PDF versijÄ - VU naujienos - Vilniaus universitetas

tyrinëjimaiRidikëlius greitai auginsime kosmoseNaujos kartos šviesos ðaltiniai: pigiau, ilgiau, efektyviauVida LAPINSKAITËNe vienas vairuotojas pastebëjo, kad sostinës ðviesoforai prie Katedrosaikðtës, Operos ir baleto teatro ar prie prekybos centro„Akropolis“ yra kitokie – net apðviesti saulës jie tokie pat ryðkûskaip ir darganotà dienà. Tuo tarpu kitø ðviesoforø spalvos saulëtàdienà praktiðkai neáþiûrimos. Taip yra todël, kad pirmøjø veikimaspagrástas kietakûnio apðvietimo technologija – puslaidininkiniaisðviesos diodais (puslaidininkiniais ðviestukais).Puslaidininkiniø ðviesos diodøveikimo principas atveria galimybækonvertuoti elektrosenergijà á ðviesà labai naðiai(iki 100 proc.), tuo tarpu kaitinamøjølempuèiø naðumas tesiekia5–7 proc., o iðlydþio lempø –30 proc. Ðie diodai sumaþina iraptarnavimo sànaudas, nes veikia iki100 tûkst. val. (kaitinamøjø lempøamþius ~ 1000 val., iðlydþio – iki20 tûkst. val.). Manoma, kad kietakûnioapðvietimo technologija leissutaupyti apie 10 proc. sunaudojamoselektros energijos – maþdaug100 mlrd. JAV doleriø (300 mlrd.litø) per metus. Tikimasi, kad ðitechnologija ásiskverbs á apðvietimorinkà po 2010 metø.Technologijos plëtra neatsiejamanuo ðviesos diodø tobulëjimo, jønaðumo augimo bei kainos kritimo.Esminiu lûþiu laikomas 1994 m.iðrastas mëlynasis ðviesos diodasInGaN puslaidininkio pagrindu.Netrukus (1997 m.) sukurtas baltasðviesos diodas. Uþ iðradimà japonøŠviesos diodas – puslaidininkinis prietaisas, skleidþiantis spindulius.Puslaidininkis – medþiaga, turinti elektros laidininko ir izoliatoriaus savybiø.inþinierius S. Nakamura laikomasvienu ið pretendentø Nobelio premijaigauti.Kietakûnio apðvietimo technologijagali bûti taikoma labai plaèiai:bendrajam apðvietimui, fototerapijai,augalø kultivavimui, ðviesossignalams ir t. t.Vilniaus universiteto Medþiagotyrosir taikomøjø mokslø instituto(MTMI) mokslo darbuotojai irinþinieriai turi patirties kuriant kietakûnioapðvietimo modulius ir matavimoárangà, kompiuterizuotasvaldymo sistemas. Kartu su MIF,MF Psichiatrijos klinika, GMF Botanikossodu bei kitais parneriais atliekamiávairûs kietakûnio apðvietimotaikymo bandymai.Vienas iš naujesniø vykdomø projektøyra Lietuvos valstybinio moksloir studijø fondo remiamas projektas„Kietakûnio apðvietimo technologijaaugalø fotofiziologiniø procesøvaldymui“ (HORTILED).Bendradarbiaujant su Sodininkystësir darþininkystës, Botanikos institutoir VU Botanikos sodo mokslininkaistiriama, kaip puslaidininkiusðviesos ðaltinius panaudoti augaløkultivavimo valdymui, ieðkoma galimybiøkomponuoti optimalø ðviesosspektrà priklausomai nuokultûros, augimo fazës, specifiniøaugimo sàlygø ir pan.Ðios srities pasauliniai tyrimai yrafragmentiðki ir nenuoseklûs.Þinoma, kad ið skirtingø geografiniøplatumø kilusiems augalams augtireikia skirtingos sudëties ðviesosspektro ir jie skirtingai reaguoja ápapildomà monochromatiná (vienspalvá)apðvietimà. Vyraujanuomonë, kad optimaliai ðie procesaivyksta, kai apðvietos energijojeyra apie 10 proc. spinduliuotës iðmëlynosios (nuo 440 nm iki 460 nm)spektro dalies ir 90 proc. energijosið raudonosios (nuo 600 nm iki800 nm) spektro dalies. Ðioje dalyjeapie 75 proc. energijos tenka spinduliuotei,kurios bangø ilgiai yra nuo600 nm iki 700 nm, ir 25 proc. spinduliuotei,kurios bangø ilgiai – nuo700 nm iki 800 nm. Nëra þinoma,kokiems augalams kokiø bangos ilgiøðviesa yra optimali ávairiais jøaugimo ir vystymosi tarpsniais, kaip25