Reikia širdžiai meilės ir tiesos, kad galėtų savo kelią rasti..“Šie žodžiai daug metų lydėjo Lietuvai nusipelniusią mokslo veikėją,ilgametę Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytoją, socialinių mokslųhabilituotą daktarę profesorę Valeriją Kaupaitę-Stakionienę.Valerija Kaupaitė-Stakionienė gimė 1925 m. spalio 3 d. Nevėžninkų(Lakštingalų) k., <strong>Panevėžio</strong> rajone, Petro Kaupo ir Stefanijos Gutauskaitės-Kaupienės šeimoje. Kaupai į šį <strong>kraštą</strong> atsikėlė nuo Ramygalos, kai Petrui,kaip Lietuvos kariuomenės savanoriui, iš parceliuojamo AntrųjųNevėžninkų dvaro buvo skirta žemės. Šeimoje augo 4 vaikai: Julius (mirėmažas), Valerija, Viktorija ir Vladislovas. Tėvai troško, kad jų vaikaineliktų be mokslo. <strong>Jie</strong> žinojo, kiek sūraus prakaito reikia išlieti, kol antstalo pakvimpa ruginė duona. Todėl 1932 m., baigusi Berčiūnų pradinęmokyklą, Valerija įstojo į <strong>Panevėžio</strong> mergaičių gimnaziją: „Labai geraiprisimenu mamą, kaip ji man supynė dvi kasytes, aprengė rusva suknute,pasirausė savo senose skryniose, pasiuvo paltuką su aksominiu kalnieriukuir nuvedė į mokyklą... Menu, kaip tėtė mane ir seserį vienkinkiu nuvežė įPanevėžį, į mergaičių gimnaziją“. Čia Valerija daug ko išmoko. Reiklūs irpuikūs pedagogai, draugiškos, viena kitai padedančios gimnazistės. 1943m. aukso medaliu baigusi <strong>Panevėžio</strong> mergaičių gimnaziją, 1945 m. įstojo įLietuvos valstybinį kūno kultūros institutą ( toliau – KKI). Institutą baigėsu pirmąja laida – 1948 metais. Diplomas vėl su pagyrimu. Tų pačių metųrudenį ji grįžo į KKI jau kaip dėstytoja. 1958 m. buvo paskirta Kūnokultūros ir sporto katedros vedėja ir apgynė kandidatinę disertaciją tema„Fizinis auklėjimas Lietuvos mokykloje“. Šioje Kūno kultūros ir sportokatedroje ji dirbo ir vadovavo 25 metus. 1961 m. Valerijai Kaupaitei-Stakionienei suteiktas docentės vardas. 1970 m. Vilniaus universitete jiapgynė pedagogikos mokslų daktarės disertaciją ,,Moksleivių fiziniotobulumo pagrindai“. Šios disertacijos rašymas užėmė nemažai laiko,išvargino docentę. Todėl po visų darbų ji mėgdavo vasarą pailsėti priejūros, žiemą – slidinėti.1971 m. Valerijai Stakionienei suteiktas profesorės vardas. Lietuvojeatsirado pirma moteris – pedagogikos mokslų profesorė ir daktarė. Ji buvožinoma ne tiktai Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje.Profesorės mokslinių straipsnių buvo galima rasti lenkų, čekų, vokiečių,pedagoginėje ir sportinėje spaudoje. V. Stakionienė dažnai lankydavosiRumunijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vokietijos DemokratinėjeRespublikoje, intensyviai susirašinėjo su Bulgarijos, Austrijos, JAV ir kitųšalių fizinio auklėjimo specialistais. Ji buvo žmogus negalintis ramiai117
žiūrėti į silpną ir nesportišką jaunimą. 1993 m. profesorė išėjo į pensiją, betir toliau tęsė mokslinį darbą.Jos plunksnai priklauso daugiau kaip šimtas straipsnių. SvarbiausiV. Stakionienės darbai: „Žmogaus fizinis tobulumas“ (1967), „Tarybinėfizinio auklėjimo sistema“ (su V. Ericka, 1978), „Fanzine partum mayopagrindai“ (1980), „Various amicus money fizinio auklėjimo methodical“(1983), abi pastarosios kartu su Z. Goliku, „Sportas ir šiuolaikinė sportinėtreniruotė“ (Su V. Jasmine, 1982).Profesorė Valerija Stakionienė mirė 2002 m. lapkričio mėn. 13 d.Kaune. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.Profesorės nuopelnai neliko nepastebėti. 1970 m. V. Stakionienėapdovanota jubiliejiniu medaliu „Už šaunų darbą“, 1993 m. jai suteiktasKKI garbės profesorės vardas. 1995 m. ji apdovanota Didžiojo Lietuvoskunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. 2005-aisiais, minintprofesorės 80-ąsias gimimo metines, Lietuvos kūno kultūros akademijojejos vardu pavadinta auditorija, atidengta atminimo stela.Su profesorės Valerijos Stanionienės pedagogine ir moksline veiklasiejasi ir Lietuvos sporto raida. Daugelis Lietuvos Kūno kultūros ir sportospecialistų, vadovaujami profesorės, sėkmingai apgynė disertacijas ne tikLietuvoje, bet ir Maskvoje, Kijeve, Sankt Peterburge, Tartu. ValerijaStakionienė turėjo mokinių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. <strong>Jie</strong>,vadovaudamiesi profesorės patirtimi, apgynė kandidatines disertacijas. Jimėgo savo darbą, ir neįsivaizdavo ką kitą būtų galima dirbti. Kaip patiteigė, pasirinko labai įdomią pedagogo specialybę, labai reikalingą irperspektyvią. Dirbant atsiskleidė jos esmė. Pirmieji darbo metai institutebuvo labai sunkūs. Žmogaus fizinio tobulumo problemos – neišartidirvonai. Medžiagos — jokios, todėl renkant ir kaupiant žinias dalyvavofizinio lavinimo dėstytojai ir studentai. Buvo atliekami išsamūs tyrimai,testai, kurių rezultatas — sudaryti nauji moksleivių fizinio lavinimopagrindai. Šaliai reikėjo visapusiškų žmonių, stiprių kūnu ir dvasiaasmenybių, ištvermingų, sugebančių daug dirbti įvairiomis sudėtingomissąlygomis. Valerija Stakionienė niekada nesiskundė ir nedejavo, kad jaigyvenime sunku ar trūksta laiko. Kaip pati teigė, ji visada stengdavosisuderinti darbą ir savo asmeninį gyvenimą. Nors išties nėra paprasta vienumetu rašyti kandidatinę, daktarinę disertaciją, vadovauti moksliniamsdarbams, dirbti tiesioginį pedagoginį darbą, vadovauti katedrai ir augintivaikus. Tačiau jai pavyko sukurti jaukumą, šilumą savo namuose irpasiekti puikių rezultatų darbe.118
- Page 2 and 3:
JIE IŠGARSINO PANEVĖŽIOKRAŠTĄK
- Page 4 and 5:
Panerk rankas Prisiminimų upėn -B
- Page 6 and 7:
IŠGARSINĘ PANEVĖŽIOKRAŠTĄ2000
- Page 9 and 10:
įrengimas garo keltų traukiniams
- Page 11 and 12:
mažas kambarys, ten mano tėvai gy
- Page 13 and 14:
21. Juknevičius P. Profesorius Pla
- Page 15 and 16:
9. Kavaliauskas A. Stasys Juknevič
- Page 17 and 18:
metu 1944-1949 m. rašė dienorašt
- Page 19 and 20:
Maišymas, Karborius bei kriptonima
- Page 21 and 22:
Kunigas Henrikas PrijalgauskasJusta
- Page 23 and 24:
melsvų ūkanų išnyra balti plauk
- Page 25 and 26:
1960 m. B. Bučas vedė Oną Kondro
- Page 27 and 28:
Vos tik apsigyvenęs Gulbinų dvare
- Page 29 and 30:
toks archyvinis A. Šapokos išraš
- Page 31 and 32:
PRANEŠĖJAIEmilė Bielskienė, Pan
- Page 33 and 34:
Paminėtinos: „Astronomijos vadov
- Page 35 and 36:
Tautosakininkas ir bibliografas iš
- Page 37 and 38:
14. Šliūpas J. Rinktiniai raštai
- Page 39 and 40:
9. Sideravičius R. I. Krylovo pasa
- Page 41 and 42:
siųsdavo į spaudą. Išleido dvi
- Page 43 and 44:
sukurtų skulptūrėlių buvo Klova
- Page 45 and 46:
Peterburge. Įsikūrus „Santaros
- Page 47 and 48:
paskirtas Užsienio reikalų minist
- Page 50 and 51:
KRAŠTO MOKSLININKAI:PAŽANGOS IR A
- Page 52 and 53:
Daržininkystės puoselėtojas Pran
- Page 54 and 55:
moksliškai spręsti. Tam buvo atli
- Page 56 and 57:
Žymus gyvulininkystės specialista
- Page 58 and 59:
Istorikas Leonas MulevičiusJūrat
- Page 60 and 61:
Mulevičiaus geriausių nedidelės
- Page 62 and 63:
T. Zubavičius vadinamas savamoksli
- Page 64 and 65:
1915)“. Taip pat uždarbiavo Gamt
- Page 66 and 67:
specialisto profesoriaus R. Saliger
- Page 68 and 69: Devintasis vaikas šeimoje, Jonas L
- Page 70: laiką (iki pat 1977 metų) buvo sk
- Page 73 and 74: PRANEŠĖJAIPetras Juknevičius, is
- Page 75 and 76: Kazimierą Beresnevičių į Panev
- Page 77 and 78: negavo, o buvo išsiųstas filialis
- Page 79 and 80: Praėjus penkiolikai metų, vyskupa
- Page 81 and 82: Šaltiniai ir literatūra1. Baliūn
- Page 83 and 84: Šalia pedagoginio darbo prof. S. M
- Page 85 and 86: 32. Žuklys L. Garbingas jubiliejus
- Page 87 and 88: Šaltiniai ir literatūra1. Dautart
- Page 89 and 90: metais parengė specialią medžiag
- Page 91 and 92: knygų iliustracijomis (E. Miežela
- Page 93 and 94: Truskavoje 1944 m. rugsėjo mėnes
- Page 95 and 96: Kalbininkas Antanas LyberisVilma Pa
- Page 97 and 98: „Lietuvos žinių“ redaktoriumi
- Page 99 and 100: Elegantiškas kultūros žmogusAida
- Page 101 and 102: atrodo svarbesnė ir įdomesnė už
- Page 103 and 104: 102
- Page 105 and 106: PRANEŠĖJAIVaida Baltušytė, Šia
- Page 107 and 108: patriarcho daktaro Jono Basanaviči
- Page 109 and 110: profesoriui Makovskiui, jis pareng
- Page 111 and 112: Naujamiesčio pradžios mokykloje.
- Page 113 and 114: Šusteris. Šis vertimas buvo išle
- Page 115 and 116: Anykščių“. Suprantama, kad tok
- Page 117: labai daug žinių, įgudimo ir dar
- Page 121 and 122: 6. Stakionienė Valerija // Lietuvi
- Page 123 and 124: 2. Grincevičiūtė R. Kunigas Kazi
- Page 125 and 126: 1956 m. dailininką pakviečia dės
- Page 127 and 128: abstrakčios tapybos ir optinio men
- Page 129 and 130: angos ir tekstūros įgyja vaizdų
- Page 131 and 132: 59. Žostautaitė D., Baltušytė V
- Page 133 and 134: 132
- Page 135 and 136: PRANEŠĖJAIPetras Juknevičius, is
- Page 137 and 138: Marija apsigyveno Lenkijoje. Stepon
- Page 139 and 140: Be upių hidraulikos ir tiltų ang
- Page 141 and 142: 2. Būtėnas J. Lietuvos žurnalist
- Page 143 and 144: dekoro elementais. Biržų bažnyč
- Page 145 and 146: matmenys. Deja, pokario metais nauj
- Page 147 and 148: Šaltiniai ir literatūra1. Alantas
- Page 149 and 150: 2. Budrys V. Lietuvių vitražas. -
- Page 151 and 152: Filologijos fakultetą. Čia Henrik
- Page 153 and 154: istoriniais veikalais, jis vis dėl
- Page 155 and 156: Penkios Marijos rašytojo gyvenimeE
- Page 157 and 158: Bilevičių patrijarchas buvo Herku
- Page 159 and 160: Šaltiniai ir literatūra1. Aftanaz
- Page 161 and 162: Žymus gyvulininkystės specialista
- Page 163: Jie išgarsino Panevėžio kraštą