Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941): žmogaus epocha ir jo laikas, tarnystė, atminties ženklai

Bažnyčios vaizdas nuo senųjų kapinių pusės prieš Pirmąjį pasaulinį karą (iš asmeninės
autoriaus nuotraukų kolekcijos)
Jonas Kiriliauskas
Pelene (pelenej – pelenai) pavadinimas primena, kad čia buvo kūrenama
ugnis dievaičio Perkūno garbei, kitaip tariant, čia esančios pilaitės
teritorijoje, kurios vieta ir šiandien pile vadinama, buvo pagoniška
šventykla.
Kuršėnuose prie Ventos upės yra kalva, vadinama Cykis. Šiandien
čia yra kalvinistų kapinės, veikiausiai Reformacijos metu, sunaikinus
Kuršėnų katalikų bažnyčią, čia buvo pastatyta kalvinistų bažnyčia. Pagonybės
laikais čia buvo Cyko pilaitė ir šventykla.
Kuršėnų miškuose į Šiaulių pusę yra labai senas didžiulis ąžuolas,
kuris keliose vietose išskaptuotas. Prie tokio ąžuolo tikriausiai buvo
viena didžiausių šventyklų, o tose skaptuotose nišose buvo išstatyti
dievukai.
Miškuose į Šaukėnų pusę yra supiltas nemažas varsto ilgio pylimas.
Tikriausiai jis buvo supiltas per karą, tačiau kas ir kada tai padarė,
šiandien jau yra neįmenama mįslė. Galima spėti, kad tai atlikta
karų su švedais metu. Kovojant su kryžiuočiais, žemaičiams pylimų
nereikėjo, kaudavosi iš visų jėgų, o pralaimėję nerdavo į miškus ir
pelkes“ (25, 487).
30