Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

Šaltiniai ir literatūra1. Alantas V. Jonas Mulokas – tautinės architektūros pradininkas // Alantas V. Tauta istorijosvingiais. – Vilnius. – 1992. – P.120-122.2. Bočiulytė A., Juknevičius P. Panevėžio rajono bažnyčios. – Panevėžys. – 1995. – P.3-4.3. Bučiūtė E. N. Apie rokiškėną architektą Joną Muloką (1907 – 1983) // Prie Nemunėlio. –1996 08 (Nr.15).4. Gudelis R. Berčiūnų kryžiaus kelias. – Panevėžys. – 2003. – P.2.5. Jurgėla P. Lietuviškoji skautija. – Brooklyn. – 1975. – P.33, 100, 339, 340, 363, 489, 527,667, 705, 718, 719.6. Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – T. 2. – Vilnius. –1994. – P.474-475.7. Mulokas Jonas // Lietuvių enciklopedija. – T.19. – Boston. – 1959. – P.370.8. Mulokas, J. Jono Muloko architektūra / Red. kun. P. Celiešius. – Los Angeles, Roma. –1983.9. Mulokas R. Jono Muloko sugrįžimas // Naujasis dienovidis. – 1993 08 06.10. Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla. – Vilnius. – 1998. – P.266.11. Švitinytė S., Vienažindytė I. Pirmosios Berčiūnų bažnyčios projekto autorius JonasMulokas // Panevėžio kraštui nusipelnę. Konferencijos, įvykusios 2007 m. gruodžio 15 d.,pranešimų tezės / Sudarytojas ir redaktorius Petras Juknevičius. – Panevėžys. – 2007. – P.6-7.Dailininkas Stasys UšinskasDeimantė Žostautaitė, Petras JuknevičiusStasys Ušinskas gimė 1905 m. liepos 20 d. Pakruojyje,akmenskaldžio šeimoje. Barono Roppo dvare jis turėjo galimybęsusipažinti su turtinga biblioteka, perpiešti knygų iliustracijas, o vėliau, jaubesimokydamas gimnazijoje ir meno mokykloje, piešė dvare buvusiasskulptūras, interjerą.1909–1918 m. S. Ušinskas su šeima gyveno emigracijoje JAV. 1926m. jis baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Kauno meno mokyklą. Uždalyvavimą mokinių streike 1929 m. buvo iš mokyklos pašalintas. Taispačiais metais jis išvyko į Paryžių, kur studijavo Aukštojoje valstybinėjetaikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje (Conservatoire National desArts et Metiers). Studijos Paryžiuje (1929–1931) buvo itin svarbuslaikotarpis dailininko kūrybinėje biografijoje: jis mokėsi A. M. Maniostudijoje, tapybą tobulino pas F. Leže, scenografiją – pas A. Eksterą.Apgynęs diplominį darbą „Dekoracijų ir kostiumų projektai Sofoklio„Karaliui Edipui“ ir gavęs dekoratyvinio ir taikomojo meno specialistovardą, 1931 m. S. Ušinskas grįžo į Lietuvą ir Kaune surengė asmeninęparodą.146