog kultûrà lemia masës.Deja, nors ir keista, šiandien pamirštama,kad tautos kultûrà kûrë ir kuria pavieniaiasmenys, turintys ypatingà kultûlaklausimas – kas yra elitinë kultûra, kokiàvietà ji uþima, ar ji dar gyva permainøkontekste; koká vaidmená atlieka elito þmogusmodernioje demokratinëje visuomenëje.Ðis tikslas ir suformavo elitologijossampratà. Elito ir asmenybës klausimai atsispindiir daugelyje knygos skyriø.Autorius sako, jog ði monografija taine viskas apie elitologijà – jis galvoja temàtæsti. Renkama medþiaga apie elitoprigimties, raiðkos, veikmës aspektus Europojeir Lietuvoje. Tai bûtø mûsø intelektualiosios,mokslo, meno visuomenësdaugiamatë palyginamoji studija. Joje norëtøsiiðnagrinëti vienø didþiausiø XX a.màstytojø, elito filosofijos kûrëjø, tokiøkaip Paretto, Ortegos, Gasseto Michelso,Manheimo ir kitø, koncepcijas, parodyti,kaip jos siejasi su istorinëmis Europospermainomis. Kai kuriuos màstytojus reikiaskaitytojams analitiškai pristatyti, pa-Balansavimas ant átemptos stygosAnkstesnës Algirdo Gaiþuèio knygosbuvo vientisos tematikos. Prieš dvejusmetus pasirodþiusi „Estetika. Tarp tobulumoir mirties“ iðsiskyrë platesne estetologijospanorama. Tuo tarpu „Daugiaveidiselitas“ – knyga dvejopa: viena josdalis elitologijos, kultûros sampratos,simboliø, kûrybos, þmogaus dvasinësraiðkos apþvalga, savo áþvalgas remiantpasaulio màstytojø mintimis, daug kursu jomis diskutuojant; kita dalis gali bûtiávardinta kaip gyvenimo dramaturgija,kurioje autorius kritiškai þvelgia á dabartinækultûros situacijà – nuo rûpesèiogimtosios kalbos iðsaugojimu, inteligentiðkumoilgesiu; nuo masinës kultûrosantplûdþio, kurá autorius konstatuojakaip vertybes naikinantá reiðkiná, iki tautosvertybiø þûties bei grësmës pavojø;nuo bergþdþio raðtingumo siekio ir beraðtystëssituacijos; nuo etninës kultûrosnuosmukio, bevaisës kultûros politikos;nuo euroentuziazmo ir euroskepticizmo;nuo tautinio tapatumo, patriotizmokrizës iki ugdymo klystkeliø.Autorius prisipaþásta rizikavæs bûti apkaltintasper toli nukeliavæs á ðiandienosdirvonus, kurie rytoj galbût jau bûsià nebeaktualûs,jog tai galbût autoriaus siekisatkreipti skaitytojo dëmesá á skaudþiasnûdienos realijas. Tad kaip giluminë estetologijosmintis siejama su gyvenimodrama, koks balansas tarp kultûros esmësir realijø, kas daro monografijà skaitomà,analizuojamà, ne tik pavartomà irdedamà á ðalá kaip sunkià naðtà ðiandieniamskaitytojui?Taèiau pirmiausia – kodël akademikaspasirinko elito temà, iki šiol beveikestetologø nenagrinëtà sàvokà?Apsisprendimà lëmë raktaþodis – elitas.Paðnekovas sako, jog seniai rûpëjoelitinës kultûros prigimtis. Knietëjo paþvelgtiá dabartinæ kultûros situacijà tiek Europoje,tiek Lietuvoje, galià ágyjanèià masinækultûrà. Akcijos, popsas lengvai atkeliaujapas mus ir akimirksniu prigyja. Taireiðkiniai, kurie turi ir teigiamø, ir neigiamøsavybiø. Todël, kai galvoji apie tokià invazijà,antplûdá, amerikietiškojo gyvenimobûdo reiðkinius, kalbësenà, manieras, ky-Juozo SKOMSKIO nuotr.24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 34
iná akiratá, gerà profesiná pasirengimà, pagaliautam tikras moralines nuostatas, atsakomybësjausmà uþ savos valstybës,tautos, Europos, pasaulio likimà. Autoriuirûpi, kaip elitologinë mintis rutuliojosi pasaulyje,kaip ji plito Lietuvoje, sudaryti ðiødalykø palyginamàjà analizæ, kuri labaisvarbi dabarèiai.Elito spindesys ir skurdasAutorius sako, jog jis nëra vieninteliselitologijos srities analitikas. Jam rûpi visuminiaidalykai, kultûrologiniai elito aspektai.Svarbu, kad ir ugdymo srityse vyrautøkultûros dalykai. Daugelyje tradiciniøEuropos valstybiø elito vaidmuo, joreikðmës pabrëþtinumas niekuomet nebuvosugriautas, istorijos eigoje jis tik stiprëjo.Tuo tarpu Lietuvoje okupacijos, politinë,ideologinë sumaiðtis fiziðkai naikinoelità. Jis turëjo trauktis á pogrindá, veiktiegzilinëmis, tremties sàlygomis. Todël elitovaizdà rekonstruoti sudëtinga. Ðiandiennet Europoje keblu kalbëti apie vientisàelità. Anksèiau ði sàvoka buvo tapatinamasu tam tikromis privilegijomis – turtu,profesiniu iškilumu, priklausymuaukštuomenei, aristokratijai, dvasininkijai,karininkijai, teisinëms struktûroms ir kt.Dabar dalis estetologø teigia, jog postindustrinëjevisuomenëje egzistuoja daugeliselitø, ið esmës sudarytø profesiniupagrindu. Tai mokslo, meno, verslo, politikoselitai. Visuomenæ valdo ávairûs elitai,kurie kartais tarpusavyje gali ir konfrontuoti,kartais veikia sutelktai esant ypatingomssituacijoms. Kartø kaita gimdo irnaujas elito sàlygas. Atsiranda kontrelitas– prieðingo elgesio sluoksnis. Tai labaisvarbu visuomenës gyvybingumui palaikyti,nors ðie reiðkiniai daþnai neávertinami,net smerkiami. Kontrelitas gali kiltiið masiø. Já galima iðugdyti.Taigi elitø rotacija– kietas rieðutas, reikalaujantis iðsamaustyrimo tiek socialinëje praktikoje,tiek teorijoje, – teigia autorius. Jam pagaliaurûpi, kaip elitas ið viso susiformuoja,kokie elitai egzistuoja Lietuvoje ðiandien.Þvelgiant á þiniasklaidà, atrodo, jogelito þmogumi gali tapti bet kas. Kiek nûnairaðoma, kalbama apie vadinamàsias„þvaigþdes“; vieðinamas jø gyvenimas,nuotykiai, gaivalai, pramogos ir kt. Ir visatai pateikiama kaip jaunimo kultiniai dalykai.Taigi kuriamas jau ne kontrelitas, betpseudoelitas. Šis pseudoelitiðkumas jauèiamasdaugelyje gyvenimo srièiø, juo tarsiuþsikreèiama, kai buka bûtybë gali bûtipakylëjama vos ne iki mitologinës asmenybës.niø átampø, konfrontuoja idëjos. Tai natûralûsreiðkiniai. Taèiau, pasak autoriaus,tai lemia ðalies kultûros tradicijos, þmoniøinteligencija, kultûringumas, politinësnuostatos, pilietiškumo, išprusimo ir daugeliskitø aplinkybiø. Istorikai èia yra ádëjæreikðmingà indëlá, prikeldami, pavyzdþiui,XVII a. <strong>Vilniaus</strong> valdymo elità arbadabartinës bajorijos statuso atgaivinimoidëjà. Kad ir kaip kalbëtume, bet aristokratija,maþumos sambûrio veikmë, nuostatos,reikalavusios iðmanymo tvarkantvalstybës gyvenimà, atliko reikðmingà istorinávaidmená. Tos maþumos, patyrusiosvisokiausiø iðbandymø, kultûros, ðvietimoenergetika ëjo karta ið kartos, meilës, dvasingumo,tikëjimo idëjos susitelkë ne daugumos,tai yra masiø, bet maþumos rankoseir protuose. Todël ir šis maþumosistorinis, kûrybinis likimas yra labai svarbusir ádomus. Kaip susiformuoja tamaþuma, kokie istoriniai išbandymai joslaukë, kaip ji iðlaikë likimo iððûkius – norisivisa tai ið esmës panagrinëti, – viliasipašnekovas.Mokslas ir gyvenimas – ypatingaribaTaigi, atvertæ „Daugiaveidá elità“, daugiausiakalbame apie monografijos tæsiná,apie tai, kas uþ jos horizonto. Taèiaurûpi iðgirsti autoriaus nuomonæ ir apiejau pradþioje minëtà <strong>naujos</strong>ios knygosdvilypumà – kultûrologinæ analizæ ir gyvenimorealijas – ar tai ið tiesø buvo autoriaustikslas?Akademikas Algirdas Gaiþutis tvirtina,kad paprastai autoriø, raðantá knygà, uþvaldotematika. Visà laikà jis jauèia temø,Akademiko Algirdo Gaiþuèio knygos,,Daugiaveidis elitas” sutiktuvësLietuvos mokslø akademijojeMaþumos monopolijaElito ir kontrelito susidarymas, jø kaita,raida – sudëtingi dalykai. Vyksta nuolatinisdiskursas tarp jø, kyla psichologimotyvøgiminystæ.Temos bûtis autoriuineleidþia domëtis, kas vyksta aplink. Tuotarpu raðant „Daugiavedá elità“ tekstas ðakojosiá daugelá reiðkiniø, smelkësi realijos.Ir dël to autorius sako nebûgðtavæs.Baiminæsis tik dël to, kad teoriniai samprotavimainepasirodytø skaitytojams pernelygsunkûs, raðyti profesionalo profesionalams.Kita vertus, rûpëjo, kad tekstaskvëpuotø gyvastimi. Gal per tai kartaisprarasta šiek tiek fundamentalumo,bet tai priklauso nuo autoriaus màstymoir bûdo. Svarbiausia rûpëjo, jog tokiojekultûrologinëje, filosofinëje studijoje nebûtønuklysta á kasdienybæ, kuri rytoj jaugali bûti nebeaktuali, bereikðmë. Antai, raðantapie kultûros simbolius, daug vietosskirta gimtosios kalbos išsaugojimui. Irautorius tai laiko svarbiu dalyku: kiek Lietuvosmokslo visuomenë dëjo pastangøapginti lietuviø kalbà, kad ji nebûtø subendravardiklintasu anglø kalba, kadgimtàjá þodá galëtume iðlaikyti ir mokykloje,ir mokslo straipsniuose; kad knygos,parašytos lietuviø kalba, bûtø vertinamostaip pat, kaip ir uþsienio kalbomis. Kiekreikëjo pastangø ginant gimtàjà kalbà nenuo svetimø, bet nuo savøjø.Paðauktieji negali bûti pamirðtiÁ elitø galerijà subtiliai inkorporuota mokytojoreikðmë visuomenëje, jø rengimonuostatos. Gal tai padiktavo autoriaus,kaip universiteto rektoriaus, pareigos?Klausimas akademikui nebuvo nelauktas.Nors pašnekovas jau buvo prisipaþinæs,jog pareigos buvusios ir tarpMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 25