13.07.2015 Views

Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

421932 m. suomiai irsovietai pasirašonepuolimosutartį.paramos iš užsienio valstybių už 4600 milijonų Suomijosmarkių pagal to meto kursą. Suomijai į pagalbą atėjoapie 11 000 savanorių iš įvairių šalių. Nepaisydami Švedijosneutralumo politikos, į Suomiją atvyko apie 7000švedų savanorių, kurie įsipareigojo ginti pačią šiauriausiąSuomijos dalį. Didžioji Britanija ir Prancūzija valstybiniulygiu rūpinosi galimybėmis pasiųsti į pagalbąSuomijai reguliariosios kariuomenės dalinius, tačiauŠvedija ir Norvegija atsisakė leisti tranzitu kirsti jų teritorijas.Taigi šis projektas taip ir liko nerealizuotas.Žiemos karo pratęsimasNepaisydami skaudaus pralaimėjimo suomiai nesiruošėsusitaikyti su ,,plėšikiškomis“ Sovietų Sąjungostaikos sąlygomis. Prasidėjus Vokietijos karui suSovietų Sąjunga, pastarajai 1941 m. birželio 25 d. karąpaskelbė ir Suomija. Netrukus Suomijos kariuomenė,remiama vokiečių kariuomenės dalinių, atsiėmė visą1940 m. sovietų užgrobtą Suomijos teritoriją. Tačiaukarui pakrypus Vokietijos ir jos sąjungininkų nenaudai,1944 m. rugpjūčio l d. atsistatydino šalies vadovas,o prezidentu buvo išrinktas generolas E. Mannerheimas.Šiuo kritiniu Suomių tautai metu E. Manerheimaspasirodė ne tik kaip puikus karvedys, bet ir toliaregispolitikas. Puikiai suvokdamas, kad dar vienas karassu Sovietų Sąjunga suomių tautai gali būti pražūtingas,jis nelaukdamas ėmėsi iniciatyvos pradėti derybassu sovietais. 1944 m. rugsėjo 2 d. Suomija priėmė darsunkesnes Sovietų Sąjungos pateiktas paliaubų sąlygas,pagal kurias buvo grįžta prie 1940 m. šalies sienos, betSuomija padarė dar daugiau nuolaidų: Petsamo sritisatiteko Sovietų Sąjungai, vietoje Hanko pusiasalio 50metų išnuomotas Porkala kyšulys, karo nuostoliamspadengti Suomija įsipareigojo Sovietų Sąjungai sumokėti300 milijonų dolerių.palaikė suomių norą sukurti nepriklausomą nuo RusijosSuomijos valstybę. Tačiau vokiečiai pareikalavo,kad Suomijos karalius būtų vokietis. Vokiečiai padėjosuomiams sukurti naujai kuriamos kariuomenėsbranduolį iš karininkų, kurie vėliau sudarė Suomijoskariuomenės branduolį.Švedų savanoriai, vokiečių kariuomenės daliniai irsuomių šauliai, vedami tuometinio generolo E. G. Manerheimo,sustabdė Raudonosios armijos veržimąsiį Suomijos gilumą. 1919 m. jie privertė sovietus sėstisprie derybų stalo ir sudaryti taikos sutartį, kuria buvopripažinta Suomijos nepriklausomybė ir nustatytosvalstybinės sienos.Nors Suomija tapo nepriklausoma jau 1919 m., tačiauiki 1921 m. ji dar sprendė teritorinius ginčus suŠvedija dėl Alandų salų Baltijos jūroje. Ekonominiupožiūriu šios salos ir salelės (apie 6 500 vnt.), juosiančiosįėjimą į Botnijos įlanką, yra bevertės, tačiau karinioir ekonominio saugumo prasme jos neįkainojamos,nes kas kontroliuoja šias salas, tas kontroliuoja įėjimą įBotnijos įlanką. Strateginę šių salų svarbą liudija ir tai,kad Pirmojo pasaulinio karo metu Rusija Alandų salosebuvo pastačiusi įtvirtinimus, bet 1919 m. jie buvosugriauti. Po bolševikinio perversmo 1917 m. į šiassalas ėmė reikšti pretenzijas ir Švedija. Per 1917 m. organizuotąbalsavimą dauguma iš maždaug 30 000 šiųsalų gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Švedijos.1918 m. pasinaudojusi Suomijoje vykstančiu pilietiniukaru, Švedija Alandų salose išlaipino savo kariuomenę,bet Vokietijai pasiuntus prie jų savo karo laivyno eskadrą,švedai pasitraukė. 1921 m. birželio 14 d. salos vėlbuvo prijungtos prie Suomijos su tarptautine demilitarizuotoszonos garantija.Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Suomija stengėsiišlikti neutrali Skandinavijos neutralumo sąvokos ribose.Dėl šios priežasties ji atsisakė sudaryti nepuolimopaktą su Vokietija, kai ši pateikė šį pasiūlymą 1939 m.pavasarį. Prasidėjus Vokietijos ir Lenkijos karui, Suomijojesimpatijos Vokietijai atslūgo, nes suomiai aiškiaisuprato kylantį pavojų iš sovietų ir nacių tarpusaviobendradarbiavimo ir pasirašomų susitarimų. 1939 m.rudenį Sovietų Sąjungos vyriausybei pasiūlius Suomijaisavitarpio pagalbos paktą, suomiai nepuoselėjo iliuzijųir stebėdami prie Suomijos sienų telkiamą sovietinękariuomenę ėmėsi adekvačių susiklosčiusiai situacijaiveiksmų.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!