Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

Sulaukusi 25 metų Teresė prieš tėvų valią išvyko į Šveicariją.Berne ji studijavo mediciną ir gydytojos diplomą gavo 1879 metais.Keletą metų ji dirbo asistente pas cheminės fiziologijos katedrosprofesorių M. Nenskį. Grįžusi iš užsienio 1883 metais Peterburge jiišlaikė valstybinius egzaminus. Apsigyvenusi Varšuvoje T.Ciškevičiūtė pasiaukojo ginekologinei praktikai ir visuomenineiveiklai. Ji ištekėjo už savo pusbrolio inžinieriaus architekto AlfredoCiškevičiaus. Gydytoja greitai pelnė pacientų simpatijas.Amžininkai pastebi, kad medikė padėdavo žmonėms ne tik vaistais,bet ir draugiškais patarimais.Dar reikšmingesnė jos veikla visuomeninio – politiniogyvenimo baruose. Teresė Ciškevičienė – moterų išsivaduojamojojudėjimo Lenkijoje pradininkė. Tik ji nepritarė revoliucijoms. Darstudijų metais ji užmezgė ryšius su Milkovskio, Balickio ir kitųlenkų nacionalinio judėjimo veikėjų įkurta Lenkijos lyga, vėliaupavadinta Tautine sąjunga. Priklausydama prie Sąjungos įkurtaitautinei švietimo draugijai, ji buvo tos draugijos delegatė Lietuvoje,kur organizavo slaptą lenkų mokymą, kūrė bibliotekas, platinokonspiracinius leidinius, padėjo persekiojamiems unitams. Jos namaiVaršuvoje buvo tapę politine svetaine įvairių slaptų lenkųorganizacijų nariams. Ją visi vadino pani Teresa. Gydytoja globojotuo metu Varšuvoje studijavusius P. Rimšą, K. Ulianskį. SkulptoriusPetras Rimša prisimena, kad ji „buvo gydytoja, rodos našlė,pagyvenusi moteris, bet dar energinga. Ciškevičienė mokėjolietuviškai, tačiau buvo lenkiškos orientacijos. Turbūt atjausdamamudviejų skurdžią buitį, mane su Ulianskiu dažnai kviesdavosi,vaišindavo arbata ir išeinant dar apdovanodavo sausainių bei kitųskanėstų paketais“. T. Ciškevičienė skulptoriui surado lenkų kalbosmokytoją, mokė elgesio taisyklių. „Ciškevičienė labai mėgolietuvius, jų ieškodavo, vaišindavo. Vėliau vienas lietuviųmaldininkų ekskursijos vadovas pasakojo: „Daktarė Ciškevičienėvisą iš Čenstakavos grįžtančią lietuvių ekskursiją pietumis vaišino.Ji didžiavosi žymiausiais Varšuvos lietuviais. Ypač su pagarba jiminėdavo inžinierių Stanislovą Kerbedį“, – prisimena P. Rimša.Visa širdimi ji troško Lenkijos valstybės atkūrimo ir suentuziazmu sveikino J. Pilsudskio legionų sukūrimą. Apie tai ji 191487