Jie išgarsino Panevėžio kraštą - Panevėžio rajono savivaldybė

Praėjus penkiolikai metų, vyskupas M. Paliulionis vėl darėžygius lietuvių spaudai atgauti.Vyskupas M. Paliulionis bendravo su tokiais stambiaisdvarininkais, kaip Mykolas Oginskis ir Aleksandras Tiškevičius.Matyt, M. Paliulionio paragintas, pastarasis 1897 m. gegužės 5 d.raštu kreipėsi į Kauno gubernatorių S. Suchodolskį, prašydamasišsirūpinti leidimą spausdinti lietuviškus leidinius lotynišku raidynutokia tvarka, kaip buvo ligi 1864 metų.1901–1902 m., kai lietuvių spaudos klausimas jau buvovyriausybės svarstomas, atvirai savo poziciją parodė ir M.Paliulionis. Be to, tuo metu kai kurių parapijų ūkininkai kreipėsi įvyskupą su prašymais ir maldavo jį paremti rusų valdžios sferoselietuviškosios spaudos leidimo klausimą. Tada M. Paliulionis įsakėAleksandrui Dambrauskui paruošti rusų valdžiai memorialą dėllietuvių spaudos grąžinimo. Memorialas buvo gana išsamus irmotyvuotas. Jį vyskupas 1902 m. birželio 11 d. per Kaunogubernatorių pateikė Rusijos vyriausybei.M. Paliulionis temanęs prašyti legalizuoti tik lietuvišką religinęliteratūrą ir tik J. Tumo paveiktas ryžęsis rūpintis dėl visos spaudos.M. Paliulionis, J. Tumas manė, kad turint legalią spaudą ir didesnęveikimo laisvę, sustiprės bažnyčios įtaka. Vilniaus vyskupas E.Ropas ir Telšių vyskupas M. Paliulionis, Vilniausgeneralgubernatoriaus paklausti nuomonės dėl lietuvių spaudoslegalizavimo, atsakę, jog reikia nutraukti maldaknygių draudimą.Paskutinį kartą vyskupas M. Paliulionis lietuviškos spaudosklausimą kėlė 1904 m. gegužės 7 d. audiencijos pas carą metu. Carasjam atsakęs, spaudos draudimas būsiąs panaikintas dar šią dieną.Mat, vyskupo vizitas pas carą įvyko apie tą laiką, kai S. Vitė važiavosu Ministrų komiteto 1904 m. balandžio 13 d. žurnalu ir caras jaubuvo pritaręs komiteto nutarimui.Nežiūrint to, kad vyskupas M. Paliulionis buvo konservatyvussenųjų tradicijų atstovas, kad nebuvo palankus lietuvių tautiniamjudėjimui, jis pasižymėjo kaip energingas kovotojas su rusų valdžiadėl religinės priespaudos. Per audiencijas vyskupas visadaprimindavo kunigams apie kovą su rusų valdžia, įspėdavo kunigus,kad jie neleistų vaikams lankyti cerkvių ir draustų naudotis78