Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941): žmogaus epocha ir jo laikas, tarnystė, atminties ženklai
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Statant bažnyčią daug vargo būta su jos projektu: vienas po kito
projektai buvo atmetinėjami, nors bažnyčią statyti verkiant reikėjo.
Pagaliau, 1841 m. vasaros pabaigoje, patvirtintas vyriausiojo architekto
pagalbininko Z. Krasinskio projektas.
1842 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Darbams vadovavo
ir lėšomis prisidėjo klebonas Mykolas Laucevičius. Tuo metu visoje
Kauno gubernijoje buvo 72 akmeninės, 190 medinių bažnyčių, 22 vienuolynai
ir 78 koplyčios – iš viso 362 bažnytiniai pastatai (18, 109).
Kuršėnų bažnyčia pastatyta pagal senosios bažnyčios pavyzdį –
tiek išorės, tiek ir vidaus. 1850 m. šventorius apvestas akmenine tvora,
jo viduje išliko tritarpsnė varpinė. Tais pačiais metais vyskupas
M. Valančius naują bažnyčią pašventino (1, 62).
1857 m. ir 1861 m. Kuršėnuose lankėsi vyskupas Motiejus Valančius
(19, 221).
Jonas Kiriliauskas
1863 m. sukilimo manifestą bažnyčioje perskaitė vikaras J. Petkevičius
(20, 57) – šis faktas pabrėžiamas, bet nepaaiškinama, ką tai galėjo
reikšti skaitančiajam.
Vienas pagrindinių katalikų dvasininkijai inkriminuojamų nusikaltimų
buvo sukilimo manifesto pagarsinimas iš sakyklų bažnyčiose
(21, 105). Manifestą 1863 m. sausio 22 d. Varšuvoje paskelbė Centrinis
tautinis komitetas, pasivadinęs Laikinąja tautine vyriausybe (ten
pat). Laikinoji tautinė vyriausybė atskira „instrukcija“ manifestą ir dekretus
skelbti įpareigojo sukilimo vaivadijų ir apskričių karinius viršininkus.
Bažnyčių sakyklos nurodytos kaip viena pagrindinių vietų
kviečiant į sukilimą valstiečius (ten pat, 109). Manifestas buvo skaitomas
sukilėliams įsakius, dažnai jų agentų būdavo bažnyčiose ir jie
kontroliuodavo, ar manifestas būdavo perskaitytas.
Teigiama, kad 1863 m. sukilime dalyvavo apie 20 proc. Žemaičių
vyskupijos dvasininkų (132 iš 654) (ten pat, 104). Nukentėjusių per
sukilimą Lietuvoje dvasininkų statistika yra tokia: 12 sušaudyta, 365
ištremti, 1089 pateko į kalėjimą, 77 pabėgo į užsienį, nukentėjo 118
vienuolių (ten pat, 103).
Už manifesto pagarsinimą iš sakyklos buvo taikomos įvairios
bausmės: nuo kelių dienų ar mėnesių kalėjimo iki keliolikos metų
tremties, net baudžiama mirtimi. Vilniaus vyskupijos dvasininkai
24