7. Juknevičius P., Karčiauskaitė R. Lietuvių raštijos puoselėtojai tėvas ir sūnus Božimovskiaiir Naujamiestis // Tėvynė. – 2006 01 11.8. Juknevičius P., Kryžanauskaitė S. Naujamiesčio pastorius Samuelis Bitneris ir jo nuopelnailietuvių raštijai // Tėvynė. – 2006 01 11.9. Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos kultūros istorijos bruožai. [Feodalizmo epocha ikiaštuonioliktojo amžiaus]. – Vilnius. – 1982. – P. 212, 232.10. Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga: Lietuviškos knygos raida 1547 1940. – Vilnius. –1996. – P.43, 69, 82, 113, 115, 149, 187, 195, 212.11. Kotlubajus E. Radvilos. – Vilnius. – 1995. – P.89.12. Kregždė J. Lietuvos reformatų raštija: istorinė apžvalga. – Chicago. – 1978. – P.106-108.13. Kuolys D. Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorinėje literatūroje[Renesansas. Barokas]. – Vilnius. – 1992. – P. 219, 220.14. Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. – Vilnius. – 1977. – P.15315. Lietuvių literatūros istorija. – T.1. – Vilnius. – 1979. – P.25, 27.16. Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai iki Didžiosios spaliosocialistinės revoliucijos. – Vilnius. – 1983. – P.55.17. Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuvių kalba. – T.1. – Vilnius. – 1960. – P.50, 58.18. Lietuvos TSR istorija. Nuo seniausių laikų iki 1917 m. – T.1. – Vilnius – 1985. – P.193.19. Lukšaitė I. Božimovskis Jonas // TLE. – T.1. – Vilnius. – 1985. – P.277-278.20. Lukšaitė I. Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. – Vilnius. – 1970. – P.54-57.21. Lukšaitė I. Religinių kovų įtaka Lietuvos spaudai (XVI a. antroje ir XVIII a. pirmoje pusėje// Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje. – Vilnius. – 1977. – P.41-67.22. Religijotyros žodynas. – Vilnius. – 1991. – P.68.23. Samuelio Bitnerio laiškas Liudvikai Karolinai Radvilaitei // Acta historica Lituanica.Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. – Vilnius. – 1970. – P.54-57.24. Studnicki W. G. Borzymowski Jan // Polski słownik biograficzny. – T.2. – Kraków. – 1936.– P.369.25. Studnicki W. . Borzymowski Jan // Polski słownik biograficzny. – T.2. – Kraków. – 1936. –P.369-370.26. Uruski S. Rodzina. Herbarz szlachty polskiej. – T.1. – Warszawa. – 1904. – P.355.27. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius. – 1987. – P.28, 29-30.28. Vilniaus universiteto istorija. 1579–1803. – Vilnius. – 1978. – P.107.29. Vladimirovas L. Knygos istorija. Senovė. Viduramžiai. Renesansas. XV –XVII amžius. –Vilnius. – 1979. – P. 362, 479, 482, 483.30. Žukas V. Lietuvių knygotyros bruožai. – Vilnius. – 1989. – P. 8, 14, 32, 81, 113.„Verba docent, exempla trahunt“ *: Leono Valkūno darbųapžvalgaVioleta MeiliūnaitėNėra tokie jau reti atvejai, kai iškilios asmenybės yra apipinamosįvairiomis paslaptingomis, smalsumą žadinančiomis istorijomis. Tadaneišvengiamai kyla klausimai: kas, kur, kada įvyko? Pavyzdžiui, kaibandoma atsakyti, kur gimė M. Mažvydas, paprastai tegalima pasakyti,kad jis tikriausiai „kilęs iš pietų Žemaitijos“ Kalbant apie KonstantinąSirvydą, teigiama, kad jis gimęs „tarp 1578 ir 1581m. į vakarus nuo113
Anykščių“. Suprantama, kad tokie netikslumai žadina susidomėjimą –visada įdomu išsiaiškinti, kaipgi ten buvo iš tikrųjų. Šiuo požiūriu LeonasValkūnas puikiai tinka į šią kompaniją. Visuose šaltiniuose teigiama, kadjis gyveno 76-erius metus (nuo 1914 iki 1990), bet nurodant gimimo vietą,atsiranda šiokių tokių nesutarimų. Vienur (Dilytė) rašoma, kad gimė jisBerčiūnuose, o kitur nurodoma tikroji vieta – Berniūnai. Žinoma,nevienodai nurodomos jo gimimo vietos viena nuo kitos nutolusios vos perkeletą kilometrų, o jų painiava, matyt, atsirado tik dėl panašių kaimopavadinimų.Gimęs <strong>Panevėžio</strong> rajone, kaip ir daugelis mūsų krašto inteligentų,baigęs berniukų gimnaziją, ten susitikęs su daugybe išskirtinių žmonių,puikių savo dėstomų dalykų žinovų ir ne mažiau puikių pedagogų(pavyzdžiui, J. Lindė-Dobilas dėstė literatūrą; I. A. Sokolovas dėstė lotynųkalbą ir filosofijos pagrindus), Leonas Valkūnas ir pats vėliau pateko įLietuvos pedagogų elitą. 1933 m. pavasarį baigė gimnaziją, o tų pačiųmetų rudenį įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniųmokslų fakultetą, baigęs mokslus dirbo Plungėje gimnazijos mokytoju,buvo Liaudies švietimo komisariato mokyklų inspektoriumi, Mokyklųvaldybos skyriaus viršininko pavaduotoju, vėliau skyriaus viršininku.Vilniaus universitete (VU) pradėjo dirbti nuo 1948 m. 1948–1956 m. buvoIstorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1959 m. apgynė filologijosmokslų kandidato disertaciją „Longo romanas Dafnis ir Chloja“. Vėliaudirbo VU klasikinės filologijos katedroje. Tai seniausia Vilniausuniversiteto katedra – prieš įsteigiant Universitetą, Jėzuitų Kolegijoje,įkurtoje 1570 m, buvo dėstomi klasikinės filologijos dalykai: senovėsgraikų ir lotynų kalbos, skaitomi ir analizuojami klasikiniai graikų irromėnų autoriai. Tarpukariu kuriam laikui (nuo 1919 m. iki 1939 m.)Lotynų ir Graikų literatūros katedros buvo atskirtos.Pradėjęs dirbti turtingą istoriją turinčioje Vilniaus universitetokatedroje L. Valkūnas pirmiausia turėjo pakovoti už teisę universitetedėstyti klasikines kalbas. Mat po Antrojo pasaulinio karo, 1953 metais, VUbuvo nutrauktos klasikinės filologijos studijos. L. Valkūnui ėmusisiniciatyvos ir gana ilgai nuosekliai įtikinėjus aukščiausias SSRS švietimoįstaigas, kad tokios studijos yra ir reikalingos, ir prasmingos, buvopasiekta, kad nuo 1960 m. VU būtų pradėtos jungtinės lituanistikos irklasikinės filologijos studijos, o nuo 1967 metų lotynų kalba imta dėstyti irkai kuriose vidurinėse mokyklose. Sugrąžinus Vilniaus universitetui teisęgilintis į klasikinę filologiją, katedros vedėju tais pačiais metais tampa L.Valkūnas, kuris vadovauja 16 metų: nuo 1960-ųjų iki 1976-ųjų. Be to, jis114
- Page 2 and 3:
JIE IŠGARSINO PANEVĖŽIOKRAŠTĄK
- Page 4 and 5:
Panerk rankas Prisiminimų upėn -B
- Page 6 and 7:
IŠGARSINĘ PANEVĖŽIOKRAŠTĄ2000
- Page 9 and 10:
įrengimas garo keltų traukiniams
- Page 11 and 12:
mažas kambarys, ten mano tėvai gy
- Page 13 and 14:
21. Juknevičius P. Profesorius Pla
- Page 15 and 16:
9. Kavaliauskas A. Stasys Juknevič
- Page 17 and 18:
metu 1944-1949 m. rašė dienorašt
- Page 19 and 20:
Maišymas, Karborius bei kriptonima
- Page 21 and 22:
Kunigas Henrikas PrijalgauskasJusta
- Page 23 and 24:
melsvų ūkanų išnyra balti plauk
- Page 25 and 26:
1960 m. B. Bučas vedė Oną Kondro
- Page 27 and 28:
Vos tik apsigyvenęs Gulbinų dvare
- Page 29 and 30:
toks archyvinis A. Šapokos išraš
- Page 31 and 32:
PRANEŠĖJAIEmilė Bielskienė, Pan
- Page 33 and 34:
Paminėtinos: „Astronomijos vadov
- Page 35 and 36:
Tautosakininkas ir bibliografas iš
- Page 37 and 38:
14. Šliūpas J. Rinktiniai raštai
- Page 39 and 40:
9. Sideravičius R. I. Krylovo pasa
- Page 41 and 42:
siųsdavo į spaudą. Išleido dvi
- Page 43 and 44:
sukurtų skulptūrėlių buvo Klova
- Page 45 and 46:
Peterburge. Įsikūrus „Santaros
- Page 47 and 48:
paskirtas Užsienio reikalų minist
- Page 50 and 51:
KRAŠTO MOKSLININKAI:PAŽANGOS IR A
- Page 52 and 53:
Daržininkystės puoselėtojas Pran
- Page 54 and 55:
moksliškai spręsti. Tam buvo atli
- Page 56 and 57:
Žymus gyvulininkystės specialista
- Page 58 and 59:
Istorikas Leonas MulevičiusJūrat
- Page 60 and 61:
Mulevičiaus geriausių nedidelės
- Page 62 and 63:
T. Zubavičius vadinamas savamoksli
- Page 64 and 65: 1915)“. Taip pat uždarbiavo Gamt
- Page 66 and 67: specialisto profesoriaus R. Saliger
- Page 68 and 69: Devintasis vaikas šeimoje, Jonas L
- Page 70: laiką (iki pat 1977 metų) buvo sk
- Page 73 and 74: PRANEŠĖJAIPetras Juknevičius, is
- Page 75 and 76: Kazimierą Beresnevičių į Panev
- Page 77 and 78: negavo, o buvo išsiųstas filialis
- Page 79 and 80: Praėjus penkiolikai metų, vyskupa
- Page 81 and 82: Šaltiniai ir literatūra1. Baliūn
- Page 83 and 84: Šalia pedagoginio darbo prof. S. M
- Page 85 and 86: 32. Žuklys L. Garbingas jubiliejus
- Page 87 and 88: Šaltiniai ir literatūra1. Dautart
- Page 89 and 90: metais parengė specialią medžiag
- Page 91 and 92: knygų iliustracijomis (E. Miežela
- Page 93 and 94: Truskavoje 1944 m. rugsėjo mėnes
- Page 95 and 96: Kalbininkas Antanas LyberisVilma Pa
- Page 97 and 98: „Lietuvos žinių“ redaktoriumi
- Page 99 and 100: Elegantiškas kultūros žmogusAida
- Page 101 and 102: atrodo svarbesnė ir įdomesnė už
- Page 103 and 104: 102
- Page 105 and 106: PRANEŠĖJAIVaida Baltušytė, Šia
- Page 107 and 108: patriarcho daktaro Jono Basanaviči
- Page 109 and 110: profesoriui Makovskiui, jis pareng
- Page 111 and 112: Naujamiesčio pradžios mokykloje.
- Page 113: Šusteris. Šis vertimas buvo išle
- Page 117 and 118: labai daug žinių, įgudimo ir dar
- Page 119 and 120: žiūrėti į silpną ir nesportiš
- Page 121 and 122: 6. Stakionienė Valerija // Lietuvi
- Page 123 and 124: 2. Grincevičiūtė R. Kunigas Kazi
- Page 125 and 126: 1956 m. dailininką pakviečia dės
- Page 127 and 128: abstrakčios tapybos ir optinio men
- Page 129 and 130: angos ir tekstūros įgyja vaizdų
- Page 131 and 132: 59. Žostautaitė D., Baltušytė V
- Page 133 and 134: 132
- Page 135 and 136: PRANEŠĖJAIPetras Juknevičius, is
- Page 137 and 138: Marija apsigyveno Lenkijoje. Stepon
- Page 139 and 140: Be upių hidraulikos ir tiltų ang
- Page 141 and 142: 2. Būtėnas J. Lietuvos žurnalist
- Page 143 and 144: dekoro elementais. Biržų bažnyč
- Page 145 and 146: matmenys. Deja, pokario metais nauj
- Page 147 and 148: Šaltiniai ir literatūra1. Alantas
- Page 149 and 150: 2. Budrys V. Lietuvių vitražas. -
- Page 151 and 152: Filologijos fakultetą. Čia Henrik
- Page 153 and 154: istoriniais veikalais, jis vis dėl
- Page 155 and 156: Penkios Marijos rašytojo gyvenimeE
- Page 157 and 158: Bilevičių patrijarchas buvo Herku
- Page 159 and 160: Šaltiniai ir literatūra1. Aftanaz
- Page 161 and 162: Žymus gyvulininkystės specialista
- Page 163: Jie išgarsino Panevėžio kraštą