Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941): žmogaus epocha ir jo laikas, tarnystė, atminties ženklai

KUNIGŲ SEMINARIJOJE
Jonas Kiriliauskas
1910 m. birželio 20 d., būdamas jau beveik 32 metų, Vaclovas
Dambrauskas buvo įšventintas į kunigus (1, 2).
Nei Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, nei kituose archyvuose
nerasta V. Dambrausko asmens bylos – ji galėjo pradingti Pirmojo
pasaulinio karo metais, kai archyvas buvo vežamas iš Kauno, toliau
nuo galimų mūšių. Nėra duomenų apie jo mokslo pasiekimus, einamas
pareigas seminarijoje. Išliko duomenų, kad V. Dambrauskas buvo
1905 m. stojančiųjų į seminariją sąrašuose (2, 17).
1905 m. balandžio 25 d. norintieji mokytis Telšių (Žemaičių)
Romos katalikų seminarijoje turėjo išlaikyti egzaminus dalyvaujant
seminarijos rektoriui prelatui A. Karosui ir iš Vilniaus atvykusiam
inspektoriui S. S. Odincovui. Egzaminus laikė 43 kandidatai. Egzaminuojama
buvo iš trijų dalykų – rusų kalbos, istorijos ir geografijos
(2, 17–18). V. Dambrausko rusų kalbos žinios įvertintos dvejetu, o
istorijos ir geografijos – trejetais (2, 17). Pagal seminarijos baigimo
datą galima daryti prielaidą, kad į seminariją jis įstojo 1906 m.
K. Vaišvilas straipsnyje rašo, kad V. Dambrauskas mokėsi Šiauliuose,
vėliau Maskvoje. Apie mokslus Maskvoje mažai žinoma – nėra
išlikusios jo bylos.
Tuo metu stojantieji mokytis į seminariją būdavo baigę keturias
gimnazijos klases. Stodamas į seminariją 1905 m. V. Dambrauskas
buvo 25-erių, vadinasi, galėjo būti jau nemažai pasimokęs ir suvokęs
savo pašaukimą. Prastas rusų kalbos įvertinimas verčia abejoti studijomis
kitur. Tiesa, iš 43 stojančiųjų „vienetus gavo trys kandidatai,
o dvejetus – trylika kandidatų. Dažniausiai visų stojančiųjų žinios
buvo vertinamos trejetu, dvejetu, ketvertu. Matyt, tam ir būdavo organizuojami
antrieji kvotimai, kad neišlaikiusieji galėtų pasitempti“
(2, 17–18). Bet visa tai yra tik spėlionės. Tarpukario spaudoje apie
V. Dambrauską buvo rašoma pagarbiai: „tik toks žmogus kaip <...>“,
„tik V. Dambrauskas ir galėjo padaryti tai <...>.“ Toks pagarbus tonas
leidžia manyti V. Dambrauską įgijus ne tik kunigo išsilavinimą.
Labai svarbu, į kokią akademinę aplinką patenka būsimieji kunigai,
kas juos formuoja kaip asmenybes. Seminarijoje tuo metu situacija
keitėsi veikiama tautinio atgimimo: „1890 m. gruodžio 8 d.
38