10ŽvilgsnisO kaip būtų susiklosčiusi Lietuvos istorija, jei būtųbuvęs duotas leidimas kariuomenei atidengti ugnį į akiplėšiškussovietų okupantų veiksmus?Teisiniai demokratinės kontrolės pagrindai– Lietuvos atvejisCivilių demokratinė kariuomenės kontrolė Lietuvojeyra apibrėžta Lietuvos Respublikos krašto <strong>apsaugos</strong>sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme(LR KA SOKTĮ). Šio įstatymo 6 straipsnis nustato, kadkrašto <strong>apsaugos</strong> sistemos institucijoms taikomas demokratinėscivilių kontrolės principas. 7 įstatymo straipsnisnustato civilių atsakomybės sritis ir kariuomenėscivilinės kontrolės ribas. Šiuo straipsniu nustatomacivilinių valdžios institucijų kontrolė, kuri padalinta įtam tikrus lygmenis:Lietuvos Respublikos Prezidentas – vyriausiasisginkluotųjų pajėgų vadas, patvirtina kariuomenėsdislokavimo taikos metu vietas ir manevravimoteritorines ribas bei sprendimus dėlkariuomenės dalinių perdislokavimo, derina nemažesnio kaip dalinio dydžio karinio vienetojudėjimą už dalinio ribų taikos metu, kartu suLietuvos Respublikos Seimu priima sprendimusdėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjųpajėgų panaudojimo ir dėl gynybos nuoginkluotos agresijos;Lietuvos Respublikos Seimas – nustato kariuomenėsplėtrą ir jos apginklavimui bei kitomsreikmėms skirtus asignavimus, vykdo parlamentinękontrolę, priima sprendimus dėl mobilizacijos,karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgųpanaudojimo ir dėl gynybos nuo ginkluotosagresijos, tvirtina ilgalaikę valstybinę krašto <strong>apsaugos</strong>sistemos plėtros programą;Lietuvos Respublikos Vyriausybė – priima ar įgaliojakitą instituciją priimti sprendimus dėl kariuomenėsaprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto<strong>apsaugos</strong> sistemos materialinės bazės plėtros;„ Civilių kontrolė – aukščiausioskarinės vadovybės atskaitomybėprieš politinę civilių valdžią, civilinėsvaldžios kontrolės mechanizmųkarinėms pajėgoms naudojimas irįgyvendinimas.krašto <strong>apsaugos</strong> ministras ir kariuomenės vadasatsakingi Lietuvos Respublikos Seimui už ginkluotųjųpajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms.Taigi remiantis šiuo įstatymu darytina išvada, kadcivilių demokratinėje kariuomenės kontrolėje dalyvaujakeli subjektai – Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir krašto<strong>apsaugos</strong> ministras.Krašto <strong>apsaugos</strong> ir karo tarnybos organizavimo įstatymo9 ir 10 straipsniai apibrėžia Krašto <strong>apsaugos</strong> ministerijosužduotis ir teises bei nustato krašto <strong>apsaugos</strong>ministro teises, pareigas ir atsakomybę. Sprendimus dėlkrašto <strong>apsaugos</strong> sistemos ir ministerijos veiklos priimakrašto <strong>apsaugos</strong> ministras. Išimtys taikomos tuo atveju,jeigu krašto <strong>apsaugos</strong> ministras yra delegavęs skirtingųfunkcinių sričių sprendimus priimti tų sričių kuratoriams(viceministrams, kancleriui, departamentųdirektoriams ar kt.). Sprendimai dėl kariuomenės dažniausiaiyra derinimi su kariuomenės vadu.Kariuomenės vado funkcijas ir užduotis nustatoKrašto <strong>apsaugos</strong> ir karo tarnybos organizavimo įstatymo13 straipsnis. Tuo pačiu straipsniu įtvirtinamapareiga vykdyti krašto <strong>apsaugos</strong> ministro jam pavestasfunkcijas ir užduotis.Pasaulinė patirtis:kada civilių kontrolė gali peraugtiį civilių vadovavimą?Supraskime vienodai straipsnyje vartotas sąvokas: civiliųvadovavimas – tiesioginis kariuomenės valdymas,įsakymų davimas žemesniems kariniams lygmenimsapeinant aukštesnius, kišimasis į kariuomenės reikalusne pagal nustatytą tvarką; civilių kontrolė – aukščiausioskarinės vadovybės atskaitomybė prieš politinę civiliųvaldžią, civilinės valdžios kontrolės mechanizmųkarinėms pajėgoms naudojimas ir įgyvendinimas.Pasaulinėje politinėje praktikoje žinoma atvejų, kaikariuomenės, turėdamos mirtinos ir pavojingos jėgospanaudojimo galimybes, darydavo perversmus, užimdavovaldžią arba perimdavo šalies valdymą, kad suvaldytųkrizes. Tokia patirtis buvo ir tarpukario Lietuvoje,kada į valdžią perversmo keliu atėjo Prezidentas AntanasSmetona. Ši patirtis privertė šiuolaikinės demokratijossantvarkas apriboti kariuomenės galimybes veiktisavarankiškai ir nustatyti griežtą civilių kontrolę kariškiams.Tačiau lygiai taip pat ši patirtis iki šiol gąsdinacivilius ir palaiko baimę arba nepasitikėjimą, kuris civiliusverčia galvoti, kad net ir tokios griežtos priemonėsgali nesutrukdyti kariškiams, pripratusiems prie kietovadovavimo, perimti iniciatyvą į savo rankas.Demokratinės santvarkos apribojo kariuomenės galimybesveikti savarankiškai ir nustatė griežtą civiliųkontrolę kariškiams.
KARDAS 2011 m. Nr. 5 (452) 11Lietuvos Respublikos PrezidentasKarinė grupė:karinių reikalavimųnustatymas;karinių doktrinų nustatymas;karinis planavimas;mokymų ir pratybųorganizavimas;karių aprūpinimas;resursų paskirstymas;analizė ir ataskaitos.Krašto <strong>apsaugos</strong> <strong>ministerija</strong>Politinio pastikėjimo vadovybė(civilinė ir karinė)Hierarchiškai paskirta vadovybė(civilinė ir karinė)Ekspertai ir užduoties vykdytojaiCivilinė grupė:politikos nustatymas;asignavimų paskirstymas;biudžeto planavimas irvykdymas;taisyklių ir normų kūrimasįskaitant ir vidines administracinesprocedūras;karinių planų reikalavimųpriežiūra;kolektyvinis planavimas;įsigijimai;tarptautinių ryšių reguliavimas;analizė ir ataskaitos.kontrolėkoordinavimasŠie du faktoriai – noras griežtai kontroliuoti kariuomenęir pasitikėjimo trūkumas – gali sudaryti sąlygascivilių kontrolei virsti civilių vadovavimu kariškiams.Tai, žinoma, mažiau pavojinga nei atvirkštinis variantas,tačiau poveikis tiek vienu, tiek kitu atveju turi neigiamųpasekmių.Išsakytus teiginius galima pagrįsti šaltiniais (tai neprilygsmokslinei pateiktos informacijos analizei, turiutikslą pateikti sukauptą ir apibendrintą patirtį, o išvadasdaryti galime patys).Straipsnyje „Civilių kontrolė ar civilių vadovavimas“(angl. „Civilian control or civilian command“), kurį2003 m. parengė Ženevos demokratinės ginkluotųjų pajėgųkontrolės centre pulkininkas Luis L. Boros, pažymimitokie dalykai: „Kai yra išrinktos civilinės valdžiosesminė baimė, jog ginkluotosios pajėgos gali užimti politinęvaldžią, ir yra pasitikėjimo trūkumas tarp civilinėsir karinės vadovybės, atsiranda tendencija pasukti nuocivilių kontrolės į civilių vadovavimą. (...) Griežtos civiliųvadovavimo sistemos grėsmė gali sumažinti ginkluotųjųpajėgų efektyvumą tokiu būdu sumažinant ir šalies karinęgynybą. (...) Griežta civilių vadovavimo sistema, kurciviliai aiškina kariškiams, kaip jiems dirbti, dažniausiailemia nacionalinio karinio gynybinio pajėgumo degradaciją.(...) Detalių planavimas įgyvendinant karinę strategijąpirmiausiai tenka karinei grupei (kariškiams), bet yravykdoma vadovaujant ir koordinuojant civilinei valdžiai.Politinė ministerijos vadovybė turi teisę priimti galutinįsprendimą dėl civilinės ir karinės grupės parengtų planų.Šių patvirtintų planų vykdymas lieka kariškių rankose,tačiau vėlgi, civilinė grupė turi atsakomybę už šių gynybiniųplanų priežiūrą. (...) Vykdant karinius planus neturėtųbūti civilių įsikišimo, o priežiūros funkcija vykdomaaukštesniu lygmeniu. (...) Demokratija reikalauja abiejųgrupių (civilinės ir karinės) bendradarbiavimo, kad būtųužtikrintas šalies saugumas.“Išvada: norint išlaikyti gynybinius pajėgumus, jųkūrimui ir išlaikymui turėtų vadovauti kariškiai su civilinėsvaldžios žinia ir pritarimu, nes priešingu atvejugali būti padaryta žala ne tik patiems gynybos pajėgumams,bet ir šalies saugumui (apginamumui).„ Demokratinės santvarkos apribojokariuomenės galimybes veiktisavarankiškai ir nustatė griežtącivilių kontrolę kariškiams.