PDF versija - VU naujienos - Vilniaus universitetas

6gyvûnai. Penktasis – kiekvienas eksperimentassu gyvûnais turi bûti paruoštasir atliekamas taip, kad gauti rezultataibûtø aiðkûs ir patikimi, kadbandymø nereikëtø kartoti. M. Holasmirë 1857 m., taèiau daugeliu jo rekomendacijøpasinaudota net po 100 metø.Pagrindinius laboratoriniø gyvûnømokslo principus suformulavo du britømokslininkai – zoologas V. M. S.Russellas ir mikrobiologas R. L. Burchas.Šie principai iðdëstyti 1959 m. iðleistojeknygoje „Humaniðkos eksperimentinëstechnikos principai“. Autoriaiiðplëtojo trijø R koncepcijà: Refinement– tobulinimas, Reduction – sumaþinimas,Replacement – pakeitimas. PirmojiR – tobulinimas – reiškia, kad gyvûnøskausmà ir stresà eksperimento metubûtina maþinti, tobulinant visas eksperimentinesprocedûras. Tam reikia humaniðkopoþiûrio á gyvybæ, gerai išmanytigyvûno fiziologijà, anestezijos metodus,kombinuoti in vitro ir in vivo tyrimometodus, o svarbiausia – dirbantgalvoti apie gyvûnà! Antroji R – sumaþinimas.Patariama sprendþiant problemàgerai iðmanyti teorinius aspektus,susipaþinti su literatûros duomenimis,atliekant eksperimentus standartizuotiir kontroliuoti gyvûnø aplinkà,ðërimà, parinkti labiausiai tikslui tinkamàgyvûnø rûðá, standartizuoti jø genotipàbei fizinius duomenis. Remiantisšiais principais, patikimø rezultatø galimapasiekti naudojant maþiau gyvûnø.Treèioji R – pakeitimas. Tai reiškia,kad, jei ámanoma, vietoj gyvûnø naudojamasiliteratûriniais duomenimis, fizikiniaisir cheminiais metodais, matematiniaisar kompiuteriniais modeliais,in vitro ir in silico technika, vaizdo filmais,þemesnio iðsivystymo organizmais,þmonëmis savanoriais. Paskutiniaismetais pasigirsta siûlymø plësti trijøR koncepcijà, pridedant naujas R sàvokas:Responsibility (atsakomybë), turintomeny þmogaus atsakomybæprieð gyvûnà, ir Rehabilitation (reabilitacija),t. y. rûpinimasis gyvûnupo eksperimento.Remiantis trijø R principaisbuvo parengti svarbiausiðiuo metu darbà sulaboratoriniais gyvûnaisreglamen-tuojantys dokumentai– 1985 m. priimtaEuropos Tarybos„Stuburiniø gyvûnø,naudojamø eksperimentamsar kitiems mokslo tikslams, apsaugosEuropos konvencija“ bei 1986 m. EuroposEkonominës bendrijos parengta„Stuburiniø gyvûnø, naudojamø eksperimentamsir kitiems mokslo tikslams,apsaugos direktyva“.Plëtojantis mokslui atsiranda naujø,tikslesniø, etiniu poþiûriu priimtinesniømetodø, kurie galëtø bûti naudojamibiomedicinos tyrimuose.Taèiau, nepaisantto, net ir XXIamþiuje gyvûnai visdar yra ir, manoma,dar ilgai bus naudojamieksperimentiniamedarbe. Reikiaieðkoti metodø, leidþianèiødiagnozuotinaujas ligas, tobulintichirurgines procedûras ir gydymoschemas, ávertinti naujø biologiðkai aktyviøproduktø efektyvumà ir cheminiømedþiagø saugumà. Á daugelá ðiø klausimøgalima atsakyti tik atlikus tyrimussu gyvais organizmais. Svarbu nepamirštiir to, kad didelë dalis informacijos,gaunamos atliekant eksperimentussu gyvûnais, yra panaudojama paèiø gyvûnøgerovei – juk gyvûnai irgi serga,tad juos reikia gydyti, operuoti, o tamreikia atitinkamø þiniø.Laboratoriniø gyvûnø mokslasLietuvojeTiksliø duomenø apie tai, kada Lietuvosmokslininkai pradëjo naudoti gyvûnuseksperimentiniame darbe, sunkurasti. Vieni ið pirmøjø laboratoriniøDidelë dalis informacijos,gaunamos atliekanteksperimentus su gyvûnais,yra panaudojamapaèiø gyvûnø gerovei.gyvûnø vivariumø-veislynø ákurti praëjusioamþiaus septintojo deðimtmeèiopradþioje Zoologijos ir parazitologijos(dabartiniame VU Ekologijos) institutebei Vilniaus universitete. Po ketvirèioamþiaus pastatyti nauji Vilniaus universitetobei Biochemijos instituto laboratoriniøgyvûnø vivariumai, dar pokeleriø metø – Imunologijos institutolaboratoriniø gyvûnø veislynas. Pastariejidu laboratoriniø gyvûnø centraiðiuo metu yra didþiausi Lietuvoje, norsiš viso yra arti 20 biomedicininës mokslokrypties institucijø, vykdanèiø eksperimentussu laboratoriniais gyvûnais.Kalbant apie eksperimentiná darbà sugyvûnais, ádomiausi šiuo metu vykdomiprojektai yra keli. Vienas ið jø – Biochemijosinstituto mokslininkø vykdomaskancerogenezës proceso tyrimas.Projekto esmë – vëþiniø làsteliø proliferacijosreguliacijos analizë. Eksperimentaiatliekami kompleksiðkai – in vitro,panaudojant modelines làsteliø kultûras,ir in vivo, transplantuojant ðiaslàsteles á pelës organizmà. Eksperimentinësin vitro procedûros susijusios supiktybinio proceso reguliacijos molekuliniamelygmenyje galimybiø paieška.Kitas tyrimo etapas– navikiniø làsteliøþinomos genetinësmodifikacijos reikðmësvertinimas gyvameorganizme –tokiø làsteliø dauginimosiefektyvumoanalizë, navikø formavimosidaþniobei jø jautrumo chemoterapiniamsagentams tyrimas. Vykdomaskompleksinis darbas, nagrinëjantispiktybinës làstelës kai kuriø reguliaciniøsistemø reikðmæ ir vaidmenátiek modelinëje sistemoje, tiek gyvameorganizme.Kità darbà, vykdomà Biochemijosinstituto bazëje, kuriame naudojami laboratoriniaigyvûnai, remia Lietuvosvalstybinis mokslo ir studijø fondas. Taiketuriø institucijø (VU ligoninës Santariðkiøklinikø, Biochemijos, VU Eksperimentinësir klinikinës medicinos irVU Imunologijos institutø) mokslininkøvykdomas projektas „Kamieniniølàsteliø integracija, jø išgyvenimas irfunkcinis pajëgumas patologiniame þidinyje.Ikiklinikiniai tyrimai“. Biochemijosinstituto tema – suaugusio individokamieniniø miogeniniø làsteliø,skirtø transplantuoti á paþeistà ðirdá,