PDF versijÄ - VU naujienos - Vilniaus universitetas

ISSN 1822-0347SPECTRUMVILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNALAS 1/2004Ðviesa prieð vëþáLietuva naujøterorizmo iððûkiøakivaizdojeKodël siaurëjaPalangos paplûdimiaiRidikëlius greitaiauginsime kosmoseRektoriaus skeptroistorija

Ðis „SpectrumSpectrum“ numeris skiriamasVilniaus universiteto 425-eriø metø jubiliejuiMieli skaitytojai,Jûsø rankose – pirmasis naujo Vilniausuniversiteto þurnalo numeris, skirtasAlmae Matris jubiliejui.Mûsø tikslas – parodyti visuomenei, kàveikia Vilniaus universitete dirbantysmokslininkai, tyrinëtojai, studentai;supaþindinti su naujausiais ir ádomiausiaisjø pasiekimais.Norime atskleisti platø Universiteto veiklosspektrà, praverti kiekvienos laboratorijos,auditorijos duris, patraukliai irádomiai papasakoti visuomenei, kuogyvena ir kuo didþiuojasi Universitetobendruomenë.„Spectrum“ redakcijaDëkojameProf. Eugenijai Ulèinaitei uþ pasiûlytà pavadinimà þurnalui,UAB „Vilbra“ uþ kokybiškas fotomedþiagas ir paslaugas.SPECTRUMVilniaus universiteto þurnalas2004 RUGSËJISNr. 1LeidëjasVilniaus universitetas,Informacijos ir ryðiø suvisuomene skyriusRedakcijaNijolë BulotaitëDonatas BagdonasLiana BinkauskienëIndrë Dalia KlimkaitëOna MackonytëFotografasLeonardas SmilgevièiusDailininkas maketuotojasSkaidra SavickasAdresasSPECTRUM,Informacijos ir ryðiø suvisuomene skyrius,Vilniaus universitetas,Universiteto g. 3,LT-01513 VilniusFaksas(8~5) 2687096Dël reklamos þurnale kreiptisel. paštuspectrum@cr.vu.ltLeidinys platinamas nemokamaiSpausdino „Sapnø sala“Tiraþas 1000 egz.ISSN 1822-0347C VILNIAUS UNIVERSITETAS,2004Platinant ðio leidinio informacijànuoroda á SPECTRUM bûtinaÞurnalo rëmëjai:www.ric.lt

VU 425TurinysVilniaus universitetas vakar, , ðiandien ir rytoj ............................................... 26PaveldasRektoriaus skeptro istorija ........................................................................... 6Vilniaus universiteto regalijos ..................................................................... 9Pro XVIII amþiaus teleskopà þiûrësime á XXI amþiaus dangø ..................... 12Varyje áamþinta Universiteto istorija ........................................................... 16TyrinëjimaiÐviesa prieð vëþá .......................................................................................... 18UNESCO remiamas VU Pavyzdinis mokslo centrasðvenèia penkeriø eriø metø sukaktá .................................................................... 21Kodël siaurëja Palangos paplûdimiai .......................................................... 22Ridikëlius greitai auginsime kosmose ........................................................ 25Epochinës reikðmës atradimas:„lietuviø bëgimas“ Þalgirio mûðyje – klaidinantis manevras ..................... 27Napoleono kariø paslaptis .......................................................................... 309Lietuva ir pasaulisPasaulis kalba lietuviškai ........................................................................... 32ÞvilgsnisLietuva naujø terorizmo iððûkiø akivaizdoje .............................................. 34AlumnaiChemikas, susiþavëjæs filosofija .................................................................. 362512KnygosJubiliejiniai VU leidiniaiSerija „Fontes Historiae Universitas Vilnensis“ ........................................... 38Akademinës istorijosIð Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniø. ................................................. 41PerspektyvaVU botanikos sodas taps reprezentaciniu .................................................... 4242301

VU 425Vilniaus universitetasvakar, šiandien ir rytojVilniaus universitetas nuo ákûrimo nuëjo ilgà ir garbingà kelià.Šiemet seniausia ir didþiausia ðalies aukðtoji mokykla ðvenèiajubiliejø – 425-eriø metø sukaktá. Tai ne tik proga atsinaujinti,bet ir galimybë apþvelgti ir ávertinti nuveiktus darbus, pamàstyti,kas esame, kur einame. Iðkilmiø iðvakarëse „Spectrum“kalbina VU rektoriø akad. Benediktà JUODKÀKÀ, VU Senatopirmininkà prof. Vygintà Broniø PÐIBIBILILSKÁSKÁ, VU Istorijosfakulteto Istorijos teorijos ir kultûros istorijos katedros vedëjàprof. Alfredà BUMBLALAUSKÀir buvusá ilgametá (1958–1991) VUrektoriø akad. Jonà KUBILIØ, kuriam vadovaujant Vilniausuniversitetas ðventë 400 metø jubiliejø.Akad. Benediktas JUODKA:„Sieksime, kad Vilniaus universitetasir toliau bûtø geriausias“Ðiais metais Vilniaus universitetasgyvena jubiliejaus nuotaikomis irrûpesèiais. Visus metus vykstaávairûs renginiai, skirti VU 425-osioms ákûrimo metinëms: mokslinëskonferencijos, seminarai, meno,kultûros, sporto renginiai.Dþiaugiamës ir didþiuojamës Saulëtekyjeatidarytu nauju ir moderniuVU Karjeros centru, biblioteka irskaitykla, aptarnaujanèiomis trijøfakultetø skaitytojus; rekonstruotosepatalpose ásikûrë VU Tarptautinioverslo mokykla, renovuojamossenøjø rûmø patalpos:Teatro ir Senato salës; rudená ákurtuvessenamiestyje restauruotosepatalpose ðvæs Filosofijos fakultetostudentai ir dëstytojai. Dþiaugiamësbendradarbiavimu su Vilniaus2miesto savivaldybe ir verslininkais –bendromis pastangomis jau ávykdytanemaþai brangiø projektø – specialiaiiðkilmëms pagaminta rektoriausskeptro kopija (skeptro originalas,manoma, saugomas Rusijoje,Ermitaþe), senøjø rûmø koridoriujeðalia Maþosios aulos bus eksponuojamibronziniai Universitetoprofesoriø biustai, restauruotasStepono Batoro universiteto Senatostalas ir këdës, ðalia restauruotoFilosofijos fakulteto sutvarkytaUniversiteto gatvë bei Istorijosfakulteto M. Daukðos kiemas.Jubiliejui skirta ir leidiniø serija;jà pradëjo P. Rabikausko knyga„Vilniaus akademija ir Lietuvos jëzuitai“.Minëtini ir kiti leidiniai: albumas„Vilniaus universitetas fotografijose“,parengtas kartu su TorunësM. Koperniko universitetu,„Vilniaus universiteto istorija 1579–2004“, „Academia et UniversitasVilnensis“ (VU steigimo dokumentai),„Vilniaus jëzuitø kolegijos dienoraðtisnuo 1710 iki 1723 metø rugsëjoimtinai“, A. Bohatkevièiaus„Veikalas apie visuotinæ bibliografijà“ir kt.Rugsëjo mënesá Vilniaus universiteteðurmuliuos pagrindiniai renginiai,skirti jubiliejui: tarptautinëmokslinë konferencija „Vilniausuniversitetas Europoje: praeitis,dabartis, ateitis“, iðkilminga jubiliejausceremonija GRATULAMUR,Lietuvos dailës muziejuje bus atidarytaparoda „Vilniaus universitetui– 425“. Iðkilmes vainikuos studentøorganizuojamas koncertasVingio parke.Ruoðiantis jubiliejaus iðkilmëmsnesustoja ir kasdienis Universitetogyvenimas.Dþiaugiamës, kad jau ne pirmusmetus VU yra populiariausia Lietuvosaukðtoji mokykla – jos studentaissiekia tapti beveik treèdalis visøstojanèiøjø á Lietuvos aukðtàsias

mokyklas. Mums ir toliau reikiastengtis iðlaikyti prestiþà ir siekti,kad Vilniaus universitetas bûtø geriausias,stengtis sëkmingai konkuruotisu kitais universitetais. O tamvien garbingos istorijos nepakanka.Reikia daug padirbëti gerinant studijøkokybæ: atnaujinti laboratorijas,bibliotekas, kelti dëstytojø kvalifikacijà,gerinti studentø buitá.Pastarojoje srityje jau nemaþaipadaryta, taèiau buitiniø problemøUniversitetas be valstybinës bendrabuèiørenovacijos programosnepajëgs iðspræsti.Mokslas visais laikais buvo Universitetoprioritetas. Per ðimtmeèiusAlma Mater patyrë daug ávairiøsukrëtimø, bûta nuopuolio ir pakilimometø, bet visais laikais dirboaukðto lygio mokslininkai ið daugeliopasaulio ðaliø. Ðiandien mespagrástai galime didþiuotis savomokslininkais, kuriø vardai ir mokslopasiekimai yra þinomi ne tik Lietuvoje,bet ir visame pasaulyje, omokslo rodikliai ir produkcija aukðtaivertinama ir uþ ðalies ribø. TaiUniversitetui naudinga ir finansineprasme. Mûsø ateities uþdavinys –sukurti ir iðlaikyti Universitete europiniolygio mokslà.Gyvenimas ir patirtis padiktavotaisyklæ: „Be gero mokslo nebus irgerø studijø“. Mokslas ir studijosturi nuolat viena kità papildyti, bûtigreta. Jubiliejiniais metais Vilniausuniversitetas tapo pirmuoju ðaliesuniversitetu, kartu su Europos universitetøasociacija pagal jos sukurtàmetodikà iðanalizavæs savo veiklosefektyvumà. Savianalizës rezultataipadës tobulinti Universitetoveiklà, klos pamatus strateginiamVU planui.Šiandien Universitetui svarbu bûtipatraukliu ne tik Lietuvos studentams,bet ir studentams ið Europosðaliø. Mûsø uþdavinys – parengtikuo daugiau studijø programø angløkalba, siekti, kad kuo daugiaudëstytojø bûtø pasirengæ dëstyti ðiakalba.Labai norëtøsi, kad jubiliejiniaismetais Universitete jaustøsi ðventë.Tam skiriamos visø dirbanèiøjøpastangos. Taèiau suprantama, kadreikalingas ir deramas valdþios dëmesysVilniaus universitetui, kaipypatingai ðalies istorijai, mokslui irkultûrai nusipelniusiai institucijai.Vilniaus universitetas per ðimtmeèiusbuvo mokslo ir kultûros centrasne tik Lietuvoje, bet ir visojeEuropoje. Ið Universiteto sklindanèiosmokslo idëjos turi bûti girdimosir pripaþástamos visame pasaulyje.Profesorius habil. dr.Vygintas Bronius PÐIBILSKIS:„Jaunuomenë mus vertina irpripaþásta“Vilniaus universiteto 425-øjø metiniøjubiliejus – graþi ir dþiaugsmingaðventë Vilniaus universitetuiir visai Lietuvai. Kartu tai ir galimybëávertinti, kas mes esame, kà pasiekëme,kaip dirbame; pagaliau ir puikiproga susitelkti (bei progapasigraþinti ir paieðkoti tam lëðø).Universiteto 400-øjø metiniøminëjimas buvo visos tautos ðventë.Per keletà deðimtmeèiø, kurie nuotada praëjo, Universiteto vaidmuonesumaþëjo. Dabar tauta turi daugybækitø ðvenèiø ir galbût taip gausiainedalyvaus mûsø jubiliejiniuoserenginiuose. Bet tai nereiðkia, kadVU prarado savo prasmæ ir reikðmæ.Pasikeitë þmoniø gyvenimokokybë, interesai. Apie Universitetopopuliarumà ir prestiþàsprendþiame pagal norinèiøjø jamestudijuoti poreikius – ðiemet kastreèias, norintis tapti studentu, pirmuojupageidavimu áraðë VU. Jaunuomenëmus vertina ir pripaþásta.Tà patá galima pasakyti ir apie Lietuvosverslininkus, kurie labaiatidþiai þvelgia á mûsø Universitetà,savo personalà stengiasi sudaryti ið3

VU 425jautësi jaunimo pakilimas – studentai Didþiajamekieme po grindiná ðliauþiojo keliaisir valë akmenis. Sunku iðvardyti visustuomet atliktus darbus. Pirmà kartà perilgaamþæ istorijà buvo kapitaliðkai suremontuotiir iðpuoðti Universiteto Centriniairûmai, sutvarkyti kiemai, Didþiajamekieme po arkadomis atsirado memorialas,granito plokðtëse áamþinti þymiausi praeitiesprofesoriai ir auklëtiniai. Atidengtostrys jau XVII a. uþteptos freskos. Filologijosfakultete atsirado lietuviø raðtijos pradininkøbiustø galerija, V. Truðys mozaikosepavaizdavo lietuviðkàjá olimpà,R. Gibavièius sukûrë Mûzø prieangá, vëliau– raðytojø portretus. V. Valius iðpuoðëK. Donelaièio skaityklà, P. Repðys nutapëfreskas lietuviø folkloro temomis. Universitetoknygynas papuoðtas originaliaA. Kmieliausko freska Universiteto istorijostema. Ypaè daug padaryta atstatant iriðpuoðiant Ðv. Jonø baþnyèià. Joje bareljefuoseáamþintas S. Daukanto ir K. Sirvydoatminimas. Pasirûpinta ir jubiliejiniais leidiniaisbei jubiliejaus áamþinimu dailëskûriniuose.Rûpëjo kuo plaèiau iðpopuliarinti Univer-mûsø absolventø.Universiteto ateitá matau prasmingà irlabai dþiugià. Per visà istorijà Universitetassutapo su Lietuva, iðgyveno tà patá, kàir Lietuva. Lietuvos ateitis, man rodos, šviesi,o Universitetas – jos šviesulys.Prof. Jonas KUBILIUS:„VU 400 metø jubiliejus buvo visostautos ðventë“Vilniaus universiteto 400 metø jubiliejusbuvo þymiausias iki Atgimimo metø tautinislietuviø renginys. Tai buvo ir Universiteto,ir tautos ðventë, kokios Lietuva dar nebuvomaèiusi.Visas Universiteto kolektyvas buvo susivienijæsir nusiteikæs bendram tikslui –parengti rimtà sukakties minëjimà, irparengti já taip, kad tai bûtø visos Lietuvostautinë ðventë. Mus palaikë Lietuvosðviesuomenë ir visuomenës dauguma. Beabejo, reikëjo ir valdþios pritarimo, ir daugdiplomatijos. Buvo sudarytas valstybinisjubiliejinis komitetas, á darbà ásitraukë visasUniversiteto kolektyvas. Ypaè didelis4

sitetà. Pagal savo formalius rodikliusVU áëjo á pirmàjá sàjungos universitetødeðimtukà. Buvo surengtosmokslo dienos ne tik Lietuvoje,bet ir uþ jos ribø.Buvo dar daug jubiliejiniørenginiø – koncertø, priëmimø,konferencijø. Viskas vyko lietuviøkalba. Dràsiai galima sakyti, kad taðventë labai sustiprino Universitetoautoritetà. Ðventës atbalsiai plaèiaipasklido po pasaulá.Praëjo dvideðimt penkeri metainuo tø neuþmirðtamø dienø. Universitetasðvenèia svarbià 425 metøsukaktá jau laisvoje Lietuvoje. Tikiu,kad ði ðventë prasmingai paþymësnaujà etapà ilgaamþëje jo istorijoje.Prof. Alfredas BUMBLAUSKAS:„Universitetas sëkmingai derinapraeitá su dabartimi“Istorikams labai lengva ávertintiVilniaus universiteto reikðmæ – taiUniversitetas su didþiuliu paveldoklodu. Tai vienas ið Lietuvos kultûrosfenomenø, kuris atskiraislaikotarpiais formavo pagrindinæðalies kultûros dalá. Kita vertus, ypaèsudëtinga ávertinti dabartiná, postmodernøUniversitetà visuomenësir kultûros kontekste, nes ðiuolaikinëvisuomenë nori bûti kuo pragmatiðkesnë,ir jai labiau rûpi Universitetobranda, jo atvirumasðiuolaikiniam mokslui, kultûrai,visuomenës poreikiams. Ðiuo poþiûriuistorikø vertinimas yra komplikuotas.Jeigu Universitetas gyventø tiktaipraeitimi, jis bûtø Universitetaspensininkas, neturëtø ateities vizijos.Gyvenimas praeitimi nëra ðiuolaikiðkumopoþymis. Kultûros paveldo„prakalbinimas“ ir suaktualinimasyra kitas dalykas. Ðia prasmeað matau sëkmingus mûsø Universitetobandymus suderinti tà praeitieslinijà su dabartimi. Turime materialøjásenojo Universiteto paveldà.Tai biblioteka, senieji rinkiniai,rankraðèiai, J. Lelevelio iðskirtinëskartografinës kolekcijos. Antrasdalykas – pastatai. Ðiandien Lietuvanieko geresnio nesugalvojo (manau,kad teisingai sugalvojo), kaipBriuselyje Europos makete pristatytiVilniaus universitetà – tai yralabai graþu ir netikëtai iðmintinga.XVII a. Europos universitetai plëtojosimoderniøjø laikø empiriniømokslø plëtros dvasia. Jëzuitø universitetas(XVII–XVIII a.) buvogeras vidutinio lygio europinis Universitetas.Labai ryðkus Universitetopakilimas ávyko XVIII–XIX a.sandûroje. Martyno Poèobuto dëkaVilniaus universiteto observatorijauþëmë pirmaujanèias pozicijas astronomijosmoksluose. Vilniaus universitetasnuo ákûrimo buvo europiniouniversitetinio tinklo forpostu.Tai buvo toliausiai á Rytus nutolæsEuropos universitetas. Taigi nuoXVI a. II pusës iki XVIII a. viduriomûsø Universiteto vaidmuo buvobûtent toks. Man, kaip istorikui, topakanka. Man pakanka, kad (ikiMaskvos universiteto ákûrimo) universitetopraeitis garbinga. O kas iðdabarties taps dëmesio verta istorija,pasakys jau kitos istorikø kartos.Á klausimà, ar vertas istorikødëmesio paskutinis Universitetodeðimtmetis, istorikai paprastainenori atsakyti. Tik ið laiko perspektyvosgali ávertinti, ar mokslopasiekimai yra deramai vertinamidabar. Labai daþnai istorikas sutrinkavertindamas mokslo istorijà.Norint deramai ávertinti mokslopasiekimus, reikia turëti specifiniømokslo þiniø. Mes kartais nesugebameávertinti, kurie ið prieð 200–300metø buvusiø ávykiø yra svarbûsgrynai mokslo istorijos poþiûriu, okà jau kalbëti apie naujàjà ðiø dienøistorijà. Jei kalbësime ið spekuliatyvesniotaðko (bendrasis vaidmuokultûroje), tai að manau ir viliuosi,kad VU – ne tik didþiausia biudþetinëorganizacija Lietuvoje, betir reikðmingiausia kultûros institucija.Parengë Liana BINKAUSKIENË5

Minëdami Universitetojubiliejø galësimepasigërëti senojoVilniaus universitetorektoriaus skeptrokopija, kurià buvonutarta pagamintispecialiai iðkilmëms.Rektoriaus skeptroistorijaNijolë BULOTAITË6

Rektoriaus skeptras –Universiteto valdþiosir autonomijos simbolisVilniaus universiteto skeptrasraðytiniuose ðaltiniuose minimasnuo XVII a. pradþios.Universitetas skeptro netekoXIX a., carinei administracijai uþdariusUniversitetà. Susigràþinti ðià regalijàbuvo mëginama atkûrus Universitetà,Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ(1918–1925 m.), taippat rengiantis Universiteto 400metø jubiliejui 1979 m. ir vëliau.Ðámet Universitetas ðvenèia 425metø sukaktá ir, nesitikint greitulaiku atgauti skeptro originalo, buvonuspræsta jubiliejaus iðkilmëms pagamintisenojo skeptro kopijà. Josgamybà finansuoja akcinë bendrovë„Vilniaus vingis“, kurios vadovas –Vilniaus universiteto Tarybos narys.Skeptro kopijà pagamintinelengvaYra iðlikæ keletas senojo Vilniausuniversiteto skeptro atvaizdø irapraðymø, taèiau jie nëra labai tikslûs.Seniausias skeptro atvaizdas –Vilniaus universiteto rektoriausP. Skargos portrete, pieðtameXVII a. neþinomo tapytojo. AtkûrusUniversitetà, 1919 m. buvo pagamintamedinë auksuota senojo rektoriausskeptro faksimilë, kuri, deja,nebuvo labai tiksli kopija. Ði faksimilësaugoma Universiteto mokslomuziejuje, ásikûrusiame Ðv. Jonøbaþnyèioje. Ten pat – Studentø kongregacijos,arba Ðv. Marijos Paguodoskoplyèios freskos kupole – yraXVIII a. freska, kurioje virð rektoriausgalvos matyti angelo laikomasskeptras.Taigi skeptro gamybos konkursàlaimëjusios firmos laukë tikrai nelengvauþduotis: prieð gaminant kopijàiðtirti turimà medþiagà, kad kopijamaksimaliai atitiktø originalà.Firmos „Metalo forma“, laimëjusioskonkursà skeptro kopijai pagaminti,savininkas Antanas Vaièekauskaspasakojo, kad, kai prieðmetus suþinojo apie ðá darbà, nesitikëjo,kad kopijos gamybai prireikstiek laiko. Laimëjus konkursà ir gavusmedþiagà pasirodë, kad reikia netik pagaminti, bet ir suprojektuotiskeptro kopijà. Antanas Vaièekauskasiðnagrinëjo visus turimusskeptro atvaizdus, ieðkojo medþiagosir tarësi su Mokslo muziejausvedëju Vytautu Griciumi, ieðkojoanalogø renesanso epochos dailësknygose. A. Jocherio XIX a. viduryjepavaizduotas skeptras nupie-ðtas labai netiksliai, nes autoriusnebuvo pieðëjas. Be to, viena detalëpieðinyje apversta.A. Vaièekauskas teigia, jog ádomiausiair sudëtingiausia buvo árodyti,jog ant skeptro pavaizduotasSteponas Batoras, o ne Vytis, kaipiki ðiol buvo manoma. „Knygoje„Lietuva medaliuose“ labai daugStepono Batoro atvaizdø. Mansukëlë átarimà kardas. Vyèioheraldikoje nuo pat viduramþiø yrakalavijas, o èia – kardas. Ðis ginklasatëjo ið rytø. Kardus naudojo vengrai,perëmæ juos ið turkø. Ant skeptropavaizduota kepurë taip patnebûdinga Lietuvai. Ir ðarvai vengriðki,kitokio tipo, vadinami vengerka,tarsi vëþio nareliai. S. Batoroðarvai gerai matyti ir medalyje, iðleistamePolocko atgavimui 1579 m.“Ir anksèiau buvo manoma, kadVilniaus universitetui skeptrà turëjopadovanoti Steponas Batoras,steigëjas. Kai kurios skeptro detalësbuvo atkurtos, nes buvo pamestos arprarastos. Taip apatinëje dalyje atsiradodata –1632 metai.Skeptro svoris – 1 kg 250 g, kaipbuvo nurodyta aprašyme. Medþiaga– sidabras ir auksuotos detalës.A. Vaièekauskas papasakojo, jogrenkant medþiagà apie skeptrà muziejausvedëjas V. Gricius pasiûlëpagaminti ir rektoriaus þiedà, kurisnutapytas ir P. Skargos portrete.Þiede – lauro lapai ir herbas,antspaudo stilistika, mëlyna irauksinë spalvos. Auksinio þiedosvoris 15–20 g. Firma „Metalo forma“þiedà pagamino savo lëðomisVilniaus universiteto jubiliejaus proga.Skeptras ir þiedas bus ádëti áàþuolinæ dëþæ.Firmos vadovas pasakojo, jog labiausiaitrûko laiko: „Reikëtø darbent pusës metø, jei norime skeptràatkurti tiksliai pagal senàjà technologijà.Skeptras pagamintas ið 11valcuotø ir lietø detaliø, kurios suvertostarsi þiedai ant metalinio virbo.Projektà kûrë trys skulptoriai,skeptrà montavo keturi meistrai.Turëjome labai maþai laiko. Paskelpaveldas7

paveldasbus konkurso sàlygas, dirbti liko vos3–4 mënesiai.“Dabar turime, tikëkimës, ganëtinaitikslià skeptro kopijà. O ar ámanomatikëtis kada nors pamatyti irjo originalà? Juk ádomu bûtø palygintijá su kopija. Firma „Metalo forma“tikisi, kad originalas nuo kopijosneturëtø labai skirtis. Gal tiktechnologijos dabar tobulesnës,todël smulkias detales galima atkurtiþymiai tiksliau.8Ar pamatysime skeptrooriginalà?Apie skeptro originalà paklaustasIstorijos fakulteto dekanasprof. Z. Butkus pasakojo: „Yraneabejotinø árodymø, kad skeptrasyra Rusijoje, Ermitaþe. Tai árododiplomatinio susiraðinëjimodokumentai. Pagal 1920 metø liepos12 d. taikos sutartá Sovietø Rusijaásipareigojo Lietuvai gràþintikultûrines vertybes, bet su iðlygomis.Svarbiausia jø – galima gràþintikultûrines vertybes tuo atveju, jei tainepadarys þymios þalos Rusijosmuziejams, archyvams.“ Pasakdekano, kaip tik ði iðlyga ir leidovilkinti derybas, nevykdyti sutartiesir negràþinti vertybiø. Lietuvosvaldþia dëjo nemaþa pastangø ir1920 metais buvo sudaryta specialikomisija, pirmiausia, þinoma,Lietuvos Metrikai, bet kartu irUniversiteto skeptrui atgauti, nes taiUniversiteto valdþios simbolis irgarbës bei autonomijos þenklas.Uþsienio reikalø liaudieskomisariato kolegijos 1926 metøprotokoluose ir raðtuose Lietuvosistorikai teigia aptikæ informacijosapie tai, kad skeptras buvo rastas.Raðte sovietø pasiuntiniui Lietuvoje1926 metø sausio 25 d. nurodoma,jog nuspræsta negràþinti skeptro, betjis rastas. Buvo patariama atidëliotipokalbius. Motyvai politiniai –Rusija nesirengë gràþinti kultûrosvertybiø. Prof. Z. Butkus teigia, jogjam pavyko padirbëti Rusijosfederacijos uþsienio politikosarchyve ir gauti patikimø árodymø,dokumentø, kurie jokiu bûdu negalibûti falsifikuoti ir kurie liudija, kadskeptras buvo rastas, bet Lietuvainutarta negràþinti dël ypatingos jovertës ir dël sovietø politikos.Skeptras buvo labai vertinamas,sovietø politinë valdþia organizavoávairias protesto akcijas. Þymûssovietø profesoriai, kultûros veikëjaiturëjo raðyti laiðkus Uþsienio reikaløliaudies komisariatui, reikalaudaminegràþinti Lietuvai skeptro. Ávertintiskeptrà turëjo Ermitaþas ir Ðvietimoreikalø liaudies komisariatas. Jiepateikë iðvadà, kad skeptras yra toksvertingas ir svarbus Rusijai, kadnegalima jo gràþinti, nes suirs visaErmitaþo kolekcija. Be to, jeiskeptras bûsiàs gràþintas, galipablogëti santykiai su Lenkija. Norssovietai deklaratyviai skelbë, kadVilnius priklauso Lietuvai, taèiaurealiai padëti neketino. DaþniausiaiRusija þadëdavo gràþinti skeptrà,kai ko nors praðydavo.Vilèiø dar yraProf. Z. Butkus, paklaustas apiegalimybæ pamatyti skeptrà parodojeErmitaþe, teigë: „Ir dabar Rusijosdiplomatijos pobûdis toks pat –uþsienio politikoje demokratijosnëra. Nemanau, kad Universitetoskeptras bus eksponuojamasErmitaþe, nes, kiek þinau, oficialipozicija tokia – jo ten nëra. Jei galimabûtø pateikti árodymø, manau,neigti skeptro buvimà nebebûtø prasmës.Gal dabar galima bûtø pradëtinaujà derybø etapà. Vilèiø, kadskeptras bus gràþintas, dar yra.“Kalbintas Lietuvos dailës muziejausdirektorius Rimantas Budryspasidþiaugë, jog Universitetas turësskeptro kopijà. Jis teigë kalbëjæs sudabartiniu Ermitaþo direktoriumiMichailu Petrovskiu dël skeptro eksponavimoVilniaus universiteto 425metø jubiliejaus proga. Oficialiainëra árodymø, kad skeptras tikraiErmitaþe. Taèiau gal jis áraðytas kitupavadinimu. Direktorius þadëjæs jáinformuoti, jei rasiàs skeptrà. Be to,Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà,pasidarë þymiai sudëtingiau iðveþtieksponatus parodoms, reikalingioficialûs leidimai. R. Budrys tikisisulaukti atsakymo ir galbût eksponuotiskeptrà rugsëjo mënesá, ðvenèiantUniversiteto jubiliejø.

paveldasVilniaus universiteto regalijosVytautas GRICIUSVilniaus universiteto regalijos – skeptras, antspaudai,rektoriaus þiedas, togos – buvo naudojamosiškilmingomis progomis: pradedant ir uþbaigiantmokslo metus, ginant doktoratus, priimant Universitetekaralius, per valstybines ir baþnytinesšventes. Universiteto regalijos savo reikšme ir svarbaprilygo karališkosioms.Rektoriaus toga, skraistë, skeptras, biretasir þiedas(ið rektoriaus Petro Skargos portreto)SkeptrasIð Universiteto regalijø benesvarbiausias yra skeptras (gr. skeptron– „lazda“) – Universitetoteisiø ir laisviø, akademinës savivaldosir rektoriaus valdþios simbolis.Tikriausiai jau karaliaus SteponoBatoro valdymo metaisVilniaus akademija turëjo skeptrà,be kurio sunku ásivaizduoti moksliniølaipsniø teikimo ceremonijà.Pirmieji Vilniaus akademijosskeptro ikonografiniai atvaizdai – iðXVII–XVIII amþiø: skeptràmatome XVII a. tapytuose pirmojoVilniaus universiteto rektoriausPetro Skargos portretuose, ðlovësgenijus já laiko virð Vilniausuniversiteto rektoriaus VladislovoAleksandro Daukðos galvosXVIII a. Ðv. Marijos Paguodoskoplyèioje (Ðv. Jonøbaþnyèia) tapytoje freskoje.Išsamiai ir tiksliai Vilniausuniversiteto rektoriausskeptrà ir antspaudà apraðëVilniaus universiteto, vëliauMedicinos-chirurgijosakademijos bibliotekininkasA. B. Jocheris straipsnyje„Wizerunki I roztràsania naukowe“,pasirodþiusiame 1843 metais. VUMokslo muziejaus rinkiniuosegalima pamatyti ir XIX a. vidurioAdol-fo Levi chromolitografijà„Vilniaus universiteto antspaudas irskeptras“.Vilniaus akademijoje buvonusistovëjæ skeptro naudojimopaproèiai ir tvarka. Kai Universitetorektorius eidavo á iðkilmingà posëdá,priekyje du paþai ant pagalviøneðdavo Universiteto ásteigimodiplomus ir didájá sidabrinápaauksuotà Universiteto skeptrà.Per posëdá regalijos gulëdavo antstalo, prieðais rektoriø, po iðkilmiøtokia paèia tvarka iðkilmingaigráþdavo á akademijos iþdinæ.1828 m. birþelio 25 d., ðvenèiantVilniaus universiteto ákûrimo 250-àsias metines, Universiteto skeptraspaskutiná kartà iðkilmingai keliavoðventinës eisenos priekyje iðÐv. Jonø baþnyèios á Universitetoaulà (dabar – Smuglevièiaus salë).Uþdarius Vilniaus universitetà,1832 m. skeptras buvo perkeltas áVilniaus Medicinos-chirurgijos akademijàir saugomas jos iþdinëje.1919 m. spalio 11 d. Lenkijos vyriausiasisvadas Juozapas Pilsudskispatvirtino Vilniaus universiteto statutà.Vilniaus fotografas Janas Bulhakasáamþino pirmàjá atkurto Vilniausuniversiteto Senatà: pagalðimtmetinæ tradicijà rektorius,stovintis Senato viduryje, deðinëjerankoje laiko Universiteto skeptrà.Ðis skeptras – tiksli medinë paauksuotaistorinio skeptro kopija. Jàpagal iðlikusià ikonografinæmedþiagà vadovaujant profesoriuiFerdinandui Ruðèicui atkûrëDaugelavièius (Dowgiallowicz).1929 m., 350 metø jubiliejaus progaVilniaus universitetui suteikusStepono Batoro vardà, buvo atsisakytair istorinio skeptro (Vytis pakeistaskaraliaus Stepono Batorofigûra). Mokslo muziejuje saugomiabu Stepono Batoro universitetoskeptrai.Antspaudai ir herbas1707 m. Universiteto profesoriusJonas Antanas Proiðhofas paraðë9

paveldaspirmàjà Vilniaus universiteto istorijà,kurios titulinio lapo antràjàpusæ puoðia ksilografija – Universitetoherbas „Insigne Academiae &Universitatis Vilnensis” (Vilniausuniversiteto ir akademijos insignija):medþio raiþiniais papuoštameherbiniame skyde – Vytis, virð Vyèio– LDK simbolis „Vytauto kepurë“.Apaèioje herbà ðlovinanti panegirika:„Sunt eadem Gentis Litvaniae,& Palladis Arma, Hinc indivisi suntMartis & Artis Honores“ (Tai yralietuviø tautos ir [Atënës] Paladësginklai. Èia yra Marso ir menøðlovë).1728 m. rugpjûèio 10 d. istorikoJoachimo Lelevelio senelisHenrikas Lelevelis gavo filosofijosmagistro diplomà. Prie dokumentokabo vaðkinis akademijos antspaudas:raudoname fone laurøvainiko viduryje áspaustas Vytis, apiekurá yra áraðas „Almae Akademiaeet Univer.[sitas] Vilnen.[sis]soc.[ietatis] IESU“. Ðá antspaudàakademija naudojo beveik duðimtus metø, tik XVIII a. antrojepusëje buvo padarytas naujaspuoðnus barokinis antspaudas.1842 m. Vilniaus universiteto bibliotekininkasA. B. Jocheris paskelbëtikslø litografiná naujojo akademijosantspaudo atvaizdà ir iðsamøapraðymà. Naujojo akademijosantspaudo apvalaus skydo centre –Vytis su jëzuitø monograma skyde.Vytá supa laurø vainikas su rektoriausbiretu virðuje. Apie já – aštuoniherbai: viršuje – popieþiaus GrigaliausXIII, apaèioje – Vilniaus vyskupoValerijono Protasevièiaus.Kairëje pusëje ið virðaus á apaèià –karaliø Stepono Batoro, StanislovoAugusto Poniatovskio ir kunigaikðèiøSapiegø, deðinëje – karaliausÞygimanto Augusto monogramaskyde, karaliø Vazø, kunigaikðèiøRadvilø herbai. Skydo pakraðtyjeáraðas – „ALMAE AC-ADAEMIAE ET UNIVERSITA-TIS WILNENSIS SOCIETATISIESU“.1773 m. liepos 21 d. popieþius Kle-Senasis akademijos herbas (medþiograviûra ið J. A. Proiðhofo pirmosiosVilniaus universiteto istorijos)XVIII a. vidurio akademijos antspaudas(litografija ið A. B. Jocheriostraipsnio)Lietuvos Vyriausiosios mokyklosherbas (medþio graviûra ið vinjetës, puoðianèiosrektoriaus Martyno Poèobutoinauguracinæ kalbà, pasakytà 1781 m.gruodþio 8 d.)mensas XIV iðleido bulæ, sustabdanèiàJëzuitø ordino veiklà visamepasaulyje. Vilniaus jëzuitø akademijabuvo reorganizuota á pasaulietinæLietuvos Vyriausiàjà mokyklà.Istorinëje literatûroje neteko aptiktiLietuvos Vyriausiosios mokyklosnaujojo herbo autoriaus pavardës.Naujojo herbo konstrukcijos pagrindas– karališko apsiausto (lot.paludamentum) fone vadinamasisprancûziðkas skydas (scutum gallicum).Skydo viduryje – Vytis, tikraitelio skyde vietoje dvigubokryþiaus – karaliaus Stanislovo AugustoPoniatovskio monograma „S.A. R.“ su karûna. Virðuje apsiaustàvainikuoja Vytauto kepurë. Herbàsupa lauro lapø vainikas su rektoriausbiretu virðuje. Herbe kaspinassu áraðu: „Schola princeps MagniDucatus Lituaniae“. Aplink laurøvainikà ið vidinës pusës – smulkiøperlø vërinys.1793 m., Targovicos konfederacijoslaikais, herbas vël kiek pakeistas– Vyèio skyde atsirado dvigubaskryþius, vietoje Vytauto kepurës –karaliaus karûna. Aplink áraðas:„Pieczæc Kommissyi Edukacyjnej W.X. L.“ (LDK Edukacinës komisijosantspaudas).Vilniaus Imperatoriškojo universitetoantspaude – dvigalvis Rusijoserelis su ðv. Jurgiu ant krûtinës,aplink áraðas: „Imperatoriae universitatisVilnensis sigillum“ (VilniausImperatoriðkojo universiteto antspaudas).Vilniaus Stepono Batoro universitetoantspaude – Lenkijos herbiniserelis su iki minimumo sumaþintuLietuvos Vyriausiosiosmokyklos herbiniu Vyèiu antkrûtinës. Aplink áraðas: „UniwersytetStefana Batorego w Wilnie“(Vilniaus Stepono Batoro universitetas).Lietuvos universiteto (1922–1930)antspaude – Lietuvos Respublikosherbinis Vytis, aplink áraðas: „SI-GILLUM MAGNUM UNIVERSI-TATIS LITUANIAE“ (Lietuvosuniversiteto didysis antspaudas).Vytauto Didþiojo universiteto(1936–1946) antspaude – stilizuotasmajestotinis Vytauto Didþiojoantspaudas, aplink áraðas: „VY-TAUTI MAGNI UNIVERSITATISSIGILLUM MAGNUM CAU-10

NAE“. Antspaudai apraðyti pagalVU mokslo muziejuje saugomusantspaudø originalus.Perþiûrëjus daugumà istoriniøVilniaus ir Kauno universitetøantspaudø ir herbø, matyti bendrasbruoþas – herbinio lauko centràuþima Vytis, o ávairûs puoðybos elementaiir áraðai iðdëstyti tik herbiniolauko pakraðèiais.AprangaVilniaus universiteto rektoriaus,profesoriø ir mokslo daktarø oficialusdrabuþis buvo toga – tautinisromënø virðutinis rûbas, dëvimasvirð tunikos. Togà vilkëti turëjo teisætik Romos pilieèiai. Patys romënaibuvo vadinami „gens togata“ (togøtauta). Nuo I a. pr. Kr. patysromënai ëmë dëvëti togà tik per iðkilmes.Viduriniais amþiais toga tapo besikurianèiøEuropos universitetøvadovybës ir profesûros drabuþiu.Pagal pirmøjø Europos universitetøtradicijà Vilniaus akademijos rektorius,profesoriai ir mokslø daktaraiprivalëjo vilkëti togomis. Rektoriaustoga buvo siuvama ið karmazinospalvos aksomo, peèius iki alkûniøgaubë pelerina, apsiûta auksiniaisgalionais, susegama auksinëmissàsagomis, pasiûta ið tokios pat spalvosmedþiagos kaip ir toga, bet ið virðauspamuðta balta tafta (lygiu plonunatûralaus ðilko audiniu). Nuo Skargoslaikø ði pelerina pereidavo ið vienorektoriaus kitam.Rektoriaus galvos apdangalas –biretas – aksominis, ryškiai raudonos(pons) spalvos, apsiûtasauksiniais galionais su ðilkiniu tokiospat spalvos spurgu ant virðaus.Ðiuo atveju kiekviena rektoriausdrabuþiø detalë, medþiaga ir spalvabuvo prasminga ir paremta sena istorinetradicija.Profesoriø togos buvo siuvamos iðvietinës gamybos vilnonio (barakan)ryškiai raudonos (pons) spalvos audinio,skraistë (mucetas) – iš raudonospons spalvos aksomo, pamuðtabalta tafta, apsiûta auksiniaisgalionais, uþsegama auksinëmissàsagomis.Daktarø togos – ið vilnonio juodosspalvos audinio, skraistë (mucetas)ir biretas – iš raudonos pons spalvosaksomo.Panaðûs buvo ir kaimyniniøKrokuvos ir Prahos universitetøakademiniai drabuþiai. „Raudonaspalva buvo rektoriaus togos spalvaper keturius Prahos universitetogyvavimo amþius“, – raðomaknygoje apie Prahos Karoliouniversiteto insignijas. 1784 m.lapkrièio 11 d. Austrijos imperatoriusJuozapas II uþdraudë PrahosKarolio universitete neðioti togas.Po Lenkijos padalijimo, kai1804 m. Krokuvos universitetosenato nariai iðkilmingai, vilkëdamitradicines togas, sveikino Austrijosmonarchà, gavo grieþtus papeikimus.Vilniaus universitete togosiðsilaikë iki pat Universiteto uþdarymo.Nors imperatoriðkajameuniversitete rusø administracijaÞodis aksomas kilæs ið graikø kalbos. Lietuvoje ði medþiaga þinoma nuo XIV a.pabaigos. XIV–XVIII a. aksomas buvo gaminamas tik ið natûralaus ðilko.Karmazinas – tamsiai raudonas, gyvulinës kilmës daþas. Á Europà pateko perArtimuosius Rytus ið Indijos. Karmazinas – kilminga, bajoriðka spalva, teisædaþyti drabuþius ðia spalva suteikdavo karaliø privilegijos.Stepono Batoro universiteto rektorius Mykolas Siedleckis su skeptru ir tradiciniaisrektoriaus apdarais. 1919/20 mokslo metai (J. Bulhako nuotrauka)pagal vokieèiø pavyzdá ir ávedëprivalomus mundurus visiemsUniversiteto tarnautojams irstudentams, bet vilkëti togønedraudë.Vilniaus universiteto rektoriai irprofesoriai, jëzuitø ordino nariai,gyveno gana uþdarai, kukliai. Kukliaisjëzuitø apdarais vilki Universitetoprofesoriai, vaizduojamiXVII a. jëzuitø refektoriumofreskoje (VUB Smuglevièiaussalë).Tik XVII a. tapytame rektoriausPetro Skargos portrete, ant staliukodeðinëje portreto pusëje guliraudono aksomo, auksiniais galionaisapsiûta rektoriaus toga ir auksinëmissàsagomis uþsegama, baltatafta pamuðta skraistë. Ant togosguli Universiteto skeptras, rektoriausþiedas ir biretas. Tai laikoatþvilgiu seniausios, tikslaus pieðinioir ryðkiø spalvø Universiteto insignijos.Mokslo muziejuje eksponuojamasVilniaus Stepono Batoro universitetorektoriaus Alfonso Parèevskio(1848–1933) portretas. Portretasiðkilmingas, paradinis, pabrëþiantismomento svarbà. Rektorius dëvikarmazino spalvos togà, beretà, antdeðinës rankos didþiojo pirðto mûvirektoriaus þiedà, ant kaklo – rektoriausgrandinë (Vilniaus miesto dovanaUniversitetui), rankoje laikoistorinio Vilniaus universiteto skeptro1919 m. kopijà (dail. FerdinandasRuðèicas).11

paveldasPro XVIII amþiaus teleskopàgalësime þiûrëtiá XXI amþiaus dangøVU Astronomijos observatorijoje – unikalûs prietaisaiLiana BINKAUSKIENËNuo XVIII a., kai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijàpasiekë pirmasis teleskopas, nemaþai vandensnutekëjo. Kosmoso uþkariautojai, þvaigþdþiø ir galaktikøtyrëjai gali didþiuotis dideliais laimëjimais ðioje srityje. Ðiuolaikiniaiastronomai naudojasi naujausias teleskopais, kuriøskersmenys siekia 10 metrø. Vilniaus universiteto bibliotekosBaltojoje salëje saugomi senieji XVIII–XIX a. teleskopaiir gaubliai – ne tik muziejinë vertybë, kai kuriø skeptikøvadinama dar ir interjero puoðmena, bet ir unikalus technikospaveldas, kurio Lietuvoje ðiandien maþai belikæ. Vienàið senøjø teleskopø restauratoriai ðá rudená þada prikeltinaujam gyvenimui – galësime pro XVIII a. teleskopà þiûrëtiá XXI a. dangø.Senieji teleskopai – mokslomuziejø puoðmenaVilniaus universiteto observatorijabuvo ákurta 1753 metais. Jos projektàparengë Vienoje ir Prahojestudijavæs þymus architektas,matematikas ir astronomas TomasÞebrauskas. Tai buvo laikas, kaimokslas ëmë darytis svariuvisuomenës raidos veiksniu. Nuotada ir pradëta kaupti observatorijosprietaisus. Pirmieji Vilniaus astronomijosobservatorijos teleskopaibuvo atsitiktinës didikø dovanos,tikslingai instrumentarijus pradëtaskomplektuoti observatorijoje direktoriaujantM. Poèobutui (1764–1807).VU bibliotekos Baltojoje salëjesaugomi XVIII a. ir XIX a. vidurioteleskopai. Pirmasis ðios observatorijosgyvavimo ðimtmetis buvo aktyvausdarbo ðimtmetis. Bûtent tuolaiku buvo pirkta ar kitaip ásigytadauguma teleskopø. Pirmasis obser-2001 m. lankydamasis LietuvojeDidþiosios Britanijos sosto ápëdinisVelso princas Charlesas domëjosi VUobservatorijoje eksponuojamais senaisiaisteleskopais. V. Naujiko nuotr.12

Didysis sieninis kvadrantas (D. Ramzdenodarbas, 1777 m.) nepajudinamai pritvirtintasprie smiltainio blokø sienosAchromatinis refraktorius, S. Plëslio darbo,Austrija, XIX a.vatorijos prietaisas – 5 coliø (12,5cm) veidrodinis D. Gregorio sistemosteleskopas, Lietuvos didþiojokunigaikðèio Mykolo Radvilos dovana.Kiti ádomesni iðlikæ XVIII a. instrumentaiyra didysis sieninis kvadrantas(spindulys 250 cm),pasaþinis instrumentas (ilgis 175 cm)ir 3,5 colio (9 cm) achromatinisteleskopas. Dabartinis Vilniaus universitetoobservatorijos vedëjas docentasJokûbas Sûdþius teigia, jog netik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyjemokslinës paskirties instrumentø,kaip mokslinio techniniopaveldo, ið tiesø maþai belikæ. Anotdocento, ið senesniø laikø prietaisødar turi fizikai, galbût medikai,taèiau abejotina, ar tarp jø yra norsvienas XVIII a. prietaisas. Jis mano,jog šie prietaisai savo epochoje buvogana modernûs ir parodo tuometinátechnikos ir technologijos iðsivystymolygá; todël unikalûs. EuropojeAstronomijos observatorija ið kiemo pusësVeidrodinis teleskopas, Gregoro optinë sistema,K. S. Pasemono darbo, Prancûzija, XVIII a.13

– Pagal iðlikusià teleskopo vamzdþiokonstrukcijà sprendþiama, kad taiyra D. Gregorio sistemos veidrodinisteleskopas. Teleskopooptinë dalis bus atkurta pagaliðlikusià vamzdþio árangà. Pagrindinispenkiø coliø veidrodis tikriausiaibuvo pagamintas iš tamtikro metalø lydinio, kuris neblogaiatspindëdavo ðviesà. Taèiau šiaislaikais yra naudojamos kitokiostechnologijos, todël ir veidrodánuspræsta dëti ðiuolaikiná – taiatitinkamai nuðlifuotas stiklas, padengtasplonu aliuminio sluoksniu,gerai atspindinèiu ðviesà, bus ádëtastinkamas okuliaras, kad bûtø galimaakimis stebëti vaizdus“, – dalijasirestauravimo rûpesèiais J. Sûdþius.Tikimasi, kad pro restauruotàteleskopà bus galima pasiþvalgyti jeine á dangø, tai bent jau á Gediminopilá.Kodël ið visø teleskopø pasirinktarestauruoti bûtent ðá? Observatorijosvadovas sako, jog galbût pasirinkimàlëmë ir subjektyvûs faktoriai.„Taèiau ðis teleskopas unikaluskeliais aspektais – tai pirmasis oficialiaiuþregistruotas ir iðlikæs VUobservatorijos teleskopas. Unikali irjo konstrukcija – mediniai vamzdis,stovas, aðys ir pasukimo mechanizmai.Tik veidrodþiø laikikliai yrametaliniai. Bet tokia jo konstrukcijanëra labai gera, nes ið medþio labaitiksliø detaliø padaryti neámanoma.“Vilniaus universiteto bibliotekosBaltojoje salëjesaugomi unikalûs astronominiaiprietaisaiRestauruotasis 250 metø senumo(o gal ir senesnis?) teleskopas tampavertingu, nes bus atstatyta jopradinë funkcija ir já bus galima naudotistebëjimams. Taèiau J. Sûdþiusjo nepavadintø vertingiausiu observatorijosprietaisu. Kalbant apiemoksliniø instrumentø iðliekamàjàvertæ, matyt, reikëtø atsiþvelgti á juosMartynas Poèobutas(observatorijos direktorius1764–1807 m.)Jonas Sniadeckis (observatorijosdirektorius1807–1825 m.)kuriant panaudotø techniniø ir technologiniøsprendimø unikalumà beinaudà, kurià ðie instrumentai atneðëmokslui. Tam tikras instrumentasbuvo naudingas ir efektingai naudojamastam tikru istoriniu laikotarpiu.J. Sûdþius siûlo atkreipti dëmesá irá kitus observatorijos turimusXVIII a. prietaisus. Observatorijospriestate, ðalia Baltosios salës, pervisus tris aukðtus iki pamatø sumûrytadideliø smiltainio blokø siena,prie kurios nepajudinamaipritvirtintas didysis kvadrantas.Blokus meistrams vandens keliaisteko atsigabenti net ið Vokietijos.Sieniná 8 pëdø kvadrantà ir kità prietaisà– pasaþiná instrumentà – pagaminoþymus anglø mechanikasDþesis Ramzdenas. Ðie instrumentaiiðlikæ savo pirminëse pastatymovietose. Jie buvo naudojami dangausobjektø koordinatëms matuoti.To paties meistro ir kito garsausoptiko Dþono Dolendo kûrinys – 3,5colio achromatinis teleskopas. Iðsenøjø instrumentø jie patys vertingiausi.Juos ásigijo ir sumontavo patsMartynas Poèobutas, vadovavæs observatorijai1764–1807 metais.Anot J .Sûdþiaus, prieð keleriusmetus Didþiosios Britanijos ambasadalabai susidomëjo ðiais instrumentaisir ëmësi ieðkoti lëðø jiemsrestauruoti. Bet pinigø tokiems darbamsreikia labai daug, todël restauravimodarbai stringa. Taèiau yravilèiø, kad dar bent vienas prietaisasbus restauruotas. Ið viso yra iðlikæ14 ávairiø XVIII–XIX a. astronominiøinstrumentø. Be anksèiauiðvardytø, dar galima paminëti tokiusinstrumentus kaip Ðverdo vizualinisfotometras, meridianinisskritulys ir kt. Be to, ádomûs yra dudangaus ir du Þemës gaubliai, iðkuriø seniausieji pagaminti netXVII a. Jie taip pat yra mokslinioastronominio paveldo dalis.Reikia galvoti, kà paliksimeateities kartomsBaltoji salë, kurioje eksponuojamadalis astronominiø instrumentø,dabar graþiai atrodo, taèiau tonegalima pasakyti apie prie ðiossalës prigludusá priestatà, kur stoviunikalieji instrumentai – sieniniskvadrantas ir pasaþinis instrumentas.Èia akivaizdûs nekokybiðko remontopëdsakai. Dël to kenèia èiapastatyti prietaisai. Tinkamai suremontavusðias patalpas ir pamaþurestauravus ir uþkonservavus instrumentus,juos bûtø galima eksponuotiatskleidþiant pagrindinæ funkcinæpaskirtá. „Istoriniai instrumentai yrapuiki vaizdinë priemonë studijuojantmokslinës minties raidà. Jeinebus dëta pastangø instrumentamsiðsaugoti, ilgainiui jie visai sunyks irneliks kà rodyti ateities kartoms.Jeigu mes numosime ranka á savopirmtakø instrumentus, o rûpinsimëstik ðiandienine modernia áranga,vargu ar ateities kartos parodysnors kiek dëmesio dabartiniamsmûsø pasiekimams. Akademineibendruomenei turëtø bûti svarbusaugoti ir tausoti net tik raðytiná, betir moksliná techniná paveldà“, –teigia doc. Jokûbas Sûdþius.15

Varyje áamþintaUniversiteto istorijaNijolë BULOTAITËJau po Universiteto 400 metø jubiliejaus ðvenèiø, apie 1983-iuosius metus, kilo mintis árengti profesoriø galerijà koridoriujeprie Maþosios aulos – tarsi pratæsiant profesoriøbiustø galerijà paèioje Maþojoje auloje. Skulptoriø JonàJAGËLÀ tuometinis Universiteto rektorius Jonas Kubiliuspradëjo kalbinti vos uþbaigusá darbus Maþojoje auloje. Naujaisbareljefais dþiaugsimës 425-ojo Universiteto jubiliejausproga.Beveik prieð du deðimtmeèiuskûrëjas gavo numatomø áamþintiprofesoriø sàraðà ir pradëjo rinktimedþiagà bei daryti eskizus. Pas rektoriørinkdavosi autoritetingos komisijos,kurioms buvo demonstruojamieskizai ir tariamasi dël darbo.Skulptorius prisiminë, jog ið pradþiøsukûrë bendrà visos galerijos kompozicijà,o po to jau atskirø asmenybiøportretus.Ið pradþiø darbas vyko labaisklandþiai, uþsakovai buvo patenkintiir puoselëjo planus pratæstiprofesoriø ir Universiteto auklëtiniøgalerijà per visà koridoriø.Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ,pasikeitus rektoriui, atsiradosvarbesniø reikalø, labai trûko lëðø,ir darbai sustojo, o pati idëja buvoprimirðta. Nors J. Jagëla kelis kartuskreipësi á Universitetà, primindamasneuþbaigtà daug jëgø ir energijospareikalavusá darbà, niekasjam neatsakë, darbai buvo atidëliojami.Tik rektoriumi tapus akad.Benediktui Juodkai vël buvo prabiltaapie profesoriø galerijos projektorealizavimà. Pradëta ieðkoti lëðø,rëmëjø ðiam kûriniui ágyvendinti.Ilgai brandintas kûrinysSkulptorius J. Jagëla teigia sudþiaugsmu ëmæsis uþbaigti seniaibrandintà kûriná. Po netrumpos pertraukosteko naujai paþvelgti áneuþbaigtà darbà, kai kà pakeisti.Trys profesoriai vaizduojami sëdintys,o trys stovi. Bareljefai atspindiir svarbiausius vaizduojamø asmenybiøgyvenimo bei mokslo sritiesatributus.Surinkæs visà turimà medþiagàskulptorius teigia bandæs ásivaizduotiþmogaus portretà. KuriantÞ. Liauksmino atvaizdà teko pasinaudotifantazija ir XVII a. dailëskûriniais, nes jokiø profesoriausatvaizdø neiðliko. Be to, bareljefuosenemaþa vietos uþima fonas, kurátaip pat reikëjo sukurti derinant sukitais bareljefais.Þymus oratorius ir retorikosmeistras Þygimantas Liauksminas(1597–1670) pavaizduotas stovintisVilniaus universiteto, Kraþiø irLietuvos peizaþo fone. Pirmasis16

Skulptorius J. Jagëla dþiaugiasigalëdamas uþbaigti prieð du deðimtmeèiuspradëtus darbusMoraliniø ir politiniø moksløfakulteto profesorius istorikas IgnasOnacevièius (1780–1845) sëdi priestalo, nukrauto rankraðèiais, fonematyti gaublys, kairëje – kryþiuoèiaiir Lietuvos peizaþas. Geologas,mineralogas Ignas Domeika (1802–1889) pavaizduotas stovintis sugeologo plaktuku rankoje Andø kalnøfone. Zoologijos ir lyginamosiosanatomijos profesorius EduardasEichvaldas (1795–1876) sëdi ir laikorankoje augalo ðakelæ, prieðais já antstalo paskleistos augalø dalys, o fone– gyvybës medis. Klinicistas,higienistas, vienas ið sveikatos apsaugospagrindø kûrëjø JohanasPeteris Frankas (1744–1821) stoviprie gulinèio þmogaus kûno suskalpeliu rankoje. Kalbininkas,pedagogas, vertëjas, publicistas,visuomenës veikëjas JonasJablonskis (1860–1930) sëdi priestalo tarp knygø, fone – Lietuvospeizaþas, o po arkadomis – grupelëjaunimo su knygomis.Koridorius, kuriame busbareljefai, nëra gerai apðviestas,todël skulptoriusdaug dëmesio skyrëreljefui, ðeðëliø þaismui,iðryðkinanèiam vaizduojamusasmenis.Pasiteiravus, kaip bareljefaibuvo gaminami –kalami ar liejami, autoriuspaaiðkino, jog bareljeføformos „iðaugintos“elektrolizës bûdu, varistirpale áauga á formà. Bareljefaivariniai, todëljautrûs drëgmei. Skulptoriustikisi, kad Universitetasstengsis juossaugoti, studentai, darbuotojaiir lankytojainelies jø rankomis, kûriniønegalima valyti irdrëgnomis paðluostëmis.Autorius teigia, jogbareljefai turëtø iðliktiilgai, nes varis busimpregnuotas vaðku.J. Jagëlos darbai Maþojojeauloje – po 25 metøÞymiausiø Vilniaus universitetoprofesoriø biustai ið ávairiø vietøbuvo suneðti ir pastatyti dabartinëjeP. Smuglevièiaus salëje XIX a.pradþioje. Maþojoje auloje jieatsidûrë ðvenèiant Vilniausuniversiteto 350 metø jubiliejø.Vëliau biustø gerokai sumaþëjo. Ikimûsø dienø yra iðlikæ du autentiðki:skulptoriaus K. Jelskio sukurtasJ. Sniadeckio biustas bei T. Rigiolipdytas J. Briote. Galerijà nutartaatkurti VU 400 metø sukaktiesproga. Jubiliejaus iðvakarëseskulptorius J. Jagëla nulipdë 14profesoriø biustø. AtkuriantMaþosios aulos profesoriø biustusskulptoriui talkino menotyrininkasVladas Drëma. Jis rinko istorinæmedþiagà ir pateikdavo J. Jagëlai.Skulptoriui teko iðsamiai susipaþintisu visø kuriamø profesoriøasmenybëmis. Tuo tarpu kuriantðeðis koridoriaus bareljefuspaveldasskulptoriui teko ieðkoti medþiagospaèiam. Renkant informacijàtalkino Universiteto bibliotekosdarbuotojas Vytautas Boguðis.Autorius pasidþiaugë, jog Maþojojeauloje esantys senieji profesoriøbiustai puikiai iðsilaikë, nenukentëjonuo drëgmës, nors salës stogasper tà laikà buvo net kelis kartusremontuojamas.Kuriant oratoriaus Þ.Liauksminoatvaizdà teko pasinaudoti fantazija irXVII a. dailës kûriniaisMoraliniø ir politiniø moksløfakulteto profesorius istorikas IgnasOnacevièius17

tyrinëjimaiÐviesa prieð vëþáMokslo bei technologijø paþanga pasaulyje ir Lietuvoje skatinatobulinti tradicinius vëþio gydymo metodus. Taèiaunaudojami bûdai nëra pakankamai veiksmingi kovoje suðia liga. Nuolat bandoma ieškoti ir ádiegti naujus ankstyvosiospiktybiniø navikø diagnostikos bûdus bei terapijos metodus.Pastaraisiais metais naujosios ðviesos ir biotechnologijosatsidûrë moksliniø tyrimø dëmesio centre.Prof. habil. dr. Rièardas ROTOMSKISÐviesos gydomosios savybësþinomos jau tûkstanèius metø,bet tik praëjusio ðimtmeèiopabaigoje buvo suformuluotipagrindiniai fotosensibilizuotos navikøterapijos – naujo vëþiniø susirgimøgydymo metodo – principai.Vokietijos mokslininkai pirmiejipradëjo ðio naujojo gydymo metodomokslinius tyrimus dar Antrojo pasauliniokaro metais. Tuometnebaigti moksliniai tyrimai buvopratæsti 1976-aisiais JAV, o 1985 m.plaèius fotosensibilizuotos navikøterapijos (FTN) mokslinius ir klinikiniustyrimus pradëjo ir Vilniausuniversiteto mokslininkai.Fotosensibilizuota navikø terapijapagrásta kai kuriø molekuliøsavybe kauptis navikiniuose audiniuoseir, apðvitinus juos lazeriø arkito ðaltinio ðviesa, sukelti ðiø audiniølàsteliø paþaidas. FNT vykstakeliais etapais: fotovaistas suleidþiamasá organizmà, po keliø arkeliolikos valandø navikas apðvitinamas.Ðviesos suþadintas fotovaistassukelia fotochemines reakcijas,kuriø metu susidaro þalingi làsteliøveiklai produktai, suardantys navikináaudiná. Kad gydymas bûtø sëkmingas,nuo fotovaisto suleidimo ikinaviko suirimo turi ávykti visafotofizikiniø, fotocheminiø, biocheminiøir fiziologiniø vyksmøseka.Ið FNT tyrimø LietuvojeistorijosJau 1817 metais mûsø tëvynainisT. Grotus (Grotthuss), Paryþiaus galvaninësdraugijos narys, Turinomokslo ir meno akademijos, Miunchenomokslø akademijos naryskorespondentas, pirmasis teoriðkaisuformulavo pagrindiná fotochemijosdësná, kad visos fotocheminës reakcijosprasideda specifiniams biologiniamspigmentams sugërus ðviesosfotonus. Ðá dësná 1843 metaiseksperimentiðkai pagrindë amerikietisDþ. Dreiperis (Draper).Vilniaus universitete tyrimai FNTsrityje pradëti aðtunto deðimtmeèioviduryje. Ákuriama bendra Kvantinëselektronikos bei Biochemijosir biofizikos katedrø mokslinë grupë(prof. B. Juodka, dr. R. Rotomskis),pradedami eksperimentai, apimantysdaug platesná fotosensibilizuotosnavikø terapijos problemø ratà.1986 metais tarptautinëje mokslinëjespaudoje pasirodë praneðimastarptautinëje konferencijoje irstraipsnis, apibendrinantis lazerinëspikosekundinës spektroskopijosmetodais iðtirtus pirminius fotofizikiniusvyksmus hematoporfirimodiacetato molekulëje. Á tyrimusátraukiami Lietuvos onkologijoscentro medikai, pradedami medicininëspakraipos eksperimentai(L. Bloznelytë, prof. L. Griciûtë,dr. J. Didþiapetrienë). 1989 metaisLietuvoje pirmajam ligoniui sëkmingaipritaikytas naujasis gydymometodas .Kaip veikia fotovaistaiFizikiniai procesai, vykstantys sensibilizatoriausmolekulëje po apðvitinimo,nulemia fotoreakcijos kryptáir fotosensibilizacijos efektyvumà.Ieðkant naujø efektyviø fotovaistølabai svarbu nustatyti kiekvienamsensibilizatoriui optimalius ðvitinimoreþimus. Buvo atliekami optiðkaisuþadinto sensibilizatoriausrelaksacijos mechanizmø, agregacijos,sàveikos su biomolekulëmis, fotomodifikacijosir fotostabilumo tyrimai,kurie labai svarbûs fotosensibilizacijosefektyvumui didinti.18

Daugelis tetrapiroliniø pigmentøagreguoja (sàveikauja) vandeniniuosetirpaluose ir biologinëseterpëse. Iðtirta agregacijos átakafotosensibilizacijos vyksmui beispektrinës sensibilizatoriø savybës.Spektriniai tyrimai leido nustatytifotosensibilizatoriø efektyvumo eilæ(kuris efektyvesnis, kuris efektyviausias)ir prognozuoti jø efektyvumàfotosensibilizuotoje navikøterapijoje.Fotovaistas á vëþiu serganèio þmogausorganizmà ávedamas intraveniniubûdu. Kraujo serumo baltymøátakoje keièiasi fotovaistø spektrinësir fotosensibilizacinës savybës.Nustatyta, kad þmogaus serumo albuminassudaro nekovalentiniuskompleksus su fotovaistu. Ðiø kompleksøsusidarymo salygos, ryðiokonstantø vertës veikia sensibilizatoriøpasiskirstymà. Be to, sàveikasu baltymais keièia porfirinø agregacinæbûsenà. Buvo iðanalizuoti fotovaistospektriniø savybiø pokyèiaiir ávertinta galimas FNT efektyvumokitimas dël sàveikos su biologináaudiná sudaranèiais baltymais.Suþadintos bûsenos trukmë yrasvarbi fotovaistø charakteristika, netik lemianti fotoreakcijos kryptá irvyksmø kvantiná naðumà, bet irleidþianti identifikuoti ávairiøjunginiø gyvavimo trukmæ, prognozuotifotocheminiø reakcijø efektyvumà.Buvo atlikti detalûs fotovaistøoptinio suþadinimo vyksmø tyrimai.Tai leido išsiaiškinti tripletinës bûsenossuþadinimo gesinimo mechanizmà.Tyrimø rezultatai leido nustatytibendruosius pirminiø fizikiniøvyksmø dësningumus, sàlygojanèiusFNT fotofizikiná efektyvumà.Labai svarbus parametras vertinantfotovaisto tinkamumà FNT yrajo fotostabilumas. Fotovaistui suirusðvitinimo metu sumaþëja jo sugeriamasðviesos kiekis. Jei fotovaistassuyra labai greitai, naviko destrukcijabus nepakankama. Taèiau, optimaliaiparinkus fotovaisto koncentracijasir ðvitinimo dozes, galimapadidinti FNT efektyvumà, kartuUNESCO remiamame Pavyzdiniame mokslo centresumaþinant aplinkiniø sveikø audiniøpaþeidimus. Fotostabilumas –svarbus parametras ávertinant fotovaistotinkamumà FNT. Á já turibûti atsiþvelgiama skaièiuojant medicininesðvitinimo dozes. Ðvitinimometu susidarantys fotoproduktaitaip pat gali turëti átakos fotosensibilizacijosefektyvumui. Jeigu susiformavæfotoproduktai sugeria ðvitinimuinaudojamo ðviesos ðaltinioðviesà ir pasiþymi fotosensibilizaciniuaktyvumu, jie gali lemti efektyvesnánavikinio audinio suirimà.Ilgameèiø tarpdisciplininiø tyrimømetu spektroskopiniais metodaisbuvo iðtirti fotovaistø fotovirsmai.Porfirininës prigimties fotovaistøvandeniniuose tirpaluose vyksta duskirtingos prigimties fotoprocesai:fotooksidacija, pasireiðkianti porfitinøsugerties juostø blukimu beinaujø sugerties juostø atsiradimuultravioletinëje srityje, – silpnaipriklausanti nuo aplinkos pH; ir fotoproduktøformavimasis – stipriaiveikiamas aplinkos rûgðtingumo.Gauti rezultatai apibendrinti fotomodifikacijosvyksmø schemoje,kuri vieno ið þymiausiø FNT sritiesspecialistø – prof. R. Bonnetto –apþvalginiame straipsnyje vadinamaRotomskio schema. Šviesos poveikyjesusidarantys fotoproduktai,2003 metais Vilniaus universiteto moksliniam kolektyvui kartu su kolegomisbuvo áteikta Lietuvos valstybinë mokslo premija.19

kuriø sugerties juostos 640– 660 nm,yra chlorininës prigimties junginiai,kurie gali bûti labai svarbûs medicininiuFNT poþiûriu.Fotovaisto modifikacijos vyksmasbiologinëje terpëje gali bûti visiðkaiskirtingas. Eksperimentai modelinësesistemose su baltymais parodë,kad fotovaisto kompleksacijasu þmogaus serumo albuminu moduliuojafotomodifikacijos procesà,greitina fotomodifikacijos vyksmà.Mechanizmà, nulemiantá destrukcijàfotovaistø sàveikoje su baltymaisir fotoproduktø formavimàsiðvitinant matomos ðviesos ðaltiniais,sàlygoja singuletinis deguonis.Singuletinis deguonis reaguoja subaltymu, suformuodamas aktyviusintermediatus, kurie suardo fotovaistàir (arba) modifikuoja á fotoproduktà.Papildomo fotoprocesøkanalo susiformavimas, esant vandeniniuosetirpaluose baltymui,matyt, ir nulemia sensibilizatoriøfotoblyðkimo ir fotoproduktø formavimogreièio padidëjimà. Panaðûsrezultatai buvo gauti dirbant sukolegomis ið Vokietijos Jenos universiteto,nagrinëjant fotovaistø fotomodifikacijaseritrocitø ðeðëliøaplinkoje, kuri buvo panaudota kaipbiologinio objekto membranosmodelinë sistema.Moksliniø tyrimø taikymaspraktikoje20Tyrimai, atlikti su kolegomis iðAustrijos Zalcburgo universiteto irNorvegijos Radium ligoninës,patvirtino, kad fotoproduktai formuojasiir làstelëse, tad skaièiuojantefektyvià FNT dozæ reikia áskaitytiir fotoproduktø formavimàsi. Tyrimaisu kolegomis ið Onkologiniocentro parodë, kad skiepytuose navikuoseðvitinimo metu formuojasiaktyvûs fotosensibilizatoriai.Buvo pasiûlytos efektyvios ðvitinimodozës skaièiavimo formulës, ákurias turëtø atsiþvelgti medikai,taikydami efektyvià fotosensibilizuotànavikø terapijà klinikoje. Bendradarbiaujantsu Kauno technologijosuniversiteto inþinieriais,sukurtas šviesos šaltinis fotosensibilizuotainavikø terpijai ir atliekamipirmieji bandymai su eksperimentiniaigyvûnais.Lazerinë fotosensibilizacija –ligoniams gydytiFizikai, biochemikai ir medikaisiekë bendro tikslo – sukurti mokslinesprielaidas naujo gydymometodo – fotosensibilizuotos navikøterapijos – diegimui Lietuvosonkologijos klinikoje. Nuo 1994 m.ðiuos tyrimus rëmë Valstybinis moksloir studijø fondas kaip specialiàmokslo programà „Lazerinë fotosensibilizacijanavikø terapijoje“.Ðios programos dëka buvo gerokaipasistûmëta taikant ðá metodà Lietuvoje.Onkologø, biochemikø ir fizikøpastangomis buvo iðtirtos spektrinëspirmos ir antros kartos sensibilizatoriøcharakteristikos, iðnagrinëtipaþaidø mechanizmai vandeniniuosetirpaluose, làstelëse, navikuoseir eksperimentiniø gyvûnøorganizmuose. Nustatytosoptimalios ðvitinimosàlygos fotovaisto dozësparinkimui, iðnagrinëtifaktoriai, lemiantys fotovaistoefektyvumà.Tyrimø rezultatai sudarëprielaidas ádiegti fotosensibilizuotàterapijàklinikoje. Sukurtas lazerinisðaltinis, naudotinasnavikø terapijoje, iðanalizuotosgalimybëssuderinti FNT su tradiciniaisgydymo metodais.Lietuvos onkologijosklinikoje ðiuometodu sëkmingai gydytikeli ðimtai ligoniø.Tyrimø rezultatai paskelbtiper 100 moksliniøpublikacijø Lietuvosir tarptautiniuose moksloleidiniuose kartu sukolegomis ið Austrijos,Didþiosios Britanijos, Norvegijos,Lenkijos, Olandijos, Rusijos, Vokietijos,apgintos 2 habilituoto daktaroir 5 daktaro disertacijos, iðleistamonografija, metodinës rekomendacijoslietuviø, rusø kalbomis.Vilniuje surengtos 3 tarptautinëskonferencijos fotosensibilizacijos irfotosensibilizuotos navikø terapijosklausimais. 1993 m. uþ fotosensibilizuotosnavikø terapijos tyrimusdarbo autoriams JAV Lazeriø draugijapaskyrë Maimano premijà.UNESCO ir Europos Bendrija poreiklios Vakarø Europos specialistøekspertizës suteikë paramà jungtiniamVilniaus universiteto Biochemijosir biofizikos bei Kvantinëselektronikos katedrø kolektyvuikaip Pavyzdiniam mokslo centrui(Center of Excelence), kurio darbuotojaitoliau gilinasi á lazerinës spinduliuotëssàveikos su biologiniaisobjektais dësningumus. 2003 metaisVilniaus universiteto moksliniamkolektyvui kartu su kolegomis buvoáteikta Lietuvos valstybinë mokslopremija.

tyrinëjimaiUNESCO remiamas VU Pavyzdinis mokslocentras ðvenèia penkeriø metø sukaktáDr. Vida KIRVELIENËKartu su garbingo Vilniaus universiteto jubiliejumi ðvenèiameir dar vienà sukaktá – prieð penkerius metus Vilniausuniversitete UNESCO ásteigë Pavyzdiná mokslo centrà, kuriamevykdomi tyrimai ir mokomi jauni mokslininkai,dirbantys fundamentiniø mokslø srityse. Ðio centro pagrindas– Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikoskatedra bei Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikos katedrasu Lazeriniø tyrimø centru. Pavyzdiniam mokslo centruivadovauja akademikai habil. dr. Benediktas JUODKA ir habil.dr. Algis PISKARSKAS.Savo veiklà ðis centras pradëjodràsiai ir ryþtingai – parengëambicingà projektà EuroposKomisijos paskelbtam konkursui,kurio tikslas buvo atrinkti stipriausiusir perspektyviausius mokslocentrus ið valstybiø, kurios tuometrengësi narystei Europos Sàjungoje.Paraiðkas pateikë 185 institutaiir universitetø padaliniai. Dalyvavovisos narystës siekusios ðalys –nuo Estijos iki Kipro. Buvo pateiktiávairiausiø mokslo ðakø projektai –nuo paramos socialiniø ir humanitariniømokslø tyrëjams iki nanotechnologijø.Projektus ávairiais aspektaisvertino labai kvalifikuotiekspertai ið Europos Sàjungos.2000 m. paskelbta bendroji jø iðvadabuvo labai maloni paraiðkø autoriams– ekspertai tvirtino buvænustebinti netikëtai aukðto konkursedalyvavusiø mokslo centrø lygio.Buvo laukta, kad ryðkiai vyrausfizika ir matematika, tradiciðkai stipriosRytø Europos mokslo ðakos.Taèiau ðiems projektams nenusileidoir biomedicininiø ðakø tyrimai.Ekspertus suþavëjusi biologiniøinstitutø paþanga buvo ávertintakaip sektinas ðiø ðaliø mokslininkøir mokslà finansuojanèiøinstitucijø toliaregiðkumo pavyzdys,operatyviai stiprinant pasaulyje pirmaujanèiømokslo srièiø tyrimus.Kaip ðiame konkurse pasirodëLietuva? Labai gerai buvo ávertintiBiotechnologijos ir Puslaidininkiøinstitutø parengti projektai. Taèiautarp 34 geriausiøjø mokslo centrø,kuriuos ir buvo nutarta remti,pateko tik vienas centras ið Lietuvos– UNESCO remiamas Vilniausuniversiteto Pavyzdinis mokslocentras. Tarp kitø konkursegeriausiai ávertintø institutø (universitetøpadaliniø èia buvo tikpenktadalis) jis iðsiskyrë glaudþiuskirtingø mokslo ðakø – biochemijosir fizikos – tyrëjø bendradarbiavimubei mokslo ir mokymo deriniu. Taip2001 m. UNESCO remiamasVilniaus universiteto Pavyzdinismokslo centras tapo dar ir EuroposKomisijos remiamu pavyzdiniumokslo centru.Nuo 1999 m. rugpjûèio 13 d., kaiParyþiuje, UNESCO bûstinëje, buvopasiraðytas dokumentas, þymintisVilniaus universiteto Pavyzdiniomokslo centro pradþià, prabëgopenkeri metai. Per ðiuos metussurengta arti deðimties pasauliniø irregioniniø moksliniø ir mokslo organizavimokonferencijø, organizuotoskelios mokyklos jauniesiemsmokslininkams ið visos Lietuvos irkitø Europos ðaliø. Dvi ðio centromokslininkø grupës buvo apdovanotosLietuvos nacionaline mokslopremija. Labai iðsiplëtë uþsieniopartneriø, su kuriais kartu vykdomimokslo tyrimai, ratas. Daugumacentre dirbanèiø mokslininkøstaþavo þymiose Europos mokslinëselaboratorijose, skaitë paskaitasVakarø Europos universitetuose.Vilniaus universitete savo kvalifikacijàkëlë keliasdeðimt mokslininkøið uþsienio. Ásigyta moderniosaparatûros. Èia sëkmë nusiðypsojoLazeriniø tyrimø centrui, kurásolidþiai parëmë Lietuvos Respublikoskraðto apsaugos ministerija. Ðiparama leido sëkmingai ásilieti á Europoslazeriniø tyrimø tinklà ir sëkmingaidalyvauti Europos Komisijosmokslo programose. Ir tai tikpirmieji penkeri metai. Tai tikpradþia...Pavyzdinio mokslo centro vadovai (iðkairës): akad. A. Piskarskas,dr. V. Kirvelienë, akad. B. Juodka21

Kodël siaurëja PalangosVilniaus universitetas yra vienaiš nedaugelio mokslo irmokymo ástaigø, kurioje jaudaugelá metø domimasi jûra,Kurðiø mariomis bei jø krantais.Vilniaus universitetà baigë ðievisuotiná pripaþinimà pelnæ mokslininkai:prof. Vytautas Gudelis –vienas ið jûriniø tyrimø pradininkøLietuvoje, doc. Eduardas Èervins-paplûdimiaiProf. Rimas ÞAROMSKISAtostogos Palangoje prie jûros yra neatsiejama daugelio lietuviøgyvenimo dalis. Tiesa, poilsiautojus menkai tedominajûros problemos, o visuomenës dëmesá á jûros bei jûrø ûkioplëtros problemas patraukia nebent kokie nors skandalai. Ðtaiklausimas apie naftos græþinio árengimà Kintuose kurá laikàbuvo sukëlæs susidomëjimà net Kurðiø mariomis ir jø krantais,kurie paprastai negali pasigirti visuomenës dëmesiu.kas, visà gyvenimà tyrinëjæs Kurðiømarias, prof. Egidijus Trimonis,prof. Emilis Jemeljanovas (Maskvosokeanologijos instituto Atlantoskyriaus direktorius), prof. OlegasPustelnikovas ir daugelis kitø.Vilniaus universitete pasirodë pirmasislietuviðkas Pasaulio vandenynuiskirtas akademinisprof. R. Þaromskio vadovëlis „Okeanai,jûros, estuarijos“. Kurðiø mariasvienokiais ar kitokiais aspektaistyrinëjo kone visø srièiø Gamtosmokslø fakulteto mokslininkai.Kiek kilometrø krantoturime?Pavartæ sovietinio laikotarpio literatûràrasime labai skirtingø duomenøapie savo jûros krantus.1998 m. iðleistame mokykliniameLietuvos geografijos vadovëlyjenurodomas krantø ilgis – 99 km.Kituose leidiniuose jis svyruoja nuo92 iki 99 km. Mûsø ðalies jûros krantolinijos ilgá tiksliai iðmatavo ir1997 m. duomenis „Geografijosmetraðtyje“ paskelbë G. Þilinskas irD. Jarmalavièius: 90,66 km. Paaiðkëjo,kad Kurðiø nerijoje jûros krantasdriekiasi 51,03 km, krantas tarpKlaipëdos sàsiaurio ir sienos suLatvija – 38,49 km, o atstumas tarpKlaipëdos sàsiaurio krantø – 1,14km. 1998 m. G. Þilinskas suT. Petroku paskelbë ir Kurðiø mariøLietuvai priklausanèiø krantø ilgá.Kurðiø nerijai jo tenka 60,35 km, orytiniam mariø krantui – 98,94 km.Taigi mariø kranto ilgis Lietuvoje –net 159,29 km.Nustatyti kranto linijos ilgá nërapaprasta. Reikia atsiþvelgti á þemëlapiomastelá, jo projekcijas, pasirinktiskaièiavimo metodikà. Be to,22

kranto linija kinta. Pavyzdþiui,Kurðiø nerijos mariø krantas kasmetai sutrumpëja maþdaug po19,6 m. Dar labiau krantas keièiasiNemuno deltoje, kur kas metai susidaronaujos seklumos.Kuo skiriasi jûros krantasPalangoje ir Kurðiø nerijoje?Nors mûsø jûros krantas neilgas,bet ganëtinai ávairus. Kurðiø nerijojejá sudaro 30–50 m ploèio puraussmëlio paplûdimiai ir nuo 6 iki 12 mvirð paplûdimio iðkylantis apsauginiskopagûbris. Kopagûbris aukðtëjair paplûdimys platëja nuo Nidoslink Klaipëdos. Ta kryptimi jûrosbangos bei srovës daþniausiai transportuojaneðmenis. Aukðtesni vidutingrûdþiosmëlio paplûdimiai(Nida) patys mieliausi poilsiautojams.Smëlis purus, sausas, vasaràpakankamai ðiltas. Kuo smëlisrupesnis, tuo paplûdimio ðlaitasstatesnis. Dël to Juodkrantës paplûdimysstatesnis ir puresnis uþplatø smulkaus smëlio paplûdimáSmiltynëje.Apsauginis paplûdimio kopagûbris(APK) – tai vëjo neðamøsmilèiø sankaupa, specifinæ formàágavusi þmoniø rûpesèio dëka. APKapsaugo palvëje augantá miðkà nuouþpustymo. Geriausiai miðkà apsaugokupolo formos, iðtisinis irapaugæs þole arba smulkiais krûmaiskopagûbris. Poilsiautojø iðtryptaþolë tampa eoliniø (vëjo) procesøþidiniu. Kopagûbris pamaþu kaupiasmëlio neðmenis, kurie apsaugo peraudras, kai pakyla jûros vandens lygisir uþliejamas visas paplûdimys.Á ðiauræ nuo Klaipëdos krantasgerokai ávairesnis. Prie pat uostoðiaurinio molo besiglaudþiantysMelnragës paplûdimiai palygintistatûs, rupesnio ir rusvà atspalvá turinèiosmëlio. Giruliø link jie lëkðtëja,smëlis smulkëja. Artëjant prieOlando kepurës kalno (apie 10 kmðiauriau Klaipëdos) 20–30 m ploèiopaplûdimyje ir priekrantës dugnegausëja rieduliø, þvirgþdo ir gargþdo,nes tiek krante, tiek priekrantësdugne èia pasirodo moreniniaidariniai.Moreniná dugnà dengiantá priemolágalima pamatyti ties Olandokepure, kur jis nuo paplûdimio iðkyla10–15 m aukðèio klifu, kuriobriauna pamaþu traukiasi nuo jûros,papëdëje palikdama gargþdà irriedulius. Toks paplûdimys driekiasiir toliau á ðiauræ nuo Karklëskaimo.Krantui artëjant prie Nemirsetoskyðulio, atsiranda kopagûbris, kurisPalangoje pereina á kranto kopas.Panaðus krantas tæsiasi iki pat Latvijos.Apie 1 km nuo sienos dar yraiðlikæ senøjø kranto kopø fragmentø,kurie dabar intensyviai ardomijûros. Specialistai apskaièiavo,kad vien tarp Ðventosios ir Latvijoskas 10 metø vidutiniðkai prarandamapo 8 ha sausumos.Jûros pakrantë Melnragëje gerokaiskiriasi nuo poilsiautojø mëgiamø Palangos paplûdimiøtyrinëjimaiKas ten, po vandeniu?Paplûdimys laipsniðkai pereina ávadinamàjá kranto povandenináðlaità. Jo reljefà formuoja daugelisdinaminiø veiksniø, kuriø svarbiausias– bangos. Sklisdamos krantolink bangos deformuojasi. Bangødeformacija prasideda gylyje, kurislygus maþdaug pusei bangos ilgio, obanga suyra ten, kur gylis yra 1/3bangos aukðèio. Po to gali susidarytinauja, bet maþesnë banga, kuriosparametrai vël keisis pagal tuospaèius dësnius. Prie mûsø krantødaþniausiai bûna ne didesnës kaip2–3 m aukðèio bangos, nors patiaukðèiausia prie Klaipëdos iðmatuotabanga virðijo 6 metrus.Priekrantëje gali susidaryti nuovieno iki keturiø povandeniniø sëkliø.Tai visoms jûroms bûdingossmëlingos priekrantës reljefo formos,kuriø skaièiø bei dydá lemianeðmenø dydis, dugno nuolydis, iðilgaikranto tekanèios srovës.Didþiausi sëkliai yra vidurinëjeKurðiø nerijos dalyje. Pirmojo sëkliausgylis èia bûna apie 1 m, antrojo– apie 2 m, treèiojo – 3–4 m. Neiðmanantysdugno reljefo ypatybiøþmonës kalba apie dideles duobes,tykanèias priekrantëje besimaudanèiøpoilsiautojø. Ið tikrøjø23

tyrinëjimaitarp sëkliø nusidriekæ tarpsëkliaimaþai primena duobes, nors jø santykinisgylis gali bûti nuo keliasdeðimtcentimetrø iki keliø metrø.Giliausi – antrasis ir treèiasis Nidospriekrantës tarpsëkliai.Smëlingo kranto linija sudaro nedideliuskyðulius bei álankëles. Priekranto giliausi – álankëliø viduriai,nes nuo kyðuliø ástriþai krantodriekiasi sëkliai. Brendant tokiosëkliaus virðûne, tiesiai á krantà nevisada ámanoma gráþti: gali bûti labaigilu. Smëlingo kranto povandeninioðlaito reljefas nuolat keièiasipriklausomai nuo bangø dydþio,vëjo krypties bei daugelio kitøaplinkybiø. Todël prieð audrà buvusiosëkliaus vietoje po audros gali atsirastiduburys.Pajûryje – smëlio paieðkosDinaminæ pusiausvyrà krantasiðlaiko tik tada, kai pakankaneðmenø, kuriuos bangos bei srovëspaskleidþia ilgoje kranto atkarpoje.Kelis tûkstantmeèius mûsø krantusneðmenimis maitino ardomi Sambijospusiasalio krantai. Taèiau iðplovussmulkiàjà medþiagà, Sambijospriekrantæ padengë iðtisas rieduliøir gargþdo grindinys, kurionebeáveikia net audringos jûros bangos.Be to, XX a. Sambijos krantaibuvo intensyviai tvirtinami. Todëlpalei Kurðiø nerijos krantus á ðiauræneðamo smëlio palaipsniui maþëja.Nemaþà átakà turi ir þmoniø veikla.Tarp Klaipëdos ir Liepojos krantevidutiniðkai kas 26 km pastatytiávairûs hidrotechniniai statiniai, otarp Palangos ir Papës Latvijoje tokiestatiniai árengti kas 13 km. Moløtipo statiniai stabilizuoja smëliomasæ prieðvëjinëje (pietinëje)pusëje ir formuoja álankasuþuovëjinëje. Klaipëdos uostas, Palangostiltas bei Ðventosios uostostatiniai ið priekrantës neðmenø apykaitinëssistemos atëmë apie 5mln. m³ smëlio. Latviø hidrotechnikasR. Knapsas apskaièiavo, kadseptintajame XX a. deðimtmetyjeSiaurëjantis Palangos paplûdimys – kol kas tik mokslininkø rûpestispro Klaipëdà á ðiauræ migruodavoapie 0,5 mln. m³ neðmenø per metus.Pradëjus intensyviai gilinti Klaipëdosuostà, kuris XIX a. pabaigojebuvo tik 6–8 m, o dabar – net 14,5 mgylio, neðmenø migracija ties uostubuvo pristabdyta. Á gilø uosto áplaukoskanalà patekæ neðmenys trukdolaivams, todël kanalas valomas,o iðkastas gruntas iðberiamas tolijûroje. 2002 m. uosto molai buvopailginti ir dar labiau sumaþino tranzitinësmigracijos galimybæ tiesKlaipëdos uostu. Dabar ðiame ruoþeá ðiauræ migruoja tik nuo treèdalioiki pusës smëlio kiekio, kuris buvoneðamas septintajame deðimtmetyje.Prie nepalankiø kranto zonos maitinimoneðmenimis sàlygø prisidëjodaþnos stiprios audros. Tokios audrosXX a. siautë 1905, 1914, 1926,1931, 1956, 1967, 1975, 1981, 1983,1993, 1999 metais. Krantus ypaènuniokojo amþiø sandûroje siautæsuraganas Anatolijus.Neigiamai krantus veikia ir globalûsklimato pokyèiai, dël kuriøkyla Baltijos jûros vandens lygis.Vilniaus universiteto auklëtinisdr. D. Jarmalavièius nustatë, kadties Klaipëda nuo 1976 m. vandenslygis kyla maþdaug 6,5 mm per metus.Dabar bangos gerokai lengviaupasiekia kopagûbrio papëdæ neguXX a. pradþioje. Nepalanki krantamsir kita þmoniø veikla: didëjantispoilsiautojø srautas, padidëjæslankytojø skaièius net atokiausiosekranto vietose.Dël Palangos paplûdimiø siaurëjimodaugelis kaltina naujojo tiltokonstrukcijà ir senojo tilto polius beiakmenis paðalinusius komunalininkus.Taèiau tai ne svarbiausiaprieþastis. Tai konstatuota ir2004 m. balandþio mënesá ávykusiojetarptautinëje krantotyrininkø konferencijoje,tarp kurios organizatoriø– Vilniaus universitetas. Specialistaisutarë, kad situacijà galimapagerinti Palangos kranto ruoþe kasmetsupilant 0,15–0,20 mln. m³smëlio. Deja, neaiðku, ið kur jo imti.Daug smëlio Ðventojoje, bet paëmusið Ðventosios nemaþai smëlio, krantasir èia bus pradëtas plauti, sustiprësabrazijos procesai visameÐventosios–Bûtingës ruoþe, ir taipbus prarandama brangi sausuma.Smëlio ëmimas Ðventojoje bûtøpateisinamas tik tuo atveju, jei èiabûtø renovuojamas uostas. Smëliopaieðkomis ðiandien uþsiima irgeologai.Reikia tikëtis, kad Lietuvos pajûriokrantai sulauks ne tik daugiaudëmesio, bet ir realiø sprendimø,kaip juos iðsaugoti ateities kartoms.24

tyrinëjimaiRidikëlius greitai auginsime kosmoseNaujos kartos šviesos ðaltiniai: pigiau, ilgiau, efektyviauVida LAPINSKAITËNe vienas vairuotojas pastebëjo, kad sostinës ðviesoforai prie Katedrosaikðtës, Operos ir baleto teatro ar prie prekybos centro„Akropolis“ yra kitokie – net apðviesti saulës jie tokie pat ryðkûskaip ir darganotà dienà. Tuo tarpu kitø ðviesoforø spalvos saulëtàdienà praktiðkai neáþiûrimos. Taip yra todël, kad pirmøjø veikimaspagrástas kietakûnio apðvietimo technologija – puslaidininkiniaisðviesos diodais (puslaidininkiniais ðviestukais).Puslaidininkiniø ðviesos diodøveikimo principas atveria galimybækonvertuoti elektrosenergijà á ðviesà labai naðiai(iki 100 proc.), tuo tarpu kaitinamøjølempuèiø naðumas tesiekia5–7 proc., o iðlydþio lempø –30 proc. Ðie diodai sumaþina iraptarnavimo sànaudas, nes veikia iki100 tûkst. val. (kaitinamøjø lempøamþius ~ 1000 val., iðlydþio – iki20 tûkst. val.). Manoma, kad kietakûnioapðvietimo technologija leissutaupyti apie 10 proc. sunaudojamoselektros energijos – maþdaug100 mlrd. JAV doleriø (300 mlrd.litø) per metus. Tikimasi, kad ðitechnologija ásiskverbs á apðvietimorinkà po 2010 metø.Technologijos plëtra neatsiejamanuo ðviesos diodø tobulëjimo, jønaðumo augimo bei kainos kritimo.Esminiu lûþiu laikomas 1994 m.iðrastas mëlynasis ðviesos diodasInGaN puslaidininkio pagrindu.Netrukus (1997 m.) sukurtas baltasðviesos diodas. Uþ iðradimà japonøŠviesos diodas – puslaidininkinis prietaisas, skleidþiantis spindulius.Puslaidininkis – medþiaga, turinti elektros laidininko ir izoliatoriaus savybiø.inþinierius S. Nakamura laikomasvienu ið pretendentø Nobelio premijaigauti.Kietakûnio apðvietimo technologijagali bûti taikoma labai plaèiai:bendrajam apðvietimui, fototerapijai,augalø kultivavimui, ðviesossignalams ir t. t.Vilniaus universiteto Medþiagotyrosir taikomøjø mokslø instituto(MTMI) mokslo darbuotojai irinþinieriai turi patirties kuriant kietakûnioapðvietimo modulius ir matavimoárangà, kompiuterizuotasvaldymo sistemas. Kartu su MIF,MF Psichiatrijos klinika, GMF Botanikossodu bei kitais parneriais atliekamiávairûs kietakûnio apðvietimotaikymo bandymai.Vienas iš naujesniø vykdomø projektøyra Lietuvos valstybinio moksloir studijø fondo remiamas projektas„Kietakûnio apðvietimo technologijaaugalø fotofiziologiniø procesøvaldymui“ (HORTILED).Bendradarbiaujant su Sodininkystësir darþininkystës, Botanikos institutoir VU Botanikos sodo mokslininkaistiriama, kaip puslaidininkiusðviesos ðaltinius panaudoti augaløkultivavimo valdymui, ieðkoma galimybiøkomponuoti optimalø ðviesosspektrà priklausomai nuokultûros, augimo fazës, specifiniøaugimo sàlygø ir pan.Ðios srities pasauliniai tyrimai yrafragmentiðki ir nenuoseklûs.Þinoma, kad ið skirtingø geografiniøplatumø kilusiems augalams augtireikia skirtingos sudëties ðviesosspektro ir jie skirtingai reaguoja ápapildomà monochromatiná (vienspalvá)apðvietimà. Vyraujanuomonë, kad optimaliai ðie procesaivyksta, kai apðvietos energijojeyra apie 10 proc. spinduliuotës iðmëlynosios (nuo 440 nm iki 460 nm)spektro dalies ir 90 proc. energijosið raudonosios (nuo 600 nm iki800 nm) spektro dalies. Ðioje dalyjeapie 75 proc. energijos tenka spinduliuotei,kurios bangø ilgiai yra nuo600 nm iki 700 nm, ir 25 proc. spinduliuotei,kurios bangø ilgiai – nuo700 nm iki 800 nm. Nëra þinoma,kokiems augalams kokiø bangos ilgiøðviesa yra optimali ávairiais jøaugimo ir vystymosi tarpsniais, kaip25

tyrinëjimai1 pav. Bendras apðvietimo átaiso vaizdas – puslaidininkinisðviestuvas ir jo valdymo blokasCentrifuginis klinostatas „Nëris-7“ðiuos procesus veikia keièiamo spektroapðvietimas.MTMI mokslininkai sukonstravoapðvietimo átaisà, skirtà augalø kultivavimuivaldyti (þr. 1 pav.). Já sudaropuslaidininkinis ðviestuvas, susidedantisið skirtingø bangos ilgiøðviesos diodø, bei valdymo blokas,leidþiantis ájungti arba iðjungti atskirøðviesos diodø grupiø srautusnuotoliniu bûdu.Sodininkystës ir darþininkystës institutetyrinëjama ávairaus ilgio ðviesosbangø átaka salotose, ridikëliuosebei svogûnuose vykstantiemsprocesams. Gauti pirmieji rezultataileidþia teigti, kad keièiant spinduliuotësspektrinæ sudëtá galimavaldyti augaluose vykstanèius procesusbei nukreipti juos ûkiðkai naudingalinkme – stabdyti ar skatintiaugalø tásimà, didinti ûkiná produktyvumàir keisti dekoratyvumà.Puslaidinkiniø ðviestukø poveikáridikëliø augimui galima pamatyti 2pav. Auginant ridikëlius po SON-TAgro lempomis po dviejø savaièiø262 pav. Dviejø savaièiø ridikëliøðakniavaisiønuotraukos:a) – ridikëliai, auginti poSON-T Agro lempomis;b) ir c) – ridikëliai, augintipo kietakûnio apðvietimolempomis, esant skirtingiemsspinduliuotës deriniams.ðakniavaisis dar nepradëjo formuotis.Tuo tarpu po puslaidininkinëmislempomis augæ ridikëliai per dvisavaites suformavo nemaþà ðakniavaisá.Ðakniavaisio forma priklausonuo pasirinkto spinduliuotës derinio.Pirmuoju atveju ridikëliai buvoapðvieèiami tik dienà – susiformavorutulinis ðakniavaisis, antruojuatveju apðvietimas 731 nm ilgio bangosruoþe taikytas tik vienà valandànaktá – formavosi cilindrinis ðakniavaisis.Tiriamas puslaidininkiniø ðviestukøpanaudojimas augalø kultivavimuipakitusio svarumo sàlygomis.Kosminiuose aparatuose dëliðnykusios gravitacijos augalai nesivysto.Gravitacijos poveikis atkuriamasdirbtiniais mechaniniaisjudesiais. Þemëje tam naudojamiklinostatai. Klinostate gravitacijospoveikis ðalinamas sukant kapsulæ,kurioje vystosi tiriamas augalas, apiejos aðá. Svorio jëga sukuriama sukantkapsulæ centrifugoje. Árenginys,paðalinantis vienos krypties gravitacijospoveiká ir pakeièiantis kitoskrypties gravitacijos poveikiu, vadinamascentrifuginiu klinostatu. Kosminiuoseaparatuose mechaninëmispriemonëmis atkurti svorio jëgospoveiká sudëtinga ir brangu. Ðiàproblemà gali padëti iðspræsti kietakûnioapðvietimo technologija.Projekto HORTILED vykdytojams(prof. A. Þukauskui, doc. Z. Bliznikui)pavyko priversti judëti daigøðaknis tam tikro bangos ilgio ðviesosðaltinio link. Tai gali padëti augalamsprisitaikyti prie neáprastønesvarumo sàlygø bei sudaryti galimybesjuos auginti kosminëse tyrimøstotyse.Ðviestukø panaudojimas augalamskultivuoti susijæs ne tik su maþesneaptarnavimo kaina bei ilgaamþiðkumu.Kietakûnio apðvietimo technologijossuteikia galimybæ iðvengtiaugalams þalingos ultravioletinësspinduliuotës, lengviau kontroliuotitemperatûrà auginimo kamerose,priartinti ðviestuvus prie augalø,todël galima maþinti ðiltadarþiømatmenis ir kainà. Pagrindinis trûkumas– aukðta ðaltiniø kaina beimaþa galia. Taèiau ðviestukø kainatobulinant technologijà nuolatmaþëja (sumaþëja maþdaug 10 kartøper deðimtmetá), o galia nuolat auga(padidëja 20 kartø per deðimtmetá).Uþ ádomø pasakojimà dëkojameprof. A. Þukauskui ir doc. Z. Bliznikui.

tyrinëjimaiEpochinës reikðmës atradimas:„lietuviø bëgimas“ Þalgirio mûðyje –klaidinantis manevrasDr. Vydas DOLINSKASProfesorius Sven Erik Ekdahlapgynë lietuviø garbæ2004 metø balandþio 16 d.Ðv. Jonø baþnyèioje buvo teikiamiVilniaus universiteto Garbës daktarø(Doctor Honoris Causa) vardailabiausiai Universitetui, Lietuvos irEuropos mokslui nusipelniusiemsuþsienio mokslininkams. Ðiemet,minint Universiteto ákûrimo 425metø jubiliejø, pagerbtas þymusuþsienio istorikas, ypaè artimai susijæssu Lietuva, – tai Lietuvos ir pasaulioistorikams, ypaè mediavistamsgerai paþástamas Vokieèiø ordinoir jo tarptautiniø santykiø, viduriniøamþiø karybos ir ginkluotësistorijos bei Þalgirio mûðio tyrinëtojas,profesorius, habilituotas daktarasSven Erik Ekdahl. Vienassvarbiausiø „Lietuvos istorijos ambasadoriumi“vadinamo profesoriausnuopelnø – atskleista istorinëtiesa apie Þalgirio mûðio baigtá nulëmusáVytauto Didþiojo kariuomenësmanevrà.Perversmas Þalgirio mûðioistoriografijojeDaugelyje prof. Sven Ekdahldarbø didelis dëmesys skiriamasSenosios Lietuvos valstybës istorijai(ypaè XV a. problematikai), taèiauypatingai didelæ reikðmæ turëjo ir iki27

ðiandien turi epochinës reikðmësatradimas, autoriaus paskelbtasstraipsnyje „Lietuviø atsitraukimaskautynëse ties Þalgiriu“ („DieFlucht der Litauer in der Schlachtbei Tannenberg“), kuris jau 1963 m.buvo publikuotas Vokietijos „Rytøtyrimø þurnale“ („Zeitschrift fürOstforschung“). Bûtent Þalgiriomûðio – svarbios ir itin kontroversiðkaiistoriografijoje vertinamosLietuvos istorijos problemos, vienoreikðmingiausiø Lietuvos istorijosfaktø – tyrinëjimai ir jø rezultatøskelbimas yra svarbiausiasprofesoriaus S. Ekdahl kaip mokslininkonuopelnas, atskleidþiantisobjektyvià istorinæ tiesà, griaunantisnepagrástus politizuotus istoriografijømitus, o kartu ir ugdantisLietuvos gyventojø pilietinæsavimonæ bei tautinæ savigarbà.Remdamasis savo ilgameèiaistyrinëjimais Slaptajame Prûsijosvalstybës kultûrinio palikimoarchyve ir atrastu anoniminiu vienoVokieèiø ordino komtûro ar karovado laiðku didþiajam magistrui,prof. S. Ekdahl akivaizdþiai árodëjau anksèiau daþno Þalgirio mûðiotyrinëtojo darytà prielaidà, jog ið ðioLietuvos valstybës ir tautos likimàlëmusio mûðio Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës kariuomenë, vadovaujamaVytauto Didþiojo, ne tiknepabëgo, bet sàmoningai irmeistriðkai suvaidino atsitraukimomanevrà, iðsklaidë prieðo gretas irstaigiu kontrpuolimu nulëmë viso„tautø mûðio“ baigtá. Bûtent ðiàprof. S. Ekdahl tyrinëjimais pagaliauvienareikðmiðkai patvirtintàhipotezæ meninëmis formomisakivaizdþiausiai iðreiðkë garsusisJ. Mateikos paveikslas „Þalgiriomûðis“, 1999 m. eksponuotas ir Lietuvoje.Minëta prof. Sven Ekdahlpublikacija padarë tikrà perversmàSenosios Lietuvos valstybës ir jossàjungininkø garbingos pergalës –Þalgirio mûðio – istoriografijoje irvien ji nusipelnë Lietuvoje deramoávertinimo ne tik tarp mokslininkø,bet ir valstybiniu lygiu.Istorinæ tiesà árodëprofesoriaus paskelbtasanoniminis laiðkasdidþiajam Vokieèiø ordinomagistruiProf. S. Ekdahl kilmë (profesoriusyra ðvedø kilmës – red. past.),nesusijusi nei su viena suinteresuotaÞalgirio mûðio interpretacijomistautine bendrija, taip pat darbo vieta(Vokietija – red. past.), kruopðtausir nuoseklaus tyrinëtojo renomë beimokslinë erudicija niekam neleidosuabejoti jo pateikiamø iðvadø apieÞalgirio mûðá ir eigà objektyvumu.Ðiandien þymiausiu Þalgirio mûðiospecialistu pasaulyje pripaþástamasistorikas stengësi sugriauti visøpirma lenkø istoriografijojesusiformavusius ir visoje VakarøEuropoje ásitvirtinusius mitus apieÞalgirio pergalæ, apginti LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës kariø,dalyvavusiø istorinëse 1410 m. kautynëse,garbæ. Nepalankaus lietuviamsir valdanèiajai Gediminaièiø–Jogailaièiødinastijai XV a.lenkø kronikininko J. Dlugoðo(Dùugosz) átakoje suformuotas mitasapie gëdingà Lietuvos kariuomenëspabëgimà ið Þalgirio mûðio laukokritinio istorikø þvilgsnio buvosulaukæs ir anksèiau. Tiek lenkø,tiek ir lietuviø bei vokieèiø mokslininkaikëlë ávairias Lietuvos kariuomenësdalyvavimo mûðyje irgalimo sàmoningo atsitraukimohipotezes, taèiau trûko akivaizdþiøðiø versijø árodymø. Tik visas faktøir loginiø pagrindimø kompleksasleido daryti prielaidà, jog Lietuvos28

J .Mateikos paveikslas „Þalgirio mûðis“. Parodos „Þalgirio mûðis“ katalogas, Taikomosios dailës muziejus, 1999, VilniusDidþiosios Kunigaikðtystës kariuomenëne tik nebëgo ið Þalgiriolauko, bet lemtingai prisidëjo prievienø didþiausiø kautyniø viduramþiøEuropoje baigties. 1963 m.prof. Sven Ekdahl paskelbtasanoniminis laiðkas didþiajamVokieèiø ordino magistrui, to laiðkoturinio analizë ir plataus jo kilmëskonteksto pateikimas galutinaiárodë, jog „lietuviø bëgimas“1410 m. liepos 15 d. ið tikrøjø tebuvoið anksto suplanuotas ir puikiaipavykæs klaidinantis manevras. Ðisatradimas þymiai palengvino irlietuviø profesoriaus MeèislovoJuèo pastangas pateikti argumentuotàir objektyvià lietuviðkàÞalgirio mûðio eigos ir pergalësreikðmës versijà, kurià jis iðdëstëmonografijoje „Þalgirio mûðis“.Garbës daktaro ryðiai suLietuvos mokslininkais irinstitucijomisProfesoriø Sven Ekdahl galimapavadinti „Lietuvos istorijos ambasadoriumi“Vakarø Europoje, itinaktyviai propaguojanèiu Lietuvosmokslo ir kultûros pasiekimus.Prof. Sven Ekdahl organizavo Lietuvosarchyvuose ir bibliotekø rankraðtynuosesaugomø Prûsijos istorijosdokumentø, patekusiø á Lietuvàpo II pasaulinio karo ið sovietinësarmijos nusiaubto Karaliauèiaus,restauravimo finansavimà, naujostechnikos ásigijimà ir restauravimotechnologijø ásisavinimà. GlobojoLietuvos istorikus, nuo Atgimimometø daþnai aplankanèius SlaptàjáPrûsijos valstybës kultûrinio palikimoarchyvà Berlyne.Pagal susitarimà su Vilniaus universitetoIstorijos fakultetu profesoriusrenka daþniausiai neþinomàunikalià ikonografinæ Lietuvos istorijosmedþiagà Vokietijos, Ðvedijosir kituose archyvuose. Jis ir Vilniausuniversiteto Istorijos fakulteto mokslinioperiodinio þurnalo „Lietuvosistorijos studijos“ redakcinës kolegijosnarys, konsultuoja svarbiausiusLietuvos tûkstantmeèio programosprojektus – padeda atkurti LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës Valdovørûmus, parengti tarptautinæ parodà„Jogailaièiø Europa“ bei kilnojamàjàparodà uþsieniui „Lietuva:kultûra ir istorija“.29

tyrinëjimaiNapoleono kariø paslaptisVilniuje – šiurpi didingosarmijos tragedija2002 metais Vilniaus mieste atliekantarcheologinius tyrimus surastadidþiulë didþiosios Napoleono armijoskapavietë. Tai 1812 metøávykiø aukos. Rasta per 3 tûkstanèiuspalaidotø kariø ið maþdaug40 pulkø, atstovaujanèiø ávairiomsarmijos rûðims: kavalerijai, artilerijai,jûreiviams, gvardijai, pëstininkams,– pastarøjø buvo daugiausia.Ona MACKONYTËPrieð kelerius metus Vilniuje, Ðiaurës miestelyje, vykdant statybosdarbus buvo aptikta Napoleono kariø kapavietë. Istorikø vertinimu,ði masinë kapavietë yra unikali – viena didþiausiø Europoje.Šis radinys, susilaukæs iðskirtinio visuomenës bei þiniasklaidosdëmesio, nepamirðtamas dar ir ðiandien. Uþsienio spauda bei televizijosdomëjosi ir tebesidomi vykusiais kasinëjimais, kuriø rezultataijau aiðkûs. Kapavietës archeologinius ir antropologinius tyrimusatlieka Vilniaus universiteto ir Prancûzijos mokslininkai.Tragiðka Napoleono kariø þûtis áamþinta J. Damelio paveiksle „Gráþtanti Napoleonoarmija Vilniaus rotuðës aikðtëje”Pasak VU Medicinos fakultetoantropologo doc. RimantoJankausko, daugiausia kariø mirëNapoleono kariuomenei traukiantisið Maskvos. Atsitraukimas virto masiniubëgimu. Kariai ðalo, jiems trûkomaisto. Vilniø pasiekë tik kariuomenëslikuèiai, virtæ nebevaldomagauja. Vilniø kariuomenës vadaiketino paversti savotiðka uþnugariobaze: èia buvo ir maisto atsargø,paruoðti plakatai su nuorodomis,kur kokiam daliniui eiti. Taèiaupakrikusi kariuomenë nekreipë ánurodymus në menkiausio dëmesio.Kareiviai verþësi á vilnieèiø namus,siaubë juos, atiminëjo maisto atsargas,tempë lauk baldus, degino juosbandydami suðilti ir tûkstanèiaismirë gatvëse. Jie buvo visiðkai iðsekænuo bado, pervargimo ir ðalèio. Kaippasakojo Medicinos fakulteto Anatomijos,histologijos ir antropologijoskatedros lektorius dr. ArûnasBarkus, taip jau susiklostë, kaddidþiajai armijai besitraukiant iðRusijos, Vilnius tapo iðskirtine vieta.Bûtent èia ávyko ðiurpiausiakatastrofa. Skaièiai labai iðkalbingi– tuometinës Vilniaus gubernijosteritorijoje, apytikriai 100 kilometrøspinduliu aplink Vilniaus miestà,þuvo apie 80 tûkstanèiø Napoleonoarmijos karininkø ir kariø. Ið jø –beveik 40 tûkstanèiø Vilniaus miestebei jo apylinkëse. Tai reiðkë, kaddidþiosios armijos beveik nebeliko.Docento R. Jankausko teigimu,pasakojama istorija apie tai, kaipAšmenos link buvo pasiøstas ðaunusNeapolio kavalerijos pulkas, skirtasparemti besitraukianèius. Ðalèiai tàþiemà siekë trisdeðimt ir daugiaulaipsniø. Pirma krito visi þirgai, o poto þuvo ir visi kavaleristai. Kariuomenënebuvo pasiruoðusi sunkiomsaplinkybëms, neturëjo tinkamosaprangos. Taigi Vilniuje 1812 m.gruodþio pradþioje per kelias dienasmirë iki 40 tûkstanèiø þmoniø.Kiek vëliau atvykæ Rusijos pasiuntiniaipamatë baisø vaizdà – pilnasgatves kûnø. Tuo metu Vilniujegyveno maþdaug 30 tûkstanèiøgyventojø, tad reikia ásivaizduoti,kaip turëjo atrodyti miestas, kuriamelavonø buvo tiek, kiek gyvøþmoniø. Baiminantis epidemijosprotrûkio Rusijos vadovybës paliepimuVilnius turëjo bûti kuo greièiauiðvalytas, mat 1812 m. vasaràjau buvo ásisiautëjusi ðiltinë. Valymodarbus organizavo tuometinisVilniaus universiteto profesoriusAugustas Bekiu, medikas, dëstæsbendràjà patologijà, dar vadintasmedicinos policijos profesoriumi.Kariø kûnai buvo gabenami ápaèiø prancûzø iðkastus grioviusátvirtinimams. Maþdaug iki 1813 m.kovo miestas jau buvo išvalytas.Kraupûs amþininkøprisiminimaiVU profesorius Jozefas Frankasapie ano meto ávykius savo prisiminimuoseraðë: „Keletas ðimtø karobelaisviø buvo uþdaryti baþnyèioje.Á vidø atsitiktinai pateko ðuo, ir tàpaèià akimirkà nelaimingieji sudraskëjá á skutelius ir prarijo. Paskui30

uþdarytiesiems buvo leista iðeiti ámiestà“.„Keletas prancûzø kareiviø pasislëpëname, kur anksèiau buvomano klinika, tuo metu paverstakaro ligonine. Radæ uþrakintà vienàkambará, pamanë rasià jame maistoir iðlauþë duris. Tai bûta patologijoskabineto. Nelaimingieji surijo visusten buvusius preparatus, tarp jø irinkstø su akmenimis pavyzdá, beiiðgërë visà spirità, kuriame tiepreparatai mirko.“„Netoli nuo miesto, Vingyje, buvoárengta ligoninë (gydytojai ir slaugësiðsibëgiojo, kad nebûtø paimti á nelaisvæ).Pirmomis dienomis po rusøáþengimo á Vilniø visi apie jà pamirðo.Prisiminë tik tada, kai ten kilogaisras. Ugná spëjo uþgesinti, taèiaudaug ligoniø sudegë. Bet tai nebuvopats baisiausias dalykas. Ne. Pasirodo,jog be prieþiûros buvæ ligoniaiið bado valgë vieni kitus.“Antropologai apie radiniusAntropologiniai tyrimai pradëtikartu su archeologiniais kasinëjimais.Palaikai buvo preparuojamikonsultuojantis su archeologais.Vëliau lietuviø mokslininkams atvykopadëti prancûzø antropologøgrupë, vadovaujama Marselio universitetoprof. Olivier Dutour. Kariøgriauèiai po pradinio valymo buvopakuojami á plastiko maiðus ir transportuojamiá Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto Anatomijos,histologijos ir antropologijos katedrà.Èia palaikai buvo dþiovinamiir valomi. Naudojantis visuotinaipriimta antropologine metodikabuvo nustatoma asmenø lytis,amþius, ávertinama patologija.Nustatyta, jog tarp palaidotøjøbuvo ne maþiau kaip 5 procentaimoterø, kurios, kaip teigë docentasR. Jankauskas, galëjo bûti skalbëjosar smulkios prekiautojos. Daugiausiatarp þuvusiøjø jaunø vyrø –maþdaug 20–30 metø, yra ir keliolikapaaugliø. „Manoma, jog tai galëjobûti kariuomenës bûgnininkai.Asmenø, kuriems buvo per 50 metø,rasta viso labo tik keli. Tai rodo, jogVilniuje nuo iðsekimo mirë ne tikeiliniai kareiviai, bet ir karininkai“,– pasakojo docentas R. Jankauskas.Taèiau, anot laikraðèio „The NewYork Times“, neatmetama versija,jog kai kurios palaidotos moterysgalëjo bûti prostitutës, lydëjusiosarmijà á Rusijà ir atgal. Mat specialistøuþfiksuotuose patologijosatvejuose minimas ir tretinis sifilis,kuris yra paþeidæs kaulus.Anot dr. A. Barkaus, atlikus tyrimusmanoma, jog sifiliu kariai galëjosirgti jau ir anksèiau, mat istoriniaiðaltiniai byloja apie ano metosifilio epidemijas, su kuriomis darnemokëta kovoti. Tyrinëtojai neatmetair kitø ligø, prisidëjusiø priekariø þûties, tikimybës. Tokios ligoskaip ðiltinë pëdsakø kauluose nepalieka,bet istorikai tvirtina, jog šiliga taip pat buvo gana daþna.Tiriant kariø palaikus pasitvirtinoligi tol tik ið istoriniø ðaltiniø þinomamedicininë sàvoka – „marðo pëda“.Tai profesinë patologija, kuometnuo didelio fizinio krûvio pëstininkamslûþdavo padikaulis. Taippat rasti pavieniai kaulø lûþiø atvejai.Tai parodo du dalykus. Pirma,gerai sugijæ kaulai liudija puikø anometo medicinos lygá, mat lûþiai bûdavopagydomi tiek, kad karys galëdavodalyvauti karo þygyje. Antra,pavieniai lûþiai, atsiradæ negyvuskarius masiðkai verèiant á duobes,rodo, jog Napoleono armija buvosveika ir þuvo nuo iðsekimo ir ðalèiø.Kasinëjant neaptikta jokio turto arkitokiø asmeniniø daiktø. Pasaktyrinëtojø, prieð uþkasant mirusiuosiusjie buvo apiplëðti. „Vilnieèiaiplëðë ne tik lavonus, bet ir klaidþiojanèiuskareivius. Daþnai bûdavo,jog leisgyvá prancûzà miestieèiaiásiviliodavo á namus, nugalabydavo,atimdavo, kà tik rasdavo vertingo, opo to iðmesdavo á gatvæ. Viskas, kasliko – menki uniformø likuèiai, sagos.Jokiø vertybiø ar ginklø. Asmenybiønustatyti taip pat nëra jokiøgalimybiø“, – sakë docentasR. Jankauskas.Istorikai bando áspëti dar vienàmáslæ – kodël sagos apvyniotosmedþiagos skiautëmis. Tokiø medþiaginiøsagø rasta ir kasinëjant.Spëjama, jog traukdamiesi kariaiplëðdavo nuo mirusiø karines aprangasir patys vilkdavosi jas keliaissluoksniais, kad apsisaugotø nuoðalèio. Aprangà jie pasiimti galëdavo,taèiau turëjo slëpti sagas, antkuriø bûdavo numeris su dalinioþenklu.Po tyrimø visi palaikai perlaidotiAntakalnio Kariø kapinëse; taip patatidengtas ir paðventintas Napoleonoarmijos kariø kapavietëspaminklas. Jo statybà finansavoPrancûzijos vyriausybë.Vilnius – pasaulioþiniasklaidos dëmesio centreKad ir kaip bûtø keista, prancûzaikapaviete nelabai domëjosi: jie á visatai þiûrëjo labai atsargiai. Atrodo,tarsi vertintø ðá ávyká dvejopai irvengtø kokiø nors komentarø. Dalájau iðkastø ir iðtirtø palaikø Prancûzijosmokslininkai iðsiveþë tirti savolaboratorijose.JAV televizijos kanalas „Discovery“sukûrë filmà apie masinæ Napoleonokariø kapavietæ. DidþiosiosBritanijos transliuotojas BBS taippat filmavo ðá atradimà Vilniuje.„Lengviau bûtø pasakyti, kas darnesidomëjo ðiuo istoriniu atradimu“,– teigë doc. R. Jankauskas.Sulaukta dëmesio ið leidiniø „TheNew York Times“, „Newsweek“,„Gardian“, „Independent“, „LeMond“, „Le Figaro“, „Siensas Atavenir“.Buvo atvykæ ir suomiø beiolandø þurnalistø.Docento R. Jankausko teigimu 1812 m.gruodá Vilniuje mirë iki 40 tûkst.þmoniø31

Lietuva ir pasaulisPasaulis kalba lietuviðkaiOna MACKONYTËVilniaus universitete þmonës ið viso pasaulio gali mokytislietuviø kalbos. Uþsienieèiams, norintiems iðmokti lietuviðkai,yra organizuojami lietuviø kalbos kursai. Universitetaspatrauklus svetimðaliams ne vien dël ðios galimybës. Vilniausuniversitete jie gali ne tik pasimokyti lietuviø kalbos, bet irlikti èia studijuoti.UUþsienieèiams, norintiemspramokti ar iðmokti lietuviøkalbà, siûlomos ávairios trukmëslituanistinës studijos. JasUniversitete rengia Lituanistiniøstudijø katedra. Norinèiøjø mokytislietuviø kalbos mokëjimas yrapatikrinamas atliekant testà, irtuomet paaiðkëja, kurià grupælankys bûsimasis studentas.Lietuviø kalbos galima mokytismetinëse studijose arba þiemos,vasaros, vakariniuose bei laisviesiemsklausytojams skirtuosekursuose.Metinës studijos yra trijø pakopø:pradedanèiøjø, paþengusiøjø ir mokanèiøjø.Svetimðaliai pradedamokytis kalbos nuo pradþiø arbagilina jau turimas þinias. Atvykæ iðuþsienio þmonës patys sprendþia,kiek laiko jie nori mokytis lietuviøkalbos Universitete – vienà semestrà,o gal trejus ir daugiau metø. Ilgaikremtantys kalbos mokslus tampaUniversiteto studentais, gaunastudentø paþymëjimus, o studijomspasibaigus – ir lietuviø kalbosmokëjimà patvirtinanèius dokumentus.Po ðiø studijø jau neblogai lietuviøkalbà mokantys þmonës gali liktistudijuoti VU jiems patinkanèiasstudijø programas. Ðtai ketveriusmetus lietuviø kalbos mokæsis japonasFumito liko studijuoti Universitete.Vasaros ir þiemos kursai yra trumpesni– jie trunka nuo dviejø ikiketuriø savaièiø. Per paskaitas kursødalyviai ne tik mokosi kalbos, bet irsuþino apie dabartinæ lietuviø kalbossituacijà, susipaþásta su Lietuvosistorija, politiniu ir socialiniu gyvenimu,etnokultûra. Savaitgaliaisjiems organizuojamos ekskursijospo graþiausias Vilniaus ir Lietuvosvietas.Kursai laisviesiems klausytojamsyra skirti tiems, kurie gali mokytisdienà. Gausiausiai juos lanko studentai,atvykæ ið uþsienio studijuotiá VU pagal ERASMUS programà.Vakarinius kursus labiausiai mëgstadirbantys þmonës, kurie dienàneturi laiko mokslams. Tokiø kursølankytojai patys ávairiausi: iruþsienio diplomatai Lietuvoje bei jøðeimos nariai, ir atvykæ á Lietuvàmenininkai, ir ketinantys mûsø ðalyjeapsigyventi uþsienieèiai.Kursø dalyviai – ir iðAustralijos, ir ið AngolosLituanistikos kursuose galimasutikti ávairiausiø þmoniø ið visopasaulio, kuriuos èia atvedëskirtingiausi interesai. Norinèiømokytis yra ið JAV, Prancûzijos,Danijos, Vokietijos, Rusijos,Japonijos, Latvijos bei Estijos ir kitøðaliø. Kursus lanko uþsienioambasadø Lietuvoje darbuotojai irjø ðeimos nariai, uþsienieèiai, kurieLietuvoje sukûrë ðeimas, þmonës,mëgstantys mokytis kalbø ar tiesiogbesido-mintys Lietuva. Kartais jieatva-þiuoja pasiþvalgyti, po topradeda mokytis ir kalbos. Neseniaihumani-tariniø mokslø daktarës,Lituanistiniø studijø katedrosdocentës Irenos Kruopienës grupëjemokësi Angolos ambasadojeSavaitgaliais kursø dalyviams organizuojamos ekskursijos po graþiausiasVilniaus ir Lietuvos vietas32

Ðvedijoje dirbantis JoaquimAlfredo, kuris susidomëjo lietuviøkalba dël darbo. Sporto þurnalistasið Ðkotijos Tomas Connoras iraustralietë Jessie Anne Mitchelltiesiog norëjo pramokti lietuviðkai.Julija Whitehouse ið JAV ir PauliusYamin Slotkus ið Kolumbijos noriiðmokti ðios kalbos, nes yra lietuviøkilmës.Šios vasaros kursuose iš daugiaunei penkiø deðimèiø dalyviø buvodeðimt vertëjø, devyniolika studentømokytis kalbos atvyko jau ne pirmàsyká. Tai rodo susidomëjimà maþosðalies sena kalba. Ðeðiolikmetis JakobasLelandas ið Anglijos á kursusatvyksta jau antrà kartà. Gabus irtaisyklingai lietuviðkai ðnekantisjaunuolis ketina bûti vertëju ir siejasavo ateitá su Lietuva.Du studentus ið Ðvedijos dëstytojosjuokais pavadino „þentais“ – tailietuvaièiø vyrai, pasiryþæ iðmoktisavo þmonø kalbà, nors Lietuvoje irnegyvena.Paklausti, kas sunkiausia mokantislietuviø kalbos, uþsienieèiai vieningainusprendë, kad sudëtingiausiaiðmokti vardaþodþiø ir veiksmaþodþiøgalûnes. Taip pat sudëtingakai kuriuos lietuviðkus þodþiusiðtarti. Paprastai pradëti mokytissunkiausia tiems, kurie nëra mokæsijokios kitos uþsienio kalbos. Jeilietuviø kalba jiems bûna ne pirmojiuþsienio kalba, kursø dalyviai jauþino, kaip mokytis. Dar lengviautiems, kurie moka panaðiø kalbø,pavyzdþiui, rusø, kurioje taip pat yralinksniai, arba tiems, kuriø kalba irgiyra sudëtinga, pavyzdþiui, suomiamsar vengrams. Po paskaitø kursø dalyviaigali aplankyti Trakus, Rumðiðkes,Grûto parkà, Kryþiø kalnà irkitas Lietuvos vietas. Bûna ir ávairiønuotykiø. „Kartà Kaune, Laisvësalëjoje, pasiklydo vienas vyresnioamþiaus kursø dalyvis, teko alëjà„ðukuoti“, – prisiminë kursø vadovëV. Stumbrienë. Þiemos kursai visadaramesni nei vasaros, galbût todël,kad ðalta ir anksèiau temsta. Vasaràgalima daugiau pasidairyti po Lietuvàir po paskaitø atsikvëpti gamtoje.Australietë J. A. Mitchell sakë, jogdabar lietuviø kalba jai nebeatrodotokia baisiai sunki, netgi labai daili.Tuo tarpu vyrai liaupsina lietuvaièiøgroþá: „Að einu ið proto kaskart, kaitik einu gatve“, – ðypsojosiJoaquim Alfredo. Vasaros ir þiemoslituanistikos kursø vadovëV. Stumbrienë pasakojo, jogUþsienieèiams lietuviø kalba labai graþi, bet mokytis jos nelengvaPer paskaitas – ne tik apiegramatikàkursuose neiðvengiama ir romantiðkøistorijø. Daþnai per atostogasá þiemos ar vasaros kursus atvaþiavæþmonës bûna atsipalaidavæ, neslepiasimpatijø vieni kitiems ar netgi dëstytojoms.Antai prieð kelerius metuskursuose susipaþinæ japonë ir suomisvëliau susituokë ir dabar kasmetatvaþiuoja á juos „supaþindinusià“ðalá.Lituanistikos kursuose galima sutiktiskirtingiausiø interesø þmoniø33

Lietuva naujø terorizmo iððûkiø akivaizdoje:edukacijos ir ðvietimo vaidmuo maþinantterorizmo plitimo grësmæEgdûnas RAÈIUS2001 metø rudená, po iki tolneregëto masto iðpuoliø JAV, galingiausiospasaulio valstybës administracijapaskelbë pasauliná vajø prieðterorizmà. Deja, praëjus trejiemsmetams, matome, kad ði kampanijanëra sëkminga – teroristiniø iðpuoliøgausëja, sugautø ir nuþudytø kovotojøvieton stoja nauji. Pagrindinistrûkumas tas, kad kovojama vien supasekmëmis – paskiromis terorizmoapraiškomis; be to, tik prievartospriemonëmis. Antiteroristinio vajausðûkis, kurá paskelbë JAV, yra terorizmosunaikinimas fiziškai sunaikinantteroristus. Terorizmo fenomenogiluminis supratimas, deja, liekapavieniø akademikø sritis, tuotarpu vajui vadovaujanèios institucijos,jei kalba apie supratimà arþinojimà, daþniausiai turi omenyjeoperatyvinæ informacijà, padedanèiàsusekti teroristus ir juos „neutralizuoti“.Tokia kovos forma, be abejo,yra bûtina. Bet ji neturëtø bûti vienintelëpriemonë. Terorizmo prevencijaturëtø apimti daug daugiau,visø pirma edukacijà ir ðvietimà.Bûtent per edukacijà ir ðvietimà,arba paþinimà plaèiàja prasme, galimasurasti terorizmo ðaknis – iðsiaiðkintiðio globalaus fenomeno atsiradimàir tolydø plitimà bei suprastivykdomø antiteroristiniø priemoniøefektyvumà.Visuomenës ðvietimas –priemonë terorizmui áveiktiÐiandienis tarptautinis terorizmasyra kartu ir pasekmë, ir reakcija ánuo kolonialiniø laikø tebesitæsiantájëgø disbalansà bei hegemonijosprincipais grástus tarptautinius santykius.Todël tik kritiðkai perþiûrëjæir iðanalizavæ europiniø imperijø irjø ápëdinës – JAV – politikà Azijoskraðtø atþvilgiu galësime surastiðiuolaikinio terorizmo ðaknis irávertinti prieð terorizmà nukreiptøpriemoniø adekvatumà bei veiksmingumà.Ðitaip naujai tarptautiniai santykiaiir procesai jau kurá laikà ávertinamitiek JAV, tiek Vakarø Europosvalstybëse. Deja, Lietuvoje taip kolkas praktiðkai nesielgiama.Didþiausia Lietuvos edukacinëssistemos ir visuomeninio ðvietimospraga (ne tik kalbant apie terorizmà)– tai, kad iki ðiol apie tolimesniøkraðtø þmones ir jø atstovaujamas34

þvilgsniskultûras, ideologijas bei vertybesmûsø visuomenë praktiðkai niekoneiðmano. Todël neretai islamas,musulmonai ir teroristai suplakamiá viena, tarp jø neáþvelgiant jokio esminioskirtumo. Dabartinëje situacijojeðvietimas terorizmo kilmës irplitimo klausimais turëtø tapti sudëtineedukacinës sistemos dalimi.Norint iðsiverþti ne tik ið fizinio, betir intelektualinio vakuumo, bûtinaskirti daugiau þmogiðkøjø ir kitøresursø terorizmo studijoms.Skeptikai galëtø suabejoti, ar prasmingitokie svarstymai Lietuvoje.Lietuva ðiandien lyg ir nejauèia jokiosrealios terorizmo grësmës visuomeniniamelygmenyje (radioaktyviømedþiagø vagystës ir prekyba jomistiesiogiai nelieèia visuomenës, migrantøið problemiðkø kraðtø permaþa, kad jie keltø potencialiai realiàgrësmæ visuomenës gerovei, netjei sumanytø kà nors bloga). Visa taitiesa. Vis dëlto visuomenës iðprusimasir sàmoningumas galëtø bûtiturtas, padësiantis ateityje áveikti jeine patá terorizmà, tai bent jo plitimà,bei suteiksiantis daugiau uþtikrintumopasirenkant kovos priemones.Ar civilizacijø konfliktasneiðvengiamas?Terorizmo suveðëjimà skatina irnemarus religinis rasizmas, visøpirma musulmonø ir europiniøkultûrø atstovø santykiuose.S. Huntington pavadino tokásantykiø pobûdá „civilizaciniu susidûrimu“,taip dirbtinai suprieðindamasatskirtas civilizacijas pagalreligijos kriterijø. Toks þiûroskampas tëra tik vienas ið galimø ir,deja, absoliuèiai neadekvatus tiekmusulmoniðkø kultûrø, tiekmusulmoniðkø visuomeniø santykiøsu europinëmis visuomenëmisatþvilgiu. Terorizmo fenomenà bûtødaug parankiau tyrinëti per E. Saidsuformuluotà „orientalizmo“prizmæ. Orientalizmo diskursas,arba, tiksliau tariant, jo pasekmës, iriððaukë ðiandieniná smurto,vadinamo tarptautiniu terorizmu,protrûká. Deja, su terorizmu kovojamato paties orientalizmo diskurso„pagimdytais“ argumentais. Visøpirma tai pasireiðkia naujaisuformuluota „civilizacinimo“misija, kurià atitinka „baltojo þmogausnaštos“ metafora.S. Huntington siûlomas poþiûrisyra ydingas, nes nepalieka galimybëskitimui – jis suponuoja statiðkàpasaulio matymà, kur nepajudinamicivilizaciniai poliai neiðvengiamaikonfliktuoja. Viskas, kà tokioje situacijojegalima padaryti – siektipaþinti „prieðà“. Tuo tarpu E. Saidpasiûlyta orientalizmo kritika atveriagalimybæ ne tik paþiûrëti ámusulmonø ir nemusulmoniðkøEuropos kultûrø atstovø santykius iððalies ir kritiðkai, bet kartu suteikiaviltá, kad galima ieðkoti tiemssantykiams alternatyviø pagrindø. Otokia paieška prasideda nuoedukacijos ir švietimo. Lygiai taippat, norëdami atsakyti á klausimus,kas yra teroristai ir kodël jie jais tapo,turime pasekti, kaip europieèiø iramerikieèiø veiksmai galëjo kad irnetiesiogiai sàlygoti radikaliosmusulmonø reakcijos atsiradimà.Kitaip tariant, turime pradëti nuokritinës savianalizës, kuri neiðvengiamanorint adekvaèiai paþintimusulmoniðkas kultûras ir suprastiterorizmo fenomenà.Todël Lietuvoje esmingiausiasðvietimo uþdavinys yra ne vykdomøantiteroristiniø priemoniø pateisinimasvardan ramybës, bet kritinësþiûros formavimas visuomenëje.Terorizmo fenomeno tyrimaiVilniaus universiteteVilniaus universiteto Tarptautiniøsantykiø ir politikos mokslø institutenuo 2001 metø pradëta skirti dau-giau dëmesio tiek bendrai neeuropiniøvisuomeniø, tiek tarptautinioterorizmo fenomeno studijoms ir tyrimams.2002 m. balandá kartu su JAV ambasadoskultûros skyriumi suorganizuotatarptautinë konferencija apieterorizmo iððûkius pasauliui, kuriojepraneðimus skaitë LR PrezidentasValdas Adamkus, KA ir UR ministrai.Vëliau suorganizuota keletasvaizdo konferencijø su JAV terorizmoekspertais, Izraelio vyriausybiniøagentûrø, kovojanèiø su terorizmu,atstovais. Kartu su VU TSPMI studentømokslinës draugijos Azijosstudijø sekcijos nariais suorganizuotakeletas vieðø seminarø islamo irmusulmonø ávaizdþio tematika. Pastaruojumetu atliekamas tyrimas„Terorizmo samprata Lietuvoje“. Irnors šioje srityje kol kas dirba tikpavieniai politologai, jø darbo vaisiai– straipsniai, praneðimai konferencijose– matomi ir uþ Lietuvosribø.Domëjimasis tiek neeuropiniø visuomeniø,tiek terorizmo studijomisTarptautiniø santykiø ir politikosmokslø institute gan didelis – á visusseptynis ðia tematika dëstomus kursussusirenka gausiai klausytojø, ájuos uþsiraðo ir kitø fakultetø studentai.Deja, matyt, dël þiniø stokosir nedràsos studentai retai ryþtasisavo bakalauro ar magistro darbusskirti ðioms temoms. Kol kas nëra irnë vieno doktoranto, savo tyrimàkreipianèio minëta linkme.Taigi neeuropiniø visuomeniø beitarptautinio terorizmo studijos VU,kaip ir Lietuvoje apskritai, tebëraembriono lygyje. Taèiau neabejotina,kad suvokus tarptautinio terorizmoiððûkius viso pasaulio saugumui beistabilumui ir supratus, kad neeuropiniøvisuomeniø studijos yra bûdasatskleisti terorizmo ðaknis ir prieþastisbei efektyvi kovos su ðiuo XXIamþiaus maru priemonë, Lietuvossusidomëjimas ðiomis temomis netik platës, bet ir gilës.35

alumnaiChemikas, susiþavëjæs filosofijaUAB „SICOR BIOTECH“ generalinis direktoriusprof. VLADAS ALGIRDAS BUMELISVienas ið garsiausiø VU Chemijos fakultetà baigusiø chemikø –habilituotas gamtos mokslø daktaras profesorius Vladas AlgirdasBUMELIS. Jis – VU Senato narys (nuo 2002 m.), VGTU profesorius(nuo 1997 m.), Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas(nuo 2000 m.), apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèioGedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2001 m.), UAB „Sicor Biotech“(iki 2002 m. rugsëjo 16 d. bendrovës pavadinimasbuvo UAB „Biotechna“) generalinis direktorius.Kodël pasirinkote chemijos studijas?Baigiau Kretingos vidurinæmokyklà, kur turëjau labai geràchemijos mokytojà. Ið tiesø labai mëgaufizikà: patiko konstruoti radijoaparatus, lituoti ir pan. Bet nebuvaulabai stiprus matematikas, patikohumanitariniai dalykai. Nusprendþiau,kad pasirinkus chemijà busmaþiau matematikos. Tik vëliau, kaistudijavau Chemijos fakultete, supratau,jog matematikos èia në kiekne maþiau; mokëmës ir matematinësanalizës, sprendëme diferencialineslygtis. Taèiau tikrai niekada nesigailëjau,jog pasirinkau bûtent ðiasstudijas.Kà jums davë chemijos studijos VU?Pirmiausia reikëtø paminëti gerusdëstytojus. Tai docentas L. Jasinskas,profesorë E. Jasinskienë, mano kandidatiniodarbo vadovas, dabartinisChemijos fakulteto dekanasprof. R. Kazlauskas, docentasJ. Naruðkevièius ir kt. Svarbiausia,jog ðie dëstytojai sugebëjo suprantamaipateikti þinias.Turëjau tikrai gerà filosofijos36dëstytojà – ðviesios atminties docentàJ. Vinciûnà. Esu dëkingas jam,kad iðmokë suprasti gyvenimà.Filosofija yra mokslø mokslas, ir aðbuvau ja taip susiþavëjæs, kad netþadëjau mesti chemijos studijas irpereiti á filosofijà.Universitetinis iðsilavinimas –didelis turtas. VU mes mokëmës netik dalyko disciplinø, bet ir etikos,oratoriaus meno. Reikia pripaþinti,jog Universitetu taip greit netampama– reikia nueiti ilgà istoriná kelià,koká nuëjo VU.Kokius áspûdingiausius momentusprisimenate ið studijø metø?Studijø metais bûdavo labai linksma.Per ðventes dalyvaudavome eisenose,gamindavom fejerverkus,sprogdindavom.Universitete mokiausi gerai. Bûèiaubaigæs raudonu diplomu, jei neTSKP istorija. Per ðio dalyko paskaitassëdëdavau auditorijos gale irskaitydavau „Sporto“ laikraðtá. Kartàsiuntinëjomës su kurso draugaislaiðkeliais, kol dëstytoja iðvarë maneið paskaitos. Kai laikiau egzaminà, jiman paraðë dvejetà, vëliau egzaminàperlaikiau ir gavau trejetà.Tiesà sakant, buvau labai grieþtaslaborantas. Per ðità grieþtumà irþmonà susiradau: neuþskaièiau jaivieno laboratorinio darbo, teko darytiið naujo. Taip ir susipaþinome.Jûs – chemikas, jûsø þmona – taippat, tikriausiai daugelis draugø irpaþástamø taip pat chemikai. Galpastebëjote kokius nors charakteriobruoþus, kurie yra bûdingi ðios profesijosatstovams?Chemikai yra darbðtûs ir gali greitaiásisavinti kitø mokslo srièiø þinias.Pavyzdþiui, að, studijuodamaschemijà, gavau ir biologijos, irbiochemijos þiniø, kurias galëjaupritaikyti biotechnologijos srityje(biotechnologija jungia biologijà,chemijà, mikrobiologijà, imunologijà,genø inþinerijà, dalámedicinos, technologijø konstravimoir kt.). Daugelis chemikøgali orientuotis á kitas sritis ir geraijose dirbti. Vienas ið tokiø þmoniøyra mano kurso draugë NijolëVelièkienë, kailiø mados namø

„Nijolë“ savininkë. VU mes gavomeþiniø, kurios leido pritapti kitur.Pastebëjau, jog chemikø ðeimossusilaukia dukrø, bet gal tai tiksutapimas.Daug chemikø emigruoja á Vakarus.Koks Jûsø poþiûris á vadinamàjá „protønutekëjimà“?Dabar studentams atsiveria naujosgalimybës, bendra Europos moksloir studijø erdvë, tampame Europosgyvenimo dalyviais. Mûsø diplomaipripaþástami ES. Universitetas turigalimybiø keistis studentais, dëstytojaissu geriausiais Europos universitetais.Þinau, kad daugiausia ið Lietuvosiðvaþiuoja biologø, genø inþinerijosspecialistø, informatikø. Þinoma,iðvyksta ir chemikai. Manau, gerai,kad jie iðvaþiuoja, o dar geriau, kaigráþta. Þmonës padirbëjæ uþsienyje4–5 metus, sukaupia þiniø ir parvaþiuoja.Tie, kurie pasilieka svetur,garsina Lietuvos vardà savo lietuviðkapavarde. Að uþ tai, kad jiegráþtø, bet tam reikia sukurtitinkamas sàlygas.Jûs esate UAB „Sicor Biotech“ generalinisdirektorius. Papasakokite apieðià ámonæ.„Sicor Biotech“ – biotechnologijosámonë. Su investitoriø pagalbapastatëme modernià gamyklà, kurigenø inþinerijos metodais gaminsbiofarmacinius vaistus, sukûrëmemokslo tyrimø centrà. Mûsø ámonëjedirba daug VU Chemijos fakultetoabsolventø, biologø, biochemikø.Ámonæ að vadinu privaèiu institutu,kuriame plëtojama ir taikomasismokslas, ir gamyba. Viena aiðku – bechemiko iðsilavinimo mûsø institutedirbti bûtø sunku. Èia dirba daugVilniaus universiteto absolventø; ið150 darbuotojø net 30 yra baigæchemijos studijas VU. Dirba 17mokslo daktarø.Ðiuo metu mûsø gamykloje gaminamivaistai, kurie veikia prieð kaikurias vëþines ligas bei kaip prieðvirusiniaireagentai hepatitui gydyti.Dabar populiaru ðnekëti apie Universitetoalumnø „gráþimà“ á AlmaMater, jø tarpusavio bendravimà. Kàmanote apie tai?Alumnas turi likti bendruomenësnariu ir dalyvauti Universitetogyvenime. Rengiant naujas studijøprogramas ir pertvarkant senàsias áðá procesà turëtø bûti átraukiami irbuvusieji studentai, dabar jau esamidarbdaviai. Turi megztis glaudesnëpartnerystë tarp Universiteto ir versloatstovø. Pernai mûsø ámonë dalyvavoVilniaus universiteto rengtoje„Karjeros mugëje“. Tai puikus bûdasámonei prisistatyti ir paþinti esamusstudentus.Kà alumnai galëtø nuveikti Universitetolabui?Vilniaus universitetas yra viena iðtø aukðtøjø mokyklø, kuri parengiatikrai gerus biologinës ir biocheminëssrities specialistus, tieabsolventai tikrai gerai vertinami.Esu Vilniaus universiteto Senatonarys, iðrinktas kaip pramonësatstovas. Man tenka domëtis studijøprogramomis. Turëdamas geràmano minëtø srièiø specialistørengimo tradicijà, didelæ patirtá,Universitetas palaiko gana glaudøryðá ir su darbdaviais. Mes, pramonësatstovai, stengiamës áneðti ir savoindëlá, kad Vilniaus universitetas irtoliau neatsiliktø nuo gyvenimoreikalavimø, todël nupirkomebiochemijos laboratorijai keletàbrangiø prietaisø, kad studentaidarydami laboratorinius darbusgalëtø jais naudotis. Baigæ mokslusir atëjæ á „Sicor Biotech“ jau mokëssu tais prietaisais dirbti. Taigipramonë jau pradeda remtiuniversitetus. Tai bûtina. Jeigupramonë neturës parengtø darbuiþmoniø, tai kà ji galës daryti? Kuogeriau mûsø bûsimieji darbuotojaibus parengti universitetuose, tuopaprasèiau jiems bus pritaptibendroviø veikloje.Kaip vertinate teoriná ir praktiná VUabsolventø pasirengimà?Mano nuomone, Vilniausuniversiteto absolventø parengimokokybë yra aukðta. Jauni specialistaituri pakankamai techniniø irprofesiniø bei fundamentaliøjøþiniø. Manytume, kad bûsimasspecialistas turëtø bûti ágijæskolektyvinio darbo patirties, bûtisusipaþinæs su darbine aplinka.Biotechnologijø ámonei, kuriosveikla pagrásta moderniausiomisaukðtosiomis technologijomis,nuolat reikia talentingø specialistø,turinèiø didelá þiniø bagaþà bei noràjas taikyti praktikoje.Tad linkiu Vilniaus universitetui irtoliau iðlaikyti stiprias pozicijasrinkoje, pritraukiant kuo daugiautalentingø jaunuoliø.Kalbëjosi Ligita VAITKUTË37

knygosSerija „Fontes Historiae Universitas Vilnensis“(Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai)Rûpindamasis Lietuvos ir kaimyniniø ðaliø kultûrai, mokslui svarbiø rankraðèiø, senøjøleidiniø, dokumentø iðsaugojimu, Vilniaus universitetas pradëjo leisti savo istorijos ðaltiniøserijà – „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis“. Mokslo visuomenæ ketinamasupaþindinti su Almae Matris veiklà lëmusiais unikaliais dokumentais, su turtingu Universitetoprofesoriø, rektoriø palikimu: laiðkais, dienoraðèiais, atsiminimais, paskaitø tekstais,ávairø mokslo ðakø veikalais, iðgarsinusiais jø autorius visoje Europoje.Academia et UniversitasVilnensisVilniaus universiteto steigimodokumentaiLeidykla „Kultûra“,Vilnius, 2004Knygoje spausdinami Lietuvosvalstybës istorijos archyve saugomiautentiðki XVI–XVIII a. dokumentai,susijæ su Vilniaus universitetoákûrimu bei plëtra. Seniausias dokumentas– 1578 m. liepos 7 d. iðduotaLietuvos didþiojo kunigaikðèio irLenkijos karaliaus Stepono Batoroprivilegija dël Vilniaus kolegijospertvarkymo á universitetà; greta jos– Lietuvos didþiojo kunigaikðèio irLenkijos karaliaus Stepono Batoroprivilegija dël akademijos bei universitetoteisiø suteikimo Vilniauskolegijai bei popieþiaus GrigaliausXIII bulë, kuria patvirtinamasVilniaus universiteto ásteigimas.Èia rasime ir kitø ádomiø dokumentø– Zigmanto III Vazos privilegijà,kuria draudþiama perspausdintijëzuitø leidinius be jø sutikimo;Augusto III privilegijà, kuria Vilniausuniversitetui patvirtinamos tokiospat teisës kaip ir Krokuvos universitetuiir draudþiama steigti Vilniujekitas aukðtàsias mokyklas ir kt.Dokumentø tekstai pateikiamioriginalo kalba – lotynø ir (vienaprivilegija) lenkø kalba, dedami jøvertimai á lietuviø, anglø, lenkø irrusø kalbas. Knygos sudarytojasD. Butënas pateikia pastabas apieprivilegijø ir popieþiaus bulësypatybes, jø saugojimà, nuoraðus irpublikavimà; S. Jegelevièius apþvelgiaUniversiteto istorijà;D. Jonynaitë pateikia duomenø apiepergamentø medþiagà irrestauracijà.Knygà puoðia ne tik puikios kokybësdokumentø faksimilës, bet irdailininko V. Ciplijausko tapytasUniversiteto steigëjo Stepono Batoroportretas, popieþiaus GrigaliausXIII bei fundatoriaus vyskupoValerijono Protasevièiaus atvaizdai.Svarbi detalë bibliofilams – 425knygos egzemplioriai numeruoti irsu Vilniaus universiteto rektoriausprof. Benedikto Juodkos parašu.Vilniaus universiteto jëzuitøkolegijos dienoraðtisLeidykla „Baltos lankos”, 2004„Vilniaus universiteto jëzuitøkolegijos dienoraðtis“, apimantis1710–1723 metø laikotarpá, yra autentiðkasnelengvos epochos liudytojas.Tai prie Universiteto gyvenusiøjëzuitø kasdienio gyvenimo,veiklos, ávykiø bei rûpesèiø atspindys,jø buities kronika, lakoniðkaissakiniais fiksuojanti anø dienø tikrovësfaktus, akademinio gyvenimoávykius, studentø laisvalaikio renginius– visa tai baþnytinio kalen-38

Paulius Rabikauskas. Vilniaus akademija ir Lietuvos jëzuitaiLeidykla „Aidai”, 2002Kun. prof. dr. Paulius RabikauskasSJ (1920–1998) – europinio garsoistorikas, teologijos daktaras,Popieþiðkojo Grigaliaus universitetoRomoje vicerektorius, ilgametisðio universiteto Baþnyèios istorijosfakulteto dekanas, Vilniaus universitetoir Krokuvos Popieþiðkosiosakademijos garbës daktaras, Lietuvosjëzuitø provincijos kunigas.Pauliaus Rabikausko rinktiniøstudijø tomas „Vilniaus akademijair Lietuvos jëzuitai“ apima Vilniausjëzuitø akademijos istorijos tyrimus,trukusius net kelis deðimtmeèius,bet taip ir neapibendrintusmonografijomis. Straipsniai sutelktiá dvi grupes: 1) studijos apieVilniaus akademijà, stengiantislaikytis istorinio ir teminio nuoseklumo;2) Lietuvos jëzuitø provincijosveiklos ir asmenybiø tyrinëjimai.Universiteto steigimo ir plëtimosi,mokslo paþangos ir átakos ðalieskultûriniam gyvenimui, rektoriø istorijosir kt. klausimai svarstomi suneprilygstama erudicija, puikiu europiniokonteksto ir ðaltiniø iðmanymu.Jëzuitø istorija Vilniuje,Kaune, Paðiauðëje aptariamaplaèiame religinio, kultûrinio, politiniogyvenimo kontekste.Aronas Aleksandras Olizarovijus. Apie politinæ þmoniø sàjungà / De politica hominum societateLeidykla „Aidai”, 2003Aronas Aleksandras Olizarovijus(1610–1659) – Vilniaus akademijoskanonø ir civilinës teisës profesorius;buvæs jëzuitø ordino narys.Studijavo teologijà Poznanëje, Viurcburgeir Grace, èia ágijo ir menømagistro laipsná; Ingolðtato universitetestudijavo teisæ ir medicinà,iðleido dvi disertacijas. Vëliau tæsëdoriaus fone. Tai svarbi mûsø istorinioir kultûrinio paveldo dalis,ne kartà cituota mûsø mokslininkødarbuose (J. Lebedþio, Vl. Drëmos,P. Rabikausko ir kt.).Publikuoti dienoraðtá sumanytadaugiau kaip prieð dvideðimt metø,taèiau tik ðiais, jubiliejiniais, Universitetometais pagaliau idëja realizuotair dienoraðtis prieinamas skaitytojuilietuviø bei lotynø kalbomis.Rankraðtá ðifravo ir ið lotynø kalbosvertë Vilniaus universiteto bibliotekosRankraðèiø skyriaus darbuotojosN. Malinauskienë, B. Þindþiûtëir I. Katilienë, spaudai parengëI. Katilienë.mokslus Padujos universitete, betnetrukus persikëlë á naujà Vilniausuniversiteto teisës fakultetà, kurKazimieras Leonas Sapiega fundavodvi kanonø ir dvi civilinës teisëskatedras. Èia paraðytas ir svarbiausiasA. Olizarovijaus veikalas – Tryskny-gos apie politinæ þmoniø sàjungà,iðleistas 1651 m. Gdanske ir dedikuotasK. L. Sapiegai. Pagal ðá leidimàir pateikiamas originalus tekstaslotynø kalba, jis Lietuvoje yratik Vilniaus universiteto bibliotekoje.Ið lotynø kalbos tekstà vertëir paaiðkinimus paraðë JolitaSarcevièienë.Darbà galima nagrinëti dvejopai– kaip vienà ið XVII a. VakarøEuropos „politikø“ arba kaipspecifiná vietos kûriná. Vietinësraðtijos kontekste veikalas yrasvarbus kaip Aristotelio recepcijosRespublikoje pavyzdys. Reikiapripaþinti, kad A. Olizarovijausteorinë visuomenës, pilietybës irvalstybës samprata yra vienapaþangiausiø tarp XVII a. Lietuvosir visos Respublikos màstytojø,veikalà Apie politinæ þmoniø sàjungàgalime laikyti maþø maþiausiaegzistavusiø Respublikos kultûros irmàstymo ryðiø su besivystanèiaVakarø politine mintimi árodymà.Kûriná sudaro trys knygos: didþiausioje,„Apie namus“, plaèiainagrinëjama santuoka, ðeimos nariøsantykiai, vaikø auklëjimas, ðeimininkoir tarno santykiai. Antrojojeknygoje – „Apie pilieèiø bendrijà“– aptariama, kas yra pilieèiaiir kokios jø pareigos. Knygoje „Apievalstybæ“ aptariama valstybës kilmëbei tikslai, valdymo formos.39

knygosVilniaus universitetasfotografijoseVilniaus universitetas,„Daigai”, Vilnius, 2004Tai unikalus ávairaus þanronespalvotø fotografijø albumas,kuriame atsiskleidþia Vilniaus universitetoistorija nuo XIX a.antrosios pusës (kai Lietuvoje atsiradofotografija) iki ðiø dienø.Leidinyje atiduota pagarba senosiomsfotografijoms, kuriø archyvuoseaptikta labai nedaug. Seniausipublikuojami vaizdai –1866 m. ið Vilniaus universitetoAstronomijos observatorijos darytosSaulës nuotraukos. Greta jø –didelæ istorinæ vertæ turintys XX a.pradþios Universiteto rûmø, bibliotekos,Senienø muziejaus, kiemeliøvaizdai, pastatø fragmentai.Antrasis skirsnis – 1918–1939metai, Stepono Batoro universitetas.Ið nuotraukø þvelgia Vilniausuniversiteto atkûrimo vykdomojokomiteto, pirmojo universitetoSenato nariai; rektoriai, profesûra,darbuotojai. Uþfiksuoti svarbiausito meto ávykiai – Universiteto350-osios metinës, taip patpaskutinë Stepono Batoro universitetodarbo diena 1939 gruodþio15-àjà.Stalinizmo laikus primena ne tiksovietiniø rinkimø ir demonstracijønuotraukos, bet ir garbiøprofesoriø – Levo Karsavino, JuozoBalèikonio, Vinco Mykolaièio-Putino, Tado Ivanausko ir kt. portretai.Itin iðkalbingos sovietináUniversiteto istorijos etapà iliustruojanèiosnuotraukos. Nenutrûkusiàlaisvos minties sklaidàUniversitete liudija akimirkos iðprof. J. Greimo, prof. M. Gimbutienësvizitø, VU garbës daktarø,profesûros portretai.Atgavus Nepriklausomybæprasidëjo naujas VU istorijostarpsnis. Uþfiksuotas PopieþiausJono Pauliaus II vizitas Universitete,naujoji VU vëliava,garbingø sveèiø – prezidentø,karaliø, Nobelio premijos laureatøvieðnagës ir kt.Šis albumas – nuostabi Lietuvosir Universiteto istorijos pamokavaizdø kalba. O ðiuos vaizdus palydiA. Bumblausko straipsnis„Vilniaus universitetas: istorija,vaizdai, atmintis“, ávairiais rakursaisatskleidþiantis VU istorijosfragmentus, bei fotografijosþinovø S. Valiulio ir S. Þvirgþdoapþvalginis þodis apie leidiniosudarymà bei fotografijø autorius.Aleksandras WiktorasBohatkiewiczius. Veikalasapie visuotinæ bibliografijàVilniaus universiteto leidykla,2004XIX amþiaus pradþioje Vilniausuniversitetas buvo viena ið pirmøjøEuropos aukðtøjø mokyklø,kurioje pradëtas dëstyti moksloapie knygà, tuomet vadinto bibliografijaarba bibliologija, kursas. Ðioknygotyros kurso pirmasisdëstytojas Aleksandras WiktorasBohatkiewiczius (1795–1832/1833) savo teorines paþiûras apieknygos mokslà iðdëstë Veikale apievisuotinæ bibliografijà (Vilnius,1830). Ðiandien ðis darbas vertinamaskaip Bohatkiewicziausmokslinio palikimo dalis, uþimantisvarbià vietà Vilniaus universiteto,Lietuvos ir Europos knygotyros,bibliografijos ir bibliotekininkystësmokslø istorijoje. Knygabuvo iðleista nedideliu tiraþu,todël dabar yra bibliografinëretenybë. Tiek leidinio retumas,tiek jo, kaip ðaltinio, svarbamokslo apie knygà ir apskritaiLietuvos mokslo istorijai buvoakstinas ðá veikalà publikuotifaksimiliniu bûdu, papildant jáA. Baliulienës vertimu á lietuviøkalbà, A. Navickienës straipsniu iriðsamiais A. Braziûnienës beiS. Rankelienës komentarais. Kaippriedas pateikiami ir á lietuviøkalbà iðversti Joachimo Lelevelio,turëjusio átakos Bohatkiewicziauspaþiûroms, teoriniai samprotavimaiapie knygos mokslà,pridedami ir jø paaiðkinimai.40

Kad tik bûtø graþi...Ponas Stroinovskis dar pasakë,kad jo bièiulë grafienë OlimpijaMostovska, mergautine pavardekunigaikðtytë Radvilaitë, troðko bûtiiðrinkta Universiteto literatûros irmenø skyriaus garbës nare. Þinojau,kad ji raðë ir pieðë; prisiminiau, jogItalijoje moterys net siekdavo katedrosprofesorës vietos; paþadëjaurûpintis ðios kandidatës paskyrimu.Kad nesukompromituotø poniosMostovskos, rektorius iðkëlëklausimà akademijos senate: arrinkti turinèià reikalingas kvalifikacijasmoterá garbës nare? PonasSniadeckis labai rimtai atsakë: „Kadtik bûtø graþi“. Kandidatei trûkobûtent ðios savybës. Tarp profesoriøkilo linksmas ðurmulys. Ponas Stroinovskisnedráso kà nors besakyti.(ið J. Franko atsiminimø)Kaip Eichvaldas netapomokslinës draugijos nariuVilniaus universiteto laikais gyvavoVilniaus imperatoriðkoji medicinosdraugija, kurià ákûrë JuozapasFrankas. Tai buvo gana klestinti organizacija,kurios nariu ir að turëjaugarbës bûti.Pagal ástatus ðios draugijos nariaibuvo renkami slaptu balsavimu. PoJundzilo zoologijos profesoriumtapo Eichvaldas, vokietis, atsiøstaspas mus ið Peterburgo, bet mokytasþmogus. Kaip sklinda kalbos, jisbuvo nuobodus pedantas,intrigantas, be to, dar labai kandusir iðdidus kolega. Vae Victis! (vargasnugalëtiesiems – lot.) Taigi noromnenorom turëjai já gerbti. Kaipþvynabudë trokðta lietaus, taipEichvaldas troðko tapti tosmokslinës draugijos nariu. Tad praðëPelikano, kuris anuomet buvo josprezidentas, o kartu visagalisUniversiteto rektorius ir vos ne visoVilniaus ponas (já labai protegavoNovosilcevas), priimti já á tà draugijà.Pelikanas noriai sutiko ir paþadëjoakademinës istorijosðá klausimà pateikti balsavimui. Ir iðtikrøjø pateikë.Prieð posëdþio, kuriame turëjobûti sprendþiamas Eichvaldolikimas, pradþià visø susirinkusiøjøakivaizdoje (tarp jø buvo ir patskandidatas) Pelikanas, nuoðirdusEichvaldo bièiulis, ëjo nuo këdësprie këdës, nuo vieno draugijosnario prie kito kalbindamas, kadbalsuotø uþ naujà nará. Visiemsspaudë rankas ir kiekvienamkuþdëjo á ausá: „Þinojau, jog jûs,ponai, visi jo nemëgstate. Jispralaimëtø, bet padarykite tai bentjau dël manæs, nekompromituokitejo labai“. Nariai, pritardami visagaliuiPelikanui, linksëjo.Eichvaldas, ðiø þodþiø negirdëdamas,matydamas tik gestus,augo kaip ant mieliø.Posëdis prasidëjo. Metë rutuliukus.Pirmasis pradëjo draugijosprezidentas, Pelikanas. Balsavimasbaigtas. Ëmë skaièiuoti. Atidarëurnà. Pelikano veidas visiðkai persimainë– turëjo paskelbti, jog tennëra nei vieno balto rutuliuko! Visinegative… Jis pats, tikëdamasis, jogkuris nors draugijos narys ámes baltàrutuliukà, iðdavë savo proteþë irsavo bièiulá!Abu gavo pamokà, kokios buvoverti.(S. Moravskis. Keleri mano jaunystësmetai Vilniuje, „Paskalos. Keturiasdeðimtir akis“)Universiteto posëdisbalandþio 1-àjà...Grafienë Ðuazel seniai pageidavodalyvauti uþdarame Universitetoposëdyje. Praneðiau, kad balandþio1 dienà toks posëdis ávyks mano namuose,ir ji galës dalyvauti. Grafienëvisai pamirðo, kokia diena –balandþio pirmoji, ir paþadëjo ateiti.Að ið tikrøjø sutvarkiau salonàtaip, kaip reikëtø posëdþiui. Ápirmininko krëslà pasodinaugrafienës tarnà kirgizà, kvailo veidolaukiná. Apsiauèiau pirmininkàgraþia skaisèiai raudona, auksu siuvinëtatoga, panaðia á tas, kokiasneðiojo Vilniaus universiteto profesoriai.Sekretoriumi tapo grafienësde Ðuazel mylimas devynmetis sûnus.Jam ant galvos uþdëjau dideláperukà, ant nosies – akinius, uþkiðauuþ ausies plunksnas. Toks kostiumasdailiam berniukui labai tiko. Profesorësir profesoriai turëjo sakyti kalbas,kiekvienas neva ið savo srities.Kalbose turëjo bûti palankiøuþuominø apie mistifikacijos objektà.Posëdá nutraukë staigus mûsøpirmininko paðëlimas, su aðaromisir riksmais. Niekas negalëjo atspëtiðios nelauktos scenos prieþasties.Pagaliau suprantame, jog vargðasmahometonas pamanë, kad mesketiname atversti já á krikðèionybæ.Linksmai vakarieniaudami visaiuþmirðome nuotyká.(ið J. Franko atsiminimø)41

perspektyvaVU botanikos sodas taps reprezentaciniuDaugiau nei 220 metø gyvuojantisVilniaus universiteto botanikossodas yra ne tik didþiausias Lietuvoje(bendras plotas – 198,85 ha),bet ir turtingiausias augalø kolekcijomis:èia auginama per 9500 pavadinimøaugalø. Botanikos sodas disponuojadviem plotais – Kairënuoseir Vingyje, – èia graþiai persipinair dera trys veiklos kryptys: mokslinë,mokymo ir ðvietëjiðka-rekreacinë.Dabartiniai VU Botanikossodo moksliniai-tiriamieji darbaisusilaukë pripaþinimo, su tarptautiniaispartneriais keièiamasi mokslineinformacija ir kolekcijomis.Botanikos sode vyksta Gamtos moksløfakulteto studentø uþsiëmimai irpraktikos. Sodas aktyviai siekia taptiir gausiai lankomu, paèius ávairiausiusplaèiosios visuomenës poreikiustenkinanèiu, vilnieèiø ir sveèiø mëgstamuobjektu. Èia vyksta jautradicinëmis tapusios ðventës –Tulpiø diena; Pavasario þiedø ðventë– Mildos diena; Biologinës ávairovësdiena; Bijûnø savaitë; Þolynø seminaras;Roþiø dienos; Lelijø diena;È. Kudabos 70-meèio paminëjimodiena; Jurginø ðventë; Þemës menoparoda. Kairënø sodo lankytojai galine tik pasiþiûrëti augalø ekspozicijas,senàjá parkà, arboretumà,Gëlininkystës skyriø, bet irpasivaþinëti karietomis, paiðkylauti.Nuo 1998 m. kuriamas japoniškassodas, kurio idëjà remia Japonijosambasada. Dabar lankytojø akádþiuginantis rododendrynas – japoniškosodo pradþia.2004 metø sausio 14 d. pasirašytaLR aplinkos ministerijos, kultûrosministerijos, ðvietimo ir mokslo ministerijos,Vilniaus miesto savivaldybës,Vilniaus universiteto bendradarbiavimosutartis. Bus siekiama,kad Vilniaus universiteto botanikossodas taptø reprezentaciniu Lietuvosbotanikos sodu, remiama ir skatinamajo kaip mokslinio, aplinkosauginio,kultûrinio, ðvietëjiðko beirekreacinio centro plëtra.42

K O N T A K T A IVILNIAUS UNIVERSITETASUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaTel. (8 5) 268 70 00, faks. (8 5) 268 70 09El. paštas: infor@cr.vu.ltInterneto svetainë http://www.vu.ltStudijø direkcijaTel. (8 5) 268 70 63, faks. (8 5) 268 70 64El. paštas: studijos@cr.vu.ltBibliotekaTel.: (8 5) 268 71 01,faks. (8 5) 268 71 04El. paštas: mb@mb.vu.ltInformacijos ir ryðiø su visuomene skyriusTel. (8 5) 268 70 01, faks. (8 5) 268 70 96El. paštas: infor@cr.vu.ltMokslo skyriusTel.: (8 5) 268 70 67, 268 70 68El. paštas: mokslas@cr.vu.ltStrateginës plëtros skyriusTel.: (8 5) 268 70 46, 268 70 47, 268 70 91Tarptautiniø programø ir ryðiø skyriusTel.: (8 5) 268 70 48, 268 70 49, 268 71 82,faks. (8 5) 268 70 69El. paštas: trs@cr.vu.ltDoktorantûros ir rezidentûros skyriusTel.: (8 5) 268 70 93, 268 70 94, 268 70 95,faks. (8 5) 268 70 96El. paštas: drs@cr.vu.ltVU Studentø atstovybëUniversiteto g. 3, Observatorijos kiemelis,LT-01513 VilniusTel. (8 5) 268 71 44, tel./faks. (8 5) 268 71 45El. paštas: vusa@cr.vu.ltInterneto svetainë http://www.vusa.ltKarjeros centrasSaulëtekio al. 9, LT-10222, VilniusTel.: (8 5) 236 60 11, 236 61 98, 236 62 98,faks. (8 5) 236 60 18El. paštas: info@karjera.vu.ltChemijos fakultetas: Naugarduko g. 24,LT-03225 Vilnius,Tel./faks.: 2330987,El. paštas: chf@chf.vu.ltEkonomikos fakultetas: Saulëtekio al. 9,LT-10222 Vilnius, tel. 2366120, faksas 2366127,El. paštas: ef@ef.vu.lt44Filologijos fakultetas: Universiteto g. 5,LT-01122 Vilnius,Tel. 2687202, faksas 2687208,El. paštas: flf@flf.vu.ltFilosofijos fakultetas: Universiteto g. 9/1,LT-01513 Vilnius,El. paštas: fsf@fsf.vu.ltFizikos fakultetas: Saultëkio al. 9,LT-10222 Vilnius,Tel. 2366000, faksas 2366003,El. paštas: ff@ff.vu.ltGamtos mokslø fakultetas: M.K.Èiurlionio g. 21/27,LT-03101 Vilnius, tel. 2398200, faksas 2398204,El. paštas: gf@gf.vu.ltIstorijos fakultetas: Universiteto g. 7, LT-01122 Vilnius,Tel. 2687280, faksas 2687282,El. paštas: if@if.vu.ltKauno humanitarinis fakultetas: Muitinës g. 8,LT-44280 Kaunas,Tel. (8-37) 422523, faks.: (8-37) 423222,El. paštas: infostudijos@vukhf.ltKomunikacijos fakultetas: Saulëtekio al. 9,LT-10222 Vilnius,Tel. 2366100, faksas 2366104,El. paštas: kf@kf.vu.ltMatematikos ir informatikos fakultetas:Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius,Tel. 2336028, faksas 2151585,El.paštas: maf@maf.vu.ltMedicinos fakultetas: M.K.Èiurlionio g. 21,LT-03101 Vilnius,Tel. 2398700, faksas 2398705,El. paštas: mf@mf.vu.ltTeisës fakultetas: Saulëtekio al. 9,LT-10222 Vilnius,Tel. 2366160, faksas 2366163,El. paštas: tf@tf.vu.ltTarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas:Vokieèiø g. 10, LT-01130 Vilnius,Tel. 2514130, faksas 2514134,El. paštas: tspmi@tspmi.vu.ltUþsienio kalbø institutas: Universiteto g. 5,LT-01122 Vilnius,Tel. 2687264, faksas: 2687265,El. paštas: uki@uki.vu.ltMedþiagotyros ir taikomøjø mokslø institutas:Saulëtekio al. 9, LT-10222 Vilnius,Tel./faks. 2366059,El. paštas: mtmi@mtmi.vu.lt

V. Naujiko nuotr.