„Kepleris“ ieško naujos Žemės - Vilniaus universitetas

os proceso ir vartojimo metu, baigiantatliekø sutvarkymu. Tarptautinë standartøorganizacija yra parengusi GCV principusir gaires. GCV leidþia priimti sprendimusdël produktø plëtros ir ekodizaino, gamybossistemos tobulinimo ir kt. Gyvavimociklo kaðtø ávertinimas yra ekonominis metodas,kuris leidþia susumuoti visus produktoar veiklos diskontuotus pagal jo gyvavimolaikotarpá kaðtus. Tie kaðtai apimatiek privaèius, tiek išorinius produkto gamybosir vartojimo, taip pat ne tik aplinkosauginius,bet visus produkto kaðtus. Tradiciðkaigyvavimo kaðtø vertinimas yra taikomasalternatyviems investiciniams projektamsir norint parinkti geriausià projektà.Tik du gyvavimo ciklo kaðtø vertinimometodai: gyvavimo ciklo kaðtø vertinimasbei visø kaðtø aplinkosauginë apskaita apimaaplinkosaugines dimensijas.Produkto darnumui vertinti yra naudojamair medþiagø bei substancijø srautøanalizë. Vupertalio klimato, aplinkos ir energetikosinstitutas sukûrë ir iðplëtojo produktomedþiagø imlumo analizës metodà,paremtà paslaugos medþiagø imlumo(PMI) indekso nustatymu. Ði analizë apimavisø medþiagø srautø, susijusiø su produktuar paslauga (ekologinës kuprinës),analizæ. Visø medþiagø, reikalingø gamybosprocesui, suvartojimas, atëmus produktosvorá, ir parodo realø produkto medþiagøimlumà. PMI koncepcija davë pradþiàFaktoriaus 4 ir Faktoriaus 10 diskusijomsir tikslø nustatymui. Substancijø srautøanalizë (SSA) yra atliekama visam produktociklui, kai norima nustatyti, kur ávykstasubstancijø átekëjimas ir iðtekëjimas. Jitaikoma gamybos ðakø analizei ir leidþianustatyti aplinkosauginio poveikio ðaltinágaminant ir vartojant produktà.Produkto energijos analizë nagrinëjaenergijos kieká, reikalingà produktui pagaminti.Ji apima tiek tiesioginius, tiek netiesioginiusenergijos srautus. Netiesioginëenergija – tai ta, kuri yra panaudotagamybos veiksniø gamyboje, pvz., energija,panaudota pagaminti metalui, kurisbus panaudotas produkto gamybai. Produktøar paslaugø energijos poreikiø analizëspavyzdys yra procesø energijos analizë.Ji apima skirtingus produkto gyvavimociklo procesus ir lygius ir susumuojaenergijos srautus kiekvienoje gamybospakopoje. Emergijos analizë yra taikomaatskiro produkto gamybos proceso beiatskirø pramonës ðakø analizei. Eksergijosanalizë yra taikoma energijos sistemø,tokiø kaip šilumos tiekimas ar elektrosgamyba, analizei.Aðtuntoji tarptautinë konferencija „Ekologinisbalansas“ vyko 2008 m. gruodþio10–12 d. Tokijuje, didþiausiame Parodø centre„TOKYO BIG SIGHT“, ir buvo skirta darnumovertinimo metodø plëtrai bei taikymorezultatams aptarti. Jos ðûkis buvo „Socialiniøir technologiniø inovacijø kûrimas,pasitelkiant sisteminá màstymà“. Konferencijojedalyvavo mokslininkai ir praktikai iðdaugiau kaip 40 pasaulio ðaliø: JAV, Kanados,Brazilijos, Tailando, Turkijos, Kinijos,Indonezijos, Indijos, Korëjos, Malaizijos,Australijos ir praktiðkai visø senøjø ES ðaliønariø, Šveicarijos, Norvegijos ir kt. Aðtuntosiostarptautinës konferencijos „Ekologinisbalansas“ tikslas buvo surinkti kartu tarptautinëspramoninës ir akademinës bendruomenësnarius, kad galima bûtø pakreiptivisuomenæ darnaus gyvenimo bûdolinkme, diegiant darnià gamybà, cikliðkainaudojant iðteklius ir kuriant nuliniø emisijøsocialinæ infrastruktûrà, naudojant atsinaujinanèiusenergijos išteklius ir energijosefektyvumo didinimo priemones.Konferencijos metu buvo perskaitytadaugiau kaip 100 praneðimø 19 sesijø,tokiø kaip darnumo vertinimo metodai, atliekøtvarkymas, darnus miestø planavimas,darnus vartojimas, energijos iðtekliustaupanèios technologijos, aplinkosauginësinformacijos atskleidimas, aplinkosauginëapskaita, gyvavimo ciklovertinimas, darnumo garantavimas, politikair reguliavimas. Taip pat buvo surengtos7 specialios sesijos: CO 2emisijø maþinimas,biokuro vaidmuo, ekologinisefektyvumas ir kiti darnumo vertinimo indeksai,darni þemdirbystë ir maistas, tarptautinëmedþiagø srauto kaðtø apskaitosstandartizacija ir kt. Konferencijoje buvoaptarti naujausi gyvavimo ciklo vertinimometodikos ir kitø sisteminës analizës árankiøplëtros, darnumo vertinimo bei darnausvartojimo ir darnios gamybos, ðiltnamiodujø emisijø maþinimo bei darniosenergetikos pasiekimai. Tai yra vertingasindëlis kuriant ateities visuomenæ.Konferencijoje teko skaityti praneðimàapie „Tarptautinius, pasibaigus Kioto protokoloterminui, klimato kaitos švelninimoreþimus“ ádomioje sesijoje „Politika ir reguliavimas“.Praneðimus ðioje sesijojeskaitë Japonijos, Taivano, Kanados ir Korëjosmokslininkai, kurie supaþindino susavo šaliø aplinkos integravimo priimantsprendimus politika. Taip pat sesijoje buvoaptarti tarptautiniø po Kioto protokolotermino baigties klimato kaitos ásipareigojimøbei jø ágyvendinimo klausimai.Ne atsitiktinai tarptautinës ekologiniobalanso konferencijos vyksta nuo 1994 m.kas antri metai Japonijoje ir yra remiamosJaponijos gyvavimo ciklo instituto. Japonømokslininkai yra labai daug pasiekæ plëtodamipoveikio aplinkai bei gyvavimo ciklovertinimo metodologijas. Be to, Japoni-4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4