„Šios žinios tiek prieštarauja tiesai ir aiškiai tikrovei, kadargumentai nereikalingi joms sugriauti. Vienas dalykas tėrateisingas, kad jaunoji karta (tikrybėje tik vyriškoji, besimokiusipradžios mokyklose) susipažino su rusiškuoju raštu, bet ir jinesinaudojo maldaknygėmis, spausdintomis rusų raidėmis. Oskaityti knygas spausdintas lotyniškuoju šriftu, be abejo, jai nebussunku, juo labiau, kad daugumas netgi jokiose mokyklose nesimokęlengvai skaito šias knygas.Tuo tarpu naujo šrifto įvedimo pasekmės yra labai jautrios: žmonėsjau visiškai nebeturi maldaknygių, kurios reikalingos kaipo būtinasvadovas maldoje, o pripratę visados melstis iš knygų negali be jų apseiti.Pasinaudodami tokiu trūkumu, užsienio knygininkai, savanaudiškaistikslais, perspausdina lietuviškas maldaknyges lotyniškuoju šriftu irkontrabandos keliu pristato jas lietuviams, kurie, nepaisydami aukštoskainos, perka jas, kur tik sugriebia. Su maldaknygėmis kartais patenkaprastiems žmonėms į rankas brošiūros savo turiniu kenksmingos tiekreligijai, tiek ir valstybei“.Vertas dėmesio ir vyskupo atsakymas Kauno gubernatoriui į1887 m. rugpjūčio 1 d. vicegubernatoriaus raštą. Mat Kaunovicegubernatorius tada atsiuntė vyskupui M. Paliulioniui trislietuviškų religinių ir stačiatikių knygų, spausdintų rusišku raidynu,pavyzdžius ir klausė, kurį pavyzdį reikėtų pasirinkti, leidžiantvyskupo Giedraičio 1816 m. išverstą „Naująjį Testamentą“.Žemaičių vyskupas 1887 m. rugpjūčio 28 d. į tai atsakė: „Moksliškityrinėjimai filologų, visapusiškai studijavusių lietuvių kalbą, priėjotos išvados, kad rusų alfabetas yra netinkamas išreikšti lietuviųkalbos garsams. Kai dėl lietuvių gyventojų laikysenos lietuviškųspausdintų rusišku šriftu knygų atžvilgiu, tai patyrimas jau parodė,kad lietuviai labai biaurisi naudotis šiomis knygomis. Opravoslaviškos liturgijos pasirodymas lietuvių kalbos vertime galitiks sustiprinti šį pasibiaurėjimąKai dėl sumanymo spausdinti Šv. Rašto Naujojo Įstatymoknygas ir apskritai katalikiškas knygas religinio turinio, vadovaujantpravoslaviškajai dvasininkijai, laikau pareiga pareikšti, kadkatalikai negali pasinaudoti šiomis knygomis dėl to, kad šiuo atvejudraudžia Bažnyčios įstatymai“.77
Praėjus penkiolikai metų, vyskupas M. Paliulionis vėl darėžygius lietuvių spaudai atgauti.Vyskupas M. Paliulionis bendravo su tokiais stambiaisdvarininkais, kaip Mykolas Oginskis ir Aleksandras Tiškevičius.Matyt, M. Paliulionio paragintas, pastarasis 1897 m. gegužės 5 d.raštu kreipėsi į Kauno gubernatorių S. Suchodolskį, prašydamasišsirūpinti leidimą spausdinti lietuviškus leidinius lotynišku raidynutokia tvarka, kaip buvo ligi 1864 metų.1901–1902 m., kai lietuvių spaudos klausimas jau buvovyriausybės svarstomas, atvirai savo poziciją parodė ir M.Paliulionis. Be to, tuo metu kai kurių parapijų ūkininkai kreipėsi įvyskupą su prašymais ir maldavo jį paremti rusų valdžios sferoselietuviškosios spaudos leidimo klausimą. Tada M. Paliulionis įsakėAleksandrui Dambrauskui paruošti rusų valdžiai memorialą dėllietuvių spaudos grąžinimo. Memorialas buvo gana išsamus irmotyvuotas. Jį vyskupas 1902 m. birželio 11 d. per Kaunogubernatorių pateikė Rusijos vyriausybei.M. Paliulionis temanęs prašyti legalizuoti tik lietuvišką religinęliteratūrą ir tik J. Tumo paveiktas ryžęsis rūpintis dėl visos spaudos.M. Paliulionis, J. Tumas manė, kad turint legalią spaudą ir didesnęveikimo laisvę, sustiprės bažnyčios įtaka. Vilniaus vyskupas E.Ropas ir Telšių vyskupas M. Paliulionis, Vilniausgeneralgubernatoriaus paklausti nuomonės dėl lietuvių spaudoslegalizavimo, atsakę, jog reikia nutraukti maldaknygių draudimą.Paskutinį kartą vyskupas M. Paliulionis lietuviškos spaudosklausimą kėlė 1904 m. gegužės 7 d. audiencijos pas carą metu. Carasjam atsakęs, spaudos draudimas būsiąs panaikintas dar šią dieną.Mat, vyskupo vizitas pas carą įvyko apie tą laiką, kai S. Vitė važiavosu Ministrų komiteto 1904 m. balandžio 13 d. žurnalu ir caras jaubuvo pritaręs komiteto nutarimui.Nežiūrint to, kad vyskupas M. Paliulionis buvo konservatyvussenųjų tradicijų atstovas, kad nebuvo palankus lietuvių tautiniamjudėjimui, jis pasižymėjo kaip energingas kovotojas su rusų valdžiadėl religinės priespaudos. Per audiencijas vyskupas visadaprimindavo kunigams apie kovą su rusų valdžia, įspėdavo kunigus,kad jie neleistų vaikams lankyti cerkvių ir draustų naudotis78
- Page 2 and 3:
JIE IŠGARSINO PANEVĖŽIOKRAŠTĄK
- Page 4 and 5:
Panerk rankas Prisiminimų upėn -B
- Page 6 and 7:
IŠGARSINĘ PANEVĖŽIOKRAŠTĄ2000
- Page 9 and 10:
įrengimas garo keltų traukiniams
- Page 11 and 12:
mažas kambarys, ten mano tėvai gy
- Page 13 and 14:
21. Juknevičius P. Profesorius Pla
- Page 15 and 16:
9. Kavaliauskas A. Stasys Juknevič
- Page 17 and 18:
metu 1944-1949 m. rašė dienorašt
- Page 19 and 20:
Maišymas, Karborius bei kriptonima
- Page 21 and 22:
Kunigas Henrikas PrijalgauskasJusta
- Page 23 and 24:
melsvų ūkanų išnyra balti plauk
- Page 25 and 26:
1960 m. B. Bučas vedė Oną Kondro
- Page 27 and 28: Vos tik apsigyvenęs Gulbinų dvare
- Page 29 and 30: toks archyvinis A. Šapokos išraš
- Page 31 and 32: PRANEŠĖJAIEmilė Bielskienė, Pan
- Page 33 and 34: Paminėtinos: „Astronomijos vadov
- Page 35 and 36: Tautosakininkas ir bibliografas iš
- Page 37 and 38: 14. Šliūpas J. Rinktiniai raštai
- Page 39 and 40: 9. Sideravičius R. I. Krylovo pasa
- Page 41 and 42: siųsdavo į spaudą. Išleido dvi
- Page 43 and 44: sukurtų skulptūrėlių buvo Klova
- Page 45 and 46: Peterburge. Įsikūrus „Santaros
- Page 47 and 48: paskirtas Užsienio reikalų minist
- Page 50 and 51: KRAŠTO MOKSLININKAI:PAŽANGOS IR A
- Page 52 and 53: Daržininkystės puoselėtojas Pran
- Page 54 and 55: moksliškai spręsti. Tam buvo atli
- Page 56 and 57: Žymus gyvulininkystės specialista
- Page 58 and 59: Istorikas Leonas MulevičiusJūrat
- Page 60 and 61: Mulevičiaus geriausių nedidelės
- Page 62 and 63: T. Zubavičius vadinamas savamoksli
- Page 64 and 65: 1915)“. Taip pat uždarbiavo Gamt
- Page 66 and 67: specialisto profesoriaus R. Saliger
- Page 68 and 69: Devintasis vaikas šeimoje, Jonas L
- Page 70: laiką (iki pat 1977 metų) buvo sk
- Page 73 and 74: PRANEŠĖJAIPetras Juknevičius, is
- Page 75 and 76: Kazimierą Beresnevičių į Panev
- Page 77: negavo, o buvo išsiųstas filialis
- Page 81 and 82: Šaltiniai ir literatūra1. Baliūn
- Page 83 and 84: Šalia pedagoginio darbo prof. S. M
- Page 85 and 86: 32. Žuklys L. Garbingas jubiliejus
- Page 87 and 88: Šaltiniai ir literatūra1. Dautart
- Page 89 and 90: metais parengė specialią medžiag
- Page 91 and 92: knygų iliustracijomis (E. Miežela
- Page 93 and 94: Truskavoje 1944 m. rugsėjo mėnes
- Page 95 and 96: Kalbininkas Antanas LyberisVilma Pa
- Page 97 and 98: „Lietuvos žinių“ redaktoriumi
- Page 99 and 100: Elegantiškas kultūros žmogusAida
- Page 101 and 102: atrodo svarbesnė ir įdomesnė už
- Page 103 and 104: 102
- Page 105 and 106: PRANEŠĖJAIVaida Baltušytė, Šia
- Page 107 and 108: patriarcho daktaro Jono Basanaviči
- Page 109 and 110: profesoriui Makovskiui, jis pareng
- Page 111 and 112: Naujamiesčio pradžios mokykloje.
- Page 113 and 114: Šusteris. Šis vertimas buvo išle
- Page 115 and 116: Anykščių“. Suprantama, kad tok
- Page 117 and 118: labai daug žinių, įgudimo ir dar
- Page 119 and 120: žiūrėti į silpną ir nesportiš
- Page 121 and 122: 6. Stakionienė Valerija // Lietuvi
- Page 123 and 124: 2. Grincevičiūtė R. Kunigas Kazi
- Page 125 and 126: 1956 m. dailininką pakviečia dės
- Page 127 and 128: abstrakčios tapybos ir optinio men
- Page 129 and 130:
angos ir tekstūros įgyja vaizdų
- Page 131 and 132:
59. Žostautaitė D., Baltušytė V
- Page 133 and 134:
132
- Page 135 and 136:
PRANEŠĖJAIPetras Juknevičius, is
- Page 137 and 138:
Marija apsigyveno Lenkijoje. Stepon
- Page 139 and 140:
Be upių hidraulikos ir tiltų ang
- Page 141 and 142:
2. Būtėnas J. Lietuvos žurnalist
- Page 143 and 144:
dekoro elementais. Biržų bažnyč
- Page 145 and 146:
matmenys. Deja, pokario metais nauj
- Page 147 and 148:
Šaltiniai ir literatūra1. Alantas
- Page 149 and 150:
2. Budrys V. Lietuvių vitražas. -
- Page 151 and 152:
Filologijos fakultetą. Čia Henrik
- Page 153 and 154:
istoriniais veikalais, jis vis dėl
- Page 155 and 156:
Penkios Marijos rašytojo gyvenimeE
- Page 157 and 158:
Bilevičių patrijarchas buvo Herku
- Page 159 and 160:
Šaltiniai ir literatūra1. Aftanaz
- Page 161 and 162:
Žymus gyvulininkystės specialista
- Page 163:
Jie išgarsino Panevėžio kraštą