tyrinëjimaiProf. dr. Osvaldas RUKÐËNAS,dr. Virginija BUKELSKIENËIðtirti antibiotikø ir analgetikø veikimà, patobulinti astmosir diabeto gydymà, sukurti poliomielito, tymø, kokliuðovakcinas, tobulinti chirurginæ technikà (širdies chirurgijos,organø transplantacijos ir kt.), sukurti gyvybæpalaikanèius aparatus bûtø buvæ neámanoma be maþøjømûsø broliø – laboratoriniø gyvûnø – aukos. Lietuvojeper metus tyrimams panaudojama apie 20 tûkst.gyvûnø. Daugiausia tai laboratorinës pelës.4
Eksperimentaisu gyvybe:paminklasneþinomai peleiAnalizuodamas gyvûnusþmogus paþásta saveMoraliniai darbo sugyvûnais principaiV. Naujiko nuotr.Vakarø medicinos pagrindai – Graikijoje,graikø filosofai buvo pirmiejipraktikai, panaudojæ vivisekcijà (gyvoorganizmo pjaustymà) mokslo tikslais.Pirmajame medicinos rankraštyje –„Corpus Hippocraticum“ (apie 400 m.pr. m. e.) – apraðyti keli gyvûnø panaudojimopavyzdþiai. Klaudijus Galenas(130–200 m.) gyvûnø skrodimo duomenispanaudojo þmogaus kûno sandaraiapraðyti, jis pirmas pradëjo biologiniuseksperimentus su gyvûnais. Ásigalëjuskrikðèionybei eksperimentiniai mokslainutrûko, ir tik XV amþiuje, Renesansoepochoje, atgijo eksperimentinë medicinair biologija.XIX a. pabaigoje atrasti anestetikai,o tai suteikë galimybæ eksperimentuojantnuskausminti gyvûnus. 1859 m., paskelbusÈ. Darvino veikalà „Rûðiø kilmë“,gyvûnai pradëti naudoti kaip þmogausmodelis. 1865 metais publikuojamasKlaudijaus Bernardo veikalas„Medicinos eksperimentø ávadinis kursas“,kuriame metodologiškai pagrindþiamifiziologiniai eksperimentai.Sëkminga mikrobiologijos raida, R.Kocho veikalas „Postulates“ (1884 m.),vakcinø ir antiserumø gamyba, tolesnëfarmakologijos, toksikologijos, virusologijos,imunologijos bei farmacijospramonës plëtra skatino naudoti gyvûnuseksperimentiniais tikslais.Mokslo minèiai þengiant pirmyn, visdaþniau atsigræþiama á patá gyvûnà, jo fiziologinesreikmes, pagaliau – á jo kanèiàeksperimento metu. Apie tai diskutuojamair 1789 m. išleistoje J. Benthamoknygoje „Ávadas á moralës ir teisëskodeksà“. XIX amþiaus pabaigoje Anglijojebuvo priimtas ástatymas, draudþiantisþiauriai elgtis su gyvûnais. Anglijoje,o vëliau ir Prancûzijoje kilo judëjimasprieð gyvûnø naudojimà eksperimentams.1875 m. Anglijoje ákurta gyvûnøteises ginanti „Viktorijos gatvësdraugija“, o 1876 m. priimtas pirmas eksperimentiniøgyvûnø apsaugos ástatymas.1831 m. britø fiziologas M. Holas pateikë5 principus, kuriais, jo manymu, turëtøvadovautis eksperimentatoriai, dirbantyssu gyvûnais. Pirmasis – eksperimentasnegali bûti atliekamas, jei reikiamainformacija gali bûti gaunama stebëjimo(ar kitu) bûdu. Antrasis – eksperimentasnegali bûti atliekamas be aiðkiaiapibrëþto ir realiai pasiekiamo tikslo.Treèiasis – mokslininkas turi geraiþinoti savo kolegø darbus, kad bûtø iðvengtabetikslio kartojimo. Ketvirtasis –eksperimentai pateisinami tik tada, kaigyvûnui sukeliama kiek ámanoma maþesnëkanèia, o eksperimentiniam darbuiparenkami kiek ámanoma þemesnio išsivystymo,maþiau jautrûs5