13.07.2015 Views

Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

KARDAS 2011 m. Nr. 5 (452) 21IdeologijaJau Woodrow Wilson (JAV prezidentas 1913–1921)aktyviai reiškėsi remdamas žydų valstybės susikūrimą.Anot jo, šalies apsisprendimas – pagrindinis demokratijosrezultatas. Jo deklaruojama tautų apsisprendimoteisė bei Balfouro deklaracijos rėmimas buvo akstinasžydams aktyviai išnaudoti JAV užsienio politikos formuotojussavo tikslams siekti.Izraelio ir Amerikos santykių apžvalgą reikėtų pradėtinuo tada, kai apie Izraelio įkūrimą dar nebuvožinių, tuometinės Palestinos sionistų lyderiai suprato,kad per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo sprendimus priimsAmerika, todėl sionistų veiklos centrą jie perkėlė išLondono į Niujorką ir Vašingtoną.Izraelio valstybės susikūrimo išvakarėse JAV valdančiuosesluoksniuose vyko nuožmios kovos dėl Palestinosžemių. JAV Valstybės departamento pareigūnai darėviską, kad sutrukdytų arba atidėtų prezidento politikosgairių priėmimą Palestinos atžvilgiu 1947 ir 1948 m. Irnors dauguma JAV užsienio politikos kūrėjų buvo priešžydų valstybės susikūrimą, tačiau JAV prezidento ir joartimiausios aplinkos žmonių nuomonė buvo tokia: neramiuoseArtimuosiuose Rytuose, kur niekada nebuvodemokratijos tradicijų, reikia sukurti demokratinę, teisinęvalstybę ir kuo skubiau ją pripažinti.Kaip Harry S. Truman (JAV prezidentas 1945–1953)ir norėjo, Amerika pirmoji pripažino Izraelio valstybę.Tuometinė JAV prezidento politika buvo paremta padėtiesregione realijomis, Amerikos morale, etika ir humanitarinėmisvertybėmis bei Amerikos nacionaliniaisinteresais.Strateginė partnerystėJAV ir Izraelio santykiai pasikeitė kartu su Šešiųdienų karu (arabų ir Izraelio karas 1967 m.), kai Izraelistapo strateginiu partneriu – šalimi, kuri galėtųlaimėti karus prieš visas negandas. Tai buvo patikimassąjungininkas šaltojo karo metu, tarnaujantis Amerikosstrateginiams interesams. Šie vadinamieji specialūssantykiai buvo pagrįsti strateginiais interesais, Izraelio,kaip strateginio partnerio, suvokimu ir bendromis vertybėmis.Bendrosios vertybės – demokratija (Izraelisyra vienintelė demokratija regione), teisinė valstybė,turinti teisingumo sistemą, ir galiausiai, bet ne mažiausvarbi, Biblija.Šaltojo karo metu JAV ir Izraelis turėjo bendrąstrateginį interesą – nugalėti sovietų remiamas priešiškainusiteikusias valstybes Artimuosiuose Rytuose.Politiniai procesai prasidėjo, kai Gamal Abdel NasserHussein vadovaujamas Egiptas įsiveržė į Arabijos pusiasalį.Dėl to, kad Egiptą rėmė sovietai, JAV pradėjoremti Izraelį.Izraelis atmetė reikalavimą atšaukti Gazos Ruožo blokadą.1981 m. Izraelis sunaikino Irako branduolinį reaktorių,smarkiai sumažindamas Irako karinę galią. Šisdrastiškas Izraelio poelgis nelabai patiko JAV, tačiau poJAV vadovaujamos koalicijos, Kuveito išlaisvinimo išIrako okupacijos 1991 m. gynybos sekretorius RichardCheney padėkojo Izraeliui už drąsius ir net dramatiškusveiksmus prieš dešimtmetį.LobizmasKaip teigia politologai, Amerikos valdžia visadabuvo labiau priklausoma ne nuo kitų valstybių, bet pirmiausianuo savo pačios piliečių. Todėl JAV užsieniopolitika niekada nebuvo monolitinė – joje įvairiais laikotarpiaisreiškėsi įvairūs interesai ir ne tik diplomatų,bet ir interesų grupių, ir korporacijų bei atskirų valstijų,užsiimančių lobizmu per senatorius.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!