ANDRAGOGIKOS MOKSLO ŽURNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...
ANDRAGOGIKOS MOKSLO ŽURNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...
ANDRAGOGIKOS MOKSLO ŽURNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tęstinių studijų procese. Tai būtų akivaizdžios švietimo ir veiklos pasaulių, egzistuojančių<br />
pagal savitus veiklos modelius, sąsajos. Tačiau problema ta, kad ne visos organizacijos<br />
tampa besimokančiomis, o ir pats tapsmas nestokoja tam tikrų problemų. J. Laurėnaitė , V.<br />
Laurėnas straipsnyje „BESIMOKANČIŲ ORGANIZACIJŲ TAPSMO RIBOS“ analizuoja<br />
besimokančių organizacijų tapsmo problemas. Atskleidžiami du besimokančių organizacijų<br />
tapsmo ribų atvejai: žinių gausinimo jų dalijimosi būdu ribos ir horizontalios valdymo<br />
struktūros taikymo ribos. Tokiu būdu nubrėžiama skirtis tarp besimokančių organizacijų<br />
tapsmo ilgainiui pašalinamų kliūčių ir besimokančioms organizacijoms imanentiškai būdingų,<br />
permanentiškai iškylančių ir todėl neįveikiamų ribų. Teigiama, kad ribų atpažinimas yra<br />
lemiama besimokančios organizacijos tapsmo sąlyga.<br />
Kamilė Pundziūtės ir Margarita Teresevičienės straipsnyje „PROFESINIO<br />
TOBULINIMOSI KURSŲ NAUDA ANDRAGOGAMS IR JŲ ORGANIZACIJOMS.<br />
GRUNDTVING PROGRAMOS KONTEKSTAS“ teigiama, nors suaugusiųjų švietimas yra<br />
pripažįstamas esmine ES Mokymosi visą gyvenimą politikos sritimi, Grundtvig programos,<br />
orientuotos į suaugusiųjų švietimo sektoriau tobulinimą, veiklų poveikis nėra įvertintas. Straipsnyje<br />
analizuojama Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų teikiama mokymosi nauda<br />
besimokantiesiems andragogams ir jų organizacijoms. Pasitelkiant elektroninę apklausą atliktas<br />
tarptautinis kiekybinis tyrimas, kurio duomenimis galima teigti, jog kursai andragogams yra<br />
naudingi kaupiant žmogiškąjį, identiteto ir socialinį kapitalą, o jų organizacijoms – tobulinant<br />
mokymo turinį, vadybos strategiją bei didinant bendradarbiavimą Europos lygmenyje. Toks kursų<br />
poveikis yra žingsnis link ES strateginių tikslų švietimo ir profesinio mokymo srityje<br />
įgyvendinimo: didinama suaugusiųjų švietimo sistemos kokybė ir veiksmingumas, atvirumas<br />
platesniam pasauliui bei socialinė sanglauda. Grundtvig profesinio tobulinimosi kursų teikiamos<br />
naudos įvertinimas leis tikslingiau planuoti tolimesnius politinius instrumentus.<br />
P. Čepas, M. Miliušienė, A. Gylytė straipsnyje „VERSLININKŲ MOKYMOSI<br />
PROCESO PROJEKTAVIMAS TĘSTINIAME PROFESINIAME RENGIME“ ypatingą dėmesį<br />
skiria verslininkų mokymosi proceso projektavimui kuriant savo verslą. Mokymasis tampa vienu iš<br />
esminių veiksnių, sąlygojančių sėkmę versle, pranašumą konkuruojant ir išliekant rinkoje. Tęstinis<br />
profesinis mokymasis paremtas modernios visuomenės sąlygomis padeda verslininkams prisitaikyti<br />
prie sparčiai besikeičiančių aplinkos reikalavimų. Šiame straipsnyje aptariamas verslininkų<br />
mokymosi proceso projektavimas, apimant pagrindinius tokio mokymosi bruožus bei verslininkų<br />
mokymosi poreikius. Empirinis tyrimas paremtas tarptautinės komandos darbu.<br />
D. Martišauskienė straipsnyje „UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR PEDAGOGŲ<br />
PROFESIONALIZACIJOS ELEMENTAI“ ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų profesionalizacijos<br />
elementai, tokie kaip veiklos kokybė, yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės pokyčių aplinkos<br />
koncepcijų, dinamiškų sąvokų, kurių traktavimas laikui bėgant kinta ir priklauso nuo sprendžiamų<br />
uždavinių specifikos, konteksto bei kokybės objekto tipo. Straipsnyje nagrinėjama problema, jog<br />
ugdymo įstaigos vadovams ir pedagogams, orientuojantis į veiklos kokybę, kokybės samprata<br />
tampa ypač aktuali, nes nuo jos priklauso, kaip kokybė - profesionalizacijos elementas - bus<br />
diegiami įstaigoje, kokia bus kuriama kultūra, kaip tai veiks ugdytinius, kitus darbuotojus.<br />
Lyderis, lyderystė – tai labai svarbios mūsų laikmečiui sąvokos. T. Petersono<br />
sparnuota frazė – lyderiai nekuria šalininkų, jie kuria daugiau lyderių – būtų nuoširdus palinkėjimas<br />
būsimiems mokytojams, patiriantiems tam tikras socialines įtampas savo profesijos lauke. A.<br />
Skarbalienė , L. Rupšienė straipsnyje „LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS<br />
LIETUVOS UNIVERSITETŲ PEDAGOGŲ RENGIMO PROGRAMOSE“ analizuoja, kokios<br />
veiklos ir kaip padeda ugdytis lyderystės kompetencijas universitetinėse pedagogų rengimo<br />
programose. Tuo tikslu 2011 metais buvo atlikta 385 baigiamųjų kursų studentų, studijuojančių<br />
universitetinėse pedagogų rengimo programose, apklausa raštu, naudojant specialiai sukurtą<br />
instrumentą. Tyrimas parodė, kad lyderystės kompetencijos universitetinėse pedagogų rengimo<br />
programose ugdomos sistemiškai per įvairias veiklas ir atskleidė konkrečių veiklų vaidmenį šiame<br />
procese.<br />
J. Sučylaitės straipsnis „TRANSFORMUOJANTIS MOKYMASIS<br />
BENDRUOMENĖJE: POETIKOS TERAPIJOS PROJEKTŲ ANALIZĖ“ – tai aiški nuoroda į tai,<br />
8
Change language