ANDRAGOGIKOS MOKSLO Å½URNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...

ISSN 2029-6894 

ANDRAGOGIKA 

Mokslo darbai 2011/2 

Šis mokslinio žurnalo „Andragogika „ numeris skirtas 

Klaipėdos universiteto 20 metų ir Tęstinių studijų instituto 15 metų sukaktims

Mokslo žurnalas „Andragogika“ leidžiamas nuo 2011 metų. Leidžia Klaipėdos universiteto 

Tęstinių studijų institutas. Žurnalas leidžiamas 2 kartus per metus. Straipsniai recenzuojami 

dviejų recenzentų. Žurnalas referuojamas Index Copernicus duomenų bazėje http:// 

www.indexcopernicus.com/. 

E d i t o r - i n - C h i e f : Prof. habil..Stasys Vaitiekūnas 

Editor: Prof.dr.Birutė Jatkauskienė 

E x e c u t i v e E d i t o r : Kęstutis Trakšelys 

E d i t o r i a l B o a r d : 

1. Prof.dr.R.M.Andriekienė (Lithuania) 

2. Prof.habil.dr.M.Barkauskaitė (Lithuania) 

3. Prof.dr.G. Le Boterf (France) 

4. Prof. Dr. P. Hernandez (Spain) 

5. Prof.habil.dr. S. Gerhard (Austria) 

6. Prof.dr.B. Sloka (Latvia) 

7. Prof. habil..dr.A.Juodaitytė (Lithuania) 

8. Prof.dr.L.Rupšienė (Lithuania) 

9. Prof.habil.dr.M.Teresevičienė (Lithuania) 

10. Prof. habil.dr. Bronislaw Sitek (Poland) 

11. Assoc.prof.dr.J. Klugerova (Czech Republic) 

Tomo sudarytoja prof. dr. Birutė Jatkauskienė 

Redakcijos adresas: 

Klaipėdos universitetas 

Tęstinių studijų institutas 

Sportininkų g.13, Klaipėda LT-92257 

El.p. kestutistrak@gmail.com 

Tel.8 (46) 398765 

Address: 

Continuing Studies Institute of Klaipėda University 

Sportininkų g.13, Klaipėda LT-92257 

Email. kestutistrak@gmail.com 

Visos leidinio leidybos teisės saugomos. Šis leidinys arba kuri nors jo dalis negali būti 

dauginami, taisomi ar kitu būdu platinami be leidėjo sutikimo. Už straipsnio moklinę kalbą, 

kalbos kultūrą (žodyną, žodžių darybos, gramatikos), lietuvių kalbos reikalavimų atitikimą 

atsakingi straipsnio autoriai. 

2

TURINYS 

CONTENT 

PRATARMĖ/ 

Rūta Marija Andriekienė 

ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJA ATLIEKAMŲ VAIDMENŲ ASPEKTU /11 

ANDRAGOGUES’ PROFESSIONALIZATION IN THE ASPECT OF PERFORMED ROLES /22 

Birutė Jatkauskienė, Diana Potreba 

INDIVIDUALIŲ IR KOLEKTYVINIŲ KOMPETENCIJŲ DERINIMAS SOCIALINĖS 

IDENTIFIKACIJOS KONFIGŪRACIJŲ ASPEKTU /23 

COORDINATION OF THE INDIVIDUAL AND COLLECTIVE COMPETENCIES IN THE 

ASPECT OF SOCIAL IDENTIFICATION CONFUGURATION /35 

Arūnas Bėkšta 

KAS YRA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO VEIKĖJAI IR KODĖL JIE TURI BŪTI 

PROFESIONALAI? /36 

WHAT IS AN ADULT EDUCATIONIST AND WHY THEY NEED TO BE PROFESSIONAL? /40 

Ilona Zubrickienė, Jūratė Adomaitienė 

ANDRAGOGO ASMENINIO EFEKTYVUMO PLĖTOJIMO ASPEKTAI /41 

THE DEVELOPMENT ASPECTS OF ANDRAGOGUE’S PERSONAL EFFECTIVENESS /52 

Gitana Tolutienė, Jovita Beržinė 

ANDRAGOGO REALIZAVIMO VEIKLOS SRITIS: YPATUMŲ TYRIMAS DIDAKTIKOS 

ASPEKTU /54 

THE FIELD OF REALIZATION OF ANDRAGOGUES ACTIVITY: THE RESEARCH 

PECULIARITIES FROM THE ASPECT OF DIDACTICS /67 

Vilija Lukošūnienė, Marijona Barkauskaitė 

ANDRAGOGŲ MOKYMOSI MOKYTIS KOMPETENCIJOS RAIŠKA /69 

EXPRESSION OF LEARNING TO LEARN COMPETENCE OF ADULT EDUCATORS /80 

Loreta Staškūnienė, Rūta Marija Andriekienė 

ANDRAGOGŲ TINKLAVEIKOS TEORINIAI ASPEKTAI /82 

THEORETICAL INSIGHTS INTO ANDRAGOGUES’ NETWORKING /93 

Rasa Urbonaitė, Vaiva Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė 

EDUKOLOGIJOS MOKSLININKO ĮVAIZDŽIO DIMENSIJOS IR VEIKLOS TOBULINIMO 

GAIRĖS /94 

EDUCATION SCIENTIFIC DIMENSION OF THE IMAGE AND BUSINESS IMPROVEMENT 

GUIDELINES /107 

Kęstutis Trakšelys 

ADULT LEARNING WITHIN AN ORGANIZATION AS AN ELEMENT OF 

PROFESSIONALIZATION /108 

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS ORGANIZACIJOJE KAIP PROFESIONALIZACIJOS 

ELEMENTAS /115 

Jurgita Laurėnaitė Vaidutis Laurėnas 

BESIMOKANČIŲ ORGANIZACIJŲ TAPSMO RIBOS /117 

LIMITS OF BECOMING LEARNING ORGANIZATION /126 

Kamilė Pundziūtė, Margarita Teresevičienė 

PROFESINIO TOBULINIMOSI KURSŲ NAUDA ANDRAGOGAMS IR JŲ ORGANIZACIJOMS. 

GRUNDTVING PROGRAMOS KONTEKSTAS /127 

THE BENEFITS OF IN-SERVICE TRAINING COURSES FOR ANDRAGOGUES AND THEIR 

ORGANISATIONS. THE CONTEXT OF GRUNDTVIG PROGRAMME/142 

3

Paulius Čepas, Monika Miliušienė, Agnė Gylytė 

VERSLININKŲ MOKYMOSI PROCESO PROJEKTAVIMAS TĘSTINIAME PROFESINIAME 

RENGIME /143 

DESIGNING OF ENTERPRENEURS‘ LEARNING PROCESS IN CONTINUOUS VOCATIONAL 

TRAINING /150 

Dalia Martišauskienė 

UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR PEDAGOGŲ PROFESIONALIZACIJOS 

ELEMENTAI /152 

PROFESSIONALIZATION ELEMENTS OF EDUCATIONAL INSTITUTION 

HEADS AND TEACHERS /160 

Liudmila Rupšienė, Aelita Skarbalienė 

LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS LIETUVOS UNIVERSITETŲ PEDAGOGŲ 

RENGIMO PROGRAMOSE /161 

EDUCATION OF LEADERSHIP COMPETENCIES IN TEACHER‘S TRAINING PROGRAMS 

/168 

Jūratė Sučylaitė 

TRANSFORMUOJANTIS MOKYMASIS BENDRUOMENĖJE: POETIKOS TERAPIJOS 

PROJEKTŲ ANALIZĖ/169 

TRANSFORMATIVE LEARNING IN SOCIETY – THE ANALYSIS OF PROJECTS OF POETIC 

THERAPY/178 

Edita Trečiokienė , Genutė Gedvilienė, Salomėja Karasevičiūtė 

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SAVIRAIŠKOS GALIMYBĖS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ 

GRUNDTVIG PROGRAMOJE /179 

SELF-EXPRESSION POSSIBILITIES FOR ELDERLY PEOPLE IN LIFELONG LEARNING 

GRUNDTVIG PROGRAMME /187 

Vaiva Zuzeviciute, Monika Miliušiene, Dalija Snieskiene 

DIMENSIONS OF COUNSELING OLDER ADULTS FOR EMPLOYABILITY /188 

VYRESNIO AMŽIAUS SUAUGUSIŲJŲ KONSULTAVIMO DARBINGUMUI ASPEKTAI /195 

Rasa Pranskūnienė, Liudmila Rupšienė 

„NUOBODULIO RATAS“ INTERAKTYVIOJOJE MUZIEJINĖJE EDUKACIJOJE /197 

THE WHEEL OF BOREDOM“ IN INTERACTIVE MUSEUM EDUCATION /209 

Asta Balčiūnaitienė, Jovita Daukšytė 

MOTIVATION FACTORS FOR ADULTS LEARNING FOREIGN LANGUAGE /210 

SUAUGUSIŲJŲ MOTYVACIJA MOKANTIS UŽSIENIO KALBŲ /219 

Milda Kaminskienė 

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI REIKŠMĖ ORGANIZACIJOJE /220 

THE IMPORTANCE OF NON-FORMAL ADULT LEARNING IN AN ORGANIZATION /229 

4

PRATARMĖ 

Turiu garbės pristatyti antrąjį mokslo žurnalo „Andragogika“ numerį, kuris 

reikšmingas tuo, kad kontekstualizuoja, praplečia naujomis teorinėmis įžvalgomis ir 

empiriniais tyrimais mokslinės konferencijos „Andragogikos aktualijos: suaugusiųjų švietimo 

veikėjų profesionalizacija“ metu gvildentas temas. 

Žurnalo redaktorių kolegija nuoširdžiai dėkoja visiems straipsnių autoriams, 

kurie atsiliepė į pagrindinį minėtos konferencijos tikslą - atskleisti suaugusiųjų švietimo 

veikėjų profesionalizacijos sistemos ir proceso aktualijas siekiant andragogų (praktikų ir 

mokslininkų) bei veiklos pasaulio atstovų konsensuso pačiais įvairiausiais suaugusiųjų 

švietimo praktikos, andragogikos mokslo klausimais. 

„Andragogikos“ mokslo žurnalo antrajame numeryje nagrinėjamos mokslinės 

problemos, kurių turinį nusako ir atitinkami žurnalo skyriai: Andragogų profesionalizacijos 

problematika ir sprendimai bei Veiklos pasaulio realijos ir darbuotojų tęstinis profesinis 

mokymas. 

Šiandien, Lietuvoje neegzistuojant nei andragogo profesijos, nei rengimo 

standartams, neegzistuojant net pareigybei, trūkstant išsamių sisteminių prakseologinio 

pobūdžio andragoginės veiklos tyrimų visos Lietuvos mastu, dar ganėtinai sudėtinga 

apibrėžti tikslius andragogų profesionalizacijos kontūrus, apibūdinti patį andragogą, atsakant į 

taip visai andragogų (ir ne tik) bendruomenei rūpimą klausimą :“ Quis tu es, andragogus, 

hodie in Lituania?”. Tačiau sveikintinos visų andragogų – mokslininkų ir praktikų bei jiems 

prijaučiančiųjų pastangos pasibelsti į naujai besiformuojančios andragogo profesijos duris, 

labai tikintis, kad būsime išgirsti ir bus atidaryta. 

Pirmasis skyrius prasideda R.M. Andriekienės, ne tik mokslininkės, bet ir KU 

TSI įkūrėjos, direktorės, andragogės praktikės straipsniu „ANDRAGOGŲ 

PROFESIONALIZACIJA ATLIEKAMŲ VAIDMENŲ ASPEKTU“. KU TSI jau penkiolika 

metų, todėl autorės konceptualios andragogo veiklos įžvalgos ir sukaupta suaugusiųjų 

švietimo praktinė patirtis atsiskleidžia analizuojant vieno iš suaugusiųjų švietimo veikėjo – 

andragogo – vaidmenis. Šiandien ryškėja andragogo socialiniai ir profesiniai veiklos kontūrai. 

Suaugusiųjų švietimo institucijoje ar kitokio pobūdžio organizacijoje jis gali atlikti ir atlieka 

daug funkcijų – rengia mokymo programas, organizuoja ir vykdo jų įgyvendinimą, teikia 

konsultacijas ir vertina, pripažįsta mokymosi pasiekimus, įgytus įvairiose mokymosi 

aplinkose, teikia pagalbą suaugusiam besimokančiajam ir kt. Jis yra ir organizatorius, ir 

konsultantas, ir lektorius, ir analitikas, ir tutorius viename asmenyje, jo vaidmenys nėra 

vienodi, pasižymi heterogeniškumu. Vadinasi šiai dienai tradicinis andragogo lektoriaus 

vaidmuo papildomas naujais vaidmenimis: organizatoriaus (vadybininko), tyrėjo (analitiko), 

mentoriaus, tutoriaus, konsultanto ir kt. Tai yra akivaizdus andragogų ir jų veiklos 

profesionalizacijos įrodymas. 

B. Jatkauskienės ir D.Potrebos straipsnis „INDIVIDUALIŲ IR 

KOLEKTYVINIŲ KOMPETENCIJŲ DERINIMAS SOCIALINĖS IDENTIFIKACIJOS 

KONFIGŪRACIJŲ ASPEKTU“ lyg pratęsia ir papildo andragogo portretą kitais štrichais – 

andragogo dualinio pobūdžio identitetu, jo individualių ir kolektyvinių kompetencijų 

derinimu, socialinės identifikacijos konfigūracijomis. Autorės pateikia teorines reiškinio 

(individualių ir kolektyvinių kompetencijų derinimo) įžvalgas bei pristato atlikto empirinio 

tyrimo rezultatus. 

Lyg Ariadnės siūlas, padedantis nepasiklysti suaugusiųjų švietimo veikėjų 

profesionalizacijos problematikos labirinte ir papildantis mums visiems įprastą suaugusiųjų 

švietimo veikėjų sąrašą (andragogai, suaugusiųjų švietimo institucijos, darbdaviai) naujais 

veikėjais (kultūros, švietimo, socialinės srities, veiklos pasaulio ir kitų sričių atstovais). A. 

Bėkšta andragogo portretą papildo vadybinėmis ir kitomis kompetencijomis, profesionalumo 

elementais. A. Bėkštos straipsnyje „KAS YRA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO VEIKĖJAI IR 

KODĖL JIE TURI BŪTI PROFESIONALAI?“ ne tik dedamos pastangos atsakyti į šį 

5

klausimą, bet ir nurodoma andragogų profesionalų atsakomybė už kitų veikėjų “andragoginę 

profesionalizaciją”. 

Visi žinome, kad savirealizacija – aukščiausias žmogaus poreikių piramidės 

laiptelis. Stovint ant jo, andragogui kyla klausimai apie gyvenimo tikslą ir prasmę. 

Savirealizacijos stadijoje andragogas pradeda siekti to, kad jo profesinis gyvenimas ir veikla 

būtų prasmingi ir vertingi aplinkiniams, pradeda gilintis į asmeninį efektyvumą, pradeda 

norėti palikti po savęs pėdsaką, palikti tai, kas būtų vertinga ir po jo. I. Zubrickienė, J. 

Adomaitienė straipsnyje „ANDRAGOGO ASMENINIO EFEKTYVUMO PLĖTOJIMO 

ASPEKTAI“ akcentuojama, jog mokslinėje literatūroje asmeninio efektyvumo samprata nėra 

vienodai interpretuojama, dažnai prilyginama asmeniniam tobulėjimui, savo asmenybės ir jos 

galių realizavimui veikloje, kur andragogas gali atskleisti savo unikalumą, savitumą, 

gebėjimus, vertybes, parodyti savo asmens poziciją įvairiose situacijoje, kurti tarpasmeninius 

santykius. Dėl skirtingai analizuojamos asmeninio efektyvumo sampratos, išskiriami skirtingi 

asmeninį efektyvumą plėtojantys aspektai. Atliktas tyrimas išryškino būsimųjų andragogų 

požiūrį į asmeninį efektyvumą plėtojančius aspektus, kurie padeda andragogo savirealizacijai, 

konstruktyviai bendraujant su besimokančiaisiais. 

Šiandien jau drąsiai galime tvirtinti, kad profesionalizacija – tai ne tik procesas, 

kuriame dalyvauja įvairūs veikėjai, bet ir sistema. G. le Boterfo teigimu „profesionalizuojasi“ 

ir pati veikla. Andragogų veiklos profesionalizacija, vienas iš sistemos elementų, pasižymi 

veiklos daugiafunkcionalumu. G. Tolutienė, J. Beržinė straipsnyje „ANDRAGOGO 

REALIZAVIMO VEIKLOS SRITIS: YPATUMŲ TYRIMAS DIDAKTIKOS ASPEKTU“ 

analizuoja vieną iš andragogo profesinės veiklos sričių – realizavimo veiklą didaktikos 

aspektu. Atskleidžiamos andragogo dėstytojo realizavimo veiklos sritis, funkcijos, 

kompetencijos, priemonės, strategijos, būdai, metodai ir kt. Pristatomi tyrimo rezultatai: 

universitetų studentų ir dėstytojų požiūriai į andragogo realizavimo veiklos sritį ir jos 

ypatumus didaktikos aspektu. Mokslinės literatūros ir empirinių duomenų analizės pagrindu 

išskiriami pagrindiniai andragogo realizavimo veiklos srities ypatumai didaktikos aspektu. 

Pateikiama rekomendacijų universiteto dėstytojams ir studentams, siekiant efektyvinti ir 

tobulinti andragoginę veiklą didaktikos aspektu. 

Mokymasis ne tik malonumas, mokymasis – tai atkaklus darbas, bet juk tik darbas, 

anot Voltero, apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo. Todėl 

mokymąsi visą gyvenimą galima suprasti ir priimti įvairiai, priklausomai nuo to, kaip mes 

žiūrime į minėtą darbą: kaip politinį lozungą ar kaip į gyvą, įvairiaplanį, įvairialypį, 

įvairiaspalvį reiškinį, talpinantį savyje ir suaugusiųjų mokymąsi. Ypač tuo atveju, kai patirtį 

turintys mokslininkai ir praktikai žvelgia į jį paties andragogo akimis per jo mokymosi 

mokytis kompetencijos prizmę. V. Lukošūnienė, M. Barkauskaitė savo straipsnyje 

„ANDRAGOGŲ MOKYMOSI MOKYTIS KOMPETENCIJOS RAIŠKA“ ANALIZUOJA 

andragogų gebėjimų mokytis temą: apžvelgiama mokymosi mokytis kompetencijos reikšmė 

andragogo profesionalumui tobulinti, tyrimo rezultatais pagrindžiant andragogų mokymosi 

mokytis raiškos tendencijas. Tyrimu nustatyta, kaip andragogai vertina mokymosi mokytis 

kompetencijos visumą sudarančius gebėjimus ir išreiškia poreikį mokymosi mokytis 

kompetencijai gilinti. Ir šiuo tyrimu dedamas dar vienas štrichas andragogo portretui ir jo 

profesionalizacijai. 

Andragogų tinklas – suaugusiųjų švietimo srities ir gretutinių sričių profesionalų 

tinklas, padedantis mokslininkams ir praktikams mokytis vieniems iš kitų, keistis gerąja 

patirtimi bei žiniomis, generuoti idėjas ir, prireikus, vienytis į ekspertų grupes iškilusioms 

veiklos problemoms spręsti. Tačiau tinklas nėra tinklaveikos, įrodančios andragogų 

profesionalizacijos augimą, sinonimas. L. Staškūnienė, R. M. Andriekienė savo straipsnyje 

„ANDRAGOGO TINKLAVEIKOS TEORINĖS ĮŽVALGOS“ pateikia ir analizuoja 

andragogo tinklaveikos teorines įžvalgas, įvertinant andragogo vaidmenį besikeičiančioje 

visuomenėje, pereinant iš industrinės į tinklaveikos visuomenę. Išskiriami andragogo 

6

tinklaveikai būdingi veiksniai, teikiant suaugusiam besimokančiajam paramą, pagalbą, 

įtraukiant pastarąjį į socialinį tinklą, žvelgiant į suaugusiųjų švietimo kaitos perspektyvas, 

įvertinant, kad ateityje daugės tinklinių iniciatyvų, kis andragogo vaidmuo, plėsis virtuali 

komunikacija bei mokymasis įvairiose aplinkose bus grindžiamas bendradarbiavimu 

tinkluose. 

Andragogika yra suprantama kaip suaugusiųjų švietimo praktika ir kaip teorija, 

mokslas, kurio erdvėje sukasi andragogas mokslininkas (dažniausiai edukologijos). Įvaizdis – 

socialinis-psichologinis reiškinys, turintis įtakos ne tik pačiam mokslininkui, bet ir institucijai, 

siekiančiai, kad joje dirbantys žmonės (mokslininkai) savo įvaizdžiu keltų paslaugų 

vartotojams teigiamas emocijas. Todėl andragogo portretui solidumo štrichą teikia 

mokslininko įvaizdis ir jo dimensijos: institucinė, organizacinė, lyčių atotrūkio, edukologijos 

krypties, mokslininko profesijos stereotipizavimas. R. Urbonaitė , V. Zuzevičiūtė, D. 

Bukantaitė straipsnyje „EDUKOLOGIJOS MOKSLININKO ĮVAIZDŽIO DIMENSIJOS IR 

VEIKLOS TOBULINIMO GAIRĖS“ pristato tyrimą, kuriuo siekta atsakyti į probleminį 

klausimą: kaip edukologijos mokslininko įvaizdį vertina skirtingų mokslo sričių kolegos ir 

studentai? Tyrimo objektas: edukologijos mokslininko įvaizdžio vertinimas. 

Antra šio mokslinio žurnalo skyrius VEIKLOS PASAULIO REALIJOS IR 

DARBUOTOJŲ TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS, kaip jau buvo minėta talpesnis 

publikacijų atžvilgiu. Ir tai savaime suprantama, juk suaugusiųjų švietimas atliepia 

visuomenės narių užsakymą – teikti paslaugas įvairiems suaugusiųjų švietimo paslaugų 

užsakovams: įvairių sferų darbuotojams, siekiantiems profesinio tobulėjimo, einantiems 

persikvalifikavimo keliu ir pageidaujantiems sėkmingai integruotis ar reabilituotis į profesinę 

veiklą, asmenims, dėl įvairiausių priežasčių iškritusiems iš pirminio rengimo sistemos, bet 

nepraradusiems noro tęsti mokslo, asmenims su negalia, įkalintiesiems, grįžusiems iš 

įkalinimo įstaigų, migrantams, senjorams, ieškantiems saviraiškos galimybių, prasmingo 

laisvalaikio ir visiems kitiems, kuriems mokymasis visą gyvenimą nėra vien sausas ir 

paprastas lozungas. Tęstinis profesinis mokymas nėra suaugusiųjų švietimo sinonimas, 

veikiau tik jo dalis, žyminti asmens pageidavimą tobulėti profesinės veiklos prasme, 

persikvalifikuoti ir reintegruotis į veiklos pasaulį. Tačiau tenka pasakyti, kad veiklos pasaulis, 

kuris nėra abejingas darbuotojų profesionalumui, turi savo profesionalizacijos viziją, kurią 

lemia ir ekonominio sunkmečio padariniai, ir tam tikros nuostatos darbuotojų tęstinio 

profesinio mokymo, besimokančios organizacijos atžvilgiu, ir organizacijos kultūra, ir 

...begalė kitų dalykų, kurie aptariami, analizuojami šio leidinio antrajame skyriuje. 

Mokymasis plečia savo erdvę. Praeitin nuėjo tie laikai, kai buvo mokomasi vien 

auditorijoje, sėdint prieš juodą lentą, klausantis andragogo monologo, delikačiai slepiantis už 

fiziškai galingesnio kaimyno nugaros nuo įdėmaus andragogo žvilgsnio. Šiandien mokymasis 

persikėlė į kitas erdves, pragmatiškąją, kompetencijomis, profesionalumu grįstą veiklos 

pasaulio, darbo, laisvalaikio, kelionių, net virtualią erdvę. K. Trakšelys straipsnyje 

„SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS ORGANIZACIJOJE KAIP PROFESIONALIZACIJOS 

ELEMENTAS“ išsamiai aptaria aktualią vadybos ir andragogikos temą – suaugusiųjų 

mokymasis besimokančioje organizacijoje. Taigi, persikeliama į veiklos pasaulio erdvę. 

Nagrinėjamas įvairių mokslininkų požiūris į suaugusiųjų mokymąsi, aptariamos suaugusiųjų 

mokymosi formos ir metodai. Taip pat akcentuojama, kad mokymasis organizacijoje tampa 

pagrindiniu profesionalizacijos elementu. 

Kalbant apie besimokančią organizaciją, apie jos gebėjimą atsirinkti ir valdyti 

žmogiškuosius išteklius, žinias, svarbu yra tai, kad įgyvendinant neformalaus ir savaiminio 

mokymosi pasiekimų vertinimo bei pripažinimo procedūrą, organizacija iš tiesų tampa ta 

erdve, kurioje vyksta teisėtas žinių įgijimas, išlaikymas. Besimokanti organizacija turėtų 

siekti dalyvavimo vertinant, pripažįstant bei formalizuojant neformalaus ir savaiminio 

mokymosi pasiekimus, raginant savus darbuotojus dalyvauti tęstinio profesinio mokymo ar 

7

tęstinių studijų procese. Tai būtų akivaizdžios švietimo ir veiklos pasaulių, egzistuojančių 

pagal savitus veiklos modelius, sąsajos. Tačiau problema ta, kad ne visos organizacijos 

tampa besimokančiomis, o ir pats tapsmas nestokoja tam tikrų problemų. J. Laurėnaitė , V. 

Laurėnas straipsnyje „BESIMOKANČIŲ ORGANIZACIJŲ TAPSMO RIBOS“ analizuoja 

besimokančių organizacijų tapsmo problemas. Atskleidžiami du besimokančių organizacijų 

tapsmo ribų atvejai: žinių gausinimo jų dalijimosi būdu ribos ir horizontalios valdymo 

struktūros taikymo ribos. Tokiu būdu nubrėžiama skirtis tarp besimokančių organizacijų 

tapsmo ilgainiui pašalinamų kliūčių ir besimokančioms organizacijoms imanentiškai būdingų, 

permanentiškai iškylančių ir todėl neįveikiamų ribų. Teigiama, kad ribų atpažinimas yra 

lemiama besimokančios organizacijos tapsmo sąlyga. 

Kamilė Pundziūtės ir Margarita Teresevičienės straipsnyje „PROFESINIO 

TOBULINIMOSI KURSŲ NAUDA ANDRAGOGAMS IR JŲ ORGANIZACIJOMS. 

GRUNDTVING PROGRAMOS KONTEKSTAS“ teigiama, nors suaugusiųjų švietimas yra 

pripažįstamas esmine ES Mokymosi visą gyvenimą politikos sritimi, Grundtvig programos, 

orientuotos į suaugusiųjų švietimo sektoriau tobulinimą, veiklų poveikis nėra įvertintas. Straipsnyje 

analizuojama Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų teikiama mokymosi nauda 

besimokantiesiems andragogams ir jų organizacijoms. Pasitelkiant elektroninę apklausą atliktas 

tarptautinis kiekybinis tyrimas, kurio duomenimis galima teigti, jog kursai andragogams yra 

naudingi kaupiant žmogiškąjį, identiteto ir socialinį kapitalą, o jų organizacijoms – tobulinant 

mokymo turinį, vadybos strategiją bei didinant bendradarbiavimą Europos lygmenyje. Toks kursų 

poveikis yra žingsnis link ES strateginių tikslų švietimo ir profesinio mokymo srityje 

įgyvendinimo: didinama suaugusiųjų švietimo sistemos kokybė ir veiksmingumas, atvirumas 

platesniam pasauliui bei socialinė sanglauda. Grundtvig profesinio tobulinimosi kursų teikiamos 

naudos įvertinimas leis tikslingiau planuoti tolimesnius politinius instrumentus. 

P. Čepas, M. Miliušienė, A. Gylytė straipsnyje „VERSLININKŲ MOKYMOSI 

PROCESO PROJEKTAVIMAS TĘSTINIAME PROFESINIAME RENGIME“ ypatingą dėmesį 

skiria verslininkų mokymosi proceso projektavimui kuriant savo verslą. Mokymasis tampa vienu iš 

esminių veiksnių, sąlygojančių sėkmę versle, pranašumą konkuruojant ir išliekant rinkoje. Tęstinis 

profesinis mokymasis paremtas modernios visuomenės sąlygomis padeda verslininkams prisitaikyti 

prie sparčiai besikeičiančių aplinkos reikalavimų. Šiame straipsnyje aptariamas verslininkų 

mokymosi proceso projektavimas, apimant pagrindinius tokio mokymosi bruožus bei verslininkų 

mokymosi poreikius. Empirinis tyrimas paremtas tarptautinės komandos darbu. 

D. Martišauskienė straipsnyje „UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR PEDAGOGŲ 

PROFESIONALIZACIJOS ELEMENTAI“ ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų profesionalizacijos 

elementai, tokie kaip veiklos kokybė, yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės pokyčių aplinkos 

koncepcijų, dinamiškų sąvokų, kurių traktavimas laikui bėgant kinta ir priklauso nuo sprendžiamų 

uždavinių specifikos, konteksto bei kokybės objekto tipo. Straipsnyje nagrinėjama problema, jog 

ugdymo įstaigos vadovams ir pedagogams, orientuojantis į veiklos kokybę, kokybės samprata 

tampa ypač aktuali, nes nuo jos priklauso, kaip kokybė - profesionalizacijos elementas - bus 

diegiami įstaigoje, kokia bus kuriama kultūra, kaip tai veiks ugdytinius, kitus darbuotojus. 

Lyderis, lyderystė – tai labai svarbios mūsų laikmečiui sąvokos. T. Petersono 

sparnuota frazė – lyderiai nekuria šalininkų, jie kuria daugiau lyderių – būtų nuoširdus palinkėjimas 

būsimiems mokytojams, patiriantiems tam tikras socialines įtampas savo profesijos lauke. A. 

Skarbalienė , L. Rupšienė straipsnyje „LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS 

LIETUVOS UNIVERSITETŲ PEDAGOGŲ RENGIMO PROGRAMOSE“ analizuoja, kokios 

veiklos ir kaip padeda ugdytis lyderystės kompetencijas universitetinėse pedagogų rengimo 

programose. Tuo tikslu 2011 metais buvo atlikta 385 baigiamųjų kursų studentų, studijuojančių 

universitetinėse pedagogų rengimo programose, apklausa raštu, naudojant specialiai sukurtą 

instrumentą. Tyrimas parodė, kad lyderystės kompetencijos universitetinėse pedagogų rengimo 

programose ugdomos sistemiškai per įvairias veiklas ir atskleidė konkrečių veiklų vaidmenį šiame 

procese. 

J. Sučylaitės straipsnis „TRANSFORMUOJANTIS MOKYMASIS 

BENDRUOMENĖJE: POETIKOS TERAPIJOS PROJEKTŲ ANALIZĖ“ – tai aiški nuoroda į tai, 

8

kad suaugusiųjų švietimo paslaugos yra orientuotos į įvairius vartotojus. Lietuvoje pastaruoju metu 

ypač aktuali emigracijos problema. Emigracija yra susijusi ne tik su ekonominiais sunkumais, bet ir 

su didele įtampa tarpusavio santykiuose, socialinio bendradarbiavimo įgūdžių stoka, nepakankamu 

savęs paties ir savo galimybių vertinimu, pagarbos kitam stoka. Suaugusiųjų švietimas gali vykdyti 

bendruomenių švietimo funkciją, sudaryti prielaidas joms kurtis. Šiame kontekste yra aktualūs 

projektai, įgyvendinantys ne tik ugdymo, bet ir asmenybės psichikos būsenos harmonizavimo, tai 

yra, terapijos tikslus. Poetikos terapijos galimybės plačiai nagrinėtos sergančiųjų šizofrenija ar 

depresija įgalinimo kontekste, mažiau analizuotas poetikos terapijos projektų rengimas sveikiems 

asmenims. Mokslinėje literatūroje pasigendama analizės, kuo naudingas suaugusiems žmonėms 

įsitraukimas į ugdomuosius terapijos projektus, kokių kompetencijų įgyja žmonės juose 

dalyvaudami. Šiame darbe analizuojami 10 metų laikotarpyje vykdyti įvairūs poetikos terapijos 

projektai, skirti pedagogams, neįgaliųjų organizacijų vadovams, silpnaregių ir aklų vaikų tėvams, 

kaimo bendruomenės moterims, siekiama įvertinti jų edukacinę vertę. 

Andragogus praktikus ir mokslininkus, atsakingus už suaugusiųjų švietimą ir 

andragogikos mokslo plėtotę, turėtų dominti ypatinga suaugusiųjų švietimo dalis – senjorų 

švietimas. Bet šiandien, apgailestaudami dėl savo neįžvalgumo, o gal net aplaidumo, 

pragmatiškumo ar materializmo, galime konstatuoti faktą, kad mes neskiriame pakankamai dėmesio 

senyvo, pensinio amžiaus žmonių švietimui, neatliepiame Vydūno raginimo patiems „didėti iš 

vidaus“, o tuo pačiu nepakankamai padedamame tai daryti ir kitiems. Todėl ypač sveikintina E. 

Trečiokienės , G. Gedvilienės , S. Karasevičiūtės publikacija „PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ 

SAVIRAIŠKOS GALIMYBĖS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ GRUNDTVIG 

PROGRAMOJE“ , kurioje aptariamos pagyvenusių žmonių saviraiškos galimybės Grundtvig 

programos projektuose įgyvendintuose įvairiose Lietuvos organizacijose. Analizuojama Grundtvig 

mokymosi partnerystės ir Grundtvig senjorų savanorystės projektų kiekybiniai ir kokybiniai 

aspektai. Lyginamas Grundtvig projektų turinys ir dalyvavimo projektuose prioritetai. 

V. Zuzevičūtė, M. Miliušienė, D. Snieškienė savo straipsnyje „VYRESNIO 

AMŽIAUS SUAUGUSIŲJŲ KONSULTAVIMO DARBINGUMUI ASPEKTAI“ taip pat gilinasi į 

vyresnio amžiaus asmenų švietimą. Siekiant suteikti prasmingas ir produktyvias paslaugas vyresnio 

amžiaus žmonėms labai svarbu nuolatos stebėti bent jau šiuos du kaitos faktorius: (objektyvius) 

pokyčius darbo rinkoje (kuriuos įtakoja mokslo ir technikos vystymasis), ir (subjektyvius) vyresnio 

amžiaus suaugusių asmenų gyvenimo siekius, kurių kaita susijusi su sveikatos būkle, išsilavinimu, 

profesiniu pasirengimu, lytimi bei kitais kintamaisiais. Ši stebėsena pagrindžia senjorų įtraukimo 

reikšmingumą į mokymąsi, kaip geros savigarbos palaikymo ir didinimo, įgūdžių, kurie reikalingi 

įveikiant nuolatinius pokyčius, įgijimo siekiant juos skatinti būti aktyviais visuomenės nariais 

nuolat besikeičiančioje visuomenėje. 

R. Pranskūnienė, L. Rupšienė straipsnyje „NUOBODULIO RATAS“ 

INTERAKTYVIOJOJE MUZIEJINĖJE EDUKACIJOJE skiria daug dėmesio interaktyviam 

sociokultūrinio pobūdžio suaugusiųjų švietimui. Gyvenant sparčiame technologijų vystymosi laiku 

interaktyvumas ir jo taikymas muziejinėje edukacijoje tampa sudėtingu iššūkiu tiek 

muziejininkams, tiek muziejų lankytojams, tačiau išsamesnių interaktyvios muziejinės edukacijos 

tyrimų beveik nėra atlikta. Atsižvelgiant į problemos aktualumą ir naujumą šiame straipsnyje 

siekiama pristatyti „nuobodulio rato“ interaktyviojoje muziejinėje edukacijoje koncepciją. 

“Nuobodulio rato” koncepcija iškilo taikant vis dar retai Lietuvos edukologiniuose tyrimuose 

naudojamą Grindžiamosios teorijos strategiją. 

A. Balčiūnaitienė, J. Daukšytė straipsnyje „SUAUGUSIŲJŲ MOTYVACIJA 

MOKANTIS UŽSIENIO KALBŲ“ teigia, kad užsienio kalbų kompetencijos ugdymas yra vienas 

iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą kontekste. Užsienio kalbos kompetencija yra viena iš 

didžiausių vertybių globalizacijos procese, reikalaujanti išorinės ir vidinės motyvacijos, 

padedančios besimokančiajam siekti savo tikslų. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami tyrimo, 

pravesto Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų 2010 metais, rezultatai. Tyrimas remiasi anglų ir 

rusų kalbų kursų visuomenei, organizuotų 2010 metais, besimokančiųjų apklausos rezultatais. 

Milda Kaminskienė straipsnyje „NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI 

REIKŠMĖ ORGANIZACIJOJE“ akcentuoja, jog kuriant žinių visuomenę ir žiniomis pagrįstą 

konkurencingą ekonomiką, investuojant į aukštąsias technologijas, naujoves versle, vis labiau 

9

suvokiama, kad ne mažiau svarbu investuoti į darbuotojo žinias, mokymą, profesinę 

kompetenciją, gebėjimą prisitaikyti prie kaskart sudėtingesnių darbo rinkos reikalavimų. 

Darbuotojai sugebantys naujai įsisavintas žinias ir įgūdžius kūrybiškai taikyti darbe, gerina 

įmonės veiklos rezultatus, stiprina konkurencingumą. Kvalifikuoti darbuotojai yra vienas 

pagrindinių veiksnių, formuojančių sąlygas sėkmingai kiekvienos įmonės ar organizacijos 

veiklai, veiklos plėtrai, konkurencinio pranašumo įgijimui, įmonės ar organizacijos veiklos 

vizijos ir misijos įgyvendinimui. 

Mokslo žurnalo „Andragogika“ redaktorių kolegija tikisi, kad antrasis šio žurnalo 

numeris susilauks mokslininkų ir praktikų, studentų dėmesio. Dar kartą dėkojame visiems 

autoriams, publikavusiems savo mokslinius tyrimus mūsų žurnale, ir tikimės sulaukti Jūsų naujų, 

įdomių straipsnių. 

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja 

KU TSI Andragogikos katedros vedėja 

Prof.dr. Birutė Jatkauskienė 

10

ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJA ATLIEKAMŲ VAIDMENŲ ASPEKTU 


ANOTACIJA 

Šiandienos andragogų vaidmenys, jų analizė labai aktuali andragogų 

profesionalizacijai, nes Lietuvoje dar nėra įteisinta andragogo pareigybė, tačiau pati veikla 

realiai egzistuoja. Todėl šiame straipsnyje pateikiami ir analizuojami heterogeniniai 

andragogų vaidmenys šiandieninėje besikeičiančioje suaugusiųjų švietimo realybėje, jų reali 

raiška įvairiose kitose suaugusiųjų švietimo veikėjų pareigybėse. 

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: andragogo vaidmenys, andragogas lektorius, 

andragogas analitikas, andragogas organizatorius, andragogas tutorius, andragogas 

konsultantas 

ANDRAGOGUES’ PROFESSIONALIZATION IN THE ASPECT OF PERFORMED 

ROLES 


Summary 

The article reveals and analyzes the heterogenic roles of andragogues in the nowadays 

changing adult education reality. Today we can meet the elements of andragogue’s activities 

in various sectors and social fields: vocational education and training, continuing vocational 

training, professional and social integration, institutions and organisations providing inservice 

training for staff, adult education, various administrative structures, associations, 

leisure clubs, health education, social work, colleges, universities, institutions that are dealing 

with informally or non-formally acquired learning outcomes validation, providing counselling 

or information services, etc. 

Thus, the andragogue’s profession is not legitimized yet and there is no 

andragogue’s position, we have to discuss the roles that are really performed and their 

expression in other positions. 

The article consists of two chapters. The Chapter One analyzes various roles 

realized by andragogue: andragogue lecturer, organizer, analyst, counsellor, and tutor. There 

are efforts based on scientific literature analysis and praxeological andragogues’ activities 

investigations in order to justify the roles performed by andragogue. 

The Chapter Two is dedicated to the real expression of the andragogue’s performance 

roles in different positions of adult education actor. It is assumed that this factor makes 

andragogues’ professionalization more difficult, there is a need to legitimize the profession. 

11

INDIVIDUALIŲ IR KOLEKTYVINIŲ KOMPETENCIJŲ DERINIMAS 

SOCIALINĖS IDENTIFIKACIJOS KONFIGŪRACIJŲ ASPEKTU 


ANOTACIJA 

Straipsnyje analizuojamas SŠI darbuotojų individualių ir kolektyvinių kompetencijų 

derinimas, jį siejant su socialinės identifikacijos konfigūracijomis ir tuo pačiu su andragogų 

dualiniu profesinio identiteto pobūdžiu. Autorės pateikia teorines reiškinio (individualių ir 

kolektyvinių kompetencijų derinimo) įžvalgas bei pristato atlikto empirinio tyrimo rezultataus 

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: andragogai, individualios, kolektyvinės kompetencijos, socialinė 

identifikacija, identitetas. 

COORDINATION OF THE INDIVIDUAL AND COLLECTIVE 

COMPETENCIES IN THE ASPECT OF SOCIAL IDENTIFICATION 

CONFUGURATION 


Summary 

Nowadays organizations appreciate team work, team‘s capacity to identify and 

solve activities problems, adapt to the various social, political, economical changes, assess 

and manage complex situations of professional performance. Thus, there is an aspiration not 

only to develop and manage individual and collective competencies, but also to pay attention 

towards their coordination in order to solve or avoid so called „conflict of modern identity 

when combining two different categories – community/ identity. 

Combining of individual and community competencies is still very problematic 

not only in Lithuania, but also in other countries and their organizations because there are 

questions of personal identity, social identification that acquire deep analysis. This has 

presupposed the research scientific problem: what is the expression of staff members’ 

individual and community competencies’ combination in adult education organizations in the 

aspect of social identification configuration? 

The research object: coordination of individual and community competencies. 

The article consists of two chapters. In the Chapter One there are presented 

theoretical insights that allow analyzing and justifying the phenomenon of the individual and 

collective competencies coordination. 

12

The Chapter Two is dedicated to the presentation and discussion about the 

qualitative research results among 13 adult education institutions. 

Summarising the study we may state that it allows comparing various 

identification dynamics of andragogues (carrying out different duties as there isn’t a position 

of an andragogue yet), administration staff and technical staff in adult education institutions 

(AEI). 

The main conclusion: to guarantee the harmony of individual and collective 

competencies, there should be taken some initiative and actions. Firstly, that should be said 

about the leadership of the institution or organization. But in AEI or any other organization 

the andragogue dealing with the human resources could be a manager of the changes 

mentioned above (in the study case – to safeguard the competencies’ dimensions harmony, 

develop new identity form). Thus, he (she) should notice the identification process, 

identification configurations of the organization members to guarantee the individuals’ 

integration into an organization, strengthen communication among the organization group 

members, the forms of their identity, combine their individual and collective competencies 

and - at the same time – eliminate the conflict between individual and social identity of staff 

member’s. 

KAS YRA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO VEIKĖJAI IR KODĖL JIE TURI BŪTI 

PROFESIONALAI? 


ANOTACIJA 

Straipsnyje nagrinėjamas suaugusiųjų švietimo veikėjai ir suaugusiųjų švietimo profesionalų, 

ir kitų suaugusiųjų švietimo veikėjų kompetencijų ryšys. Paprastai išskiriamos trys 

suaugusiųjų švietimo veikėjų tipai: profesionalai (patys suaugusiųjų švietėjai), suaugusiųjų 

mokymo teikėjai (įstaigos ir organizacijos) ir darbdaviai. Analizė atskleidžia, kad veikėjų 

ratas yra žymiai platesnis ir apima kultūros, švietimo, socialinės srities, veiklos pasaulio ir 

kitų sričių atstovus. Ryšiai su šiais veikėjais reikalauja išplėsti andragogų vadybines 

kompetencijas į tokias sritis kaip komunikacija ir viešieji ryšiai, viešosios politikos anlizė ir 

lobizmas ir kitos. Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtrai labai svarbu, kad kiti veikėjai turėtų 

reikalingas andragogines kompetencijas, susijusias su saugusiųjų švietimo būtinybės, jo 

organizavimo ir finansavimo supratimu. Atsakomybė už kitų veikėjų “andragoginę 

profesionalizaciją” yra andragogų profesionalų atsakomybė. 

RAKTINIAI ŽODŽIAI: suaugusiųjų švietimas, andragogai, andragogų kompetencijos, 

veikėjai, veikėjų andragoginės kompetencijos. 

13

WHAT IS AN ADULT EDUCATIONIST AND WHY THEY NEED TO BE 

PROFESSIONAL? 


Summary 

Usually three types of agents (stakeholders) are associated with adult education: 

professionals, employers and training providers. Analysis shows that division of adult 

education actors into three abovementioned categories is too limited. Adult education 

professionals and adult education has relations with much bigger number of agents 

(stakeholders) including representatives from culture, social, education spheres and business 

world and others. Relationships with those agents requite expansion of adult education 

professionals’ managerial competences such as public relations and communication, public 

policy analysis and lobbying and others. It is very important for the development of adult 

education system that other agents have necessary understanding about necessity of adult 

education, of its functioning and of its financing. Responsibility for andragogical 

“professionalization” of other agents lies on adult education professionals. 

KEYWORDS: agents, stakeholders, andragogy, competences. 

ANDRAGOGO ASMENINIO EFEKTYVUMO PLĖTOJIMO ASPEKTAI 


ANOTACIJA 

Straipsnyje analizuojamas andragogo asmeninis efektyvumas, kuris plėtojamas 

andragoginėje veikloje. Akcentuojama, jog mokslinėje literatūroje asmeninio efektyvumo 

samprata nėra vienodai interpretuojama, dažnai prilyginama asmeniniam tobulėjimui, savo 

asmenybės ir jos galių realizavimui veikloje, kur andragogas gali atskleisti savo unikalumą, 

savitumą, gebėjimus, vertybes, parodyti savo asmens poziciją įvairiose situacijoje, kurti 

tarpasmeninius santykius. Dėl skirtingai analizuojamos asmeninio efektyvumo sampratos, 

išskiriami ne tie patys asmeninį efektyvumą plėtojantys aspektai. Atliktas tyrimas išryškino 

būsimųjų andragogų požiūrį į asmeninį efektyvumą plėtojančius aspektus, kurie andragogui 

padeda aktyviai veikti, save realizuoti kaip asmenybę, konstruktyviai bendraujant su 

besimokančiaisiais. 

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: andragogas, andragoginė veikla, autentiškumas, asmeninis 

efektyvumas. 

THE DEVELOPMENT ASPECTS OF ANDRAGOGUE’S PERSONAL 

EFFECTIVENESS 


14

S u m m a r y 

This article analyzes the development aspects of andragogue’s personal effectiveness in the 

andragogical activities. Many of the Lithuanian and foreign scientists (Thompson, 2009; 

Juozaitis, 2008; Folley, 2007, Knowles et al., 2007, etc.) equate personal effectiveness 

development with self-realization activities. It is noted that in the scientific literature 

(Thompson, 2009; Starr, 2009; Longworth, 2007; Anužienė, 2006; Teresevičienė et al., 2006, 

Collins, 2000, etc.) andragogue’s personal effictiveness is related to the profession, which he 

can express their uniqueness, identities, skills, values, and show their personal position in 

different situations, which ensures the realization of the activities of his personality, makes 

learning and improvement. Many of these authors, in different ways to analyze the concept of 

personal effectiveness, his expression activity, releases at the same developments in aspects of 

personal effectiveness. Therefore, this article relevant to answer the questions: What aspects 

of developing andragog personal effectiveness? 

Subject of the article: Andragogue’s personal effectiveness and development aspects. 

Aim of the article: to make analysis of development aspects of andragogue’s personal 

effectiveness. 

Goals: 

• to make analysis of the concept andragogue‘s personal effectiveness and development 

aspects of the andragogical activities; 

• to explore approach of future andragogues towards the development aspects of personal 

effectiveness at studies of Andragogy in CSI of Klaipėda University. 

Methods: A theoretical analysis, questionnaire survey. 

Theoretical and empirical analysis of the article revealed that personal effectiveness is 

understood as andragogical activities participants (andragog and student) will aim to increase 

their potential for personal qualities, skills, values, learning the use of all external and internal 

factors: interpersonal relations, environment, incentives, needs, etc. 

Andragogue’s personal effectiveness in developing the following aspects: personal 

authenticity, the disclosure of personal traits, distinctive language vocabulary, values, beliefs 

system, self-realization of the activities of power, which is presented through the knowledge 

and experience of the relationship, reflected in interpersonal relationships. 

Data analysis shows that a respondent from the perception of the concept of personal 

effectiveness, but it decomposes into separate components of personal effectiveness. This 

suggests that the concept of field personal efficiency is not yet well established and 

understood in different ways. 

Almost half of respondents believe that andragogue’s personal effectiveness helps develop 

problem of non-standard learning situations or even in conflict situations. This shows that 

15

they appear awkward situation yourself. This indicates that also has the ability to learn to 

function effectively as productive, cooperating and supportive learning environment. Thus, 

andragogical activities must be challenged, it is, learning situation is not very easy. Then 

andragogue’s personal performance as experienced by a conscious and effective response to 

the challenge and ensure that the development of personal effectiveness. 

Data analysis grounded expression of andragogue’s individual efficiency in andragogical 

activities. Respondents singled out relevant aspects of andragogical activities 

(communication, cooperation, personal development, striving for lifelong learning), 

increasing his personal effectiveness. They also confirmed findings of theoretical analysis 

about possibility for andragogue to make an impact upon himself in above interaction, to take 

advantage in self-realization, when constructively communicating with learners, to properly 

and precisely impart his knowledge, express his sensations and behaviour. He is able to do 

that, when he is purposefully involved in self-education, when he is able to control his own 

learning and analyze his own activities. In that way he becomes personal effectiveness in 

andragogical activities. 

KEY WORDS: andragogue, andragogical activities, authenticity, personal effectiveness 

ANDRAGOGO REALIZAVIMO VEIKLOS SRITIS: YPATUMŲ TYRIMAS 

DIDAKTIKOS ASPEKTU 


ANOTACIJA 

Straipsnyje analizuojama viena iš andragogo profesinės veiklos sričių – realizavimo 

veikla didaktikos aspektu. Atskleidžiamos andragogo kaip dėstytojo realizavimo veiklos 

sritys, funkcijos, kompetencijos, priemonės, strategijos, būdai, metodai ir kt. Pristatomi 

tyrimo rezultatai: universitetų studentų ir dėstytojų požiūriai į andragogo realizavimo veiklos 

sritį ir jos taikymo ypatumus didaktikos aspektu. Mokslinės literatūros ir empirinių duomenų 

analizės pagrindu išskiriami pagrindiniai andragogo realizavimo veiklos srities ypatumai 

didaktikos aspektu. Pateikiama rekomendacijų universiteto dėstytojams ir studentams, 

siekiant efektyvinti ir tobulinti andragoginę realizavimo veiklą didaktikos aspektu. 

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: andragogas dėstytojas, realizavimo veiklos sritis, didaktika, 

ypatumai. 

THE FIELD OF REALIZATION OF ANDRAGOGUES ACTIVITY: THE 

RESEARCH PECULIARITIES FROM THE ASPECT OF DIDACTICS 


Summary 

16

One of andragogues professional activities is the realization activity, including adult 

education process and the situation analysis, implementation of learning strategies, 

andragogical principles, effective didactic forms, methods, techniques, tools selection and 

application of critical thinking, the management of heterogeneity. This activity is closely 

associated with the education field in adult educators' functions that are characteristic to ones 

professional activities. As andragogues realization activity is especially relevant today, with 

alteration of its functions, when training becomes a change - learner's skills and education 

development requires expertise in every step of andragogues didactic activities. By today 

andragogues realization activity peculiarities in the aspect of didactics is not yet revealled, all 

this implies a hypothesis: what peculiarities are inherent to andragogues realization activity 

field and how this is manifested from the point of didactics? 

The object of the research – the field of andragogues activity realization. 

The purpose of the research – analyse theoretically and reason empirically 

andragogues realization activity features from didactic point of view. 

The tasks of the research: 1) to analyse andragogues realization activity and its 

application from the didactic aspect and from the aspects of andragogues functions and 

competences; 2) to reveal the respondents views on the andragogues realization activity field, 

its peculiarities from the point of didactics. 

The research methods: the analysis of scientific sources, the analysis of scientific 

sources, empirical data analysis (SPSS statistical software). 

In January-March of 2011 accomplished research has been made, which by the 

convenient selection methods interogation at Klaipėda University Continuous Study Institute, 

Klaipėda, Šiauliai and Mykolas Riomeris Universities 245 students and 80 lecturers have 

been questioned. The study found, that andragogues realization activity field from the aspect 

of didactics - the direct in-class work with the adult learners – one of the most competence 

and professionalism requiring intensive andragogues activity fields. The lecturers perform the 

same realization activity functions as andragogue, however it became known, that in 

Lithuania it has not yet been unaminously agreed on adragogues activity, functions, roles, 

competencies, thus, it is not surprising that for those in educational system, working at the 

Universities, there are still uncertainties, outstanding issue for the andragogues professional 

activity concreteness, in particular as the study reveals, - in realization activity from the 

aspect of didactics. The main andragogues realization activity peculiarity the ability to 

construct learning situations through the whole process so, that the necessary sources reach 

the learner in due time, in the most effective and acceptable form, which shall be suitable and 

preferred by the learners, and what is the most important- answer the learners needs and 

expectations. According to the opinion of the questioned students, this shall take the form of 

discussions, group learning methods, problem solving cases, sharing experience and 

17

eflection, mutual understanding and mutual help. Different roles require different 

performance competencies, however they are not constant, so the lecturer shall follow ones 

competences level and master them. The study results revealed that it is more actual for 

younger age students that the lecturer has mastered the organization of adult learning, with 

respect to group heterogeneity, size, the selection of interesting and effective methods, 

didactic, consultancy competences, and the elder age learners prefer the lecturer‘s 

communication, assistance competences. The study of scientific literature and the research 

data analysis made it possible to accentuate the main andragogues realization activity 

peculiarities from the aspect of didactics: knowledge of adult learners needs, aims, 

psychological characteristics; studentens experience and subject(s) based implementation of 

didactic strategies; development of personal, social, didactic competences; continuous 

improvement and refreshment; activation of students‘ critical thinking; management of 

heterogeneity; aspirations together with an adult learner of mutual help, understanding and 

cooperation. For the increase of efficiency and improvement of andragogues activities from 

didactic aspect, the following is recommended for University lecturers: 1) pay attention not 

only to professional training, but also to the regular education, the expansion of adult learners 

psychology and cognitive needs, create a set of andragogical didactic methods, which would 

allow to model them flexibilly, to vary, while responding to students' expectations, improving 

the quality of training and the teaching process; 2) assess and respond to the adult lecturer 

personal requirements for social development, in the context of the learners expectations, try 

to develop tolerance, responsibility, empathy and flexibility to develop a friendly cooperative 

atmosphere and supportive learning environment; 3) continuously self educate and foster 

professional ethics, conceptual thinking skills, ability to see the reality change, discern the 

trends, evaluate them, link training content to learners' goals, recognizing the significant 

importance of the didactic methods that encourage the students critical thinking and reflexive 

activity; 4) critically assess own competence and professionalism, and focus on areas for 

improvement; 5) develop not only theoretical or practical, but also social students 

competences and encourage their evolution, which shall express in new forms of 

communication and cooperation in connection with new thinking and human relations 

techniques; 6) given to adult personality, heterogeneity, learning needs and situation, select 

and apply optimal andragogical interaction tools and techniques to stimulate the activity of 

learning, motivation, self-learning. Increase of the learnng process efficiency and facilitating 

the activities of didactic teaching, university students are encouraged to: actively, working 

together with teachers, participate in the learning process of organizing, developing, 

explicating their goals, expectations, needs, support selection of didactic methods, tools, 

techniques and so on. 

KEY WORDS: andragogue lecturer, realization activity field, didactics, peculiarities. 

18

ANDRAGOGŲ MOKYMOSI MOKYTIS KOMPETENCIJOS RAIŠKA 

Vilija Lukošūnienė, Marijona Barkauskaitė, 

ANOTACIJA 

Straipsnyje nagrinėjama andragogų gebėjimų mokytis tema: apžvelgiama mokymosi 

mokytis kompetencijos reikšmė andragogo profesionalumui tobulinti, tyrimo rezultatais 

pagrindžiant andragogų mokymosi mokytis raiškos tendencijas. Tyrimu nustatyta, kaip 

andragogai vertina mokymosi mokytis kompetencijos visumą sudarančius gebėjimus ir 

išreiškia poreikį mokymosi mokytis kompetencijai gilinti. 

RAKTINIAI ŽODŽIAI: mokymasis visą gyvenimą, mokymosi mokytis kompetencija, 

andragogas.. 

EXPRESSION OF LEARNING TO LEARN COMPETENCE OF ADULT 

EDUCATORS 

Vilija Lukošūnienė, Marijona Barkauskaitė 

Summary 

The article examines the topic of learning abilities of adult educators: it reviews the 

importance of learning to learn competence for improvement of professionalism of adult 

educators providing the findings of survey of expression of learning to learn competence of 

adult educators. Survey shows how adult educators value the range of skills comprising the 

entirety of learning to learn competence and how they express the motivation to deepen the 

competence of learning to learn. 

Analysis of literature and documents reveals that learning to learn competence is 

important characteristic of perfection of adult educators. Learning to learn can help adult 

educator more effectively master new skills necessary for implementing new objectives 

(consulting, coaching, empowering) for accepting novelties of education system 

implementation of which can stimulate changes in adult education. Learning to learn can be 

one of conditions for successful improvement of professional development under condition 

that the adult educator will reflectively understand his/her abilities and will utilise them for 

learning. 

Results of empirical analysis show that adult educators value their learning to learn 

competence high. It shows their self-confidence associating it with learning motivation and 

application of knowledge. 

Ability to learn adult educators associate with ability to collect, process, memorise and 

recall effectively information with ability to plan activities and to use knowledge and skills 

for different activities. Ability to learn reinforces understanding about specific things 

19

(strategies) which can be applied for effective learning, for understanding how to self 

motivate and for gaining confidence in success. 

Survey shows time management skills which should be mostly developed which were 

presented in survey by statements: I am able to carry out the strategies I set out to do in order 

to change whatever has prevented me from meeting my deadlines; I am able to use my 

timetable (diary) to remember, organize and plan my activities; I am able to develop and 

produce timelines to indentify when each task begins and ends and take into account their 

deadlines; I am able to organize my time so I can do what I want without interferences: when 

I finish studying I can relax without think of my studies; when I’m studying I don’t want my 

family to interrupt me; I am able to determinate how I waste time when I tackle tasks that do 

not motivate me or demand a lot of effort in order to find ways to get through them. 

Understanding topicality of learning to learn for results of learning adult educators 

expressed wish to increase their learning to learn competence in special courses. As the 

priority topics for learning skills development they mention development of memory, 

methods of effective memorising and recalling information, information analysis skills and 

techniques of relaxation. 

KEY WORDS: life-long learning, learning to learn competence, adult educator 

ANDRAGOGO TINKLAVEIKOS TEORINĖS ĮŽVALGOS 


ANOTACIJA 

Straipsnyje pateikiamos ir analizuojamos andragogo tinklaveikos teorinės įžvalgos: 

tinklaveikos samprata, esmė, charakteristikos, įvertinant andragogo vaidmenį besikeičiančioje 

visuomenėje, pereinant iš industrinės į tinklaveikos visuomenę. Išskiriami andragogo 

tinklaveikai būdingi veiksniai, teikiant suaugusiam besimokančiajam paramą, pagalbą, 

žvelgiant į suaugusiųjų švietimo kaitos perspektyvas, įvertinant, kad ateityje daugės tinklinių 

iniciatyvų, kis andragogo vaidmuo, plėsis virtuali komunikacija bei mokymasis įvairiose 

aplinkose bus grindžiamas bendradarbiavimu tinkluose. Straipsnyje pateikiama tolimesnio 

tyrimo perspektyva, empiriškai pagrindžiant andragogo tinklaveikos veiksnius pagalbos ir 

paramos besimokančiajam srityje, laiduojant sėkmingą jo veiklą. 

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: tinklaveika, andragogas, tinklas, tinklaveikos visuomenė, 

socialinis kapitalas. 

THEORETICAL INSIGHTS INTO ANDRAGOGUES’ NETWORKING 


Summary 

The article highlights that the characteristics of social networking may be expressed in the 

andragogues’ activities, thus the extent of andragogue’s participation in networking could 

20

indicate professionalism revealing his (her) capacity to develop a social capital. There is 

the issue analyzed that institutional networks in the field of education are understood to be 

a specific co-operation by several organizations designed to achieve joint objectives and 

added value for the individual participants. Personal networks are an organizational 

answer to the complexity of needs of andragogues - professionals. The experts make 

technical knowledge available to one another and promote the transfer of know-how and 

advances in decision making and responsibility. There is no scientific research found on 

the subject mentioned above, thus we arise the problematic question: what factors of 

networking within andragogues’ professional group determine their excellence. The 

article object: andragogue and networking. The aim of the article: to justify theoretically 

the essence of the andragogues’ networking concept, main characteristics, factors that 

ensure successful activities and envisage the prospect of the further research. The article 

consists of five chapters defining mainly: 1) the networking concept and main 

characteristics, 2) the andragogue’s role in changing society: transition from the industry 

to the networking society, 3) andragogue and social capital development, 4) the 

challenging complexity of life long learning phenomena, 5) prospective research on the 

andragogue’s networking factors that ensure success in the sphere of support/help in adult 

learning. 

EDUKOLOGIJOS MOKSLININKO ĮVAIZDŽIO DIMENSIJOS IR VEIKLOS 

TOBULINIMO GAIRĖS 


ANOTACIJA 

Vienų ar kitų mokslo sričių ir krypčių įvaizdis skirtinguose diskursuose — akademiniame, 

politiniame, žiniasklaidos, tarpasmeniniame ir kt. yra aptariamas nuolat. Diskusijos apie 

mokslo sričių prestižą vyksta renkantis būsimą specialybę, siekiant įsidarbinti baigus 

universitetą, vertinant mokslo pažangą, skiriant finansavimą atskiroms mokslo sritims, 

skirstant stipendijas, formuojant šalies mokslo prioritetines sritis. Šiame straipsnyje 

pristatomas tyrimas, kuriuo siekta atsakyti į probleminį klausimą: Kaip edukologijos 

mokslininko įvaizdį vertina skirtingų mokslo sričių kolegos ir studentai? Tyrimo objektas: 

edukologijos mokslininko įvaizdžio vertinimas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros 

šaltinių ir dokumentų analizė, anketinė apklausa, pusiau struktūruotas interviu. 

Pagrindiniai žodžiai: įvaizdis, edukologijos mokslininkas, dimensijos. 

EDUCATION SCIENTIFIC DIMENSION OF THE IMAGE AND BUSINESS 

IMPROVEMENT GUIDELINES 


Summary 

21

The image of different research fields is being constantly discussed in a variety of discourses. 

Image has an important role in choosing profession, that is, studies for professions. Also, 

image is an important factor for establishing practices and priorities of both regional and 

international research trends. Researcher’s image is being discussed for some time, however, 

researcher‘s in education image is a new theme. Education science has been discussed as a 

separate field from pedagogy just during the last two decades, therefore, researcher‘s in 

education science image is still at focus. In this paper a part of study results are presented. 

Only qualitative data is presented here. 

Key words: image, researcher in education, dimensions. 

ADULT LEARNING WITHIN AN ORGANIZATION AS AN ELEMENT OF 

PROFESSIONALIZATION 


ANOTATION 

In modern societies, knowledge has become one of the most important conditions for 

increasingly valued personal realization. This is particularly evident in the recent decades, 

significant changes in management emphasize the quality of managing, organizational 

behavior and culture, work efficiency, technological developments and competition. Rapid 

technological and political changes caused a natural need for people to learn. Organizers of 

business in various countries have started to develop a new network of learning in all sorts of 

environments at all stages of human’s life. 

Key words : learning organization, adult learning, professionalization. 

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS ORGANIZACIJOJE KAIP 

PROFESIONALIZACIJOS ELEMENTAS 


Santrauka 

Šiuolaikinėje visuomenėje žinios tampa vis didesne vertybe ir asmens 

realizavimosi sąlyga. Tai ypač ryšku pastaraisiais dešimtmečiais esminiams pokyčiams 

vykstant vadyboje, kada akcentuojama kokybės vadyba, organizacinė elgsena ir kultūra, 

darbo efektyvumas, technologinė sparta ir konkurencija. Spartūs globaliniai, technologiniai ir 

darbo pobūdžio pasikeitimai kelia natūralų poreikį žmonėms nuolat mokytis. Įvairių šalių 

švietimo ir verslo organizatoriai kelia sau uždavinius efektyviam mokymosi galimybių tinklo 

sudarymui visoje šiuolaikinį žmogų supančioje aplinkoje, įvairiais jo gyvenimo tarpsniais. 

Straipsnyje išsamiai aptariama aktuali vadybos ir andragogikos tema – suaugusiųjų 

mokymasis besimokančioje organizacijoje. Nagrinėjamas įvairių mokslininkų požiūris į 

22

suaugusiųjų mokymąsi, aptariamos suaugusiųjų mokymosi formos ir metodai. Taip pat 

akcentuojama, kad mokymasis organizacijoje tampa pagrindiniu profesionalizacijos elementu. 

Analizuojami besimokančios organizacijos bruožai ir kuo tokia organizacija 

skiriasi nuo nesimokančios organizacijos. Aptariami beismokančios organizacijos pranašumai 

laisvosios rinkos sąlygomis. Analizuojama, kokia nauda organizacijai ir darbuotojui iš 

mokymosi, kiek tai atsiliepia oranizacijos veiklos efektyvumui, darbo kokybei. Nagrinėjamas 

mokymosi aplinkos kūrimas, taip pat aptariami ir suaugusiųjų ugdymo ir mokymo ypatybės ir 

metodai. 

Pristatomas empirinis tyrimas, kuriuo metu buvo apklausta 60 respondentų. 

Analizuojamas andragogų požiūris į nuolatinį mokymąsi, kokios mokymosi formos 

naudingiausios ir priimtiniausios.Taip pat pristatomas respondentų požiūris į mokymosi 

galimybes bei darbdavių požiūris į besimokančius darbuotojus. Straipsnyje apibendrinama 

teorija ir empiriniai duomenys, kurie leidžia teorijoje besimokančiai organizacijai 

priskiriamus bruožus įvertinti praktiniame pritaikyme. 

Raktiniai žodžiai: besimokanti organizacija, suaugusiųjų mokymas, profesionalizacija. 

BESIMOKANČIŲ ORGANIZACIJŲ TAPSMO RIBOS 

Jurgita Laurėnaitė, Vaidutis Laurėnas 

ANOTACIJA 

Straipsnyje nagrinėjamas besimokančių organizacijų tapsmo problemos, du 

besimokančių organizacijų tapsmo ribų atvejai: žinių gausinimo jų dalijimosi būdu 

ribos ir horizontalios valdymo struktūros taikymo ribos. Tokiu būdu nubrėžiama 

skirtis tarp besimokančių organizacijų tapsmo ilgainiui pašalinamų kliūčių ir 

besimokančioms organizacijoms imanentiškai būdingų, permanentiškai iškylančių ir 

todėl neįveikiamų ribų. Teigiama, kad ribų atpažinimas yra lemiama besimokančios 

organizacijos tapsmo sąlyga. 

RAKTAŽODŽIAI: besimokanti organizacija, horizontali valdymo struktūra; 

organizacinis mokymasis, ribų ir kliūčių skirtis, dalijimasis žiniomis, žinių 

valdymas. 

LIMITS OF BECOMING LEARNING ORGANIZATION 

Jurgita Laurėnaitė, Vaidutis Laurėnas 

Summary 

The article highlights that becoming a learning organization could be connected not only with 

perspectives of productivity or competitiveness, but also with limits. There is defined a 

difference between the obstacles that could be eventually removed in becoming a learning 

organization and learning organizations’ actually overwhelming limits that are immanencely 

typical for them. The research demonstrates that those substantial limits of becoming a 

learning organization, such as rational level of knowledge sharing or unifying vertical 

23

management structure, are neither accidental, nor temporary, but have permanent nature. 

There are limits having forms that are consistently reproduced in permanent interactions: 

individual learning and organizational learning; horizontal management and vertical 

management. Thus, it makes sense to refuse the usual idea that problematic co-existence of 

individual and organized learning, knowledge sharing and non-sharing, horizontal and vertical 

management, decentralization and centralization is a temporal one. Contrary to popular belief, 

there is not stated that limits of becoming a learning organization could be once and for all 

removed. They could be removed only for a certain period, thus “circumvented”. Such a 

“circumvention” of limits is possible when the sides of interactions mentioned above: 

organized learning and individual learning, horizontal management and vertical management 

complement each other and, in contrary - becoming a learning organization hangs when the 

sides of interaction deny each other a priori. 

PROFESINIO TOBULINIMOSI KURSŲ NAUDA ANDRAGOGAMS IR JŲ 

ORGANIZACIJOMS. GRUNDTVING PROGRAMOS KONTEKSTAS. 


ANOTACIJA 

Nors suaugusiųjų švietimas yra pripažįstamas esmine ES Mokymosi visą gyvenimą 

politikos sritimi, Grundtvig programos, orientuotos į suaugusiųjų švietimo sektoriau 

tobulinimą, veiklų poveikis nėra įvertintas. Straipsnyje analizuojama Grundtvig programos 

profesinio tobulinimosi kursų teikiama mokymosi nauda besimokantiesiems andragogams ir 

jų organizacijoms. Pasitelkiant elektroninę apklausą atliktas tarptautinis kiekybinis tyrimas, 

kurio duomenimis galima teigti, jog kursai andragogams yra naudingi kaupiant žmogiškąjį, 

identiteto ir socialinį kapitalą, o jų organizacijoms – tobulinant mokymo turinį, vadybos 

strategiją bei didinant bendradarbiavimą Europos lygmenyje. Toks kursų poveikis yra 

žingsnis link ES strateginių tikslų švietimo ir profesinio mokymo srityje įgyvendinimo: 

didinama suaugusiųjų švietimo sistemos kokybė ir veiksmingumas, atvirumas platesniam 

pasauliui bei socialinė sanglauda. Grundtvig profesinio tobulinimosi kursų teikiamos naudos 

įvertinimas leis tikslingiau planuoti tolimesnius politinius instrumentus. 

RAKTINIAI ŽODŽIAI: mokymosi nauda, andragogų profesinis tobulinimasis, mokymasis 

visą gyvenimą, Grundtvig programa. 

THE BENEFITS OF IN-SERVICE TRAINING COURSES FOR ANDRAGOGUES 

AND THEIR ORGANISATIONS. THE CONTEXT OF GRUNDTVIG PROGRAMME 


24

Summary 

Adult education is considered to be the core area of the EU lifelong learning policy. 

Grundtvig Programme, a sectoral part of the Lifelong Learning Programme is a European 

Commission instrument aimed at the development of adult education sector. However, the 

effect of its actions haven’t been thoroughly examined. The learning benefits of Grundtvig inservice 

training courses are analysed in this article measuring the perceived learning benefits 

at individual and organisation level by the course beneficiaries - adult educators. A crosssectional 

online survey has been conducted in 31 countries of the EU. The results show that 

the courses make the identity, human and social capital of the adult educators grow by 

strengthening the identity, self confidence and social interactions, strongly developing the 

professional competence and consciousness, widening the social network and inspiring to take 

action in individual, national or international level, yet the reported socioeconomic advantages 

at individual level are low. The benefits are also smaller at the organizational level. The 

courses stimulate the development of curriculum, management strategies and international 

cooperation. These effects of Grundtvig in-service training courses are in line with European 

strategic framework of co-operation in the fields of education and training. The 

professionalisation of adult educators, the development of curriculum and management 

strategies of the organizations (e.g. implementing a Quality Assurance strategy, programmes 

for validating non-formal learning) improve the quality and effectiveness of the education and 

training systems. The intercultural awareness, openness and citizenship develope equity and 

social cohesion. The international cooperation at individual and organizational level make the 

EU education and training systems open to the wider world. The research gives better 

understanding of the effects of Grundtvig in-service training courses for adult education 

sector and gives grounds for further planning of programmes for implementing the European 

strategic framework of co-operation in the fields of education and training. 

VERSLININKŲ MOKYMOSI PROCESO PROJEKTAVIMAS TĘSTINIAME 

PROFESINIAME RENGIME 

Paulius Čepas, Monika Miliušienė Agnė Gylytė 

ANOTACIJA 

Vis didėjantis dėmesys skiriamas verslininkystei ir jos teikiamai naudai šalies ekonomikai 

lemia atsiradusį didesnį poreikį analizuoti verslininkų tęstinio profesinio mokymosi procesą 

bei mokymosi poreikius. Ypatingas dėmesys yra skiriamas verslininkų mokymosi proceso 

projektavimui kuriant savo verslą. Mokymasis tampa vienu iš esminių veiksnių, sąlygojančių 

sėkmę versle, pranašumą konkuruojant ir išliekant rinkoje. Tęstinis profesinis mokymasis 

paremtas modernios visuomenės sąlygomis padeda veslininkams prisitaikyti prie sparčiai 

besikeičiančių aplinkos reikalavimų. Šiame straipsnyje bus aptariamas verslininkų mokymosi 

25

proceso projektavimas, apimant pagrindinius tokio mokymosi bruožus bei verslininkų 

mokymosi poreikius. Empirinis tyrimas paremtas tarptautinės komandos darbu, vykdant 

Leonardo da Vinči projektą EU-CEC („Verslumo kompeencijų sertifikavimas“, Nr. 2009-1- 

GR1-LEO 05-01846) 

Raktiniai žodžiai: verslininkystė, mokymosi poreikiai, tęstinis profesinis mokymas 

DESIGNING OF ENTERPRENEURS‘ LEARNING PROCESS IN CONTINUOUS 

VOCATIONAL TRAINING 

Paulius Čepas, Monika Miliušienė, Agnė Gylytė 

Summary 

The increased interest in entrepreneurship and its benefits to the national economy has 

resulted recent researches about entrepreneurs’ continuing learning and the analysis of 

entrepreneurs’ learning needs. Particular consideration is paid to the design of entrepreneurs’ 

learning process while establishing and developing their own company. In this way learning 

becomes one of the factors which determines the success of business, effective competition 

and the survival in the market. Continuing vocational training is based on modern society 

conditions and helps entrepreneurs to adapt to the rapidly changing environment. This article 

will discuss the design of the entrepreneurs learning process including entrepreneurs’ learning 

features in continuing vocational training and the learning needs of entrepreneurs. The 

empirical survay is based on the international team work within the activities in the LdV 

project EU-CEC („Certificate of Entrepreneurship Competencies“, Nr. 2009-1-GR1-LEO 05- 

01846). 

KEYWORDS: entrepreneurship, countinous learning, learning needs, professional 

development training. 

UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR PEDAGOGŲ PROFESIONALIZACIJOS 

ELEMENTAI 


ANOTACIJA 

Straipsnyje pateikiamos teorinės žinios apie ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų 

profesionalizacijos elementus, tokius kaip vadovų ir pedagogų veiklos kokybę apibūdinantys 

bruožai. Akcentuojama ir tai, kad Lietuva, orientuodamasi į Europos Sąjungos švietimo 

politiką, nukreiptą į visapusišką kokybišką vaiko ugdymą, edukacinių, socialinių paslaugų 

integravimą siekia institucijos ir veiklos kokybės. Šis tikslas grindžiamas naujo visuomenės 

mąstymo formavimu, jog vaiko ugdymas daro didelę įtaką vėlesniems vaikų ir jaunuolių 

akademiniams pasiekimams ir socialinės adaptacijos gebėjimams, būtiniems konkurencingoje 

26

ir žiniomis grindžiamoje visuomenėje. Straipsnyje pateikiama, jog ugdymo įstaigų vadovų ir 

pedagogų profesionalizacijos elementai, tokie kaip veiklos kokybė, yra vieni reikšmingiausių 

šiuolaikinės pokyčių aplinkos koncepcijų, dinamiškų sąvokų, kurių traktavimas laikui bėgant 

kinta ir priklauso nuo sprendžiamų uždavinių specifikos, konteksto bei kokybės objekto tipo. 

Straipsnyje nagrinėjama problema, jog ugdymo įstaigos vadovams ir pedagogams 

orientuojantis į veiklos kokybę, kokybės samprata tampa ypač aktuali, nes nuo jos priklauso, 

kaip kokybės bei profesionalizacijos elementai bus diegiami įstaigoje, kokia bus kuriama 

kultūra, kaip tai veiks ugdytinius, kitus darbuotojus. 

Pagrindiniai empirinio tyrimo informacijos šaltiniai buvo Vakarų Lietuvos ( Klaipėdos, 

Telšių, Tauragės) regionų ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai bei tėvai. Visa tyrimo imtis 870 

respondentų: 130 ugdymo įstaigų vadovų ir 340 pedagogų bei 400 tėvų. Empirinio tyrimo 

rezultatai atskleidė, jog ugdymo įstaigos pedagogų veiklos kokybę vadovai apibūdina tokiais 

bruožais, kaip vaikų bendravimo įgūdžių ugdymas, tėvai išskiria pedagogų rūpinimąsi vaiko 

sveikata bei jo pasiekimų vertinimą. Ugdymo įstaigų vadovų veiklos kokybę apibūdinantys 

bruožai, pedagogų, tėvų požiūriu, yra kokybiškas tėvų informavimas, įtraukimas į įstaigos 

strateginį planavimą ir įgyvendinimą. 

RAKTINIAI ŽODŽIAI: vadovų ir pedagogų profesionalizacijos elementai, pedagogų ir 

vadovų veiklos kokybę apibūdinantys bruožai, kokybė, veiklos kokybė. 

PROFESSIONALIZATION ELEMENTS OF EDUCATIONAL INSTITUTION 

HEADS AND TEACHERS 


Summary 

In the article, there are presented the theoretical knowledge about the 

professionalization elements of educational institution leaders and teachers, such describing 

features that show the quality of heads and teachers activities. Highlighted the fact that 

Lithuania, focusing on the European Union politics, is oriented to the quality of 

comprehensive child education, integration of educational and social services, aims the 

quality of institution and activities. This aim is based on new public thinking formation that 

the child education has significant influence to the subsequent children and the young 

academical achievements and social adaptation skills that are necessary in the competative 

and knowledge-based society. In the article, there is presented that the professionalization 

27

elements of educational institution heads and teachers such as quality of activities is one of 

the most significant conceptions of modern changes in the surroundings, dynamic concepts, 

the treatment of which changes during the time, and depends on the specific of the problem, 

contexts and quality of an object type. In the article, there is the examined problem that the 

understanding of quality becomes very actual for the educational institution leaders and 

teachers focusing on quality of activities, because it determines the elements as quality and 

professionalization that will be used in an institution, what culture will be created, how it will 

effect students and other employees. 

Main information sources of empirical survey were heads of institutions, teachers and 

parents from West Lithuania (Klaipėda, Telšiai, Tauragė) regions. Total survey sample was 

870 respondents: 130 leaders of institutions, 340 teachers and 400 parents. The empirical 

survey results have revealed that the quality of educational institution teachers, according to 

their leaders, is characterized by the following terms: education of child communication 

skills, parents point out the teachers‘ care of a child health and his/her achievement 

evaluation. According to teachers‘ and parents‘ perspective, the main features describing the 

quality of educational institution leaders activities are quality of parental communication, 

incorporation to institution‘s strategic planning and implementation. 

KEY WORDS: elements of heads and teachers professionalization, features describing the 

quality of heads and teachers activities, quality, quality of activities. 

LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS LIETUVOS UNIVERSITETŲ 

PEDAGOGŲ RENGIMO PROGRAMOSE 

Aelita Skarbalienė, Liudmila Rupšienė 

ANOTACIJA 

Nors yra faktų apie lyderystės kompetencijų ugdymo aukštojoje mokykloje svarbą, 

mokslinių publikacijų šiuo klausimu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse itin pasigendama. Tai 

skatina tyrinėti šį aktualų objektą. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – nustatyti, kokios 

veiklos ir kaip padeda ugdytis lyderystės kompetencijas universitetinėse pedagogų rengimo 

programose. Tuo tikslu 2011 metais buvo atlikta 385 baigiamųjų kursų studentų, 

studijuojančių universitetinėse pedagogų rengimo programose, apklausa raštu, naudojant 

specialiai sukurtą instrumentą. Tyrimas parodė, kad lyderystės kompetencijos universitetinėse 

pedagogų rengimo programose ugdomos sistemiškai per įvairias veiklas ir atskleidė konkrečių 

veiklų vaidmenį šiame procese. 

RAKTINIAI ŽODŽIAI: pedagogų lyderystė, lyderystės kompetencijos, lyderystės 

kompetencijų ugdymas 

EDUCATION OF LEADERSHIP COMPETENCIES IN TEACHER‘S TRAINING 

PROGRAMS 

28

Liudmila Rupšienė, Aelita Skarbalienė 

Summary 

Although there are facts about the importance of education of the leadership 

competencies in higher school, researches on this issue in Lithuania, as well as in other 

countries are especially missed. Accordingly, researches on this issue are relevant practically 

and quite novel scientifically. The aim of this article is to determine which activities and how 

help educate the leadership competencies in the university teacher training programmes. For 

this purpose, in the year 2011 the written survey of 385 final year students studying in 

university teacher training programmes was accomplished employing a specially created 

instrument. Research results enable to make the conclusion that in the teacher training 

programmes at Lithuanian universities lot of attention is paid sufficiently for the education of 

the leadership competencies (except for special pedagogy study programmes which have not 

been included into this research). Respondent answers enable to perceive systematical model 

of education of the leadership competencies through various activities: participation of 

university lecturers and practical experts in lectures, practical occupations/seminars, practical 

work, student scientific conferences, university projects, excursions to educational 

institutions, activity of student organizations, reading of study literature, consulting with 

lecturers individually, fulfilling practical tasks individually, sharing studying experience with 

other students, and performing study tasks jointly. This conclusion fits with the research 

conclusion accomplished in the USA by M.F.Cox, O.Cekic, S.G.Adams (2010) that the 

leadership competencies are educated in higher school through various activities (not only 

studying a special leadership subject). 

The research helped determine the exceptional role of practical work in the education 

of the leadership competencies; this studying activity has been evaluated particularly by 

respondents as the mostly helping in the education of various leadership competencies during 

university studies. It has become clear that participation in projects fulfilled at university, as 

well as reading of study literature contribute to the education of leadership competencies the 

least. 

During the research it has also become clear that various activities at the time of 

university studies influence the education of separate leadership competencies differently. 

Communicational and working in team competencies are educated the mostly, whereas the 

competence of foresight of vision/aims is educated the least. 

TRANSFORMUOJANTIS MOKYMASIS BENDRUOMENĖJE: POETIKOS 

TERAPIJOS PROJEKTŲ ANALIZĖ 


29

ANOTACIJA 

Lietuvoje pastaruoju metu ypač aktuali emigracijos problema. Emigracija yra susijusi ne 

tik su ekonominiais sunkumais, bet ir su didele įtampa tarpusavio santykiuose, socialinio 

bendradarbiavimo įgūdžių stoka, nepakankamu savęs paties ir savo galimybių vertinimu, 

pagarbos kitam stoka. Suaugusiųjų švietimas gali vykdyti bendruomenių švietimo funkciją, 

sudaryti prielaidas joms kurtis. Šiame kontekste yra aktualūs projektai, įgyvendinantys ne tik 

ugdymo, bet ir asmenybės psichikos būsenos harmonizavimo, tai yra, terapijos tikslus. 

Poetikos terapijos galimybės plačiai nagrinėtos sergančiųjų šizofrenija ar depresija įgalinimo 

kontekste, mažiau analizuotas poetikos terapijos projektų rengimas sveikiems asmenims. 

Mokslinėje literatūroje pasigendama analizės, kuo naudingas suaugusiems žmonėms 

įsitraukimas į ugdomuosius terapijos projektus, kokių kompetencijų įgyja žmonės juose 

dalyvaudami. Šiame darbe analizuojami 10 metų laikotarpyje vykdyti įvairūs poetikos 

terapijos projektai, skirti pedagogams, neįgaliųjų organizacijų vadovams, silpnaregių ir aklų 

vaikų tėvams, kaimo bendruomenės moterims, siekiama įvertinti jų edukacinę vertę. 

RAKTAŽODŽIAI: poetikos terapija, andragogika, bendruomenė, pilietinis ugdymas 

TRANSFORMATIVE LEARNING IN SOCIETY – THE ANALYSIS OF PROJECTS 

OF POETIC THERAPY 


Summary 

The author of this article discusses social tension, a lack of tolerance and a lack 

of social communicational skills in the society. Different poetry therapy projects ran in 

Lithuania during 10 years. Parents of weak eyed and blind children, leader of organizations of 

disabled people, women of village and teachers of secondary schools took part in poetry 

therapy projects. Literature was used as a catalyst for disclosure of personal meaning and for 

involvement persons into educational dialog. Theoretically poetic therapy is based on 

tradition of cultural spiritual tradition of transformative leraning. Basic understanding of 

techniques of poetry therapy is presented, and the material of qualitative research is discussed. 

All sessions of poetry therapy were observed, behavior, mood and told sentences were fixed. 

Content analysis was used for data analysis. The main categories: position of personality, 

cognition of inner experiences, problems of profession, humanities in educational 

environment, social points of view and transformation were revealed - these categories 

represent spheres of life. Author discusses what problems block possibilities to live better, to 

realize the Self in society and how poetic therapy projects helped people to develop their 

skills of social communication, self-cognition, to evaluate the values and to find own position. 

Poetic therapy projects served for personal development and for strengthening of 

communities, for civic education. 

30

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SAVIRAIŠKOS GALIMYBĖS MOKYMOSI VISĄ 

GYVENIMĄ GRUNDTVIG PROGRAMOJE 

Edita Trečiokienė, Genutė Gedvilienė, Salomėja Karasevičiūtė 

ANOTACIJA 

Straipsnyje aptariamos pagyvenusių žmonių saviraiškos galimybės Grundtvig programos 

projektuose įgyvendintuose įvairiose Lietuvos organizacijose. Analizuojama Grundtvig 

mokymosi partnerystės ir Grundtvig senjorų savanorystės projektų kiekybiniai ir kokybiniai 

aspektai. Lyginamas Grundtvig projektų turinys ir dalyvavimo projektuose prioritetai. 

RAKTINIAI ŽODŽIAI: mokymasis visą gyvenimą, projektai, pagyvenę žmonės-senjorai, 

Grundtvig programa. 

SELF-EXPRESSION POSSIBILITIES FOR ELDERLY PEOPLE IN LIFELONG 

LEARNING GRUNDTVIG PROGRAMME 

Edita Trečiokienė, Genutė Gedvilienė, Salomėja Karasevičiūtė 

Summary 

The article presents Self-expression possibilities for elderly people in Lifelong Learning 

Grundtvig Programme projects. The projects were implemented in various Lithuanian 

organizations. In this article are analyzed quantitative and qualitative aspects of 

Grundtvig Learning Partnership and the Grundtvig Senior Volunteering projects. Is compared 

the contents of the Grundtvig projects and participation in the project priorities. The activities 

of Grundtvig Learning Partnership and the Grundtvig Senior Volunteering Projects are 

a valuable for elderly people’s self-expression. Elderly people participating in these 

activities help yourself and others, realize yourself and feel needed. Elderly people are a 

source of wisdom and experience. 

DIMENSIONS OF COUNSELING OLDER ADULTS FOR EMPLOYABILITY 

Vaiva Zuzeviciute, Monika Miliusiene, Dalija Snieskiene 

ANOTATION 

In a constantly and rapidly changing world, everyone has to learn. We no longer have 

a privilege to learn when we have spare time, or when we feel learning is a useful way to 

spend our leisure time. Learning is a way to cope with tension caused by changes in one‘s 

professional life, social life, and even personal life. Social exclusion is a leading cause of 

31

conflict and insecurity in many parts of the world. It marginalizes community, encourages 

alienation and disrespect people with different socio-economic status or from other nations. 

Nowadays age becomes another factor which influenced the discrimination of older adults. 

Nobody knows what factor will influence our exclusion in the future, so nobody is safe from 

social exclusion. In order to provide older adults with meaningful and productive services, it 

is of crucial importance to constantly monitor at least two dimensions: (objective) changes in 

labour market (which are in their own cause conditioned by scientific and technological 

developments), and (subjective) changes in older person’s life aspirations, which are 

conditioned by health status, educational and professional background and other variables, 

including gender. It is very important to attract the seniors to education, to raise their selfesteem, 

to equip them with the skills that they need in order to cope with change and inspire 

them to be the active members of today's ever changing society. 

KEY WORDS: counseling, social exclusion, older adults, employability. 

VYRESNIO AMŽIAUS SUAUGUSIŲJŲ KONSULTAVIMO DARBINGUMUI 

ASPEKTAI 

Vaiva Zuzeviciute, Monika Miliusiene, Dalija Snieskiene 

Santrauka 

Nuolatos ir greitai besikeičiančiame pasaulyje visi nuolat turime mokytis. Daugiau 

neturime tokios privilegijos, kai galime mokytis tik laisvalaikiu arba tuomet, kai manome, 

kad mokymasis yra prasmingas laisvalaikio praleidimas. Mokymasis tampa būdu įveikti 

įtampas, kurios atsiranda dėl kaitos kiekvieno iš mūsų profesiniame, bendruomeniniame ir 

asmeniniame gyvenime. Socialinė atskirtis tampa konfliktų ir nesaugumo priežastimi 

daugelyje pasaulio šalių. Tai marginalizuoja bendruomenes, didina atstūmimą ir nepagarbą 

kitokio socialinio - ekonominio statuso arba kitataučiams žmonėms. Dabar amžius tampa 

vienu iš vyresnio amžiaus suaugusių asmenų diskriminacijos faktoriumi. Niekas nežino kokie 

faktoriai įtakos mūsų atskirtį ateityje, taigi niekas nėra apsaugotas nuo socialinės atskirties. 

Siekiant suteikti prasmingas ir produktyvias paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms labai 

svarbu nuolatos stebėti bent jau šiuos du kaitos faktorius: (objektyvius) pokyčius darbo 

rinkoje (kuriuos įtakoja mokslo ir technikos vystymasis), ir (subjektyvius) vyresnio amžiaus 

suaugusių asmenų gyvenimo siekius, kurių kaita susijusi su sveikatos būkle, išsilavinimu, 

profesniu pasirengimu, lytimi bei kitais kintamaisiais. Ši stebėsena pagrindžia senijorų 

įtraukimo reiškmingumą į mokymąsi, kaip geros savigarbos palaikymo ir didinimo, įgūdžių, 

kurie reikalingi įveikiant nuolatinius pokyčius, įgijimo siekiant juos skatinti būti aktyviais 

visuomenės nariais nuolat besikeičiančioje visuomenėje. 

32

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: konsultavimas, socialinė atskirtis, vyresnio amžiaus 

suaugę žmonės, darbingumas. 

„NUOBODULIO RATAS“ INTERAKTYVIOJOJE MUZIEJINĖJE EDUKACIJOJE 


ANOTACIJA 

Gyvenant sparčiame technologijų vystymosi laiku interaktyvumas ir jo taikymas muziejinėje 

edukacijoje tampa sudėtingu iššūkiu tiek muziejininkams, tiek muziejų lankytojams, tačiau 

išsamesnių interaktyvios muziejinės edukacijos tyrimų beveik nėra atlikta. Atsižvelgiant į 

problemos aktualumą ir naujumą šiame straipsnyje siekiama pristatyti „nuobodulio rato“ 

interaktyviojoje muziejinėje edukacijoje koncepciją. “Nuobodulio rato” koncepcija iškilo 

taikant vis dar retai Lietuvos edukologiniuose tyrimuose naudojamą Grindžiamosios teorijos 

strategiją. 

RAKTINIAI ŽODŽIAI: interaktyvumas, nuobodulys, muziejinė edukacija, grindžiamoji 

teorija. 

„THE WHEEL OF BOREDOM“ IN INTERACTIVE MUSEUM EDUCATION 


Summary 

Living in the time of fast technological development, the interactivity and its 

application in museum education becomes a complex challenge for both the museum 

specialists and the museum visitors, however, there are almost no more comprehensive 

research on interactive museum education. Given the relevance and novelty of 

aforementioned problem, the article seeks to present the concept of “the wheel of boredom” in 

interactive museum education, developed by applying the method of classic grounded theory 

(GT). Fundamental to the method is the emergent process that occurs as the researcher 

engages in an integrated, cyclical process of collecting, coding and analyzing data using 

constant comparative analysis with memoing interwoven throughout. Following B. Glaser’s 

(2001) statement “all is data”, the following data collection methods were used in the 

research: individual interviews, which were conducted with museum visitors, museum 

educators and museum exhibition designers; the observation of educational activities in 

museums; informal conversations; virtual comments; topics/paintings; the participatory 

observation, when one of co-authors of the present article participated in the works of 

interactive museum exposition project. 

33

According to research data and their analysis, the following four categories are 

presented: boredom, seeking to avoid boredom, interactivity and overdosing; the concept of 

“the wheel of boredom” emerged in this interaction. First category - the boredom occurs as 

characteristic of traditional museum – its environment is quite monotonous and the visitors 

lack stimuli, which would stimulate their educational needs. Furthermore, it is evident that the 

visitors experience the boredom differently, depending on their activity /apathy, capacity to 

react to stimuli. Why are the actors of museum education worried, when facing the boredom 

in a museum? M. Heidegger (1983) helps to find the answer by arguing that the boredom is 

embarrassing for us and we do want to escape from it as soon as possible. Therefore, the 

second category of “the wheel of boredom”, i.e., seeking to avoid boredom, occurred not by 

chance. The rise of third category requires paying attention of alternative of boredom. If we 

seek to avoid the boredom due to its inconvenience, what is the alternative then? In 1787 

K.P.Moritz (cit. Svendsen 2005) pointed out there is a link between the boredom and interest: 

therefore, wishing that life would be interesting, it is necessary to avoid “excruciating 

boredom”. M. Heidegger also agreed to the link between boredom and interest (cit. Svendsen 

2005). It is worth mentioning that P.M.Spaks (cit. Narušytė 2008) noticed that 

boredom/interest category established itself as the main category of superficial assessment in 

terms of artworks, travels, information, people. As we can see, interest is directly related with 

active activity, to put it in other words, with interactivity, which ensures the interest. Thus, 

interactivity helps to escape from boredom, since it is interesting. It stimulates more actively. 

So, the education situation in museum is being changed – it is being escaped from 

monotonous situation. It would seem that interactivity in museum education is perfect for 

solving the problem of traditional museum boredom, however, at the same time it seems 

reasonable that the category of “overdosing” emerged in the concept of “wheel of boredom” 

during empirical research. When museum visitors get too high dose of “interactivity”, they 

satiate and this causes the boredom. The category of overdosing can be explained in the 

following way: when museum visitors get too high dose of “interactivity”, they satiate and 

this causes the boredom, thus, the category of “overdosing” appears as a complex challenge to 

modern museum education, able to “draw” it into the “wheel of boredom”. 

MOTIVATION FACTORS FOR ADULTS LEARNING FOREIGN LANGUAGES 

Asta Balčiūnaitienė , Jovita Daukšytė 

ANOTATION 

34

Learning foreign languages is one of the most important skills intended for all adult learners 

and lasting all their lives. Because of processes of globalization in the world, knowing foreign 

languages is perceived as being very valuable. Motivation can be described as an entity of 

external and internal factors which encourage a person to achieve certain goals. External 

motivation is influenced by a variety of external factors, i.e. a wish to get a better paid job, a 

possibility to travel abroad or success at an exam. Internal motivation is largely dependent on 

a person him/herself. It can be emotions caused by the process of learning or a desire to feel 

comfortable in multicultural surroundings. There are various factors that emerge when adults 

learn foreign languges: career, change of job or living place, family reasons, free-time and 

etc. In addition, every person should be encouraged to learn foreign languages and conditions 

must be met to achieve that. This paper presents a research carried out in 2010 by Vytautas 

Magnus University lecturers. Its aim was to determine the factors that motivate adult learners 

to study foreign languages in the extra-mural studies at Vytautas Magnus University as well 

as in English and Russian language courses for the general public at the university. For the 

research, 127 questionnaires were distributed among adult learners. In the questionnaires the 

respondents were asked to indicate the motivating factors that make them learn foreign 

languages, their learning experiences and difficulties. Afterwards, the respondents were 

asked to indicate what skills and competences they expect to acquire and if their expectations 

and needs for studying languages were met.Key words: motivation, external and internal 

factors, adult learning foreing languges, language skills and abilities. 

SUAUGUSIŲJŲ MOTYVACIJA MOKANTIS UŽSIENIO KALBŲ 

Asta Balčiūnaitienė, Jovita Daukšytė 

Santrauka 

Užsienio kalbų kompetencijos ugdymas yra vienas iš svarbiausių mokymosi visą 

gyvenimą kontekste. Užsienio kalbos kompetencija yra viena iš didžiausių vertybių 

globalizacijos procese, reikalaujanti išorinės ir vidinės motyvacijos, padedančios 

besimokančiajam siekti savo tikslų. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami tyrimo, pravesto 

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų 2010 metais, rezultatai. Tyrimas remiasi anglų 

ir rusų kalbų kursų visuomenei, organizuotų 2010 metais, besimokančiųjų apklausos 

rezultatais. Tyrimui naudota anketinė apklausa, į kurią atsakė 127 rusų ir anglų kalbų 

besimokantys suaugusieji. Respondentai atsakė kokie motyvai skatina juos mokytis 

kalbų ir kokius sunkumus bei situacijas jie patiria. Respondentai taip pat pažymėjo 

35

kokius įgūdžius bei kompetencijas jie tikisi išsiugdyti ir ar jiems pavyko įgyvendinti 

savo siekius. 

Raktiniai žodžiai: motyvacija, išoriniai ir vidiniai faktoriai, suaugusių užsienio kalbų 

mokymasis,užsienio kalbų įgūdžiai ir kompetencijos 

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI REIKŠMĖ ORGANIZACIJOJE 


ANOTACIJA 

XXI amžius, pasižymintis informacijos gausa, sparčia mokslo ir technikos pažanga bei 

nuolat kintančiais rinkos poreikiais, kelia vis didesnius reikalavimus visuomenei ir individui. 

Siekdama neatsilikti nuo intensyviai besikeičiančios gyvenimo aplinkos, visuomenė priversta 

pereiti į naują raidos kokybę – informacinę (žinių) visuomenę. Šis procesas formuoja 

visuomenės ir individų poreikį nuolatiniam mokymuisi. 

Sėkmingas profesijos pasirinkimas ar pašaukimo suradimas esmingai įtakoja 

asmenybės savirealizaciją. Vystantis žinių visuomenei ir vykstant aktyviai globalizacijai 

neretam suaugusiam žmogui išauga profesinės kvalifikacijos kėlimo, žinių tobulinimo ar 

naujos specialybės įgijimo poreikis, kad galėtų optimaliai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo 

sąlygų. Neformalus mokymasis – viena iš prieinamiausių suaugusiems skirtų mokymosi 

formų. Žmogaus veiklos atitikimas gabumams – viena būtiniausių jo asmeninės laimės 

sąlygų. 

Kuriant žinių visuomenę ir žiniomis pagrįstą konkurencingą ekonomiką, investuojant į 

aukštąsias technologijas, naujoves versle, vis labiau suvokiama, kad ne mažiau svarbu 

investuoti į darbuotojo žinias, mokymą, profesinę kompetenciją, gebėjimą prisitaikyti prie 

kaskart sudėtingesnių darbo rinkos reikalavimų. Darbuotojai sugebantys naujai įsisavintas 

žinias ir įgūdžius kūrybiškai taikyti darbe, gerina įmonės veiklos rezultatus, stiprina 

konkurencingumą. 

Kvalifikuoti darbuotojai yra vienas pagrindinių veiksnių, formuojančių sąlygas 

sėkmingai kiekvienos įmonės ar organizacijos veiklai, veiklos plėtrai, konkurencinio 

pranašumo įgijimui, įmonės ar organizacijos veiklos vizijos ir misijos įgyvendinimui. 

Straipsnio tikslas – atskleisti kuo ypatingas neformalusis suaugusiųjų mokymas 

organizacijoje ir su kokiomis problemomis susiduriama suaugusiųjų mokymo srityje. 

Straipsnyje naudojami metodai: teorinių, metodinių literatūros šaltinių analizė, 

pilotinis tyrimas, kuris susideda iš anketavimo ir interviu su organizacijų darbuotojais, 

vadovais. 

36

Pagrindinės sąvokos: Neformalusis suaugusiųjų mokymas, profesinis tobulėjimas, 

organizacija, motyvacija, efektyvumas. 

THE IMPORTANCE OF NON-FORMAL ADULT LEARNING IN AN 

ORGANIZATION 


Summary 

The paper focuses on the analysis of non-formal adult education in an organization. 

Here the legal and political documents that regulate adult learning have been discussed. The 

role of the organizational and individual perspectives in adult education has been theoretically 

justified. 

In recent decades, the fast speeds of the appearance of novelties in the market force 

the organizations to react to the changes. Human capital has become vitally important as it 

transforms and controls other organizational types of capital (i.e. material, financial, time, 

etc.). In order to successfully conduct their activities the organizations cannot resist either the 

improvement of the work of the employees or learning as such. Therefore due to the 

development of knowledge society and an active process of globalization adult people 

experience an urgent need to improve their professional qualification, expand the horizons of 

their knowledge and acquire a new speciality to optimally match the changing conditions of 

life. Nevertheless, are all the persons working in an organization progressive workers? Who 

might be more motivated in such learning – an organization, or its employee? On the other 

hand, is learning always efficient? Such questions encouraged the author to extend the 

analysis given in the paper. 

The paper aims at the discussion of the specificity of non-formal adult learning in an 

organization and the problems related with it. 

The paper applies the following methods: survey and analysis of the theoretical and 

methodological literature and the statistic analysis of the interviews with the employees and 

the leaders. 

Key words: Non-formal adult education, professional development, organization, 

motivation, efficiency 

37

ANDRAGOGIKOS MOKSLO Å½URNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

ANDRAGOGIKOS MOKSLO Å½URNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...