10.07.2015 Views

Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

usiškomis maldaknygėmis. 1884 m. jis uždraudė katalikųmoksleiviams eiti į cerkvę. Už tai jam teko per kelis metus išmokėti50 000 rb. pabaudos. Pasakojama, kad vyskupas kiekvieną dienąbuvo pasiruošęs vykti į tremtį. Savo kambaryje jis turėjo kelioneiparuoštą lagaminėlį su daiktais, reikalingais laikyti mišioms.Kunigams jis sakydavo: „Jestem w každej chwili na pogotowiu;wiem, co mnie czeka“ (Kiekvieną valandą esu pasirengęs; žinau kasmanęs laukia). Vyskupas netgi jautė malonumą galįs kentėti užkatalikų bažnyčią.Pasak amžininkų, vyskupas M. Paliulionis buvęs valdingas irmokėjęs laikyti vyskupo autoritetą. Dėl to net Peterburgodvasininkai sakydavo: „Это царёк“. M. Paliulionis buvo ūmus,karšto būdo žmogus. Gavęs iš valdžios nepalankių raštų, savosekretoriui kunigui Antanui Karosui skubiai padiktuodavo atsakymą,pasirašydavo ir liepdavo siųsti. A. Karosas, žinodamas vyskupotemperamentą, nesiskubindavo tokio rašto siųsti ir padėdavo jįkelioms dienoms į stalčių. Po dviejų, trijų dienų vyskupas pradėdavogailėtis pasikarščiavęs ir paskubėjęs atsakyti. Tada A. Karosaspaaiškindavo, kad raštas dar neišsiųstas. Vyskupas pratardavęs: „Natai gerai“. Atsakymas būdavo perredaguojamas. J. Stakauskasmano, kad tik kunigo A. Karoso dėka vyskupas A. Paliulionisišvengė tremties.Vyskupas tvirtai savo rankose laikė visus vyskupijos kunigus.Kiekvienas kunigas, atvažiavęs kokiais nors reikalais į Kauną,būtinai turėjo apsilankyti pas vyskupą ir referuoti apie padėtįparapijoje. Kunigams jis sakydavo: „A może ja mam do was interes.Ksiądz zawsze będzie pirwszym moim interesantem, choćby u mnienajwyżsi urzędnicy byli“. (O gal aš turiu į jus reikalą. Kunigasvisada bus pirmuoju mano interesantu, nors pas mane būtų iraukščiausi valdininkai).Vyskupas namie ir su artimaisiais kalbėjo lenkiškai. RašėsiPallulan. Mokėjo lietuviškai. Bet labiausiai mėgo lotynų kalbą.Šiaip gyvenime vyskupas buvo labai geros širdies, ganademokratiškas. Į save žiūrėjo kaip į Dievo tarną, turintį atlikti jampavestą misiją.79

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!