Varyje áamþintaUniversiteto istorijaNijolë BULOTAITËJau po Universiteto 400 metø jubiliejaus ðvenèiø, apie 1983-iuosius metus, kilo mintis árengti profesoriø galerijà koridoriujeprie Maþosios aulos – tarsi pratæsiant profesoriøbiustø galerijà paèioje Maþojoje auloje. Skulptoriø JonàJAGËLÀ tuometinis Universiteto rektorius Jonas Kubiliuspradëjo kalbinti vos uþbaigusá darbus Maþojoje auloje. Naujaisbareljefais dþiaugsimës 425-ojo Universiteto jubiliejausproga.Beveik prieð du deðimtmeèiuskûrëjas gavo numatomø áamþintiprofesoriø sàraðà ir pradëjo rinktimedþiagà bei daryti eskizus. Pas rektoriørinkdavosi autoritetingos komisijos,kurioms buvo demonstruojamieskizai ir tariamasi dël darbo.Skulptorius prisiminë, jog ið pradþiøsukûrë bendrà visos galerijos kompozicijà,o po to jau atskirø asmenybiøportretus.Ið pradþiø darbas vyko labaisklandþiai, uþsakovai buvo patenkintiir puoselëjo planus pratæstiprofesoriø ir Universiteto auklëtiniøgalerijà per visà koridoriø.Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ,pasikeitus rektoriui, atsiradosvarbesniø reikalø, labai trûko lëðø,ir darbai sustojo, o pati idëja buvoprimirðta. Nors J. Jagëla kelis kartuskreipësi á Universitetà, primindamasneuþbaigtà daug jëgø ir energijospareikalavusá darbà, niekasjam neatsakë, darbai buvo atidëliojami.Tik rektoriumi tapus akad.Benediktui Juodkai vël buvo prabiltaapie profesoriø galerijos projektorealizavimà. Pradëta ieðkoti lëðø,rëmëjø ðiam kûriniui ágyvendinti.Ilgai brandintas kûrinysSkulptorius J. Jagëla teigia sudþiaugsmu ëmæsis uþbaigti seniaibrandintà kûriná. Po netrumpos pertraukosteko naujai paþvelgti áneuþbaigtà darbà, kai kà pakeisti.Trys profesoriai vaizduojami sëdintys,o trys stovi. Bareljefai atspindiir svarbiausius vaizduojamø asmenybiøgyvenimo bei mokslo sritiesatributus.Surinkæs visà turimà medþiagàskulptorius teigia bandæs ásivaizduotiþmogaus portretà. KuriantÞ. Liauksmino atvaizdà teko pasinaudotifantazija ir XVII a. dailëskûriniais, nes jokiø profesoriausatvaizdø neiðliko. Be to, bareljefuosenemaþa vietos uþima fonas, kurátaip pat reikëjo sukurti derinant sukitais bareljefais.Þymus oratorius ir retorikosmeistras Þygimantas Liauksminas(1597–1670) pavaizduotas stovintis<strong>Vilniaus</strong> universiteto, Kraþiø irLietuvos peizaþo fone. Pirmasis16
Skulptorius J. Jagëla dþiaugiasigalëdamas uþbaigti prieð du deðimtmeèiuspradëtus darbusMoraliniø ir politiniø moksløfakulteto profesorius istorikas IgnasOnacevièius (1780–1845) sëdi priestalo, nukrauto rankraðèiais, fonematyti gaublys, kairëje – kryþiuoèiaiir Lietuvos peizaþas. Geologas,mineralogas Ignas Domeika (1802–1889) pavaizduotas stovintis sugeologo plaktuku rankoje Andø kalnøfone. Zoologijos ir lyginamosiosanatomijos profesorius EduardasEichvaldas (1795–1876) sëdi ir laikorankoje augalo ðakelæ, prieðais já antstalo paskleistos augalø dalys, o fone– gyvybës medis. Klinicistas,higienistas, vienas ið sveikatos apsaugospagrindø kûrëjø JohanasPeteris Frankas (1744–1821) stoviprie gulinèio þmogaus kûno suskalpeliu rankoje. Kalbininkas,pedagogas, vertëjas, publicistas,visuomenës veikëjas JonasJablonskis (1860–1930) sëdi priestalo tarp knygø, fone – Lietuvospeizaþas, o po arkadomis – grupelëjaunimo su knygomis.Koridorius, kuriame busbareljefai, nëra gerai apðviestas,todël skulptoriusdaug dëmesio skyrëreljefui, ðeðëliø þaismui,iðryðkinanèiam vaizduojamusasmenis.Pasiteiravus, kaip bareljefaibuvo gaminami –kalami ar liejami, autoriuspaaiðkino, jog bareljeføformos „iðaugintos“elektrolizës bûdu, varistirpale áauga á formà. Bareljefaivariniai, todëljautrûs drëgmei. Skulptoriustikisi, kad Universitetasstengsis juossaugoti, studentai, darbuotojaiir lankytojainelies jø rankomis, kûriniønegalima valyti irdrëgnomis paðluostëmis.Autorius teigia, jogbareljefai turëtø iðliktiilgai, nes varis busimpregnuotas vaðku.J. Jagëlos darbai Maþojojeauloje – po 25 metøÞymiausiø <strong>Vilniaus</strong> universitetoprofesoriø biustai ið ávairiø vietøbuvo suneðti ir pastatyti dabartinëjeP. Smuglevièiaus salëje XIX a.pradþioje. Maþojoje auloje jieatsidûrë ðvenèiant <strong>Vilniaus</strong>universiteto 350 metø jubiliejø.Vëliau biustø gerokai sumaþëjo. Ikimûsø dienø yra iðlikæ du autentiðki:skulptoriaus K. Jelskio sukurtasJ. Sniadeckio biustas bei T. Rigiolipdytas J. Briote. Galerijà nutartaatkurti <strong>VU</strong> 400 metø sukaktiesproga. Jubiliejaus iðvakarëseskulptorius J. Jagëla nulipdë 14profesoriø biustø. AtkuriantMaþosios aulos profesoriø biustusskulptoriui talkino menotyrininkasVladas Drëma. Jis rinko istorinæmedþiagà ir pateikdavo J. Jagëlai.Skulptoriui teko iðsamiai susipaþintisu visø kuriamø profesoriøasmenybëmis. Tuo tarpu kuriantðeðis koridoriaus bareljefuspaveldasskulptoriui teko ieðkoti medþiagospaèiam. Renkant informacijàtalkino Universiteto bibliotekosdarbuotojas Vytautas Boguðis.Autorius pasidþiaugë, jog Maþojojeauloje esantys senieji profesoriøbiustai puikiai iðsilaikë, nenukentëjonuo drëgmës, nors salës stogasper tà laikà buvo net kelis kartusremontuojamas.Kuriant oratoriaus Þ.Liauksminoatvaizdà teko pasinaudoti fantazija irXVII a. dailës kûriniaisMoraliniø ir politiniø moksløfakulteto profesorius istorikas IgnasOnacevièius17