11.01.2023 Views

Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941): žmogaus epocha ir jo laikas, tarnystė, atminties ženklai

  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Statant bažnyčią daug vargo būta su jos projektu: vienas po kito

projektai buvo atmetinėjami, nors bažnyčią statyti verkiant reikėjo.

Pagaliau, 1841 m. vasaros pabaigoje, patvirtintas vyriausiojo architekto

pagalbininko Z. Krasinskio projektas.

1842 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Darbams vadovavo

ir lėšomis prisidėjo klebonas Mykolas Laucevičius. Tuo metu visoje

Kauno gubernijoje buvo 72 akmeninės, 190 medinių bažnyčių, 22 vienuolynai

ir 78 koplyčios – iš viso 362 bažnytiniai pastatai (18, 109).

Kuršėnų bažnyčia pastatyta pagal senosios bažnyčios pavyzdį –

tiek išorės, tiek ir vidaus. 1850 m. šventorius apvestas akmenine tvora,

jo viduje išliko tritarpsnė varpinė. Tais pačiais metais vyskupas

M. Valančius naują bažnyčią pašventino (1, 62).

1857 m. ir 1861 m. Kuršėnuose lankėsi vyskupas Motiejus Valančius

(19, 221).

Jonas Kiriliauskas

1863 m. sukilimo manifestą bažnyčioje perskaitė vikaras J. Petkevičius

(20, 57) – šis faktas pabrėžiamas, bet nepaaiškinama, ką tai galėjo

reikšti skaitančiajam.

Vienas pagrindinių katalikų dvasininkijai inkriminuojamų nusikaltimų

buvo sukilimo manifesto pagarsinimas iš sakyklų bažnyčiose

(21, 105). Manifestą 1863 m. sausio 22 d. Varšuvoje paskelbė Centrinis

tautinis komitetas, pasivadinęs Laikinąja tautine vyriausybe (ten

pat). Laikinoji tautinė vyriausybė atskira „instrukcija“ manifestą ir dekretus

skelbti įpareigojo sukilimo vaivadijų ir apskričių karinius viršininkus.

Bažnyčių sakyklos nurodytos kaip viena pagrindinių vietų

kviečiant į sukilimą valstiečius (ten pat, 109). Manifestas buvo skaitomas

sukilėliams įsakius, dažnai jų agentų būdavo bažnyčiose ir jie

kontroliuodavo, ar manifestas būdavo perskaitytas.

Teigiama, kad 1863 m. sukilime dalyvavo apie 20 proc. Žemaičių

vyskupijos dvasininkų (132 iš 654) (ten pat, 104). Nukentėjusių per

sukilimą Lietuvoje dvasininkų statistika yra tokia: 12 sušaudyta, 365

ištremti, 1089 pateko į kalėjimą, 77 pabėgo į užsienį, nukentėjo 118

vienuolių (ten pat, 103).

Už manifesto pagarsinimą iš sakyklos buvo taikomos įvairios

bausmės: nuo kelių dienų ar mėnesių kalėjimo iki keliolikos metų

tremties, net baudžiama mirtimi. Vilniaus vyskupijos dvasininkai

24

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!