Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

Indianos valstijoje. Čia jis 1948–1963 m. profesoriavo Notr Dameuniversitete.Mokslinis profesoriaus palikimas gana ženklus. Dar 1922 m. išleistajo knyga „Hidrografinis Lietuvos vaizdas“, toliau „Medžiaga Lietuvoshidrografijai“ (1923), „Lietuvos upių baseinai“ (1923), „Trumpas Lietuvoshidrografinis vaizdas“ (1923). Profesorius parašė tris pasaulinio mastoveikalus: dvitomį „Hidrometrija“ (1939 ir 1940 m.) ir,, jau gyvendamasužsienyje, anglų kalba „Hidrometrijos bibliografiją“, apimančią daugiaunei 7 000 literatūros šaltinių.Profesorius Steponas Kolupaila mirė 1964 m. balandžio 9 d.Palaidotas Čikagoje, Šv. Kazimiero kapinėse.Profesorius Steponas Kolupaila pagrįstai vadinamas Lietuvos upiųhidrologiojos pradininku, nes iki jo pas mus niekas žodžio „hidrologija“nebuvo girdėjęs. Jo palikimas – 59 knygos, 113 mokslinių straipsnių 378mokslo populiarinimo straipsniai.Užbaigti noriu paties profesoriaus žodžiais: „Tik tas žmoguslaimingas, kuris turi aiškų gyvenimo tikslą. Mano tikslas aiškus kaipkristalas – tirti žavingą Dievo kūrinį – gamtą ir stengtis ją prasmingaipalenkti žmogaus naudai, pirmiausia savo krašto žmonių naudai.Artėdamas prie savo laimingo ir turiningo gyvenimo saulėlydžio, jaučiu,kad mano užsibrėžtas darbas tik pradėtas. Jį tęsti ateina jaunoji karta. Tadraginu mūsų mielą jaunimą pasišvęsti kilniems idealams ir eiti Lietuvoskeliu“.Įdomūs faktai:1992 09 17 prie namo Fredoje (K. Grybausko g. 28) atidengtamemorialinė lenta: „Šiame name 1925–1944 m. gyveno hidrologijospradininkas Lietuvoje, akademikas Steponas Kolupaila, 1892–1964“(skulpt. Jūratis Zalensas).1992 m. 100-ųjų profesoriaus gimimo metinių proga jo dukraEvelina Kolupailaitė ir žentas Bronius Masiokas įsteigė prof. S. Kolupailospremiją, skirtą studentams-hidrologams už laimėjimus studijuojantgeodezijos, hidrologijos arba hidraulikos srityje.1995 m. viena Aleksoto gatvė Birutėje pavadinta jo vardu (Kaunom. mero 1995 04 06 potv. Nr. 233).Šaltiniai ir literatūra1. Ažubalis A. Iš Lietuvos matematikos švietimo praeities. – Kaunas. – 1997. – P.168-169.139