Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

KARDAS 2011 m. Nr. 5 (452) 45Pasalos pozicijoje.Dabartinė Suomijos kariuomenėŠiuolaikinę Suomijos kariuomenę sudaro: Sausumos,Karinės oro ir Karinės jūrų pajėgos. Šalies kariuomenėtaikos metu vykdo šias užduotis:ruošia piliečius valstybės gynybai;teikia pagalbą civiliams stichinių ar kitų nelaimiųatveju;dalyvauja tarptautinėse misijose.Suomija savo gynybai skiria 1,2 proc. nuo BVP, taisudaro 2,5 milijardus eurų per metus. Visos šios lėšosnaudojamos kariuomenei išlaikyti, ginkluotei atnaujintiir gynybinės pramonės kompleksui plėtoti. Visi suomiainuo 19 iki 30 metų amžiaus privalo atlikti būtinąjąkarinę tarnybą, iš jų tik maždaug 7 proc. pasinaudojagalimybe rinktis alternatyvią tarnybą. Visi Suomijoskariuomenės karininkai, prieš stodami į karo mokyklą,turi atlikti privalomąją karinę tarnybą. Suomijos sausumoskariuomenę sudaro 11 brigadų, kuriose vienumetu tarnauja apie 16 000 šauktinių kareivių. Brigadoskomplektuojamos teritoriniu pagrindu, t.y. jaunuoliaitarnauja netoli savo nuolatinės gyvenamosios vietos.Praėjus keletui metų tie patys rezervistai šaukiami į pakartotiniusmokymus. Anot gen. Ario Tapanio Puheloineno,Suomija ir ateityje neketina atsisakyti šauktiniųKitas Raudonosios armijos puolimas prie Ladogos ežeroKarelijoje gruodžio 12 d. buvo atremtas netoli Kola miesto.Taigi pirmasis karo mėnuo parodė, kad suomiai pajėgūsatremti Raudonosios armijos puolimą. Padėtis, nors irsunki, bet neatrodė beviltiška. Tapo akivaizdu, kad šaliesnebus galima okupuoti per keletą savaičių, kaip tai buvosuplanavę sovietai. Užsitęsęs karas pareikalavo siųsti visdaugiau Raudonosios armijos karių į frontą, o patiriamųnuostolių nebepajėgė paslėpti net ir sovietinės propagandosaparatas. Sekinantis ir ilgas karas niekaip nesiderinosu didžiojo tautų tėvo Stalino planais, todėl tarpininkaujantŠvedijai buvo pradėtos konsultacijos dėl galimybėssudaryti taikos sutartį. Suomiai kelis kartus atmetė sovietųsiūlymus pradėti taikos derybas, bet netikėtas Raudonosiosarmijos prasiveržimas per užšalusią Suomijos įlanką,apeinant Vipusi (Vyborgo) miestą ir Manerheimo liniją,komplikavo situaciją Karelijos sąsmaukoje. Tik gresiantikatastrofa ir senkančios suomių amunicijos atsargos privertėsutikti su taikos sąlygomis.Žiemos karo išvakarėse Suomijos ginkluotąsias pajėgassudarė Sausumos pajėgos, susidedančios iš reguliariosioskariuomenės, Šuckoro (šaulių) ir policijos.1939 m. pradžios duomenimis, kasmet į privalomąjąkarinę tarnybą pašaukdavo 26 000 naujokų. Taigi karoišvakarėse suomiai turėjo 3 pėstininkų divizijas ir kavalerijosbrigadą su tankų daliniu (iš viso 30 000 karių),daugiau nei 100 000 parengtų ir apginkluotų šaulių irapie 10 000 įvairios paskirties policijos. TuometinėsLietuvos ir užsienio spaudos vertinimu, mobilizacijosatveju suomiai galėjo surinkti 500 000 karių.Suomijos karinės oro pajėgos karo pradžioje turėjo apie200 vnt. lėktuvų ir keletą grupių priešlėktuvinės artilerijos.Suomijos karinis jūrų laivynas buvo nedidelis, betpritaikytas pakrančių gynybai. Laivyną sudarė 2 kreiseriai,5 povandeniniai laivai, 12 minininkų, 20 torpediniųkaterių, 18 patrulinių laivų ir keletas ledlaužių.Suomijos kariniam jūrų laivynui didžiulė paspirtisbuvo pakrančių įtvirtinimai, kurių dalis buvo pastatytaiki Pirmojo pasaulinio karo, bet pačių suomių atnaujinta,o kita dalis naujai pastatyta. Laivyno panaudojimąsunkino dar ir ta aplinkybė, kad žiemos metu Suomijospakrantės vandenys ir uostai užšąla.Nemažiau svarbu paminėti, kad suomiai kariui pradėjoruoštis ne 1939 m., o vos tik išsivadavo nuo Rusijosokupacijos 1919 metais. Suomijos įstatymuose buvonumatyta, kad kiekvienas valstybės pilietis turi mokėti