Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

Penkios Marijos rašytojo gyvenimeE. Baliutavičiūtė atkreipė dėmesį, kad didžiojo lenkų rašytojogyvenime buvo penkios Marijos – „penkios moterys, kurias jis mylėjo irkurios jį mylėjo“.Pirmoji ideali jaunystės meilė Henriką aplankė 1874 m. Jis siekiaaukšto pašto valdininko Adomo Kelero dukters Marijos (MariaKellerówna) rankos. Liepos 20 d. įvyko sužadėtuvės. Rugpjūtį ir rugsėjį H.Senkevičius praleido Vakaruose: Ostendėje gydė gerklės ligą, aplankėBriuselį, Paryžių. Jam grįžus, sužadėtinės tėvų iniciatyva, sužadėtuvėsbuvo nutrauktos. Oficialiai būsimas žentas buvo apkaltintas „abejingumu irdėmesio stoka“, bet tikroji priežastis buvo menka H. Senkevičiausmaterialinė padėtis bei apie jo lengvabūdiškumą pasklidę paskalos. Išlaimingo sužadėtinio jis tapo paniekintu atstumtuoju. Sužadėtinė įliteratūrą įėjo kaip Kazia ir Tolinka 1874 m. parašytuose apsakymuose„Tai trečiajai“ ir „Prie šaltinio“.Praėjus septyneriems metams, 1881-aisiais Henrikas Senkevičiusvedė Marija Šetkevičiūtę (Szetkiewiczówna). Su ja susipažino Venecijoje.Marijos tėvas, Kazimieras Šetkevičius, žemvaldys iš Trakų pavieto.Nuskurdęs po dvaro konfiskacijos, apsigyveno Varšuvoje. Išrinktosiosrankos teko siekti ilgai: Marija dėl džiovos daug laiko praleisdavo Tirolyje.Be to, ir jos tėvus buvo pasiekę gandai apie „bastūnišką“ rašytojogyvenimą. Santuoka įvyko Varšuvoje 1881 m. rugpjūčio 18 d. Laimingassutuoktinių gyvenimas tetruko ketverius metus. Žmonos sveikata visblogėjo ir 1885 m. spalio 19 d. ji mirė Falkenšteine netoli Frankfurto.Laidotuvės įvyko Varšuvoje. Rašytojas liko su dviem mažamečiaisvaikais: 1882 m. gimusiu Henriku ir 1883 m. – Jadvyga.Po netekties rašytoją nuo dvasinės negalios gelbėjo kūryba (tuo meturašė „Tvaną“) ir kelionės. Jis lankėsi Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje,Vokietijoje. Vaikais rūpinosi seneliai.Savo žmoną H. Senkevičius įamžino romane „Polaneckių šeima“,suteikęs jai Marynios vardą. Uošvis tapo vieno iš „Trilogijos“ herojausZaglobos prototipu. Gavęs iš vieno anonimo 15 tūkstančių rublių dovaną,rašytojas ją perdavė Krokuvos mokslų akademijai, kad būtų įsteigtaMarijos vardo stipendija, sergantiems džiova mokslininkams irmenininkams.Ir vėl po septynerių metų, 1892-aisiais, rašytojas įsimyli, ir vėlMariją... Per žiemos karnavalą Krokuvoje jis susipažįsta su turtuolės iš154