PDF versijÄ - VU naujienos - Vilniaus universitetas

uþdarytiesiems buvo leista iðeiti ámiestà“.„Keletas prancûzø kareiviø pasislëpëname, kur anksèiau buvomano klinika, tuo metu paverstakaro ligonine. Radæ uþrakintà vienàkambará, pamanë rasià jame maistoir iðlauþë duris. Tai bûta patologijoskabineto. Nelaimingieji surijo visusten buvusius preparatus, tarp jø irinkstø su akmenimis pavyzdá, beiiðgërë visà spirità, kuriame tiepreparatai mirko.“„Netoli nuo miesto, Vingyje, buvoárengta ligoninë (gydytojai ir slaugësiðsibëgiojo, kad nebûtø paimti á nelaisvæ).Pirmomis dienomis po rusøáþengimo á Vilniø visi apie jà pamirðo.Prisiminë tik tada, kai ten kilogaisras. Ugná spëjo uþgesinti, taèiaudaug ligoniø sudegë. Bet tai nebuvopats baisiausias dalykas. Ne. Pasirodo,jog be prieþiûros buvæ ligoniaiið bado valgë vieni kitus.“Antropologai apie radiniusAntropologiniai tyrimai pradëtikartu su archeologiniais kasinëjimais.Palaikai buvo preparuojamikonsultuojantis su archeologais.Vëliau lietuviø mokslininkams atvykopadëti prancûzø antropologøgrupë, vadovaujama Marselio universitetoprof. Olivier Dutour. Kariøgriauèiai po pradinio valymo buvopakuojami á plastiko maiðus ir transportuojamiá Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto Anatomijos,histologijos ir antropologijos katedrà.Èia palaikai buvo dþiovinamiir valomi. Naudojantis visuotinaipriimta antropologine metodikabuvo nustatoma asmenø lytis,amþius, ávertinama patologija.Nustatyta, jog tarp palaidotøjøbuvo ne maþiau kaip 5 procentaimoterø, kurios, kaip teigë docentasR. Jankauskas, galëjo bûti skalbëjosar smulkios prekiautojos. Daugiausiatarp þuvusiøjø jaunø vyrø –maþdaug 20–30 metø, yra ir keliolikapaaugliø. „Manoma, jog tai galëjobûti kariuomenës bûgnininkai.Asmenø, kuriems buvo per 50 metø,rasta viso labo tik keli. Tai rodo, jogVilniuje nuo iðsekimo mirë ne tikeiliniai kareiviai, bet ir karininkai“,– pasakojo docentas R. Jankauskas.Taèiau, anot laikraðèio „The NewYork Times“, neatmetama versija,jog kai kurios palaidotos moterysgalëjo bûti prostitutës, lydëjusiosarmijà á Rusijà ir atgal. Mat specialistøuþfiksuotuose patologijosatvejuose minimas ir tretinis sifilis,kuris yra paþeidæs kaulus.Anot dr. A. Barkaus, atlikus tyrimusmanoma, jog sifiliu kariai galëjosirgti jau ir anksèiau, mat istoriniaiðaltiniai byloja apie ano metosifilio epidemijas, su kuriomis darnemokëta kovoti. Tyrinëtojai neatmetair kitø ligø, prisidëjusiø priekariø þûties, tikimybës. Tokios ligoskaip ðiltinë pëdsakø kauluose nepalieka,bet istorikai tvirtina, jog šiliga taip pat buvo gana daþna.Tiriant kariø palaikus pasitvirtinoligi tol tik ið istoriniø ðaltiniø þinomamedicininë sàvoka – „marðo pëda“.Tai profesinë patologija, kuometnuo didelio fizinio krûvio pëstininkamslûþdavo padikaulis. Taippat rasti pavieniai kaulø lûþiø atvejai.Tai parodo du dalykus. Pirma,gerai sugijæ kaulai liudija puikø anometo medicinos lygá, mat lûþiai bûdavopagydomi tiek, kad karys galëdavodalyvauti karo þygyje. Antra,pavieniai lûþiai, atsiradæ negyvuskarius masiðkai verèiant á duobes,rodo, jog Napoleono armija buvosveika ir þuvo nuo iðsekimo ir ðalèiø.Kasinëjant neaptikta jokio turto arkitokiø asmeniniø daiktø. Pasaktyrinëtojø, prieð uþkasant mirusiuosiusjie buvo apiplëðti. „Vilnieèiaiplëðë ne tik lavonus, bet ir klaidþiojanèiuskareivius. Daþnai bûdavo,jog leisgyvá prancûzà miestieèiaiásiviliodavo á namus, nugalabydavo,atimdavo, kà tik rasdavo vertingo, opo to iðmesdavo á gatvæ. Viskas, kasliko – menki uniformø likuèiai, sagos.Jokiø vertybiø ar ginklø. Asmenybiønustatyti taip pat nëra jokiøgalimybiø“, – sakë docentasR. Jankauskas.Istorikai bando áspëti dar vienàmáslæ – kodël sagos apvyniotosmedþiagos skiautëmis. Tokiø medþiaginiøsagø rasta ir kasinëjant.Spëjama, jog traukdamiesi kariaiplëðdavo nuo mirusiø karines aprangasir patys vilkdavosi jas keliaissluoksniais, kad apsisaugotø nuoðalèio. Aprangà jie pasiimti galëdavo,taèiau turëjo slëpti sagas, antkuriø bûdavo numeris su dalinioþenklu.Po tyrimø visi palaikai perlaidotiAntakalnio Kariø kapinëse; taip patatidengtas ir paðventintas Napoleonoarmijos kariø kapavietëspaminklas. Jo statybà finansavoPrancûzijos vyriausybë.Vilnius – pasaulioþiniasklaidos dëmesio centreKad ir kaip bûtø keista, prancûzaikapaviete nelabai domëjosi: jie á visatai þiûrëjo labai atsargiai. Atrodo,tarsi vertintø ðá ávyká dvejopai irvengtø kokiø nors komentarø. Dalájau iðkastø ir iðtirtø palaikø Prancûzijosmokslininkai iðsiveþë tirti savolaboratorijose.JAV televizijos kanalas „Discovery“sukûrë filmà apie masinæ Napoleonokariø kapavietæ. DidþiosiosBritanijos transliuotojas BBS taippat filmavo ðá atradimà Vilniuje.„Lengviau bûtø pasakyti, kas darnesidomëjo ðiuo istoriniu atradimu“,– teigë doc. R. Jankauskas.Sulaukta dëmesio ið leidiniø „TheNew York Times“, „Newsweek“,„Gardian“, „Independent“, „LeMond“, „Le Figaro“, „Siensas Atavenir“.Buvo atvykæ ir suomiø beiolandø þurnalistø.Docento R. Jankausko teigimu 1812 m.gruodá Vilniuje mirë iki 40 tûkst.þmoniø31