Valstybės gynimo taryba - Krašto apsaugos ministerija

KARDAS 2011 m. Nr. 5 (452) 19Madagaskaro pavyzdys: 2010 m. lapkričio mėnesįsaloje įvykdytas karinis perversmas dėl nestabilios politinėspadėties šalyje ir prieštaringai vertinamos naujosKonstitucijos. Kariškiai paleido šalies valdžios institucijasir sudarė karinį komitetą. Kaip teigė plk. CharlesAndrianasoavina, žmonės ir taip per ilgai laukė politinėskrizės atomazgos!Civiliniai-kariniai režimai (Čilė, Egiptas). Elitas paprastaineturi vieningos ideologijos ir siekia tik praturtėti.1973 m. padedant JAV Čilėje buvo nuverstasocialistinė Salvadoro Aljendės vyriausybė, dėl karinioperversmo prasidėjo masinės represijos bei denacionalizacija.1978 m. plebiscitas formaliai patvirtino Pinočetodiktatūros teisėtumą, o 1981 m. buvo priimta Konstitucija.Ekonomikai pradėjus augti tik nuo 1985 m., vietosgyventojai ir didelė kariškių dalis jau buvo nusivylęPinočeto valdymu. Svarbus postūmis šalies politiniampasikeitimui buvo 1987 m. Jono Pauliaus II vizitas.Po 1988 m. referendumo, kada iš 90 proc. balsavusių55 proc. atmetė Pinočeto pretenzijas likti prezidentu iki1997 m., 1989 m. diktatorius pasitraukė.1981 m. spalio mėnesį įvyko islamo fundamentalistųpasikėsinimas į tuometinį Egipto prezidentą MuhammadAnwar El Sadat. Egipto prezidentas buvo nužudytas,o šalies valdymą perėmęs tuometinis viceprezidentasHosni Mubarak iš karto pradėjo stiprinti savovaldžią pirmiausia numalšindamas islamistų sukilėliusir beveik 2500 vyrų pasodindamas į kalėjimą. Po1992 m., 1993 m. ir 1995 m. pasikėsinimų į jo gyvybę,jis dar labiau griežtino savo valdžią apribodamas laisvusrinkimus ir politinių oponentų suėmimais, kariškiųfizinės jėgos naudojimu nepaklusnumams slopinti.Įstatymiškai buvo apribota nevyriausybinių ir politiniųorganizacijų veikla, gatvių demonstracijos, uždraustineregistruoti finansiniai aukojimai. Valdant H. MubarakuiEgiptas garsėjo kaip labai korumpuota šalis, o valdžia,esant nepaprastai padėčiai, galėjo bet kada įkalintineįtikusį pilietį. Kai 2011 m. pradžioje šalyje prasidėjovisuotinis sukilimas dėl esamos padėties, prezidentasbuvo nuverstas ir jam iškelti kaltinimai korupcija beismurtu prieš savo šalies piliečius.IšvadosVisi kariniai perversmai turi savo atsiradimo priežastis.Valdžios abejingumas ir bejėgiškumas sprendžiantsavo piliečių aktualias problemas, neetiškas bendradarbiavimastarp pačių žmonių grupių, informacijostrūkumas, žemas šalies žmonių produktyvumasar skirtingos vertybės bei požiūriai gali būti konfliktopradžia, vedanti prie karinio perversmo valstybėje.Visi konflikto dalyviai turi pasijausti visaverčiaisžmonėmis, o jų požiūriai, jausmai ir poelgiai turi būtigerbiami, todėl manau, kad svarbiausias dalykas, į kurįturėtų atkreipti dėmesį kiekviena vadžia – tai neišspręstospagrindinės konflikto priežastys: ekonominė krizė,dėl ko išauga bedarbystė, atsiranda socialinių problemų,susidaro kriminogeninė situacija su realiomispasekmėmis, korupcija valdžios vienetuose, klasių nesantaikair genocidas. Galima sakyti, kad karinio perversmo„nedingstantys randai“ kelia grėsmę konfliktopaaštrėjimui ir dar didesniam nesutarimui bei įtampai,pasinaudojant žmonių „valia“.Galimos dvi išeitys: kai įvykiams užbėgama už akiųir stengiamasi, kad konfliktas (karinis perversmas) neįvyktųdar jo pradinėje stadijoje, kaip, pavyzdžiui, 2010metų vasario mėnesį Turkijoje buvo atskleistas planuotaskarinis perversmas „Kūjis“, arba ieškoma konfliktošaltinio, bandant suprasti vienos iš grupių nepasitenkinimopriežastį atsiradus realioms pasekmėms (žmoniųaukos, prarastas ar nacionalizuotas turtas, draudimųbanga, apribojimų kūrimas ir t. t.), ir tik tada panaudojamasgalimas sprendimo būdas atsižvelgiant į visaspasekmes.