Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

24Borisas Jelcinas,užlipęs ant tanko,kreipiasi į Rusijosdemokratijosgynėjus,susibūrusius prieBaltųjų rūmų,ir kariuomenę,ragindamasnevykdytinusikalstamų,antikonstituciniųGKČP nurodymų.įkalinti. Perversmo organizatoriai už grotų praleido vostrejetą metų, nors iš karto buvo apkaltinti tėvynės išdavimuir už tai jiems galėjo būti skirta net mirties bausmė.Tokio kaltinimo prokurorai nesugebėjo pritaikyti, nessuimtieji ir jų advokatai aiškino, kad, atvirkščiai, kraštutinėmispriemonėmis, kaip tikri SSRS piliečiai kaltinamiejibandė išgelbėti valstybę nuo subyrėjimo. 1994 m.specialiu Rusijos Dūmos sprendimu, dar neįvykus teismui,pučistai pagal amnestiją buvo išleisti į laisvę.Pučistų vadas Genadijus Janajevas, tuometinis SSRSviceprezidentas, kurio rankų drebėjimą per spaudoskonferenciją meluojant žurnalistams apie M. Gorbačiovonetikėtą ligą, kaip vieną simbolinių pučo detalių ikišiol mena televizijos žiūrovai, išėjęs į laisvę dirbo Karoinvalidų komitete, vadovavo Rusijos tarptautinės turizmoakademijos Tėvynės istorijos ir tarptautinių santykiųkatedrai, rašė prisiminimus. 2010 metais mirė.Pučo komiteto narys maršalas Dmitrijus Jazovas,SSRS gynybos ministras, rugpjūčio 19 d. įsakęs į Maskvąįvesti kariuomenę, 1998 m., iš Rusijos prezidento postodar nepasitraukus B. Jelcinui, buvo paskirtas Rusijosgynybos ministerijos vyriausiuoju patarėju tarptautiniokarinio bendradarbiavimo klausimais, vėliau – ValstybėsDūmos Gynybos komiteto patarėju, o pastaraisiaismetais dirba Gynybos ministerijos analitiku.Vienas pagrindinių pučo organizatorių SSRS KGBvadovas Vladimiras Kriučkovas, išėjęs į laisvę buvoaktyvus Armijos palaikymo judėjimo dalyvis, kaip irD. Jazovas, dirbo Valstybės Dūmos Gynybos komitetopatarėju, rašė straipsnius spaudai. 2007 metais mirė.Michailas Gorbačiovas – pučistų įkaitas, iš postobandytas išversti SSRS prezidentas, buvusio premjeroN. Ryžkovo teigimu, žinojo apie rugpjūtį Maskvojerengiamą perversmą ir tik tyliai laukė, kaip viskaspasibaigs. 1991 m. pabaigoje pirmasis ir vienintelis SovietųSąjungos prezidentas atsistatydino iš jau kiek anksčiaunustojusios egzistuoti valstybės vadovo pareigų.M. Gorbačiovas – vienas populiariausių pasaulio politikų,esminių ekonominių, politinių ir karinių reformųRytų Europoje architektas, daug prisidėjęs prie šaltojokaro pabaigos pasaulyje. Tačiau tėvynainiai jo nemėgsta:1996 m. M. Gorbačiovo kandidatūrą per rinkimus į Rusijosprezidento postą palaikė vos apie procentą rinkėjų.Lietuviai negali būti M. Gorbačiovui nedėkingi užpraardytą didelės internacionalinės sovietinių respublikųšeimos komunalinio buto sieną, pro kurią pirmiesiemspavyko prasibrauti į laisvę. Vis dėlto SSRS prezidentuimes turime seną sąskaitą: norime išgirsti aiškųatsakymą, ar jo įsakymu 1991 m. sausio 13 d. sovietųkariuomenės specialiosios paskirties dalinys, remiamastankų, šturmavo Vilniaus televizijos centrą, praliejolaisvės gynėjų kraują.Vakarai tokių nepatogių klausimų iki šiol garbinamamGorbiui, žinoma, nepateikia. Šių metų kovąMaskvoje – kukliai, tik šeimos aplinkoje, o Londone,Karališkojoje Alberto salėje, – pompastiškai, dalyvaujantpolitikos ir pramogų pasaulio įžymybėms, grandioziniulabdaros koncertu buvo paminėtas jubiliejinis80- asis M. Gorbačiovo gimtadienis.Pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinasšalies vadovo pareigas pradėjo eiti 1991 m. liepos10 d. Labai greitai, dar iki pučo, po kurio žlugimo perpasaulį nuvilnijo Lietuvos valstybės pripažinimo banga,liepos 29 d. B. Jelcinas ir Lietuvos vadovas V. Lands-1991 m. sausio įvykių Vilniuje ir rugpjūčio pučo Maskvoje fotokronikos vaizdų paralelės: barikadų statymas, beginkliai laisvės ir demokratijos gynėjai prieš tankus, Lenino ir