Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941): žmogaus epocha ir jo laikas, tarnystė, atminties ženklai

vidutinius ir mažus prasikaltimus.“ Blaivininkus, ypatingai abstinentus,
labai pakėlė dvasioje, ir dvejojantieji dabar nutarė tvirtai laikytis
abstinencijos, kaipo geriausio įrankio blaivinti Lietuvai. Vienu žodžiu,
auklėtiniams Ž. Sem. vėl užgimė Valančius, tik šis radikalesnes priemones
stato, ragindamas stoti ant abstinencijos pagrindo <...>“ (14,
2–3).
Kaip matyti, naujasis rektorius labai gražiai, lietuvišku žodžiu,
palydėjo į gyvenimą seminarijos auklėtinius.
1. Vaišvilas K. Kan. V. Dambrauskas. Žemaičių prietelius, 1935-12-08,
Nr. 49, p. 2.
2. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių
skyrius. F. 90. Saug. Vnt. 90. L. 17–18.
3. Stakauskas J. Lietuviškosios minties pasireiškimas Žemaičių seminarijoje.
Tiesos kelias, 1939, Nr. 5, p. 354–363.
4. Pametnaja knižka Kovenskoi gubernii na 1906 god. Kaunas, 1907,
p. 155.
5. Pametnaja knižka Kovenskoj gubernii na 1907 god. Kaunas, 1908,
p. 124.
6. Pametnaja knižka Kovenskoj gubernii na 1909 god. Kaunas, 1910,
p. 117.
7. Pametnaja knižka Kovenskoj gubernii na 1910 god. Kaunas, 1911,
p. 123.
8. Iš Lietuvos. Kaunas. Žemaičių dvasiška seminarija. Vilniaus žinios,
1906, Nr. 214, p. 3.
9. Iš Lietuvos. Iš Žemaičių seminarijos. Vilniaus žinios, 1907, Nr. 65, p. 2.
10. Stakauskas J. Lietuviškosios minties pasireiškimas Žemaičių seminarijoje.
Tiesos kelias, 1939, Nr. 7–8, p. 552–553.
11. Kaunas. Vienybė, 1909, Nr. 47, p. 734.
12. Kaunas. Vienybė, 1909, Nr. 48, p. 752.
13. Kaunas. Viltis, 1910, Nr. 71, p. 3–4.
14. Žemaičių seminarija. Mokslo metų pabaigimas. Viltis, 1910, Nr. 72,
p. 2–3.
Jonas Kiriliauskas
46