Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941): žmogaus epocha ir jo laikas, tarnystė, atminties ženklai

Jonas Kiriliauskas
2020 m. paskelbti naujausi Kuršėnų parapijos tyrimai. Istorikas
Liudas Jovaiša pateikia apibendrintą parapijos istorinį vaizdą. Jo teigimu,
1523 m. data yra laužta iš piršto (29, 177), nes tik 1563 m. skiriamas
sklypas bažnyčiai. Galima paprieštarauti – galbūt čia buvusi koplyčia,
dažnai įvairiomis progomis minima 1523 m., 1525 m., bet, kol
nerasta ankstyvesnių rašytinių šaltinių, tai lieka tik prielaidos. L. Jovaiša
teigia, kad protestantams bažnyčia galėjo pereiti 1564–1581 m.,
kai dvaras atiteko Minsko seniūnui Mikalojui Boguslavui Zenavičiui
(mirė 1621 m.) (ten pat). Katalikams bažnyčia atiteko 1613–1621 m.,
nes 1622 m. ji jau minima katalikiškų parapijų sąraše kaip priklausanti
Joniškio dekanatui.
Pasak L. Jovaišos, pirmoji bažnyčia minima 1621 m. vizitacijos
akte kaip „buvusi kalvinistų sinagoga“ (ten pat, 178). Antroji bažnyčia
pastatyta apie 1639 m., bet 1700 m. balandžio 19 d. ji sudegė. Trečioji
bažnyčia buvo statoma ir remontuojama, perstatinėjama. 1842 m.
pastatyta ketvirtoji bažnyčia, vyskupo M. Valančiaus konsekruota
1850 m. rugpjūčio 20 d. (ten pat, 181–182).
Apie kapinėse buvusią Šv. Kryžiaus koplyčią pasakyta, kad ji
1802 m. buvusi sumūryta iš akmenų. Nuo 1845 m. mišios čia laikomos
per laidotuves, 1873 m. pastatyti 6 balsų vargonai, 1897 m. remontuotas
čerpių stogas. V. Dambrauskas 1929 m. koplyčios stogą
buvo uždengęs skarda, bet dėl lėšų trūkumo remonto nebaigė (ten pat,
188).
Pirmas mūrinis statinys buvo 1886 m. pastatytas bokštas – mat
senoje medinėje varpinėje nebetilpo varpai (ten pat, 183). Bokštą suprojektavo
architektas Florijonas Vyganovskis (1845–1914).
Minimi šie Kuršėnų bažnyčios klebonai ir (ar) administratoriai:
• Jokūbas Titas Poginskis, 1621–1649 m.;
• Jonas Daniauskas, 1652–1668 m;
• kan. Baltazaras Sirtautas, 1685 m.;
• Jonas Kareiva, 1692–1706 m.;
• Mažeika, apie 1706–1708 m.;
• kan. Juozapas Petravičius, 1714–1719 m.;
• Danielius Gečys, 1728–1734 m.;
• Antanas Gierneckis, 1741 m.;
• kan. Matas Palevičius, 1743(44)–1752(53) m.;
• kan. Juozapas Grincevičius, 1752(53)–1786 m.;
32