Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

46ParalelėsMannerheimo linijos įtvirtinimai.kariuomenės dėl keleto priežasčių. Pirma, profesionalikariuomenė Suomijai yra per brangi. Antra, perėjimasprie profesinės karo tarnybos neišvengiamai priverstųsumažinti kariuomenę, o tai ilgainiui gali neigiamaiatsiliepti Suomijos nacionaliniam saugumui. Trečia,šauktiniai užtikrina nenutrūkstantį ir glaudų ryšį tarpSuomijos visuomenės ir kariuomenės. Anot generolo,atliekantys pilietinę pareigą Suomijos jaunuoliai yrageriausias būdas neprarasti ryšio su visuomene, neskiekvieną savaitgalį 16 000 jaunuolių parvyksta į savonamus ir gali papasakoti, kas naujo įvyko Suomijos kariuomenėjeper paskutinę savaitę, kaip jie yra rengiamiginti savo šalį agresijos atveju.Teritoriniu pagrindu suformuota Suomijos kariuomenėpalaiko glaudžius ryšius su vietos civiline valdžia.Suomijos politinė vadovybė daug dėmesio skiria tam,kad civilinė valdžia ir organizacijos tinkamai būtų pasirengusiosgalimam kariniam konfliktui. Kiekvienasadministracijos valdininkas ar civilinės organizacijosvadovas jau taikos metu žino, kokius uždavinius, kokiųpriemonių turėtų imtis karinio konflikto atveju. Kiekvienassuomis žino, ką jis turi daryti, kur prisistatyti,jeigu bet koks agresorius išdrįstų pasikėsinti į jų laisvęir nepriklausomybę. Suomijos kariuomenėje ugdomaspatriotizmas, pasitikėjimas savimi ir pagarba karo veteranams.naudoti ginklą, o valstybės valdininkai privalo baigtispecialius atsargos karininkų kursus ir išlaikyti egzaminus,kad gautų atsargos karininko laipsnį. Suomių mokyklosevaikams nuo mažens skiepijamas pasitikėjimassavimi ir pasiryžimas prireikus aukotis už kitus.Vertindamas suomių kariuomenę, britų dienraštis,,The Times“ 1939 m. gruodžio 1 d. numeryje, be kitako, neslėpdamas susižavėjimo suomių karius apibūdinokaip savojo krašto aplinkoje užgrūdintus ir mokančiusginti savo kraštą realiai – ne ant popieriaus ar žaidžiant,,mediniais kareivėliais“. Suomių kareiviai apibūdinamikaip gerai fiziškai, morališkai pasiruošę, atšiauriomisžiemos sąlygomis, nereikalaudami patogumų, šiltųbutų, galintys kovoti kariai. Išmokyti kovoti suomiųkariai buvo pratinami veikti nepriklausomai nuo logistinioaprūpinimo, nes vykdami į užduotį slidėmisjie paskui save tempė mažas rogutes, kuriose ilgesniamlaikui turėjo maisto, šaudmenų ir kitų būtinų atsargų.Prireikus apsistoti negyvenamoje vietovėje, esant žemaioro temperatūrai, suomių kariai susiskirstydavo grupėmispo 20 karių. Kiekviena tokia grupė per 3–5 min. pasistatydavospecialiai Suomijos klimatui pritaikytą impregnuotobrezento su dvigubomis sienomis palapinę,kurios centre būdavo pastatoma surenkama metalinėkrosnelė. Tokioje palapinėje vienas karių prižiūrėdavokrosnelę, o kiti galėjo miegoti sugulę ratu kojomis į ją.Jau tuo metu suomių kovos statutai mokė gintis aktyviai,tai yra gintis patiems puolant. Suomių kovos statutaidraudė veltis į lemiamas kautynes ar vykdyti kelispuolimus tuo pat metu. Suomių taktika buvo grynaipartizaninio pobūdžio, nes tai diktavo vietovė ir žmogiškiejiištekliai. Suomiai visiškai atsisakė nuo gynybosvietovėse, kuriose nėra įrengtos įtvirtintos pozicijos.Nepaisant, kad pati Suomijos gamta saugo suomius nuogalimo agresoriaus, pačioje atviriausioje ir pavojingiausiojekryptyje, tai yra Karelijos sąsmaukoje, suomiai perbeveik du dešimtmečius pastatė 65 km ilgio taip vadinamąją,,Manerheimo liniją“. Dalis šių įtvirtinimų buvogelžbetoniniai, o kiti – paprasti arba mediena sutvirtintaapkasų linija. Dėl nuolatinio finansavimo trūkumo jitaip ir nebuvo įrengta iki galo, bet kylant grėsmei suomiųstudentai, savanoriai darbininkai ir inžinieriai pergana trumpą laiką dirbdami be atvangos iki prasidedantŽiemos karui pastatė gana gerus pagal tą laikmetįįtvirtinimus. Šie įtvirtinimai tapo pasiryžimo kovoti užSuomijos tautos laisvę ir nepriklausomybę simboliu.