Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941): žmogaus epocha ir jo laikas, tarnystė, atminties ženklai

P. Spurgevičius, remdamasis 1805–1806 m. archyviniais duomenimis,
pateikia išsamų bažnyčios vaizdą. Bažnyčia buvo kryžminio
plano, viduje stovėjo penki dažyti ir paauksuoti altoriai, sakykla, klebono
dovanotas pozityvas (maži vargonai). Bažnyčios sienos ir lentiniai
skliautai buvo iki pusės dažyti. Bažnyčios išorė apkalta lentomis.
Stogo vidurį puošė dažytas kupolas su signatūra, o jo keturis kampus
užbaigė kryžiai. Dar neaptvertame šventoriuje pastatyta nauja varpinė,
bet neapkalta lentomis. Visiems rekonstrukcijos darbams vadovavo
klebonas Jokūbas Poklevskis Kozėla.
Buvo įkurtos naujos kapinės, kuriose 1802 m. D. Čechavičiaus
lėšomis pastatyta mūrinė koplyčia su kupolu fasado priekyje. Koplyčios
viduje stovėjo stalių padarytas šv. Antano altorius. Kapinių ribos
nužymėtos grioviais. Klebonija išlaikė špitolę ir mokyklą, kurioje žiemos
metu mokėsi iki 40 mokinių (ten pat, 59).
Apie XIX a. pirmos pusės mokyklą randama tokių žinių. Vilniaus
universiteto paskirtas vizitatorius Šiaulių apskrities mokykloms
J. Rupeika ataskaitoje apie 1824 m. buvusią padėtį rašė, kad Kuršėnų
parapinėje mokykloje tais metais buvę 53 mokiniai, visi berniukai,
nors gretimose parapijose (Luokėje ar Tryškiuose) mokėsi nemažai
mergaičių. Mokykloje mokęsi 47 mokiniai priklausė bajorų luomui,
1 – miestiečių, 5 buvo valstiečių vaikai. „Buvo Lankasterio ir įžanginė
klasė, dėstomi visi privalomi dalykai ir lietuvių kalba“ (17, 99).
Mokykla turėjo būti pakankamai erdvi, kad galėtų susodinti tiek mokinių.
Ir mokytojas galėjęs būti ne vienas, nors Lankasterio metodas, tuo
metu populiarus visoje Europoje, orientuotas į savitarpio pagalbą mokantis,
kad labiau pažengę mokiniai padėtų mažiau pažengusiesiems.
XIX a. antroje pusėje pasiturintys valstiečiai ėmė leisti savo vaikus
į mokslus. Vilniaus kunigų seminarijos fonde Lietuvos mokslų
akademijos Vrublevskių bibliotekoje galima aptikti klierikų iš Kuršėnų
valsčiaus pavardžių: 1876 m. minimas Kazimieras Glodenis,
1883 m. įstojo mokytis Izidorius Klemonis (24, 17–18).
Jonas Kiriliauskas
1700 m. statyta Kuršėnų bažnyčia buvo vėlyvojo baroko stiliaus.
Kunigas L. A. Jucevičius, per Kuršėnus važiavęs 1838 m., rado bažnyčios
sienas išlinkusias – „kumpas“. 1841 m. bažnyčia atrodė dar
blogiau: supuvo sienojai, šiaudinis stogas, grėsė sugriuvimas (2, 60).
22