12.05.2015 Views

Download - Center for Social Sciences

Download - Center for Social Sciences

Download - Center for Social Sciences

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

socialur mecnierebaTa seria<br />

politikuri<br />

Teoria<br />

momzadebulia socialur mecnierebaTa centris<br />

akademiuri stipendiis safuZvelze<br />

saleqcio kursi<br />

socialuri mecnierebebis magistraturisaTvis<br />

mamuka biWaSvili<br />

Tbilisi<br />

2006


socialur mecnierebaTa seria<br />

mTavari redaqtori:<br />

enobrivi redaqtori:<br />

marine CitaSvili<br />

lia kaWarava<br />

dakabadoneba, ydis dizaini:<br />

giorgi bagrationi<br />

© socialur mecnierebaTa centri, 2006<br />

© <strong>Center</strong> <strong>for</strong> <strong>Social</strong> <strong>Sciences</strong>, 2006<br />

q. Tbilisi, 0108, T. WoveliZis q. # 10<br />

el. fosta: contact@ucss.ge<br />

internet gverdi: www.ucss.ge<br />

wigni momzadebulia da gamocemulia `socialur mecnierebaTa<br />

centris” (<strong>Center</strong> <strong>for</strong> <strong>Social</strong> <strong>Sciences</strong>) mier, fondis OSI – Zug,<br />

budapeStis Ria sazogadoebis institutis umaRlesi ganaTlebis<br />

mxardaWeris programis (HESP) finansuri xelSewyobiT<br />

The book has been published by the <strong>Center</strong> <strong>for</strong> <strong>Social</strong> <strong>Sciences</strong>,<br />

sponsored by the OSI-Zug Foundation and the Higher Education<br />

Support Program (HESP) of the Open Society Institute-Budapest.<br />

ISBN: 99940 - 872 - 4 - X


s a r C e v i<br />

politikuri Teoriis kursi ........................................................................................................5<br />

platonis (428/27-348/47) “saxelmwifo”.....................................................................................7<br />

1.samarTlianobis problema........................................................................................................8<br />

2. mTelis da nawilis mimarTeba - kvlevis zogadmeTodologiuri paradigma.........8<br />

3.samarTliani saxelwifos problema......................................................................................9<br />

3.1. saxelmwifos konvencionaluri bazisi.........................................................................9<br />

3.2. rogor warmoiSveba saxelmwifo ...................................................................................10<br />

3.3. sazogadoebis struqtura ..............................................................................................11<br />

3.3.<br />

1. ojaxi da kerZo sakuTreba idealur saxelmwifoSi......................................12<br />

3.3.2. niWi, talanti da adamianTa bunebiTi uTanasworobis idea........................13<br />

4.idealuri saxelmwifos mizani. samarTlianobis zogadi definicia.............................13<br />

5. saxelmwifo da individi. samarTliani kaci....................................................................14<br />

6. politikuri reJimi idealur saxelmwifoSi.<br />

saxelmwifo mowyobis negatiuri <strong>for</strong>mebi...........................................................................15<br />

7. sxva sakiTxebi..............................................................................................................................16<br />

aristoteles (384- 322) politikuri Teoria .....................................................................17<br />

1. saxelmwifo da adamiani...........................................................................................................17<br />

2. ojaxi da kerZo sakuTreba, monoba......................................................................................19<br />

3. moqalaqis cneba..........................................................................................................................20<br />

4. saxelmwifoebis <strong>for</strong>mebi .......................................................................................................22<br />

ciceroni (106-43) ...............................................................................................................................25<br />

1. saxelmwifos msaxureba ...........................................................................................................26<br />

2.saxelmwifos buneba da mmarTvelobis saukeTeso <strong>for</strong>ma ...........................................27<br />

3.sazRvao da xmeleTis saxelmwifoebi..................................................................................28<br />

Sua saukuneebis politikuri Teoriebi<br />

(netari avgustine, al farabi, Toma aqvineli) ..............................................................29<br />

nikolo makiaveli (1469-1527) ......................................................................................................36<br />

1.politikuri Teoriis sazrisi da misia ..............................................................................36<br />

2.samTavroebis buneba da axali teritoriebis<br />

SemoerTebis da maTi marTvis teqnologiebi ...............................................................38<br />

3.samxedro saqme .............................................................................................................................39<br />

4.mTavris personaluri Tvisebebi ..........................................................................................41<br />

5.politikuri moralis cneba ...................................................................................................43<br />

Tomas moris (1477-1535) utopia ..................................................................................................45<br />

kerZo sakuTreba da qonebrivi Tanasworobis idea ..........................................................45<br />

sxva sakiTxebi..................................................................................................................................47<br />

Tomas hobsis (1588-1679) “leviaTani” .....................................................................................48<br />

1.adamianis bunebrivi mdgomareoba da misi implikaciebi ............................................49<br />

2. pirovnebis (personis) cneba..................................................................................................51<br />

3.saxelmwifo da xelSekruleba ...............................................................................................51<br />

3.1. saxelmwifos mowyobis <strong>for</strong>mebi.................................................................................52<br />

4. suverenuli xelisufleba da misi sazRvrebi.................................................................53<br />

5. samoqalaqo Tavisufleba .......................................................................................................55<br />

6. ekonomikis sakiTxebi................................................................................................................55<br />

3


jon lokis traqtati mmarTvelobis Sesaxeb ..................................................................57<br />

1.bunebrivi mdgomareoba da sazogadoebrivi xelSekruleba......................................58<br />

2. Tavisuflebis da Tanasworobis cnebebi ..........................................................................59<br />

3.sakuTreba.......................................................................................................................................60<br />

4. politikuri anu samoqalaqo sazogadoeba......................................................................62<br />

5.saxelmwifos <strong>for</strong>mebi da xelisuflebis dayofa ...........................................................63<br />

Sarl lui monteskies (1689-1755) “kanonTa goni” ............................................................65<br />

1. bunebiTi da pozitiuri kanonebi.........................................................................................65<br />

2.saxelmwifo mmarTvelobis kanonebi da principebi......................................................66<br />

2.1. Sesabamisoba kanonebsa da principebs Soris.......................................................69<br />

3. politikuri Tavisuflebis cneba .......................................................................................70<br />

4. omis Sesaxeb..................................................................................................................................72<br />

5.geografiuli determiizmi.....................................................................................................73<br />

Jan Jak rusos (1712-1778) politikuri Teoria...................................................................74<br />

1.bunebiTi mdgomareoba da bunebiTi uTanasworoba.......................................................74<br />

2. sazogadoebrivi xelSekruleba ...........................................................................................77<br />

3.suverenis cneba ...........................................................................................................................78<br />

4. saxelmwifo ..................................................................................................................................79<br />

emanuil kantis (1724-1804) politikuri Sexedulebebi ...............................................82<br />

omis Sesaxeb......................................................................................................................................83<br />

kanti saxelmwifos Sesaxeb.........................................................................................................84<br />

morali da politika maradiuli mSvidobis konteqstSi ...............................................86<br />

adam fergiusonis (1723-1816)<br />

“esse samoqalaqo sazogadoebis istoriis Sesaxeb” ..................................................89<br />

1. adamianis bunebrivi mdgomareobis Sesaxeb.....................................................................89<br />

2.TviTSenarCunebis, gaerTianebs da omis principebis Sesaxeb...................................90<br />

2.1. individisa da eris bedniereba ...................................................................................92<br />

3. pirvelyofili xalxebis istoriis Sesaxeb .....................................................................93<br />

4. mosaxleobis yofa da keTildReoba....................................................................................95<br />

5. erebis Zalisa da dacemis mizezebis Sesaxeb ...................................................................96<br />

edmund berkis konservatizmi .................................................................................................98<br />

franguli revoluciis ingliseli mxardamWerebi da maTi Sexedulebebi.............99<br />

memkvidreobiToba .......................................................................................................................100<br />

Zaladoba, rogorc revoluciis safuZveli .....................................................................101<br />

Tanasworobis revoluciuri idea da<br />

adamianis Rirseba rogorc realuri Tanasworobis safuZveli ........................103<br />

franguli revolucia eklesiis da sakuTrebis winaaRmdeg .......................................105<br />

“klasTa brZola safrangeTSi” ...............................................................................................107<br />

franguli revoluciis teqnologiebi ...............................................................................107<br />

COURSE OF LECTURES IN POLITICAL THEORY...........................................................................109<br />

4


politikuri Teoriis kursi<br />

leqciebis kursi Cafiqrebulia rogorc politikuri da sociologiuri<br />

Teoria. SesaZloa kursis amgvari danawileba, kategorizacia mTlad zusti ar<br />

iyos, radgan kursi mTlianobaSi moiazreba rogorc socialuri Teoria, margam<br />

imdenad, ramdenadac masSi aqcentireba moxdeba politikuri da sociologiuri<br />

Teoriis konkretul aspeqtebze, Cven vamjobineT SemoTavazebuli saxeli<br />

SevinarCunoT. politikuri Teoria SeiZleba gadmocemuli iyos sxvadasxva gziT.<br />

vTqvaT, problemebis Tanmimdevruli gaSlis an Teoriebis tipologiaze<br />

orientirebis gziT. Cven gadavwyviteT davemyaroT konkretul avtorebs da maTi<br />

Teoriebis gadmocemas. imedi gvaqvs, rom am gziT movicavT rogorc istoriul<br />

masalas, aseve SevZlebT vaCvenoT politikuri Teoriis zogadi buneba da misi<br />

ganviTarebis magistraluri gezi. Tuki Cvens naSroms masalis gadmocemis amgvari<br />

wesis gamo vinme uwodebda politikuri Teoriis istorias, Cven ar<br />

gavaprotestebT saxelwodebas. yvelafers rac ki droSi arsebobs, Tavisi<br />

istoria aqvs da sad SeiZleba sagnis buneba gamovlindes ufrocxadad, Tu ara<br />

missave istoriaSi. Tumca, isic gvinda aRvniSnoT, rom sakuTriv istoriuli mxare<br />

masalis gadmocemisa, Cveni interesis sagans ar warmoadgens.<br />

ra tipis Teoriebze gveqneba saubari, rodesac ganvixilavT politikuri<br />

Teoriis problemebs? Cven SevexebiT Teoriebs, romelTac zogierTi politikur<br />

filosofias an ubralod politikur Teorias uwodebs. avtorebis es nawili<br />

amgvar dayofisas aqcents akeTebs termin politikurze da naklebd interesdeba<br />

misi gamoxatulebis filosofiuri Tu arafilosofiuri mxareebiT. Cvens<br />

leqciebis kursSi gadmocemuli masala iTvaliswinebs amgvar midgomas, rac imaSi<br />

aisaxeba, rom Cven mogviwevs SevexoT rogorc filosofiuri refleqsiiT<br />

dafuZnebul, aseve deskripciuli safuZvelze SemuSavebul Teoriebs. miuxedavad<br />

amisa, Cven vacnobierebT, rom arsebobs gansxvaveba politikur filosofiasa da<br />

wminda politikur Teorias Soris da gvsurs SesavalSi swored am sakiTxs<br />

davuTmoT ramdenime sityva.<br />

politikuri Teoria yalibdeba empiriuli midgomis, movlenebze dakvirvebis<br />

da maTi deskripciuli aRnusxvis safuZvelze. politikuri Teoriis ZiriTadi<br />

kiTxvaa “ratom?” — “ratom xorcieldeba esa da es?” mas ainteresebs rogor<br />

vlindeba politikuri cxovrebis konkretul sferoebSi. politikuri Teoria<br />

ikvlevs politikuri institutebis mowyobis principebs da maTi funqcionirebis<br />

teqnologiebs.<br />

politikuri Teoria ZiriTadad orientirebulia faqtebis samyaroze. faqti<br />

hegelis kvalad SegviZlia ganvsazRvroT, rogorc raRac, rac mocemulia “axla”<br />

da “aq”. amgvarad orientirebuli TeoriebisaTvis didi mniSvneloba aqvs ara<br />

politikis “subieqtebs”, romlebis nebelobis mqone, RirebulebiTad orientirebuli<br />

arsebebia, aramed ufro “agentebs”an “aqtiorebs”, maT “funqciebs”,<br />

“scenarebs” an, bolos, “rolebs”.<br />

gaugebrobis Tavidan asacileblad saWirod migvaCnia aRvniSnoT, rom<br />

politikuri Teoria, misi empiriuli orientaciis miuxedavad, mainc Teoriaa da is<br />

ar unda avurioT politikur movlenebze zegavlenis, individebis masSi<br />

CarTulobis an gnebavT, piriqiT, amorTulobis uzrunvelyofis konkretuli<br />

teqnologiebis kvlevisagan. amgvari meqanizmebis analizi da ukve aprobirebuli<br />

teqnologiebis aRwerebi sul ufro mravalferovan saxes iZens Tanamedrove<br />

politikuri samyaros garTulebis kvalad. Tu politikuri Teoriis ZiriTadi<br />

saorientacio kiTxvaa “ratom?”, teqnologiebis mkvlevari an, iqneb, umjobesia<br />

mas eqsperti vuwodoT, orientirebs kiTxviT “rogor?”<br />

rac Seexeba politikur filosofias, igi klasikuri <strong>for</strong>miT, empiriuli<br />

Teoriebisagan gansxvavebiT, orientirebulia arsebis kvlevaze, xolo Tanamedrove<br />

modifikaciebSi ki xdomilebaTa analizze. misi ZiriTadi kiTxvaa “ra?”<br />

anu “ra aris politikuri, ra vlindeba, ra aCvenebs Tavs politikuri xaisaTis<br />

xdomilebebSi, rogorc arsobrivi diferenci?” amgvari kvleva aucileblobiT ar<br />

unda warmovidginoT siRrmiseuli analizis pretenziis mqone Teoriad. igi<br />

5


saubrobs ara faqtebze, aramed xdomilebebze, rogorc TanmimdevrobaTa<br />

konstelaciebze. politikuri filosofia marTalia ar ugulvebelyofs faqtebis<br />

samyaros kvlevas, magram is mainc orientirebulia sazrisebis, adamianis<br />

RirebulebiT orientaciebis Seswavlaze. xdomilebebi aq gaigeba politikur<br />

qcevaTa SesaZleblobebad da adamianis moqmedebis orientirebad gaiazreba.<br />

politikis Teoriis da politikuri filosofiis gamijvniT, Cven sulac ar<br />

vamzadebT niadags saimisod, rom SemdegSi arCevani gavakeToT maT Soris an<br />

vTqvaT, rom politikuri Teoria misi empiriuli xasiaTis gamo naklebmniSvnelovania<br />

da zedapiruli an piriqiT, rom politikis filosofias araviTari<br />

kavSiri ara aqvs realobasTan daswored misi filosofiuri xasiaTis gamo<br />

ocnebis, utopiis sferos miekuTvneba (saTanado Zalisxmevis gareSe, Znelad Tu<br />

ipovnis vinme raime gamorCeulad filosofiurs Tomas moris “utopiaSi”). Cven<br />

midgomebs Soris gansxvaveba davafiqsireT da SemdgomSi gadmocemT rogorc im<br />

avtorebs, vinc politikuri Teorias ayalibebda, aseve im avtorebsac, vinc<br />

amjobinebda filosofiur midgomas.<br />

gansxvaveba politikur Teoriasa da politikur filosofias Soris ar aris<br />

gansxvaveba sagnis mixedviT. rogorc erTis, aseve meoris sagani erTi garkveuli<br />

movlenebis, politikuri movlenebis rigia. maTi Seswavlis obieqti erTia —<br />

politikuri. amitom, Tuki Cven mainc vlaparakobT maT Soris gamsxvavebaze, es<br />

imitom, rom ZiriTadi ganmasxvavebeli Seswavlis obieqtisadmi TiToeulis<br />

midgomis specifikaSi, maT meTodilogiur principebSi mdgomareobs, rogorc es,<br />

imedi gvaqvs, zemoT moyvanili daxasiaTebidanac kargad Cans. amgvari<br />

gansxvavebuli midgomis nimuSebad SegviZlia davasaxeloT erTi mxriv, hana<br />

arendis normatiuli midgoma Zalauflebis sakiTxisadmi, vTqvaT, naSromSi<br />

“Human Condition” da meore mxriv, igive sakiTxis empiriul bazisze warmoebuli<br />

analizi maqs veberisa. amrigad, erTi da igive obieqti politikurisa,<br />

gansxvaveuli midgomebiT Seiswavleba da swored amaSi unda veZeboT diferenci<br />

politikur filosofiasa da politikur Teorias Soris.<br />

radganac orive Teorias erTi da igive Seswavlis obieqti aqvs, gvmarTebs es<br />

sferoc SemovsazRvroT. modiT vikiTxoT, ra aris politikuri, ra saxis<br />

xdomilebebze, movlenebze vsaubrobT, rodesac vsaubrobT politikurze?<br />

ra Tqma unda, aqac SeiZleba gansxvavebul Tvalsazrisebze, gansxvavebul<br />

definiciebze SevCerdeT. magaliTad, Tu aviRebdiT politikuris aristotelur<br />

daxasiaTebas, romelic aqcentirebas polisis fenomenze, berZnul qalaq-saxelmwifosa<br />

da misi kanonebiT cxovrebaze axdens. an, Tu, vTqvaT, amisgan gansxvavebiT,<br />

SevCerdebiT politikuris im gagebaze, romelic aqvs karl Smits, romelic<br />

politikurs megobroba-mtrobis konteqstSi iazrebs. davakvirdeT maTi kvlevis<br />

areals da iolad aRmovaCenT, rom maT (iseve, rogorc sxva avtorebis) TvalsazrisebSi<br />

ganxilvis sakiTxebis mTeli wyeba identuria. es ki saSualebas<br />

gvaZlevs vTqvaT, rom politikurTan saqme gvaqvs im da swored im SemTxvevaSi,<br />

rodesac ganixileba Zalaufleba, pirdapiri da sakuTrivi mniSvnelobiT da am<br />

Zalauflebis konteqstSi, misgan gamomdinare, iseTi problemebis rigi, rogoricaa:<br />

saxelmwifo, mmarTvelobis <strong>for</strong>mebi da saxeebi, moqalaqeTa usafrTxoebis<br />

problema da a.S.<br />

6


platonis (428/27-348/47) “saxelmwifo”<br />

Sesavali. politikuri filosofiis gadmocemas platonis saxelmwifos<br />

TeoriiT daviwyebT. ra Tqma unda, SeiZleboda ufro adreuli avtorisaTvis,<br />

vTqvaT, TukididesaTvis migvemarTa, magram Cven arCevans platonze SevaCerebT<br />

misi Teoriis srulyofili da sistematuri xasiaTis gamo. Tanac damokidebuleba<br />

platonis “saxelmwifosadmi”, romelic Cveni ganxilvis ZiriTadi sagania, orgvari<br />

SeiZleba iyos. erTi mxriv, SegviZlia vifiqroT, rom am dialogs saTanado adgili<br />

uWiravs mTel platonis filosofiur sistemaSi. meore mxriv, isedac SegviZlia<br />

mas SevxedoT, rom ramdenadac am naSromSi platoni wminda politikuri xasiaTis<br />

sakiTxebis garda, maTive siRrmiseuli gadmocemisaTvis da maT konteqstSi, exeba<br />

Tavisi filosofiuri sistemis TiTqmis yvela danarCen mniSvnelovan problemas,<br />

“saxelmwifo” platonis filosofiis ZiriTadi mizania. platonis Sexedulebebis<br />

gadmocemiT politikuri Teoriis dawyeba savsebiT gamarTlebulad gveCveneba,<br />

radgan orive SemTxvevaSi arsebiTi mainc is aris, rom platoni politikuri<br />

xasiaTis sakiTxebs sxvaTa Soris ki ar yveba, aramed, savsebiT mizandasaxulad<br />

warmogvidgens maT rogorc adamianis msoflmxedvelobis (gnebavT am SemTxvevaSi<br />

sul erTi iyos) organul, Tu damagvirgvinebel Temad. es ki politikuri<br />

TviTcnobirebis aSkara manifestaciaa, rodesac adamianebi ara mxolod<br />

cxovroben politikurad, aramed ician amis Sesaxeb da fiqroben politikuri<br />

cxovrebis avkargianobaze. politikuris fenomenis aseTi refleqsuri xasiaTi ki<br />

Zalze mniSvnelovani sawyisia politikis TeoriisaTvis.<br />

platonis politikuri Teoriis srulyofili gageba, ra Tqma unda, moiTxovs<br />

“saxelmwifos” garda, sxva dialogebis, pirvel rigSi, albaT, “kanonebis”<br />

analizzsac, magram msgavsi detalizacia Zalze scildeba Cvens miznebs.<br />

SemovizRudebiT “saxelmwifos” politikuri sakiTxebiT da sxva problemebs<br />

mxolod imdenad SevexebiT, ramdenadac amas moiTxovs sagnis gadmocemis logika.<br />

am SeniSvnis miuxedavad, vidre uSualod “saxelmwifoze” gadavidodeT, gvinda<br />

oriode sityviT SevexoT politikuri problemebisadmi platoniseul midgomas,<br />

ramac gansazRvra politikuri filosofiis magistraluri xazi makiavelamde.<br />

platonis saxelmwifos idealur saxelmwifos uwodeben. amgvar daxasiaTebas<br />

orgvari, Tanac erTmaneTTan mWidro kavSirSi myofi mniSvneloba aqvs. jer erTi,<br />

“idealuri” niSnavs saukeTesos, am sityvis dRevandeli mniSvnelobiT da,<br />

platonis CanafiqriT, saxelmwifos misi proeqti marTlac saukeTeso iyo yvela<br />

SesaZlo, maT Soris arsebul, saxelmwifoTa Soris. daxasiaTebis meore<br />

mniSvnelobiT, platonis saxelmwifo idealuria rogorc ara realurad arsebuli<br />

saxelmwifos aRwera, aramed rogorc gadmocema im politikuri struqturebisa,<br />

romelic arsebobs mxolod rogorc idea. xolo platonisaTvis is, rac arsebobs<br />

rogorc idea, amave dros flobs Tavis gvarSi saukeTesod arsebobis wess. imis<br />

gasagebad, Tu ratom miudga sakiTxs platoni amgvarad, dainteresebul<br />

mkiTxvels mouwevs platonis ideebis TeoriaSi garkveva, risi gadmocemac Cvens<br />

miznebs scildeba. CvenTvis ufro arsebiTia miTiTeba imaze, rom platonis<br />

Semdgomi politikuri mwerloba makiavelamde, idealuri saxelmwifoebis “proeqtirebiT”<br />

iyo dakavebuli da Tuki exebodnen realurad arsebul politikur<br />

urTierTobebs mxolod imisaTvis, rom eCvenebinaT idealuris buneba.<br />

aqedan ar unda gavakeToT daskvna, rom platoni utopistia. arada arsebobs<br />

garkveuli tradicia, romelic platonis politikuri filosofiis swored aseT<br />

interpretacias gvTavazobs. iseve, rogorc platonis idealuri saxelmwifo, ra<br />

Tqma unda, Tomas moris utopiac ar arsebula sanamdvileSi, margam utopiisagan<br />

gansxvavebiT, idealuri saxelmwifo ar warmoadgenda mxolod ocnebis, adamianis<br />

fantaziis da proeqtirebis sferos. rogori problematuric ar unda iyos kavSiri<br />

idealur da realur sagnebs Soris (da misi problematuri xasiaTi savsebiT naTlad<br />

iyo gacnobierebuli Tavad platonis, Semdeg ukve misi mowafeebis mier), erT rameSi<br />

SegviZlia darwmunebulni viyoT, rom idealur sagnebsa da realur sagnebs Soris,<br />

maT Soris idealur saxelmwifosa da realur saxelmwifoebs Soris kavSiri<br />

platonis filosofiiT garantirebulia da, rom “idealurTan“ “ar arsebulis”<br />

konotacia pirveli terminis moxmarebis mxolod periferiul ubnebzea dasaZebni.<br />

7


1.samarTlianobis problema<br />

platonis saxelmwifo aTi wignisagan Sedgeba. pirvel wignSi, sadac sakiTxis<br />

dasmaa warmodgenili mosaubreTa sakmaod vrceli wres vxvdebiT. sxva dialogebis<br />

msgavsad, platoni sakuTar Tvalsazriss aqac sokrates gamoaTqmevinebs.<br />

“saxelmwifos” sawyis kiTxvaze: “ra aris samarTlianoba, vin aris samarTliani<br />

kaci?” — platoni jer gavrcelebul Sexedulebebs mimoixilavs, xolo Semdeg<br />

iwyebs sakuTari Tvalsazrisis gadmocemas. amasTan, kiTxva Tavidan adamianT-<br />

Soris samoqmedo normas daesmis ara mxolod wminda Teoriuli aspeqtis dadgenis<br />

mizniT, aramed misi mravalferovani yofiTi mxareebis saCvenebladac. vTqvaT,<br />

“Tuki vinme marTlac cxovrobs samarTlianad, ra xeiri aqvs amisagan”? kiTxvaze<br />

gamoTqmul mosazrebebidan zogierTi gaocebas iwvevs Tavisi mdgradi da “Zalze<br />

adamianuri” xasiaTis gamo. platonis epoqis msgavsad, Cvens droSiac Zalze bevri<br />

adamianis eTosisaTvisaa ganmsazRvreli Tvalsazrisi, romelsac icavs Trasimaqe:<br />

samarTlianad cxovreba Zalze wamgebiania. usamarTlobis Cadena adamianebs ar<br />

SeuZliaT ara TavianTi keTilSobilebis, aramed ufro ususurobis gamo.<br />

samarTlianoba keTilSobili sibriyve (3. 348 d) an umaRlesi gulubryvilobaa (2.<br />

348 d). xolo usamarTloba ki ufro saR azrs emyareba da momgebian qcevas<br />

uzrunvelyofs. ase, magaliTad, urTierTvaldebulebebis arsebobis SemTxvevaSi,<br />

Tu saqmes erTad uZRvebian samarTliani da arasamarTliani, verasdros<br />

aRmoaCenT, rom saboloo gaangariSebisas, samarTlian kacs ufro meti moegos,<br />

vidre arasamarTlians. am ukanasknels yovelTvis ufro naklebi Sexvdeba. igive<br />

viTarebaa saxelmwifos mimarT arsebuli valdebulebebis SemTxvevaSi: samar-<br />

Tlians ufro meti Seaqvs, vidre arasamarTlians, magram, rodesac saxelmwifoa<br />

maT mimarT valdebuli, samarTilans yovelTvis ufro naklebi Sexvdeba da a. S.<br />

sokrates piriT, platoni yvela msgavsi mosazrebebis gabaTilebas sakmaod<br />

efeqturad axerxebs. amasTan, sakiTxis ganxilva sul ufro d ufro metad scildeba<br />

yofiT situaciebis aRwerebs. samarTlianobis problema axla ganixileba<br />

moqalaqis da saxelmwifos urTierTobis konteqstSi. miuxedavad imisa, rom misi<br />

argumentacia sakmaod damajereblad gamoiyureba, platons sakiTxis ganxilva<br />

Tvisebrivad ufro maRal doneze gadayavs mas Semdeg, rac sokrate zogadi<br />

meTodologiuri principis Sesabamisad moiTxovs jer SeviswavloT mTeli, xolo<br />

Semdeg misi nawili, anu samarTlianobis sakiTxi jer ganvixiloT saxelmwifos<br />

mimarT da amis Semdeg davubrundeT igive sakiTxis ganxilvas konkretul,<br />

adamianis doneze.<br />

2. mTelis da nawilis mimarTeba - kvlevis<br />

zogadmeTodologiuri paradigma<br />

nawilis mTelis konteqstSi ganxilvis moTxovna kvlevis zogadmeTodologiuri<br />

paradigmaa. jer unda SeviswavloT mTeli, Semdeg misi nawili. Sesabamisi<br />

principis gavrceleba samarTliani kacis fenomenis dasadgenad, jer unda<br />

SeviswavloT, Tu romeli saxelmwifoSi xorcieldeba samarTlianoba da mxolod<br />

amis Semdeg davadginoT, Tu romeli adamiani iqneba samarTliani. “saxelmwifoSi”<br />

platoni am paradigmis Taobaze gakvriT saubrobs: “Cven vTvliT, rom samarTlianoba<br />

calkeul adamians aqvs, Tumca SeiZleba is mTeli saxelmwifosaTvis iyos<br />

damaxasiaTebeli. ... saxelmwifo ki calkeul adamianze ufro didia. ... ase, rom<br />

savaraudia samarTlianoba ufro did zomebs miiRebs imaSi, rac ufro didia da aq<br />

misi Seswavla gacilebiT ioli iqneba. amitom, Tu gnebavT, modiT, jer<br />

SeviswavloT ra aris samarTlianoba saxelmwifoebSi da Semdeg igive ganvixiloT<br />

calkeul adamianTan dakavSirebiT, anu mcires ideaSi movniSnoT didi ideis<br />

msgavseba” (368 a-369 a). marTlac, “saxelmwifos” momdevno striqonebze kvlevis<br />

mimarTulebis gadanacvleba adamanidan saxelmwifoze calsaxad fiqsirdeba.<br />

msgavssave zogadmeTodologiur princips emyareba Tavis “politikaSi”<br />

aristotelec, romelic ufro mkveTrad warmoadgens xolme meTodologiur<br />

moTxovnebs. is wers: “gadmosacemi masala ufro cxadi gaxdeba, Tu mas ganvixilavT<br />

8


adre aTvisebuli meTodis mixedviT: Tuki sxva SemTxvevebis msgavsad, aqac rTuls<br />

Semadgenel elementebad (mTelis umcires nawilakebad) davanawilebT da<br />

davakvirdebiT risgan Sedgeba saxelmwifo. aseT SemTxvevaSi, Cven vnaxavT, Tu riT<br />

gansxvavdebian CamoTvlili cnebebi erTmaneTisagan da SeiZleba Tu ara maT<br />

ukeTesi axsna mivceT” (1252a 20-30).<br />

Tumca am sakiTxze aristoteles Sexedulebebis gadmocemisas ufro farTod<br />

visaubrebT, ukve aq SegviZlia aRvniSnoT Semdegi: adamianis saxelmwifosTan<br />

mimarTeba, romelic gaiazreba nawilis mTelTan mimarTebis konteqstSi,<br />

platonis skolis mxolod zogadmeTodologiuri principebis dacvis motiviTac<br />

rom Semodiodes kvlevis arealSi da mas ar hqondes ufro siRrmiseuli axsna (rac,<br />

rogorc Cven aristoteles politikuri Sexedulebebis gadmocemisas SevecdebiT,<br />

ase ar aris), erTi ram mainc cxadia _ adamianis gageba SesaZlebelia saxelmwifos<br />

gagebis safuZvelze da mxolod mis konteqstSi.<br />

3.samarTliani saxelwifos problema<br />

amrigad, zemoT Tqmulidan gamomdinare, jer unda gamovikvlioT, Tu ras<br />

warmoadgens samarTliani saxelmwifo da mxolod amis Semdeg gadavideT<br />

“marTali kacis” bunebis gagebaze. samarTlianobis sakiTxis saxelmwifos mimarT<br />

dasma mravali SesaZlo interpretaciis molodins badebs. magaliTad,<br />

saxelmwifos samarTlianoba sxva saxelmwifoebTan mimarTebiT, samarTlianoba<br />

marTlwesrigis dacvis (vTqvaT, izonomiis principis dacvis, anu kanonis winaSe<br />

yvelas Tanasworobis moTxovnis) TvalsazrisiT, samarTlianoba sazogadoebis<br />

sxvadasxva fenebs Soris urTierT- damokidebulebis kuTxiT da a.S. da a.S. is, Tu<br />

romel Temas Tvlis prioritetulad platoni TandaTan gaxdeba cnobili. margam<br />

imisaTvis, rom saxelmwifos samarTlianobaze an arasamarTlianobaze visaubroT,<br />

jer Tavad saxelmwifoze unda SeviqmnaT swori Tvalsazrsi. es moTxovna<br />

platonisaTvis daiSleba or qvesakiTxad. erTi, is Tu rogor yalibleba<br />

saxelmwifo da meore is, Tu ra aZlevs adamianTa erTobas iseT safuZvels,<br />

romelsac Cven saxelmwifos vuwodebT. SevexoT jer am ukanasknel sakiTxs.<br />

3.1. saxelmwifos konvencionaluri bazisi<br />

platons miaCnia, rom saxelmwifos safuZvelSi konvencionaluri sawyisi Zevs.<br />

es Tvalsazrisi, romelic bevrs liberaluri politikuri filosofiis novacia<br />

hgonia, savsebiT naTlad aqvs gamoTqmuli platons glavkonis piriT: “mas Semdeg<br />

rac adamianebma gamoscades erTic da meorec, anu moiqcnen samarTlianadac da<br />

arasamarTlianadac da dazaraldnen arasamarTlianobisgan, maSin ... maT<br />

mizanSewonilad CasTvales molaparakeba, raTa samomavlod arc usamarTloba<br />

CaedinaT da arc dazaralebuliyvnen misgan. aqedan diwyo kanonmdebloba da<br />

xelSekruleba” (“saxelmwifo” 359 a). TiTqmis igive mosazrebas gaimeorebs<br />

ramdenime saukunis Semdeg “leviaTanSi” Tomas hobsi, rodesac surs aRweros<br />

adamianTa gadasvla bunebrivi mdgomareobidan samoqalaqo mdgomareobaze, anu<br />

politikur mdgomareobaze. Tu bunebrivi mdgomareobis pirobebSi, hobsis<br />

mixedviT, adamianTSorisi urTierToba emyareba princips —“adamiani<br />

adamianisaTvis mgelia”, rac ufro velurTa yofisaTvis aris damaxasiaTebeli,<br />

konvenciis dadebis Semdeg, adamianebi samoqalaqo anu politikur mdgomareobaze<br />

(rac hobsisaTvis erTi da igivea) gadadian da konvenciiT arsebuli wesebiT<br />

cxovroben.<br />

aq arsebobs erTi problema, romelic SegviZlia Semdomi kvlevis molodinSi<br />

Riad davtovoT. erTi mxriv, aSkara msgavsebis miuxedavad, Cven vfiqrobT, rom<br />

mainc arsebobs principuli gansxvaveba sakiTxisadmi hobsis da platonis<br />

midgomebs Soris. bunebrivi mdgomareobaSi myofi adamiani platonis mixedviT ar<br />

aris veluri. is, rom adamianebi usamarTlod eqcevian erTmaneTs, sulac ar<br />

niSnavs maT saxelmwifos gareT arsebobas. mxecuri yofis mqone velurs platoni<br />

9


ar CaTvlida adamianad, radgan misi Teoriis mixedviT, adamianis fysis-i<br />

saxelmwifoSi yofniT realizdeba. magram meore mxriv, glavkonis sityvebidan<br />

isic aSkaraa, rom konvencia saxelmwifo kanonmdeblobis wyarod cxaddeba.<br />

amitom Tu orive daSvebas SevinarCunebT, anu, Tu erTi mxriv miviRebT, rom<br />

adamiani, rogorc adamiani, yovelTvis sazogadoebis da saxelmwifos wevria da<br />

amave dros davuSvebT, rom saxelmwifo kanonmdeblobis safuZveli konvenciaa,<br />

maSin saganTa logika migviyvans Tvalsazrisamde, rom usamarTlo yofiT<br />

adamianebi cxovrobdnen saxelmwifoSi, sadac warmodgena ar hqondaT arc<br />

xelSekrulebaze da arc kanonebze. margam ra saxelmwifo iqneba iseTi<br />

saxelmwifo, sadac araferi ician kanonis Sesaxeb (aq xom laparakia<br />

kanonmdeblobis principul ar arsebobaze da ara imgvar viTarebaze, rogoric<br />

saqarTveloSi gvaqvs, rodesac kanoni ar kanonobs)?<br />

ra Tqma unda, SeiZleba sakiTxi sxvagvarad gadavWraT da davuSvaT sruli<br />

identoba platonis da hobsis poziciebs Soris. es marTlac agvacilebda bevr<br />

uxerxulobas, Tumca am poziciidan gamomdinareobs, rom platonisaTvis adamiani,<br />

Tavisi bunebiT ar aris sazogadoebrivi arseba, rac Zalze saeWvoa.<br />

3.2. rogor warmoiSveba saxelmwifo<br />

aqedan, gadavdivarT sakiTxze, Tu rogor iqmneba saxelmwifo, ra<br />

uzrunvelyofs saxelmwifos sicocxliunarianobas? saxelmwifos warmoSobis<br />

gaazreba platonisaTvis aris, Tu SeiZleba ase iTqvas, inteleqtualuri<br />

eqsperimenti, azrismieri konstruqcia Sesaswavli obieqtis SesaZlo genezisis<br />

warmosadgenad. saqme isaa, rom <strong>for</strong>mula _ “Tu Cven azrobrivad warmovidgenT<br />

saxelmwifos warmoSobas, ...” (‘saxelmwifo” 369 a-b), jer kidev ar niSnavs, rom amiT<br />

dafiqsirebulia momenti adamianTa cxovrebaSi, rodesac manamde ar arsebobda<br />

saxelmwifo da Semdeg raRac garemoebebis gamo is Seiqmna.<br />

wina paragrafSi Cven saeWvod gavixadeT adamianis sazogadoebis gareT<br />

arsebobis daSveba. axla, rodesac ganvixilavT saxelmwifos konstruirebis<br />

platoniseul models, vpoulobT damatebiT arguments eWvis sasargeblod.<br />

sokrate ambobs: “me mgonia saxelmwifo warmoiqmneba maSin, rodesac TiToeul<br />

CvenTagans ar SeuZlia sakuTari Tavis uzrunvelyofa da saWiroebs kidev mraval<br />

sxva raimes. ... amrigad, yoveli adamiani saSvelad mouxmobs xan erTs, xanac meores<br />

da maTi daxmarebiT cdilobs ama Tu im moTxovnilebis dakmayofilebas..<br />

ganicdian ra mravali ramis saWiroebas, Tavs iyris bevri adamiani raTa erTad<br />

icxovron da erTmaneTs daxmareba gauwion: swored aseTi erToblivi dasaxleba<br />

iZens CvenTan saxelmwifos saxelwodebas” (“saxelmwifo” 369 b, c). rogorc vxedavT,<br />

Tuki saxelmwifos warmoSobis mizezebze daviwyebT fiqrs, pirveli mizezi misi<br />

warmoSobisa, is gaxlavT, rom calkeul adamians ar SeuZlia daikmayofilos<br />

moTxovnilebebi da saamisod saWiroebs sxva mravali adamianis Tanadgomas.<br />

platoni kidev erTxel imeorebs am Tvalsazriss: “modiT gonebaSi avagoT<br />

saxelmwifo sul Tavidan. rogorc Cans mis warmoSobas ganapirobeben Cveni<br />

moTxovnilebebi” (“saxelmwifo” 369 c-d). arada adamianis moTxovnilebebi Zalze<br />

mravalferovania. upirveles yovlisa, es aris sicocxlisaTvis aucilebeli<br />

sakvebis mopoveba, Semdeg, bina, tansacmeli da a. S. platoni Tanmimdevrulad<br />

mogviTxrobs TiToeuli aseTi saWiroebis da mis SeqmnaSi daxelovnebuli xalxis<br />

Sesaxeb. rac ufro meti cxovrebieuli saWiroeba iCens Tavs, sul ufro da ufro<br />

metad rTuldeba sazogadoebis struqtura, magram amasTanave Tavs iCens Sromis<br />

danawilebis principi, romelsac gadamwyveti mniSvneloba aqvs sazogadoebis<br />

organizaciasa da erT mTlianobad SekvraSi.<br />

“Sromis danawilebaze” SegviZlia visaubroT ramdenime mniSvnelobiT. erTi,<br />

gaxlavT marqsizmSi gavrcelebuli Tvalsazrisi, romelic Sromis danawilebas<br />

ukavSirebda sazogadoebrivi <strong>for</strong>maciebis koncepts da Sromis danawilebaze<br />

laparakobda zogadsakacobrio mniSvnelobiT. fiqrobdnen, rom momTabare<br />

cxovrebidan adamianebi gadavidnen jer mesaqonleobaze, Semdeg miwaTmoqmedebaze<br />

da a.S.<br />

10


terminis gansxvavebul mniSvnelobas vxdebiT adam smitis cnobil naSromSi<br />

“erebis simdidris mizezebis Sesaxeb”. Sromis danawilebas, romelzedac aq smiti<br />

laparakobs, aSkarad safuZvlad uZevs egoizmi, romelic, ramdenadme<br />

paradoqsulad manufaqturuli warmoebis pirobebSi “gunduri” moRvaweobis<br />

macementirebeli faqtoris rolSi gamodis. romelime produqtis, vTqvaT<br />

qurTukis, warmoeba, Sromis danawilebas emyareba, vTqvaT erTi akeTebs Rilebs,<br />

meore Wris qsovils, mesame keravs, meoTxe Rebavs da a.S. am drosac TiToeuli<br />

ostati moqmedebs misi sakuTari interesebidan gamomdinare da dainteresebulia<br />

mxolod imiT, rom awarmoos rac SeiZleba meti produqti da maqsimalurad meti<br />

mogeba naxos Tavisi Sromidan. magram ramdenadac saboloo produqti erTian<br />

Zalisxmevazea damokidebuli yoveli mewarme sxva mewarmis Tanadgomas saWiroebs.<br />

ase yalibdeba SromiTi koleqtivi, romelSiac TiToeuls mxolod sakuTari<br />

interesebi amoZravebs, magram misi realizaciisaTvis aucileblobiT esaWiroeba<br />

sxva.<br />

Sromis danawileba, romelsac adgili aqvs platonis saxelmwifoSi, axlaxans<br />

aRwerils Camohgavs, Tumca is romelime erTi produqtis sawarmoeblad ki ar<br />

xorcieldeba, aramed mTeli sazogadoebis normaluri funqcionirebisaTvis.<br />

miuxdavad imisa, rom platonTan ver vxvdebiT termin “Sromis danawilebis”<br />

konceptualur analizs, Znelia misi roli gadaWarbebiT SevafasoT, radgan mis<br />

safuZvelze sazogadoeba ara mxolod erT mTlianobad ikvreba, aramed iRebs<br />

socialurad diferencirebul xasiaTs. amasTan, sruli saxiT <strong>for</strong>mirebul<br />

saxelmwifoSi Cndeba misi normalurad cxovrebisaTvis sasicocxlod<br />

aucilebeli da zedmeti profesiis adamianebi. am ukanasknelTa arseboba<br />

ganpirobebulia fufunebisaken swrafviT an sxva romelime mankierebiT.<br />

“zedmeti” xalxis siaSi xvdebian monadireebi da mimesisis warmomadgenlebi —<br />

poetebi, musikosebi, mxatvrebi modeliorebi da sxva (“saxelmwifo” 373 b). am gziT,<br />

platoni saubrobs saxelmwifoSi arsebuli fenebis, Tu gnebavT ase vuwodoT,<br />

klasebis Sesaxeb. rogorc SemdgomSi ufro cxadi xdeba, sazogadoebis socialuri<br />

diferenciacia da am fenebis harmoniuli Tanaarsebobis idea, platonis<br />

politikuri filosofiis ZiriTadi sazrunavi xdeba. “saxelmwifos” ZiriTadi<br />

sakvlevi Tema — samarTlianobis Tema, rogorc konkretul adamianTan, aseve mTel<br />

saxelmwifosTan mimarTebis calsaxad ukavSirdeba swored socialuri fenebis<br />

harmoniuli Tanaarsebobis princips.<br />

3.3. sazogadoebis struqtura<br />

gadavideT axla imis deskripciaze, Tu ra fenebi yalibdeba sazogadoebaSi.<br />

zogadad arsebobs sami mTavari fena. mmarTvelebi, mcvlebi da Tavisufali<br />

mewarme xalxi. am fenebis aRmniSvneli fenebis terminologia sakmaod<br />

Tavisuflad gamoiyeneba platonis mier. vTqvaT, saxelmwifos mcvelebze<br />

saubrisas, zogjer is iaraRian xalxsac gulisxmobs da mmarTvelebsac. Tumca aman<br />

ar unda Segviyvanos SecdomaSi, radgan es ori fena Tavisi funqcionaluri<br />

datvirTulobiT mkveTrad gansxvavdeba erTmaneTisagan. aRniSnuli fenebis<br />

mdgomareoba saxelmwifoSi statikuria. fenebi ar gadadian erTmaneTSi,<br />

miuxedavad amisa, platonis mier SemoTavazebul socialur struqturas kasturs<br />

ver vuwodebT. TiToeuli fenisaTvis ganmsazRvrelia erTi romelime saTnoeba.<br />

ase maraliTad, mmarTvelTa fenaSi aseTia sibrZne, mcvelebSi — simamace, xolo<br />

xelosnebsa da miwaTmoqmedebSi — gamWriaxoba. sxvagan (“saxelmwifos” meoTxe<br />

wignSi, 427 e) laparakia idealuri saxelmwifos sibrZneze, simamaceze,<br />

gamWriaxobasa da samarTliannobaze. amasTan samarTlianoba imgvar saTnoebad<br />

cxaddeba, romelic damaxasiaTebelia yvela da ara romelime erTi fenisaTvis.<br />

ra ganapirobebs sazogadoebis diferenciacias? zemoT aRiniSna, Sromis<br />

diferenciaciis ganmsazRvreli roli da TiTqos kiTxva uadgiloa, magram Cven aq<br />

vgulisxmobT ara zogadad socialuri organizaciis princips, aramed mis<br />

konkretul nairsaxeobas _ riT ganisazRvreba is, rom romelime konkretuli<br />

adamianma Seavso mcvelebis an, vTqvaT, Tavisufali miwamoqmedebis rigebi? Tuki<br />

11


aq warmomavloba da memkvidreobiToba aris wyalgamyofi, maSin platonis<br />

idealuri saxelmwifos socialuri organizacia gamokveTil kastur xasiaTs<br />

miiRebda _ xelosnad dabadebuli verasdros ver gaxdeba mmarTveli, mcveli an<br />

piriqiT. magram platoni ase ar fiqrobs. konkretuli adamianis romelime<br />

socialuri fenisadmi mikuTvnebulobis garkveva damokidebulia ojaxis<br />

organizaciasa da am adamianis personalur Tvisebebze. saboloo jamSi, adamiani<br />

ama Tu im fenis wevri misi piradi Tvisebebis da talantis wyalobiT xvdeba, rac<br />

mkacrad kontrolirdeba xelisuflebis mier. ganvixiloT es sakiTxebi ufro<br />

konkretulad.<br />

3.3.1. ojaxi da kerZo sakuTreba idealur saxelmwifoSi<br />

ojaxis da axalgazrda Taobis aRzrdis problema idealuri saxelmwifos erTerTi<br />

umniSvnelovanesi problemaa. koncentrirebuli saxiT es sakiTxebi<br />

ganxilulia mesame da meoTxe wignebSi, Tumca dialogis sxva TavebSiac araerTxel<br />

Sevxvdebi sakiTxis ama Tu im aspeqtis xelaxal ganxilvas.<br />

principSi Znelia ojaxi vuwodoT adamianTa urTierTobis im tips, romelsac<br />

iwonebs platoni. is laparakobs saerTo colebsa da Svilebze da kerZo<br />

sakuTrebis akrZalvaze idealur saxelmwifoSi. kerZo sakuTreba gadaWarbebul<br />

indivilualizms warmoSobs da platonis rwmeniT ver egueba idealuri<br />

saxelmwifos mTavar mizans. es kidev ufro cxadi xdeba saxelmwifos mankieri<br />

<strong>for</strong>mebis aRwerisas, rodesac timokratiaze gadasvlis procesSi saerTo,<br />

saxelmwifo miwebis kerZo sakuTrebaSi gadasvla ganmsazRvrel rols asrulebs.<br />

zogadsaxelmwifoebriv doneze mesakuTruli instinqtebis ganuwyveteli zrda da<br />

maTi degradacia fufunebisadmi miswrafebebSi omis wyarod cxaddeba, romelic,<br />

Tavis mxriv platonisaTvis yvela sazogadoebrivi ubedurebis mizezia<br />

(“saxelmwifo” 373-374).<br />

saxelmwifos mmarTvelebs da mcvelebs ekrZalebaT rogorc aucilebelis<br />

garda sxva kerZo sakuTrebis qona, ise col-Svilis yola (platoni naTlad ar<br />

miuTiTebs es akrZalva mxolod mcvelebze vrceldeba Tu saxelmwifos yvela<br />

moqalaqeze, Tumca sakiTxis miseuli logika am ukanaskneli Tvalsazrisis<br />

sasargeblod laparakobs). saerTo col-Svilis idea srul TanxmobaSia<br />

kerZomesakuTruli suliskveTebis aRmoxvrasTan da dgas igive movlenebis rigSi<br />

rogoricaa mcvelebisaTvis kerZo qonebis ararseboba (“saxelmwifo” 464 c-d). maT<br />

ar unda hqondeT araviTari iseTi sacxovrisi, romelSiac ver SeaRwevda<br />

nebismieri msurveli. sakvebi da sxva aucilebeli saarsebo saSualebebi maT unda<br />

miiRon moqalaqeebisagan imis fasad, rom isini icaven samSoblos. isini cxovroben<br />

erTad, albaT, raRac yazarmuli Senobebis msgavsSi rogorc omis, aseve<br />

mSvidobianobis dros. mcvlebs ar unda hqondeT Sexeba oqrosa da vercxlTan. maT<br />

ar unda hqondeT sakuTari saxli, miwa, fuli, raTa isini ar iqcnen msxvil<br />

mepatroneebad da Sinaur mtrebad ar eqcnen sxva moqalaqeebs (“saxelmwifo” 417 a-<br />

b). mcvelebs ekrZalebaT TviTneburad saxelmwifos sazRvrebis datoveba,<br />

heterebisaTvis saCuqrebis mirTmeva da a.S. dabadebidan mokle vadis gasvlis<br />

Semdeg, bavSvebs specialurad maTTvis momzadebul SenobebSi ganaTavseben<br />

maTTvis miCenili pirebis mzrunvelobis qveS.<br />

amgvari gadawyvetileba platonis mier gamarTlebulia xolme saerTo<br />

saxelmwifoebrivi interesebis an sazogadoebaSi gamafebuli saerTo<br />

pativiscemisa da siyvarulis principebis moSveliebiT. vTqvaT im pirobebSi,<br />

rodesac aravin icis vinaa misi Svili an mama, yiveli adamiani mamaSvilur<br />

siyvarul Tanabrad unawilebs erTmaneTs. magram saxelmwifoSi arsebuli sruli<br />

gaurkvevloba adamianTa warmomavlobaSi, gacilebiT ufro mniSvnelovan rols<br />

asrulebs sazogadoebis socialur diferenciaciaSi. ra Tqma unda,<br />

mosalodnelia niWieri adamianebis STamomavalic iseTive iyos, rogorc misi<br />

mSoblebi da umeteswilad asedacaa. platoni winaaRmdegi rodia raime<br />

talantebiT dajildoebulma adamianma Sesabamisi adgili daikavos<br />

sazogadoebriv ierarqiaSi. Cven rom vicodeT bavSvis mSoblebis vinaoba, rac<br />

12


ganmsazRvreli iqneboda axalgazrdis sazogadoebis ama Tu im safexurze<br />

gansaTavseblad, maSin arc zedamxedvelebis gamorCeuli Zalisxmeva gaxdeboda<br />

saWiro saamisod da mTeli sazogadoebac gamokveTil kastebad struqturirebad<br />

xasiaTs miiRebda. magram ramdenadac bavSvebis mSoblebis vinaoba ucnobi rCeba,<br />

sakiTxi imis Taobaze, Tu ra adgili unda daikavos am ukve axalgazrda kacma<br />

saxlmwifoSi, gadawydeba misi pirad Tvisebebze, niWsa da talantebze dakvirvebiT<br />

saxelmwifo aRmzrdel-moxeleebis mier.<br />

3.3.2. niWi, talanti da adamianTa bunebiTi uTanasworobis idea<br />

erT-erTi idea, romelic ganmsazRvrelia klasikuri konservatizmisaTvis,<br />

aris adamianTa bunebiTi uTanasworobis idea. adamianebi TavianTi bunebrivi<br />

TvisebebiT ar arian Tanasworni erTmaneTTan. zogierTi dajildovebulia<br />

saocari fizikuri ZaliT, sxva kvleva-Ziebis unariT, zogierTi Sromismoyvare da<br />

gamrjea, zogic “samusiko” xelovnebisadmi midrekili. platoni, romelic arsad<br />

ar arRvevs izonomiis, anu kanonis winaSe moqalaqeTa Tanasworobis moTxovnas,<br />

amave dros laparakobs adamianTa bunebiT uTanasworobaze. Tu bunebiTi<br />

uTanasworobis idea, ganmsazRvrelad miviCnieT politikuri konservatizmis<br />

TeoriisaTvis, maSin platoni erT-erT pirvel konservatorad unda CavTvaloT.<br />

igi ara mxolod uSvebs aseTi bunebrivi uTanasworobis arsebobas, aramed am ideas<br />

uqvemdebarebs saxelmwifos socialur organizacias. yovelma adamianma unda<br />

daikavos is adgili saxelmwifos socialur struqturaSi, romelic Seesatyviseba<br />

mis niWs da pirovnul Tvisebebs. ufro metic, rogorc TandaTanobiT naTeli<br />

xdeba swored esaa samarTlianad organizebuli saxelmwifos ZiriTadi mizani. is<br />

saxelmwifoa samarTliani, romelSiac yvela adamians Sesabamisi adgili aqvs<br />

miCenili da ar xdeba sazogadoebrivi fenebis aRreva.<br />

sakiTxis sruli saxiT warmosadgenad dagvrCa erTi kiTxva: ra gansazRvravs<br />

adamianis niWierebas, ra qmnis misi ama Tu im talantis safuZvels? fsiqologiuri<br />

mecniereba icnobs talantis fenomens rogorc faqts, rogorc realobas. ra Tqma<br />

unda, arsebobdnen talantebi da arsebobdnen geniosebic, magram ris gamo, amaze<br />

erTsulovnad sdums rogorc mecniereba, aseve Cveulebrivi gansjac. ufro<br />

metic, Tavad kiTxva SeiZleba mogveCvenos aramarTlzomierad _ faqtia, rom<br />

adamianebi gansxvavdebian erTmaneTisagan. faqtia, rom maT xvadasxva<br />

midrekilebebi gaaCniaT da sruliad uadgiloa imis Zieba, Tu ra iwvevs amas.<br />

iq sadac mecniereba da gansja dums platoni miTs iSveliebs da misi<br />

saSualebiT surs axsnas adamianTa Soris arsebuli bunebiTi uTanasworoba.<br />

platoni gviyveba, Tu rogor Seqmna RmerTma adamianebi miwisagan da rom<br />

qmnadobis am procesSi zogierTs mieria oqro, zogierTs vercxli, xolo zogsac<br />

rkina da spilenZi. is visac oqro mieria mmarTvelebs unda Seadgenen,<br />

vercxlnarebi xalxi mcvelebad gamodgeba, xolo rkiniTa da spilenZiT<br />

Sezavebulebma xelosnebis da miwaTmoqmedebis rigebi unda Seavson (“saxelmwifo”<br />

414 d, e; 415). yoveli mmarTveli, yovelive zemoTTqmulis gaTvaliswinebiT, unda<br />

zrunavdes ara imis garkvevaze, Tu visi Svilia esa Tu is axalSobili, aramed imaze,<br />

Tu ra Tvisebebi gaaCnia mas da Tu aRmoaCens, rom savaraudod oqronarevi<br />

mSoblebis SvilSi sWarbobs spilenZisa da rkinis xasiaTi, mas Sesabamis<br />

sazogadoebriv fenaSi unda miuCinon adgili. es ki niSnavs, rom raRac saxiT<br />

socialuri mobiloba idealur saxelmwifoSi mainc arsebobs.<br />

4.idealuri saxelmwifos mizani. samarTlianobis zogadi definicia<br />

axla Cven sakmarisad momzadebulni varT saimisod, rom vilaparakoT<br />

samarTliani saxelmwifos bunebaze da mizanze. mcvelebis cxovrebis aRweris<br />

Semdeg, kiTxvaze — “xom ar iqneba maTi yofacxovrebis normebis aseTi mkacri<br />

reglamentacia gadaWarbebuli?” — sokrate pasuxobs: “roca Cven vayalibebdiT am<br />

saxelmwifos, sulac ar gvsurda gansakuTrebiT bednieri gagvexada misi erTi<br />

13


omelime fena, aramed piriqiT, gvindoda aseTi yofiliyo mTeli saxelmwifo.<br />

Tqven xom imedi gqondaT swored aseT saxelmwifoSi aRmogeCinaT samarTlianoba<br />

da cudad mowyobilSi ki usamarTloba (“saxelmwifo” 420 b-c) da Smdeg: “amasTan,<br />

Cven iseT saxelmwifos miviCnevT samarTlianad, romelSiac arsebuli sami, Tavisi<br />

bunebiT gansxvavebuli fena, TiToeuli Tavis saqmes akeTebs. brZen, mamac da<br />

gamWriaxad Cven CavTvliT Sesabamisi Tvisebebis da mdgomareobis mqone fenebis<br />

mqone saxelmwifos” (“saxelmwifo” 435 b-c).<br />

amrigad, mTeli saxelmwifos keTildReoba uzrunvelyofili iqneba maSin,<br />

rodesac yoveli adamiani gaakeTebs raRac erTs iqedan (rac Tavis mxriv saWiroa<br />

saxelmwifosaTvis), risi gakeTebis bunebrivi monacemebic mas yvelaze metad aqvs.<br />

samarTlianoba zogadad aris sakuTari saqmis keTeba da sxvis saqmeebSi<br />

Caurevloba (“saxelmwifo” 433 a-c). sxvis saqmeebSi Caurevlobaze saubrisas aq is<br />

ki ar igulisxmeba, rom ikrZaleba xeli SeaSvelo miwis damuSavebaSi vinmes.<br />

laparakia sazogadoebis fenebis principul statusze da maTi funqciebis<br />

aRrevis principul miuReblobaze. sokrate sagangebod ubrundeba socialuri<br />

kibis safexurebis statikurobis sakiTxs da yovelgvar mobilobas ukve dadgenil<br />

fenebs Soris damRupvelad miiCnevs. rodesac xelosani, an sxva romelime saqmiani<br />

kaci sakuTari unarebis, simdidris, Tu zalisa da gavlenini kavSirebis wyalobiT<br />

imdenad amaRldeba, rom moindomebs mcvelebis fenaSi gadainacvlos an raRac<br />

msgavs moindomeben mcvelebi da mmarTvelebSi gadainacvleben, an, bolos,<br />

romelime erTi adamiani moisurvebs yvelafer amis gakeTebas, aseTi Careva sxvis<br />

saqmeSi, erTi fenidan meoreSi gadasvla, aris udidesi boroteba da danaSauli<br />

saxelmwifos winaSe, anu usamarTloba (“saxelmwifo” 434 b-d).<br />

5. saxelmwifo da individi. samarTliani kaci<br />

saxelmwifo adamianebisagan Sedgeba. Sesabamisad, maTi Tvisebebic Zalze<br />

msgavsi unda iyos. mas Semdeg, rac gavarkvieT, Tu ras warmoadgens samarTliani<br />

saxelmwifo, SeiZleba kiTxva daisvas samarTlianobis Sesaxeb konkretul<br />

adamianTan mimarTebiT. Tvisebebis msgavsebis Tezisis safuZvelze SeiZleba<br />

visaubroT, rom saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli saTnoebebi — sibrZne,<br />

vaJkacoba da gamWriaxoba — man adamianebisagan, sakuTari moqalaqeebisagan<br />

SeiZina (“saxelmwifo” 435 e). aqedan platoni gadadis adamianis sulis sami sawyisis<br />

analizze. es sawyisebi koordinaciaSi arian saxelmwifos im ZiriTad TvisebebTan<br />

da saTnoebebTan, romlebzedac zemoT iyo saubari. adamianis suli Sedgeba: a)<br />

gonieri nawilisagan (logisticonmeros), romelic adamianis TavSia koncentrirebuli;<br />

b) mrisxanebis nawilisagan (thimoedes), romlis adgili dulSia da, bolos, RviZlSi<br />

myofi ltolvadi nawilisagan (epithymeticon) (“saxelmwifo” 439 d,e). samarTliani<br />

adamianis buneba am Tvisebebis mimarTebis, ufro zustad maT relaciur<br />

urTierTobaSi vlindeba, oRond saxelmwifosagan gansxvavebiT, amjerad,<br />

relaciebs aqvT ara gare, aramed sakuTar Tavze mimarTuli xasiaTi. samarTliani<br />

iqneba is adamiani, romelic moaxerxebs TiToeul am awyiss Sesabamisi adgili da<br />

funqcia miuCinos: “... is axerxebs TiToeuls miuzRas is, rac misTvisaa<br />

damaxasiaTebeli; mas SeiZlia sakuTari Tavis moTokva, is awesrigebs Tavs da<br />

sakuTari Tavis megobari xdeba; is ise SeuTanadebs Tavisi sulis sam sawyiss<br />

erTmaneTs, rogorc amas akeTeben tkbilxmovanebis sami ZiriTadi bgeris mimarT.<br />

... is akavSirebs erTmaneTTan am sam sawyiss da aRwevs gamWriaxobis da<br />

mowesrigebulobis sakuTriv erTianobas” (“saxelmwifo” 443e).<br />

14


6. politikuri reJimi idealur saxelmwifoSi.<br />

saxelmwifo mowyobis negatiuri <strong>for</strong>mebi<br />

ras warmoadgens mmarTvelobis <strong>for</strong>mis mixedviT platonis idealuri<br />

saxelmwifo? idealuri saxelmwifo, romelzedac platoni saubrobs SeiZleba<br />

ganxorcieldes ori konkretuli <strong>for</strong>miT. is SeiZleba iyos an monarqia an<br />

aristokratia (rCeulTa mmarTveloba). rCeulebi, romlebzedac platoni laparakobs<br />

ar aris memkvidreobiTi kasta. idealuri saxelmwifos mmarTveli<br />

rCeulebi filosofosebi arian. aq, albaT, saWiroa davazustoT “filosofosis”<br />

cneba da vTqvaT, rom platoni am terminSi ar gulisxmobs diplomirebul<br />

filosofiis magistrs. erT-erT Tavis dialogSi platoni wers: “maTematika, an<br />

sxva romelome filosofiao” da Tu termin filosofiis etimologias<br />

gaviTvaliswinebT, rac sibrZnis siyvaruls niSnavs, maSin SegviZlia vTqvaT, rom<br />

idealuri saxelmwifos mmarTvelebi inteleqtualebi, mecnierebi arian. platoni<br />

ara erT furcels uTmobs filosofosi mmarTvelis ama Tu im Tvisebis<br />

daxasiaTebas. laparakia rogorc filosofosebis interesebze da mowodebebze —<br />

misiaze _ aseve maT mniSvnelobaze sazogadoebisaTvis. ramdenadac filosofos<br />

mmarTvelebs SevexeT, barem aqve ganvixiloT sakiTxi platonis politikuri<br />

Teoriis totalitarulobis Taobaze. karl poperma, naSromSi “Ria sazogadoeba<br />

da misi mtrebi” platoni totalitarizmis mamad gamoacxada. poperis braldeba<br />

friad soliduria da unda iTqvas, rom rogorc popers aseve platons bevri<br />

damcveli gamouCnda. platonis damcvelTa rigebSi, albaT, pirvel rigSi unda<br />

movixsenioT iseTi avtori rogoricaa leo Strausi, vinc fiqrobda, rom poperma<br />

ubralod ver gaigo platoni da mis politikur filosofias araswori<br />

interpretacia misca. Cven vfiqrobT, rom platonis Teoria marTlac Seicavs<br />

bevr iseT elements, romelic poperis kritrkis simarTleSi gvarwmunebs. kerZo<br />

sakuTrebis akrZalva ukve Seicavs araerT iseT moTxovnas, saidanac sazogadoebis<br />

totaluri kontrolisaken mivdivarT. Tu amas davumatebT xelovnebis da bavSvTa<br />

aRzrdis umkacresi ideologiuri kontrolis moTxovnas platonis mier, Zalze<br />

axlos aRmovCndebiT orvelis samyarosTan, sadac regulirebadia ara mxolod<br />

Svilebis gaCenis asaki (platonis TeoriiT qalebisaTvis 20-40 weli da mamakacebisaTvis<br />

30-55 weli), aramed seqsic: “dae, igive kanoni moqmedebdes im SemTxvevebSiac,<br />

rodesac romelime STamomavlobis gagrZelebis unaris mqone mamakaci<br />

Seexeba, Tundac saqorwino asakis qals, xelisuflebis nebarTvis gareSe. aseT<br />

SemTxvevaSi Cven vityviT, rom isini Soben saxlmwifosaTvis ukanono bavSvs” (461 b).<br />

yofis aseTi kontroli, ra Tqma unda, totalitarulobis asociaciebs<br />

aRZravs mkiTxvelSi. magram platonis saxemlwifo ar SeiZleba totalitaruli<br />

iyos ufro teqnikuri viTarebebis, vidrde ideologiuri mosazrebebis gamo. rac<br />

platonis saxelmwifos aklia totalitarulobamde, aris masmedia. aristotele<br />

erTgan wers, rom saxelmwifos sazRvrebi sruldeba iq, sadamdec swvdeba<br />

heroldis xma. ar iqneba swori, Tu saxelmwifos mier moqalaqeebis kontrols<br />

mxolod TvalTvaliT unariT SemovzRudavT da ar miviRebT mxedvelobaSi<br />

zegavlenis, politikuri gemovnebis <strong>for</strong>mirebis iseT mZlavr iaraRs, rogoric<br />

masmediaa. jer saerTo nacionaluri presa, Semdeg televizia da, bolos,<br />

interneti, aseT kontrols dRes marTlac totalur xasiaTs aniWebs da mas<br />

uiversalurs xdis. platons amaze ocnebac ki ar SeeZlo.<br />

saxelmwifo mowyobis yvela danarCeni <strong>for</strong>ma mankieria da pirvelis<br />

degradacias warmoadgens. idealuri aristokratiuli saxelmwifos garda,<br />

platoni laparakobs mmarTvelobis Semdegi <strong>for</strong>mebis mqone saxelmwifoebze:<br />

timokratiaze, anu qonebriv cenzze damyarebuli reJimi, oligarqiaze, anu<br />

umciresobis mmarTveloba, demokratiaze anu xalxis mmarTveloba da tiraniaze<br />

anu erTis mmarTveloba sakuTari survilis mixedviT. am <strong>for</strong>mebs Soris yvelaze<br />

uaresi tiraniaa da platonic sakmao dros uTmobs jer tiraniis rogorc reJimis<br />

aRweras, xolo Semdeg tiranis Cvevebis da pirovnuli Tvisebebis warmoCinebas.<br />

Cvens droSi uyoymano Rirebulebebis Semcvel demokratiul mmarTvelobas<br />

platoni, rogorc vxedavT, mainc da mainc ar swyalobs da bolodan meore<br />

adgilze ayenebs. Tumca, mxedvelobaSi unda miviRoT is garemoeba, rom<br />

15


platonisaTvis “demokratia” iseve, rogorc Zveli romaelebisaTvis “respublika”<br />

(“plebsis” mmarTveloba) uTanaswordeboda ara imdenad “xalxis mmarTvelobas”,<br />

ramdenadac “mdabioTa mmarTvelobas”.<br />

7. sxva sakiTxebi<br />

platonis filosofiis ganxilvis bolos, minda Sevexo or, Cemi azriT, dRes<br />

mniSvnelovan Temas. pirveli ukavSirdeba qalis rolsa da funqciebs sazogadoebaSi,<br />

xolo meore omis problemas..<br />

aristotelesagan gansxvavebiT, platoni Tvlis, rom qali iseTive aqtiuri<br />

personaa saxelmwifo cxovrebaSi, rogorc mamakaci. laparakia ara mxolod qalis<br />

socialur da politikur aqtiobaze, aramed mis aqtiobaze samxedro saqmeSiac.<br />

Zalze delikaturad, platoni wers, rom qalebma smxedro saqmeSe unda iTavon<br />

imdenad, ramdensac Tavad CaTvlian SesaZleblad (452a...…; 453... ).<br />

kidev erTi sakiTxi, aris omis problema. Zalze didi xnis Semdeg, faSizmis<br />

erT-erTi ideologi da haidegeris megobari, karl Smiti, dawers statias,<br />

“politikuris cnebis Sesaxeb”, romelic amozrdilia platonis omis gansaz-<br />

Rvrebidan. saerTod, omis klasikur gansazRvrebad iTvleba klauzevicis definicia,<br />

romelic gveubneba, rom omi aris politikis gagrZeleba samxedro<br />

saSualebebiT. am definiciis gasagebad, sul mcire, Cven imis codna mainc<br />

gvWirdeba, Tu ra aris politikuri da platoni swored am sawyisebTan dgas. is<br />

ganasxvavebs omis orgvar mniSvnelobas, sakuTriv oms da ganxeTqilebas: “me<br />

mgonia, rom arsebobs ori saxelwodeba — omi da gamxeTqileba. isini Seu-<br />

Tanxmeblobis ori gamovlinebaa. da orad me maT vTvli ai ratom: erTs adgili aqvs<br />

Tavisianebsa da axloblebs Soris, xolo meores — ucxoebTan, ucxotomelebTan.<br />

mtroba TavisianebTan ganxeTqilebad iwodeba, xolo sxvebTan omad” (470 b-c).<br />

Tumca, es ufro deskripciaa omisa da aq jr kidev ar Cans misi mizezebi imisa,<br />

Tu ratom aqvs elins mtroba ucxotomelTan da aramtroba isev elinTan,<br />

visTanac, rogorc istoriidan viciT aranaklebi sisxlismRvreli brZolebi<br />

hqonia. platoni amis Taobaze wers: “maSasadame, Tu elinebi ebrZvian barbarosebs<br />

da barbarosebi elinebs, Cven vityviT, rom isini brZoloben imitom, rom TavianTi<br />

bunebiT mtrebi arian da amitom maT am mtrobas omi unda vuwodoT. xolo,<br />

rodesac msgavsi ram xdeba elinebs Soris, unda vTqvaT, rom isini bunebiT<br />

megobrebi arian, magram elada aseT SemTxvevaSi avadaa da masSi urTierTqiSpoba<br />

sufevs, rasac ganxeTqileba ewodeba” (470c-d).<br />

savaldebulo literatura<br />

1. platoni — saxelmwifo. Tavebi II, III, IV, V, VII, VIII, IX.<br />

2. Plato - The Republic. Translated with the Introduction by Desmond Lee. Second Edition. Penguin<br />

Books, 1987.<br />

3.Платон – Государство, в кн. Платон Сочинения в трех томах, том 3, часть 1. Изд. «Мысль»,<br />

Москва 1971.<br />

damatebiTi sakiTxavi<br />

4. uiliam gaTri — berZeni filosofosebi. Talesidan aristotelamde.” (platoni.<br />

moZRvreba ideebis Sasaxeb) gv.96-114, gamomc. ”sabWoTa saqarTvelo. 1983.<br />

5.frensis fukuiama ”istoriis dasasrul da ukanaskneli adamiani”. nawili III 17<br />

(”Timosis aRzeveba da dacema”) gv. 192-203. gamoc. mSvidobis, demokratiis da<br />

ganviTarebis kavkasiuri institutis mier. Tbilisi, 1999.<br />

6. Leo Straus Notion of Nature. in Introduction of ”History of Political Philosophy” Univ. of Chicago.<br />

7.Carl Schmitt ”The Notion of Political”.<br />

8. Leo Straus, Plato, in: ”History of Political Philosophy”.<br />

16


aristoteles (384- 322) politikuri Teoria<br />

Sesavali. platonis mowafeebs Soris yvelaze ufro niWieri, aristotele,<br />

Tavad miiwvia makedoniis mefe filipem Tavisi vaJis, aleqsandres aRmzrdelad. es<br />

erTgvari kompensacia iyo aristotelesaTvis, romelsac molodinis<br />

sawirispirod, platonma ar dautova Tavisi skolis xelmZRvaneloba.<br />

damokidebuleba maswavlebelsa da mowafes Soris araerTgvarovania. Tu<br />

gavixsenebT aristoteles cnobil gamoTqmas _ “megobaria platoni, magram<br />

WeSmariteba ufro didi megobaria” _ maswavlebelsa da mowafes Soris sakmaod<br />

mwvave diskusiebis arseboba unda vivaraudoT. rig sakiTxebSi da es iTqmis ufro<br />

metafizikis da epistemologiis problemebze, platonis d aristoteles<br />

Sexedulebebi TiTqmis erTgvaria. sxva sakiTxebSi da maT Sorisaa politikuri<br />

problematika, platonis da aristoteles xedva ara mxolod gansxvavebulia,<br />

aramed xSirad sapirispiroc. Tavisi politikuri doqtrina aristotelem<br />

gadmosca “politikaSi”, “nikomaqes eTikaSi” da “did eTikaSi”. am bolo or<br />

naSromSi politikuri problemebi eTikuri da socialuri sakiTxebis konteqstSi<br />

gadmoicema. sakuTriv politikur problemebs is ZiriTadad “politikaSi”<br />

ganixilavs da Cvenc am naSroms daveyrdnobiT, rmelic sul rva wignisagan<br />

Sedgeba. platonis “saxelmwifosagan” gansxvavebiT, romelic idealuri<br />

saxelmwifos proeqtirebas uTmobs ZiriTad dros, aristotele aranaklebad<br />

interesdeba arsebuli saxelmwifoebis sxvadasxva mxareebis aRweriT, Tanac<br />

imgvarad, rom erTnairi gulmodginebiT warmoadgens rogorc Teoriul da mTeli<br />

misi doqtrinisaTvis gadamwyveti mniSvnelobis mqone sakiTxebs, aseve, erTi<br />

SexedviT, sruliad umniSvnelo detalebs saxelmwifo cxovrebisa.<br />

1. saxelmwifo da adamiani<br />

yoveli saxelmwifo, wers aristotele “politikis” SesavalSi, aris adamianTSorisi<br />

urTierTobis Taviseburi <strong>for</strong>ma, romelic miznad isaxavs saTnoebas.<br />

aq, albaT, saWiroa aRvniSnoT gansxvaveba rusul da inglisur Targmanebs Soris.<br />

berZnuli “κοινονια”, inglisur teqstSi Temaze, Tu ra aris saxelmwifo,<br />

Targmnilia adamianTSorisi asociaciad (association) Sesaxeb, xolo rusuli teqsti<br />

saubrobs adamianTSoris urTierTobaze (общение). es ukanaskneli Zalze tevadi<br />

terminia da gulisxmobs rogorc sakuTriv asociacias, aseve adamianTa Soris<br />

komunikacias, am sityvis ufarToesi gagebiT. am TvalsazrisiT, sainteresoa<br />

aristoteles aseTi gancxadeba: saxelmwifoSi moqalaqeebi unda ar yvela saqmeSi,<br />

an arc erTSi, an zogSi monawileobdnenda zogSic ara. es savsebiT bunebrivia,<br />

radgan “erTi saxelmwifos mier dakavebuli adgili garkveuli saxis erTobaa,<br />

xolo moqalaqeebi ki erTi saxelmwifos mowileebi (κοινονοι) arian” (1261 a).<br />

am zogadi SeniSvnis Semdgom, aristotele saubrobs meTodze, romelic<br />

saxelmwifos ganxilvis gzis maCvenebeli unda iyos. politikuri analizis<br />

aristoteleseuli meTodi ar aris raime gansxvavebuli kvlevis sxva meTodebisagan.<br />

is am SemTxvevaSi igive meTods iyenebs, rogorc sxva movlenebis<br />

analizisas. erTi mxriv, problemisadmi misi midgoma ar aris didad gansxvavebuli<br />

sakiTxis kvlevis im wesisagan, romelsac palatoni amjobinebda. aristotele<br />

wers: “gadmosacemi masala ufro cxadi gaxdeba, Tuki mas adre gadmocemuli<br />

meTodis mixedviT ganvixilavT _ sxva SemTxvevebis msgavsad, Tu rTuls martiv<br />

elementebd davanawilebT da davakvirdebiT, Tu risgan Sedgeba saxelmwifo<br />

...”(1252 a 20). “politikis” meore wignis dasawyisSi, aristotele gvamcnobs, rom<br />

ararsebuli idealuri saxelmwifo modelebis misi analizi TviTmiznuri ar aris.<br />

naSromis mizania Seswavlili iqnes adamianTa urTierToba maTi yvelaze<br />

srulyofili im <strong>for</strong>miT, romelic adamianebs aZlevs saSualebas icxovron<br />

TavianTi miswrafebebis Sesabamisad. am kvlevis procesSi, gvafrTxilebs<br />

aristotele, ganxiluli iqneba realurad arsebuli saxelmwifoebi, xolo Tu<br />

iseT saxelmwifoebs SevexebiT, romlebic arsebulTagan gansxvavdeba, es moxdeba<br />

17


ara TviTmiznurad, aramed mxolod imitom, rom arsebulebi mravalmxriv<br />

srulyofilebi arian, da ver axdenen TvianTi bunebis (“fysis”) realizacias (1260 b<br />

30-35).<br />

is rac saxelmwifos safuZvelSi Zevs, aris qalis da mamakacis urTierToba,<br />

urTireToba arsebebisa, romelTac ar SeuZliaT erTmaneTis gareSe yofna. maTi<br />

erTimeorisadmi ltolva gonivruli gadawyvetilebis Sedegi ki ar aris, aramed<br />

aris imis msgavsi instinqti, rogorsac vxvdebiT cxovelTa samyaroSi datovon<br />

STamomavloba.<br />

aqedan gamomdinare, adamianTaSorisi urTierTobis pirveli da uZiriTadesi<br />

<strong>for</strong>ma aris ojaxi: “... urTierToba, romelic yalibdeba bunebrivad yoveldRiuri<br />

moTxovnilebebis dasakmayofileblad, aris ojaxi” (1252 b 10-15). Sesabamisad,<br />

ojaxebisagan Semdgari asociacia aris sofeli, xolo soflebis erTianoba ki<br />

Seadgens saxelmwifos. “srulyofilad warmodgenili soflebisgan Semdgari<br />

gaerTianeba aris saxelmwifo (polisi), ... romelic TviTkmar arsebobas aRwevs da<br />

romelic iqmneba sasicocxlo aucileblobis karnaxiT, magram arsebobs saTno<br />

cxovrebisaTvis. aqedan gamomdinareobs, rom yoveli saxelmwifo bunebrivi<br />

produqtia da iseve, rogorc adamianTa Sorisi pirveladi urTierTobebi, am<br />

bunebrivi tendenciis dasrulebas warmoadgens, xolo dasrulebaSi ki Tavs<br />

aCvenebs buneba. Cven vuwodebT yoveli obieqtis bunebas ... mis iseT mdgomareobas,<br />

romelic miiReba misi ganviTarebis dasrulebis Semdeg. ufro metic, saboloo<br />

miznis ganxorcielebaSi vlindeba umaRlesi srulyofileba, xolo imas, rasac<br />

TviTkmari arseboba gaaCnia, is dasrulebulicaa da umaRlesi arsebobis mqonec”<br />

(1252 b 25-1253 a). aqedan aristotele akeTebs daskvnas, rom saxelmwifo aris raRac<br />

bunebiTad arsebuli da, rom adamianic Tavisi bunebiT, politikuri arsebaa. es ki<br />

niSnavs, rom Tuki romelime adamiani, Tavisi bunebis mixedviT da ara SemTxveviTi<br />

garemoebebis gamo, saxelmwifos gareT icxovrebs, is an zneobrivad<br />

ganuviTarebeli arsebaa da, an zeadamainia (1253 a 5-10).<br />

amrigad, adamiani arsebobs mxolod saxelmwifoSi, romelic pirveladia<br />

masTan mimarTebiT. rogorc platonTan, aqac adamianis saxelmwifosTan<br />

damokidebuleba mTelis da nawilis paradigmis konteqstSi ganixileba.<br />

izolirebulad ganxiluli adamiani ar iqneba TviTkmari arsebuli. mas yovelTvis<br />

daWirdeba sxva adamianTan asociacia. aristotele kvlav imeorebs, rom Tu<br />

adamianma mainc miaRwia TviTkmar arsebobas da mas sxva aRaravin Wirdeba, maSin is<br />

adamiani ki ara an cxovelia da an RmerTi (1253 a 25-30). sxva cocxali arsebebisagan<br />

adamians, upirveles yovlisa, metyvelebis unari ganasxvavebs. es uzrunvelyofs<br />

imas, rom mxolod adamians SeuZlia Seiqmnas warmodgena iseT cnebebze,<br />

rogoricaa sikeTe da boroteba, samarTlianoba da usamarTloba. zneobrivi<br />

ganzomileba, romliTac aristotele adamians axasiaTebs, saxes ucvlis mis<br />

saxelmwifoebrivad cxobrebis sazriss. marTalia adamianebi sazogadoebrivad<br />

erTiandebian erToblivad arsebobis saWiroebis karnaxiT, magram agrZeleben<br />

amgvar yofas saTno cxovrebis misaRwevad, raSiac adamiani sakuTari Tavis<br />

realizacias axdens: “sisrules miRweuli adamiani, yvelaze ufro srulyofilia<br />

cocxal arsebebs Soris da, piriqiT, kanonisa da samarTlis gareSe mcxovrebi<br />

adamiani yvelaze uaresia. ... sikeTes moklebuli adamiani yvelaze ukeTuri da<br />

veluria Tavis sqesobriv ltolvebSi da miswrafebebSi. samarTlianobis cneba<br />

ukavSirdeba warmodgenebs saxelmwifoze, radganac samarTali (kanoni) aris ra<br />

samarTlianobis sazomi, imavdroulad aris politikuri qcevis maregulirebeli<br />

normac” (1253 a 30,35 — 1253 b).<br />

amrigad, mxolod polisSi myofi adamiani cxovrobs politikurad, cxovrobs<br />

polisis kanonebis mixedviT, rac zneobrivad cxovrebas utoldeba da adamianis<br />

gamorCeul maxasiaTebels warmoadgens.<br />

18


2. ojaxi da kerZo sakuTreba, monoba<br />

ramdenadac polisi soflebisagan Sedgeba, xolo soflebi ojaxebisagan,<br />

analitikurad aristotele ojaxis ganxilvaze gadadis. am sakiTxSi sruli<br />

kontrastia mis da platonis Sexedulebebs Soris.<br />

yoveli ojaxi Sedgeba Tavisuflebisagan da araTavisuflebisagan. ojaxi sxva<br />

araferia, Tu ara mimarTebebis sistema, romelic myardeba batonsa d monas, qmarsa<br />

da cols, mamasa da Svilebs Soris. aristotele sakmao dros uTmobs am dros<br />

gavrcelebuli mosazrebis “verifikacias”, romlis mixdviTac ojaxis elementebs<br />

Soris ufrosobis <strong>for</strong>ma erTi wyarodanaa warmoSobili. laparakia batonis da<br />

mamis Zalauflebis identurobaze. aristotele sTvlis, rom batonis Zalaufleba<br />

principulad gansxvavdeba mamis Svilze da qmris colze Zalauflebisagan, radgan<br />

Tu pirveli aris Tavisufal da araTavisufal subieqtebs Soris mimarTeba, bolo<br />

ori Tavisufal arsebaTa Soris arsebuli mimarTebaa. marTalia aristotele<br />

mimarTebebis am saxeebs mijnavs Tavisufals da araTavisufals Soris arsebuli<br />

gansxvavebis bazaze, magram dainteresebuli mkiTxveli tyuilad dauwyebs mis<br />

SromebSi Tavisuflebis, rogorc arCevanis SesaZleblobis cnebis analizs Ziebas.<br />

amgvari analizi aristoeles ar gaaCnia. erT-erTi mizezi amisa, rogorc es unda<br />

gamoCndes monobis fenomenis aristoteleseuli gaazrebisas, aris “monis”<br />

sakuTrebis da samuSao iaraRis terminebiT aRwera. aristotelesaTvis ucnobia<br />

ara mxolod Tavisuflebis, rogorc arCevanis SesaZleblobis cneba, aramed<br />

monobis, rogorc amgvari SesaZleblobis daTrgunvis cnebac. magram ra aris<br />

sakuTreba?<br />

ojaxis ganmsazRvreli aRniSnuli sami mimarTebis garda aristotele axsenebs<br />

kidev erT elements, romelsac xan ojaxis organizacias uwodebs, xanac<br />

dagrovebis xelovnebas. yvela SemTxvevaSi, aq laparakia ojaxis da meurneobis<br />

gaZRolaze. ojaxis da meurneobis cnebaSi igulisxmebs sakuTrebis cneba.<br />

“sakuTreba aris saxlis nawili, xolo SenaZeni ki ojaxis organizaciis <strong>for</strong>ma”.<br />

meurnisaTvis sakuTreba arsebobis SesanarCunebeli Taviseburi iaraRia. rac<br />

Seexeba iaraRebs, Sromis iaraRebi orgvaria: erTi is, romelic gamiznulia<br />

produqtiuli moRvaweobisaTvis (ποιετικα) meore, romelic Tavad warmoadgens<br />

aqtiur moRvaweobas (πρακτικον). mona, romelic aristoteles gaTanabrebuli<br />

hyavs Sromis iaraRTan, aqtiuri Sromis iaraRia (1253 b 25-1254 a 10). bunebiT mona<br />

aris is, vinc Tavis Tavs ki ar ekuTvnis, aramed sxvas da Tanac ise, rom am dros<br />

adamianad rCeba. mona aris adamiani, romelic sxvisi sakuTreba xdeba. is aqtiuri<br />

iaraRia. monobis arseboba savsebiT gamarTlebulia, radgan arseboben adamianebi,<br />

romlebic uxeSi fizikuri Zalis garda arafriT gamoirCevian. maT gansjis unari<br />

mxolod imdenad aqvT, rom batonis brZaneba gaigon da Seasrulon. sxva mxriv<br />

sruliad moklebulni arian gansjis unars. amitom isini arseboben imisaTvis<br />

batons daemorCilon da maTi aseTi mdgomareoba samarTlianic aris da<br />

sasargebloc (1255 a 5). bunebaSi xom yvela movlenaSi gamoiyofa mbrZanebeli da<br />

daqvemdebarebuli nawili. es bunebis uzenaesi kanonia da mas adamianebic<br />

emorCilebian. monoba orgvaria. erTi, rodesac adamiani bunebiTaa mona da meore,<br />

rodesac vinme mona xdeba kanonis mixedviT (vTqvaT, omSi datyvevebis Sedegad).<br />

rogorc erT, aseve meore SemTxvevaSi, monad qceva sxvis sakuTrebad da Sromis<br />

iaraRad qcevas niSnavs.<br />

sakuTrebis ufro zogad konteqstSi ganxilvisas, gasagebi xdeba, rom<br />

aristoteles pozocia radikalurad gansxvavdeba platonis poziciisagan,<br />

romelic ara mxolod ar uSvebda sakuTrebas idealur saxelmwifoSi, aramed mas<br />

erT-erT ZiriTad sazogadoebriv ubedurebad Tvlida. aristotele marTalia ar<br />

uaryofs saxelmwifos arsebobas, magram misTvis sakuTrebis ZiriTadi <strong>for</strong>ma<br />

mainc kerZoa.<br />

sakuTrebis, qonebis mopovebis xelovnebis ganxilvisas, aristoteles<br />

ganxiluli aqvs gacvlis idea, amasTan mis msjelobebSi ikveTeba ganasxvaveba<br />

saqonlis sacvlel da saxmar Rirebulebebs Soris. Tumca, ra Tqma unda,<br />

aristoteles es terminebi ar aqvs da erT SemTxvevaSi, is laparakobs sagnis<br />

(magaliTad, fexsacmelis) gamoyenebaze daniSnulebis mixedviT (rodesac mas<br />

19


icmeven), xolo meore SemTxvevaSi ki igive sagnis gamoyenebaze sxva obieqtze<br />

gadasacvlelad (1257 a 5-15).<br />

gacvliTi operaciebis saWiroebam moitana monetis saWiroeba, mas Semdeg, rac<br />

saqonlis Semosatanad sxvisi daxmareba gaxada saWiro, an rodesac sasaqonlo<br />

operaciebma zedmeti gaxada didi moculobis saqonlis gadaadgileba. “yovelive<br />

amis gamo, mividnen SeTanxmebamde, rom urTierTgacvlisas erTimeorisaTvis<br />

miecaT raRac iseTi, rac Tavad warmoadgenda Rirebulebas. aseTi iyo Tavidan<br />

rkina, vercxli da sxv. dasawyisSi maT zomavdnen da wonidnen, raTa daedginaT<br />

Rirebuleba. Semdeg, daiwyes monetis moWra da zed monetis Rirebulebis niSnis<br />

amotvifra daiwyes. ase gaCnda gacvlis saWiroebiT fuli” (1257a-1257b).<br />

sazogadoebaSi gacvlis procesis SesaZleblobas Sromis diferenciacia<br />

warmoadgens. Sromis diferenciaciis aristoteleseuli modeli platonis<br />

modelisagan gansxvavebiT ar ukavSirdeba socialur diferenciacias da ar aris<br />

misi ganmsazRvreli procesi. gansxvaveba adamianebs Soris sxvadsxva cxovrebis<br />

wess Soris, fiqrobs aristotele, aris bunebaSi cxovelebis arsebobis sxvadasxva<br />

wesebs Soris gansxvavebis msgavsi. zogierTi cxoveli mxolod balaxeuli safariT<br />

ikvebeba, sxvebi xorcismWamelebi arian, xolo cxovelTa kidev erTi nawili<br />

yvelafers etaneba, rasac ki moixelTebs. adamianebTanac raRac msgavss vxvdebiT:<br />

yvelaze ufro zarmacebi momTabare cxovrebas ewevian. maTi ZiriTadi sakvebi<br />

Sinauri cxovelebis xorcia. momTabareebi TaviaT saqonels miuyvebian ukeTesi<br />

saZovrebis mosaZieblad da niadagis bunebriv ganoyierebas uwyofen xels. sxvebi,<br />

momTabareebze ufro dauzarlebi, monadireobas ewevian. monadireobis saxeebia<br />

omi da yaCaRoba, meTevzeoba da gareul cxovelebze nadiroba. da bolos, yvelaze<br />

Sromismoyvareebi, arseboben niadagis damuSavebiT da kulturuli mcenareebis<br />

moyvaniT da movliT. dasawyisSi, yvela eseni iseT saqmianobas ewevian, romelsac<br />

ar Wirdeba gacvla, vidre es saqmianoba erTi ojaxis farglebs ar gascilebia.<br />

mxolod mas Semdeg, rac ojaxebi mravldeba da aucilebeli xdeba maTi gayofa,<br />

aucilebeli xdeba produqtis gacvlac.<br />

arsebobs sakuTrebis mopovebis ramdenime gza. sakuTrebis SeZenis<br />

standartuli gza vaWrobaa. aristotele saubrobs vaWrobis Semdeg saxeebze:<br />

sazRvao vaWroba, tranzituli vaWroba da sacalo vaWroba. maT Soris ZiriTadi<br />

gansxvaveba imaSi mdgonareobs, rom Tu erT maTgans naklebi riski axlavs Tan,<br />

meore ufro didi mogebis momtania. sakuTrebis SeZenis sxva <strong>for</strong>mebia: mevaxSeoba,<br />

sakuTari Sromis gaqiraveba da bolos raRac iseTi, rac, erTi mxriv, sakuTari<br />

Sromis gaqiravebas utoldeba, margam, meore mxriv, saqmes iqoniebs bunebis<br />

produqtebTan. aseTia, vTqvaT, tyis gakafva, samTo saqme da a.S.<br />

sainteresoa, rom omze aristotele saubars iwyebs maSin, rodesac<br />

sakuTrebaze msjelobs. rogorc irkveva, sakuTrebis moxveWis kidev erTi <strong>for</strong>ma<br />

omia. Tu platoni omSi yvela sazogadoebrivi ubedurebis wyaros xedavda,<br />

aristotele, gasagebia, oms imdenad CasTvlis aseTad, ramdenadac naklovani<br />

SeiZleba iyos sakuTrebis moxveWis survili. “samxedro saqme, SeiZleba<br />

ganxiluli iyos sakuTrebis mopovebis garkveulwilad bunebriv saSualebad.<br />

nadiroba xom samxedro saqmis nawilia: nadiroba ki SeiZleba rogorc velur<br />

cxovelebze, aseve im adamianebze, romlebic bunebiT gansazRvrulni arian<br />

morCilebisaTvis, magram ar surT es; aseTi omi, Tavisi bunebiT, samarTliania”<br />

(1256 b 20-25).<br />

3. moqalaqis cneba<br />

“saxelmwifos” mTeli II wigni platonis da sxva avtorebis SexedulebaTa<br />

kritikas exeba. aristotele axsenebs vinme qalkedonel fales, romelic romael<br />

grakxusebze didi xniT adre moiTxovda moqalaqeebs Soris miwis tol<br />

sakuTrebaSi gadacemas. (1266 b). aqve detaluradaa ganxiluli saxelmwifo<br />

mowyobis istoriuli SemTxvevebi lakedemonelTa saxelmwifo, kreta da kar-<br />

Tageni. TiToeuli maTgani saxelmwifos (polisis) konkretul nairsaxeobebs<br />

warmoadgendnen, magram erTmaneTisagan imdenad gansxvavebuli niuansebis<br />

Semcvlels, rom savsebiT bunebrivia daisvas kiTxva zogadad saxelmwifos saerTo<br />

20


principebis Sesaxeb. vidre gavarkvevdeT, Tu romeli sjobs CamoTvliTagan, jer<br />

is unda gavarkvioT, Tu ra aris saxelmwifo saerTod. amasTan, aristotele aq<br />

sakiTx svavs Zalze saintereso konteqstSi, rac didi diskusiebis sagani iyo da<br />

SeiZleba aseTad CaiTvalos Cvens droSi. kerZod, rodesac adgili aqvs raime<br />

qmedebas, romlis drosac dazaralda moqalaqe, ra SeiZleba iTqvas aseT<br />

SemTxvevebSi, rom moqalaqe dazaralda saxelmwifos, Tu oligarqiis an tiraniis<br />

ZalisxmeviT?<br />

Zneli gamosacnobi ar aris, rom aq laparakia, erTi mxriv, sakuTriv<br />

saxelmwifoze, xolo, meore mxriv, reJimze anu mmarTvelobaze. Tumca, sakiTxis<br />

ganxilvis konteqsti ise marjvedaa SerCeuli, rom gaugebari xdeba, Tu ra<br />

moimoqmeda saxelmwifom da ra mmarTvelma wreebma.<br />

aristoteles Semdegi nabiji aseTia: “saxelmwifo moxelis mTeli moRvaweoba<br />

mimarTulia mxolod saxelmwifoze (πολισ), xolo saxelmwifo mowyoba (πολιτεια) ki<br />

aris saxelmwifos mcxovrebTa garkveuli organizacia. imis gamo, rom saxelmwifo<br />

raRac Sedgenilia, yoveli mTelis msgavsad, romelic nawilebisagan Sedgeba<br />

gasagebia, rom jer unda gavarkvioT, Tu ra aris moqalaqe (πολιτεσ), radgan<br />

saxelmwifo sxva araferia, Tu ara moqalaqeebis erToblioba. amrigad, unda<br />

ganvixiloT, Tu vin SeiZleba miviCnioT moqalaqed da ras warmoadgens moqalaqe”<br />

(1274 b 30 _ 1275 a 5).<br />

amrigad, imis garkvevis mcdeloba, Tu ra aris polisi, moiTxovs moqalaqis<br />

raobis garkvevas. am cnebis dasadgenad arafers iZleva im pirebis statusis<br />

gaazreba, visac moqalaqeoba eboZa. verc isini gagviweven samsaxurs, vinc aseT<br />

saxels imsaxurebs mxolod qalaqSi cxovrebis gamo, radgan qalaqSi cxovroben<br />

metikebic da monebic, magram isini ar rian moqalaqeebi. ori ZiriTadi parametri,<br />

romelTan mimarTebaSic unda gairkves saxelmwifos moqalaqeoba aris sasamarTlo<br />

da xelisufleba, sul erTia es uakanaskneli warmodgenili iqneba<br />

saxalxo krebiT, Tu romelime sapasuxismgelo saxelmwifo postiT (1275 a 20-25).<br />

aqedan, “moqalaqe” ganisazRvreba ase: “Cven moqalaqeebad miviCnevT imaT, vinc<br />

monawileobs sasamarTlosa da saxalxo krebaSi. Cans aseTi gansazRvreba ukeT<br />

Seesabameba yvela imaT, vinc moqalaqed iwodeba” (1275 a 30-35). am damaimedebeli<br />

gancxadebis miuxedavad aristotele aRiarebs, rom SemoTavazebuli gansaz-<br />

Rvreba zustia ZiriTadad demokratiuli mowyobis qveynebisaTvis. rac Seexeba<br />

sxva saxelmwifoebs, marTalia maTac mieyenebaT es definicia, magram igi ar iqneba<br />

aucilebeli. arademokratiul qveynebSi xom arc saxalxo krebaa da sasamarTloc<br />

sxvagvaradaa organizebuli. amitom Tu yvela sazRvriT SemTxvevas gaviTvaliswinebT<br />

da mainc orientirebulebi viqnebiT sasamarTlosa da sakanonmdeblo<br />

struqturebze, rogorc moqalaqeobis ganmsazRvrel elementebze, SegveZleba<br />

SevinarCunoT definicia da vTqvaT kvlav, rom “mocemuli saxelmwifos moqalaqea<br />

is, vinc monawileobs mis sakanonmdeblo da sasamarTlo xelisuflebaSi, xolo<br />

saxelmwifo aris moqalaqeebis iseTi erTianoba, romelic sakmarisia am saxelmwifos<br />

TviTkmari arsebobisaTvis” (1275 b 20). aSkaraa SemoTavazebuli<br />

gansazRvrebebis mixedviT, moqalaqeoba Tanamdebobis flobaze orientirebiT<br />

dgindeba, rac aristotelesaTvis ar aris SeumCneveli.<br />

iqneb aseTi midgoma arasworia. gana gaviTvaliswineT teritoria, romelzedac<br />

arsebobs saxelmwifo an misi mosaxleoba? orive saWirod gamoiyureba saxelmwifos<br />

identifikaciisaTvis. SeiZleba Tu ara iTqvas, rom saxelmwifo erTi da<br />

igivea, mxolod erTsa da imave mosaxleobis da teritoriis SemTxvevaSi?<br />

aristoteles azriT, ar SeiZleba saxelmwifos kedlebs gadamwyveti mniSvneloba<br />

hqondes, radgan kedlebi SegviZlia SemovavloT mTel peloponess. rac<br />

Seexeba mosaxleobas, mosaxleoba mudmivad icvleba _ erTi Taoba midis, xolo<br />

axli Taoba modis. es mudmivi procesia, romelic Zalze gviZnelebs pasuxs<br />

kiTxvaze, es erTi da igive saxelmwifos mosaxleobaa, Tu mas erTiani mxolod<br />

saxeli aqvs mdinaresaviT. amitom, “Tu saxelmwifo raRac asociaciaa da<br />

saxeldobr, is aris moqalaqeTa politikuri asociacia, maSin bunebrivia, rom<br />

rogorc ki Seicvleba saxelmwifo mowyoba, Seicvleba saxelmwifoc. ...<br />

saxelmwifos identuroba umTavresad mis wyobasTan mimarTebiT ganisazRvreba”<br />

(1276 b 10-15). Tavad politikuri Zalauflebis arsi imiT ganisazRvreba, rom<br />

21


daiqvemdebaros Tavisi swori da Tavisufali xalxi. amiT gansxvavdeba aseTi<br />

xelisufleba batonis Zalauflebisagan monaze (1277 b 5-10).<br />

amrigad, moqalaqe aris is, vinc saxelmwifos politikur morvaweobaSi iRebs<br />

monawileobas. magram ra SeiZleba iTqvas xelosnebi, miwaTmoqmedebis Sesaxeb?<br />

isinic moqalaqeebi arian, Tu maTze ar vrceldeba moqalaqis zemoT Semo-<br />

Tavazebuli daxasiaTeba? am kiTxvaze erTi pasuxi ukve viciT. kerZod, rom zog<br />

SemTxvevaSi (demokratiul reJimebSi) isini moqalaqeebi arian da zogierT<br />

SemTxvevaSi (magaliTad oligarqiebSi) ara. amitom aristoteles saboloo<br />

“verdiqti” dasmul kiTxvaze sakmaod damajereblad JRers: “zemoT Tqmulidan<br />

gamomdinare, gasagebia, rom arsebobs moqalaqis ramdenime nairsaxeoba; aseve<br />

gasagebia isic, rom moqalaqed umTavresad iTvleba is, vinc samoqalaqo<br />

uflebebis mflobelia” (1278 a 35-40).<br />

amrigad, Zneli ar aris SevamCnioT, rom moqalaqis aristotelur daxasiaTebebSi<br />

Zlze daaxloebulia erTi mxriv, saxlmwifos da politikuri reJimis<br />

kategoriebi, xolo meore mxriv moqalaqis da saxelmwifo moxelis cnebebi.<br />

berZnuli, polisuri demokratiis an ufro zustad rom vTqvaT, pirdapiri<br />

demokratiis SemTxvevaSi, es asec unda iyos. sxva SemTxvevebSi (aristokratiis,<br />

oligarqiis, Tu tiraniis) SemTxvevaSi, aristoteles SemoTavazebuli gansaz-<br />

Rvreba ar imuSavebs da rogorc Tavad gvafrTxilebs, saWiro gaxdeba moqalaqis<br />

sxva kategoria, magram yvela SemTxvevaSi isTi, romlis moqalaqeoba uflebrivad<br />

iqneba gansazRvruli. magram, Tu moqalaqe upirveles yovlisa uflebrivad<br />

ganisazRvreba polisSi, da Tavisi moRvaweobisas amodis saerTo sikeTis idealidan,<br />

maSin SesaZlebeli xdeba dadgindes misi iseTi cneba, romelic zogadad<br />

gamoyenebadi iqneba yvela tipis politikuri reJimis dros. “moqalaqe, zogadi<br />

azriT — wers aristotele — aris is, vinc monawileobas iRebs batonobasa da<br />

morCilebaSi; yoveli saxelmwifo mowyobis pirobebSi, moqalaqis arseba ar<br />

icvleba. saxelmwifos saukeTeso mowyobis pirobebSi, moqalaqe aris is, visac<br />

SeuZlia da surs morCileba da batonoba imgvarad, rom am dros igi gamodis<br />

saTnoebis Tanaxmad cxovrebis wesidan” (1284 a). Tavad morCilebis fenomenSi,<br />

romelic principulad gansxvavdeba monuri morCilebisagan, aristotele<br />

moqalaqis Rirsebis veraviTar SemzRudvel faqtors ver xedavs, radgan rogorc<br />

mmarTveli da mbrZanebeli, asve mis gadawyvetilebebis Semsrulebeli<br />

moqalaqeebi, orive emorCileba saerTo sikeTisa da sargeblianobis moTxovnebs.<br />

4. saxelmwifoebis <strong>for</strong>mebi<br />

saxelmwifos <strong>for</strong>mebis ganxilvisas ZiriTadi mamoZravebeli sakvlevi mimar-<br />

Tuleba samarTliani saxelmwifoze gadis. platoni saukeTesod da samarTlianad<br />

miiCnevda mxolod idealur saxelmwifos. aristotelesTan viTareba sruliad<br />

sxvagvaria: “rodesac erTi adamiani, an ramdenime, an gnebavT umravlesoba marTavs<br />

sazogadoebrivi sargeblianobis principis Sesabamisad, bunebrivia saxelmwifo<br />

mowyobis aseTi <strong>for</strong>mebi swori <strong>for</strong>mebia, xolo isini, romlebic erTi adamianis,<br />

ramdenimes, an, Tundac, umravlesobis gamorCenaze arian orientirebulni, aseTi<br />

saxelmwifoebrivi mowyobis <strong>for</strong>mebi sworidan gadaxrebs warmoadgenen” (1279 a<br />

25-35). SeniSvnidan gamomdinare, arsebobs swori marTvelobis Semdegi <strong>for</strong>mebi:<br />

a) monarqia;<br />

b) aristokratia;<br />

g) politia.<br />

am <strong>for</strong>mebidan gadaxvevas warmoadgens:<br />

a) monarqiidan _ tirania;<br />

b) aristokratiidan _ oligarqia;<br />

g) politiadan _ demokratia.<br />

Tu mxedvelobaSi miviRebT, rom vargisianoba ganisazRvreba saerTo<br />

sargeblianobis kriteriumis safuZvelze, Zalze saintereso saxes miiRebs<br />

aristoteles mier demokratiis, rogorc araswori <strong>for</strong>mis Sefaseba. miuxedavad<br />

imisa, rom mas miznad aqvs sargeblianoba moutanos uqonlebs, magram realuri<br />

22


sargebeli arc sakuTari TavisaTvis moaqvs da arc sxvisTvis. aristoteles es<br />

sityvebi ar unda gavigoT demokratiis mimarT mis mier sabolood gamotanil<br />

verdiqtad. aristotele demokratiis mimarT gacilebiT ufro tolerantuli<br />

iyo, vidre platoni. amasTan aristotele cdilobs daazustos demokratiis<br />

cneba, romelic misTvis “xalxTan” ki ar aris asocirebuli, aramed “uqonelebTan”.<br />

rodesac kiTxva dgeba imis Sesaxeb, Tu aRwerilTagan mmarTvelobis romel<br />

<strong>for</strong>mas unda mivaniWoT upiratesoba, warmatebulad miCneuli <strong>for</strong>mebidan,<br />

aristotele <strong>for</strong>mas da mowyobis wesis safuZvelze ki ar pasuxobs, aramed<br />

saTnoebis fenomenze miTiTebiT: “saxelmwifo mowyobis sami <strong>for</strong>midan, romalTac<br />

Cvens wor <strong>for</strong>mebad miviCnevT, ra Tqma unda, saukeTeso is aris, romelSiac<br />

marTvis berketebi saukeTesoTa xelSia. amas ki maSin eqneba adgili, rodesac<br />

romelime erTi an mTeli gvari, an Tundac adamianTa mTel masa iqneba saTnoebiT<br />

gamorCeuli da, rodesac, amasTanave, erTs SeeZleba ubrZanos, xolo sxvebs ki<br />

daemorCilon yvelaze ufro sasurveli cxovrebis wesis SesanarCuneblad (1288 a<br />

30-35).<br />

aristoteles ukve am daxasiaTebaSi, romelic saxalxo mmarTvelobis lamis<br />

aristokratiad interpretacias gvTavazobs, Cans aristoteles saxelmwifoebis<br />

<strong>for</strong>mebis Sesaxeb moZRvrebis specifika. kerZod reluri, gnebavT istoriidan<br />

cnobili, romelime saxelmwifoebrivi mowyobis <strong>for</strong>mebi gacilebiT ufro rTuli<br />

da maravlferovania, vidre es igulisxmeba TiToeulis definiciaSi. ganvixiloT<br />

am sityvebis dasturad demokratiuli mmarTvelobis <strong>for</strong>mebi. mxolod<br />

demokratiul saxelmwifoebSi (aseve, sxvadasxva variaciebSi ganxilulia<br />

danarCeni saxelmwifoebrivi mowyobis <strong>for</strong>mebic) aristotele gamoyofs maT<br />

Semdeg nairsaxeobebs:<br />

• demokratiis pirveli <strong>for</strong>ma gadamwyvet mniSvnelobas aniWebs Tanasworobis<br />

princips. am saxelmwifoSi gamefebuli gagebiT, “Tanasworoba” niSavs imas, rom<br />

arc mqoneblebs da arc uqonelebs ar gaaCniaT raime upiratesoba. ra Tqma unda,<br />

am saxelmwifoSi mdidrebic arseboben da Raribebic, magram kanonTan oriveni<br />

pasuxismgeblebi arian;<br />

• demokratiis meore <strong>for</strong>ma dasaSvebad miiCnevs, rom Tanamdebobis dasakaveblad<br />

qveyanaSi mainc unda arsebobdes, Tundac mcire zomis qonebrivi cenzi.<br />

• demokratiis mesame <strong>for</strong>maSi yvela moqalaqes aqvs Tanamdebobis dakavebis<br />

ufleba da maT es ufleba miniWebuli aqvT warmoSobis safuZvelze. qveyana<br />

imarTeba kanonis Sesabamisad;<br />

• meoTxe <strong>for</strong>ma mesamisagan ufro meti tolerantulobiT gamoirCeva<br />

moqalaqeobis dadgenis da, maSasadame imis dadgenis sakiTxSi, Tu vin SeiZleba<br />

daikavos saxelmwifo Tanamdeboba. Tu mesame <strong>for</strong>maSi moqalaqeobisaTvis<br />

aucilebelia orive mSobeli mocemuli qveynis moqalaqe iyos, am <strong>for</strong>maSi<br />

dasaSvebia Tundac erTi iyos moqalaqe da meore Tavisufali adamiani. aqac<br />

qveyanas kanoni marTavs;<br />

• bolo, mexuTe <strong>for</strong>mis saxelmwifoebSi SenarCunebulia yvela win aRwerili<br />

piroba, magram qveyana imarTeba ara kanonis mixedviT, aramed mas marTavs xalxi<br />

saxalxo krebis saSualebiT, xolo xalxs Tavis Wkuaze daatareben demagogebi<br />

(1291 b 30 — 1292 a 10).<br />

aRwerili xuTi <strong>for</strong>midan yvelaze uaresia bolo <strong>for</strong>ma, romelSic ar muSaobs<br />

kanoni da romelSiac qveyana demagogebis mier imarTeba. “im demokratiul<br />

qveynebSi — wers aristotele — romlebSic gadamwyveti mniSvneloba aqvs kanons,<br />

demagogebisaTvis kanoni ar aris, aq mowinave adgilebi saukeTeso moqalaqeebs<br />

ekuTvniT, magram iq, sadac umaRlesi xelisufleba ar emyareba kanons, Cndebian<br />

demagogebi” (1292 a 10). saxelmwifos es <strong>for</strong>ma yvelaze uaresia imitom, rom<br />

kanonis ar arsebobis pirobebSi, xalxi xdeba masSi erTmmarTveli (monarqi) da<br />

aseve marTavs is qveyanas. ramdenadac tirania monarqiis nairsaxeobaa, amdenad<br />

xalxic tiranulad iqceva — anadgurebs saukeTeso moqalaqeebs da did gasaqans<br />

aZlevs demagogebs. sabolood gamodis, rom aq demagogebi yovlisSemZle Zalad<br />

23


iqcevian, ramdenadac umaRlesi xelisufleba xalxis xeSia, xolo xalxis azri ki<br />

maT xelSi. msgavsi safrTxisagan Tavis daRwevis ZiriTad saSualebad<br />

aristoteles imgvari zogadi konstituciis msgavsi kanonmdeblobis Semotana<br />

miaCnia, romelsac aRar Seexeba kerZo sakiTxebiT dakavebuli arc saxalxo kreba<br />

da arc saxelmwifo moxeleebi (1292 a 30-35).<br />

rogorc demokratiuli saxelmwifoebis aRwerili <strong>for</strong>mebidan Cans, isini<br />

mniSvnelovnad gansxvavdebian erTmaneTisagan. erTSi moqalaqeobas yvelas<br />

aZleven, meoreSi - mxolod imas, visi mSoblebic moqalaqeebi iyvnen. erTs marTavs<br />

kanoni, meores - demagogebi. amisda miuxedavad, isini yvelani, gvarwmunebs<br />

aristotele, demokratiuli saxelmwifoebis nairsaxeobebs warmoadgenen. niSnavs<br />

Tu ara es mtkiceba imas, rom maT gansxvavebebis miuxedavad, raRac aqvT saerTo da<br />

es saerTo gansxvavebulebze ufro mniSvnelovania?<br />

yvela demokratiuli mmarTvelobisaTvis saerToa ori ZiriTadi principi,<br />

romlebic, rogorc irkveva, ara mxolod aristoteles epoqaSi, aramed dReac<br />

demokratiuli mmarTvelobis moucilebel niSnebad iTvleba. esenia: Tavisufleba<br />

da Tanasworoba. “demokratiuli wyobis ZiriTadi niSani — wers<br />

aristotele — aris Tavisufleba. sayovelTaod gavrcelebuli azriT, mxolod am<br />

saxelmwifo wyobis dros yvela sargeblobs TavisuflebiT, radgan, rogorc<br />

amtkiceben, swored Tavisuflebisaken miiswrafvis demokratia. xolo Tavisuflebis<br />

erT-erTi pirobaa iyo mmarTveli da marTuli morigeobiT” (1317 b) ...<br />

“samarTlianobis safuZvelze, rogorc is gaigeba demokratiuli TvalTaxedviT,<br />

kerZod, yvelasaTvis toli wilis migebiT, miiReba is wyoba, romelsac aRiarebs<br />

demokratia. ... Tanasworoba, xom isaa, rom uqonelebs araferSi hqondeT ufro<br />

meti Zalaufleba, vidre SeZlebulebs da, rom umaRlesi xelisufleba unda<br />

miekuTvnebodes ara romelime erTs, aramed yvelas Tanabrad. swored am wesiT —<br />

fiqroben isini — xorcieldeba saxelmwifoSi Tanasworoba da Tavisufleba” (1318<br />

a — 10). aseTia demokratiuli mmarTvelobis sxvadasxva konkretuli <strong>for</strong>mebis<br />

saerTo maxasiaTeblebi. aseTive detaluri wesiT axasiaTebs aristotele<br />

saxelmwifoebrivi mmarTvelois sxva <strong>for</strong>mebsac, romelTac aq aRar ganvixilavT.<br />

demokratia, rogorc zemoT aRiniSna, interpretirebulia uqonelTa da<br />

xalxis mmarTvelobad. rac Seexeba sauTriv xalxs, is yvela saxelmwifo<br />

mowyobisaTvis Tanamdevi erT-erTi yvelaze myari struqturaa da Sedgeba Semdegi<br />

stratebisagan:<br />

a) miwaTmoqmedebisagan,<br />

b) xelosnebisagan,<br />

g) vaWrebisagan,<br />

d) daqiravebuli muSaxelisagan.<br />

aRniSnuli mosaxleobis garda, saxelmwifos SemadgenlobaSi Sedian<br />

mcvelebic. aristotele gamoyofs oTxi saxeobis jars:<br />

a) mxedrobas;<br />

b) mZimedSeiaraRebul qveiTebs;<br />

c) subuqad SeiaraRebul qveiTebs;<br />

d) sazRvao flots (1321 a 5-10).<br />

savaldebulo literatura<br />

1.Aristotele – “Politics”. Ox<strong>for</strong>d Univ. Press., 1998; 7-20; 84-200; 229-242; 251-279 pp.<br />

2.Аристотель – Сочинения в четырех томах. Том четвертыйю Изд. «Мысль», М., 1984. 376-387;<br />

444-544; 569-580; 588-615.<br />

24


ciceroni (106-43)<br />

Sesavali: platonis da aristoteles politikuri Teoriebi antikuri<br />

saberZneTis, marTalia ara erTaderTi, magram samagierod, yvelaze mniSvnelovani<br />

Teoriebi iyo. maTi doqtrinebi koncentrirebuli da sistematuri saxiT gadmoscemda<br />

berZnuli politikuri azris monapovars. am mxriv, gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />

aristoteles Sromebi, romelsac wesad hqonda sakuTari Sexedulebebis<br />

gadmocemamde sxva, wina epoqis moazrovneTa Tvalsazrisebi gadmoeca<br />

(rogorc es xdeba, magaliTad, “politikis” meore wignSi). antikuri politikuri<br />

azris bolo avtori, romelsac Cven ganvixilavT, aris romaeli moazrovne,<br />

ciceroni. ciceronis damokidebuleba klasikuri berZnuli Teoriebis mimarT<br />

msgavsia zogadad Zvel berZnul da romaul kilturebs Soris damokidebulebisa.<br />

romaelebma, rogorc cnobilia, praqtikulad gadmonerges sakuTar niadagze da<br />

gaimeores berZnuli kultura. gavrcelebuli azriT, arsebobs antikurobis<br />

romarlTa sul ramdenime originaluri monapovari: es, upirveles yovlisa,<br />

gaxlavT samarTali, romlis kodifikaciasa da warmoebaSi romaelebma ara<br />

mxolod berZnebi daCagres, aramed mravalmxriv gansazRvres Tanamedrove<br />

evropuli samarTali. Semdegi sfero, romelSiac romaelebma sakuTari sityva<br />

Tqves, gzaTmSeneblobaa. romaelTa naSenebma gzebma saukuneebs gauZlo im<br />

donemde, rom Zalze cudi samsaxuri gauwia gviandel evropelebs. amboben,<br />

sarkinozebis mTavarsardals, jebel al tariks swored romaulma gzebma gauwia<br />

naxevarkunZulze saorientaciod fasdaudebeli samsaxuri mas Semdeg, rac<br />

sarkinozebi pireneebze gadmosxdnen. am or miRwevas zogierTi umatebs romaul<br />

biusts, romelic, rogorc fiqroben ara da ar warmoadgens berZnulis ubralo<br />

kopirebas. rac Seexeba filosofias, saberZneTidan romSi gavrclda ZiriTadad<br />

sami mimdinareoba: skepticizmma, epikureizmma da stoicizmma, romelTa mimarTac<br />

romaelma warmomadgenlebma saocari “erTguleba” gamoiCines elini fuZemdeblebisadmi.<br />

Tavad ciceroni Znelad Tu CaTvleba romelime am konkretuli<br />

mimdinareobis warmomadgenlad. piriqiT, gavrcelebulia azri, rom ciceroni<br />

rogorc filosofosi ekleqtikosi iyo da, Sesabamisad, mis nawerebSi SevxvdebiT<br />

rogorc stoicizmis, aseve epikureizmisaTvis da akademiuri skeptocozmisaTvis<br />

damaxasiaTebel araerT tipur Teziss. Cven ar vapirebT am mosazrebebis revizias.<br />

miT ufro, rom misi politikuri Teoriac mTlianad platonis da aristoteles<br />

Tematikis irgvliv trialebs. rac CvenTvis ufro mniSvnelovania, is gaxlavT, rom<br />

amgvari siaxlovis miuxedavad, ciceronis politikuri politikuri nawerebi<br />

moklebuli ar aris originalobas da maTSi wamoWrilia rogorc Tvisebrivad<br />

axali Tematika, aseve, ukve cnobilis, berZeni avtorebisagan radikalurad<br />

gansxvavebuli gadawyveta. platonis da aristotelesagan gansxvavebiT, ciceroni<br />

ara mxolod Teoretikosi, aramed moqmedi politikosic iyo. katalinas amboxis<br />

mxilebis da CaxSobis Semdeg, erTi periodi ciceroni senatis da zogadad<br />

respublikuri romis TvalsaCino politikosad iqca. ciceronis mniSvneloba<br />

daaknina romaeli mTavarsardlebis qiSpobam. krasusis, pompeusis da keisris<br />

zeZliereba imis imis mauwyebeli iyo, rom romis respublika ukanasknel dReebs<br />

iTvlida. aSkara gaxda, rom warmatebuli samxedro kampaniebis Sedegad Zalze<br />

gazrdili romi imperiul mmarTvelobas saWiroebda da rom respublikuri<br />

idealebi ukve istoriis sakuTreba xdeboda. respublikuri romis senatis<br />

TvalsaCino moRvawis, ciceronis politikuri karieris da sabolood ki<br />

sicocxlisaTvis damRupvelad iqca e.w. meore triumvirati, romelmac ciceroni<br />

proskripciebSi Seiyvana.<br />

ciceronis politikuri Sexedulebebi gadmocemuli iqneba misi ori naSromis,<br />

“saxelmwifos” da “kanonebis” mixedviT. ciceronis es Sromebi mniSvnelovania ara<br />

mxolod Zveli cnobili saxelmwifo moRvawis da filosofosis ideebis gacnobis<br />

TvalsazrisiT, aramed im mxrivac, rom masSi Semonaxulia in<strong>for</strong>macia elinizmis<br />

epoqis araerTi iseTi avtoris Sesaxeb, romelTa Sexedulebebis gasagebad ciceronis<br />

Sromebi erTaderTi wyaroa. gvinda aRvniSnoT, rom ciceronis naSromi,<br />

“saxelmwifo” dakargulad iTvleboda. sakmaod dazianebuli saxiT is mxolod XIX<br />

saukuneSi (1820 wels) aRmoaCina vatikanis biblioTekis prefeqtma, anjelo maim.<br />

25


1. saxelmwifos msaxureba<br />

saxelmwifos msaxureba aris pirveli mniSvnelovani Tema, romelsac exeba<br />

ciceroni “saxelmwifos” dasawyisSi. mas Semdeg, rac igi CamoTvlis cnobil<br />

romaelTa saxelmwifo moRvaweobas, svams savsebiT bunebriv kiTxvas _ ra rjida<br />

maT esoden did safrTxeSi CaegdoT gamudmebiT Tavi maSin, rodesac TiToeuls<br />

yvela Sansi hqonda mSvidi da uzrunveli cxovrebiT ecxovra? am kiTxvaze<br />

pasuxad, ciceroni miuTiTebs or erTmaneTTan dakavSirebul fenomenze,<br />

romelTac axsna unda misces dasmul kiTxvas. kerZod, saerTo sikeTis msaxurebasa<br />

da bunebis mier adamianisaTvis momadlebul Rirsebis (ανανκε) grZnobaze.<br />

Rirsebis grZroba, rogorc gamorCeulad adamianuri fenomeni Tavs iCens swored<br />

iseT sazRvriT situaciebSi, romelic adamianisagan ukidures Tavdadebas da<br />

xSirad ki Tvaganwirvasac saWiroebs. ukiduresi safrTxis pirobebSi sxva yvela<br />

cocxalma arsebam SeiZleba imoqmedos mxolod iseTi sasicocxlo instinqtebis<br />

karnaxiT, rogric STamomavlobaze zrunva an sakvebis mopovebaa. aristoteles<br />

azriT, cxovelTa samyarodan adamians metyvelebis unari gamoarCevs, rac mas<br />

sikeTis da siqvelis cnebiTi Semecnebis saSualebas aZlevs. ciceroni ki, rogorc<br />

vxedavT, upirveles yovlisa, “bunebisagan boZebul” Rirsebaze saubrobs,<br />

romelic gamorCeulad adamianuri fenomenia. ra Tqma unda, aq aristotelesa da<br />

cicerons Soris Znelia davinaxoT winaaRmdegoba. saqme isaa, rom marTalia,<br />

aristoteles mosazreba misi politikuri traqtatidan ki movitaneT, magram<br />

masSi araferia sakuTriv politikuri. is adamianis ufro zogadi daxasiaTebaa<br />

(politikur konteqstSi, aristotele, romelic, Rirsebis Taobeaze sxva adgilas<br />

bevrs saubrobs, adamians sul sxva gansazRvrebas aZlevs). misgan gansxvavebiT,<br />

ciceroni Rirsebis grZnobas saxelmwifo moRvaweobasTan akavSirebs. Rirsebis<br />

floba, fiqrobs is, codnis floba rodia, romelsac TavisTavadi Rirebuleba<br />

aqvs. mecnierebisagan gansxvavebiT, romelsac, Tu ar gamoviyenebT, SevinarCunebT<br />

mainc, mxolod misi codnis wyalobiT, Rirseba mTlianad Cvens qmedebazea<br />

damokidebuli da am qmedebebs Soris ki gamorCeuli adgili saxelmwifos<br />

msaxurebas uWiravs (1.7).<br />

erTi SexedviT, ciceronis am da sxva msjelobebSi politikuri problemebis<br />

analizisas Semotanilia subieqtivisturi ganzomileba, radgan ciceroni<br />

cdilobs maT axsnas adamianis sulieri Tvisebebis safuZvelze. ganmeorebiT<br />

dasmul kiTxvaze, Tu romeli saxelmwifo wyobaa yvelaze ukeTesi, “saxelmwifoSi”<br />

scipioni, romelic Tavad ciceronis Sexedulebebis gamomTqmelia, ambobs<br />

Semdegs: “simdidres, warmomavlobas, zegavlenas — sibrZnis, cxovrebisa da sxva<br />

adamianebis marTvis unaris gareSe — mxolod Rirsebis dakargvasTan da<br />

ampartavnebasTan mivyavarT. ar arsebobs mmarTvelobis ufro maxinji <strong>for</strong>ma,<br />

vidre is romlis drosac yvelaze ukeTesad iTvlebian umdidresi adamianebi. ra<br />

sjobs mdgomareobas, rodesac sxelmwifos marTavs Riseba; rodesac is, vinc sxvis<br />

cxovrebas ganagebs, Tavad ar imyofeba arc erTi vnebis tyveobaSi” (1. 25).<br />

platonidan wamosuli tradiciiT, Cveulebriv, vfiqrobT, rom wyoba imgvari<br />

obieqturi maxasiaTebelia saxelmwifosaTvis, romelic srulad gansazRvravs mis<br />

vargisianobas. ciceroni, rogorc aRiniSna, TiTqos ufro subieqtivistur axsnas<br />

iZleva moyvanil fragmentSiac, rodesac is mmarTvelTa “moralze” saubrobs.<br />

magram, Tu moyvanil fragments kargad davukvirdebiT, sadac saubaria Rirsebis<br />

mier saxelmwifos marTvaze, romelTan konfliqtSi modis mmarTvelis<br />

vnebaTaRelva, unda davafiqsiroT saxelmwifo wyobis ganmsazRvreli kidev erTi<br />

iseTi obieqturi ganzomileba, rogoricaa masSi aRiarebuli Rirebulebebis<br />

ZiriTadi sistema. amiT ki, rogorc Tavad romis istoria mowmobs, ganxilvis<br />

TvalsawierSi Semodis erT-erTi umniSvnelovanesi sakiTxi. faqtia, rom erT dros<br />

Rirsebasa da saxelmwifos msaxurebaze damyarebuli romaelTa yofam,<br />

saukuneebis ganmavlobaSi regresuli trans<strong>for</strong>macia ganicada. berZnuli polisebisagan<br />

gansxvavebiT, romelTaTvisac ucxo iyo kulturuli siWrele, romis<br />

imperiaSi, warmatebuli dapyrobiTi politikis da sazRvrebis ganuwyveteli<br />

gafarToebis pirobebSi, fexi moikida mravalferovanma religiur-filosofurma<br />

mimdinareobebma da mistikurma seqtebma. isini sruliad gansxvavebul<br />

26


RirebulebaTa sistemas sTavazobdnen xalxs. SemTxveviTi rodia, rom rogorc<br />

Sedegma, amgvari mravalferovnebisa, TandaTanobiT Camoyalibda kosmopolitizmi,<br />

msoflio moqalaqis centraluri ideiT. ara “saxelmwifoSi”, aramed<br />

“kanonebSi” msoflio moqalaqis ideas farTo Teologiuri dsabuTeba eZleva.<br />

msjelobis jaWvi daaxloebiT aseTia: RmerTma Seqmna adamiani rogorc sxva<br />

cocxali arsebisagan gamorCeuli ram. am gamorCeulobis mizezi aris goneba.<br />

goneba raRac saerToa adamiansa da RmerTs Soris da maT Soris kavSiric swored<br />

gonebaSi unda veZioT. magram goneba igive kanoni da kanonzomierebaa. es ki<br />

niSnavs, rom Cven RmerTTan kanoniT varT dakavSirebuli. aqedan, unda vaRiaroT,<br />

rom yvela maTTan, visTanac arsebobs erTianoba kanonSi, arsebobs erTianoba<br />

samarTalSiac, xolo yvela is visac kanoni da samarTali saerTo aqvs miekuTvneba<br />

erT sazogadoebas. Tu adamianebi amgvarad arian CarTulni erTsa da imave<br />

ZalauflebasTan kontaqtSi, maSin isini CarTulni iqnebian, amave dros, kavSirSi<br />

RvTaebrivTananac da, maSin mTeli samyaro SegviZlia ganvixiloT adamianebis da<br />

RmerTebis erT samoqalaqo Temad (1. 96).<br />

ciceronis sawyisi mosazrebebi adamianuri Rirsebis Sesaxeb, erTgvari<br />

Sesavalia misi Sedgomi Temis gaSlisaTvis, romlis ZiriTadi sagani saxelmwifoa.<br />

vidre vimsjelebde saxelmwifos Sesaxeb, ambobs is, me vcade gameanalizebina,<br />

Rirs Tu ara kacma xeli mohkidos saerTod saxelmwifo saqmes (1. 10). pasuxi, ra<br />

Tqma unda, dadebiTia, radgan Rirsebis adamianis arsobriv maxasiaTeblad<br />

gamocxadebiT, saxelmwifosaTvis msaxureba adamianis bunebriv mowodebad<br />

gamocxadda.<br />

2.saxelmwifos buneba da mmarTvelobis saukeTeso <strong>for</strong>ma<br />

ratom iqmneba saxelmwifo? — kiTxva, romelic Zalze aqtualuri iyo antikuri<br />

saberZneTis avtorebisaTvis, rogorc vxedavT, aqtualobas ar kargavs arc<br />

ciceronis TxzulebebSi. vidre saxelmwifos avkargianobaze vimsjelebdeT, jer<br />

zogadad saxelmwifos cneba unda davadginoT. ciceroni miiCnevs, rom saxelwifo<br />

raRac iseTia, rac uSualodaa dakavSirebuli xalxTan, rac misi xvedria. aqedan<br />

saxelmwifos bunebis kvleva gadaejaWveba xalxis raobis sakiTxs. xalxi ki,<br />

rogorc irkveva, sxva araferia, Tu ara adamianTa iseTi erToba, romelsac aqvs<br />

erTiani samarTali da saerTo interesebi: “amrigad, wers ciceroni, saxelmwifo<br />

xalxis xvedria, xolo xalxi adamianTa nebismieri gaerTianeba ki ar aris, aramed<br />

iseTTa erTianobaa, romelTac Tavi mouyriaT samarTlis ama Tu im sakiTxis<br />

gadasawyvetad da, romelTac gaaCniaT saerTo interesebi. aseTi gaerTianebis<br />

pirveli mizezi maTi sisuste ki ar aris, aramed bunebrivi miswrafeba erTad<br />

cxovrebisaken” (1. 20).<br />

adamianebis bunebrivi miswrafeba Tanacxovrebisaken, romelic SesaZloa iyos<br />

Zlieri impulsi saxelmwifos <strong>for</strong>mirebisaTvis, saWiroebs raRac iseT damatebiT<br />

fenomens, romelic saxelmwifos ara mxolod did mdgradobas mianiWebs, aramed<br />

regularuls gaxdis adamianTaSorisi damokideblebis misaReb saxeebs. aseTi ram<br />

gaxlavT samarTali da konkretuli kanonmdebloba, romelic saxelmwifos yvela<br />

wevrisaTvis saerTo unda iyos. da, saerTod, sxva ra aris saxelmwifo, Tu ara<br />

saerTo weswyobileba, romelic ganmtkicebulia samarTalsa da kanonebSi.<br />

magram saidan iRebs dasabams Tavad kanoni da samarTali? am kiTxvaze<br />

aristoteluri tradicia gvamcnobs, rom arsebobs erTi mxriv, bunebiTi da, meore<br />

mxriv, konvencionaluri samarTali. misgan gansxvavebiT, ciceroni ar cnobs<br />

bunebiTi samarTlis ideas. bunebiTi samarTlis normebi rom arsebobdnen,<br />

fiqrobs is, maSin gaugebari iqneboda, Tu ratom ara aqvs yvela xalxs erTi da<br />

igive samarTlebrivi normebi. es normebi xom icvleba ara mxolod sxva da sxva<br />

xalxTan, aramed isini gansxvavebulia erTi da igive xalxTan sxvadasxva dros.<br />

aqedan, erTaderTi safuZveli, romelic SeiZleba saxelmwifoSi arsebul kanonebs<br />

SeiZleba hqondeT, aris urTierTTanxmoba.<br />

mas Semdeg, rac gairkva, rom saxelmwifos arsebobis aucilebeli pirobaa<br />

adamainTa Tanacxovrebis mareglamentirebeli wesebis arseboba, ukve SeiZleba<br />

daisvas kiTxva saukeTeso saxelmwifo mowyobis Sesaxeb. ciceroni Zvel berZnul<br />

27


politikur traqtatebSi gavrcelebuli sxvadasxva <strong>for</strong>mebidan, sam yvelaze<br />

mniSvnelovan <strong>for</strong>mas gamoyofs: samefo xelisuflebas, aristokratias da<br />

demokratias. saukeTeso saxelmwifo mowyoba, ciceronis azriT, aris ra romelime<br />

maTgani, aramed yvela maTi kombinacia erT politikur sxeulSi. Zneli ar aris<br />

davinaxoT, rom amiT romis respublikis politikuri wyobaa mowonebuli. amis<br />

Taobaze ciceroni pirdapir miuTiTebs “saxelmwifoSi”, rodesac is sagangebod<br />

emijneba platonis msgavs gamonagonebs saxelmwifos Sesaxeb da aRniSnavs rom misi<br />

interesis sagani romis realobaa (1. 47-48). marTlac, saxalxo kreba romSi<br />

gamoxatavda xalxis interesebs, senati anu uxucesTa sabWo, icavda<br />

aristokratiis interesebs, xolo rac Seexeba samefo xelisuflebas, mis msgavs<br />

instituts respublikur romSi konsulTa xelisufleba warmoadgenda.<br />

respublikuri romis konsulebi lakedemonelTa mefeebis msgavsad iyofdnen<br />

Zalauflebas. maTi ZiriTadi funqcia konfliqtebis SemTxvevaSi qveynis<br />

SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardloba da qveyanaSi marTlwesrigis ganmtkiceba<br />

iyo. ukve is faqti, rom spartis mefe ori iyo da ara erTi, gamoricxavda (iseve<br />

rogorc Semdgom romSi) Zalauflebis saxifaTo koncentracias erTi piris xelSi.<br />

sami ZiriTadi politikuri institutis msgavsad, saukeTeso saxelmwifoSi sami<br />

ZirTadi socialuri fenaa — aristokratia, mxedrebi da xalxi.<br />

3.sazRvao da xmeleTis saxelmwifoebi<br />

ciceronis interesis sferoSi Semodis iseTi sakiTxic, rogoricaa,<br />

saxelmwifos teritoriuli an rogorc axla vityodiT, geopolitikuri<br />

mdebareoba. msgavs sakiTxs masze adre aristotele Seexo da maTi Sefasebebi<br />

zRvis piras mdebare polisis problemebTan dakavSirebiT, didad ar gansxvavdeba<br />

erTmaneTisagan. arc aristoteles da, arc cicerons ar miaCniaT gamarTlebulad<br />

zRvispiras qalaqis daarseba ramdenime ZiriTadi mosazrebis gamo. jer erTi, aris<br />

ra msxvili savaWro centri, aseTi qalaqi eqvemdebareba ucxotomelTa Cvevebis<br />

arasasurvel zegavlenas. garda amisa, fiqroben isini, sazRvao qalaqi ufro<br />

sustia samxedro TvalsazrisiTac. ciceroni sagangebiT iwonebs romulusis<br />

gadawyvetilebas daearsebina qalaqi zRvasTan sakmaod axlos, magram ara zRvaze.<br />

aseT qalaqs SeuZlia isargeblos sazRvao qalaqisaTvis damaxasiaTebeli yvela<br />

sikeTiT (ciceroni sazRvao qalaqis mxolod negatiur mxareebs rodi xedavs) _<br />

ucxoeTidan daubrkolebliv miiRos aTasgvari saxis saqoneli da, piriqiT, aseve<br />

didi raodenobiT iafad gaitanos sakuTari produqti. samagierod, xmeleTze<br />

mdebareoba misTvis momgebiania wminda samxedro TvalsazrisiT. xmeleTidan<br />

mosuli mtris kontroli ufro iolia, vidre, zRvidan Tavdasxmis dros. am da sxva<br />

(moraluri xasiaTis), argumentebis safuZvelze, ciceroni xmeleTis saxelmwifos<br />

aniWebs upiratesobas. am sakiTxze, SesaZloa arc Rirdes yuradRebis SeCereba, Tu<br />

ara ciceronis mcdeloba istoriis mimdinareoba axsnas sazRvao-saxmeleTo<br />

saxelmwifoebis urTierTobebis konteqstSi. cxadia, ramdenime gverdze (1. 35,<br />

36,37) gamoTqmuli mosazrebebis gamo, cicerons ver CavTvTvliT geopolitikis<br />

fuZemdeblad. mas ara aqvs arc Talasokratia-telurokratiis cnebebi, magram<br />

meore mxriv, verc im faqts avuvliT gverds, rom cicroni berZnuli samyaros<br />

sisustis ZiriTad mizezs mis sazRvao xasiaTSi xedavs. Tumca, igive<br />

poziciebidanaa Sefasebuli sxva sazRvao saxelmwifoebic. kerZod, is fiqrobs,<br />

rom korinTo da karTageni daRupa gadaWarbebulma miswrafebam zRvaosnobisaken<br />

da vaWrobisaken. aman, jer erTi, mosaxleobis gaumarTlebeli emigracia gamoiwvia<br />

da meore, maT moqalaqeebs daaviwya miwis damuSaveba da iaraRis floba (1. 36).<br />

savaldebulo literatura<br />

1. Марк Тулий Цицерон «Диалоги». Изд. «Наука», Москва, 1966. ( стр. 7-8; 20-26; 35-39; 41-<br />

54; 59-65; 94-97; 102-105)<br />

2. James.E.Holton, Marcus Tullius Cicero., in “History of Political Philosophy”. (Eds) Leo Strauss,<br />

Joseph Cropsey. Univ. of Chicago. 1963.<br />

28


Sua saukuneebis politikuri Teoriebi<br />

(netari avgustine, al farabi, Toma aqvineli)<br />

Zveli msoflio istoriis dasasrulad romis imperiis damxoba iTvleba. avtorebis<br />

erTi nawili, amgvar SefasebaSi evropocentrizmis aSkara kvals xedavs,<br />

radgan romis imperiis daSlam ki moitana radikaluri cvlilebebi evropaSi,<br />

magram es cvlilebebi saerTod ar Sexebia CineTSi an afrikis kontinentze<br />

mimdinare procesebs. amitom, amboben evropocentrizmis mowinaaRmdegeebi, romis<br />

imperiis dacema ufro evropis istoriaSi mimdinare procesebs asaxevs da ara<br />

Zveli msofliosi. vfiqrobT, argumentacia iseTi TvalsaCinoa da aSkara faqtebs<br />

emyareba, rom Znelia misi umtkivneulod ugulvebelyofa. ufro momgebiani<br />

iqneba, Tu vaRriarebT mis samarTlianobas da davsZenT, rom evropis istoriis<br />

prioritetulad qceva CvenTvis ori mizeziTaa ganpirobebuli. jer erTi, es aris<br />

regioni, romelTanac saqarTvelo odiTganve iyo CarTuli umWidroes<br />

kulturul kontaqtebSi da meore, es aris civilizacia, romelic gamarjvebuli<br />

gamovida saukuneebis manZilze mimdinare civilizaciaTa konfliqtSi da danarCen<br />

msoflios Tavs moaxvia Tavisi cxovrebis wesi.<br />

qristianuli msoflmxedveloba da religia jer kidev romis imperiaSi<br />

damkvidrda oficialur sarwmunoebad. “msoflio qalaqma” bolos da bolos<br />

SeiTvisa “msoflio religia” da is Tavis provinciebsa da koloniebze gaavrcela.<br />

ierarqiulad mkacrad mowyobili monoTeisturi religia saimedo dasayrdeni<br />

unda gamxdariyo uzarmazar teritoriaze gadaWimuli, erTi imperatoris mier<br />

marTuli, monarqiuli reJimisaTvis. enaTa da eTniuri siWrele saerTo religias<br />

unda daeZlia. yovelive es romma nawilobriv ganaxorciela kidec, magram<br />

“msoflio qalaqi”, romelic sruliad sxva principebze aRmocenda, ver gadaarCina<br />

axalma RirebulebaTa sistemam.<br />

periodi qristianuli samefoebisa da samTavroebis Camoyalibebamde, ramac<br />

axali evropis ruqas raRac garkveuloba SesZina da eTniuri niadagi Seamzada<br />

momavali eri-saxelmwifoebisaTvis, sakmaod detalurad aqvs gadmocemuli Tavis<br />

“florenciis istoriaSi” nikolo makiavelis. Semdegi, sakmaod xangrZlivi<br />

periodi, zogjer Sua saukuneebad, zogjer, feodalizmis epoqad moixsenieba.<br />

igive xana SegviZlia movixsenioT dinastiuri samefoebis epoqadac (gansxvavebiT<br />

antikuri qalaq saxelmwifoebis epoqidan).<br />

samive termins _ Sua saukuneebs, feodalizmis epoqas da, bolos, dinastiur<br />

samefoebs _ Sesabamisi “ideologiuri datvirTva” aqvs da erTsa da imave<br />

periodis cxovrebis wesis daxasiaTebas gulisxmobs sxvadasxva TvalTaxedviT. ase<br />

magaliTad, “Sua saukuneebi” afiqsierbs raRac saSualo periods istoriis<br />

msvlelobaSi da Tu terminis implikaciebze viqnebiT orientirebulini, is<br />

mxolod imas gveubneba, rom CvenTvis saintereso am periodamdec arsebobda<br />

raRac (Zveli msoflio) da Semdegac (axali msoflio istoria). “feodalizmis<br />

epoqa” — es termini intencionalurad mimarTulia sakuTrebiT urTirTobaze.<br />

feodi, maioratis principi, senioris da vasalis urTierToba am xedvisaTvis<br />

amosavali principebia da politikuri anallizic am principebis kvlevidan unda<br />

gamodiodes. da bolos, rodesac vsaubrobT “dinastiur samefoebze”, am dros<br />

yuradRebas mivapyrobT umaRlesi xelisuflebis organizaciis wess, Sesabamis<br />

epoqis saxelmwifoebisaTvis rom iyo damaxasiaTebeli.<br />

mTeli Sua saukuneebis evropis msoflmxedveloba, yofa, politikuri da<br />

socialuri urTierTobani religiuri SinaarsiT iyo gajerebuli. jer kidev<br />

gasul saukuneSi SemorCenili iyo, standartuli daxasiaTebis saxiT, Sua<br />

saukuneebis “bnel epoqad” Sefaseba. ufro Tanamedrove mkvlevrebi ar iziareben<br />

aseT mkacr Sefasebas. maT miaCniaT, rom Sua saukuneebis erTgvar wyvetad<br />

warmodgena istoriis erTian procesSi, ar Seesabameba sinamdviles. piriqiT,<br />

fiqroben, rom Sua saukuneebma moamzada aRorZinebisa da axali drois<br />

sabunebismetyvelo aRmoCenebi da mecniereba. pirovnebis, Tavisuflebis da<br />

pasuxismgeblobis kategoriebis analiziT gza gauxsna liberalur politikur<br />

filosofias da axal politikur Teorias.<br />

Sua saukunebis politikuri Teoria warmodgenili iqneba remdenime Zalze<br />

29


mniSvnelovani avtoris SexedulebaTa saxiT. ioli aRmosaCenia, rom miuxedavad<br />

maTi gansxvavebuli aRmsareblobisa, TiToeuli maTgani Zalze msgavs sakiTxebs<br />

ganixilavs. es gamowveulia ori mizeziT: jer erTi, am periodis swavlulebi,<br />

rogorc qristianebi, aseve sxva religiis warmomadgenlebi eyrdnobian erTsa da<br />

imave wyaros _ antikur politikur Teorias da biblias. meore, rac maTi<br />

Sexedulebebis siaxloves ganapirobebs, aris epoqisaTvis damaxasiaTebeli<br />

homogenuroba epoqis kulturebisaTvis mniSvnelovani iseTi maxasiaTeblebis<br />

mixedviT, rogoricaa xelisuflebis organizacia, qalaqis infrastruqtura da<br />

yofa, samxedro saqmis organizacia da a.S. am parametrebs Soris met-naklebad<br />

Tanabari donis arseboba ar niSnavs srul identoba dasavleTsa da aRmosavleTs<br />

Soris ideologiasa da socialur-politikur mowyobaSi. msgavsi daSvebis<br />

SemTxvevaSi, saswauli Tu agvixsnida im garRvevas, romelic evropulma<br />

civilizaciam moaxdina. ufro zofadi daxasiaTebis saxiT, haidegeris kvald,<br />

SegviZlia aRvniSnoT, rom ukve berZnuli kultura Seicavda “τεχνε “-ze,<br />

orientaciis Zalze mZlavr impuls, romelsac qristianobam ufro noyieri<br />

niadagi Seuqmna, vidre, vTqvaT, islamma.<br />

netari avgustine (354-430)<br />

netari avgustine qristianis avtoria, rac Zalze kargad Cans “RvTis qalaqis”<br />

avgustineseul interpretaciaSi, romelic wminda werilis amosaval dogmatikas,<br />

WeSmaritebebs emyareba. miuxedavad imisa, rom misi epoqa jer kidev Sors iyo<br />

dinastiuri samefoebis xanisagan, misi ZiriTadi politikuri xasiaTis Txzuleba —<br />

“RvTis qalaqi” - iTvaliswinebs Semdgomi periodisaTvis specifikur mTel rig<br />

sakiTxebs. garda mravali Teologiuri xasiaTis Sromebisa, avgustines kalams<br />

ekuTvnis Zalze specifiuri, kidev erTi naSromi, “aRsareba”, romelSiac<br />

gadmocemulia adamianis RmerTTan mimarTebis siRrmiseuli Sreebi da Tavad<br />

rwmenis fenomenis Zalze faqizi analizi. “aRsareba” adamianis sulis codniT<br />

SegviZlia iseTi avtorebis sxva Sromebis gverdiT davayenoT, rogoricaa markus<br />

avreliusis “fiqrebi” an paskalis “azrebi”.<br />

rogorc varaudoben “RvTis qalaqi” dawerili unda iyos 413-426 wlebSi.<br />

wignis pirveli nawili eZRvneba qristianobis dacvas warmarTuli religiisagan,<br />

xolo danarCen furclebze gadmocemulia pozitiuri Sinaarsi.<br />

avgustines politikur doqtrinaSi erTmaneTs ukavSirdeba eklesia da<br />

saxelmwifo — zeciuri qalaqi da miwieri qalaqi. wminda werili warmoadgens<br />

ZiriTad saxelmZRvanelo princips, romlis fonzedac interpretirdeba<br />

socialuri da politikuri movlenebi. avgustines mier gaanalizebuli ZiriTadi<br />

kategoriebia eklesia, saxelmwifo, zeciuri qalaqi da miwieri qalaqi. eklesia<br />

RvTaebrivad gansazRvruli sazogadoeba, wminda werilis mcvelia. swored es<br />

uakanaskneli utovebs adamianebs RmerTis xilvis imeds, romelic avgustines<br />

interpretaciaSi samyaros mTavari saTnoebaa. eklesia da saxelmwifo, ori<br />

amqveyniuri sazogadoebaa, romlebic am saTnoebisaken miiswrafvis, Tumca, imis<br />

kvalad, rac ufro metad vswavlobT Cveni sulis siRrmiseul Sreebs, gasagebi<br />

xdeba, rom miwieri, naklovani qalaqis garda arsebobs zeciuri qalaqic. isini,<br />

vinc eklesiis swavlebas miuyveba, inarCunebs Sanss zeciuri qalaqis wevrobisa,<br />

xolo amqveyniuri siameebis motrfialeni ki ganwirulni arian maradiuli<br />

tanjvisaTvis. maT qcevas gansazRvravs ambiciuroba da ampartavneba. igive<br />

Tvisebebi, sinanulis deficiti aris ganmsazRvreli miwieri qalaqis cxovrebis<br />

wesisaTvis.<br />

avgustine imeorebs klasikuri berZnuli filosofiis zogierT Teziss. mas<br />

miaCnia, rom adamiani bunebiT socialuri arsebaa. miuxedavad amisa, mxolod<br />

adamianis miswrafeba koleqtiuri cxovrebisaken sakmarisi ar aris imisaTvis<br />

qalaqis mcxovrebi moqalaqed iqces. ZiriTadi fenomeni, romelic moqalaqes<br />

aseTad aqcevs da mimarTavs maT aqtivobas saerTo sikeTisaken, aris<br />

samarTlianoba. samarTlianoba da, Sesabamisad, samarTali uzrunvelyofs<br />

adamianTa sazogadoebis erTianobas. aregulirebs ra admianTa urTierTobas<br />

sazogadoebaSi, samarTali ganamtkicebs sazogadoebriv mSvidobas, romlis<br />

gareSe ar arsebobs arc erTi sazogadoeba. saxelmwifos gansazRvrebas avgustine<br />

cicerons esesxeba da acxadebs, rom saxelmwifo aris adamianTa iseTi<br />

30


gaerTianeba, romelic efuZneba saerTo uflebebs da interesebs.<br />

zogadTeoriul debulebebs avgustine iyenebs romis imperiis kritikisaTvis.<br />

imperiis periodis roms is respublikur roms amjobinebs, Tumca imasac aRniSnavs,<br />

rom arc es ukanaskneli dgas axlos zeciuri qalaqis idealur modelTan. qveyana,<br />

romlis mmarTveloba xorcieldeba TavisufalTa mier gangebis karnaxiT,<br />

garemoculia qveynis siyvaruliT, aRmatebuli RirebulebebiT, megobrobis<br />

rwmeniT, kargi qcevis mibaZviT _ aseTi qveyana bunebrivi wesebiT moewyoba.<br />

WeSmarit morwmuneTa qveyanaSi mmarTvelebi maTi msaxurebi arian, vinc imarTeba.<br />

qveynis marTvas aq gansazRvravs ara ambiciebi, aramed movaleobis grZnoba.<br />

amgvaria RvTis mier dawesebuli bunebrivi wesrigi. ra Tqma unda, aseT<br />

saxelmwifoSic arsebobs xelisufleba, magram is Tavisufalia ambiciebisa da<br />

ampartavnebisagan. magram, rogori srulyofilic ar unda iyos amqveyniuri<br />

saxelmwifo, is mxolod droebiT mSvidobas da sazogadoebriv sikeTes<br />

ganamtkicebs.<br />

alfarabi (870-950)<br />

Turquli warmoSobis alfarabi daibada dRevandeli samxreTis yazaxeTis<br />

teritoriaze. qlaq farabas midamoebSi. pirveldawyebiTi ganaTleba man farabas<br />

medreseSi miiRo. Semdeg igi samogzaurod arabul qveynebSi gaemgzavra da<br />

moinaxula am drois yvela didi qalaqi: baRdadi, qairo, damasko, alepo. alfarabi<br />

pirveli muslimi avtoria, romelic antikur klasikur politikur<br />

filosofiasTan islamis Seguebas cdilobda. saamisod arsebobs garkveuli<br />

safuZvelic. kerZod, rogorc klasikuri filosofia, aseve islami Tvlis RmerTs<br />

kanonierebis saboloo safuZvlad. orives miaCnia, rom swor rwmenas gadamwyveti<br />

mniSvneloba eniWeba gamarTuli politikuri reJimis SeqmnisaTvis.<br />

alfarabis ZiriTadi Sromebia “saukeTeso qalaqi”, “saukeTeso religia” da<br />

“politikuri reJimi”. saukeTeso saxelmwifos alfarabi gansazRvravs imgvar<br />

politikur mowyobad, romelSiac adamianebi TanamSromloben ise, rom miznad<br />

aqvT Rirseuli yofa da bedniereba.<br />

alfarabi moiTxovs mmarTveli fenis maRal inteleqtualur dones da<br />

momzadebas politikuri xelmZRvanelobisaTvis. danarCeni mosaxleobisaTvis<br />

aseTi momzadeba saWiro araa, Tumca sasurvelia. miuxedavad amisa, alfarabi<br />

mainc saWirod Tvlis, rom moqalaqeebis farTe fenebs unda hqondeT<br />

damakmayofilebeli warmodgena samyaroze, adamianze da politikuri cxovrebis<br />

elementebze. zogadad moqalaqeebi SeiZleba daiyos Semdeg klasebad:<br />

1. brZenni anu filosofosebi, romelTac ician saganTa buneba;<br />

2. maTi mimdevrebi, romlebmac ician saganTa buneba filosofosebisagan da<br />

iziareben maT Sexedulebebs;<br />

3. danarCeni moqalaqeebi, romlebmac ician saganTa buneba msgavsebis<br />

mixedviT. zogs meti codna aqvs, zogs naklebi, rac damokidebulia moqalaqeTa<br />

rangze.<br />

es klasebi unda imarTebodes mmarTvelis mier, romelic moqalaqeTa<br />

ganaTlebis organizaciazedac zrunavs. is TiToeul moqalaqes misi<br />

SesaZleblobebis Sesabamis saqmianobas miuCens. amis garda mmarTvelis<br />

funqciebSi Sedis kanonebis SemuSaveba da saxelmwifos xelmZRvaneloba omis<br />

dros. mmarTvelis fenomenSi alfarabi aerTianebda politikuri liderisa da<br />

winaswarmetyvelis Tvisebebs. aseTi pirovneba WeSmariti xelmZRvanelia. is<br />

iseTia, rom SiZleba gaxdes gamocxadebis Rirsi. aseTi mmarTveli ySualod iqneba<br />

dakavSirebuli WeSmaritebis pirvelwyarosTan da uSualod misgan miiRebs<br />

sazogadoebis marTvis amosaval principebs. es mmarTveli umaRlesi rangis<br />

mmarTveli unda iyos, romelsac sabolood daeyrdnoba yvela sxva samoqalaqo<br />

mmarTveloba. umaRlesi mmarTvelis am daxasiaTebaSi Cans, rom alfarabi ver<br />

eteva antikuri politikuri filosofiis tradiciaSi, romlis mixedviTac<br />

xelisuflebis wyaro ar yofila gamocxadeba da RvTaebrivi nebis uSualo<br />

emenecia mmarTvelze. arada alfarabisTan amgvari kavSiri mmarTvelsa da<br />

RvTaebas Soris TavisTavad igulisxmeba. umaRlesi mmarTveli, ambobs is, aris<br />

wyaro yovelgvari Zalauflebisa da kanonierebis.<br />

sazogadoeba unda dalagdes aRniSnuli klasebis ierarqiis Sesabamisad ise,<br />

31


om TiToeul klasSi myofi moqalaqe srulyofilad iqneba ganviTarebuli Tavisi<br />

klasis saWiroebebis mixedviT, xolo yoveli klasi moemsaxureba zemdgom klass.<br />

aRniSnuli reJimi unda iyos monarqistuli an aristokratiuli<br />

mmarTvelobisa, romlis sxvadasxva fenebi marTulebic arian da mmarTvelebic,<br />

vidre ar mivalT umdables reJimamde, romelic mxolod marTulia. moqalaqeTa<br />

rangi ganisazRvreba TiToeulis persinaluri TvisebebiT da unarebiT, kanonis<br />

dacviT. amasTan ar gamoiricxeba moqalaqeTa gadasvla erTi rangidan meore,<br />

ufro maRal rangSi. saukeTeso saxelmwifos moqalaqeebs aqvT codna RvTaebrivi<br />

da bunebrivi arsis Sesaxeb, adamianuri srulyofilebis, Tu bednierebis Sesaxeb<br />

da cxovroben am codnis Sesabamisad.<br />

mas Semdeg, rac dadginda saukeTeso politikuri reJimis Tvisebebi, alfarabi<br />

ioda axasiaTebs sxva politikur reJimebsac:<br />

• saxelmwifoebi, romelTa moqalaqeebsac ara aqvT codna RvTaebrivi da<br />

bunebrivi movlenebis Sesaxeb, adamianis srulyofilebis Sesaxeb. aseT reJimebs<br />

alfarabi umecarTa reJimebs uwodebs. aseTi reJimebis mcxovreblebma ar ician<br />

arc WeSmariti srulyofileba da arc WeSmariti bedniereba;<br />

• saxelmwifoebi, romelTa moqalaqeebsac marTalia aqvT amgvar saganTa<br />

codna, magram ar cxovroben TavianTi codnis Sesabamisad, ar asruleben mis<br />

moTxovnilebebs. aseT saxelmwifoebs alfarabi uzneoTa saxelmwifoebs,<br />

imoralur reJimebs uwodebs;<br />

• saxelmwifoebi, romelTa moqalaqeebs marTalia mopovebuli aqvT<br />

garkveuli codna, magram es codna arasworia. isini raRacas sTvlian RvTaebrivi<br />

Tu bunebrivi saxis movlenad maSin, rodesac es sagani sinamdvileSi sulac ar aris<br />

aseTi. aseT saxelmwifoebs alfarabi dabneulTa an SemcdarTa rejimebs uwodebs.<br />

saukeTeso politikuri reJimisagan gansxvavebiT, arc erTi aRniSnuli<br />

saxelmwifo ar iyenebs WeSmarit codnas da amitom, verc erTi maTgani ver miiyvans<br />

Tavis moqalaqeebs WeSmarit bednierebamde. alfarabi iZleva mankieri<br />

saxelmwifoebis ufro konkretul daxasiaTebas iZleva. kerZod, is laparakobs<br />

jer Tavisuflebis da koleqtiurobis qalaqze. am qalaqSi Tanaarsebobs sikeTec<br />

da borotebac, cxovroben brZeni adamianebi da oratorebi, Rirseuli xalxi.<br />

saxelmwifos es <strong>for</strong>ma, marTalia Sors aris idealurisagan, magram is yvelaze<br />

ukeTesia sxva qalaqis <strong>for</strong>mebTan SedarebiT. mas jer kidev ar daukargavs sikeTis<br />

gzis Sansi. saxelmwifoebrivi mowyobis Semdegi <strong>for</strong>ma aris aucileblobis<br />

saxelmwifo, romlis moqalaqeebic ZiriTadad dakavebulni arian aucilebeli<br />

minimumiT, romelic ki saWiroa sxeulisaTvis. aq Sedis sakvebze, sasmelze,<br />

tansacmelze zrunva, ris gareSe adamianTa cxovreba SeuZlebelia. am<br />

saxelmwifos moqalaqeebi am sazRunavs TavianTi arsebobis ZiriTad miznad<br />

miiCneven. meore tipis saxelmwifo, romelzedac msjelobs alfarabi, aris<br />

gacvlis qalaqi, (oligarqiuli reJimi) , romlis moqalaqeTa saboloo mizani aris<br />

maTi piradi simdidre da ayvaveba. simdablis qalaqis mcxovrebTa sazrunavi<br />

sxeulebriv siameebze zrunva, zrunva iseT siamovnebebze, romlebic zemoqmedebas<br />

moaxdenen grZnobebze da warmosaxvaze da garTobisa da drostarebis<br />

atmosferos Seqmninen. pativmoyvareTa qalaqis (tomokratia) mcxovrebni<br />

erTmaneTs exmarebian, margam mxolod imisaTvis, rom sxva xlxebma maT pativi scen,<br />

aqon da adidon sityviT da saqmiT. am sazogadoebis ZiriTadi sazrunavia<br />

didebulebiT da brwyinvalebiT warmoudgnen rogorc sxvebs, aseve erTmaneTs.<br />

Zalmomreobis qalaqis mkvidrT erTaderTi sazrunavi aqvT — sxvebis damorCileba<br />

da damoneba. maTi mTeli safiqrali mimarTulia im sixarulis mosalodnel<br />

gancdaze, romelsac iZleva omSi gamarjvebis gancda.<br />

Zneli ar aris davinaxoT, rom alfarabi saxelmwifoebrivi mowyobis<br />

TiToeuli tipis miRma gulisxmobs misi Tanamedrove sazogadoebis ama Tu im<br />

fenis daxasiaTeba. samxedro elita warmodgenilia Zalmomreobis qalaqis saxiT,<br />

vaWarTa fena gacvlis qalaqis saxiT, mSromeli masa aucileblobis qalaqis saxiT<br />

da a.S.<br />

alfarabis erT-erT Teoriul amocanas warmoadgenda politikuri da<br />

32


RvTaebrivi codnis imgvari kombinireba, romelic xelsayreli iqneboda<br />

musulmanuri sazogadoebisaTvis. am gzaze, Zveli platonuri Tezisi imis<br />

Taobaze, rom filosofosebi (am SemTxvevaSi, RvTismetyvelebi) gamxdariyvnen<br />

sazogadoebis warmarTveli Zala, mis srul mxardaWeras poulobs.<br />

alfarabis erT-erTi umniSvnelovanesi socialuri kategoriaa bedniereba.<br />

bedniereba miuRwevelia individualuri adamianebis mier. bedniereba miiRweva<br />

mxolod adamianTa TanamSromlobis safuZvelze, koleqtivSi.<br />

Toma aqvineli (1225-1274)<br />

Toma aqvineli dRevandeli vatikanis oficialur filosofosad iTvleba,<br />

romlis Sexedulebebi Tanamedrove kaTolicizmis qvakuTxeds warmoadgens.<br />

aqvinelis politikuri Sexedulebebi gabneulia mis mravalricxovan SromebSi.<br />

aqvinelis ZiriTadi naSromia “Summa Theologiae”, romelic akumulirebuli saxiT<br />

Seicavs im droindel codnas TiTqmis yvela sferoze, maT Soris adamiansa da<br />

sazogadoebaze. maSindeli sqolaastikuri tradiciiT, samarTali gamoiyvaneboda<br />

zneobrivi sawyisidan. amitom, samarTlis mTeli Teoria eqvemdebareba adamianis<br />

zneobriv arss. aqvinelma zogadad gaiziara aristoteles ideebi saxelmwifosTan<br />

mimarTebiT, Tumca is exeba rig sakiTxebs, romelTac aristotele ar Sexebia da<br />

romelTa damuSavebaSi aqvineli aristoteles filosofiis farglebs gascda.<br />

aqvineli iwyebs adamianis daniSnulebis kvleviT. adamianisaTvis damaxasiaTebelia<br />

dasaxuli miznis Sesabamisad moqmedeba. es ki SesaZlebeli xdeba mis-<br />

Tvis imdenad, ramdenadac is dajildovebulia gonebiT da nebiT. neba mimarTulia<br />

mizanze. magram ramdenadac miznis fenomeni esoden did rols asrulebs adamianis<br />

moqmedebebSi, arsebobs Tu ara saboloo mizani adamianuri cxovrebisa. aseTi<br />

mizani arsebobs da is saboloo jamSi cxonebaSi mdgomareobs. am ukanasknelTan<br />

ver movlen verc amqveyniuri pativi da dideba, verc sxeulebrivi siamovnebebi,<br />

radgan yoveli qmnili da maSasadame amqveyniuri bedniereba cvalebadi da<br />

warmavalia. netarebis <strong>for</strong>maluri gansazRvrebiT, is mdgomareobs sasurveli<br />

sagnis flobaSi. am gzaze did mniSvneloba aqvs gonebas da gonebis mimarTulobas<br />

saganze. Tavis mxriv goneba iyofa Teoriul da praqtikul aqtivobebad. netareba<br />

ar SeiZleba iyos praqtikuli gonebis obieqti, radgan is ar arsebobs RmerTis<br />

rogorc saboloo miznis gaazrebis gareSe, xolo amis ganxorcieleba ki mxolod<br />

Teoriul gonebas ZaluZs. Teoriuli gonebis mier RmerTis Secnoba aris<br />

adamianis saboloo moRvaweobis mizani da swored esaa netareba. magram amis<br />

miRweva, avgustines mixedviT, adamians am cxovrebaSi ar SeuZlia, radgan sruli<br />

netareba gamoricxavs yovelgvar borotebas, es ki miwieri cxovrebis manZilze,<br />

Cveulebrivi gziT, adamianisaTvis miuRwevelia. arsebuli gamonaklisebi miuTi-<br />

Teben RvTaebriv wyalobaze, rasac adamianis mxridan unda daxvdes Sesabamisi<br />

mzaoba.<br />

am msjelobebidan aqvineli gadadis kanonis cnebaze. kanoni aris im wesebis<br />

erToblioba, romliTac gaikvaleba gza miznisaken. am wesebTan SeTanadebiT<br />

dgindeba adamianis qcevaSi rogorc sikeTe, aseve codvac. kanoni arsebobs<br />

yvelgan da yvelaferSi. bunebis movlenebSi is aris bunebis kanonebi, xolo<br />

adamianis moqmedebebSi da sazogadoebriv cxovrebaSi maradiuli moraluri<br />

kanonebi. maradiuli kanonebi saboloo jamSi aris RvTaebrivi goneba, romelic<br />

marTavs samyaros. mTeli samyaro, am azriT, warmoadgens srulyofil<br />

sazogadoebas, romelic imarTeba RvTaebrivi kanoniT. ramdenadac RmerTs<br />

yvelaferi maradiulobis niSniT esmis, es kanonebic maradiulia.<br />

RvTaebrivi kanonebis asaxva adamianur gonebaSi, aris bunebrivi kanoni.<br />

pirveli am bunebriv kanonTagan gveubneba, rom unda vakeToT sikeTe da Tavis<br />

avaridoT borotebas. aqve unda viguloT TviTSenarCunebisaken mimarTuli<br />

adamianis moqmedebebic. Semdeg, yvelaferi is rac saerTo gvaqvs cxovelur<br />

samyarosTan.<br />

adamianis cxovreba, aqvinelis mixdeviT, sulac ar aris gamiznuli amqveyniuri<br />

bednierebisaTvis. yoveli adamiani, ra Tqma unda, miaRwevs imas, rasac imsaxurebs,<br />

magram ara am qveynad. am qveynad adamianis mowodebaa icxovros WeSmaritad<br />

Rirseuli cxovrebiT da icxovros imisaTvis, rom eziaros RmerTs. RmerTTan<br />

ziareba ar SeiZleba mxolod swori politikuri yofiT, rasac mefeebi ganageben.<br />

33


amisaTvis saWiroa kidev RvTaebrivi wyalobac. am miznisaken ki mivyavarT mxolod<br />

RvTaebriv kanons da ara mxolod kacTa mondomebas. RvTaebrivi kanonis mcveli<br />

amqveynad aris eklesia. eklesia maradiul provlemebze zrunavs, xolo<br />

saxelmwifo ki amqveyniur problemebze mzrunvelia. magram eklesias SeuZlia<br />

saWiroebis SemTxvevebSi saxelmwifos saqmeebSi Carevac. samoqalaqo kanons<br />

samoqalaqo xelisufleba amagrebs. papma, romelic samoqalaqo avtoritets<br />

emyareba, SeiZleba angariSi ar gauwios mas, rodesac samoqalaqo xelisufleba<br />

aWarbebs Tavis kompetencias. saqme isaa, rom politikuri samarTali nawilobriv<br />

bunebiTia da nawilobriv konvencionaluradaa miRebuli. samarTlis konvenciuri<br />

saxe damokidebulia sazogadoebaze, misi marTlSegnebaze da sxvadasxva<br />

pirobebze, romlis drosac mas iReben. samarTali bunebiTia maSin, rodesac<br />

yvelgan erTnairadaa gaziarebuli da damokidebuli ar aris adamianebis mier mis<br />

aRiareba-araRiarebaze. aqedan Toma aqvinels gamoyavs mtkiceba, rom<br />

konvencionaluri samarTali damokidebuli ar aris bunebiT samarTalze.<br />

politikuri samarTlis bunebiTi nawili miekuTvneba RvTaebriv-bunebiT kanons<br />

da ar warmoadgens pirdapiri saxiT “samoqalaqo fenomens”. is ar iqmneba imis<br />

Sesabamisad, Tu ras fiqroben adamianebi ama Tu im sakiTxze. bunebiTi samarTali<br />

win uswrebs yovelgvar samoqalaqo samarTals. bunebiTi samarTlis zogadi<br />

principebi unda gaTvaliswinebuli iyos yvela samoqalaqo xelisufalis mier.<br />

eklesia, romelic RvTaebrivi kanonis mcvelia, kompetenturia gaarkvios<br />

xelisuflebis mier miRebul gadawyvetilebaTa marTlzomiereba RvTaebriv<br />

mecnierebaTa Suqze. rwmenis da eresis sakiTxebSi aris SemTxvevebi, rodesac,<br />

piriqiT, saxelmwifos daxmarebas sTxovs eklesia.<br />

da bolos SevexoT pozitiuri samarTlis cnebas, romelic aqvinels<br />

damuSavebuli aqvs aristoteles filosofiis safuZvelze. am fenomenze<br />

SegviZlia visaubriT ori mimarTullebiT. erTi bunebiT samarTalze, rodesac<br />

adamianis uflebebze SegviZlia vimsjeloT isev saganTa bunebidan gamomdinare,<br />

meore, rodesac vmsjelobT pozitiur samarTalze anu adamianTa<br />

konvencionalurad dadgenil uflebebze. yoveli dawerili kanonmdebloba<br />

orives elementebs Seicavs da ganamtkicebs, Tumca sxvadasxva xerxiT. yoveli<br />

dawerili kanoni Seicavs bunebiT samarTals, magram ar aarsebs mas, radgan am<br />

ukanasknelis Zala dadgenili kanonidan ki ar modis, aramed bunebidan. amsagan<br />

gansxvavebiT, dawerili kanoni, romelic warmoadgens pozitiur samarTals Zalas<br />

flobs mxolod imdenad, ramdenadac mis ukan dgas xelisufleba.<br />

pozitiuri samarTali gamomdinareobs bunebrivi sanarTlidan ara rogorc<br />

garkveuli daskvna pirveli orincipebidan, aramed cnebaTa zogadi determinaciis<br />

gziT. amrigad, is, rac miiReba pozitiur smarTalSi, davuSvaT daskvnis saxiT, ar<br />

SeiZleba ewinaaRmdegebodes bunebiTi samarTlis amosaval principebs.<br />

dafuZnebis funqciis mixedviT, adamianuri kanoni aris praqtikuli gonebis<br />

produqti da, amitom, misma principebma angariSi unda gauwios damokidebulebas<br />

naturalur kanonze. aqvineli ar ganasxvavebs samarTlebriv normebsa da<br />

moralur normebs. nebismieri kanonis mizani aris adamianis ukesesad gaxdoma,<br />

Tumca saTnoeba, romelsac SeiZleba miaRwios adamianma mxolod adamianuri<br />

saTnoeba iqneba. adamianebi mravalmxriv arasrulyofili arsebebi arian, amitom<br />

saxelmwifos sikeTisaTvis sruliad sakmarisia moqalaqeebi ise mihyvebodnen<br />

mmarTvelis zogad miTiTebebs, rom verc ki erkveodnen kanonebSi.<br />

saxelmwifo xelisuflebis gageba Toma aqvinelis mier damokidebulia<br />

”bunebis” cnebis mis gaazrebaze, raSic is aristoteles eyrdnoba. “buneba” aris<br />

sagnebSi ganxorcielebuli RvTaebrivi goneba, romelic aris saganTa saboloo<br />

miznisaken mimarTulebis mimcemi. kanoni, bunebiTi samarTali swored aseTi<br />

Tvisebebis matarebelia. Sesabamisad gagebuli bunebrivi samyaro iseTsave<br />

mimarTebaSia RmerTTan, rogorc subieqti mmarTvelTan. RvTaebrivi inteleqtis<br />

mier adamianSi “Cadebuli”ltolva gamovlindeba racionaluri xasiaTis saxiT,<br />

rogorc codna; adamianSi bunebrivi kanonis miswrafeba _ es aris adamianis<br />

swrafva gonebis mier Secnobili sikeTisakan.<br />

bunebrivi kanonis aRqma adamianis mier aris sakuTar Tavze zrunva,<br />

TviTSenaxva. es aris adamianis bunebis pirveli saxe. meorea seqsualuri<br />

ltolvebi, romelic adamians saerTo aqvs yvela cxovelur organizmTan. mesame<br />

34


aris mTlianad gonebiT nakarnaxebi swrafva sikeTisaken. aseTia, magaliTad,<br />

adamianSi “Cadebuli” WeSmariti codna RmerTis Sesaxeb an misi sazogadoebaSi<br />

cxovrebisaken miswrafeba.<br />

adamiani aris Tavisufali buneba. bunebaSi ki arsebobs marTvis ori <strong>for</strong>ma:<br />

universaluri anu RvTaebrivi da partikularuli anu aRmoCenadi adamianTa<br />

mikrosamyaroSi. am ukanasknelSi adamianis goneba asrulebs igive funqcias, rasac<br />

RmerTi samyaroSi. aqedag gagebuli politikuri erToba TavisTavis mmarTveli<br />

adamianebi arian. Tavisufal adamianTa erToba ganamtkicebs kanoni, konstitucia,<br />

romelic homogenuria yvela individis mimarT. adamianTa am erTobaSi<br />

gamoiricxeba individualuri sikeTis miRweva saerTo sikeTis miRwevis gareSe.<br />

amitom, Tuki vinme moisurvebs saxelmwifos daarsebas, es moxdeba imdenad,<br />

ramdenadac es miswrafeba gamoxatavs da ganasaxierebs mTeli xalxis nebas. aqedan<br />

ukve SeiZleba gamoyvanili iyos konvencionaluri (konstituciuri)<br />

xelisuflebis ori mTavari principi:<br />

a) Tanxmoba, romelic Tavis mxriv eyrdnoba adamianTa moralur Tavisuflebas<br />

da<br />

b) marTva, romelic eyrdnoba Tanxmobas.<br />

Tavad xelisuflebis saukeTeso <strong>for</strong>mis garkvevis mcdelobisas, aqvineli<br />

cdilobda aristoteles Sexedulebebi moergo Sua saukuneebis<br />

sazogadoebisaTvis. igi laparakobs Sereul monarqiaze, rogorc mmarTvelobis<br />

saukeTeso <strong>for</strong>maze. Sereuli monarqiis aqvineliseuli <strong>for</strong>mis gasagebad unda<br />

gavixsenoT inglisSi, XV saukuneSi henri VI karze umaRlesi mosamarTle,<br />

swavluli, ser jon <strong>for</strong>teski (Fortescue), romelic naSromSi “inglisis<br />

mmarTveloba” erTmaneTisagan ganasxvavebda samefo xelisuflebis or <strong>for</strong>mas:<br />

sakuTriv samefo mmarTvelobas (dominium regale-sa) da politikur da samefo<br />

mmarTvelobas (dominium politicum et regale-s). pirveli mmarTvelobis SemTxvevaSi,<br />

mefe xalxs marTavs Tavis mier dadgenili kanonebis Sesabamisad. meore<br />

SemTxvevaSi mefe xalxs marTavs mxolod im kanonebiT, romlebic mowonebulia<br />

Tavad xalxis mier. mmarTvelobis es ukanaskneli <strong>for</strong>ma SemdgomSi ganviTarda<br />

rogorc konstituciuri monarqia da, rodesac Toma aqvineli saubrobs Sereul<br />

reJimze, samefo xelisuflebis qveS swored aseT mmarTvelobas gulisxmobs. sxva<br />

mxriv, Sereuli reJimi nawilobriv samefoa, radgan mas saTaveSi udgas erTi piri,<br />

nawilobriv es aris aristokratia anu im pirTa mmarTveloba, vinc Sesabamisi<br />

avtoritetiT aris mosili da, nawilobriv, ki es aris demokratia, radgan qveynis<br />

mmarTvelebi arCeulni arian xalxis mier.<br />

literatura<br />

1.Charls N.R.McCoy - St. Augustine in: “ History of Political Philosophy”. Edited by Leo Strauss and<br />

Joseph Cropsey. Third Edition. The Univ. of Chicago Press, 1987 (176-205 pp.)<br />

2.Muhsin Mahdi - Alfarabi in: “ History of Political Philosophy”. Edited by Leo Strauss and Joseph<br />

Cropsey. Third Edition. The Univ. of Chicago Press, 1987 (206-227 pp.).<br />

3. Charls N.R.McCoy - St. Thomas Aquinas in: “ History of Political Philosophy”. Edited by Leo<br />

Strauss and Joseph Cropsey. Third Edition. The Univ. of Chicago Press, 1987 (248-275 pp.).<br />

4.А.Х. Касымжанов - Абу-Наср аль-Фараби. Изд. «Мысль», Москва, 1982 in: “ History of<br />

Political Philosophy”. Edited by Leo Strauss and Joseph Cropsey. Third Edition. The Univ. of<br />

Chicago Press, 1987 (206-227 pp.).<br />

35


nikolo makiaveli (1469-1527)<br />

XV-XV saukuneebis florencieli politikuri moRvawe da politikuri<br />

filosofiis Teoretikosi, nikolo makiaveli mTeli Tavisi cxovrebiT aqtiurad<br />

iyo dakavSirebuli florenciis respublikasTan, sadac erTi periodi<br />

mniSvnelovani politikuri Tanamdebobebi eWira. respublikis dacemis Semdeg,<br />

makiavelis politikuri karierac dasrulda. mediCebis florenciaSi dabrunebis<br />

Semdeg, 1512 wels, makiaveli kancleris postidan gadaayenes da sxva respublikelebis<br />

msgavsad, saxelmwifo mmarTvelobas Camoaciles. arcTu asakovanma<br />

kacma, makiavelim darCenili cxovreba politkur Teorias miuZRvna da unda<br />

iTqvas, rom am mimarTulebiT is gacilebiT ufro iRbliani gamodga, vidre<br />

praqtikosi politikosis rolSi. makiaveli dRemde iTvleba saetapo mniSvnelobis<br />

avtorad, erTgvar Semobrunebis wertilad politikur TeoriaSi. makiavelis<br />

politikuri ideebi gadmocemulia Semdeg cnobil SromebSi: “mTavari”, “florenciis<br />

istoria”, “komentarebi titus liviusis pirveli dekadis Sesaxeb”.<br />

makiavelis Sexedulebebis gadmocemisas ZiriTadad daveyrdnobiT “mTavars”.<br />

1.politikuri Teoriis sazrisi da misia<br />

erT-erTi mniSvnelovani wvlili, ris gamoc makiaveli dafasebulia politiuri<br />

Teoriis avtorTa Soris, aris politikuri Teoriis daniSnulebis<br />

xelaxali gadaazreba aratradiciul konteqstSi. unda, amave dros, gaviTvaliswinoT,<br />

rom makiaveli misi droisaTvis, zogjer specifikuri amocanebisaTvis<br />

werda, rac cxadia, zegavlenas iqoniebda mis Semoqmedebaze. magram<br />

miuxedavad aseTi lokaluri miznebisa, makiavelis gamoTqmuli aqvs araerTi<br />

sayuradRebo mosazreba iseT sakiTxebze, romelTa mniSvneloba yovelTvis Zalze<br />

didi iyo kacobriobisaTvis.<br />

klasikuri politikuri Teoria antikuri tradiciis kvalad amuSavebda<br />

gansxvavebul interpretaciebs adamianis sazogadoebrivi da politikuri<br />

aqtiobis Sesaxeb da yuradRebas amaxvilebda iseT problemebze, rogoric iyo<br />

samarTlianoba sazogadoebaSi, mmarTvelobis saukeTeso <strong>for</strong>mebi, idealuri<br />

saxelmwifo mowoba da a.S. makiaveli zogadad miuyveba iseT klasikur paradigmas<br />

rogoricaa saerTo sikeTe, Tumca, sruliad miuReblad eCveneba is gzebi, romlis<br />

daxmarebiTac klasikuri politkuri Teoria cdilobda mis miRwevas. es gzebi<br />

umeteswilad utopiuri iyo. makiaveli bavSvur warmodgenebad miiCnevda iseTi<br />

saxelmwifoebrivi mowyobis <strong>for</strong>mebs rogoricaa, vTqvaT, platonis saxelmwifo,<br />

romelic realurad aravis enaxa, Tumca bevrs ki msjelobdnen masze. mediCisadmi<br />

miZRvnil winasityvaobaSi makiaveli wers mis mier gadmocemul codnaze: “...<br />

romelic Tanadroul cxovrebaze xangrZlivi dkvirvebis da warsulis<br />

gulmodgine Seswavlis Sedegad SeiZina ... (1.92) ... rac amdeni wlis mnZilze<br />

uricxvi simZimilisa, Tu WirTaTmenis fasad Seviswavle da Sevimecne, da, rac ar<br />

Semimkia, arc amivsia vrceli wiaRsvlebiT, arc maRalfardovani Tu mikibulmokibuli<br />

sityvebiT, anda rogoric gnebavT garegnuli samkaulebiT, romlebiTac<br />

ara erTi da ori avtori kazmavs xolme Tavis Txzulebas. radgan me msurda<br />

naSromis mTavari samkauli yofiliyo an Sinaarsis simarTle da Txrobis simkacre,<br />

an — araferi” (1.93).<br />

amgvari midgomisagan gansxvavebiT, klasikuri Teoriebis standartebi<br />

naklovanni arian imis gamo, rom maTi realurad ganxorcieleba SeuZlebelia. ra<br />

Tqma unda, romelime mmarTvelma SeiZleba saxelmwifo mowyobis standartebad<br />

zemaRali idealebi SearCios. man SeiZleba xalxs Tavic Seayvaros rogorc<br />

sikeTisa da saTnoebis msaxurma da Semdeg Zalze swrafad daeces, radgan<br />

Zalauflebas, rogorc wesi, inarCunebs ara is, visi gamorCeuli siyvarulic aqvs<br />

xalxs, aramed is, visic ufro metad eSiniaT.<br />

yovelive amis gaTvaliswinebiT, makiaveli cdilobs warmosaxviT-sasurveli<br />

politikidan kvleva realuri politikuri sinamdvilisaken Semoabrunos.<br />

realuri politika ki imis irgvliv trialebs, rasac adamiani umetes SemTxvevaSi<br />

36


akeTebs da ara imis irgvliv, rasac is unda akeTebdes. makiaveli xSirad msjelobs<br />

imis Taobaze, Tu ra gaakeTa mavanma da rac man gaakeTa, aris Tu ara is, rac mas<br />

unda gaekeTebina. amasTan, makiaveli ar erideba pirdapir saTqmels. epoqis<br />

politikuri samyaro mkacria da daundobeli, xolo adamiani Tavisi bunebiT,<br />

borotebasTanaa naziarebi (1. 219). am da msgavsi mosazrebebis gaTvaliswinebiT,<br />

Zalze sainteresod JRers, magaliTad, “mTavaris” pirveli Tavis saTauri: “ramdennairia<br />

samTavro da ra gziT SeiZleba maTi dapyroba”. am saTaurSi sainteresod<br />

JRers ara imdenad eqstremizmi, Tumca, ra Tqma unda, isic ipyrobs<br />

yuradRebas, aramed mTlianad am Tavis pragmatuli xasiaTi. makiaveli ubralod ki<br />

ar aRwers movlenebs, aramed aRwers savsebiT konkretuli praqtikuli<br />

rCevisaTvis.<br />

kvlevis mimarTulebis aseT Semobrunebas realobisaken gambedaoba esaWiroeboda,<br />

radgan makiavelis epoqa gamoirCeoda erTgvari keklucobiT antikuri<br />

epoqisadmi. iqmneboda paradoqsuli viTareba, rodesac avtorebi antikuri<br />

politikuri kategoriebiT operirebdnen, xolo realuri politikuri praqtika<br />

ki sruliad sapirispiro iyo msgavsi Teoriuli konstruqciebisa. misi kvlevis<br />

zogdmeTodologiuri paradigmis da am ukanasknelis klasikuri Teoriebisgan<br />

gansxvavebis Taobaze, makiaveli wers: “da raki vici, rom Cemamdec bevrs uweria am<br />

sakiTxze, vSiSob, rom TavxedobaSi ar CamomarTvan, Tuki TviTonac davapireb<br />

davwero rame, miT umetes, rom yvelaze mkveTrad swored am sakiTxis ganxilvisas<br />

vemijnebi sxvebis Tvalsazriss. magram, raki Cemi ganzraxva gaxldaT, raRac<br />

sasargeblo mimeca misTvis, vinc isurvebda Caswvdomoda zemoaRnisnuli sakiTxis<br />

arss, amitom ufro marTebulad miviCnie warmomeCina sagnis namdvili buneba da<br />

ara moCvenebiTi garsi, romliTac mas mosaven sxvebi. bevrs Seuqmnia Tavisi<br />

warmosaxviT respublikebi, Tu samTavroebi, romlebic aravis uxilavs da arc<br />

smenia, rom isini marTlac arseboben sinamdvileSi. magram erTia rogor<br />

cxovroben da meore is, Tu rogor unda cxovrobdnen kacni da maT Soris imxela<br />

sxvaobaa, rom vinc imis gulisaTvis, rac unda momxdariyo, iviwyebs imas, rac axla<br />

xdeba — umal Tavis damxobas uwyobs xels, vidre Tavis dRegrZelobas” (1.170-171).<br />

klasikuri filosofiis erT-erTi ZiriTadi problema, rogorc gvaxsovs, imis<br />

garkvevis mcdeloba iyo, Tu rogori reJimia yvelaze samarTliani. avtorebi<br />

eZebdnen erTaderT swor reJims, romelSic gaSlili iqneboda erTaderTi swori<br />

cxovrebis wesi. avtorebis umravlesoba saukeTeso mmarTvelebad filosofosebs<br />

asaxelebda (filosofosis sxvadasxva gagebis variaciebiT), romlebic saxelmwifo<br />

cxovrebas Rrma inteleqtualur spekulaciebs unda uqvemdebarebdnen.<br />

sxvagvarad es imas niSnavda, rom saukeTeso politikuri reJimis gamarTleba<br />

sruliad arapolitikuri kategoriebis moxmobiT xorcieldeboda. pirveli, rac<br />

makiavelma gaakeTa, is gaxlavT, rom politika sakuTar niadagze daayena da uari<br />

Tqva mis daqvemdebarebaze arapolitikuri Rirebulebebisadmi. gansakuTrebiT es<br />

Seexeba politikuri fenomenis da moralis gaTavisuflebas maSindeli gabatonebuli<br />

Teologiisagan, romelsac hqonda pretenzia, rom universalurad<br />

gamoyenebadi WeSmaritebebis mflobeli iyo. amgvari programis ganxorcielebas<br />

makiaveli Seecada ori mimarTulebiT: mis epoqaSi arsebuli politikuri<br />

reJimebis legitimurobis uzrunvelyofiT da, meore, konvencionalurobis<br />

fenomenis Tavis uflebebSi aRdgeniT. es ukanaskneli wamowyeba gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovani iyo, radgan, marTalia klasikuri politikuri Teoria pirdapir,<br />

uxeSad ar uaryofda konvencionalurobas, magram samagierod, imiT, rom cdilobda<br />

politikuri mravalferovnebis erT universalur naturaluri xasiaTis<br />

standartze reducirebas, saqmiT sapirispiros akeTebda. ase, magaliTad,<br />

adamianis qcevis interpretirebisas, klasikuri Teoria, bibliur WeSmaritebebze<br />

dayrdnobiT, misaRebad Tvlida srulyofilebisaken mimarTul qcevas, romelic<br />

amave dros gagebuli iyo universalur nimuSad yvela adamianis, yvela xalxisa da<br />

yvela epoqisaTvis. msgavs standartebSi makiavels ar moswons swored misi<br />

universaluri xasiaTi, romelic damangrevlad miaCnia rogorc sazogadoebis,<br />

aseve eklesiisaTvis, radgan maTi sazRvrebis uzomod gafarToebis gamo, erTsac<br />

da meoresac gaurkvevlobas sZens.<br />

37


2.samTavroebis buneba da axali teritoriebis SemoerTebis da<br />

maTi marTvis teqnologiebi<br />

makiavelis Sromebis kiTxvisas kargad igrZnoba epoqis xasiaTi. aq mxedvelobaSi<br />

mxolod is ki ar gvaqvs, rom politikuri movlenebi fasdeba antikuri<br />

xanis zneobriv politikuri kategoriebis an qristianobis eklesiis swavlebis<br />

safuZvlis gareSe, aramed TviT politikuri institutebi da politikis subiqtebi.<br />

karolingebis epoqis Semdeg evropaSi mtkiced moikida fexi memkvidreobiTma<br />

mmarTvelobam. Seiqmna dinastiebi, romelTac mTeli samTavroebi, rig<br />

SemTxvevebSi samefoebi ekuTvnodaT. omis warmoeba, gansakuTrebiT es iTqmis<br />

italiaze, profesiad iqca. amitom, umravles SemTxevaSi, saxalxo laSqars<br />

daqiravebuli kondoterebi cvlian. zogierTi avantiuristis kariera, rogorc<br />

s<strong>for</strong>cebis SemTxvevaSi milanSi, Zalze warmatebuli gamodis da isini mTavris<br />

savarZels ikaveben. sxvebi, magaliTad, mediCebi florenciaSi, xelisuflebisaken<br />

gzas TavianTi finansuri Zlierebis safuZvelze ikafaven.<br />

saxelmwifoebi ki am dros arsebobs ori saxisa, respublikebi da samTavroebi.<br />

Tavad samTavroebi ramdenimenairia: saeklesio samTvro, romlis nimuSsac papis<br />

sabrZanebli warmoadgenda, meore, dapyrobiT mopovebuli da Semdeg,<br />

memkvidreobiT miRebuli. arsebobs samTavros kidev erTi tipi, romelsac<br />

makiaveli “samoqalaqo samTavros” uwodebs. aseTi saxelmwifos mmarTvelic erTi<br />

pirovnebaa, magram is mTavari arc memkvidreobiT gamxdara da arc teritoriis<br />

dapyrobiT. rodesac kerZo piri borotmoqmedebisa, Tu sxva ram autaneli<br />

Zaladobis gziT ki ara, aramed Tavisi Tanamoqalaqeebis keTilganwyobis Sedegad<br />

xdeba mTavari, aseT mmarTvelobas SeiZleba samoqalaqo mmarTveloba ewodos<br />

(1.139).<br />

respublikuri mmarTvelobaze makiaveli msjelobs “komentarebSi titus<br />

liviusis pirvel dekadaze” da “florenciis istoriaSi”. am ukanasknelSi, italiuri<br />

respublikebidan makiaveli ganixilavs genius, veneciis da gansakuTrebiT,<br />

florenciis mowyobas da mmarTvelobas. qalaqi florencia dayofili iyo 6<br />

nawilad. qalaqis mmarTvelobaSi TiToeuli maTgani warmoadgenda or moqalaqes.<br />

ase, rom mTeli mmarTveloba anu senati Sedgeboda 12 wevrisagan, romelTac<br />

uxucesebs (anziani) uwodebdnen. uxucesebi marTavdnen qalaqis popolanur<br />

nawils. xalxis SemadgenlobaSi Sediodnen: qalaqis moqalaqeebi, xelosnebi,<br />

vaWrebi. uxucesebis sakrebulos Semadgenloba ganaxlebadi iyo yovelwliurad.<br />

1250 wels florenciaSi ganxorcielda saqalaqo mmarTvelobis re<strong>for</strong>ma da<br />

qalaqis popolanuri nawilis xelmZRvaneloba daevala kapitans. mTel qalaqs, e.i.<br />

rogorc plebeur nawils aseve nobilitets marTavda podesta. kapitani da<br />

podesta florenciaSi iyo ori samoxeleo Tanamdeboba, romelTa ZiriTadi saqme<br />

moqalaqeTa Soris arsebuli davebis aRmofxvra iyo. marTlwesrigs respublikaSi<br />

ganaxorcielebda soflis raionebSi 76, xolo uSualod qalaqSi 20 SeiaraRebuli<br />

razmi. am razmebSi ganTavsebuli iyo mTeli florenciis brZolisunariani<br />

axalgazrdoba, romlebic valdebulni iyvnen pirveli daZaxebisTanave iaraRasxmulni<br />

gamocxadebuliyvnen winaswarmiTiTebul razmSi (2.56).<br />

italiis memkvidreobiTi samTavros tipur nimuSs warmoadgenda milani.<br />

milanis aRzeveba daiwyo mas Semdeg, rac is SeuerTda fridrix barbarosas<br />

winaaRmdeg Seqmnil italiuri qalaqebis kavSirs. XIII saukunidan milanSi<br />

pirvelobisaTvis ibrZoda dela toresis da viskontis gvarebi. brZola am<br />

ukanasknelis gamarjvebiT dasrulda. viskontebis bolo STamomavali iyo filipo<br />

viskonti, romelsac vaJi ar hyavda da Sedegad samTavros marTva gadavida<br />

s<strong>for</strong>cas gvarze. memkvidreobiTi samTavro, makiavelis azriT, yovelTvis ufro<br />

myar reJims warmoadgens. ganmsazRvreli mniSvneloba misi mmarTvelisaTvis imas<br />

aqvs, rom man ar daarRvios winaprebis mier SemoRebuli marTvis wesi da rigi.<br />

arsebobs SemTxveva, rodesac samTavro memkvidreobiT ki ekuTvnis mmarTvels,<br />

magram mas mainc ZaliT uwevs misi SemoerTeba. aseT samTavroSi reJimis<br />

ganmtkiceba yovelTvis gacilebiT ufro Znelia, vidre misi mopoveba. makiaveli<br />

aq miuTiTebs xalxis ucvlel iluziaze, romlis mixedviTac yoveli axali<br />

mmarTveli Zvelze ukeTesia. daswyisSi is mxars uWers axal mmarTvels, magram mas<br />

Semdeg, rac xalxi Tavis Secdomas gaacnobierebs, reJimis SenarCuneba Zneldeba.<br />

38


am zogadi daxasiaTebebis gverdiT, makiaveli iZleva ufro konkretul<br />

rekomendaciebs da miTiTebebs. ase magaliTad, saokupacio eqspedicia ucxo<br />

qveyanaSi warmatebuli iqneba mxolod maSin, Tu mTavari moaxerxebs kargi<br />

urTierTobis damyarebas adgilobriv mosaxleobasTan. mosaxleobis keTilganwyobis<br />

mosapoveblad ki erT-erTi umniSvnelovanesi piroba iq arsebuli<br />

Cvevebis, yofis da gadasaxadebis akrefis wesis ucvlelad SenarCunebaa. Semdeg,<br />

gacilebiT ufro iolia erTenovani an moanTesave enaze mosaubre samTavros<br />

xelSi Cagdeba. magram Tu moxerxda gansxvavebuli eTnosiT dasxlebuli qveynis<br />

xelSi Cagdeba, aq mravalricxovani siZneleebi iCenen Tavs da yvela maT dsaZleva<br />

erT-erTi yvelaze ukeTesi xerxi, dampyrobis axal dakavebul teritoriebze<br />

gadasaxleba iqneba, rogorc es ganaxorciela TurqeTis sulTanma konstantinepolis<br />

dakavebis Semdeg. iseT SemTxvevebSi, rodesac aseTi gadasaxleba ar<br />

xerxdeba, saukeTeso gza iqneba dakavebul teritoriebze koloniebis daarseba.<br />

ucxo eTnosiT dakompleqtebuli axalSenebi dampyrobTa mcvelebis rols<br />

Seasruleben da mis reJims moemsaxurebian. es gza gacilebiT ufro iafia, vidre am<br />

qveyanaSi mobiluri samxedro korpusis SenarCuneba, romelic mudmiv mzadyofnaSi<br />

unda iyos swrafad gadaadgildes konfliqtis zonaSi. makiavelis es<br />

rekomendacia gasagebs xdis Zveli imperiebis, magaliTad, ruseTis imperiis<br />

calkeuli regionebis eTniur siWreles da xalxTa gansaxlebis arabunebriv<br />

<strong>for</strong>mebs.<br />

warmatebuli samxedro kampania ucxo qveyanaSi mxolod saokupacio razmebis<br />

xelmZRvanelis moxerxebulobasa da SorsmWvretelobaze ki ar aris damokidebuli,<br />

aramed im reJimis bunebaze, romelic arsebobs dasakavebel teritoriaze.<br />

arsebobs uzomod centralizebuli da SedarebiT Tavisufali regionebis<br />

Semcveli smTavroebi. maT yvelaze ufro karg nimuSebs, makiavelisaTvis, TurqeTi<br />

da safrangeTi warmoadgenda. TurqeTSi arsebobda erTaderTi mbrZanebeli,<br />

sulTani, xolo yvela danarCeni misi ymebi iyvnen. rodesac TurqeTis romelime<br />

warCinebuli ama Tu im sanjayis samarTavad midioda, mosaxleoba mis brZanebebs<br />

asrulebda mxolod imdenad, ramdenadac es adgilobrivi mmarTvelebi sulTanis<br />

nebas ganaxorcielebdnen. safrangeTSi xelisufleba aRweilisagan radikalurad<br />

gansxvavebuli iyo. mefes aq uamravi patara mbrZanebeli exvia Tavs, romelTac<br />

Tavad hyavdaT sxva mravali qveSevrdomi. xelisuflebis organizaciis aseTi<br />

gansxvavebuli <strong>for</strong>mebis gamo, gacilebiT ufro Znelia iseTi qveynis dapyroba,<br />

rogorc ki TurqeTia, magram Tu am mimarTulebiT vinmes bedma gauRima, ukve<br />

dakavebuli teritoriis SenarCuneba bevrad ufro ioli gaxdeba, vidre<br />

safrangeTisnair qveyanaSi, sadac regionebis avtonomiurobis xarisxi da<br />

mmarTvelTa damoukidebloba centraluri xelisuflebisagan gacilebiT ufro<br />

didia da, amitom, yovel maTganTan praqtikulad calke samxedro-politikuri<br />

urTierTobebi iqneba gasabmeli.<br />

aris SemTxvevebi, rodesac mmarTveli, samxedro konfliqtis, Sendgomi<br />

mosalodneli garTulebebis Tavidan acilebis motiviT, gaumarTlebel<br />

daTmobebze midis. aseTi daTmobebi, makiavelis azriT, yovelTvis uaRresd<br />

wamgebiania, radgan am gziT verc oms ver avicilebT, da teritoriebsac<br />

davkargavT.<br />

3.samxedro saqme<br />

damoukidebeli gansjis Temaa makiavelisaTvis samxedro saqmis organizacia<br />

samTavroSi. omi da samxedro saqme am epoqis saxelmwifos umniSvnelovanes mxares<br />

warmoadgenda, romelic ganapirobebda mis Zlierebas. saxelmwifos Zalas<br />

makiaveli am epoqisaTvis damaxasiaTebeli politiuri praqtikidan gamomdinare,<br />

gansazRvravs, bunebrivia, ara mrewvelobis potencialiT an omis saWiroebisaTvis<br />

gadanaxuli finansebis maragiT, aramed mosaxleobis raodenobiT da samxedro<br />

ZaliT. Tuki davsvamdiT kiTxvas _ “riT SeiZleba gaizomos ama Tu im saxelmwifos<br />

Zliereba”? _ makiavelis pasuxi masze aseTia: Tu samTavros hyavs<br />

mravalricxovani laSqari (risTvisac aucilebelia rogorc mravalricxovani<br />

mosaxleoba, aseve didZali simdidre), romelic skadris pasuxs gascemda yvela<br />

39


momxvdurs ise, rom dasaxmereblad ar mimarTavda aravis sxvas, aseTi samTavro<br />

Zlieria (1.145).<br />

samxedro saqmis mniSvneloba makiavelisaTvis gadauWarbebladaa Sefasebuli<br />

da is politikis warmarTvis erT-erT ZiriTad iaraRad gvevlineba. “am xelovnebis<br />

Zala - wers makiaveli — imdenad didia, rom ara marto Zalauflebas unarCunebs<br />

mas, vinc mTavrad Sobila, aramed kerZo pirsac aRazevebs xolme mTavris<br />

simaRlemde. ... am xelovnebis ugulvebelyofa samTavros dakargvis ZiriTad<br />

iaraRad gvevlineba, xolo misi zedmiwevniT floba — samTavros dauflebis<br />

saSualebad” (1.166). mTavari, politikuri moRvawe, imavdroulad meomaricaa.<br />

Tundac Sidapolitikur sakiTxebTan dakavSirebiT, makiavelis epoqidan jer<br />

kidev Zalze Sors aris im dromde, rodesac gaimijneba samxedro da politikuri<br />

sakiTxebi. piriqiT, makiavelisaTvis sruliad auxsnelia SemTxveva, Tuki mas vime<br />

aRmoaCenda, rodesac SeiaraRebuli xalxi (samxedroebi) emorCilebian<br />

uiaraRoebs (politikosebs) da uiaraRo ki uSiSrad grZnobs Tavs iaraRasxmulTa<br />

garemocvaSi (1.166-167). Tumca, es ar aris erTaderTi mizezi imisa, Tu ratom ar<br />

gansxvavdeba politikosi meomrisagan. arsebobs meore, ufro Teoriuli xasiaTis<br />

mizezic, romeliz amozrdilia adamianis naklovani, mxecuri bunebidan. “unda<br />

gvaxsovdes, wers makiaveli, rom arsebobs brZolis ori saxe — erTia brZola<br />

kanonebis, xolo meore brZola Zalis meSveobiT. pirveli niSneulia adamianebisaTvis,<br />

meore ki mxecebisaTvis. magram raki pirveli xSirad arasakmarisia,<br />

Zalauneburad unda mivmarToT xolme meores. amitom mTavrisaTvis aucilebelia,<br />

rom Tanabrad warmatebiT ibrZodes rogrc mxeci da rogorc kaci” (1.182).<br />

yoveli saxelmwifos safuZveli makiavelisaTvis kargad gawvrTnili laSqari<br />

da kargi saxelmwifo kanonebia. es ori ram erTmaneTs avsebs, radgan kargad<br />

gawvrTnili laSqari warmoudgenelia kargi kanonebis gareSe, xolo kargi laSqari<br />

Tavad uzrunvelyofs saxelmwifoSi kargi kanonebis Seuferxebel dacvas.<br />

samxedro Zalebi rogorc wesi organizebulia Semdegi saxiT:<br />

1. upirveles yovlisa igi Sedgeba mTavris sakuTri SeiaraRebuli<br />

nawilebisagan. Semdeg,<br />

2. daqiravebuli profesionali meomrebisagan;<br />

3. maSveli jarisagan da bolos,<br />

4. Sereuli Zalebisagan.<br />

makiavelis miaCnda, rom maSveli da daqiravebuli jari qveynisaTvis Zalze<br />

wamgebiania. italiis misi periodis mZime mdgomareobas, avtori swored<br />

daqiravebulTa ukontrolo parpaSiT xsnis qveyanaSi, romelic aseT viTarebaSi,<br />

dacvis gareSea darCenili. daqiravebulebi pirvelad italiaSi papebma d<br />

Tavisufali qalaqebis mcxovreblebma Semoiyvanes imis gamo, rom araferi<br />

gaegebodaT omis xelovnebisa da iZulebulebi iyvnen ucxoeli profesionalebi<br />

moewviaT.<br />

aranakleb dazaralda qveyana maSveli jarisagan. “maSvel Zalas” makiaveli<br />

uwodebs mezobeli Zlieri qveynis (am periodSi italielebisaTvis aseTi iyo<br />

safrangeTi) samxedro Zalas, romelic Txovnis safuZvelze Semovida qveyanaSi. am<br />

samxedro Zalis problema isaa, rom qveyanaSi Semosvlis Semdeg, mas metad<br />

eZneleba qveynis datoveba da axal dampyroblad gadaiqceva xolme.<br />

oms aristotele igive rigis movelenebSi aTavsebda, rogorc nadirobas.<br />

cnebaTa aseTi daaxloebis gamamarTlebel sabuTad is gvTavazobda ideas, rom<br />

nadirobac da omic, orive Semosavalze orientirebuli saqmianobaa.<br />

aristotelesagan gansxvavebiT, platoni oms yovelgvari ubedurebis wyarod<br />

miiCnevvda da mas mtrobisa da megobrobis terminebSi aRwerda. makiavelis<br />

mosazrebebi omis Sesaxeb, rogorRac iTavsebs irive avtoris Tvalsazriss. omi —<br />

fiqrobs igi _ or mtrul mxarse Soris CaRdeba, magram is ar aris TviTmizani.<br />

omis mizani imdenad mtris ganadgureba ki ar aris, ramdenadac sakuTari<br />

keTildReobis uzrunveyofa. amrigad, oms praqtikuli sazrisi gaaCnia. “yvela<br />

imis mizani, visac ki odesme omi dauwyia, yovelTvis imaSi mdgomareobda _ rac<br />

savsebiT gonivrulia _ rom Tavad gamdidrebuliyvnen, xolo mteri ufro<br />

gaeRaribebinaT. sxva arafrisTvis ar sWirdebaT gamarjveba, xolo mosaxveWeli ki<br />

imitom unaT, rom kidev ufro gazardon Tavisi Zala da daasuston mowinaaRmdege.<br />

aqedan gamomdinareobs, rom yovelTvis, roca gamarjvebam ufro Raribi gagxada,<br />

40


vidre manamde iyavi, xolo dapyrobebma dagasusta, maSin Sen an gascdi im miznis<br />

sazRvrebs, risTvisac omi daiwye, an ver miaRwie mas” (2.225).<br />

4.mTavris personaluri Tvisebebi<br />

calke ganxilvis sagania mTavris, rogorc politikosis persona. ganixileba<br />

misi damokidebuleba rogorc xalxis farTo masebTan, aseve garemocvis mimarT.<br />

rogori unda iyos politikosi, rogori unda iyos mTavri, unda eSinodeT misi, Tu<br />

sayovelTao saxalxo siyvaruliT unda iyos garemoculi? Tu gaviTvaliswinebT<br />

makiavelis azrs xalxis meryevi guneba-ganwyobis Taobaze, pasuxi am kiTxvaze<br />

Zneli ar unda iyos. am Tvalsazriss makiaveli kidev ufro amZimebs xakxis<br />

Tvisebebis iseTi kategoriebiT daxasaTebisas, rogoricaa adamianTa biwieri<br />

buneba, umaduroba, orguleba da a.S. rac Seexeba mTavris garemocvas, is Zalze<br />

frTxilad unda SirCes. arsebobs erTi utyuari wesi imis dasadgenad, Tu<br />

ramdenad vargisia qveSevrdomi. Tu is sakuTar keTildReobaze ufro metad<br />

zrunavs, vidre mTavrisa da saxelmwifos saqmeebze, aseTi msaxuri ndobas ar<br />

imsaxurebs. Tumca, garemocvasTan mimarTebiT gadamwyveti mniSvneloba aqvs imas,<br />

Tu ra individualuri TvisebebiTaa dajildoebuli politiuri lideri.<br />

makiavelisTvis es Tvisebebi, rogorc gvaxsovs, mmarTvelis konceptidan ki ar<br />

gamoiyvaneba analitikurad, aramed aiReba reluri politikuri politikuri<br />

praqtikidan. swored am praqtikis gaTvaliswinebiT ambobs avtori, rom zogi<br />

mTavari guluxvad iwodeba, zogic Zunwad, wuwkad, qalaCunad da a.S. msgavs<br />

kvliafikaciebSi mniSvnelovania is, rom mTavari, ramdenadac is rogorc<br />

politikuri lideri sxvebisagan amaRlebulia, sazogadoebis TvalSi erTi<br />

romelime gamorCeuli TvisebiTaa daxasiaTebuli da sxva misi Tvisebebi<br />

SeumCneveli rCeba. ra Tqma unda, SesaniSnavi iqneboda, rom moiZebnebodes yvela<br />

RirsebiT Semkuli mTavari, romelic arasodes ar SebRalavda am Rirsebebs,<br />

magram sinamdvileSi aseTi pirovneba iSviaTad gvxvdeba da, ramdenadac mTavari<br />

upirveles yovlisa politikuri lideria, misi ZiriTadi safiqrali politikuri<br />

warmatebaa da ara zneobriv srulyofaze dReniadag zrunva. swored amitom,<br />

mTavari pirvel rigSi, Tavidan unda icilebdes yvela im biwierebas, rasac<br />

SeuZlia Zalaufleba daakargvinos. yvela SemTxvevaSi makiavelis mixedviT,<br />

politiuri amocanebi lideris pirveli rigis orientirs Seadgens. sazRvriT<br />

situaciebSi, rodesac warmovidgenT an marTlac arsebobs realuri konfliqti<br />

politikuri moRvawis moralur kredosa da realur politikur praqtikas Soris,<br />

politikoss SeuZlia angariSi ar gauwios sazogadoebriv azrs an sakuTar sulier<br />

miswrafebebs. miT ufro, “Tu kargad davukvirdebiT, aris zogi ram, rac SeiZleba<br />

siqveled mogveCvenos, magram gardauval daRupvas uqadis mTavars, romelic<br />

miznad daisaxavs bolomde uerTgulos mas, da aris zogic iseTi rame, rac<br />

biwierad gamoiyureba, magram simSvides da keTildReobas uqadis mas” (1.172).<br />

am Tvalsazrisis, romelic saboloo dafuZnebas politikuri moralis cnebaSi<br />

poulobs, gagrZelebad unda miviCnioT mTavris xelgaSlilobis aRwera mwerlis<br />

mier. ra Tqma unda, mosaxleobisaTvis xelgaSlili xelisufali wuwuraqsa da<br />

Zunwze umjobesia. magram makiaveli iolad gvixatavs sapirispiro suraTs,<br />

rodesac xelgaSlili da qveli xelisufalis saxelis SeZenis msurveli<br />

politikuri lideri rogor TandaTanobiT gadadis gadasaxadebis zrdaze da<br />

gamocarielebuli xazinis Sevsebaze. Sesabamisad, is, vinc erT dros qvelis<br />

saxels atarebda, axla xalxis Semaviwroveblad da myvlefavis saxelis mqone<br />

xdeba. aviRoT axla im mTavris mier xalxisaTvis gaRebuli daxmareba, vinc aqamde<br />

Zunwad iyo cnobili. makiaveli gvarwmunebs, rom mis mier gaRebuli wyaloba<br />

orjer ufro faseuli iqneba sazogadoebis TvalSi. saerTod araferia<br />

gulixvobaze swrafad milevadi ram. rac ufro guluxvi xar, miT ufro naklebi<br />

Sansi grCeba momavalSic aseTive darCe. amitom, mTavars ar unda aRelvebdes<br />

Zunwis saxeli, miT ufro, Tu momavalSi is iZulebuli ar gaxdeba tyavi gaaZros<br />

Tavis qveSevrdomebs da autaneli mmarTvelis reputacia moipovos. Tu mxolod<br />

Zunwis saxels moixveWavs, mTavari iZulebuli gaxdeba Seurigdes erT im<br />

samarcxvino biwierebaTagans, romelic isev mis taxts ganamtkiceben, maSin,<br />

41


odesac, Tu gaRaribdeba, da mosaxleobis yvlefas daiwyebs, maSin is ver ascdeba<br />

verc sircxvils da verc siZulvils.<br />

politikosis moRvaweoba erTgvari TamaSia, rolia Sesasrulebeli. yvela<br />

xedavs imas, radac gvaCveneben Tavs da Zalze cota Tu grZnobs ra aris mavani<br />

sinamdvileSi. mTavari yovelTvis unda iyos frTxili warmoTqmuli sityvis<br />

mimarT. is mudam unda cdilobdes, rom mis bages ar dascdes raime iseTi, romelic<br />

beWeddasmuli ar iqneba iseTi sityvebiT rogoricaa siyvaruli, patiosneba,<br />

adamianuroba da morwmunoeba. Sedegad, msmenels igi yovelive amis xorcSesxmul<br />

xatebad warmoudgeba.<br />

sxva mxriv, keTilgonierebis karnaxiT, mTavari ar unda gadaegos erTxel<br />

micemul sityvas, Tu erTguleba misTvis saziano aRmoCndeba. Tu aRar arseboben<br />

mizezebi, romelTac mTavrs aRTqma daadebines, igi Tavisufalia Tavis<br />

gadawyvetilebaSi. SeiZleba uamravi magaliTis moyvana, Tu ramdeni xelSekruleba<br />

darCenila uqmad da mizans aRwevda is, vinc melas rols asrulebda.<br />

am daxasiaTebam, agreTve iman, rom “mTavars” is mediCebis memkvidres uZRvnis,<br />

ar unda gvafiqrebinos, rom makiaveli aSkara, faruli, Tu ra gnebavT <strong>for</strong>miT<br />

monarqiuli diqtaturis an tiraniis momxrea. saTanado RirsebebiT Semkul<br />

erTmmarTvelSi, is ufro kanonierebis aRmsrulebels xedavs. visac waukiTxavs<br />

florenciis gauTavebeli SidaaSlilobebis makiaveliseuli aRwerebi, is gagebiT<br />

moekideba makiavelis simpaTias erTmmarTvelisadmi, Tumca, ar unda dagvaviwydes,<br />

rom ZiriTad Rirebulebas am SemTxvevaSi mwerlisaTvis kanoni da kanonierebis<br />

dacva warmoadgens: “saxelmwifoebi, gansakuTrebiT es exeba cudad mowyobil<br />

respublikebs, xSirad icvlian mTavrobebs da marTvelobis wess, rasac isini,<br />

rogorc SecdomiT fiqroben, Tavisufalidan monur mdgomareobaSi ki ar<br />

gadayavT, aramed monuridan uwesrigi TviTnebobis mdgomareobaSi. ... da Tuki<br />

moxdeba, arada es xdeba Zalze iSviaTad, rom bedis wyalobiT, romelime<br />

saxelmwifoSi gamoCndeba sakmarisad brZeni, wesieri da Zalmosili moqalaqe,<br />

romelic SesZlebda yvelnisaTvis iseTi kanonebis micemas, rom an<br />

daakmayofilebda popolanebis da nobilitetis miswrafebebs, an daTrgunavda da<br />

borotebis qmnis saSualebas mouspobda maT _ maSin am saxelmwifos ufleba<br />

eqneba sakuTar Tavs Tavisufali, xolo mis mTavrobas myari da Zlieri uwodos.<br />

samarTlian kanonebze da swor weswyobilebaze damyarebuli aseTi sxelmwifo,<br />

sxvebis msgavsad SemdegSi aRar saWiroebs usafrTxo arsebobisaTvis romelime<br />

erTi kacis saTnoebas” (2.143).<br />

mixedavad imisa, rom yoveli politikosisaTvis aucilebelia amdeni<br />

wvrilmanis gaTvaliswineba da gamorCeuli Zalisxmeva, raTa man warmatebas<br />

miaRwios, arsebobs raRac, rac SeiZleba yvelafers win arudges da<br />

individualurad Zlieri politikosi savsebiT xelmocarul adamianad<br />

warmogvidginos. es raRac, makiavelis rwmeniT, aris bediswera. mTavars marTebs<br />

gaiTvaliswinos isic, rom amqveyniur movlenebze bevr SemTxvevaSi gadamwyvet<br />

zegvlenas iqoniebs RmerTi da bediswera. saerTod am movlenaze fiqrma bevr<br />

avtorSi warmoSva qvietizmis idea, romelic, rakiRa amqveynad yvelaferi RvTis<br />

nebiTa da bedisweriTaa gansazRvruli, srul uazrobad miiCnevs wamatebisaTvis<br />

brZolas da mondomebas. makiavelis, swams bedisweris, da, ra Tqma unda, swams<br />

RmerTis, magram mainc ar iziarebs absolutur determinizms. ZiriTadi misi<br />

argumenti Tavisufali nebis fenomens emyareba, romlis arsebobaSi makiavelis<br />

eWvi ar epareba. “rakiRa dauSvebelia Cveni Tavisufali nebis ugulvebelyofa, me<br />

mzad var WeSmaritebad vaRiaro imis SesaZlebloba, rom bediswera ganapirobebs<br />

Cveni moqmedebis naxevars, xolo meore naxevars, mTlianad Tu ara odnav nakleb<br />

mainc Cven gvandobs. ... asevea bediswerac, romelic Tavis Zalmosilebas avlens iq,<br />

sadac aravis uzrunia imaze, rom sapirispiro Zala daexvedrebina misTvis, da<br />

romelic mZvinvarebas mimarTavs im mxares, sadac ar eguleba misi damaokebeli<br />

jebirebi Tu simagreebi” (1.223).<br />

42


5.politikuri moralis cneba<br />

makiaveli gamorCeuli figuraa politikuri azris istoriaSi ara mxolod<br />

zogadmeTodologiuri novaciebisaTvis, ara mxolod imitom, misi Sromebi<br />

warmoadgenen erTgvar Semobrunebis punqts klasikuri Teoriidan kvlevis<br />

sruliad axali paradigmebisaken, aramed imitomac, rom daamkvidra politikuri<br />

moralis kategoria, rogorc sakuTriv politikuri mecnierebebis kategoria da<br />

gamijna is Cveulebrivi adamianuri moralis cnebisagan. am viTarebis<br />

gauTvaliswinebloba orgvar problemas Segviqmnis. jer erTi, gaugebari<br />

dagvrCeba “mTavarSi” gadmocemuli makiavelis ZiriTadi ideebis safuZveli da<br />

Sesabamisad gaugebari dagvrCeba makiavelis politikuri filosofiac da meore,<br />

araferi gveqneba sapirispirod saTqmeli gavrcelebul, ukve veRar vityviT<br />

banalobaze, aramed yalb mosazrebaze, TiTqos yovelgvari politika amoraluris<br />

da siyalbis sferoa. SevexoT jer meore sakiTxs ufro farTod.<br />

CvenSi didi gavrceleba moipova Tvalsazrisma, romlis mixedviTac, politika<br />

zogadad amoraluri saqmianobaa, xolo politikosebi zneobasTan mwyralad<br />

myofi xalxi. SesaZloa, bolo TxuTmeti wlis qarTuli sinamdvile amgvari<br />

SefasebebisaTvis noyier niadags warmoadgens, magram msgavs msjelobebs<br />

safuZvlad udevs erTi sakamaTo dispozicia. kerZod, politikosebis ama Tu im<br />

qcevis moralurobaze msjeloben ara politiuri moralis sferodan gamomdinare<br />

(dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom disputSi Cabmuli qarTveli inteleqtualebis<br />

naxevrisTvis mainc sruliad ucnobia amgvari kategoria), aramed Cveulebrivi<br />

adamianuri zneobrivi kodeqsis safuZvelze, rac ontiuri sferoebis aRrevas<br />

iwvevs. ra Tqma unda, adamiani zneobrivi arsebaa, rac saSualebas gvaZlevs misi<br />

yoveldRiuri yofa zneobrivi kategoriebiT SevafasoT. amaSi miuRebeli<br />

araferia. sakamaToa, mxolod, marTlzomiereba imisa, igive Sefasebis wesi rom<br />

gavavrceloT adamianis moRvaweobis sxva iseT sferoebze, romelTac moralis<br />

Tanaswori suverenuloba gaaCniaT. garda imisa, rom adamiani moraluri arsebaa,<br />

is aris socialuri, esTeturi, samarTlebrivi, ekonomikuri, politikuri da a.S.<br />

arseba. SegviZlia Tu ara igive movimoqmedoT TiToeuli am sferos mimarT da<br />

vTqvaT, rom ama da am qveynis ekonomika amoraluria, amoraluria medicina da<br />

eqimebi (romelTa mizani, Tu aristoteles davujerebT adamianis absoluturi<br />

janmrTeloba unda iyos, magram sinamdvileSi absoluturi qonebis mopovebaa) da<br />

a.S. ? ar vapirebT vTqvaT, rom am da msgavs kiTxvebze martivi da calsaxa pasuxebi<br />

arsebobs. risi Tqmac Cven gvsurs, is gaxlavT rom dasmul kiTxvaze SesaZlo<br />

pasuxi didadaa damokidebuli ufro zogad poziciaze. miuxedavad sxva poziciis<br />

arsebobisa, is, vinc icavs ontiuri sferoebis suverenulobas da momxre ar aris<br />

maTi erTmaneTSi aRrevisa (makiavelis erT-erTi ZiriTadi novacia ki swored am<br />

poziciis ganmtkicebaSi mdgomareobs), winaaRmdegi iqneba Sesabamisi sferoebis<br />

kategoriebis aRrevisac. moralur da amoralur politikaze saubari, am azriT,<br />

msgavsi iqneba “rentabeluri ekonomikuri dargebis mSvenierebaze” an “respiratoruli<br />

daavadebebis devianturobaze” diskusiebisa. amrigad, politika, am<br />

Tvalsazrisis mixedviT, adamianis specifikuri moRvaweobis suverenui sferoa da<br />

Tu Cven gvsurs misi wminda saxiT warmodgena, Tavi unda SevikavoT politikaze<br />

arapolitikuri kategoriebiT saubrisagan.<br />

magram ra aris politikuri morali? ra gansxvavebaa massa da Cveulebriv<br />

adamianur morals Soris? Cveulebrivi qcevis moraluroba-amoralurobis<br />

kriteriumi qcevis motivaciaa. Tuki vinmem ixsna wyalwaRebuli, es kidev ar<br />

niSnavs, rom Cveni gmiri saTnoebis gansaxierebaa. marTlac, Tuki aRmoCndeba, rom<br />

dazaralebuli soliduri qonebis patronia da misi gadarCeniT sakuTari<br />

ekonomikuri mdgomareobis gaumjobeseba hqondaT miznad, qceva keTilad<br />

namdvilad ver CaiTvleba.<br />

yovelive amisgan gansxvavebiT, moraluroba politikaSi ganisazRvreba ara<br />

qcevis motividan, aramed, rogorc makiaveli gvaswavlis, miRebuli Sedegidan. Tu<br />

Sedegi damRupvelia, mniSvneloba ara aqvs ra motivebi amoZravebda politikoss.<br />

jer erTi, aseTi motivaciis dasadgenad obieqturi kriteriumi ar arsebobs da<br />

meore, dabejiTebiTac rom vicodeT sawyisi keTili ganzraxvebis Taobaze, Znelia<br />

moralurad CavTvaloT didi ubedurebis momtani saqcieli (anu cnobili<br />

43


gamoTqma, rom gamoviyenoT, “mSvenieri grZnobebiT iqmneba cudi literatura”).<br />

politikuri moralis swored aseTi gagebaa SemoTavazebuli makiavelis mier<br />

“mTavarSi”, risi gaTvaliswinebis gareSe, es naSromi gaugebari dagvrCeba da<br />

iZulebulni gavxdebiT SevuerTdeT yalb interpretatorTa im jgufs, romelic<br />

makiavelis politikaSi amoralizmis Semotanis iniciatorad gvisaxavs.<br />

Cveulebrivi zneobriobisagan gansxvavebuli, politikuri moralis reversuli<br />

buneba, romelic orientirs Sedegebze iRebs, erTi SexedviT paradoqsul<br />

Sefasebebs gamoaTqmevinebs makiavelis, rodesac is sisastikiT ganTqmul<br />

moRvawes saTnoebis gansaxierebad gvixasiaTebs, xolo mSvidobismoyvare<br />

sazogadoebas qveynis damRupvel xalxad. “Cezare borjas sastik kacad Tvlidnen,<br />

magram swored am sisastikis wyalobiT daamyara wesrigi romaniaSi, gaaerTiana,<br />

daaSoSmina da Semoiriga igi. Tu kargad avwon-davwoniT yovelive amas, im<br />

daskvnemde mivalT, rom is ufro gulmowyale iyo, vidre florencieli xalxi,<br />

romelsac surda sastikis saxeli aecilebina Tavidan da pistoiis daqcevas ki<br />

Seuwyo xeli “(1.177) da, Semdeg: “egec ar iyos, yvela kacisa da, miT umetes,<br />

mTavarTa moqmedebas, romelTac gansasjelad ver warudgen sasamarTlos, misi<br />

saboloo Sedegebis mixedviT afaseben. amitom, mTavarma dae, mxolod<br />

gamarjvebisa da Zalauflebis SenarCunebisaTvis izrunos da saSualebebs,<br />

romliTac am mizans aRweven, yovelTvis patiosnad da qeba-didebis Rirsad<br />

Seracxaven, vinaidan brbos mxolod saqmis garegnuli mxare da saboloo Sedegi<br />

xiblavs” (1.185).<br />

literatura<br />

1.nikolo makiaveli — mTavari. gamomc. ”sabWoTa saqarTvelo”. Tbilisi. 1984.<br />

(gv.92-233)<br />

2.Николло Макиавелли – История флоренции. Изд. «Наука», 1987<br />

44


Tomas moris (1477-1535) utopia<br />

Tomas mori daibada ingliseli sasamarTlo moxelis ojaxSi. ganaTleba miiRo<br />

oqs<strong>for</strong>dis universitetSi da henri VIII samsaxuSi ekava sakmaod maRali Tanamdebobebi.<br />

iyo jer lankasteris sahercogos, xolo Semdeg inglisis kancleri.<br />

megobrobda holandiel humanistTan, erazm roterdamelTan. naSromma “utopiam”<br />

mas saqveyno saxeli moupova. mors gadulaxavi problemebi Seeqmna mas Semdeg, rac<br />

henri VIII Tavi inglisis eklesiis meTaurad gamoacxada. mori ar iziarebda<br />

protestantul Tvalsazriss da erTgulebda romis paps. protestantizmis<br />

gavrceleba inglisSi mas qristianobis sawinaarmdego aqciad, qristianuli<br />

eklesiis gaxleCvis dasawyisad miaCnda. am motivaciiT, man fici ar misca henri VIII,<br />

rogorc inglisis eklesiis meTaurs. Sedegad, Tomas mori saxelmwifo Ralatis<br />

braldebiT jer tauerSi gamoamwyvdies, xolo Semdeg wels sikvdiliT dasajes.<br />

1886 wels kaTolikurma eklesiam mori wmindanad Seracxa.<br />

“utopia” gamoica 1516 wels levenSi (belgia). is aris ori nawilisagan<br />

Semdgari nawarmoebi, romelic ararsebuli kunZulis, utopiis politikur da<br />

socialur wyobas. naSromis berZnuli sityvebisagan nawarmoebi saxelwodeba “utopia”,<br />

rac daaxloebiT SeiZleba “uadgilod” an “adgilis armqoned” iTargmnos,<br />

mkiTxvels mianiSnebda, rom wignSi laparaki iyo realurad ararsebul<br />

saxelmwifoze. wignis pirveli nawili eZRvneba inglisis politikuri da<br />

socialuri wyobis mZafr kritikas, xolo meore nawilSi gadmocemulia utopiuri<br />

saxelmwifos pozitiuri Sinaarsi. wignis kompozicia imgvarad aris Sekruli, rom<br />

kritikulad Sefasebuli inglisis saxelmwifo mowyoba utopielTa saxelmwifos<br />

srul antipods warmoadgens.<br />

platonis saxelmwifoze saubrisas, avRniSneT gansxvaveba platonis idealur<br />

saxelmwifosa da moris utopias Soris. axla kvlav gavimeorebT ra azrs maT Soris<br />

arsebiTi gansxvavebis Taobaze, gvinda mivuTiToT saerTo momentebzedac. mori,<br />

ra Tqma unda, icnobs platonios saxelmwifos Teorias da iziarebs bevr mis ideas.<br />

es exeba rogorc qonebriv sakiTxebs, aseve utopiuri saxelmwifos yofis<br />

calkeul detalebs.<br />

kerZo sakuTreba da qonebrivi Tanasworobis idea<br />

mori albaT erT-erTi pirvelia maT Soris, vinc Tavisi Sromis kritikul<br />

nawilSi Zalze mZafrad ayenebda socialuri uTanasworobis problemas da saxavda<br />

gzebs mis aRmosafxvrelad. xalxis mZime mdgomareoba, romlis aRwerasac is<br />

dauzareblad ubrundeba xolme sxvadasxva gverdebze, Cans erT-erTi mZlavri<br />

impulsi iyo “utopiis” Sesaqmnelad.<br />

mori asaxelebs or mTavar mizezs qveyanaSi arsebuli mZime mdgomareobis<br />

asaxsnelad: erTi gaxlavT gauTavebeli konfliqturi urTierTobebi mezobel<br />

qveynebTan, rac xelisuflebas aiZulebda mudmiv sabrZolo mzadyofnaSi yoloda<br />

soliduri samxedro Zala. misi Senaxva ki Zalze Zviri ujdeboda gadasaxadebis<br />

gadamxdelebs.<br />

meore, mizezad mori imas asaxelebs, rom am dros inglisSi “cxvarma SeWama<br />

adamiani”. es ukanaskneli gamoTqma, romelic SemdgomSi qveyanaSi kapitalizmis<br />

ganviTarebiT gamowveuli socialuri kataklizmebis <strong>for</strong>mula gaxda, xatovnad<br />

asaxavs inglisSi mimdinare realur procesebs. kerZod, inglisis msxvil<br />

qalaqebSi manufaqturuli warmoebis rentabelobam mZlavri biZgi misca soflis<br />

raionebSi tradiciuli cxovrebis wesis moSlas. cvlilebas saTaveSi memamuleebi<br />

Caudgnen, romelTaTvis sasoflo sameurneo produqciis moyvanaze ufro<br />

momgebiani, matylis warmoeba gaxda. daiwyo cxvris intensiuri moSeneba da<br />

maTTvis aucilebeli saZovrebisaTvis sivrcis uzrunvelsayofad glexobis<br />

masiuri ayra sacxovrebeli adgilebidan. daingra soflebi, daingra meurneobis<br />

tradiciuli wesi. gamoTavisuflebuli samuSao Zala srulad ver Seisruta<br />

ganviTarebadma qalaqebma. darCa uamravi usaxlkaro mawanwala, romelTac<br />

maTxovrobiT da qurdbacacobiT gahqonda Tavi. Seqmnili diskom<strong>for</strong>tis<br />

45


aRmosafxvrelad, xelisuflebam Zalze mkacri kanonebi miiRo maT winaaRmdeg.<br />

viTarebis gaTvaliswinebiT Tomas mori aRniSnavda, rom qurdobisaTvis<br />

sikvdiliT dasja yovlad gaumarTlebelia, radgan jer erTi, is adekvaturia —<br />

fulis warTmevisaTvis ar SeiZleba kacs wavarTvaT sicocxle — da meorec, is<br />

sulac ar spobs qurdobas. aranakleb uvargisi Cans es kanoni im TvalsazrisiTac,<br />

rom erTi da igive sasjelia dawesebuli qurdobisa da mkvlelobisaTvis. vinc<br />

aqamde mxolod Zarcvas dasjerdeboda, axla SeiZleba mowmis mosaspobad<br />

mkvlelobazedac ki wavides. amitom kanoni boritebas ki ar aRmofxvravs, piriqiT,<br />

amravlebs mas.<br />

mori gvTavazobs konkretul RonisZiebebs viTarebis gamosasworelad:<br />

• fermerebis, soflebis gamanadgureblebma an aRadginon soflebi, an miscen<br />

amis saSualeba imaT, visac Sesabamisi survili d mondomeba gaaCnia;<br />

• mdidrebs SeezRudoT sasoflo savargulebis Sesyidvis ganusazRvreli<br />

ufleba, SeizRudos monopoliebi da aikrZalos muqTaxorebis rCena;<br />

• aRdges soflebSi matylis damuSaveba da miwaTmoqmedeba.<br />

aRniSnuli RonisZiebebi mainc konkretuli viTarebis gamosasworeblad<br />

mimarTuli nabijebia. arsebobs socialur ubedurebaTa ufro zogadi mizezi —<br />

kerZo sakuTreba. sadac batonobs kerZo sakuTreba, sadac yvelaferi fuliT<br />

izomeba — wers avtori — TiTqmis SeuZlebelia saxelmwifos saqmeTa sworad da<br />

warmatebiT marTva. sxvagvarad aseT sazogadoebaSi gamarTlebulad unda<br />

CaiTvalos is garemoeba, rom yvelaferi saukeTeso yvelaze ufro uRirsebs<br />

xvdeba, an is, rom yvelaferi xalxis mxolod Zalze mcire nawils aqvs<br />

ganawilebuli da, warmoidgine, rom isinic ver cxovroben rogorc saWiroa,<br />

danarCenebs ki srul siRatakeSi ZvrebaT suli (1. 64-65).<br />

qonebrivi gaTanasworebis ideas mori platonis analogiuri ideis<br />

avtoritetiT mosavs. qonebrivi Tanasworoba, iseve rogorc platonisaTvis,<br />

misTvisac sazogadoebrivi keTildReobis wyaroa da piriqiT, kerZo sakuTreba<br />

sazogadoebrivi erTianobis rRvevis ZiriTad mizezad saxeldeba. ramdenadac<br />

kerZo sakuTrebis sruli mospoba SeuZlebelia, mori moiTxovs miwis nakveTebis<br />

moculobis an fulis odenobisaTvis garkveuli zRvaris dawesebas. amasTan,<br />

avtoris mier qonebrivi Tanasworobis uzrunvelsayofad Semotanilia Tanabari<br />

da samarTliani ganawilebis meqanizmi. aqve aRvniSnavT, rom SezRudvebi qonebis<br />

moxveWaSi vrceldeba ara mxolod nobilitetze, aramed mefezedac. masac<br />

uwesdeba garkveuli zRvari, romelic aregulirebs mis qonebas.<br />

qonebrivi sakiTxis mogvareba qmnis aseT suraTs: utopiaSi araferi piradi ar<br />

arsebobs, yvela sazogado saqmes emsaxureba. ... aq ki, sadac qoneba serToa,<br />

gaWirvebaSi Cavardnis aravis eSinia, Tuki saxelmwifo beRlis gavsebaze izrunebs.<br />

radgan dovlaTs isini Tanabrad inawileban da ar zunwoben, iq ar arsebobs Raribi<br />

da upovari. da, Tumc ki TiToeuls piradi qoneba ar gaaCnia, mainc yvela<br />

mdidaria” (1. 136).<br />

safiqrebelia, mSromeli xalis duxWiri cxovrebis TanagrZnobiT, mors<br />

gamoumuSavda Sromisadmi Zalze specifiuri damokidebuleba, romelic gamoixata<br />

totaluri Sromis moTxovnasa da muqTaxorebis kritika-SeviwrovebaSi.<br />

muqTaxorebis rigebs Seadgenen: qalebi, mRvdlebi, berebi, keTilSobilebi da maTi<br />

ojaxebi, maTxovrebi. muqTaxorobis sawinaaRmdegod mors SemoRebuli aqvs raRac<br />

savaldebulo SromiTi begaris msgavsi. “utopiaSi” xSirad waawydebiT imis msgavs<br />

frazebs, rogoricaa - “yvela qals da kacs erTi saqme aqvs — miwaTmoqmedeba —<br />

romlisganac aravin Tavisufldeba”. ... “aravin ijdes uqmad” da a.S. aseTi “SromiTi<br />

begara”, romelic mxolod fizikur saqmianobas gulisxmobs, vrceldeba<br />

jariskacebzec da mecnierebzedac, radgan arc erTi maTganis saqmianoba Sromad<br />

ar iTvleba.<br />

moqalaqeebis SromiTi valdebuleba SemdgomSi utopiuri sazogadoebis sxva<br />

SezRudvebis wyarod iqceva. kerZod, izRudeba moqalaqeTa gadaadgileba qveynis<br />

SigniT. es ki xdeba ara adamianTa Tavisuflebis SezRudvis surviliT, aramed isev<br />

muSaxelis deficitis gaCenis safrTxidan gamomdinare. moris rekomendaciiT,<br />

46


mezobel raionSi aucilebel saqmeze wasuli moqalaqe unda iRebdes specialur<br />

nebarTvas da iq asrulebdes savaldebulo samuSaos. Cans mors imedi hqonda, rom<br />

qveyanaSi, sadac yvela gamwarebiT muSaobs da produqti Tanabrad nawildeba,<br />

uzrunvelyofili unda iyos cxovrebis maRali done.<br />

utopiaSi arsebobs monoba. monebad aqceven ara omSi datyvevebulebs an<br />

monebis Svilebs, aramed im Tanamoqalaqeebs, visac sikvdili aqvT misjili an<br />

utopiaSi, an sxva qveyanaSi. sainteresoa, rom SromiTi valdebulebebis<br />

TvalsazrisiT, Tu monis borkilebs ar miviRebT mxedvelobaSi, gansxvaveba<br />

moqalaqesa da monas Soris mxolod raodenobrivia. moqalaqe Sromobs 6 saaTis<br />

ganmavlobaSi, mona “maradJams”.<br />

sxva sakiTxebi<br />

sxva sakiTxebdan, romelTa gadmocemas mori nakleb dros rodi uTmobs Tavis<br />

naSromSi aRvniSnavT mxolod ramdenimes. platonisagan gansxvavebiT, morma<br />

SeinarCuna ojaxis fenomeni. saerTo colebsa da Svilebze is arsad laparakobs.<br />

Tumca qorwinebas Camocilebuli aqvs sakraluri Sinaarsi da is qceulia<br />

samoqalaqo aqtad. samagierod, swavla-aRzrdis sakiTxebi TiTqmis platonur<br />

stilSia gadawyvetili. yoveli bavSvi 5 wlis asakamde, ojaxis gareT, ZiZaTa<br />

TavSesafarSi izrdeba. aRiarebs ra swavlis did rols moqalaqeebis aRzrdis<br />

saqmeSi, mors saWirod miaCnia ganaTlebis mkacri regulireba xelisuflebis mier.<br />

sagangebod miCenilma moxeleebma unda uzrunvelyon sajaro kiTxva. ganaTleba,<br />

rogorc sulieri siamovnebis miniWebis saSualeba, cxovrebis bednierebis wyarod<br />

cxaddeba.<br />

moqalaqeTa tansacmeli utopiaSi uni<strong>for</strong>masaviTaa da is gansxvavdeba mxolod<br />

imis mixedviT,Tu ra asakis adamians mosavs. qveynis SigniT ar funqcionirebs<br />

fuli. marTalia arsebobs bankebis msgavsi dawesebulebebi, magram maT sagareo<br />

vaWrobis da omis SemTvevaSi saxsrebis gaRebis amocana ekisrebaT.<br />

qveynis nameti mosaxleoba Tanabrad gansaxldeba qveynis teritoriaze sxva da<br />

sxva raionebSi. mosaxleobis Sida migracias gegmazomierad axorcielebs<br />

saxelmwifos xelisufleba. utopielebi ar eridebian kooniebis daarsebas ucxo<br />

teritoriebze da arc omze amboben uars sakuTari interesebis dasacavad.<br />

omis mizezia an samSoblos dacva da momxvduris gandevna, an tiraniiT<br />

Seviwrovebuli xalxebis daxmareba. omisaTvis samzadisi Tanabrad vrceldeba<br />

rogorc qalze, aseve mamakacze. orive gadis samxedro wvrTnas. utopielTa armia<br />

moxaliseebisagan Sedgeba. omis warmoebisas, SeiaraRebul Setakebas mxolod<br />

ukiduresi niSvneloba aqvs. Tanac, am dros utopielebi Zalze ufrTxildebian<br />

sakuTar mosaxleobas da cdiloben brZolebSi pirvel rigSi daqiravebulebi<br />

gaoiyenon. Tumca, isini warmatebis misaRwevad amjobineben sxva mravalferovan<br />

gzebs mimarTon, maT Sorisaa: mtris meTauris mokvla, mtris mosyidva, gaTiSvis<br />

politika, mtrebis winaaRmdeg mezobeli xalxebis waqezeba da a.S.<br />

qveynis politikuri institutebis aRweras mori SedarebiT nakleb dros<br />

uTmobs. naxsenebia senati, saxalxo kreba da rigi Tanamdebobis pirebis<br />

arCeviTobac, magram mTlianobaSi aRwera Zunwia da mraval kiTxvas tovebs.<br />

mTlianobaSi, qveynis politikur institutebze STabeWdilebas gviqmnis moris<br />

mier aRwerili socialuri struqturebi, radgan es ukanaskneli ufro metadaa<br />

moris interesis sagani.<br />

1. Tomas mori — utopia. Tsu gamomc., 1983.<br />

literatura<br />

2. Алберто Петручани – Вымысел и поучение. «Утопия» Томаса Мора как исходная модель.<br />

В кн. «Утопия и утопическое мышление». Изд. «Прогресс», Москва 1991. (стр. 98-113).<br />

47


Tomas hobsis (1588-1679) “leviaTani”<br />

liberaluri filosofiisaTvis Zalze mniSvnelovani sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

daxasiaTeba SegviZlia daviwyoT Tomas hobsis Sexedulebebis gadmocemiT.<br />

mis politikur SromebSi warmodgenilia TiTqmis yvela mniSvnelovani<br />

debuleba, romelic SemdgomSi ganmsazRvreli iqneba liberalizmisaTvis.<br />

miuxedavad imisa, rom hobss ar Ralatobs arc gadmocemis stili da arc siTamame,<br />

mis nawerebSi mainc SeiniSneba erTgvari araTanmimdevruloba, rac, upirveles<br />

yovlisa, im epoqis sirTuliT unda avxsnaT, romelSiac hobss mouwia cxovreba da<br />

moRvaweoba. mwerlis araTanmimdevruloba, romelzedac Cven vsaubrobT, ufro<br />

konkretulad, Cans gamowveulia ori ZiriTadi mizeziT: jer erTi, revoluciis<br />

epoqis Tavad politikuri movlenebis uaRresad rTuli da bundovani xasiaTiT,<br />

rac mkvlevars problemas uqmnida maT Sesaxeb martivi da calsaxad gasagebi<br />

msjelobebis da daskvnebis gadmosacemad; meore, mwerlis mdgomareobiT, romelic<br />

iZulebuli iyo angariSi gaewia dapirispirebuli politikuri ZalebisaTvis.<br />

grZeli parlamentis xanaSi, 1640 wlidan, manamde mefisadmi loialuri hobsi<br />

ingliss gaerida. frangul emigraciaSi myofi, hobsi gadaurCa revoluciis qaoss<br />

da samoqalaqo oms. samSobloSi hobso mxolod 1651 wels kromvelis nebarTviT<br />

dabrunda. diqtatori, Cans kmayofili iyo met-naklebad neitralur inglisel<br />

inteleqtualebTan TanamSromlobis SesaZleblobiT. SemTxveviTi rodi iyo, rom<br />

hobss jer saxelmwifo mdivnis posti SesTavazes, xolo Semdeg, daavales<br />

moemzadebina britanuli universitetebis re<strong>for</strong>mis proeqti.<br />

igive 1651 wels, londonSi gamoica hobsis naSromi “leviaTani”, romelmac mis<br />

avtors msoflio saxelTan erTad emigracieSi myofi klerikalebis da<br />

roialistebis risxva moutana. kritikosebis mier “leviaTani” aRqmuli iqna iseT<br />

naSromad, romelic revolucionerebis wisqvilze asxamda wyals. hobss<br />

revoluciisadmi simpaTiis garda, aTeistoba dabralda. traqtatis Sinaarss rom<br />

Tavi davaneboT, mat gasaRizianeblad sakmarisi iqneboda mxolod naSromis<br />

gamoce,is garekani, romelzedac gamosaxul Zlevamosili saxelmwifos simbolos,<br />

leviaTans, kromvelis saxe hqonda.<br />

samefo xelisuflebis restavraciam mZime mdgomareobaSi Cayena hobsi. misi<br />

“leviaTani” akrZaluli literaturis siaSi moxvda.. damatebiT, mas mefem<br />

aukrZala religiur da politikur Temebze Sromebis gamoqveyneba. albaT, swored<br />

es iyo erT-erTi mizezi imisa, ratomac misi Semdegi mniSvnelovani politikuri<br />

xasiaTis naSromi, “behemoti, anu grZeli parlamenti” ar gamoqveynda. am SromaSi<br />

hobsi ganixilavda samoqalaqo omis mizezebs imgvarad, rom samefo xelisuflebis<br />

TvalSi reabilitacias cdilobda.<br />

rebilitaciis ufro aSkara mcdelobas warmoadgenda 1668 wels laTinur<br />

enaze gamocemuli “leviaTani”. is mniSvnelovnad gansxvavdeboda inglisuri<br />

variantisagan, radgan hobsma axal gamocemas sakmaod ucvala saxe. ase magaliTad,<br />

termin “saxelmwifos” aRmniSvnelad inglisur variantSi gamoiyeneboda<br />

revolucionerebisaTvis saTuTi sityva “Commonwelth” maSin, rodesac laTinur<br />

oreulSi mis adekvatur terminad aRebuli iqna “civitas”, xolo umravles<br />

SemTxvevaSi ki “monarchia”. laTinur “leviaTanSi” avtorma amoiRo inglisuri<br />

gamocemis araerTi paragrafi da Caanacvla iseTi TavebiT, romlebic, Tu<br />

xelisuflebis mimarT loialobis nimuSad ar gamodgeboda, neitraluri pozicia<br />

mainc unda daefiqsirebina. marto is faqti rad Rirs, rom garekanze leviaTanis<br />

gamosaxulebaSi kromvelis saxes mefis saxe Caenacvla.<br />

am mcdelobebis miuxedavad, sruli reabilitacia samefo karze hobsma ver<br />

SesZlo. yvelas esmoda, rom mTavarma saTqmelma ukve gaiJRera. esec ar iyos,<br />

gadamuSavebuli “leviaTanic” Seicavda araerT iseT mtkicebas, romelic savsebiT<br />

sakmarisi iyo Tavisuflebisa da sxva arsebiTi liberaluri Rirebulebebis<br />

dasafuZneblad.<br />

48


1.adamianis bunebrivi mdgomareoba da misi implikaciebi<br />

aristoteluri tradiciisagan gansxvavebiT, romelsac miaCnda, rom aris ra<br />

politikuri arseba, adamiani arsebobs mxolod politikur mdgomareobaSi,<br />

hobsis azriT, adamianTa politikur yofas, win uswrebs bunebrivi mdgomareoba.<br />

bunebrivi mdgomareobis aRweriT hobsi cdilobs ukeT aCvenos, Tu ra<br />

xdomilebebi ganapirobebs saxelmwifos warmoSobas.<br />

pirveli Tezisi, romelsac hobsi bunebrivi mdgomareobis gasacnobad<br />

gvTavazobs, liberalizmis qvakuTxedad SeiZleba CaiTvalos. gvaxsovs, rom<br />

platonma sakmaod didi adgili dauTmo imis mtkicebas, rom adamianebi bunebiT<br />

araTanasworni arian. hobsi bunebrivi mdgomareobis aRwerisas amis sapirispiro<br />

postulatidan amodis. is wers: “bunebam adamianebi fizikuri da gonebrivi<br />

unarebis mixedviT Tanasworni Seqmna, radgan marTalia, zogjer Cven vakvirdebiT,<br />

rom erTi adamiani meoreze ufro Ronieri an Wkviania, magram Tu maT yvelas<br />

erTianobaSi ganvixilavT, aRmoCndeba, rom gansxvaveba maT Soris arcTu ise<br />

didia, rom romelime adamians mis safuZvelze SesZleboda moeTxova TavisTvis<br />

raime sasikeTo imgvarad, rom sxva adamians ar hqondes igives moTxovnis<br />

analogiuri ufleba” (1.149).<br />

hobsis am citataSi sayuradReboa Semdegi kontraversia: a) hobsi, rogorc<br />

vxedavT, sulac ar laparakobs imaze, rom adamianebi erTmaneTisagan seriuli<br />

warmoebis produqtebiviT ganusxvavebelni arian. is mxolod imas ambobs, rom maT<br />

Soris umniSvnelo sxvaobidan ar gamomdinareobs romelime maTganis gamorCeuli<br />

ufleba akeTebdes an flobdes raimes. b) Tuki romelime adamians aqvs<br />

samarTlebrivi safuZveli sxvisgan gansxvavebiT moiTxovos an flobdes raimes, es<br />

safuZveli ar momdinareobs misi bunebrivi Tvisebebidan.<br />

es ukanaskneli debuleba hobsis amocanadac ki SegviZlia CavTvaloT, radgan<br />

vxedavT ra sazogadoebaSi arsebul socialur-politikur diferenciacias da<br />

amave dros viziarebT Teziss bunebiTi Tanasworobis Sesaxeb, albaT, (am<br />

SemTxvevaSi hobsis) politikur Teorias unda movTxovoT agvixsnas, ra qmnis aseT<br />

gansxvavebas.<br />

hobsi gvTavazobs Semdeg amxsnel nabijebs: adamianebs Soris unarebis<br />

erTgvaroba aris urTierTundoblobis da konfliqtis wyaro. bunebriv<br />

mdgomareobaSi iqmneba totaluti konfliqtis viTareba — yvelas omi yvelas<br />

winaaRmdeg. mas aRvivebs adamianis Tandayolili iseTi mankierebani, rogoricaa<br />

undobloba, metoqeoba, didebis wyurvili. pirvelis mizeziT adamianebi ibrZvian<br />

usafrTxoebisaTvis, meoris — nadavlis xelSi Casagdebad, xolo mesamis gamo ki<br />

Rirsebis gansamtkiceblad.<br />

imis gasaazreblad, Tu rogor unda gavigoT yvelas omi yvelas winaaRmdeg,<br />

hobsi aseT ganmartebas aZlevs oms: omi ar aris mxolod SeiaraRebuli konfliqti.<br />

konfliqtebs Soris arsebobs Sualedebi, romlis drosac metoqeebi avlenen<br />

aSkara samzadiss an mzaobas SetakebisaTvis. rogorc “cud amindSi” igulisxmeba<br />

dro wvimasa da wvimas Soris, aseve omi aris periodi SeiaraRebuli Setakebebisa da<br />

maT Soris arsebuli droiTi Sualedebis. mTeli danarCeni dro mSvidobad<br />

iwodeba.<br />

mTeli im drois ganmavlobaSi, vidre xorcieldeba totaluri urTierTmtroba,<br />

da undobloba, rodesac ZalaSia principi — “adamiani adamianisaTvis<br />

mgelia” — aravin grZnobs Tavs daculad. fizikurad gacilebiT sust adamians<br />

Zalze iolad SeuZlia sicocxle mouswrafos masze ufro Zliers. aRniSnul<br />

viTarebas didad ganapirobebs saerTo xelisuflebis ararseboba. sadac ar<br />

arsebobs xelisufleba, iq ar asrsebobs arc samarTali da kanoni da, Sesabamisad,<br />

verc erT qmedebaze ver vityviT samarTliania is, Tu usamarTlo. rasakvirvelia,<br />

rom amgvar viTarebaSi yoveli adamiani Tavs daucvelad grZnobs (1.154).<br />

hobss Zalze surs, rom mis mier adamianis bunebrivi mdgomareobis aRwera ar<br />

daemsgavsos fiqcias, ar miiRos miTiuri gamonagonis xasiaTi. amitom kiTxvaze,<br />

sad SeiZleba viguloT aseTi bunebrivi mdgomareoba, is gvapasuxobs, rom amgvar<br />

mdgomareobaSi arian amerikaSi mcxobrebi tomebi da ara mxolod isini. aseTive<br />

situaciaSi arian adamianebi revoluciebisa da didi socialuri areulobebis<br />

dros. magram, sdac ar unda xdebodes msgavsi ram, yvela SemTxvevaSi, adamians<br />

49


surs gamovides situaciidan. aseT dros mas vnebebi (sikvdilis SiSi, miswrafeba<br />

usafrTxo da kom<strong>for</strong>tuli cxobrebisaken) da goneba. lorens bernsi, Tavis<br />

hobsis politikuri filosofiisadmi miZRvnil SromaSi imgvarad aRwers<br />

viTarebas, TiTqos hobsis TeoriaSi gonebis roli bunebiTi samarTlis<br />

principebis dadgenaSi umniSvnelo iyos. is wers: “bunebiTi mdgomareoba<br />

gamoiyvaneba adamianis vnebebidan; es ki niSnavs, rom Cven mogviwevs gavigoT, Tu<br />

rogoria adamianis bunebrivi midrekilebebi, raTa CamovayaliboT swori<br />

politikuri wesrigi. ... Sedegad, TviTSegadarCena, SiSis, Zaladobrivi sikvdilis<br />

SiSis gamo, Zalze mniSvnelovan, ganmsazRvrel vnebad iqceva” (2.357). Cven<br />

vfiqrobT, rom miuxedavad adamianis emociuri samyaros didi mniSvnelobisa,<br />

Tundac bunebriv mdgomareobaSi, ganmsazRvreli mainc gonebaa, radgan swored<br />

goneba axdens adamianis bunebiTi uflebebidan bunebiTi kanonebis gamoyvanas da<br />

amiT dasabams aZlevs politikur da socialur wesrigs. ra gansxvavebaa bunebiT<br />

uflebasa da bunebiT kanons Soris?<br />

aristotele ganasxvavebda erTmaneTisagan saxemlwifo kanonmdeblobis<br />

bunebiT da konvencionalur wyaros (ix. “nikomaqes eTika” 1134 b 18-20). mis<br />

msgavsad, hobsi saubrobs bunebiTi uflebis (jus naturale) da bunebiTi kanonis (lex<br />

naturalis) Sesaxeb. gansxvaveba maT Soris isaa, rom pirveli aris adaminis<br />

Tavisufleba sakuTari sicocxlis SesanarCuneblad gamoiyenos yvela is<br />

saSualeba, romelsac saWirod CaTvlis. amisgan gansxvavebiT, bunebiTi kanoni<br />

aris gonebis proskripcia, mocemuli zogadi samoqmedo wesis saxiT, romelic<br />

adamians ukrZalavs imis keTebas, rac misi sicocxlisaTvis saxifaToa iseve,<br />

rogorc imis ugulvebelyofas, rac igivesaTvis sasargebloa (1.155). amrigad,<br />

gansxvaveba jus-sa da lex-s Soris emsgavseba gansxvavebas Tavisuflebasa da<br />

valdebulebas Soris erTi da igive xdomilebis mimarT. Tu pirveli afiqsirebs<br />

adamianis moqmedebis Tavisuflebas akeTos misTvis saWiro ram, meore ayalibebs<br />

amis gakeTebis valdebulebas. amasTan, ukanasknelis bunebiTobaze SegviZlia<br />

visaubroT imdenad, ramdenadac adamianis bunebiT moniWebuli gonebrivi uarebiT<br />

dgindeba da gamoiyvaneba bunebiTi uflebebisagan.<br />

am gamijvnis Semdeg, gasagebia, rom bunebriv mdgomareobaSi myofi adamiani<br />

mTlianad jus naturale-s moqmedebis zonaSi imyofeba, radgan araferi<br />

avaldebulebs mas Tavisi Sexedulebebisamebr uari sTqvas nebismier aqciaze,<br />

romelsac ki misTvis saWirod CaTvlis. es viTareba bunebiTi samarTlis enaze,<br />

SeiZleba dafiqsirdes <strong>for</strong>muliT — “yvelas bunebiTi ufleba yvelaferze”.<br />

magram, ramdenadac arsebul viTarebaSi aravis aqvs usafrTxoebis elementaruli<br />

garantia da arseboba momravlebul riskebTanaa dakavSirebuli, saqmeSi ereva<br />

goneba, romelic ayalibebs ramdenime bunebiT kanons. maT Soris: 1. an unda<br />

ganvamtkicoT mSvidoba, an unda yvela SesaZlo xerxiT uzrunvelyoT sakuTari<br />

usafrTxoeba. Semdeg, 2. Tu mSvidobaze Tanaxmaa erTi mxare, maSin meore<br />

valdebulia uari sTqvas Tavis uflebaze yvela sagnis mimarT im xarisxiT, ra<br />

xarisxiTac sxva ityvis uars igiveze da a.S. am wesiT sul gamoyvanilia cxrameti<br />

kanoni da rigi damatebiTi principebi, romelTac unda uzrunvelyon niadagi<br />

bunebiTi mdgomareobidan politikur sazogadoebaze gadasasvlelad. am gziT<br />

midian adamianebi sazogadoebriv xelSekrulebamde, romelic sxva araferia, Tu<br />

ara bunebiTi uflebebis urTierTze gadatana, anu uflebaTa gacvla (1.159; 161.).<br />

hobsi miuTiTebs, rom bunebiTi kanonebi maradiulia. magram amave dros ar<br />

unda dagvaviwydes arc is, rom isini geometriuli wesiT deducirebulia<br />

bunebiTi uflebidan. aq adgili ar aris e.w. geometriuli meTodis deskripciisaTvis.<br />

masze damakmayofilebel warmodgena eqneba imas, vinc icnobs am<br />

meTodiT agebul spinozas “eTikas”. magram, im viTarebis gaTvaliswinebiT, rom<br />

kanonad wodebuli Tezisebi swored asea deducirebuli avtoris Tavis miwuruls<br />

akeTebs Semdeg SeniSvnas: “gonebis am ganCinebeba adamianebi Cveulebriv kanonebs<br />

uwodeben, rac sinamdvileSi ar Seesatyviseba maT arsebas. es preskripciebi<br />

mxolod daskvnebi an Teoremebia imis Taobaze, rac uzrunvelyofs adamianTa<br />

SenarCunebas da dacvas maSin, romdesac kanoni, sakuTrivi zriT, gulisxmobs imis<br />

mer gaxorcielebul ganCinebas, visac sxvisi mbrZaneblobis ufleba aqvs. Tumca,<br />

Tu Cven am Teoremebs RvTisagan boZebulebad ganvixilavT, maSin isini<br />

50


samarTlianad iwodebian kanonebad” (1.185). bunebiTi kanonebi, Sinaarsis mixdeviT,<br />

emTxvevian samoqalaqo kanonebs. bunebiTi kanonebi, ityvis ufro gvian hobsi,<br />

sulac ar arian kanonebi am sityvis sakuTrivi mniSvnelobiT, aramed ufro<br />

sxvadasxva saxis principebs warmoadgenen, romelTac SeuZliaT adamianebis<br />

ganwyoba mSvidobisa da samoqalaqo wesrigisaken. mxolod saxelmwifos<br />

xeldasmiT, misi umaRlesi warmomadgenlis gansakuTrebuli brZanebulebiT<br />

iqcevian isini samoqalaqo kanonebad (1. 283).<br />

2. pirovnebis (personis) cneba<br />

pirovnebis (personis) cneba saWiroa saxelmwifos hobsiseuli koncefciis<br />

srulyofilad gasaazreblad. uzenaesi persona, rogorc Semdegi Tavidan gaxdeba<br />

naTeli aris saxelmwifo. imisaTvis, rom gavarkvioT, Tu ra konkretuli Sinaarsi<br />

ideba am cnebaSi, unda gavarkvioT jer “personis” ra mxareebze akeTebs aqcents<br />

hobsi.<br />

pirovneba aris is, visi sityvebi an moqmedebebi ganixileba, an rogorc misi<br />

sakuTari, an rogorc sxva adamianis sityvebi da moqmedebebi. pirvel SemTxvevaSi,<br />

pirovneba bunebrivia, meore SemTxvevaSi — xelovnuri. sityva pirovnebis,<br />

laTinuri “person”-is Sesatyvisad berZnebi iyenebdnen “προσωπον”-s, romelic<br />

aRniSnavda saxes, gamometyvelebas msgavsad imisa, rogorc laTinuri persona<br />

gamoxatavda morTulobas, adamianis gare Sesaxedaobas. am mniSvnelobiT<br />

gamoixateboda es termini Teatris moqmed pirTa morTulobis mimarT da<br />

umravles SemTxvevaSi aRniSnavda morTulobis swored im nawils, romelic<br />

faravda saxes, anu aRniSnavda niRabs. Teatris sferodan am terminma Semdeg<br />

gadainacvla sasamarTlosaken da aRniSnavda yvela sityvis warmomTqmel am<br />

momqmed pirs. amitom, pirovneba (persona) aris momqmedi (Tu sityviT gamosvlas<br />

moqmedebis nairsaxeobad gavigebT), piri. sul erTia sasamarTloSi, scenaze, Tu<br />

yofiT viTarebebSi. aqve igulisxmeba, rom es piri Tavis moqmedebebSi an Tavis<br />

Tavs warmoadgens, an sxvas.<br />

3.saxelmwifo da xelSekruleba<br />

finaluri mizezi imisa, ratomac amjobineben saxelmwifos saxiT lagams<br />

Tavisuflebismoyvare adamianebi, aris zrunva TviTgadarCenaze da cxovrebis<br />

ukeTes pirobebze.saxelmwifos daarsebiT adamianebi cdiloben daarwion Tavi<br />

omis ubadruk yofas, maTTvis bunebriv mdgomareobaSi vnebebs rom mouxvevia<br />

Tavs. bunebriv mdgomareobaSi xom ar arsebobs aSkara Zalaufleba, romelic<br />

dasjis muqariT aiZulebda adamianebs SeesrulebinaT bunebiTi kanonebi.<br />

xelSekruleba maxvilis gareSe — fiqrobs hobsi — mxolod carieli sityvaa,<br />

romelic adamians ver miscems usafrTxoebis garantias.<br />

maSin, ra SemTxvevaSi SegviZlia vTqvaT, rom saxelmwifo Sedga? SegviZlia Tu<br />

ara, vTqvaT, aristoteles kvalad CavTvaloT, rom erTad Tavmoyrili soflebis<br />

garkveuli raodenoba Seadgens saxelmwifos? Tu saxelmwifos erT-erTi<br />

ZiriTadi funqcia adamianTa usafrTxoebaa, erTi mizniT Tavmoyrili adamianebis<br />

didi masa xom sakmarisi unda iyos amisaTvis? hobss mravlad moyavs aseTi SesaZlo<br />

kiTxvebis sxvadasxva variaciebi imisaTvis, rom negatiuri pasuxis marTebulobaSi<br />

dagvarwmunos. marTlac, Tuki adamianTa mxolod didi raodenobaa saknarisi<br />

imisaTvis, rom yovelgvari sajaro xelisuflebis gaeSe daculi iyos bunebiTi<br />

uflebebi da TiToeulma Tavi usafrTxod igrZnos, ratom ar SeiZleba igive<br />

gavrceldes mTel kacobriobaze? magram, sinamdvileSi es ase ar aris.<br />

imisaTvis, rom adamianTa xelSekrulebas hqondes mudmivi xasiaTi da<br />

xangrZlivad, ara raRac mokle periodiT, aregulirebdes sazogadoebriv<br />

urTierTobebs, garda adamianTa masisa da Tavad SiSveli xelSekrulebisa,<br />

saWiroa kidev raRac, rac uzrunvelyofs am xelSekrulebis Sesrulebas. es raRac<br />

aris sajaro xelisufleba, romelis sasjelis SiSis qveS amyofebda adamianebs da<br />

51


mimarTavda maT saerTo miznebis Sesasruleblad.<br />

rogor, ris safuZvelze unda Seiqmnas sajaro xelisufleba? hobsi wers:<br />

“aseTi sajaro xelisufleba ... SeiZleba Camoyalibdes mxolod erTi gziT,<br />

kerZod, mTeli Zalauflebis, adamianTa Zalis erT adamianSi an adamianTa<br />

sakrebuloSi TavmoyriT” (1.196). sxvagvarad es imas niSnavs, rom xelisufleba<br />

xalxis warmomadgeneli unda iyos da TiTueulma moqalaqem sakuTari neba unda<br />

dauqvemdebaros saerTo nebis matarebel personas. aseTi erTianoba — hobsis<br />

azriT — ufro metia, vidre ubralo Tanxmoba an, gnebavT erTsulovneba. es aris<br />

realuri erTianoba xelSekrulebiT ganxorcielebuli erT personaSi imgvarad,<br />

rom xelSekrulebis TiToeul monawile yovel sxva monawilesTan erTad, am erT<br />

personas an sakrebulos Tvlis sakuTari Tavis marTvis uflebis matareblad.<br />

“Tuki aseT raimes adgili eqna — wers hobsi — maSin am wesiT erT personaSi<br />

gaerTianebuli adamianTa erTianoba, iwodeba saxelmwifod, laTinurad — civitas.<br />

aseTia didi leviaTanis, an ufro meti pativis migebiT rom vTqvaT — im mokvdavi<br />

RmerTis dbadeba, romelsac ukvdavi RmerTis safarqveS myofni unda<br />

vumadlodeT mSvidobas da dacvas” (1.196). imis gaTvaliswinebiT, rom saxelmwifos<br />

yoveli wevri Tavis ufllebamosilebas gadaabarebs erT an ramdenime pirs, am<br />

ukanasknelTa xelSi Tavs iyris uzarmazari Zalaufleba, romelic sruliad<br />

sakmarisia saxelmwifos yoveli wevris, mTeli xalxis nebis misamarTad gare mtris<br />

winaaRmdeg an SidaaSlilobis aRsakveTad. am SeniSvnebisa da dazustebebis Semdeg,<br />

saxelmwifos gansazRvreba sabolood ase JRers: “saelmwifo aris erTiani<br />

persona, romlis moqmedebaze pasuxismgebloba xelSekrulebis dadebiT aiRo<br />

didi raodenobis xalxma, imisTvis, rom am erT personas SesZleboda yvela maTi<br />

Zalis da saxsaris gamoyeneba imgvarad, rogorc is saWirod CaTvlida maTive<br />

mSvidobisa da dacvisaTvis” (1.197). am erTiani personis matarebels ewodeba<br />

suvereni, anu is, vinc aris umaRlesi xelisuflebis matarebeli da, vinc<br />

xelSekrilebis ZaliT wamoadgens yvelas. yvela danarCens ewodeba qveSevrdomi.<br />

am umaRlesi postis miRweva SesaZlebelia ori gziT: an unda gamoyenebuli iyos<br />

fizikuri Zala da aseT SemTxvevaSi, Cven gveqneba moxveWiT miRebuli saxelmwifo,<br />

an moqalaqeebma unda dadon nebayoflobiTi xelSekruleba da maSin Cven miviRebT<br />

politikur saxelmwifos.<br />

saxelmwifos xelSekrulebiTi Teoria Semdgom ganviTarebas povebs<br />

liberaluri frTis sxva warmomadgenlebTan. is gansakuTrebiT sruladaa<br />

damuSavebuli rusosTan. rusosagan gansxvavebiT, hobsis xelSekrulebis Teoriis<br />

specifika isaa, rom xelSekruleba ideba mxolod qveSevrdomebs Soris da ara<br />

qveSevrdomebs da suverens Soris. am safuZvlidan gamomdinare, hobsi uaryofs<br />

suverenis xelisuflebisagan Camocilebis marTlzomierebas. hobsi pirdapir<br />

wers, rom am wesiT saxelmwifos Semdgenlebs ukve aRar SeuZliaT axali<br />

xelisuflebis dadeba, romlis ZaliTac isini morCilebas axal pirs gamoucxadebdnen.<br />

amitom, aravis aqvs monarqis damxobis, qveynis qaosSi Cagdebis da axali<br />

suverenis arCevis ufleba. es wesi, ramdenadme paradoqsulad, ar icvleba arc<br />

maSin, rodesac suvereni daarRvevs raime valdebulebas (1.199). SegviZlia<br />

aRvniSnoT, rom rusos xelSekrulebis Teoriam, romelic subieqtebad mzolod<br />

moqalaqeebs ki ara, aramed TiToeul moqalaqesTan suverenis mier dadebul<br />

garigebasac gulisxmobda, savsebiT logikurad CaTvala SesaZleblad, am<br />

ukanaskneli pasuxismgebloba xedSekrulebiT aRebuli valdebulebebis dar-<br />

Rvevis SemTxvevaSi. aman ki revoluciis Teoriuli dasabuTebas gauxsna gza.<br />

3.1. saxelmwifos mowyobis <strong>for</strong>mebi<br />

hobsi calke aRar ganixilavs sakiTxs imis Taobaze, saxelmwifos xelSekrulebiTi<br />

dafuZneba mxolod monarqiul saxelmwifoze vrceldeba, Tu yvela<br />

danarCen <strong>for</strong>mazedac, radgan dadebiTi pasuxi am kiTxvaze sakmaod naTlad<br />

gamosWvivis mis msjelobebSi. aseTi pozicia SesaZloa gaugebrobis wyaro gaxdes,<br />

Tuki ar gaviTvaliswineT misi zogierTi SeniSvna. gansakuTrebiT es Seexeba<br />

saxelmwifo mowyobis iseT <strong>for</strong>mas, rogoricaa tirania. ra azriT SeiZleba iTqvas,<br />

52


om moZalade suverenis xelisufleba (gnebavT, Zaladobis principuli <strong>for</strong>ma<br />

rom aviRoT saxelmwifos <strong>for</strong>mirebis TvalsazrisiT, rodesac saxelmwifo<br />

dapyrobebis Sedegad iqmneba) xelSekrulebis Sedegia? am kiTxvaze pasuxisaTvis<br />

SegviZlia mivakiTxoT hobsis mier berZnuli terminis “ δεσποτηζ“ (batoni,<br />

patroni) analizs.<br />

rodis xdeba mavani ama Tu im piris batoni? pasuxisaTvis hobsi laparakobs<br />

damonebis erT <strong>for</strong>maze — omSi mopovebul monebze. mavani batoni xdeba ara maSin,<br />

rodesac is daamarcxebs, miwaze dascems metoqes, aramed mxolod mas Semdeg,<br />

rodesac es ukanaskneli sakuTari sicocxlis fasad gamarjvebulis sakuTreba<br />

xdeba. es ki niSnavs, rom TviT am sazRvriT SemTxvevaSiac urTierTobas batonsa da<br />

monas Soris xelSekruleba adgens. aqedan, Znelia ar aris igive principebis<br />

gavrceleba ZaladobiT mopovebul saxelmwifo suverenobis im <strong>for</strong>maze, romelic<br />

Zaladobrivi gziT Camoyalibda. es ki niSnavs, rom moZalade xelisufalze<br />

zustad igive principebi xorcieldeba, romelic vrceldeba Cveulebrivi<br />

xelSekrulebiT warmoSobil xelisuflebis sxva <strong>for</strong>maze (1.226).<br />

saxelmwifoebi erTmaneTisagan gansxvavdebian imis mixedviT, Tu ras<br />

warmoadgens am saxelmwifoSi is, vinc warmoadgens yvelas da TiToeuls, anu ras<br />

warmoadgens suvereni. (1.209). am principis Sesabamisad, hobsisaTvis arsebobs<br />

saxelmwifoebrivi mowyobis sul sami ZiriTadi <strong>for</strong>ma: monarqia, aristokratia da<br />

demokratia. rac Seexeba tiraniasa da oligarqias, isini mxolod monarqiis da<br />

aristokratiis uaryofiTi nairsaxeobebia. ufro zustad, “tirania” da<br />

“oligarqia” aris negatiuri daxasiaTebebi monarqiisa da aristokratiisaTvis. es<br />

sami ZiriTadi <strong>for</strong>ma imiT gansxvavdeba erTmaneTisagan, Tu romeli maTgani ufro<br />

gamosadegia ZiriTadi miznis ganxorcielebaSi — qveSevrdomebis usafrTxoebis<br />

uzrunvelyofaSi. hobsi miuTiTebs, rom kriteriumad aseT SemTxvevaSi SegviZlia<br />

aviRoT interesebis Tanxvedra. sadac sazogadoebis interesebi yvelaze metad<br />

emTxveva xelisuflebis saTaveSi mdgomTa interesebs, iq ufro ukeT realizdeba<br />

saxelmwifos funqciebi da amocanebi. es ki, upirveles yovlisa, monarqiaSi xdeba,<br />

radgan monarqis saxels, didebas da simdidres gansazRvravs misi qveSevrdomebis<br />

saxeli, dideba da simdidre. amisgan gansxvavebiT, gvarwmunebs, hobsi,<br />

demokratiasa da aristokratiaSi, isini, vinc suverens ganaxorcieleben, maTi<br />

piradi interesebi gansxvavebulia saxelmwifos interesebisagan.<br />

4. suverenuli xelisufleba da misi sazRvrebi<br />

Cven ukve viciT, rom “suvereniT”, hobsis TeoriaSi, aRiniSneba xelisuflebis<br />

uzenaesi piri, sul erTia am pirs warmoadgens erTi adamiani, Tu adamianTa jgufi.<br />

rogorc vnaxeT, mas Semdeg, rac sazogadoebrivi xelSekrulebiT fuZndeba aseTi<br />

saxelmwifo posti, romelsac ikavebs esa Tu is adamiani, Semdeg kontraqtis<br />

gauqmeba masTan da axali kontraqtis dadeba sxva pirTan aRar SeiZleba. suverenis<br />

xelisuflebisagan Camocilebis erTaderTi <strong>for</strong>maa misi sakuTari nebiT postidan<br />

gadadgoma. ramdenadme paradoqsulad es niSani vrceldeba ara mxolod im tipis<br />

suverenze, romelic warmoiSva sazogadoebrivi xelSekrulebis mixedviT, aramed<br />

imazedac, vinc suverenuli uflebebi moipova Zalis gamoyenebiT da Cven ukve<br />

viciT, rom hobsi am or saxes Soris principul gansxvavebas ver xedavs. maT Soris<br />

msgavsebaa SiSis faqtoris gaTvaliswinebiTac. Tu suverenis posti politikurad<br />

myardeba, amisaken adamianebs ubiZgebs erTmaneTis SiSi, xolo Tu saxelmwifo<br />

yalibdeba dapyrobiT, maSin SiSis sagani dampyroblis Zalmomreobaa. TviT aseT<br />

SemTxvevaSic, mxolod sakuTari nebiT gadadgoma iqneba suverenis xelisuflebisagan<br />

Camocilebis erTaderTi <strong>for</strong>ma.<br />

amis garda, suverens aqvs sxva niSnebic, romelic SemosazRvravs mis Zalauflebasa<br />

da kompetencias. SevexoT ramdenime maTgans. amasTan, unda gvaxsovdes,<br />

rom suverenis yvela ufleba momdinareobs misi, rogorc qveSevrdomebis<br />

usafrTxoebis garantorobidan. Sesabamisad, pirveli misi uflebaa iyos saboloo<br />

gadawyvetilebis mimRebi yvela im sakiTxSi, romelic exeba misi qveSevrdomebis<br />

mSvidobas da dacvas.<br />

53


• igive mosazrebebiT igi uflebamosilia gansajos saxelmwifoSi gamocemuli<br />

literaturis avkargianoba. daadginos principebi imisa, Tu ra saxis<br />

literaturaa saWiro da romeli avtorebi unda iyvnen rekomendirebulni;<br />

• suverens ekuTvnis, agreTve gansakuTrebuli aqtis ufleba, romelic adgens<br />

sakuTrebis uflebas (da sakuTreba ki arsebobs mxolod adamianTa<br />

politikur mdgomareobaSi, radgan bunebriv mdgomareobaSi yvelas<br />

yvelaferze aqvs sakuTrebis ufleba), mis sazRvrebs da kanonebs sakuTrebis<br />

irgvliv arsebuli sxvadasxva saxis problemebis mosagvareblad;<br />

• suvereni iTavsebs umaRlesi mosamarTlis funqciasac, rodesac sadavo<br />

xdeba Tavad kanoni, sulerTia, es kanoni aris bunebiTi, Tu samoqalaqo;<br />

• suverenis kompetenciaSi Sedis omis da mSvidobis sakiTxebi. is aris<br />

umaRlesi mTavarsardali da marTavs qveynis SeiaraRebul Zalebs;<br />

• suvereni Tavad irCevs yvela samoqalaqo pirs, rogorc samxedro, aseve<br />

samoqalaqo Tanamdebobaze. mas SeuZlia warCinebis niSnebiT daajildovos<br />

yvela piri, romelmac Tavi gamoiCina saxelmwifos samsaxurSi. daRildoebaSi<br />

Sedis rogorc Rirsebis sxvadasxva ordeniT, aseve titulebiT da qonebiT<br />

dajildoeba.<br />

am ZiriTadi uflebebis garda, ra Tqma unda, kidev arsebobs sxva uflebebic,<br />

romelTa CamoTvlas aq aRar gavagrZelebT. ufro mniSvnelovania miTiTeba imaze,<br />

rom suverens am funqciebis gasxviseba ar SeuZlia. amave dros, arsebobs sruliad<br />

sxva saxis sakiTxebis rigi, romelTa gadawyveta suverens SeuZlia sruliad<br />

usafrTxod miandos romelime Tavis qveSevrdoms. aseTia, magaliTad, fulis<br />

moWra, mcirewlovanTa memkvidreobis sakiTxebi, bazris regulirebis problemebi<br />

da sxva. magram mas ar SeuZlia gaasxvisos umaRlesi mTavarsardlis funqcia,<br />

radgan Tu is mTavarsardlobas sxvas Caabarebs, maSin, realur Zalas moklebuli,<br />

veRarc umaRles mosamarTleobas ganaxorcielebs. Tu is uars ityvis qveynis<br />

finansebis gankargvaze, maSin ver gamokvebavs jars da a.S.<br />

hobsis es da yvela sxva msgavsi msjelobebi garkveul komentarebs saWiroebs.<br />

jer erTi, isini metyveleben imaze, rom arsebobs suverenis kompetenciis<br />

ganmsazRvreli arsebiTi da araarsebiTi maxasiaTeblebi da rom arsebiTi<br />

maxasiaTeblebis suverenis cnebis gareT gatana angrevs mis kompetencias. garda<br />

amisa, hobsis kvalifikaciebidan sakmaod naTlad Cans, rom igi mowinaaRmdegea<br />

xelisuflebis danawilebisa. suvereni aris rogorc umarlesi kanonmdebeli,<br />

aseve umaRlesi aRmasuflebeli moxele da mosamarTle. avtori arc malavs, rom<br />

aq laparakia arsebiT ZalTa danawilebaze. mizezi misi aseTi poziciisa, aris<br />

samoqalaqo omi, rac hobsis azriT, ori xelisuflebis, ori armiis logikuri<br />

Sedegi iyo. <strong>for</strong>mula “gaxleCili samefo ar SeiZleba SenarCunebuli iyos” (1.206) -<br />

swored am viTarebas afiqsirebs.<br />

umaRlesi xelisufalis xelSi aseTi Zlauflebis koncentracia bunebrivad<br />

warmoSobs eWvs qveSevrdomTa saerTo mdgomareobis Taobaze. isini SeiZleba<br />

ukmayofiloni gaxdnen monarqiiT da TavianTi uuflebobiT. hobsi SeniSnavs, rom<br />

sazogadoebaSi xelisuflebiT raRac ukmayofileba yovelTvis arsebobs da rpm is<br />

araferia im sikeTeebTan SedarebiT, rac politikur cxovrebas moaqvs bunebiTi<br />

mdgomareobisagan gansxvavebiT. Tu vityviT, rom mmarTvelobis monarqiuli<br />

<strong>for</strong>maa qveSevrdomTaTvis mZime, avtors amazedac aqvs pasuxi (sxva sakiTxia, ra<br />

Tqma unda, gaviziarebT Tu ara Cven mas), rom viTareba didiad gansxvavebuli ar<br />

aris arc demokratiuli mmarTvelobis pirobebSi, radgan, rogorc gamocdileba<br />

gviCvenebs, demokratiuli saxelmwifos mcxovreblebi vela TavianT ubedurebas,<br />

mmarTvelobis am wess miaweren. “xelisufleba ki — SeniSnavs hobsi — rodesac is<br />

miaRwevs Tavis srlyofil <strong>for</strong>mas, erTgvaria yvela mis <strong>for</strong>maSi” (1.208).<br />

54


5. samoqalaqo Tavisufleba<br />

Zalze zogadad Tavisufleba niSnavs winaaRmdegobis ar arsebobas subieqtma<br />

ganaxorcielos misTvis sasurveli qceva. am qcevis mTavari moqmedi agenti, yvela<br />

SemTxvevaSi adamiania da ara misi calkeuli mxare. ase magaliTad, rodesac<br />

saubaria metyvelebis Tu Tu nebis Tavisuflebaze, aq yovelTvis adamianis<br />

Tvisufleba igulisxmeba. igulisxmeba, rom mas araferi uwevs winaaRmdegobas<br />

gaakeTos is, saiTac misi neba, survili, Tu midrekileba ubiZgebs. Tavisufleba<br />

savsebiT Seesatyviseba SiSs. Tu adamiani kanonis SiSiT asrulebs saxelmwifo<br />

valdebulebebs, es sulac ar niSnavs, rom is ar aris Tavisufali. igive<br />

mdgomareoba gvaqvs Tavisuflebis RvTaebriv aucileblobasTan mimarTebiT.<br />

RmerTs rom ar surdes adamianis Tavisufleba, maSin Tavisufeli nebis arseboba<br />

winaaRmdegobaSi movidoda RvTaebriv wesrigTan.<br />

magram arsebobs sul sxva saxis SemzRudveli garemoebebi, romelTac ufro<br />

xelovnuri xasiaTi aqvT da momdinareoben im xelSekrulebidan, romlis ZaliTac<br />

adamianebma Seqmnes samoqalaqo kanonmdebloba. am mimarTulebiT uzrunvelyofili<br />

adamianis Tavisufleba iqneba samoqalaqo Tavisufleba, anu rogorc<br />

hobsi uwodebs, qveSevrdomTa Tavisufleba. qveSevrdomTa Tavisufleba<br />

vrceldeba sazogadoebrivi cxovrebis yvela im sferoze, romelsac suverenma<br />

mdumared auara gverdi. maT Sorisaa yidva-gayidvis Tavisufleba, sacxovrebeli<br />

adgilis SerCevis Tavisufleba, sxvadasxva xelSekrulebebis dadebis Tavisufleba,<br />

sakvebi, cxovrebis wesi bavSvebis sakuTari Sexedulebebisamebr aRzrdis<br />

Tavisufleba da, mravali, mravali sxva, rac gaTvaliswinebuli ar aris<br />

kanonmdeblobaSi. sinamdvileSi, ar arsebobs iseTi saxelmwifo, romelSiac yvela<br />

msgavsi detali gaTvaliswinebuli da reglamentirebuli iqneboda. igulisxmeba,<br />

rom qveSevrdomebs am mimarTulebiT sruli Tavisufleba aqvT. es Tavisufleba,<br />

amasTan savsebiT SeTavsebadia suverenis SeuzRudvel ZalauflebasTan. qalaq<br />

lukas mcxovreblebs iseve aqvT valdebulebebi xelisuflebis mimarT, rogorc<br />

konstantinepolis mcxovreblebs. samoqalaqo Tavisufleba erTgvaria rogorc<br />

monarqiaSi, aseve demokratiul saxelmwifoSi (1.237).<br />

garda im Tavisuflebebisa, romlebic qveSevrdomebs gaaCniaT yofiT situaciebis<br />

umetes nawilSi, rig SemTxvevebSi maT rCebaT Tavisufleba TviT<br />

suverenTan mimarTebiTac ki. aseTia, magaliTad, viTareba, rodesac suvereni qve-<br />

Sevrdoms mosakvdineblad miuCens vinmes (mniSvneloba ara aqvs, am dros,<br />

qveSevrdomi msjavrdadebulia Tu ara), yvela SemTxvevaSi, qveSevrdoms rCeba<br />

Tavdacvis, winaaRmdegobis gawevis ufleba. meorea viTareba, rodesac vinme dakiTxvaze<br />

imyofeba. adamiani valdebuli ar aris aRiaros danaSauli, radgan arc<br />

erT xelSekrulebas ar SeuZlia daavaldebulos adamiani daidanaSaulos Tavi da<br />

a.S.<br />

6. ekonomikis sakiTxebi<br />

saxelmwifos finansuri keTildReoba damokidebulia produqtis siWarbeze,<br />

momzadebaze, gagzavnaze daniSnulebis adgilze da mis ganawilebaze moqalaqeTa<br />

Soris. produqtis siWarbe ganisazRvreba Sromaze da adamianis gulmodginebaze.<br />

adamianis Sroma, hobsis azriT, aris saqoneli, rac yvelaze ufro cxadad imaSi<br />

vlindeba, rom igi warmatebiT SeiZleba gaicvalos nebismier sxva saqonelze.<br />

sakuTrebis ganawilebis problema yvela mmarTvelobis pirobebSi umaRles<br />

xelisuflebas miekuTvneba. sakuTrebis Semotana saxelmwifos arsebobis pirobebSi,<br />

xorcieldeba suverenis mier. hobsis es mtkiceba ufro wonadi gaxdeba mas<br />

Semdeg, rac gaviTvaliswinebT, rom aq laparakia ara imdenad calkeuli nivTebis<br />

flobaze, aramed sakuTrebis ganmsazRvrel saxeebze. sakuTrebis ZiriTadi <strong>for</strong>ma<br />

am periodSi aris sakuTreba miwaze, romlis ganawilebisa da SenarCunebis<br />

sakiTxebSi, cxadia, ereva suvereni.<br />

calke exeba hobsi fulis arss, mis bunebas da funqciebs saxelmwifoSi.<br />

Tavidan is laparakobs oqro-vercxlis Sesaxeb, romelTac igi yvela sagnis<br />

Rirebulebis xelsayrel sazoms uwodebs. am sazomis saSualebiT, adamians<br />

55


SeuZlia Tan waiyolos Tavisi qoneba, sadac ki wava. Rirebulebis am sazomisagan<br />

gansxvavebiT, romelsac saerTaSoriso mimoqcevisaTvis saWiro valutis<br />

funqcias ufro asrulebs, hobsi saubrobs kidev adgilobriv monetazedac, anu<br />

fulis imgvar erTeulze, romelsac ama Tu im saxelmwifoSi mxolod adgilobriv<br />

bazarze aqvs gamoyeneba.<br />

saxelmwifosac hyavs STamomavloba, Svilebi. saxelmwifos Svilebi misi<br />

koloniebia. kolonistebs hobsi gansazRvravs Semdegnairad: “es aris adamianTa<br />

jgufebi, meTauris, gubernatoris xelmZRvanelobiT, romelic gagzavnilia<br />

saxelmwifos mier im mizniT, rom daasaxlos sxva qveyana, romelsac an adreve ar<br />

hyavda mosaxleoba, an es mosaxleoba dakarga omebis gamo” (1.271). arsebobs<br />

koloniis sul mcire ori saxe. erT SemTxvevaSi, kolonia, Tavisi axalmosaxleebiT,<br />

Tavisufldeba suverenis qveSevrdomobidan da misTvis gadasaxadis<br />

gadaxdis valdebulebisagan. igi ayalibebs damoukidebel saxelmwifos. aseTi iyo<br />

Zveli samyaros koloniebis umravlesoba. saxelmwifo, saidanac es koloniebi<br />

gamovidnen metropoliad, deda saxelmwifod iwodeba da masTan koloniebs<br />

SesaniSnavi ekonomikuri da kulturuli kavSrebi hqondaT. rac Seexeba<br />

kolonialobis meore <strong>for</strong>mas, mis yvelze gavrcelebul <strong>for</strong>mad hobsi romis<br />

kolonializms miiCnevs, romlisaTvis, ganmsazRvreli mniSvneloba uqonda<br />

koloniis samarTlebriv da politikur daqvemdebarebas metropoliisadmi, rac,<br />

rogorc varaudoben, erTi mxriv, romis imperiis sazRvrebis zrdis wyaro Seiqmna,<br />

magram, meore mxriv, warmoSobda mudmiv daZabulobas romsa da mii calkeul<br />

provinciebs Soris.<br />

sayuradReboa, rom kolonializmis swored am or <strong>for</strong>maze aCerebs<br />

yuradRebas adam smiTi Tavis “erebis simdidris mizezebSi”, oRond sakiTxs<br />

gacilebiT ufro detalurad exeba mas rogorc zogadpolitikuri kuTxiT, aseve<br />

ekonomikuri maCveneblebis TalsazrisiTac. axla, ramdenadac am sakiTxis ufro<br />

detaluri gadmocemis arc droa da arc adgili, Cven ubralod SegviZlia<br />

davafiqsiroT, rom koloniebis problemis kvlevis prioriteti Tomas hobss<br />

ekuTvnis<br />

literatura<br />

1. Томас Гоббс – «Левиафан или материя, форма и власть государства церковного и<br />

гражданского», в кн. Томас Гоббс, Избранные произведения в двух томах. Изд. «Мысль».<br />

Москва 1965., том 2 (c. 149-169; 192-244; 265-272).<br />

2. Laurence Berns – Thomas Hobbes., in: “ History of Political Philosophy”. Edited by Leo Strauss<br />

and Joseph Cropsey. Third Edition. The Univ. of Chicago Press, 1987 (?-? pp.).<br />

56


jon lokis traqtati mmarTvelobis Sesaxeb<br />

jon loki cnobilia rogorc empirizmis, asociaciuri fsiqologiis erT-erTi<br />

fuZemdebeli. loki aris Zalze mniSvnelovani Sromebis avtori tolerantizmis<br />

da aRzrdis Sesaxeb. politikur problemebze lokis ZiriTadi Sromaa “ori<br />

traqtati mmarTvelobis Sesaxeb”, romelsiac man daicva da ganaviTara hobsis<br />

liberalizmi. naSromi ori nawilisagan Sedgeba, romelsiac jer mocemulia ser<br />

robert filmeris doqtrinis sarkastuli kritika, xolo meore nawilSi<br />

dalagebulia lokis sakuTari liberalistuli doqtrina. ser robert filmeri,<br />

romelsac loki ase daundoblad akritikebs Tavis naSromSi, gaxlavT is avtori,<br />

romelmac Tavs ido hobsis sazogadoebriv xelSekrulebaze damyarebuli<br />

saxelmwifos Teoriis kritika da am mizniT gamoaqveyna sakuTari nawarmoebi _<br />

“patriarqi” — romelSiac is monarqiuli politikuri sistemis (konkretul<br />

SemTxvevaSi, laparaki iyo stiuartebis samefo gvarze) RvTaebrivi warmoSobis<br />

doqtrinis ganviTarebas cdilobda. filmeris es mcdeloba ar yofila<br />

restavrirebuli samefo karis mxolod gulismosagebi maamebluri aqcia. aseT<br />

SemTxvevaSi namdvilad ar Rirda masze yuradRebis SeCereba. filmeris mizans,<br />

“levaTanSi” warmodgenili saxelmwifos konvencionaluri Teoriis uaryofa<br />

warmoadgenda, risTvisac is aviTarebda moanarqiuli xelisuflebis sul<br />

sxvagvari warmoSobis Tvalsazriss. “leviaTanSi” wamoyenebul Teorias damcvelad<br />

loki moevlina. amisaTvis, ra Tqma unda, sakmarisi ar iyo filmeris<br />

doqtrinis ususurobis demonstarcia. lokma, Cans, gaiTvaliswina hobsis Teoriis<br />

susti mxareebi da scada gaeSala konvencionalizmis pozitiuri Sinaarsi.<br />

lokis meore traqtati iwyeba erTgvari zogadi poziciis moniSvniT, romelic<br />

lokTan saerTo unda hqondes yvelas, vinc fiqrobs, rom saxelmwifos<br />

Camoyalibebis erTaderTi gza Zaladoba ar aris da, rom arsebobs sul sxva<br />

sawyisebi, gansxvavebuli mxecebisaTvis damaxasiaTebeli “Zalismieri samarTlisagan”.<br />

amitom, am poziciis sapirispirod warmodgenili unda iyos politikuri<br />

xelisuflebis alternaliuli dafuZneba.<br />

filmeris Teoria emyareboda ojaxis mamis Zalauflebis eqstrapolacias<br />

monarqiaze. es sakiTxi axali ar aris. igi cnobilia jer kidev antikuri<br />

politikuri Teoriidan. gavixsenoT, misi analizi aristotelesTan. lokic<br />

arsitoteles kvalad moiTxovs erTmaneTisagan gavmijnoT saxelmwifo moxelis<br />

Zalaufleba kerZo pirze, mamisa — Svilze, batonis Zalaufleba Tavis msaxurebze,<br />

qmrisa — colze da, bolos monaTmflobelisa — monebze. yvela aRniSnuli<br />

mimarTeba aris ZalauflebiTia, margam ara yvela maTgania politikuri. am<br />

ukanasknels mxolod pirveli wyvili warmoadgens da mis bunebaSi gasarkvevad,<br />

unda jer politikuri Zalauflebis fenomeni gaviazroT. politikuri<br />

Zalaufleba — gansazRvravs loki — aris sakuTrebis da adamianTa dacvisaTvis<br />

aucilebeli kanonebis gamocemis ufleba, im kanonebis gamocemis ufleba,<br />

romlebic, damatebiT, saSualebas mogvcemda gamogveyenebina saerTo Zalisxmeva,<br />

raTa uzrunvelyofili iyos aRniSnuli kanonebis Sesruleba da saxelmwifos<br />

usafrTxoeba gare Tavdasxmebis SemTxvevaSi (1.263). vnaxoT axla, Tu ra principebs<br />

emyareba politikuri Zalaufleba, ra unda vigulisxmoT mis fundamentSi.<br />

vidre uSualod lokis argumentacias SevexebodeT, gvinda oriode sityviT<br />

SevCerdeT lokis mier masalis gadmocemis maneraze, romelic Camohgavs wlebis<br />

Semdeg, hegelis mier gamoyenebul meTods. es meTodi gulisxmobda sakvlevi<br />

obieqtis carieli cnebis aRebas dasawyisSi, romelic TandaTan unda Sevsebuliyo<br />

pozitiuri SinaarsiT. amis msgavsad, ar unda gagvikvirdes, roca aRmovaCenT, rom<br />

naSromSi loki araerTxel ubrundeba Tundac sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

fenomens, magram Temis yoveli xelaxali garCevis dros ueWveli xdeba, rom<br />

gacilebiT meti viciT sakiTxze, vidre wina gverdebze vicodiT.<br />

57


1.bunebrivi mdgomareoba da sazogadoebrivi xelSekruleba<br />

adamianis bunebrivi mdgomareoba lokis interpretaciiT, gulisxmobs<br />

adamianTa srul Tavisuflebas nebismieri mimarTulebiT. adamiani akeTebs<br />

yvelafers, rac misTvis sasargeblod uCans bunebis kanonis sazRvrebSi.<br />

Tavisuflebis garda, igive mdgomareobisaTvis damaxasiaTebelia Tanasworobis<br />

mdgomareobac, rodesac mTel samarTlebriv sivrceze aravis aqvs sxvaze metis<br />

ufleba. mosazrebaTa simtkicisaTvis, loki aq axsenebs, cnobil inglisel<br />

Teologs da samarTalmcodnes, riCard hukers (1554-1600) rvatomiani naSromis —<br />

“The Laws of Eclesiastical Polity” — avtors, romelic Tavis gamokvlevaSi cdilobda<br />

gaetarebina azri saxelwifos xelSekrulebiT safuZvelze warmoSobis da samefo<br />

xelisuflebis kanoniT SezRudvis saWiroebis Sesaxeb).<br />

Tumca, am sakiTxs kidev davubrundebiT, axlave SegviZlia davafiqsiroT<br />

mniSvnelovani gansxvaveba lokis da hobsis poziciebs Soris. hobsTan adamianTa<br />

bunebrivi mdgomareoba ZiriTadad negatiur terminebSia aRwerili. is aris raRac<br />

velurTa, winaciviluri cxovrebis msgavsi ram, saidanac unda moxdes gadasvla<br />

samoqalaqo, anu politikur mdgomareobaze. rac Seexeva loks, bunebrivi<br />

mdgomareobidan mas ori fenomeni ainteresebs — Tavisufleba da samarTlianoba.<br />

lokisaTvis gadamwyveti azri aqvs imas, rom erTic da meorec, adamianis bunebiTi<br />

maxasiaTebelia da ara SeZenili.<br />

adamianis Tavisufleba unda gavmijnoT TviTnebobisagan. bunebiTad adamians<br />

aqvs Tavisufleba, magram ara TviTneboba ganaxorcielos Tudac bunebis<br />

sawinaaRmdego ram. vTqvaT mas ar aqvs ufleba moiklas Tavi an moklas sxva, Tuki<br />

es moesurveba. bunebiT mdgomareobas aqvs Tavisi kanonebi, romlebic wvdomadi da<br />

interpretirebadia adamianis gonebisaTvis. adamianis goneba igive misi kanonia.<br />

bunebis kanoni da gonebis kanoni erTgvaria, radgan, is vinc bunebis kanonebs<br />

gadaabijebs, dadgeba gonebis kanonebs miRma. bunebiTis da gonebrivis aseT<br />

daaxloeba SemdgomSi Zalze Sors mimaval Sedegebs moitans. jerjerobiT, iqedan<br />

rasac, lokis azriT, goneba gvkarnaxobs, SegviZlia davafiqsiroT pirveli<br />

bunebiTi kanoni, romelic adamians meore adamianis mokvlas ukrZalavs da<br />

zogadad mowinaaRmdegea Zaladobisa. meore kanoni, pirvels exmianeba da miiCnevs,<br />

rom yovel adamians aqvs ufleba dasajos TiToeuli maTgani, vinc ki pirvel<br />

bunebis kanons daarRvevs.<br />

bunebiTi samarTali lokisaTvis raRac realuria da ara mkvlevris xelT<br />

arsebuli xelsayreli konstruqcia, romelic gagviiolebs movlenebis axsnas.<br />

sabuTad gamodgeba romelime saxelmwifos mier ucxoelis gamamtyunebeli<br />

sasamarTlo ganaCeni. bunebiTis garda romeli samarTali unda edos am ganaCens<br />

safuZvlad, Tu aRniSnuli piri mocemuli qveynis iurisdiqciis gareT dgas?<br />

pasuxi aq erTia — mas bunebiTi samarTlis safuZvelze sjian. mocemul<br />

SemTxvevaSi, sasjels igive funqcia aqvs, rac sxva standartul SemTxvevebSi _ es<br />

aris samagieros migeba danaSaulisaTvis da momaval SesaZlo borotqmedebaTa<br />

prevencia. loks kidev moyavs sxva magaliTebi, romlebSiac Cans, rogorc<br />

bunebiTi, aseve samoqalaqo samarTali. maTi cal-calke fenomenebad dafiqsireba,<br />

warmoSobs kiTxvas maT Soris arsebuli mimarTebis Taobaze, rasac loki Semdeg<br />

axsnas aZlevs: “... yoveli qveynis samoqalaqo kanonebi, samarTlianebi arian<br />

imdenad, ramdenadac bunebis kanonebs emyarebian, regulirdebian da<br />

interpretirdebian mis safuZvelze” (1.268).<br />

axla vfiqrobT met-naklebad gasagebia gansxvaveba lokis da hobsis<br />

poziciebidan bunebiTi samarTlis mimarT. magram aseTive sicxade rodi gvaqvs<br />

saxelmwifos warmoSobis sakiTxis mimarT. piriqiT, Tu bunebiTi samarTali da<br />

ufro zogadad samarTlianoba iseTi TavSekavebulia da zomieri, rogorc amas<br />

loki gvixatavs, maSin gaugebaria saxelmwifos Seqmnis saWiroeba. lokis pasuxi am<br />

kiTxvaze, romelsac axla gadmovcemT, mTlad damajereblad ver JRers.<br />

im faqtidan, rom bunebiTi samarTlis safuZvelze adamianebi ganaxorcieleben<br />

aRmasrulebel xelisufelbas, maTi vnebebisa da miswrafebebis<br />

gaTvaliswinebiT, advili dasaSvebia, rom isini ver SeinarCuneben obieqturobas,<br />

rac areulobis da ukmayofilebis wyaro gaxdeba. amitom, agrZelebs loki, ra<br />

58


gasakviria, rom RmerTma daawesa samoqalaqo mmarTveloba adamianTa TviTnebobis<br />

SesazRudaT (1.269). es pasuxi aradamakmayofilebelia ara imitom, rom RmerTi<br />

dainteresebuli ar iqnebod adamianebs moewyoT samarTliani cxovreba da, Tu<br />

aseTi ram mxolod saxelmwifoSia SesaZlebeli, maSasadame saxelmwifoc, aramed<br />

imitom, rom RmerTi yvela arsebuli movlenisa saboloo mizezia da amitom masze<br />

dayrdnobiT saxelmwifos warmoSobis axsna, Zalian bundovania, radgan Cven<br />

gvainteresebs ara saboloo, aramed uaxloesi mizezi. loki rogorRac<br />

iTvaliswinebs am viTarebas da kidev erTxel emyareba hukeris Sromas, romlis<br />

citirebiTac migvaniSnebs ukve antikurobaSi cnobil saxelmwifos warmoSobis<br />

erT-erT mizezze — miswrafeba Rirseuli da uzrunvelyofili arsebobisaken<br />

adamianebs Tanacxovrebisaken ubiZgebs. ase iqmneba saxelmwifo (1.270).<br />

zemoT aRvniSneT, rom lokis midgoma adamianTa bunebrivi mdgomareobisadmi,<br />

hobsisgan gansxvavebulia. amaSi kidev erTxel SegviZlia davrwmundeT, lokis<br />

aseTi pasuxiT kiTxvaze — “sad arsebobs an sad arsebobdnen aseT bunebriv<br />

mdgomareobaSi adamianebi”? — yvela damoukidebeli Temis mmarTveli bunebriv<br />

mdgomareobaSi myofad unda miviCnioT imitom, rom ara yoveli xelSekruleba<br />

daasrulebs adamianTa bunebriv mdgomareobas (adamianebma SeiZleba erTmaneTTan<br />

mravali xelSekruleba dadon da mainc darCnen bunebriv mdgomareobaSi), aramed<br />

mxolod is, romelSiac adamianebi Tanxmdebian Seadginon erTi sazogadoeba, erTi<br />

politiuri sxeuli. magram asaxsneli xom swored es aris — Tu bunebriv<br />

mdgomareobaSi adamianebi mraval xelSekrulebas deben rTmaneTTan, da avad Tu<br />

kargad rogorRac Tavsac icaven, cxovroben Temebad da a.S. maSin ra iwvevs<br />

saxelmwifos warmoSobas? pasuxi romelic lokma warmoadgina, aradamakmayofilebelia.<br />

loki kidev bevrjer Seexeba sakiTxs imis Sesaxeb, Tu ra udevs safuZvlad<br />

adamianTa saxelmwifoebriv gaerTianebas. erTi pasuxis mixedviT, aseT safuZvels<br />

mSvidobisaker swrafva warmoadgens. marTlac, gonebis principebis Sesabamisad<br />

cxovreba gamoricxavs mudmivi omis warmoebas adamianTa Soris. arsebobs mniSvnelovani<br />

gansxvaveba omis mdgomereobas da bunebriv mdgomareobas Soris.<br />

bunebrivia mdgomareoba, rodesac ar arsebobs saerTo mosamarTle, romelic<br />

miukerZoeblad gaarCevda modave mxareebs Soris da aRasrulebda ganaCens. Zala<br />

gamoyenebis uflebis garaSe, imisda miuxedavad, arsebobs Tu ara saerTo mosamarTle,<br />

qmnis omis mdgomareobas. omisagan Tavis daRweva, ai mTavari mizezi imisa,<br />

ratomac ayalibeben adamianebi sazogadoebas da amboben uars bunebriv mdgomareobaze<br />

(1.173). omi Sewydeba maSin, Tu iarsebebs iseTi Zala, romelsac SegiZlia<br />

mimarTo gaWirvebis dros daxmarebisaTvis da es daxmareba realuri iqneba.<br />

2. Tavisuflebis da Tanasworobis cnebebi<br />

lokis liberalizmis erT-erTi amosavali Tezisi gulisxmobs, rom yvela<br />

adamiani bunebiT Tanasworia (1.292). es Tanasworoba ar unda gaviogoT<br />

absoluturad. loks SesaniSnavad esmis, rom adamianebi mravali niSniT arian<br />

gansxvavebulni da, amitom maT Soris Tanasworobis arsebobis mtkiceba am<br />

gansxvavebulobaTa srul nivelirebaSi ar gamoixateba. adamianebi gansxvavdebian<br />

asakiT, saTnoebiT warmomavlobiT, nacnob-megobrebis wriT, gavleniT da a.S.<br />

uamravi sxva niSniT. magram es gansxvevebani ar ewinaaRmdegebian imas, rom yvela<br />

adamiani Tanaswori iyos iurisdiqciasTan mimarTebiT, anu laparakia adamianTa<br />

Tanabar uflebaze iyvnen bunebiTi Tavisuflebis mqoneni. aseT axsnas<br />

Tavisuflebis problemis analizisaken gadavyavarT.<br />

loki erTmaneTisagan mijnavs bunebiT Tavisuflebas da Tavisuflebas<br />

sazogadoebaSi. adamiani bunebiT Tavisufalia maSin, Tu is ar emorCileba<br />

amqveynad masze maRla mdgom araviTar Zalauflebas, ar emorCileba sxva adamianis<br />

arc kanonebs da arc nebas, aramed xelmZRvanelobs mxolod bunebis kanoniT. aseT<br />

dros bunebis kanoni erTaderTi SemzRudveli barieria sakuTari survilebis<br />

aRsrulebis gzaze. es bunebrivi Tavisufleba adamianis mouwyveteli<br />

kuTvnilebaa. adamians ar SeuZlia uari Tqvas bunebiT Tavisuflebaze ise, rom<br />

kiTxvis niSnis qveS ar dadges misi pirovnuli usafrTxoeba da TviT sicocxlec<br />

59


ki. amitom, bunebiT Tavisuflebaze uaris Tqma, sicocxleze uaris Tqmis<br />

tolfasia. loks aq mxedvelobaSi is garemoeba aqvs, rom, adamiani flobs<br />

absolutur Zalauflebas Tavis Tavze, romlis gasxviseba ar SeuZlia. yvelaze<br />

ufro mZime monobis pirobebSiac ki mas yovelTvis rCeba Sansi uari Tqvas<br />

sicocxelze da am SesaZleblobas is verafriT gaasxvisebs. magram igive msjeloba<br />

imasac aRniSnavs, rom aseT SemTxvevaSi adamiani ar flobs absolutur<br />

Zalauflebas sakuTar Tavze (winaaRmdeg SemTxevaSi ra daudgeboda am<br />

Tavisufleis gasxvisebas) da amitom Tuki monoba Tavisuflebis dakargvad<br />

gaviazreT, is realurad ar arsebobs, radgan rogor SeuZlia vinmes gasces is<br />

rasac Tavad ar flobs (1.275). Tuki vinme moindimebda waerTmia CvenTvis<br />

Tavisufleba bunebriv mdgomareobaSi _ ambobs loki — maSin is amiT moindemebda<br />

waerTmia CvenTvis yvelaferi danarCeni, rdgan Tavisufleba yvelaferi<br />

danarCenis safuZvelia (1.271). danarCenSi aq SeviZlia vigulisxmoT mravali ram<br />

da maT Soris adamianis Sansi Sevides sazogadoebriv xelSekrulebaSi sxva<br />

adamianebTan. es ki niSnavs, rom bunebiTi Tavisufleba, rogorc es principi<br />

saerToa klasikuri liberaluri doqtrinebis umravlesobisaTvis, aris<br />

saxelmwifos arsebobis winapiroba.<br />

bunebiTi Tavisuflebis garda, rogorc iTqva, arsebobs sazogadoebrivi<br />

Tavisuflebac. adamiani Tavisufalia sazogadoebaSi maSin, Tu is ar emorCileba<br />

araviTar sxva kanons, garda imisa, rac dadgenilia sazogadoebrivi xelSekrulebiT.<br />

loki akritikebs Tavisuflebis gavrcelebul gagebas, romlis mixedviTac<br />

Tavisufalia is, vinc akeTebs imas, rac surs rom gaakeTos da am dros ar aris<br />

SezRuduli araviTari kanoniT. am Tvalsazrisisagan gansxvavebiT, loki fiqrobs,<br />

rom mmarTvelobis politikuri sistemis pirobebSi, adamiani Tavisufalia maSin,<br />

Tu is cxovrobs kanonis Sesabamisad. loki aRniSnavs, rom kanoni, misi sakuTrivi<br />

azriT, imdenad Sezudvas ki ar gulisxmobs, ramdenadac saxelmZRvanelo wesebs<br />

Tavisufali da gonieri adamianisaTvis da adgens mxolod imas, rac mxolod<br />

sikeTis momtania kanonmorCilTaTvis. gavrcelebuli Tvalsazrisis sapirispirod,<br />

kanonis mizani sulac ar aris Tavisuflebis mospoba da adamianis<br />

SezRudva, aramed misi Tavisuflebis Senaxva da gafarToeba.Tavisuflebis<br />

ganxorcieleba xom mxolod iq SeiZleba, sadac aravin gaviwrovebs, es ki mxolod<br />

maSin gveqneba, rodesac arsebobs da funqcionirebs kanoni. adamiani ibadeba<br />

Tavisufal gonier arsebad, magram saWiroa gavides garkveuli dro, imisaTvis,<br />

rom man gonebis gamoyeneba SesZlos da misiT ixelmZRvanelos. xolo gonebis<br />

principebiT cxovreba igive Tavisuflebis tolfasia.<br />

amrigad, Tavisufleba sazogadoebaSi aris SesaZlebloba misdio Sens survils da<br />

imoqmedo misi karnaxiT yvela im sferoSi, romelic ar aris akrZaluli kanoniT. Tu<br />

amisagan gansxvavebiT, adamiani damokidebulia sxva adamianis araprognozirebad,<br />

bundovan da cvalebad nebaze, is, cxadia, Tavisuflad ver CaiTvleba.<br />

3.sakuTreba<br />

sakuTreba ar arsebobs bunebriv mdgomareobaSi. RmerTma dedamiwa da<br />

yvelaferi is, rac masze izrdeba adamianebs uboZa. es ki imas niSnavs, rom is<br />

yvelas sakuTrebaa da ara romelime erTi maTganis. sakuTreba — rogorc loki<br />

gvarwmunebs — aris pirovnebis nawili da am piris garda ravisa aqvs masze ufleba.<br />

ra aqvs mxedvelobaSi avtors? udavoa, rom adamianis Sroma da misi xeliT<br />

gakeTebuli saqme mSromels ekuTvnis. Tu adamiani raRacas ukeTebs imas, rac<br />

bunebrivad arsebobs; daTess, moimkis, erTi sityviT, saxes, arsebobis <strong>for</strong>mas<br />

ucvlis bunebriv mdgomareobaSi myofs, es niSnavs, rom am dros, Tavisi<br />

saqmianobiT iseT rames uerTebs bunebrivs, rac mas ekuTvnis da rac am sagans mis<br />

sakuTrebad aqcevs. es raRac aris Sroma. swored Sromis saSualebiT gamoyavs<br />

adamians esa Tu is nivTi im saerTo sakuTrebidan, romelSiac is bunebam moaTavsa.<br />

ramdenadac Sroma mSromelis bunebrivi sakuTrebaa, amdenad sxvas aravisa aqvs<br />

ufleba pretenzia ganacxados am nivTze, romelsac erTxel mainc miekara<br />

mSromeli. Sromas Seaqvs gansxvaveba sazogados da kerZos Soris, radgan man iseTi<br />

ram miumata nivTs, rac am saganSi ar Caudevs bunebas. yovelive amiT, nivTi<br />

60


mSromeli adamianis kerZo sakuTrebaSi Semovida (1.277).<br />

aRniSnuli msjelobebi kidev erTi implikaciis saSualebas iZleva. kerZod,<br />

Sroma qmnis gansxvavebas saganTa RirebulebebSi. ueWvelia, rom damuSavebul da<br />

daumuSavebel miwis nakveTebs sxvadasxva fasi eqnebaT iseve, rogorc arsebobs<br />

gansxvaveba dakrefil da bazarze gamotanil nayofs da igive xis nayofs Soris<br />

xeluxlebel mdgomareobaSi.<br />

nivTis vinmes sakuTrebaSi gadasvlas ar sWirdeba danarCeni adamianebis<br />

Tanxmoba, raime konvencia. nivTi sazogadoebriv sakuTrebaSi jer bunebam, xolo<br />

Semdeg sazogadoebrivma xelSekrulebam moaTavsa da mis iqedan gamoyvana<br />

SesaZlebelia mxolod Sromis safuZvelze. Sroma ganamtkicebs adamianis<br />

sakuTrebas nivTze gonebis kanonebis karnaxiT. is gveubneba, rom indielis mier<br />

monadirebuli iremi misi sakuTrebaa. es igive bunebis kanonia. bunebis kanoni<br />

gangvisazRvravs ara mxolod sakuTrebis arsebas, aramed mis zomasac, anu imas, Tu<br />

ramdenis sakuTrebaze SeuZlia adamians hqondes pretenzia saerTo<br />

mflobelobaSi arsebuli nivTebidan. sakuTari Sromis fasad adamians SeuZlia<br />

imdenis miTviseba, ramdenic saWiroa misTvis, vidre nivTi ar daiwyebs gafuWebas.<br />

rac zomis am kanons scildeba, is ukve sxvisi sakuTrebis sferoSia.<br />

mocemul istoriul momentSi - ambobs loki — sakuTrebad iqceva ara imdenad<br />

is, rac modis miwaze, aramed Tavad miwa. miwac SeiZleba zomis farglebSi<br />

ganisazRvros. kerZod, miwis is nakveTi, romelic SeuZlia daamuSaos erTma<br />

adamianma da sakmarisad moixmaros masze moyvanili produqti, aris am adamianis<br />

sakuTreba. erT dros miwis nakveTis amgvarad miTviseba ar uqmnida problemebs<br />

sxva adamianebs, radgan miwa sakmaod iyo. sakuTrebis wesi ambobs — yovel adamians<br />

unda hqondes imdeni, ramdenis miTvisebasac is SesZlebs. ufro metisadmi<br />

miswrafeba, vidre es Wirdeba adamians, Secvala saganTa Sinagani Rirebuleba. aq<br />

loki ise msjelobs, rom Cndeba azri, TiTqos Tavdapirveli miTviseba da<br />

sakuTreba iyo samarTliani, rac mas Semdeg dairRva, rac gaCnda fuli da oqrom<br />

SeiZina is Rirebuleba, romelic mas dRes gaaCnia. miwis nakveTis miTvisebiT xom<br />

sulac ar dazaralebula sxva. am miwaze axla gacielebiT meti modis, vidre mis<br />

bunebriv mdgomareobaSi yofnisas.<br />

is, rac dasawyisSi sakuTrebad iqca Sromis saSualebiT, SemdgomSi, sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis ZaliT iqna aseTad nacnobi. oqros vercxls da<br />

briliants Rirebuleba mianiWa TviTnebobam an xelSekrulebam, Torem maT<br />

TavisTavad araviTari sargebeli adamianis sicocxlis SenarCunebisa da uzrunvelyofisavis<br />

ar moaqvs. lokis mier fuli ganisazRvreba rogorc grZelvadiani<br />

nivTi, romelic SeiZleba gaufuWeblad iyos adamianis sakuTrebaSi didi xnis<br />

manZilze da romelic konvencionalurad gaxdeba sxva saWiro nivTebze gacvlis<br />

saSualeba. is gamoiyeneba rogorc saqonlis Rirebulebis sazomi. Tumca, loki<br />

SeniSnavs, rom is aseTia mxolod konvencionalurad da, rom realuri sazomi<br />

mainc Sromaa. qonebrivi Tanasworobis balansi irRveva mas Semdeg, rac Cndeba<br />

fuli rogorc dagrovebis saSualeba. magram Tavad qonebrivi uTanasworobis<br />

gaCena, lokis azriT, xorcieldeba sazogadoebis xelSekrulebis gareT, mas<br />

Semdeg, rac Cumi SeTanxmebiT, oqrosa da vercxls miaweres Rirebuleba da misi<br />

fulad gamoyeneba daiwyes. saxelmwifos arsebobis pirobebSi sakuTrebas da miwis<br />

mflobelobas gansazRvravs arsebuli konstituciebi.<br />

magram, ras warmoadgens “Cumi SeTanxmeba”? am terminTan dakavSirebiT rigi<br />

siZneleebi arsebobs. upirveles yovlisa, es exeba Tavad terminis Sinaarss. garda<br />

amisa, gaurkvevelia, Cumi Tanxmoba avaldebulebs Tu ara adamians moiqces iseve,<br />

rogorc Cveulebrivi Tanxmobis SemTxvevaSi. imaze, Tu rogor unda gavigoT Cumi<br />

Tanxmoba da ra saxis funqcionireba gaaCnia mas, loki ambobs Semdegs: “yoveli<br />

adamiani, romelic flobs an iyenebs romelime saxelmwifos teritorias, iZleva<br />

Cum Tanxmobas. aq laparakia ara mxolod sakuTrebis flobaze, aramed saboloo<br />

jamSi, adamianis Tavad arsebobaze mocemuli teritoriis farglebSi” (1.332). Tu<br />

romelime pirovneba SeTanxmebaSi Sedis saxelmwifosTan, es niSnavs, rom<br />

SeTanxmebis sagani xdeba am pirovnebis sakuTrebac. Tu piri SexebaSi modis<br />

saxelmwifos teritoriaSi Semaval miwasTan (an mflobelobis, an masze moyvanil<br />

produqtze sakuTrebis azriT) is imyofeba Cumi Tanxmobis mdgomareobaSi.<br />

61


4. politikuri anu samoqalaqo sazogadoeba<br />

RmerTma adamiani iseTi Seqmna, rom is yovelTvis eswrafvis sazogadoebaSi<br />

yofnas. pirveli sazogadoeba Sedgeboda qmrisa da colisagan, ramac biZgi misca<br />

sazogadoebis warmoSobas — mSoblebi da Svilebi. droTa ganmavlobaSi, amas<br />

daemata batons da msaxuris asociaciac. miuxedavad imisa, rom aq mmarTvelic<br />

aris da marTulic, aseTi sazogadoeba, rac ar unda didi iyos is, araviTar<br />

SemTxvevaSi ar aris politikuri sazogadoeba. loki araerTxel aRniSnavs, rom<br />

samoqalaqo sazogadoebis mTavari mizania sakuTrebis SenarCuneba (1.310).<br />

politikuri sazogadoeba arsebobs iq da mxolod iq, sadac misma TiToeulma<br />

wevrma nebayoflobiT uari Tqva sakuTari Tavis da sakuTari qonebis dacvis<br />

bunebiT uflebaze da es ufleba gadasca sazogadoebas, romelsac nebismier dros<br />

SeuZlia mimarTos dxmarebisaTvis, im SemTxvevebis garda, romelic gamoricxulia<br />

am sazogadoebis kanonebiT. es ki gamoricxavs adamianTa Soris kerZo sasamarTloebs<br />

da maT adgils, rogorc Suamavali, ikavebs saxelmwifo. amrigad, Tu<br />

adamianebi garTianebulni arian erT mTlianobad ise, rom aqvT saerTo kanoni da<br />

sasamarTlo, romelsac SeuZliaT mimarTon saWiroebis SemTxvevaSi da romelic<br />

uflebamosilia gadawyvitos individTa Soris sadavo sakiTxebi da dasajos<br />

damnaSaveebi — maSin vaqvs samoqalaqo sazogadeba (1.311). Tu adamianebs aseTi<br />

kanoni da sasamarTlo ar gaaCniaT da yoveli individi Tavadaa rogorc<br />

mosmarTle, aseve jalaTi, maSin es xalxi bunebriv mdgomareobaSi imyofeba.<br />

politikuri sazogadoebis da mmarTvelobis mTavri mizani sakuTrebis<br />

SenarCunebaa imitom, rom bunebriv mdgomareobaSi amgvari ram SeuZlebelia<br />

ramdenime mizezis gamo, romelTa Soris gamoiyofa: a) dadgenili kanonis<br />

ararseboba, romelic iqneboda samarTlianoba-usamarTlobis sazomi; b) kanonebSi<br />

ganswavluli, mcodne da miukerZoebebli mosamarTlis ar arseboba; da bolos, g)<br />

ar arsebobs Zala, romelic kanonebs moiyvanda moqmedebaSi.<br />

loki bevrs laparakobs sasamarTlos mniSvnelobasa da funqciebze, Tumca<br />

sasamarTlo, rogorc damoukidebeli saxelisuflebo Sto, mis SromaSi ar figurirebs.<br />

loki calke gamoyofs sakanonmdeblo xelisuflebas, calke aRmasrulebel<br />

xelisuflebas. bunebrivi mdgomareobidan politikur sazogadoebaze<br />

gadasasvlelad, orive saWirod miaCnia (1.312). rac Seexeba sasamarTlos, is<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis nawiladaa warmodgenili: da amas gadavyavarT<br />

bunebrivi mdgomareobidan saxelmwifoSi, ramdenadac Cndeba mosamarTle,<br />

romelsc aqvs ufleba gadaWras yvela sadavo sakiTxi da aunazRauros zarali,<br />

romelic SeiZleba miadges saxelmwifos nebismier wevrs.<br />

es mosamarTle warmoadgens sakanonmdeblo xelisuflebas an mis mier daniSnul<br />

Tanamdebobis pirs. am mosazrebidan loks gamoyavs mtkiceba, monarqiuli<br />

mmarTvelobis samoqalaqo sazoagdoebasTan SeuTavseblobis Sesaxeb. marTlac,<br />

samoqalaqo sazogadoebis mizania Tavidan aicilos bunebrivi mdgomareobis is niSani,<br />

romlis drosac yoveli adamiani Tavadaa Tavis saqmeSi mosamarTle. es ki<br />

xorcieldeba imgvari saxelisuflebo organizaciis SeqmniT, romelsac miakiTxavda<br />

yovel wuTs adamiani. Tu sazogadoebaSi arsebobs piri, romelsac araviTari<br />

saWiroeba ara aqvs aseT dawesebulebas mimarTos, maSin es piri (gasagebia, rom aq<br />

laparakia monarqze) bunebriv mdgomareobaSi imyofeba. marTlac, monarqad yofna<br />

gulisxmobs, rom am pirs abaria rogorc sakanonmdeblo, asve aRmasrulebeli<br />

xelisufleba da ar arsebobs mosamarTle, romelsac is mimarTavda saqmis gasarCevad.<br />

Cven ukve viciT, rom politikuri sazogadoeba Cndeba iq, sadac adamianebi uars<br />

amboben ra bunebiT Tavisuflebaze (adamianebi ki bunebiT Tavisuflebi, Tanasworebi da<br />

damoukideblebi ibadebian da amitom erTaedrTi gza sxvis Zalauflebas<br />

daqvemdebarebisa aris am adamianebis sakuTari uari Tavis Tavisuflebaze) im mizniT,<br />

rom sxva adamianebTan erTad uzrunvelyon usafrTxo da bednieri cxovreba. rogorc ki<br />

adamianebi amgvarad gaerTiandebian politikur organizmad, im droidan umravlesobas<br />

eZleva ufleba miiRos gadawyvetileba da imoqmedos sxvebis saxeliTac (1.317). rac<br />

Seexeba umciresobas, is rogorc erTiani organizmis nawili, valdebulia daemorCilos<br />

umravelesobis mosazrebas da imoqmedos maTi gadawyvetilebebis Sesabamisad. swored<br />

amitom aris xolme rom sakanonmdeblo organizaciebSi umravlesobis azri mTelis<br />

azradaa miCneuli. amrigad, xelSekruleba organizebulia sazogadoebis yoveli wevris<br />

62


mier yovel sxva wevrTan d TiToeuli iRebs valdebulebas daemorCilos da mihyves<br />

umravlesobis nebas. sxva SemTxvevaSi, Tuki sazogadoebis romelime wevrs rCeba Tavisi<br />

Sexedulebisamebr moqmedebis Tavisufleba, maSin xelSekruleba Semdgarad ar<br />

CaiTvleba (1.318).<br />

rodesac svaven kiTxvas bunebrivi mdgomareobis realurobis Taobaze, loki<br />

marTalia aRiarebs istoriuli cnobebis ar arsebobas imis Sesaxeb, Tu rogor<br />

ganxorcielda es gadasvla, magram miaCnia, rom aqedan ar unda davaskvnaT TiTqos<br />

gadasvlas saerTod ar hqonda adgili. realur nimuSad, loki asaxelebs romis da<br />

venecis istorias (1.320). amrigad — askvnis magaliTebis mimoxilvis Semdeg loki —<br />

maTi politikuri szogadoebebi yvela daiwyo nebayoflobiTi kavSirebiT da<br />

urTierTTanxmobiT adamianebisa, romlebic mmarTvelebis arCevisas da<br />

mmarTvelobis <strong>for</strong>mebis SerCevaSi moqmdebdnen Tavisuflad (1.321). lokis es<br />

mosazreba sainteresoa imdenad, ramdenadac aq SegviZlia davafiqsiroT<br />

“sazogadoebrivi xelSekrulebis” ufro da ufro didi Sinaarsobrivi datvirTva.<br />

marTlac, jer laparaki iyo iseT gaerTianebaze, romelSiac ikveTeba adamianTa<br />

saerTo neba, romlis ZiriTadi mizania sakuTrebis dacva. Semdeg koncefciaSi, mis<br />

aucilebel pirobad, Semovida sasamarTlo, Semdeg xelisuflebis danawileba,<br />

umravlesobis mmarTveloba da axla, bolos vigebT, rom sazogadoebrivi<br />

xelSekruleba gulisxmobs mmarTvelis da mmarTvelobis <strong>for</strong>mebis arCeviTobas.<br />

ganvixiloT axla calke saxelmwifosa da saxelmwifo mmarTvelobis <strong>for</strong>mebi.<br />

5.saxelmwifos <strong>for</strong>mebi da xelisuflebis dayofa<br />

mmarTvelobis sxvadasxva <strong>for</strong>mebidan, loki detalurad ganixilavs mxolod<br />

demokratias, oligarqias da monarqias. monarqiaSi gamoiyofa erTi mxriv,<br />

memkvidreobiTi monarqia, xolo meore mxriv ki, arCeviTi monarqia. rac Seexeba<br />

ara mmarTvelobis romelime konkretul <strong>for</strong>mas, aramed zogadad saxelmwifos,<br />

rogorc aseTs, loki mas aseT daxasiaTebas aZlevs: “saxelmwifos qveS me<br />

yovelTvis vgulisxmob ara demokratias, an mmarTvelobis sxva romelime <strong>for</strong>mas,<br />

aramed nebismier damoukidebel sazogadoebas, romelsac laTinebi ‘civitas’-s<br />

uwodebdnen, rasac Cven enaze ukeT Seesabameba “commonwelth” (1.338)<br />

saxelmwifos mmarTvelobis <strong>for</strong>ma — wers loki — irkveva imis mixedviT, Tu vis<br />

xelSia umaRlesi xelisufleba. amasTan, umaRles xelisuflebaze saubrisas,<br />

loks mxedvelobaSi aqvs umaRlesi sakanonmdeblo xelisufleba. arc erTi<br />

ganCineba, romelic sanqcionirebuli ar aris xalxis mier arCeuli sakanonmdeblo<br />

xelisuflebis mier, ar SeiZleba Sevides ZalaSi, radgan swored aseTi<br />

sanqcionirebis SemTxvevaSi iRebs es ganCineba saxalxo Tanxmobis Zalas. zogadad<br />

ki “sakanonmdebloa xelisufleba, romelsac aqvs ufleba miuTiTos, Tu rogor<br />

unda iyos gamoyenebuli saxelmwifos Zala imisaTvis, rom SenarCunebuli iyos<br />

Tanamegobroba da misi wevrebi” (1.346). sakanonmdeblo xelisuflebis<br />

ganmsazRvreli mniSvnelobis miuxedavad, lokis mixedviT, mas gaaCnia<br />

mniSvnelovani SezRudvebi. kerZod, a) sakanonmdeblo xelisufleba umaRlesi<br />

xelisuflebis <strong>for</strong>maa, magram is Zalze Sors aris misi moqalaqeebisadmi<br />

absoluturi, despoturi xelisuflebis flobisagan. es mtkiceba avtors<br />

gamoyavs im Tezisisgan, rom aravis aqvs absoluturi, despoturi Zalaufleba<br />

sakuTar Tavze da Tu aseTi ram ar gaaCniaT individebs, gasagebia, rom maT ar<br />

SuZliaT gadascen es xelisufleba sxvas. bunebis erT-erTi ZiriTadi kanonia<br />

kacobriobis SenarCuneba; b) sakanonmdeblo xelisufleba ar SeiZleba<br />

ganxorcieldes despoturi myisieri ganCinebebis saSualebiT. piriqiT, misi<br />

mmarTveloba unda emyarebodes winaswar cnobil, mdgrad kanonmdeblobas, rasac<br />

ganaxorcieleben specialurad amisaTvis arsebuli pirebi; g)umaRlesi<br />

xelisufleba uflebamosili ar aris sakuTreba CamoarTvas romelime adamians<br />

misi Tanxmobis gareSe. es gasagebia, radgan rogorc araerTxel iTqva,<br />

xelisufleba iqmneba sakuTrebis dasacavad, risTviac adamianebi erTiandebian<br />

sazogadoebd. aqedan, saxelmwifos da, maSasadame, xelisuflebis arsebobis<br />

winapiroba sakuTrebis flobaa; xelisuflebas SeuZlia sakuTrebis<br />

63


mareglirebeli kanonebis miReba, magram ara misi mospoba an miTviseba. da bolos,<br />

d) sakanonmdeblo organos ar SeuZlia sxvis xelSi gadasces kanonis gamocemis<br />

ufleba. “mxolod xalxs SeuZlia saxelmwifos <strong>for</strong>mis gansazRvra da amas is<br />

akeTebs sakanonmdeblo xelisuflebis SeqmniT da maTi daniSvniT, vis xelSiac<br />

iqneba es xelisufleba” (1.345). am SezRudvebis garda, gasaTvaliswunebelia isic,<br />

rom sakanonmdeblo xelisufleba warmoadgens sakrebulos, romlis Semadgenloba<br />

mTlianad icvleba garkveuli drois ganmavlobaSi. am sakrebulos wevrebis<br />

daSlis Semdeg, Cveulebrivi moqalaqeebi arian da sxva moqalaqeebis msgavsad<br />

emorCilebian sxelmwifos kanonebs. sakanonmdeblo xelisuflebis sxva principebze<br />

mowyobis SemTxvevaSi (magaliTad, Tu sakrebulos Semadgenloba mudmivia<br />

an erTi adamianis xelSia), arsebobs Zalauflebis borotad gamoyenebis safrTxe.<br />

ramdenadac kanonebi iqmneba drois garkveul momentSi, magram gamiznulebi arian<br />

xangrZlivi gamoyenebisaTvis, saxelmwifo saWiroebs myar Zalas, romelic<br />

uzrunvelyofs maT ganxorcielebas, an ganxorcielebis kontrols. xelisuflebis am<br />

gansxvavebuli funqciidan gamomdinare, loki moiTxovs sakanonmdeblo<br />

xelisuflebisagan gaimijnos aRmasrulebeli xelisufleba. aRmasrulebeli<br />

xelisufleba SeiZleba warmodgenili iyos erTi piriT, romelic umaRlesi<br />

aRmasrulebeli iqneba. Tu es piri an monawileobs amave dros sakanonmdeblo<br />

xelisuflebaSi, is mTlianad angariSvaldebulia mis mimarT. aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis mniSvnelovani niSania misi mudmiv samuSao mdgomareobaSi yofna.<br />

marTlac, sakanonmdeblo xelisufleba,Tuki is Seikribeba drodadro, uproblemod<br />

gaarTmevs Tavs dakisrebl amocanas, rasac ver vityviT aRmasrulebel<br />

xelisuflebaze. aRmasrulebeli xelisuflebis kompetencias ganekuTvneba, agreTve<br />

axali arCevnebis daniSvna sakanonmdeblo sakrebuloSi. es SeiZleba orgvarad<br />

ganxorcieldes: an amgvari arCevnebis pirobebi gawerilia konstituciaSi da maSin<br />

aRmasrulebel xelisuflebas isRa darCenia, rom zogado xelmZRvaneloba gauwios am<br />

arCevnebs, an aseTi kanoni ar arsebobs da aRmasrulebeli Tavad gansazRvravs mis<br />

vadebs da arCevnebTan dakavSirebuli sakiTxebis mTel speqtrs.<br />

loki saubrobs xelisuflebis kidev erT Stoze, romelic Tanamedrove<br />

politikur praqikasa da TeoriaSi ar aris gamoyofili damoukidebeli saxiT.<br />

Tumca Tavad lokic SeniSnavs paragrafis bolos, rom xelisufleis am Stos<br />

aRmasrulebelisagan damoukidebeli saxiT warmodgena, SesaZloa wamgebianic ki<br />

iyos saxelmwfosaTvis. es aris, e.w. federaluri xelisufleba. federaluri<br />

xelisufleba igive aRmasrulebeli xelisuflebaa misi im gansxvavebiT, rom Tu<br />

Cveulebrivi aRmasrulebeli xelisufleba dkavebulia sazogedoebis municipaluri<br />

kanonebis aRsrulebiT Tavad sazogadoebis SigniT, federaluri<br />

xelisuflebis sazrunavia sazogadoebis sagareo interesebis dacva da qveynis<br />

usafrTxoebis uzrunvelyofa. am federalur xelisuflebas, rig SemTxvevebSi,<br />

gadamwyveti mniSvneloba aqvs saxelmwifosaTvis, magram misi specifikidan<br />

gamomdinare, Cveulebrivi aRmasrulebeli xalisuflebisgan gansxvavebiT, is<br />

naklebad uwevs angariSs qveyanaSi momqmed mdgrad kanonmdeblobas. aq gacilebiT<br />

metia damokidebuli im pasuxismgebeli pirebis gonierebasa da ostatobaze, visac<br />

saxelmwifom politikis es sfero miando.<br />

marTalia saxlemwifoSi realurad arsebobs erTi umaRlesi sakanonmdeblo<br />

xelisufleba, romelsac emorCileba yvela sxva, saboloo jamSi masze maRali<br />

instanciac arsebobs. saboloo Zalauflebis wyaro mainc xalxia, romelsac, Tu<br />

sakanonmdeblo xelisufleba uvargisia, SeuZlia gadaaayenos an Sescvalos<br />

sakanonmdeblo dawesebulebis Semadgenloba (1.349). Tu aseTi ram moxda, es niSnavs,<br />

rom xelisufleba daubrunda pirvelwyaros, radgan sazogadoeba, xalxi yovelTvis<br />

inarCunebs uflebas sakuTari Tavis xsnisaTvis warmoadgendes uzenaes<br />

saxelisuflebo Zalas saxelmwifoSi, romelic misi miznebis Sesabamisad Seiqmna.<br />

literatura:<br />

1. 1. Джон Локк – «Два трактата о правлении», в кн. Джон Локк, Избранные произведения в<br />

трех томах. Изд. «Мысль». Москва 1988., том 3 (c. 263-290; 306-356).<br />

2. Laurence Berns – John Locke, in: “ History of Political Philosophy”. Edited by Leo Strauss and<br />

Joseph Cropsey. Third Edition. The Univ. of Chicago Press, 1987 .<br />

64


Sarl lui monteskies (1689-1755) “kanonTa goni”<br />

“kanonTa goni” cnobili frangi ganmanaTleblis, monteskies ZiriTadi naSromia,<br />

romliTac man msoflio saxeli moipova. naSromi or tomad gamovida 1748<br />

wels. “kanonTa goni” ar yofila monteskies pirveli nawarmoebi socialurpolitikur<br />

sakiTxebze. sazogadoebis yuradReba monteskiem jer kidev 1721 wels<br />

miipyro, rodesac “sparsuli werilebi” gamoaqveyna, rasac 1734 wels mohyva misi<br />

kidev erTi mniSvnelovani Txzuleba — “gaazrebani romis didebisa da dacemis<br />

Sesaxeb”. miuxedavad imisa, rom adreuli nawarmoebebi originalobiTa da azris<br />

siTamamiT gamoirCeoda, isini, ra Tqma unda, ver Seedrebian “kanonTa gons”,<br />

romelzedac monteskiem oci weli imuSava da unda iTqvas savsebiT gamar-<br />

Tlebuladac, radgan ortomiani gamokvleva warmoadgenda imdroindeli<br />

politikuri mecnierebis erTgvar enciklopedias, an iqneb umjobesia vTqvaT,<br />

Semajamebel naSroms. gamokvlevaSi Tavi moiyara istoriis, politikuri Teoriis,<br />

filosofiis, sociologiis, samarTlisa da saxlemwifoTmcodneobis sakiTxebis<br />

mTelma wyebam. TiToeul maTganSi monteskiem ara mxolod SesaniSnavi ganswavluloba<br />

gamoavlina, aramed Rrmaazrovain da damajerebeli pasuxebi gasca<br />

mis Tanamedrove sazogadoebas. monteskies politikuri Sexedulebebis<br />

gadmocemisas, Cven swored am naSromis ZiriTad momentebs ganvixilavT.<br />

1. bunebiTi da pozitiuri kanonebi<br />

monteskies naSromi im kanonebis bunebis, suliskveTebis Sesaxebaa<br />

saxelmwifos da sazogadoebas rom uZevs safuZvlad. Sesabamisad, upirveles<br />

yovlisa, saWiroa gavecnoT Tavad kanonis cnebas. kanonis erTi gansazRvreba<br />

identobis niSans svams adamianis gonebas da kanons Soris. kanoni, am azriT, igive<br />

adamianis gonebaa, romlis sxvadasxva mimarTebebi iZleva politikuri da<br />

samoqalaqo kanoonebis saxiT gonebis mimarTebaTa kerZo SemTxvevebs. kanonis<br />

monteskies meore definicia ar gansxvavdeba am cnebis standartuli,<br />

filosofiaSi gavrcelebuli gansazRvrebisagan. kerZod, “kanonebi, am sityvis<br />

yvelaze ufro farTo gagebiT — aRniSnavs monteskie — aucilebeli mimarTebebia,<br />

romlebic gamomdinareoben saganTa bunebidan” (1.30). es gansazRvreba, cxadia<br />

yvela saganze, da maT Soris, Tu mas azrovnebis sagnad ganvixilavT, adamianzec<br />

vrceldeba. rogorc fizikuri arseba, adamiani, mTlianad bunebis kanonebis<br />

gavlenis qveS imyofeba. magram misi fizikuri mxare ar aris erTaderTi, romelic<br />

bunebis zegavlenas eqvemdebareba. bunebis principebi vrceldeba adamianis<br />

yofazedac da amitom, vidre adamianis sazogadoebriv yofis kanonebs<br />

SevexebodeT, is unda ganvixiloT im mdgomareobaSi, romelic win uswrebs<br />

sazogadoebrivs. bunebrivi mdgomareobis Temis analiziT, montekie exmaureba<br />

hobsis Semdeg damkvidrebul tradicias, Tumca, gansxvavebas bunebiT samarTalsa<br />

da sazogadoebriv samarTals Soris, jer kidev aristotele atarebda.<br />

ra daxasiaTebas aZlevs monteskie adamians bunebriv mdgomareobaSi? mis mier<br />

SemoTavazebuli daxasiaTeba hobsis poziciis sruliad sapirispiroa. kerZod,<br />

ganxilvis nimuSad aRebuli “tyeebSi mokankale velurebi”, misi azriT, Zalze<br />

Sors dganan hobsis mier aRwerili mebrZoli suliskveTebis mqone<br />

adamianebisagan, romlebasc gaCaRebuli hqondaT yvelas omi yvelas winaaRmdeg.<br />

piriqiT, bunebriv mdgomareobaSi myofi adamianebisaTvis uZlurebis grZnoba da<br />

SiSis gancdaa pirveli. amitom, bunebrivi mdgomareobisaTvis ganmsazRvrelia ara<br />

omis mdgomareoba, aramed mSvidoba. meore, rac adamianebs ubiZgebs moqmedebisaken,<br />

SimSili da sakvebis Ziebis moTxovnilebaa. mesame, sapirispiro<br />

sqesebs Soris urTierTltolva, rac adamianTa pirveli daaxloebis wyaroa. da<br />

bolos, meoTxe da saboloo damakavSirebeli momenti, aris cnobierebis, Semecnebis<br />

aqtiurobis Sedegi, rac adamianebs Soris aCens im saxis kavSirebs, rac ar<br />

gaaCniaT cxovelebs. sazogadoebrivad cxovrebis survili, ambobs monteskie,<br />

meoTxe, bunebrivi kanonia (1.34).<br />

sazogadoebrivi cxovrebis specifika, yovel SemTxvevaSi, mis sawyis etapze,<br />

65


hobsisagan gansxvavebiT, monteskies omis mdgomareobad aqvs gaazrebuli.<br />

sazogadoebaSi adamianebs uqrebaT SiSi iseve, rogorc Tanasworoba grZnoba. maT<br />

nacvlad yalibdeba sakuTari Zalis SegrZneba, rac saomar Setakebebs uZevs<br />

safuZvlad. sazogadoebaSi gaCaRebuli omi orgvaria: omi sazogadoebebs Soris<br />

da omi adamianebs Soris. am orgvari omis Sedegad yalibdeba ori ZiriTadi saxis<br />

kanoni:<br />

• kanonebi, romlebic arsegulireben urTierTobas sxvadasxva xalxebs Soris;<br />

saerTaSoriso samarTali.<br />

• kanonebi, romlebic aregulireben urTierTobas erT sazogadoebaSi mmar-<br />

Tvelebs da marTulebs Soris. es kanonebi Seadgenen politikuri samarTlis<br />

masalas, rasac unda davumatoT,<br />

• kanonebi igive sazogadoebis wevrTa Soris (moqalaqeTa Soris) urTierTobebs<br />

rom aregulirebs da Seadgens samoqalaqo samarTals.<br />

aRniSnuli kanonebis TiToeul jgufs, moqmedebis Sesabamisi mimarTuleba<br />

aqvs. saerTaSoriso, anu xalxTa samarTali gulisxmobs saxelmwifoebs Sorisi<br />

urTierTobis, omis da mSvidobis, savaWro kavSirebis da a.S. sakiTxebs. amgvar<br />

problemebs erTmaneTs Soris mTavrobebi wyveten da, gasagebia, amitom, rom maTi<br />

arseboba gulisxmobs xelisuflebis da, politikuri sazogadoebis arsebobas.<br />

politikuri sazogadoeba an politikuri mdgomareoba, romlis SigniTac<br />

politikuri kanonebi moqmedeben, monteskies mixedviT, iqmneba yvela calkeuli<br />

Zalauflebis (mamisa Svilebze, qmrisa colze batonisa msaxurze) gaerTianebis<br />

Sedegad. da bolos, politikuri sazogadoebis Sesqmnelad gaerTianebuli<br />

Zalauflebebi gulisxmoben moqalaqeTa nebis gaerTianebas, rac ukve iZleva<br />

samoqalaqo mdgomareobas. monteskie kidev erTxel aRniSnavs, rom es sxvadasxva<br />

kanonebi gonebis gansxvavebuli relaciebis Sedegebia da ar aRniSnaven sxvadasxva,<br />

Tundac erTmaneTTan dakavSirebul sxvadasxva sferoebs. amitom SemdgomSi calcalke<br />

aRar ganixileba politikuri da samoqalaqo kanonebi. mimarTebebs Soris<br />

did zegavlenas axdens rogorc qveynebis fizikuri monacemebi, aseve am<br />

faqtorebis Sedegad Camoyalibebuli xalxTa gansxvavebuli cxovrebis wesi.<br />

Sesabamiad, Cven viRebT xalxebis gansxvavebul kanonebs, Tumca, maT safuZvlad<br />

SesaZloa gonebis erTi da igive relacia idos.<br />

2. saxelmwifo mmarTvelobis kanonebi da principebi<br />

monteskie ganasxvavebs sul sami tipis mmarTvlobas: respublikas (saxalxo<br />

mmarTvelobas mTeli xalxis an misi nawilis saSualebiT), monarqias (erTmarTveobas<br />

kanonis Sesabamisad) da despotias (aseve erTmarTvelobas yovelgvari kanonis gareSe,<br />

mmarTvelis survilebis mixedviT). TiToeul maTganze avtori cal-calke ayalibebs<br />

marTvis ganmsazRvrel kanonebsa da principebs. Tu mmarTvelobis am <strong>for</strong>mebs<br />

SevadarebT antikuri avtorebis mier ganxilul <strong>for</strong>mebs, TvasaCino gaxdeba Tavad<br />

<strong>for</strong>mebis mwiro raodenoba. es ar aris SemTxveviTi ori TvalsazrisiT. jer erTi,<br />

minteskie makiavelis Semdeg, naklebad interesdeba saxelmwifos idealuri<br />

proeqtebiT da cdilobs aRweros arsebuli viTareba. swored am midgomis Sedegia mis<br />

mier naSromSi moyvanili mdidari empiriul-istoriuli masala. amis gaTvaliswinebiT,<br />

meore, rac unda davafiqsiroT, is gaxlavT, rom am periodis evropuli politikuri<br />

wyoba met-naklebad homogenuria. principSi, makiavelis kvalad, monteskiec saubrobs<br />

respublikaze da samTavroze, cxadia maTi sxvadasxva variaciebis gaTvaliswinebiT.<br />

respublikuri mmarTveloba SeiZleba ganxorcieldes ori, demokratiis<br />

(mTeli xalxis marTvelobis) an aristokratiis (misi nawilis) <strong>for</strong>miT.<br />

demokratiuli mmarTvelobisaTvis ganmsazRvreli mniSvneloba aqvs imas, rom<br />

xalxma SesZlos mmarTvelTa dasaxeleba-arCeva. xalxs Tavad ar SeiZlia kargi<br />

marTva, magram mas SeuZlia kargi mmarTvelebis arCeva. SeiZleba uamravi<br />

magaliTis moxmoba Zveli istoriidan, romelic daadasturebda xalxis bunebriv<br />

unars gaarCios Rirseuli xelmZRvaneli uRirsosagan. ramdenadac demokratiaSi<br />

Zalze mniSvnelovania arCevnebi, gadamwyveti mniSvneloba eniWeba xalxis fenebad<br />

66


dayofas arCeviTobis principTan mimarTebiT. ase magaliTad, romaelebma mTeli<br />

TavianTi mosaxleoba qonebrivi diferenciaciaze dayrdnobiT, eqvs klasad,<br />

romlebic Tavis mxriv centuriebad iyofodnen, (igulisxmeba servius tuliusis<br />

kanonmdebloba) dayves. rac ufro maRali iyo fena, miT ufro naklebi moqalaqe<br />

Sedioda masSi. bolo centuriebi moicavda RaribTa yvelaze did masas. mas Semdeg,<br />

rac TiTo centurias TiTo xma mieniWa, mTelma sazogadoebrivma wyobam<br />

gamokveTili aristokratiuli ieri miiRo.<br />

gansxvavebuli organizacia misca solonma aTnis respublikas, romlis fenebi<br />

dlagda ara imis mixedviT vis SeeZlo aerCia, aramed, imis mixedviT, Tu vin<br />

SeiZleboda yofiliyo arCeuli.<br />

am magaliTebis gaTvaliswinebiT, monteskie askvnis, rom respublikis pirveli<br />

kanonia xmis micemis uflebis mqone moqalaqeTa garkveva da danawilebaorganizacia.<br />

respublikuri mmarTvelobis meore umniSvnelovanesi kanoni ukve arCeviT<br />

procedurebs Seexeba. ZvelTaganve aq uamravi sakiTxi arsebobs wilisyrasa da<br />

arCevasTan dakavSirebiT, xmis micemi Ria da farul saxeebs da a.S. monteskies<br />

miaCnia, rom demokratiis erT-erTi mTavari kanoni gulisxmobs, rom Tu xalxi xmas<br />

aZlevs, xmis micema Ria unda iyos.<br />

Tu respublikas mmarTvelobis aristokratiuli <strong>for</strong>misaken aqvs gadaxra,<br />

maSin saukeTeso iqneba is mmarTveloba, romelSiac Raribebi mosaxleobis<br />

umciresobas Seadgenen da piriqiT. es ki imitom, rom aristokratiuli<br />

mmarTvelobis pirobebSi, wers monteskie, xalxi araraobaa (1.42).<br />

amrigad, rom SvajamoT, respublikuri mmarTvelobisaTvis ganmsazRvreli<br />

kanonebi, SegviZlia maTi aseTi saxiT dalageba:<br />

• xmis mqone moqalaqeTa ganmsazRvreli kanonebi;<br />

• saarCevno xmis ganmsazRvreli kanonebi;<br />

• moqalaqeTa stratifikacia;<br />

• moqalaqeTa balotirebis wesis ganmsazRvreli kanonebi da, bolos,<br />

• xmis micemis <strong>for</strong>ma da wesi.<br />

respublikisagan gansxvavebiT, monarqiaSi gadamwyveti mnSvneloba aqvs ara<br />

xalxs, aramed erT, umaRles mmarTvels. aq yovelgvari politikuri da<br />

samoqalaqo Zalauflebis wyaro TviTon xelmwifea, romelic qveyanas ganagebs<br />

ZiriTadi kanonebis mixedviT. Sesabamisad, monarqiis ZiriTadi kanonebi<br />

aucileblobiT iTvaliswineben Zalauflebis Sualedur rgolebs, romliTac<br />

unda ganxorcieldes monarqis xelisufleba. uZiriTadesi kanoni aseT funqcias<br />

Tavadaznaurobas aniWebs: “Tu ar aris monarqi, ar aris Tavadaznauroba. Tu ar<br />

aris Tavadaznauroba, arc monarqiaa” —gveubneba es kanoni. am Sualeduri<br />

saxelisuflebo korpusis ar arsebobis SemTxvevaSi, monarqias aqvs didi Sansi<br />

gadaiqces despotiad.<br />

Zalauflebis Sualeduri elementebis gaTvaliswinebiT, monarqiaSi SeiZleba<br />

gamoiyos Semdegi saxis subordinaciuli elementebi:<br />

• xelmwife;<br />

• didebulebi (nobiliteti);<br />

• Tavadaznauroba.<br />

ramdenadac monarqias despoturi mmarTvelobisagan kanonebis mocemuloba<br />

ganasxvavebs, amdenad Sualeduri, Tavadaznaurobis garda, monarqias sWirdeba<br />

kanonebis “Semnaxavi” korpusi, romelic gaiTvaliswinebs ra, Tavadaznaurobis<br />

tradiciul agdebul damokidebulebas kanonebis mimarT, Tvali eWireba maT<br />

arsrulebaze. aq monteskie sakmaod bundovnas saubrobs, Tumca gasagebia, rom<br />

mas, dawunebuli monarqis sabWosagan gansxvavebiT, mxedvelobaSi aqvs sadeputato<br />

korpusi da parlamenti.<br />

da bolos, despotia, romelic mmarTvelobis yvelaze uaresi <strong>for</strong>ma,<br />

67


monteskies interpretaciiT, principSi marTvaze uaris Tqmis kanons emyareba.<br />

sabuTebad mas moaqvs misi epoqis TurqeTis sasulTno d papis marTveloba. orive<br />

politikuri reJimis ZiriTadi knoni gulisxmobs umaRlesi xelisuflis mier<br />

marTvasTan dakavSirebuli davidarabis Tavidan acileba da mis gadabarebas<br />

pirveli vezirisaTvis.<br />

mmarTveobis samive <strong>for</strong>mas Sesabamisi principebi aqvs. ra aris principi?<br />

principis cnebs monteskie bunebis cnebasTan SepirispirebaSi gansazRvravs:<br />

“mmarTvelobis bunebasa da mis princips Soris is gansxvavebaa, rom misi buneba<br />

aris is, rac mas aseTad xdis, xolo principi ki is, rasac igi moqmedebaSi moyavs.<br />

pirveli misi damaxasiaTebeli struqturaa, meore ki is adamianuri vnebebia,<br />

romlebic am struqturas amoZraveben” (1.48).<br />

am gansazRvrebaSi, uTuod aris garkveuli filosofiuri xasiaTis problema,<br />

romelsac Cven aq ar ganvixilavT, Tumca, davafiqsirebT. kerZod, gansazRvrebaSi<br />

aSkarad igrZnoba antkiuri politikuri filosofiis kvali. Zveli berZnebic,<br />

msgavsadve “bunebas” gansazRvravdnen, rogorc imgvar raimes, rac sagans aqcevs<br />

imad, rac is aris saboloo jamSi. monteskiec raRac msgavss ambobs, magram<br />

principis saxiT bunebas umatebs kidev mis amamoZravebel moments. amgvari<br />

mamoZravebeli berZnuli msoflmxedvelobisaTvis sruliad zedmeti iyo, radgan<br />

buneba ara mxolod sagnis saxe iyo, aramed am saxis mimcemic. aqedan, aSkaraa, rom<br />

Tumca terminologiis mniSvnelovani nawili monteskiesTan klasikuria, misi<br />

xasiaTi arsebiTadaa Secvlili da Cvenc sakvlev Temad SegviZlia viguloT am<br />

cvlilebis mizezebi, xasiaTi da sazRvrebi.<br />

aqamde aRiwera mmarTvelobis <strong>for</strong>mebisaTvis damaxasiaTebli kanonebi, Tumca<br />

aRiniSna TiToeuli mmarTvelobisaTvis aucilebeli buneabc. kerZod,<br />

respublikis buneba xalxis mmarTvelobaSia, monarqiisa kanonebiT mmarTvel<br />

xelmwifeSi, xolo despotiisa ki erTmarTvelis nebasurvilebSi.<br />

rac Seexeba TiToeuli maTganis mamoZravebel principebs, demokratiis<br />

principad avtori miiCnevs siqveles (SeiZl. saTnoebas), monarqiisa — Rirsebas,<br />

xolo despotiis principad — SiSs. monarqiaSi, wers monteskie, yvelafers<br />

gansazRvreavs kanonTa Zala, xolo despotiaSi ki mmarTvelis mudam SemarTuli<br />

xeli.. rac Seexeba respublikur mmarTvelobas, sulerTia is warmodgenili iqneba<br />

demokratiiT, Tu aristokratiiT, igi saWiroebs damatebiT mamoZravebels da es<br />

damatebiTi mamoZravebeli aris siqvele. siqvelis moSla moqalaqeebis cxovrebis<br />

wesis degradaciis sawindaria. Tu, magaliTad, adre Tavisufleba surdaT kanonis<br />

Sesabamisad, siqvelis dacemis Semdeg, moqalaqeebi Tavisuflebas kanonis<br />

sawinaaRmdegod moiTxoven. respublikuri marTvelobis pirobebSi standartul<br />

siqveleTa Soris SegviZlia vixiloT: samSoblos siyvaruli, ltolva WeSmariti<br />

didebisaken, Tavdadeba, sakuTari interesebis Sewirva da a.S. siqveleze<br />

msjelobisas abtors mxedvelobaSi politikuri siqvele aqvs, Tumca, aRniSnavs,<br />

rom is moraluri siqvelecaa, radgan misi mizani sayovelTao keTildReobaa.<br />

respublikuri mmarTvelobisagan gansxvavebiT, monarqiaSi siqvele SeiZleba<br />

axasiaTebdes calkeul mmarTvels, magram ara mTel xalxs (1.53). amitom<br />

monarqiuli reJimis ZiriTadi mamoZravebeli aris Rirseba. misi damaxasiaTebeli<br />

qcevis gansakuTrebuli kodeqsiTa da preferenciebiT. Rirsebis kodeqsi<br />

moiTxovs gansakuTrebuli pativis migebas ama Tu im pirisadmi, ris gareSe is Tavs<br />

Seuracxyofilad igrZnobs.<br />

da bolos, despotiis mTavari principi, rogorc iTqva, SiSia. despotiaSi<br />

xelmwifis garda yvela monaa da gasagebia, rom mona mudmiv SiSSi unda gyavdes,<br />

raTa is moZraobaSi moiyvano. amasTan monis SiSi ar aris carieli warmosaxvis<br />

TamaSiT Seqmnili safrTxobela. monis SiSi aRmocenebulia realur niadagze da<br />

gulisxmobs despotis mudam SemarTul xels, romelic, rogorc ki modundeba, im<br />

donemde, rom aRar ZaluZs saxelmwifos Tundac pirvel waCinebulTa TavisTvis<br />

sasurvel dros dasja,, despotiis simyares maSinve niadagi ecleba.<br />

ganxiluli sami principi marTvis TiToeuli <strong>for</strong>mis ideidan gamomdinareobs.<br />

monteskie aRniSnavs, rom es sulac ar niSnavs, TiTqos ar arsebobs gamonaklisebi.<br />

magram rac ueWvelia, is gaxlavT, rom am principebis ganuxorcielebloba<br />

TiToeul marTvelobis <strong>for</strong>mas naklovans xdis.<br />

68


2.1. Sesabamisoba kanonebsa da principebs Soris<br />

monteskiesaTvis kanonebi mimarTebebia. isini arseboben obieqturad da<br />

aucileblobiT. monteskie upirispirdeba Tomistur tradicias, romelic<br />

pozitiur samarTals gaigebda maradiul, naturalur da gamocxadebul<br />

kanonebTan kvaSirSi. kanonis saboloo wyaro, Tomistiuri tradiciiT, RmerTia.<br />

saerTo sikeTis gaTvaliswinebiT kanons adgenda mmarTveli. amgvari Tvalsazrisisagan<br />

gansxvavebiT, monteskies mier kanonis gansazRvreba jer erTi<br />

adgils aRar tovebda saswaulebisaTvis da meorec kanons gaigebs maradiul<br />

aucileblobad, romelsac gamokveTili racionaluri xasiaTi aqvs. RvTaebrivi da<br />

naturalisturi teleologiis Tavidan mocilebiT, monteskie imedovnebda<br />

mecniereba adamianis Sesaxeb aeyvana kartezianuli da niutonianuri fizikis<br />

doneze. kanonebis Sesabamisobas mmarTvelobis principebTan moqmedebaSi moyavs<br />

mmarTvelobis yvela elementi da amdenad maTi Tanmimdevruli analizi<br />

monteskies Wirdeba saxelmwifos meqanizmis funqcionirebis sruli suraTis<br />

dasadgenad.<br />

SevexoT jer respublikas. respublikaSi siqvele sxva araferia, Tu ara<br />

respublikis siyvaruli. respublikis siyvaruli demokratiuli mmarTvelobis<br />

Jams, igive TviT demokratiis siyvarulia, rac, Tavis mxriv, Tanasworobis<br />

(romelsac didi mniSvneloba aqvs ufro demokratiisaTvis) da zomierebis (rac<br />

ganmsazRvreli xdeba aristokratiisaTvis) siyvarulze daiyvaneba. gaTanabrebis<br />

principis moqmedeba demokratiis pirobebSi, pirvel rigSi Tanaswor qveynis<br />

samsaxurs gulisxmobs. Tu am mimarTebiT gansxvavebebi arseboben, es isev<br />

Tanasworobis principis zeobis gamo, radgan marTalia yvela Tanabrad cdilobs,<br />

margam SeZlebiT ki gansxvavebulad axerxeben qveynis samsaxurs. respublikisaTvis<br />

Zalze mniSvnelovania saSualo adamianebis fenis Seqmna. saSualo fena<br />

zomierebiT da gonivrulobiT gamoirCeva da ganuxrelad ukavSirebs sakuTar<br />

keTildReobas saxelmwifos keTildReobas. miuxedavad imisa, rom siqvele<br />

Sesabamis emociur ganwyobas gulisxmobs, monteskie savsebiT marTebulad Tvlis<br />

saWirod mis ganmtkicebas kanoniT. “imisaTvis, rom Tanasworoba da zomiereba<br />

giyvardes respublikaSi, saWiroa isini kanoniT iyvnen dadgenilni”.<br />

rogor SeuZlia kanons Tanasworobis da zomierebis uzrunvelyofa?<br />

istoriulad amis sxvadasxva gza iyo napovni. erTi maTgani moiTxovda miwis<br />

Tanabrad ganawilebas. sxva gza areguilrebda memkvidreobis kanonebs da a.S. Tu<br />

gaviTvaliswinebT, rom Tanasworobis damyareba Tundac demokratiaSi, sadac<br />

Tanasworoba saxelmwifos suli da gulia, Zalze Znelia da bevr riskebTanaa<br />

dakavSirebuli, yvelaze gonivrulad unda CavTvaloT am mimarTebiT Semotanili<br />

is kanonebi, romlebic uTanasworobis SesazRudad qobenriv cenzs awesebs da<br />

amcirebs gansxvavebebs. amis Semdeg, ukve SeiZleba socialuri fenebis<br />

regulireba gadasaxadebiT, Tu mdidrebi daibegrebian ufro metad, vidre<br />

naklebad SeZlebuli ojaxebi.<br />

Tu respublikuri mmarTvelobidan monarqiaze gadavinacvlebT, orientirebulni<br />

unda viyoT Rirsebaze, romelic am tipis mmarTvelobis principia.<br />

kanonebic, cxadia, misi Sesatyvisi unda iyos. kanonebma aq ar unda imoqmedon<br />

keTilSobilTa wodebis dasacavad. es wodeba Tavad daicavs sakuTar Tavs.<br />

kanonebis didi nawili unda mimarTuli iyos memkvidreobiTobis gasarkvevad,<br />

radgan Rirseba aq mibmulia gvarze, mamulze da memkvidreobaze. monarqia ufro<br />

myari saxelmwifoa, vidre despotia, radgan masSi ramdenime fena arsebobs,<br />

romlebic morgebulni arian saxelmwifosTan da mmarTvelobis wesTan.<br />

rac Seexeba despotias, ramdenadac aq mmarTvelobis mTavari principi SiSia,<br />

dabeCavebuli xalxi bevr kanonebs ar saWiroebs. sakmarisia ori-sami martivi wesi,<br />

romlebic uyoymanod aRsruldeba. despotoaSi saxelmwifos usafTxoeba igive<br />

despotis dacvaa. rac mis gareT xdeba despots naklebad aRelvebs. misi ZiriTadi<br />

mizani siwynarea, Tumca siwynare aq mSvidobis macne sulac ar aris. yvelaferi<br />

damyarebulia Zaladobaze, magram Zalis patroni saxelmwifo ki ar aris, aramed<br />

armia, romelic marTalia saxelmwifos dasacavad ki Seiqmna, magram<br />

despotisaTvis isic safrTxes warmoadgens. despoturi saxelmwifoebis tipur<br />

nimuSebad monteskie islamur qveynebs da moskovitias ganixilavs.<br />

69


3. politikuri Tavisuflebis cneba<br />

“Tavisufleba” zogadad mravalmniSvnelovnebiT gamoirCeva. erT SemTxvevaSi<br />

is SeiZleba niSnavdes, vTqvaT tiranis damxobis uflebas, meore SemTxvevaSi<br />

xelisuflebis arCevis uflebas, sxvagan SeiaraRebis da saWiroebis SemTxvevaSi<br />

Zalis gamoyenebis uflebas da a.S. Tu yuradRebiT gadavavlebT Tvals am<br />

daxasiaTebebs, maTSi ufro politikuri Tavisuflebis cneba Cans, vidre<br />

“Tavisuflebis” romelime sxvamniSvneloba. arada, “Tavisuflebaze” SegviZlia<br />

visaubriT rogorc politikuri Tavisuflebis azriT, aseve socialuri da ufro<br />

zogadi, metefizikuri Tavisuflebis azriT. am ukanaskneli mniSvnelobiT anu,<br />

rogorc monteskie uwodebs “filosofiuri” mniSvnelobiT, Tavisufleba<br />

SeiZleba ganisazRvros ase: “filosofiuri Tavisufleba mdgomareobs moqalaqis<br />

mier Tavisi nebis ganxorcielebaSi ... imSexedulebaSi, rom moqalaqes SeuZlia<br />

sakuTari nebis ganxorcieleba” (1.213).<br />

qveyana, romelSiac kanonebi uzrunvelyofs Tavisuflebas, monteskies azriT,<br />

aris inglisi. inglisis politikur yofaze dakvirvebam monteskie miiyvana<br />

Tvalsazrisamde, romelis saWirod sTvlis xelisuflebis samad dayofas.<br />

monteskies mier xelisuflebis danawilebis modeli gansxvavdeba lokiseuli<br />

modelisagan. loki calke gamoyofda sagareo politikis warmaTvis funqcias da<br />

mas uwodebda “federaciuls”. amasTan, loks erTad hqonda mocemuli Sida<br />

kanonmdebloba da sasamarTlo kanonmmdebloba da maT aerTianebda erTi saxelwodebis,<br />

“aRmasrulebelis” qveS. imiT, rom saSinao da sagareo kanonmdebloba<br />

erT korpusSi gaaerTiana da maTgan gamijna sasamarTlo kanonmdebloba,<br />

monteskiem moqalaqeTa usafrTxoebis meti garantia Seqmna. monteskie adarebda<br />

ra ingliselTa politikur Tavisuflebas antikuri periodis demokratiis<br />

Tavisuflebebs, upiratesobas pirvels aniWebda. ingliselebma, misi azriT,<br />

gamoaRviZes xalxis masiuri energia da erTmaneTi SeazRudvines nobilitets da<br />

Tems. magram ingliselebis gansakuTrebuli upiratesoba Cans umTavresad<br />

kriminallur samarTalSi. arsebobs oTxi saxis kriminali: religiis<br />

sawinaaRmdego, moralis sawinaaRmdego, simSvidis sawinaRmdego da, bolos,<br />

uSiSroebis sawinaaRmdegod mimarTuli. monteskies azriT, SeuZlebeli unda iyos<br />

Tavisufal saxelmwifoSi sasamarTlo devna moraluri an religiuri<br />

SecodebisaTvis, garda zogoerTi aRviraxsnilobisa.<br />

amas mosdevs inglisis saxelmwifos Tavisufal moqalaqeTa yofis Sefaseba,<br />

raSiac monteskie ufro dadebiT elementebs xedavs. aq erTmaneTsaa Serwymuli<br />

monarqiis da respublikis saukeTeso <strong>for</strong>mebis Tvisebebi. saxelmwifos<br />

Zalauflebis siZliere uzrunvelyofilia masSi xalxis masiuri monawileobiT,<br />

Tumca es ise xdeba, rom amiT ar izRudeba individualizmi — yoveli konkretuli<br />

piris moqmedebis areali Tavisufalia. es yvelaze kargad Cans religiis<br />

sakiTxebSi; religia individebis privatuli saqmea da masTan dakavSirebiT<br />

araviTari maiZulebeli instanciebi ar erevian saqmeSi.<br />

Zalze mniSvnelovania, rom monteskie mijnavs politikuri Tavisuflebis<br />

cnebas samoqalaqo Tvisuflebis cnebisagan. msgavsi gamijvna safuZvlad uZevs<br />

samoqalaqo sazogadoebis bunebis da principebis gaazrebas dasavlur<br />

azrovnebaSi. monteskie asxvavebs kanonebs saxelmwifosTan mimarTebiT, rac<br />

uzrunvelyofs politikur Tavisuflebas da kanonebs moqalaqesTan mimarTebiT<br />

(1.179). politikuri Tavisufleba, avtoris azriT, aris imis gakeTeba, risi<br />

gakeTebac SegviZlia rom gvsurdes da iZulebulni ar viyoT vakeToT is, risi<br />

gakeTebis survili SeiZleba rom ar gvqondes. erTi sityviT, Tavisufleba aris<br />

kanoniT dasaSvebis keTebis ufleba (1.180).<br />

monteskies miaCnia, rom politikuri Tavisuflebisadmi sazogadoebis swrafva<br />

aisaxeba Sesabamisi saxelmwifos bunebasa da struqturaze. Tu gadavxedavT<br />

zogierTi saxelmwifos wyobas da kanonebs, cxadi gaxdeba, am saxelmwifos<br />

mizanic. ase magaliTad, romaelTa mizani teritoriebis gafarToeba iyo,<br />

lakedemonelebisa — omi, iudevelebis — religia, CineTis — simSvide da a.S.<br />

arsebobs erTi saxelmwifo, romlis mizani, moqalaqeta politikuri<br />

TavisuflebiT uzrunvelyofaa da es saxelmwifo, avtoris azriT, aris inglisi.<br />

amitom igi Tavisuflebis Temis analizs am saxemwifos institutebis da kanonebis<br />

70


daxasiaTebiT cdilobs, Tumca aqve SeniSnavs Semdegs: “Cemi saqme araa Seviswavlo,<br />

marTlac sargebloben Tu ara amJamad ingliselebi TavisuflebiT.<br />

vkmayofildebi imis TqmiT, rom Tavisufleba dadgenilia maT kanonebSi, sxva<br />

araferi mainteresebs” (1.192).<br />

rasac ingliselebis politikuri mowyoba sakuTar moqalaqeebs aZlevs, es<br />

gaxlavT samoqalaqo simSvide da qveynis Sida stabiluroba. “moqalaqis<br />

politikuri Tavisufleba aris is sulieri simSvide, romelic TiToeulis<br />

usafrTxoebis Segnebidan momdinareobs; imisaTvis, rom gvqondes es Tavisufleba,<br />

saWiroa iseTi mmarTveloba, roca erT moqalaqes meoris SiSi ar eqneba (1.182).<br />

amisaTvis ki xelisuflebis sam Stod danawileba erTi upirvelesi pirobaTagania.<br />

xelisuflebis danawilebis moTxovnas cxadad vafiqsirebT ukve lokis<br />

TeoriaSi. manamde, hobsisaTvis es idea Tumca ucnobi ar yofila, magram<br />

revoluciisa da samoqalaqo omis ubedurebTa gaTvaliswinebiT, hobsma araTu<br />

uari Tqva am principze, aramed dagmo is da saxelmwifosaTvis Zalze mavned<br />

miiCnia. monteskie lokze ufro Sors wavida, radgan savsebiT garkveviT mianiSna<br />

sasamarTlo xelisuflebaze, rogorc xelisuflebis iseT damoukidebel<br />

damoukidebel Stoze, romelmac unda uzrunvelyos politiuri Tavisufleba. is<br />

wers: “Tavisufleba aseve ar gvaqvs im SemTvevaSi, roca sasamarTlo xelisufleba<br />

gancalkevebuli araa kanonmdebeli da aRmasrulebeli xelisuflebisagan. Tu igi<br />

SeerTebuli iqneba kanonmdebel xelisuflebasTan, maSin misi Zalaufleba<br />

moqalaqeTa sicocxlisa da Tavisuflebis mimarT TviTneburi iqneba, radgan<br />

mosamarTle TviTon iqneba kanonmdebeli; Tu es xelisufleba SeerTebuli iqneba<br />

aRmasrulebel xelisuflebaSTan, mosamarTles SesaZlebloba eqneba mCagvreli<br />

gaxdes. yvelaferi waxdeba, Tu erTi adamiani, an mTavarTa da keTilSobilTa erTi<br />

korpusi ganaxorcielebs samsave xelisuflebas ... ” (1.182). amasTan meti<br />

obieqturobisaTvis, monteskie moiTxovs mosamarTleebis xalxis farTo<br />

wreebidan arCevas.<br />

meore mniSvnelovani momenti, romelmac unda uzrnvelyos politiuri<br />

Tavisufleba, aris xalxis monawileoba qveynis marTvaSi. “vinaidan, Tavisufal<br />

saxelmwifoSi yoveli adamiani, romelic Tavisufali sulis mqoned iTvleba,<br />

TviTon unda ganagebdes Tavis Tavs, kanonmdebeli xelisufleba iq mTel xalxs<br />

unda ekuTvnodes” (1.184). saxalxo mmarTveloba, romelsac monteskie moiTxovs,<br />

ar aris berZnuli demokratiis ubralo gadamRereba. berZnuli demokratiis<br />

uSualo <strong>for</strong>misagan gansxvavebiT, monteskie laparakobs warmomadgenlobiT<br />

demokratiaze. misi azriT, uSualo demokratiisagan gansxvavebiT, warmomadgenlobiTi<br />

<strong>for</strong>ma saWiroa jer erTi imitom, rom did saxelmwifoebSi mosaxleobis<br />

simravlis gamo sxva gza ar arsebobs, meore imitom, rom “warmomadgenlebi”<br />

monteskiesaTvis profesionalebi arian (“... SeswevT unari saqmeebze msjelobisa.<br />

xalxi amisaTvis ar gamodgeba; esaa demokratiis erT-erTi didi uxerxuloba”<br />

(1.185) ). ufro metic, Zveli demokratiebis nakls is swored imaSi xedavs, rom<br />

qveynis marTvas uSualod cdilobda xalxi, risi unaric mas ar hqonda.<br />

warmomadgenlobis instituti Semoitanes ara Zvelma berZnebma an romaelebma,<br />

aramed germanelma tomebma, romlebic, evropis sxvadasxva regiunebSi<br />

gabneulebi, saerTo yrilobaze warmomadgenlebs agzavnidnen.<br />

da bolos mesame mniSvnelovani faqtori politikuri Tavisuflebis<br />

uzrunvelsayofad aris armiis swori organizacia. ramdenadac armia aRmasrulebel<br />

xelisufelbas eqvemdebareba, saWiroa armiis xalxis warmomadgenlebiT<br />

dakompleqteba da misi ganmsWvalva saxalxo suliskveTebiT. amisaTvis ki<br />

saukeTeso saSualebaa jariskacebis ufleba flobdnen sakmao qonebas da meore,<br />

iyvnen pasuxismgebelni TavianT moqmedebaze sxva moqalaqeebis winaSe.<br />

Tu politikuri Tavisulebis ZiriTadi garantori xelisuflebis ganawilebaa,<br />

samoqalaqo Tavisuflebebi marTebul sisxlis samarTlis kanonmdeblobazea<br />

damokidebuli, radgan sazogadoebaSi moqalaqis qcevis Tavisufleba<br />

ganisazRvreba imiT, Tu ramdenad daculad grZnobs is Tavs (1.212; 213). garda<br />

amisa, samoqalaqo Tavisufleba didadaa damokidebulisazogadoebaSi<br />

gabatonebul zneobaze da Cvevebze. zneobas, rogorc vxedavT, aq TiTqmis<br />

kanonTan gaTanabrebuli statusi aqvs miniWebuli, rac savsebiT esadageba<br />

avtoris Tvalsazriss kanonsa da znes Soris arsebui gansxvavebis Sesaxeb.<br />

71


monteskies gansazRvrebiT, kanoni moqalaqis qcevas aregulirebs, xolo zne ki<br />

adamianisa (1.332). am gamijvniT dafiqsirebulia antikuri tradiciisagan<br />

gansxvavebuli, albaT ufro makiavelisturi pozicia. monteskie ar miiCnevs, rom<br />

morali da politika erTi medlis or mxares warmoadgenen. piriqiT, saqme ufro<br />

TiToeuli maTganis sferos avtonomiurobas exeba.<br />

4. omis Sesaxeb<br />

avtori ganixilavs aristoteles droidan xSiard ganxilul sakiTxs saxelmwifos<br />

zomebis Sesaxeb, rac, Tavis mxriv, ukavSirdeba igive saxelmwifos<br />

usafrTxoebis sakiTxebs. ara mxolod sakiTxis dasmaSi, aramed misi gaazrebaSiac<br />

avtori aristoteles miyveba: saxelmwifo ar unda iyos arc Zalian mcire, magram<br />

arc Zalian didi. saukeTeso teritoriis mqone saxelmwifoebad miCneulia<br />

safrangeTi da espaneTi. gansakuTrebiT momgebiani pozicia aqvs safrangeTs,<br />

romlis dedaqalaqi qveynis SuaSia ganlagebuli. es mas saSualebas aZlevs<br />

Tanabrad gaanawilos Tavisi Zalebi qveynis nebismier sazRvramde.<br />

arsebul respublikebs Soris Siangani konstituciiT, gare TavdasxmisaTvis<br />

yvelaze mouxerxebelia Sveicariis an holandiis msgavsi federaciuli<br />

gaerTianeba. Tu federaciis wevrebs Soris sruli Tanxmoba da tamnamSromloba<br />

sufevs is zalze mouxerxebeli dasapyrobia rogorc gare mtrisaTvis<br />

(centraluri xelisuflebis damxobis Semdeg Semadgeneli subeqtebi isev<br />

gaagrZeleben brZolas), aseve SidaaSlilobis SemTxvevaSiac (ajanyeba erT<br />

romelime provinciaSi SeiZleba warmatebiT SeCerebuli iyos danarCen<br />

provinciebSi). respublikuri mmarTvelobis qveynebi safrTxis moaxloebisas<br />

cdiloben erTmaneTs daexmaron da saamisod politikur da samxedro kavSirebs<br />

deben. amisagan gansxvavebiT despotia sapirispirod iqceva _ is msxverplad<br />

gaiRebs qveynis romelime erT nawils, gaaukacrielebs sasazRvro raionebs raTa<br />

SeinarCunon xeluxleblad saxelmwifos birTvi. aseTi samxedro praqtika ufro<br />

misaRebia did teritoriis mqone despotiebisaTvis, vidre patarebisaTvis. Tu<br />

despotiebi erTmaneTs Seesevian xolme, monarqiaSi omebi Cveulebrivi movlenaa.<br />

monarqiebi Cveulebriv cixe-simagreebis mTeli sistemiT arian daculebi (amgvar<br />

gamagrebul punqtebs ufrTxian despotiaSi), rac mters Zalze urTulebs yoveli<br />

gojis dakavebas.<br />

TiToeuli reJimis TavdacviTi potencialis am daxasiaTebis Semdeg,<br />

monteskie exeba ufro zogadi xasiaTis sakiTxs da saubrobs saxelmwifoebis<br />

TavdasxmiT da TavdacviT Zalebze. es ori ram ki erTidaigove ar aris. arseboben<br />

saxelmwifoebi, romelTa TavdasxmiTi potenciali gacilebiT sWarbobs<br />

TavdacviTs. aseTia, magaliTad inglisi. saxelmwifos WeSmariti Zala imiT ki ar<br />

ganisazRvreba, rom mas uadviledeba sxvebis dapyroba, aramed imiT, rom masze<br />

Tavdasxmaa Zneli (1.160-161).<br />

avtori saxelmwifoTa cxovrebas adamianebis cxovrebas adarebs. rogorc<br />

adamians aqvs Tavdasxmis SemTxvevaSi ufleba moklas Tavdamsxmeli, aseve erT<br />

saxelmwifos aqvs ufleba omi awarmoos meore saxelmwifos winaaRmdeg da es omi<br />

monteskies mie samartlianad iTvleba. is amarTlebs omis dawyebasac, Tu<br />

saxelmwifo xedavs, rom mSvidobis gagrZeleba misTvis daRupvis tolfasi<br />

iqneboda. omis uflebidan gamomdinareobs dapyrobis uflebac. rodesac erTi<br />

qveyana daipyrobs meores, igi mas oTxi SesaZlo wesiT eqceva:<br />

• Tavis Tavze iRebs mis marTvas igive kanonebiT, rac am dapyrobil qveyanas<br />

manamde hqonda da TavisTvis itovebs mxolod zogad politikur mmar-<br />

Tvelobas;<br />

• cvlis dapyrobili qveynis kanonebs;<br />

• angrevs sazogadoebas da fantavs mas sxvadasxva regionebSi;<br />

• amoJlets yvela moqalaqes.<br />

avtori ganmartavs, rom yvela “moqalaqis amoJleta” ar niSnavs dapyrobil<br />

qveyanaSi adamianebis gawyvetas. moqalaqe SeiZleba daiRupos ise, rom adamiani<br />

gadarCes (1.165). monteskies am mosazrebis ukan dgas “dapyrobis uflebis” Semdegi<br />

72


saxis gansazRvreba: esaa aucilebeli, kanonieri da sabediswero ufleba, romelic<br />

uzarmazar vals adebs gadasaxdelad dampyrobs, raTa man SesZlos iyos<br />

pirnaTeli adamianuri bunebis winaSe (1.168).<br />

5.geografiuli determiizmi<br />

erT-erTi damsaxureba socialuri Teoriis winaSe, romelsac sxvadasxva saxis<br />

literaturaSi aucileblad vipovniT monteskies aqtivSi, gaxlavT misi e.w.<br />

geografiuli determinizmi. marTalia, SeniSvnebs saxelmwifos mdebareobaze<br />

dedamiwis ama Tu im adgilas da am mdebareobis zegavlenaze Sesabamisi<br />

saxelmwifos politikaze, vkiTxulobT Zvel avtorebTanac (aristotele,<br />

ciceroni), magram monteskie uTuod pirveli iyo, romelmac cada saxelmwifoTa<br />

kanonmdebloba da politikuri struqtura misi geografiuli mdebareobiT, haviT<br />

da sxva faqtorebiT aexsna.<br />

Zalze mokled monteskies Sexedulebebi am mimarTulebiT ase SeiZleba<br />

gadmoices: CrdiloeTis hava mkacria da cxovrebisaTvis mzime pirobebs qmnis.<br />

samxreTisa ki piriqiT; rbili hava aiolebs sakvebis mopovebas da Sesabamisad, aq<br />

adamians arsebobisaTvis saWiro minimumis mosapoveblad mciredic ki yofnis.<br />

didi xnis manZilze, aseT pirobebSi cxovrebam adamianebSi gamoimuSava Sesabamisi<br />

xasiaTebi da Sesabamisi cxobrebis wesi, ramac zegavlena iqonia maT politikur da<br />

socialur yofaze. ase magaliTad, samxreTis xalxebi gamoirCevian gonebrivi da<br />

misi zegavleniT sxeulis sizantiT, teqnikis da teqnologiebis dabali doniT.<br />

igive viTareba gansazRvravs despotiebis moZalebas am regionSi da Tavisuflebis<br />

did deficits. aqedanve SeiZleba aixsnas zogierTi religiuri kanonic. ase<br />

magaliTad, mahmadis kanoni, romelic krZalavs Rvinis smas, TviT arabeTis cxeli<br />

havis kanonia. amaze mogviTiTebs msgavs klimatSi mcxovreb karTagenelTa kanoni,<br />

romelic aseve krZalavda Rvinis smas. samxreTis xalxebisagan gansxvavebiT,<br />

evropelTa winaprebi, germanelebi iseT pirobebSi cxovrobdnen, rom maT<br />

saarsebod mniSvnelovani Zalisxmeva sWirdebodaT. Sesabamisad vnebebi aq<br />

gacilebiT mSvidi iyo, xolo Sromismoyvareoba gacilebiT didi. da a.S.<br />

samarTlianoba moiTxovs aRiniSnos, rom Tavis geografiul determinizmSi<br />

monteskie ar wasula ise Sors, rom adamianTa monoba an Tavisufleba am<br />

faqtoridan gamoeyvana. miuxedavad amisa, mis nawerebSi vxvdebiT dRevandeli<br />

mkiTxvelisaTvis daujerebel msjelobebs SavkanianTa Sesaxeb. misi azriT,<br />

SavkanianTa monad qcevis praqtika savsebiT misaRebia, radgan:<br />

• Saqari Zalze gaZvirdeboda, lerwami rom monebs ar daemuSavebinaT samxreT<br />

amerikaSi;<br />

• isini Tavidan fexebamde savkanianebi arian da imdenad miWyletili cxviri<br />

aqvT, rom TiTqmis SeuZlebelia maTi Sebraleba;<br />

• SeuZlebelia imis daSveba, rom RmerTma — uaRresad brZenma arsebam — suli<br />

da miT ufro keTili suli Cado mTlianad Sav sxeulebSi;<br />

• SeuZlebelia davuSvaT, rom isini adamianebi arian, radgan Tu maT<br />

adamianebad miviCnevT, maSin saeWvo gaxdeba Cven Tavad varT Tu ara<br />

qristianebi (1.270).<br />

1.Sarl lui monteskie — kanonTa goni.<br />

literatura:<br />

2. David Lowenthal – Ch. L. Montesquieu, in: “ History of Political Philosophy”. Edited by Leo<br />

Strauss and Joseph Cropsey. Third Edition. The Univ. of Chicago Press, 1987 .<br />

73


Jan Jak rusos (1712-1778) politikuri Teoria<br />

warmoSobiT Sveicarelma, Jenevis moqalaqem, rusom yvelaze didi zegavlena<br />

iqonia mis Tanamedrove frangul sazogadoebaze im avtorebs Soris, romelTa<br />

kvlevis mTavari obieqti politikuri da socialuri problemebi iyo.<br />

Tanasworobis da Tavisuflebis principebis radikaluri <strong>for</strong>miT dacvam, rogorc<br />

savsebiT samarTlianad SeniSnavda berki, ara mxolod moamzada franguli<br />

revolucia, aramed gansazRvra misi odiozuri mxareebic. ruso sruliad sxva<br />

poziciebze idga, vidre monteskie. Tavisufleba, romelic misi pirveli ZiriTadi<br />

sakvlevi kategoriaa, man warmogvidgina rogorc adamianis mouwyveteli da<br />

bunebrivi ufleba, romelsac ewinaaRmdegeboda mTeli maSindeli sazogadoebrivi<br />

wyoba da Sesabamisad, mis Teorias, romelic Tavisuflebis fenomenis<br />

relizaciisaken iyo mimarTuli, misi sazogadoebisaTvis damangreveli Zala<br />

hqonda.<br />

rusom pirvelad saxeli mas Semdeg gaiTqva, rac diJonis mecnierebaTa<br />

akademiam 1750 wels gamoacxada konkursi Sromaze “Seuwyo Tu ara mecnierebis<br />

ganviTarebam sazogadoebis zneobis progress xeli”? rusos Txzuleba, romelmac<br />

umaRlesi Sefaseba daimsaxura am kiTxvaze uaryofiT pasuxs iZleoda. SromaSi<br />

gamoxatuli ideologia Znelad egueboda ganmanaTleblobis progresistul xazs<br />

da, SesaZloa, met saerTos gviandeli leikistebis moZraobasTan poulobda.<br />

miuxedavad amisa, rusos Semdegi Sromebi politikur Temebze, meti optimizmiT<br />

gamoirCeoda. zogierTi maT franguli revoluciis bibliadac ki aRiqvamda.<br />

marTlac da rusomde aravis moucia ubiri xalxis politikuri uflebamosilebis<br />

aseTi damajerebeli dafuZneba. xalxi mis TxzulebebSi gamoyvanilia politikuri<br />

movlenebis ZiriTad subieqtad da piruTvnel msajulad. uflebamosilebebis<br />

aseTi dasabuTebis fonze, ra gasakviria safrangeTSi exilaT demosis iseTi<br />

arnaxuli aRzeveba, rogoric manamde ar hqonia arc erT xalxs arc erT qveyanaSi.<br />

rusos politikuri Sexedulebebi gadmocemuli iqneba misi Semdegi Sromebis<br />

mixedviT: “gaazrebani adamianTa Soris uTanasworobis gaCenis Sesaxeb” (1754);<br />

“politikuri ekonomia” (1755); “sazogadoebrivi xelSekruleba” (1752).<br />

1.bunebiTi mdgomareoba da bunebiTi uTanasworoba<br />

adamianis bunebrivi mdgomareobis Tema, romelic aqtiurad ganixileboda<br />

rusos winamorbed iseT avtorebTan, rogoric iyo hobsi, loki monteskie,<br />

Sesabamis gagrZelebas da gamoyenebas povebs rusos doqtrinaSi. ganaTlebis<br />

problemebze Seqmnil naSromSi, “emili anu aRzrdis Sesaxeb”, pirveli, rasac<br />

bavSvze dakvirvebisas aRmoaCens ruso bavSvze dakvirvebisas, aris misi bunebiTi<br />

Tavisufleba, romelic SemdgomSi SezRuduli unda gaxdes mravali sazogadoebrivi<br />

pirobiTobiT da aTasgvari politikuri meqanizmebiT. pirveli<br />

mniSvnelovani Tezisi, romelsac ruso wamoayenebs “gaazrebebSi adamianTa Soris<br />

uTanasworobis warmoSobis Sesaxeb”, Seexeba, erTi mxriv, im uTanasworobis<br />

bunebiTad rom arsebobs adamianebs Soris da meore mxriv, im uTanasworobas<br />

Soris gamijvnas, romelic gaCenilia Tavad adamianTa ZalisxmeviT (1.31). kvlevis<br />

gavrcelebuli modelis mixedviT, am ukanasknelis Sesaswavlad, jer unda ganvixiloT<br />

adamiani pirvelSobili, daumaxinjebeli saxiT da, mxolod amis safuZvelze<br />

unda vcadoT gavarkvioT, Tu ras warmoadgens da rogor Seiqmna<br />

uTanasworoba sazogadoebaSi.<br />

adamianTa yofas bunebriv mdgomareobaSi aregulirebs bunebiTi samarTali.<br />

ras warmoadgens is konkretulad ioli aRmosaCeni rodia, radgan sxvadasxva<br />

avtorTan mis sxvadasxva interpretacias vpoulobT. Seswavlis erTi gza<br />

gulisxmobs dakvirvebas pirvelyofil sazogadoebaze, maTi cxovrebis wesis da<br />

valdebulebebis analizs. meore gza iqneba, Tu am Temaze Seqmnil politikur<br />

literaturas gverdiT gadavdebT da davakvirdebiT Tavad adamianis sulis<br />

umartives impulsebs. am gziT aRmovaCenT or umTavres sawyiss, romlebic win<br />

74


uswreben goniT aqtivobas.. erTi maTgani adamians ubiZgebs izrunos sakuTar<br />

TviTSenarCunebaze, meore ki zizRis grZnobiT aRgvavsebs, rodesac vxedavT sxva<br />

mgrZnobiare arsebis, gansakuTrebiT ki Cveni msgavsi arsebis daRupvas. Tu am or<br />

sawyiss, fiqrobs ruso, mesames, Tanacxovrebis princips davumatebT, SegveZleba<br />

gamoviyvanoT bunebiTi samarTlis yvela danarCeni kanoni. ase magaliTad, maTi<br />

gaTvaliswinebiT, SegviZlia ganvacxadoT, rom vidre adamians ar gauCndeba<br />

TanagrZnobisadmi bunebrivi Semakavebeli impulsebi, manamde is vnebas ar<br />

miayenebs sxvas, garda im SemTxvevebisa, roca iZulebulia Tavi daicvas.<br />

gamokvlevam adamianis bunebiTi mdgomareobis Sesaxeb, unda “daiWiros” is<br />

momenti, rodesac bunebisa da Zaladobis adgili uflebam daikava da pirveli ori<br />

dauqvemdebara kanons ise, rom amas mohyva saswauli da ufro Ronieri daemorCila<br />

ufro susts, xolo xalxma iyida warmosaxviTi simSvidis bedniereba. amrigad,<br />

meTodi, romlis gamoyenebasac ruso problemis analizisaTvis cdilobs,<br />

gulisxmobs: a) ganyenebas faqtiuri masalidan da b) ara imdenad istoriaze<br />

dayrdnobas, aramed daSvebebs da da maTgan gamomdinare pirobebis kvlevas,<br />

romlebic saganTa bunebas ufroSeesabameba, vidre namdvil warmoSobas.<br />

am gafrTxilebis fonze, ruso cdilobs gakvriT mainc Seexos im avtorebis<br />

Tvalsazriss, romlebic bunebiT mdgomareobas ikvlevdnen. adamianis bunebiTi<br />

yofa maT mier sxvadasxvanairadaa daxatuli. Tu hobsi mas warmoidgenda<br />

Zalmomreobis sferod, grociusi da pufendorfi, piriqiT, Tvlidnen, rom<br />

adamiani bunebiT iseTi mfrTxali arsebaa, rom SeuZlebelia is Zaladobis momxre<br />

iyos. adamianis pirveli niSani, romliTac ruso interesdeba, aris ena. am sakiTxze<br />

rusos calkeuli gamonaTqvamebi tovebs STabeWdilebas, rom ruso adamianis<br />

“bunebiT mdgomareobaze” msjelobisas, mxedvelobaSi iqoniebs pirvelyofili<br />

adamianis yofas, romelic imTaviTve mWernetyveli rodia. ena, rogorc amaSi<br />

kondiliakis Sromebi gvarwmunebs, SeZenilia da Tanac xangrZlivi gamocdilebis<br />

safuZvelze. Tavis mxriv, enaze msjeloba rusos esaWiroeba daskvnas — bunebam<br />

Zalze cota ram gaakeTa imisaTvis, rom adamianebi erTmaneTTan<br />

daaxloebuliyvnen da egrZnoT urTierTsaWiroeba. “SeuZlebelia warmovidginoT<br />

— wers ruso — Tu risTvis SeiZleba dasWirdes adamians meore adamiani ufro<br />

metad, vidre maimuns an mgels Wirdeba Tavisi msgavsi” (1.62). Tuki romelime erT<br />

adamians marTlac hqond amgvari saWiroeba, auxsneli rCeba, ram ubiZga kavSirze<br />

wasasvlelad meores. da bolos, gadaulaxav problemad rCeba is, Tu rogor<br />

moaxerxes maT molaparakeba. bolos, ruso Semdegnairad ajamebs Tavis<br />

mosazrebebs adamianis pirvelyofili arsebobis Taobaze: tyeSi mawanwala veluri<br />

adamiani, sulac ar gamoirCeoda SromismoyvareobiT. mas ar hqonda sacxovrebeli,<br />

ar hqonda ena da ar saWiroebda Tavis msgavsebTan kontaqts Tavis gasatanad. ar<br />

arsebobda arc ganaTleba da arc progresi. unayofod mravldebodnen Taobebi,<br />

radgan TiToeuli maTgani igive wertilidan iwyebda, saidanac winamorbedi.<br />

mTeli saukuneebi miedineboda pirvelyofil velurobaSi: modgma ukve beberi iyo,<br />

roca adamiani bavSvad rCeboda. ruso wers: “me gamudmebiT mimtkiceben, rom ufro<br />

Zlieri aucileblad daCagravda am dros ufro susts. magram minda amixsnan, Tu<br />

ras gulisxmoben “CagvraSi”. imas, rom erTni ibatoneben Zalis gamoyenebiT da<br />

meoreni daemorCilebian maT yvela survils. magram es xom igive viTarebaa,<br />

romelsac Cvens irgvliv myofTa Soris vamCnev, Tumca ver gamigia, rogor<br />

SeiZleba igive viTareba velurTa Soris arsebuliyo, romelTaTvisac bolomde<br />

gaugebari iqneboda, Tu ras niSnavs damoneba da batonoba” (1.70). SegviZlia<br />

davuSvaT, rom erTma velurma meores waarTva gamoqvabuli, nanadirevi, magram<br />

gaugebaria, Tu rogor SeuZlia man aiZulos vinme mis sasargeblod imuSaos,<br />

radgan amis mcdelobiT is Tavs ufro mZime dReSi Caigdebs, vidre manamde iyo. is<br />

xom mudmivad Cemi yarauli unda gaxdes, rom ar gaviqce, an raime ar movparo, an<br />

sulac ar movkla. riskenac rusos msjelobis wayvana surs is gaxlavT, rom<br />

bunebiT situaciaSi ar arsebobs erTi adamianis meoreze batonobis meqanizmebi.<br />

ruso akeTebs daskvnas, rom monoba SeiZleba mxolod mas Semdeg gaCndes, rac<br />

adamianebs gauCndebaT urTierTsaWiroeba. imisaTvis, rom adamiani daimono, is<br />

unda Caayeno jer iseT mdgomareobaSi, rom arseboba gauZneldes meore adamianis<br />

gareSe. bunebriv mdgomareobaSi amgvari ram SeuZlebelia ganxorcieldes.<br />

adamiani Tavisufalia yvelafrisagan, maT Soris kanonisaganac, xolo Zalis<br />

75


kanoni aq ar muSaobs.<br />

rogorc zemoT iTqva, arsebobs ori saxis uTanasworoba adamianebs Soris.<br />

erTia bunebrivi, anu fizikuri uTanasworoba, rodesac adamianebi<br />

erTmaneTisagan gansxvavdebian iseTi maCveneblebiT, rogoricaa asaki,<br />

janmrTeloba, sxeulebrivi, Tu gonebrivi Zalebi da, a.S. meorea pirobiTi, anu<br />

politikuri uTanasworoba. is myardeba adamianTa Soris garkveuli konvenciis<br />

safuZvelze. ase ganisazRvreba vin aris ufro mdidari da es mdidari sxvebs<br />

aiZulebs morCilebas.<br />

samoqalaqo sazogadoeba Seqmna man, vinc pirvelma SemoRoba miwis nakveTi da<br />

Tqva _ “es Cemia”! (1.72). vinme RvTisnieri rom gamoCeniliyo, fiqrobs ruso,<br />

romelic Robes moarRvevda da ityoda, rom miwa yvelasTvis saerToa, is<br />

gadaarCenda kacobriobas. miT ufro, rom aseT xanaSi “sakuTrebaze” saubari jer<br />

naadrevia, radgan unda gasuliyo sakmao xani, raTa adamians Sesabamisi idea<br />

gasCenoda. sinamdvileSi, veluri adamianis pirveli grZnoba sakuTari arsebobis<br />

SegrZneba iyo, xolo misi pirveli sazrunavi TviTSenarCuneba. SimSilma da sxva<br />

grZnobebma adamiani aiZula eZebna TviTSenarCunebis gzebi. pirvelyofil jogad<br />

adamianebi gaerTiandnen ukeTesi cxovrebis miRwevis moTxovnilebiT. aqedan<br />

gaCnda saerTo interesebis gacnobiereba, rasac mosdevs urTierTvaldebulebebis<br />

idea da enis, komunikaciis saWiroeba. ase movdivarT ojaxis ideamde,<br />

xolo ojaxi ukve Tavad aris sakuTrebis pirveli, Taviseburi <strong>for</strong>ma, radgan<br />

ojaxi aris patara sazoagdoeba. gasaTvaliswinebelia, rom “sazogadoebriv<br />

xelSekrulebaSi” ruso ojaxs sazogadoebis gareT ayenebs, radgan dRevandel<br />

konvencionalur sazogadoebaSic ojaxi rCeba erTaderT bunebiT <strong>for</strong>mad. magram<br />

mas Semdeg, rac Svilebi wamoizrdebian, maT SeuZliaT bunebiTi TavisuflebiT<br />

isargeblon, magram Tu isini gaagrZeleben mSoblebTan cxovrebas, aseTi ojaxi<br />

ukve konvencionaluria (3.153).<br />

swored aq Cndeba pirvelad sakuTreba: “im wuTidan, rogorc ki erT adamians<br />

gauCndeba meoris saWiroeba, rogorc ki adamianebma SeamCnies, rom Zalze<br />

sasargebloa or kacze meatad sakuTrebis momoarageba _ gaqreba Tanasworoba.<br />

Sroma aucileblobad iqceva. sazogadoebis am mimaTulebiT ganviTarebas xeli<br />

Seuwyo metalis aRmoCenam da soflis meurneobis ganviTarebam. miwis ganviTrebas<br />

Tan axlavs misi danawileba. rogorc ki gaaCnda sakuTreba miwaze, maSinve gaCnda<br />

samarTalic, romelsac unda daekanonebina es sakuTreba. ruso aq imeorebs lokis<br />

debulebas, rom sakuTreba Sromis safuZvelze warmoiSveba, radgan adamians<br />

araferi hqonda Sromis garda nivTisaTvis rom miematebina.<br />

sakuTrebis ufleba, rogorc ruso fiqrobs, gansxvavebulia im uflebaTagan,<br />

romlebic bunebiTi samarTlidan gamomdinareoben. mas Semdeg, rac gaCnda<br />

sakuTreba, avtomaturadve ar gaCenila uTanasworoba. es ukanaskneli gaCnda mas<br />

Semdeg, sakuTrebas daemata bunebiTi uTanasworobac. swored am ori elementis<br />

erTianobam Seadgina politikuri anu samoqalaqo uTanasworoba.<br />

sazogadoebbis ganviTarebis Semdgom gzas ruso ase warmogvidgens: simdidris<br />

sawyisi wyaroebis miwa da saqoneli. mas Semdeg, rac sakuTrebam memekvidreobiTi<br />

xasiaTi miiRo, man Zalze swrafad daiwyo zrda. adamianTa samflobeloebis<br />

SexebaSi mosvlis Semdeg, Semdgomi zrda mxolod erTmaneTis xarjze iyo<br />

SesaZlebeli. aqedan, warmoiSva Zaladoba, Zarcva, mezoblebis damoneba da maTi<br />

qonebis miTviseba. adamianTa Soris Tanasworobis darRvevas mohyva Sexla-<br />

Semoxla. damkvidrda Zlieris ufleba, ris Semdegac viTarebis Semdgomi svla<br />

hobsis, mudmivi omis scenariT mimdinareobs. omi sruldeba adamianTa<br />

gaerTianebiT, romlis iniciatori mdidaria. gaerTianebis Sedgi aris<br />

politikuri organizmi. Cndebian mmarTvelebi da marTulebi, romelTa<br />

urTierTobas safuZvlad udevs xelSekruleba. am ukanaskneliT ganisazRvreba<br />

politikuri mmarTveloba, romelic isev xalxis arCeulia, Tumca xelSekrulebis<br />

orive mxarea valdebuli daicvas misiT gaTvaliswinebuli kanonebi. adamianebma<br />

xom mmarTveli airCies ara imisaTvis, rom damonebodnen, aramed imisaTvis,<br />

TavianTi Tavisuflebis dasacavad.<br />

76


2. sazogadoebrivi xelSekruleba<br />

“emilSi” (wigni II, $35) ruso laparakobs daqvemdebarebis or wesze: erTi aris<br />

adamianis damokidebuleba sagnebze, xolo meore sxva adamianebze (rac<br />

sazogadoebrivi cxovrebis pirobebSi iqmneba). pirveli damokidebuleba arafer<br />

naklovans ar aCens adamianebSi. rac Seexeba meores, Tu is mouwesrigebel<br />

mdgomareobaSi iqna, aucileblad ubedurebis wyarod iqceva. adamianTa Soris<br />

urTierTobebis dasaregulireblad gansakuTrebuli mniSvneloba eqneba<br />

samarTals, romelic mTlianad konvencionalur safuZvelazea amozrdili.<br />

imisaTvis, rom konvencia Sedges, adamiani Tavisufali unda iyos. Tavisufleba<br />

adamianis bunebiTi maxasiaTebelia da masze uaris Tqma adamianur bunebaze uaris<br />

Tqmas utoldeba. marTalia, adamianebs ar SeuZliaT axali Zalebis Seqmna, magram<br />

maT SeuZliaT ukve arsebuli Zalebis gaerTianeba da erTi mimarTulebiT wayvana.<br />

es SesaZlebelia sazogadoebrivi xelSekrulebiT, romlis mizania asociaciis<br />

iseTi <strong>for</strong>mis povna, romelic SemosazRvravs da icavs saerTo ZaliT asociaciis<br />

TiToeul wevris pirovnebas, da qonebas da romlis wyalobiTac, yoveli adamiani,<br />

sxvebTan gaerTianebiT, amave dros, emorCileba mxolod sakuTar Tavs da iseTive<br />

Tavisufali rCeba, rogoric manamde iyo (3.160). ruso aRniSnavs, rom SesaZloa,<br />

aseTi sazogadoebrivi xelSekruleba, Ria saxiT, ar dafiqsirebula arsad. magram<br />

misi punqtebi identuria yvela droSi yvela xalxisaTvis da isini miRebulia xmis<br />

amouReblad. Tu sazogadoebriv xelSekrulebas ganveyenebiT yvela im punqtSi,<br />

romelic ar Seadgens mis arsebas, aRmovaCenT, rom is daiyvaneba Semdeg<br />

debulebebamde: yoveli CvenTagani saerTo sakuTrebaSi gadascems da umorCilebs<br />

Tavis pirovnebas da mTel Tavis Zalebs erTiani nebis umaRles xelmZRvanelobas,<br />

ris Sedegedac, yvela CvenTagani gadaiqceva mTelis mouwyvetel nawilad” (3.161).<br />

ase iqmneba pirobiTi koleqtiuri mTeli, romelic imdeni pirisagan Sedgeba,<br />

ramdenic erTiandeba masSi. aRniSnuli aqtis ZaliT, es mTeli iZens Tavis<br />

erTianobas, Tavis saerTo me-s, sicocxles, da nebas. is aris iuridiuli piri, sxva<br />

pirTa gaerTianebiT Seqmnili, romelic amieridan iwodeba samoqalaqo<br />

sazogadoebad, respublikad an politikur organizmad. am gaerTianebis wevrebi<br />

pasiur mdgomareobaSi myofs, mas uwodeben saxelmwifos, xolo aqtiur<br />

mdgomareobaSi ganxiluls ki suverens. erTianobaSi ganxiluli Tavad asociaciis<br />

wevrebi xalxad iwodeba, xolo Tu maT cal-calke aviRebT, isini Seadgenen<br />

moqalaqeebs. maTve SeiZleba qveSevrdomebi ewodoT imdenad, ramdenadac isini am<br />

saxelmwifos kanonebs eqvemdebarebian. ruso sazogedoebrivi xelSekrulebis<br />

konstituciaSi ganasxvavebs “yvelas nebas” da “saerTo nebas”. mxolod am<br />

ukamasknels kravs saerTo interesebi da mxolod es uakanaskneli qmnis erTian<br />

subieqts maSin, rodesac pirveli aris kerZo interesebis krebuli. swored<br />

saerTo neba qmnis rusos Teoriis iseT mniSvnelovan elements, rogoricaa<br />

suvereni.<br />

ra saxis cvlilebebze SegviZlia vilaparakoT bunebrivi mdgomareobidan<br />

sazogadoebriv mdgomareobaze gadasvlis SemTxvevaSi? adamianSi samarTlianobis<br />

grZnoba Seenacvleba instinqts da amiT adamianis qcevas eniWeba iseTi zneobrivi<br />

xasiaTi, romelsac is aqamde sruliad moklebuli iyo. mas Semdeg, rac samarTlis<br />

grZniba Sescvlis midrekilebebs, vnebebze amaRldeba valdebulebis grZnoba.<br />

aseT pirobebSi, cxadia, adamiani dakargavs bevr Tvisebas, romelic manamde,<br />

bunebriv mdgomareobaSi hqonda. Tumca, amasTanave SeiZens bevr axal niSans,<br />

romeli mas ufro keTilSobils da ukeTes mdgomareobaSi myofs gaxdis.<br />

praqtikulad, samoqalaqo xelSekruleba adamians gamogleijs cxovelur yofas<br />

da SezRuduli arsebidan, gonier arsebad aqcevs. adamiani kargavs bunebiT<br />

Tavisuflebas, romlis sazRvarsac individis fizikuri Zala warmoadgenda da<br />

iZens samoqalaqo Tavisuflebas, romelic sarTo nebiTaa SezRuduli. davurToT<br />

am samoqalaqo Tavisuflebas moraluri Tavisufleba da maSin ufro meti<br />

safuZvlianobiT SegveZleba ganvsazRvroT Tavisuflebis zogadi cneba, radgan<br />

moraluri Tvisufleba aris is, rac adamians aqcevs Tavis Tavis uflad. mxolod<br />

sakuTari survilebis da vnebebis karnaxiT moqmedeba sxva araferia, Tu ara<br />

monoba maSin, rodesac im kanonis mixedviT moqmedeba, romelic Tavad daudgine<br />

sakuTar Tavs, aris WeSmariti Tavisufleba.<br />

77


3.suverenis cneba.<br />

sazogadoebrivi xelSekrulebiT, yoveli individi Sedis ra sakuTar TavTan<br />

xelSekrulebaSi, Tavis Tavze iRebs, ase vTqvaT, ormag valdebulebas a) rogorc<br />

suverenis wevri kerZo pirebis mimarT da b) rogorc sxelmwifos wevri suverenis<br />

mimarT. Tu individi ormag mimarTebaSi imyofeba amiT suverenTan, Tavad<br />

suverenis mimarTeba mxolod erTadgiliania. Tu gaviTvaliswinebT, rom rusos<br />

mixedviT suvereni Tavad xalxia, SegviZlia aqedan gamomdinare gaviazroT mis<br />

kompetencia, romelic avtoris mier aRiwereba ase: “ramdenadac suverens<br />

sakuTari Tavis ganxilva mxolod erTi mimarTebiT SeuZlia, is aRmoCndeba kerZo<br />

piris mdgomareobaSi da radganac es asea, maSin ar arsebobs da arc SeiZleba<br />

arsebobdes araviTari ZiriTadi kanoni, romelic savaldebulo iqneboda<br />

xalxisaTvis mTlianobSi. savaldebulo misTvis ar aris arc sazogadoebrivi<br />

xelSekruleba”(3.162-163). Tumca xalxs SeuZlia aiRos valdebuleba ucxos<br />

mimarT, sakuTari Tvis mimarT raime valdebulebis aRebas xalxis mier ruso<br />

gamoricxavs. suvereni, ra Tqma unda, iqmneba sazogadoebrivi xelSekrulebiT,<br />

magram am xelSekrulebas misTvis ara aqvs aucilebeli xasiaTi. de jure mas SeuZlia<br />

xelSekrulebis darRveva, de facto ar daarRvevs mas, radgan im aqtis darRveva,<br />

romlis wyalobiTac is arsebobs, sakuTari Tavis ganadgurebas niSnavs. suverens<br />

ar gaaCnia arc sakuTari Tavis, arc misi Semadgeneli individebis interesebis<br />

sawinaaRmdego ganzraxva. is aris erTaderTi politikuri subieqti, romelSiac<br />

xorciekdeba de facto- de jure mxareebis sruli Taxvedra. mxolod imis gamo, rom<br />

arsebobs, suvereni yovelTvis aris is, rac unda iyos (3.163).<br />

niSnavs Tu ara aRwerili viTareba individis srul daqvemdebarebas<br />

sazogadoebisadmi? ruso sapirispiroSi cdilobs dagvarwmunos. individs, misi<br />

azriT, mainc rCeba Tavisufali qmedebis veli. “yovel individs — wers is —<br />

rogorc adamians, SeiZleba hqondes Tavisufali neba, romelic sapirispiroa, ar<br />

emTxveva saerTo nebas, romelic aqvs mas rogorc moqalaqes. misma kerZo<br />

interesebma mas SeiZleba STaunergon gansxvavebuli azri imisagan, rasac saerTo<br />

interesebi moiTxovs” (3.163). niSnavs Tu ara es, rom individs SeuZlia ganudges,<br />

ar daeTanxmos saerTo nebas? ra moxdeba aseT SemTxvevaSi? rusos azriT,<br />

xelSekruleba iTvaliswinebs aseT SemTxvevebsac. Tu vinme uars ityvis daemorCilos<br />

serTo nebas, mas sapirispiros aiZulebs mTeli organizmi, rac imas<br />

niSvans, rom mas aiZuleben iyos Tavisufali. es gaTvaliswinebulia xelSekrulebis<br />

pirobiT. yovel moqalaqes, xelSekruleba uqvemdebarebs ra samSoblos,<br />

imavdroulad aTavisuflebs yovelgvari piradi damokidebulebisagan. es<br />

viTareba warmoadgens politikuri manqanis saidumlos da mis ZiriTad<br />

mamoZravebel Zalas.<br />

aseT Sedegebamde midis ruso yovel individSi orgvari nebis fenomenis<br />

daSvebis Sedegad, razedac zemoT iyo saubari. rogorc moqalaqe, individi<br />

emorCileba saerTo nebas, magram amave dros, mas rogorc adamians Tavisufali<br />

moqmedebis SesaZlebloba gaaCnia. sinamdvileSi, rasac aq aRvniSnavT “ori nebiT”,<br />

aris oradgiliani relacia — erTi individisa sakuTar TavTan, meore ki<br />

saxelmwifosTan, anu sxvebTan. aRniSnuli relaciis buneba, romelic mTlad<br />

naTeli rodia rusos msjelobebSi, iZens Semdgom dakonkretebas samoqalaqo<br />

samarTlis konteqstSi. am normebis mixedviT, aravis evaleba Seasrulos is<br />

valdebulebani, romelic man aiRo sakuTari Tavis winaSe, radgan erTia<br />

valdebuleba sakuTar TavTan da meore valdebuleba mTelTan romlis wevrebic<br />

Cven varT. igive viTarebis eqstrapolacia individualuri adamianidan suverevze,<br />

STambeWdav Sedegebs iZleva. kerZod, Tu mTeli xalxi miiRebs gadawyvetilebas,<br />

mas Zala eqneba yvela qveSevrdomisaTvis suverenTan mimarTebiT, magram igive<br />

gadawyvetileba veraviTar valdebulebas ver daadebs Tavad suverens. winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, Seiqmneboda situacia raRac msgavsi imisa, roca suverens SeuZlia<br />

SemoiRos kanoni, romlisaganac is ver gaaTavisuflebda sakuTar Tavs, rac<br />

ewinaaRmdegeba politikuri organizmis bunebas (3.162).<br />

ra qmnis xelSekrulebis sazrisismier safuZvels? arsebobs Tu ara raRac<br />

iseTi, riskenac mimarTulia yvela moqalaqis Zalisxmeva? rusos pasuxi<br />

78


dadebiTia. aseTi ram arsebobs da sworad is qmnis sazogadoebrivi kavSiris<br />

safuZvels. sazogadoebis sxvadasxva wevrebi erTiandebian saerTo interesebis<br />

safuZvelze, romelTa mizansac saerTo sikeTe warmoadgens. Tu davsvamT kiTxvas,<br />

raSi mdgomareobs xalxisaTvis saerTo sikeTe, ruso miuTiTebs or ZiriTad<br />

fenomenze _ Tavisuflebasa da Tanasworobaze. Tavisuflebaze, radgan<br />

yovelgvari damokideuleba, kerZo pirze, amcirebs saxelmwifos Zalas da<br />

Tanasworobaze imitom, rom Tavisufleba ver iarsebebs mis gareSe (3.188). swored<br />

mis misaRwevad iqmneba saerTo neba, romlis realizaciasac warmoadgens suvereni.<br />

“suvereniteti, romelic mxolod saerTo nebis ganxorcielebaa, arasdros ar<br />

SeiZleba gaucxovdes. suvereni sxva araferia, Tu ara koleqtiuri arseba.,<br />

romelic SeiZleba warmodgenili iyos mxolod sakuTari TaviT. SavsebiT<br />

SesaZlebelia vinmesTvis Zalauflebis gadacema, magram ara nebisa” (3.168).<br />

Zneli SesamCnevi ar aris, rom rusos Tvalsazrisi suverenis Sesaxeb<br />

TandaTanobiT iseTi SinaarsiT ivseba, romelic ufro hobsis absolutisturi<br />

TeoriisaTvis unda yofiliyo damaxasiaTebeli. gansxvaveba mxolod isaa, rom<br />

suvereni rusosaTvis aris xalxi. rusos mtkiceba adamianis individualuri<br />

Tavisuflebis Sesaxeb, ar flobs did damarwmunebel Zalas im totalobis fonze,<br />

rasac Seadgens xalxi, rogorc suvereni. individis bedi rusos saxelmwifoSi<br />

kargad Cans erT aseT fragmentSi: “visac sakuTari sicocxlis SenerCuneba surs<br />

sxvis xarjze, mzad unda iyos maTTvis sakuTari sicocxlis gasaRebad, Tu es<br />

saWiri Seiqna. ... rodesac mas eubnebian ‘saxelmwifos sWirdeba rom Sen mokvde’ —<br />

maSin is unda mokvdes, radgan mxolod am pirobiT cxovrobda is aqamde<br />

usafrTxod da imitomac, rom misi cxovreba mxolod bunebis wyaloba ki ar aris,<br />

aramed saCuqaria, romelic garkveuli pirobebis fasad man miiRo<br />

saxelmwifosagan” (3.175).<br />

suverenis yovlismomcveli Zalaufleba kidev ufro mZimdeba mas Semdeg, rac<br />

ruso uars ambobs imaze, rac monteskiesaTvis samoqalaqo TavisuflebaTa erTerTi<br />

mTavari piroba iyo - xelisuflebis danawilebis principze. ruso<br />

akritikebs “Cvens politikosebs”, romelTac ar esmiT suverenis arsi da mijnaven<br />

mis iseT gamovlinebebs, rogoricaa Zala da neba. anu mijnaven sakanonmdeblo,<br />

aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebebs. amis Sedegad erTmaneTSia<br />

aRreuli umaRlesi xelisuflebis gamovlenis <strong>for</strong>mebi da umaRlesi<br />

xelisuflebis nawilebi. suvereni — rogorc xalxis nebis gamovlena, rogorc<br />

umaRlesi xelisufleba, daunawevrebelia. amisda miuxedavad, ruso mainc<br />

ganasxvavebs sakanonmdeblo da aRmasrulebel xelisuflebebs. sakanonmdeblo<br />

xelisufleba ekuTvnis mxolod xalxs. rac Seexeba mTavrobas, is aris<br />

gamaSualebeli organizmi, romelic aregulirebs urTierTobas xalxsa da<br />

suverens Soris, axorcielebs rogorc samoqalaqo, aseve politikur<br />

Tavisuflebebs.<br />

4. saxelmwifo<br />

saxelmwifos rangSi ruso ganixilavs respublikis cnebas. “respublika” rusos<br />

enaze ewodeba nebismier saxelmwifos, romelic imarTeba depersonalizebuli<br />

xelisuflebiT, anu kanonebiT. amitom respublka SeiZleba warmodgenili iyos ara<br />

mxolod demokratiiTa da aristokratiiT, aramed nebismieri mmarTvelobis<br />

<strong>for</strong>miT, romelsac saerTo neba ganagebs, romelis faqtiurad aris kidec kanoni.<br />

es ki niSnavs, rom dauSvebelia mmarTvelis mier sakuTari Tavis gaigiveba<br />

suverenTan. Tavis mxriv, kanonebi mxolod moqalaqeTa asociaciis pirobebia.<br />

yvela organizmi ganwirulia sikvdilisaTvis da maT Soris saxelmwifoc.<br />

saxelmwifos, rogorc politikur organizms, sxva organizmebis msgavsad,<br />

arsebobisaTvis esaWiroeba Sesabamis sivrce. rusos msjelobebis mTeli wyeba<br />

mimarTulia imis dasadgenad, Tu rogori unda iyos saxelmwifos optimaluri<br />

zoma. am zomis gasarkvevad rusos Semoaqvs ori kriteriumi _ teritoria da<br />

mosaxleobis raodenoba. saxelmwifos zoma gamoiyvaneba am ori elementis<br />

kombinaciidan, romelic sakmaod martivi msjelobiT dgindeba: “saxelmwifos<br />

Seadgenen adamianebi, xolo adamianebs kvebavs miwa. amrigad, mimarTeba maT Soris<br />

79


unda iyos iseTi, rom miwa sakmarisi aRmoCndes saxelmwifos mcxovrebTa<br />

gamosakvebad, romlebic imdeni unda iyvnen, ramdenic SeiZleba gamoikvebos am<br />

miwiT. ZalTa swored aseTi balansi qmnis mosaxleobis ZalTa maqsimums” (3.186).<br />

kanonebis konkretuli struqtura ganisazRvreba im mimarTebebidan, romelsac<br />

saxelmwifo amyarebs Tavis TavTan da sxvasTan. suverenis saxelmwifosTan<br />

mimarTebidan, mravali Sualeduri <strong>for</strong>mis gavliT, gamoiyvaneba politikuri<br />

kanonebi. isini warmoadgenen ZiriTad kanonebs.<br />

mimarTebaTa meore <strong>for</strong>mas warmoadgenen organizmis calkeuli wevrebis<br />

mimarTeba erTmaneTTan, anu mimarTeba mTal organizmTan. am kanonebis buneba<br />

iseTia, rom yoveli moqalaqe marTalia sruliad damoukidebelia meore<br />

moqalaqisagan, magram samagierod damokidebulia samoqalaqo Temze. am<br />

mimarTebidan warmoiSveba samoqalaqo kanonebi.<br />

mesame tipis mimarTeba myardeba adamiansa da kanons Soris, daumor-<br />

Cileblobasa da sasjels Soris. am mimarTebidan gamoiyvaneba sisxlis samarTlis<br />

kanonebi. Tumca es kanonebi gansakuTrebuli saxis kanonebs ki ar warmoadgenen,<br />

aramed sxva kanonebs aniWeben gansakuTrebul saxes.<br />

da bolos, kanonebis meoTxe tipi, romelic yvela moqalaqes gulSi unda iyos<br />

Cadebuli da, romlebic CamoTvlilTa Soris, rusos azriT, yvelaze ufro<br />

miSvnelovania, aris kanonebi, romlebic gamoxataven saxelmwifos WeSmarit arss,<br />

aris zneoba, Cveulebani, sazogadoebrivi azri (3.190-191).<br />

politikur organizmSi mamoZravebel Zalad ganasxvaveben Zalas da nebas. es<br />

ori termini rusos asocirebuli aqvs pirveli aRmasrelebel, xolo meore<br />

sakanonmdeblo xelisuflebasTan. sakanonmdeblo xelisufleba ekuTvnis xalxs<br />

da mxolod xalxs. rusos es msjeloba aris erTgvari preludia mmarTvelobis<br />

<strong>for</strong>mebis dasaxasiaTeblad. suverens SeuZlia, jer erTi, mmarTveloba gadasces<br />

mTel xalxs an mis nawils da aseT SemTxveveSi saqme gveqneba demokratiasTan. unda<br />

iTqvas, rom ruso mainc da mainc didi mowonebiT ar egebeba demokratiul<br />

mmarTvelobas. is ambobs, rom namdvili demokratia, am terminis sruli<br />

mniSvnelobiT, arasdros arsebula da arc SeiZleboda arsebuliyo. namdvili<br />

demokratia ufro RmerTebis kuTvnilebaa, vidre adamianebis. rusos ara mxolod<br />

WeSmariti demokratiis miRweva miaCnia SeuZleblad, aramed ar moswons arc<br />

warmomadgenlobiTi <strong>for</strong>ma demokratiisa. mas miaCnia, rom yoveli moqalaqis<br />

valia uSualod iyos CarTuli saxelmwifo saqmeebSi. am moTxovnis Teoriuli<br />

safuZveli rusos argumentaciaSi ase JRers: “suvereniteti ar SeiZleba vinmes<br />

mier iyos warmodgenili iseve, rogorc is ar SeiZleba iyos gaucxoebuli. is<br />

arsebiTad mdgomareobs saerTo nebaSi, xolo nebas ki ar SeiZleba warmoadgendes<br />

sxva” (3.221-222). aqedan ruso askvnis, rom e.w. “xalxis deputatebi” sulac ar arian<br />

xalxis warmomadgenlebi. ruso ufro Sors midis da amtkicebs, rom yoveli kanoni,<br />

romelic ar aris damtkicebuli xalxis mier, ar SeiZleba realurad CaiTvalos<br />

kanonad.<br />

im SemTxveveSi, rodesac suvereni mmarTvelobas miandobs mcire raodenobis<br />

adamianebs da maSin saqme gvaqvs aristokratiul mmarTvelobasTan. arsebobs<br />

aristokratiis ramdenime saxe: bunebrivi, arCeviTi da memkvidreobiTi. pirveli<br />

maTgani damaxasiaTebeli iyo xalxTa istoriis ganviTarebis sawyis etapze. am<br />

<strong>for</strong>mebs Soris mesame <strong>for</strong>ma rusos yvelaze ufro uvargisad miaCnia, xolo meore<br />

yvelaze ukeTesad, radgan, sakuTrivi azriT, swored isaa aristokratia.<br />

Tu mmarTveloba koncentrirebulia erTaderTi mmarTvelis xelSi, maSin<br />

qveyanaSi monarqiuli mmarTvelobaa. monarqi rusosaTvis aris krebiTi arseba,<br />

romelic warmodgenilia fizikuri piris saxiT.<br />

mTavrobis daniSvna ar aris xelSekruleba. mTavrobis daniSvna kanonia (3.226).<br />

mTavrobis daniSvnis aqti Sedgeba ori qvemdebare aqtisagan. es gaxlavT a)kanonis<br />

dadgena da b)kanonis Sesrulebisagan. pirveliT suvereni adgens samTavrobo<br />

korpusis arsebobas, xolo meoreTi xalxi asaxelebs mTavrobas. erTaderTi<br />

kanoni, romelic mosaxleobis erTsulovan Tanxmobas saWiroebs, aris<br />

sazogadoebrivi xelSekruleba. am asociaciaSi Sesvla mopqalaqis Tavisufali<br />

nebis aqtia da mas veravin aiZulebs SeuerTdes asociacias. magram ra moxdeba, Tu<br />

sazogadoebrivi xelSekrulebis dadebisas aRmoCndeban adamianebi, vinc am<br />

xelSekrulebis winaaRmdegia? es, fiqrobs ruso, sulac ar uSlis xels<br />

80


sazogadoebrivi xelSekrulebis ganxorcielebas. maTi uari verafers avnebs<br />

xelSekrulebas, aramed mxolod zRudavs xelSekrulebaSi monawileTa<br />

raodenobas am pirebis saxiT. isini sxva qveynis moqalaqeebiviT iqnebian, radgan<br />

rogorc ki Camoyalibdeba saxelmwifo, maSin xelSekrulebaSi monawileobaarmonawileoba,<br />

praqtikulad sacxovrebeli adgilis SerCevas utoldeba.<br />

religiis sakiTxebSi ruso araTanmimdevrulia. cnobili faqtia, rom man<br />

mrwamsi gamoicvala da protestantizmi kaTolicizmze gacvala. “aRsarebaSi”<br />

rusos mier mxiarulad aRwerili es faqti gvafiqrebinebs, rom ruso seriozulad<br />

ar aRiqvamda arc erTs da arc meores. ruso laparakobs rwmenis sazogadoebriv<br />

aRmsareblobaze, romlis statiebsac suvereni unda adgendes. saxelmwifos<br />

marTalia ar SeuZlia maTi rwmenis moqalaqeebisaTvis davaldebuleba, magram is<br />

ki SeuZlia, rom qveynidan gaaZevos yvela, vinc am rwmenis gareT darCeba.<br />

literatura:<br />

1. Ж.Ж.Руссо Рассуждение о происхождении неравенства между людьми в кн. Ж.Ж.Руссо<br />

Трактаты. Изд., «Наука», Москва 1969.<br />

2. Ж.Ж.Руссо – О политической экономии. В кн. Ж.Ж.Руссо Трактаты. Изд., «Наука», Москва<br />

1969.<br />

3. Ж.Ж.Руссо – Об общественном договоре или принцины политического права. В кн.<br />

Ж.Ж.Руссо Трактаты. Изд., «Наука», Москва 1969.<br />

4. J.J Rousseau. 3. Charls N.R.McCoy - St. Thomas Aquinas in: “ History of Political Philosophy”.<br />

Edited by Leo Strauss and Joseph Cropsey. Third Edition. The Univ. of Chicago Press, 1987<br />

(248-275 pp.).<br />

81


emanuil kantis (1724-1804) politikuri Sexedulebebi<br />

emanuil kantma saxeli sakmaod gvian gaiTqva mas Semdeg, rac hiumis<br />

skeptikuri filosofiis zagavleniT, uari Tqva volfis mimdevrobaze da<br />

kritikuli filosofiis Seqmna daiwyo. Tavisi erT-erTi ZiriTadi naSromis,<br />

“wminda gonebis kritikis” SesavalSi kanti wers, rom amasobaSi is sakmaod moxucda<br />

da samoc wels miaRwia. yvelaferi Rirebuli kantma am asakis Semdeg Seqmna.<br />

emanuel kantis politikur Sexedulebebs gavecnobiT misi ori naSromis, “ra<br />

aris ganmanaTleblobis” da “maradiuli mSvidobis” mixedviT. am Sromebis garda,<br />

politikuri Teoriis kuTxiT kantis Sromebidan SeiZleba gamoiyos “zneobis<br />

metafizikis safuZvlebi” (1785) da “zneobis metafizika” (1797), romelic, Tavis<br />

mxriv, ori nawilisagan Sedgeba: “samarTalmcodneobis metafizikuri sawyisebi”<br />

da “saTnoebaze moZRvrebis metafizikuri sawyisebi”. kanti umeteswilad<br />

cnobilia misi kritikuli filosofiiT, romelsac xan kopernikul revolucias<br />

adarebdnen da xanac ptolemeurs. kantis. politikuri Teoria misi filosofiis<br />

organul nawils warmoadgens kanti ganmanaTleblobis ukanaskneli soliduri<br />

warmomadgenelia. rogor esmoda Tavad kants ganmanaTleblobis arsi? “ganmanaTlebloba<br />

— ambobs kanti — aris adamianis gamosvla misi arasrulyofilebidan,<br />

sadac is imyofeboda isev sakuTari braleulobiT. Tavis mxriv, arasrulyofileba<br />

sxva araferia, Tu ara uunaroba mavanma isargeblos sakuTari gansjiT,<br />

xolo arasrulyofileba misive braleulobiT, aris gansjiT operirebis<br />

uunaroba, aramed adamianis gaubedaoba gareSe vinmes Carevis gareSe gamoiyenos<br />

sakuTari gansja. aqedan, ganmanaTleblobis erT-erTi ZiriTadi devizia — geyos<br />

vaJkacoba gamoiyeno sakuTari Wkua” (1.27).<br />

sizarmace da gaubedavoba adamianis gonebis zedamxedvelebad aqcevs<br />

Semecnebis miRwevis iseT mniSvnelovan instrumentebs, rogoricaa mecnierebis<br />

debulebebi da <strong>for</strong>mulebi. am problemis gadaWris erT-erTi saSualeba<br />

TviTganaTlebaa, Tumca mis gzas rom adamiani daadges, mas saaamisod gambedaoba<br />

da, rac mTavaria Tavisufleba esaWiroeba. Tuki adamiani Tavisi Tavisuflebis<br />

Segnebidan amova da ganaTlebis gzas daadgeba, maSin “zedamxedvelebs” pozitiuri<br />

rolis Sesrulebac ki SeuZliaT, romlebic Tavad moxsnian ra adamianis arasrulfasovnebis<br />

uRels, Tavs mouyrian adamianTa garkveul jgufebs da<br />

mouwodeben maT iazrovnon damoukideblad.<br />

kantis am citataSi, ganmanaTleblobis cnebis analizis konteqstSi, figurirebs<br />

ramdenime fundamenturi termini. ganmanaTleblobis kantiseuli<br />

gagebisaTvis, rogorc vxedavT, gadamwyveti mniSvneloba aqvs gansjis gonismier<br />

unars da personis pasuxismgeblobas imoqmedos sakuTari gansjis karnaxiT, sxva,<br />

gareSe Zalebis dauxmareblad. “gareSe Zalebi” am SemTxvevaSi, Zalze farTe<br />

moculobis terminia da gulisxmobs rogorc eklesiis, aseve xelisuflebis<br />

avtoritets. es ki niSnavs, rom kantis ganmanaTleblobis cneba moicavs<br />

individualizms, racionalizms, individis Tavisuflebas da gambedaobas<br />

imoqmedos sakuTari gadawyvetilebebis Sesabamisad.<br />

am ramodenime mniSvnelovan maxasiaTebels Soris, kantis Semdgom daxasiaTebebSi<br />

wina planze wamoiwevs Tavisufleba da goneba, romlebic<br />

urTierTTanamSromlobas sajaro xasiaTs SesZenen da ganaTlebas saxalxo<br />

xasiaTs mianiWeben.<br />

ganaTlebisaken swrafva aris aRmavali epoqis moTxovna, progresis da mas<br />

veravin, maT Soris verc qveynis umaRlesi xelisufleba ver SeaCerebs. kantis<br />

SefasebiT, misi epoqa ar aris ganaTlebuli. is jer mxolod ganmanaTleblobis,<br />

anu fridrixis epoqaa. prusiis mmarTveli kants warmoedgina Tavisebur laissezfaire-stad<br />

kulturis, aRmsareblobis da ganaTlebis sakiTxebSi. igi ar ereva,<br />

magaliTad, religiis sakiTxebSi. uars ambobs miiTvisos Semwynareblis tituli da<br />

acxadebs, rom Tavad moqalaqeebis saqmea gadawyviton Tavisi rwmenis sakiTxebi.<br />

sindisis sakiTxebSi adamianTa pozicia unda gamomuSavdes ara vinmes<br />

zedamxedvelobiT, aramed sakuTari gonebis karnaxiT. aqcentireba religiis<br />

sakiTxebze aq Segnebulia, radgan, rogorc kanti SeniSnavs, Cveulebriv<br />

xelisufleba ar cdilobs Caerios iseT sferoebSi, romlebic gansazRvraven<br />

82


moqalaqeTa esTetiur da samecniero Sexedulebebs. TviT aseTi progresuli<br />

xelisuflebis pozicia, ramdenadme ucnaurad gamoiyureba da daiyvaneba<br />

<strong>for</strong>mulaze: “imsjeleT da idaveT ramdenic geneboT, magram damemorCileT!”<br />

aseTia ganaTlebuli absolutistis pozicia, romelsac sakuTari ganaTlebulobis<br />

wyalobiT, marTalia ar eSinia sakuTari aCrdilisa, magram mainc<br />

gamzadebuli hyavs armia sazogadoebrivi simSvidis dasacavad. Sedegad iqmneba<br />

viTareba, romelsac kanti paradoqsuls uwodebs. erTmaneTTan winaaRmdegobaSi<br />

modian samoqalaqo Tavisufleba da xalxis sulis Tavisufleba, romelsac<br />

pirveli gadaulaxav winaRobebs uyenebs. rac ufro didia samoqalaqo Tavisuflebis<br />

xvedriTi wili sazogadoebaSi, miT ufro mcirea xalxis sulis<br />

Tavisuflebis gamovlena da piriqiT. xalxis suli CanasaxSive flobs did<br />

saazrovno potencials, romelsac gasaSlelad ZiriTadad Tavisufali azrovnebisaken<br />

midrekileba da mowodeba da am tendenciis xelisSewyoba esaWiroeba.<br />

kantis warmodgeniT, progresis gza, romelic, Cans, aris ganmanaTleblobis<br />

magistraluri xazi, warmatebis SemTxvevaSi, aucileblad gamoiwvevs Tavisufali<br />

azris gadasvlas adamianTa Tavisufal moqmedebaSi da saboloo jamSi,<br />

zemoqmedebas moaxdens TviT mTavrobis principebze, romlisaTvisac ufro<br />

sasargebloa saqme hqondes adamianTan, romelic ufro metia, videre manqana.<br />

rogorc vxedavT, ganmanaTleblobis idealia ganaTlebis gziT sazogadoebis<br />

modernizacia, rac Tavis erT-erT umniSvnelovanes pirobad ayenebs<br />

Tavisuflebas. am proeqtis meore arsebiTi maxasiaTebeli aris mSvidoba. rasac<br />

kantma miuZRvna traqtati “maradiuli mSvidobisaTvis” (1795).<br />

unda iTqvas, rom kanti ar yofila pirveli, vinc mSvidobis problemas Seexo.<br />

evropuli Sidaomebis gamocdilebis safuZvelze maradiuli mSvidobis Sesaxeb<br />

jer kidev re<strong>for</strong>maciis epoqaSi fiqrobdnen. am Temas miZuRvna erazm<br />

roterdamelma naSromi “vedreba mSvidobisaTvis” (1517). sxva avtorebidan<br />

gamoiyofa sebastian frankis “mSvidobisaTvis mebrZoli wigni” (1539), amerikeli<br />

penis “esse awmyo da momavali mSvidobisaTvis evropaSi” (1693), sen pieris “werils<br />

evropaSi maradiuli mSvidobis SenarCunebisaTvis” (1712) da missave samtomian<br />

gamokvlevas ”evropaSi maradiuli mSvidobis proeqti”. da bolos kantamde<br />

mSvidobis mosurne gamodga rusoc “evropaSi maradiuli mSvidobis proeqti”<br />

(1782).<br />

Cans, kanti cdilobda Tavisi naSromisaTvis dasawyisSi mainc mkacri<br />

regulatoruli saxe mieca. Sromis pirveli debulebebi swored aseT saxes<br />

atarebs. ase magaliTad, pirveli Tezisebi amboben imis Sesaxeb, rom arc erTi<br />

samSvidobo xelSekruleba ar SeiZleba CaiTvalos aseTad, Tu is Seicavs omis<br />

gaCaRebis farul punqtebs. es msjeloba kants TviT maradiuli mSvidobis<br />

cnebidan gamoyavs, radgan Tu maradiuli mSvidobis xelSekruleba arRvevs<br />

aRniSnul punqts, is mxolod droebiTi sazavo xelSekruleba iqneba.<br />

kantis Semdegi TezisiT, arc erTi damoukidebeli saxelmwifo ar SeiZleba<br />

SeiZinos meore saxelmwifom arc memkvidreobiT, arc gacvliT, arc yidviT da arc<br />

saCuqaris saxiT. sawinaaRmdego mtkiceba upirispirdeba saxelmwifos cnebas.<br />

saxelmwifo xom (im miwisagan gansxvavebiT, romelzedac is imyofeba) im adamianTa<br />

Tanamegobrobaa, romlebic masze cxovroben, romelTa marTvis da gankargvis<br />

ufleba aravisa aqvs, garda isev im xalxisa, romlebic am saxelmwifos Seadgenen.<br />

saxelmwifos sxva saxelmwifosaTvis mierTeba mospobs pirvels, rogorc<br />

moralur pirs. kantis es msjelobebi vrceldeba memkvidreobiT monarqiazedac,<br />

romelic ar SeiZleba memkvidreobis uflebiT gadavides sxva saxelmwifos xelSi.<br />

romelime fizikur pirs SeiZleba memkvidreobiT ergos mxolod saxelmwifos<br />

marTvis ufleba da aseT SemTxvevaSi mmarTveli ki ar iZens qveyanas, aramed,<br />

piriqiT, qveyana iZens mmarTvels.<br />

omis Sesaxeb<br />

kantamde monteskie wuwunebda evropaSi gavrcelebuli axali modis Sesaxeb —<br />

mmarTvelebma srul mzadyofnaSi iyolion didi armiebi. aseTi armiebis arsebobiT<br />

arc kanti ar aris moxibluli da gamoTqvams imeds, rom mudmivi armiebi<br />

TandaTanobiT unda gaqrnen. saamisod mas ori argumenti aqvs: a) armia imdenad am<br />

83


armiis myoli qveynis usafrTxoebis garanti ki ar aris, rogorc es<br />

sayovelTaodaa gaziarebuli dRes, aramed sxva saxelmwifoebisaTvis mudmivi<br />

muqaris wyaro. b) Semdegi argumenti ufro moraluri xasiaTisaa. adamianebis<br />

daqiraveba imisaTvis, rom maT an sxvebi daxocon, an Tavad iyvnen daxocilebi<br />

sxvebis mier, SeuTavsebelia adamianis uflebebTan.<br />

omis Tavidan asacileblad arc erTma qveyana ar unda Caerios meore qveynis<br />

Sida saqmeebSi, ar unda mimarTos iseT aqciebs, rac SeuZlebels gaxdida SemdegSi<br />

mSvidobas. aseTia, magaliTad, daqiravebuli mkvlelebis gamoyeneba, kapitulaciis<br />

pirobebis darRveva da a.S. saqme isaa, rom msgavsi moqmedebebi mospobs<br />

mowinaaRmdegeSi ndobas da Seqmnis safrTxes, rom omi gagrZeldes urTierTamowyvetamde.<br />

omi aris samwuxaro, iZlebiTi saSualeba bunebriv mdgomareobaSi (maSin,<br />

ordesac ar arsebobs araviTari saSuamavlo instancia sasamarTlos saxiT,<br />

romelic gamoitanda mxareebisaTvis savaldebulo ganaCens), raTa ZaliT<br />

ganmtkicdes ama Tu im mxaris uflebebi maSin, romdesac arc erTi modave mxare ar<br />

SeiZleba gamocxaddes mtyuanad. swored aseT SemTxvevebSi wyvets omi Tu romeli<br />

mxarea uflebamosili (2.263). qveynebs Soris ar SeiZleba arsebobdes sadamsjelo<br />

omi — azustebs kanti — radgan qveynebs Soris ar arsebobs zemdgomis mimarTeba<br />

qvemdgomTan.<br />

kantis es msjelobebi gulisxmobs saerTaSoriso samarTlis ar arsebobas,<br />

samarTlisa, romelic gaarCevda mtyuansa da marTals. swored amis gamo xdeba omi<br />

aucilebeli saSualeba saerTaSoriso sadavo sakiTxebis mosagvareblad. mas<br />

Semdeg rac Sedgeba saerTaSoriso samarTali rogorc erTaSorisi sakiTxebis<br />

mogvarebis erTaderTi saSualeba, man unda gamoricxos Tavisi leqsikonidan omis<br />

cneba, radgan saerTaSoriso samarTlis cneba gamoricxavs omis uflebas.<br />

adamianTa mSvidobiani cxovreba ar aris maTi yofis bunebrivi mdgomareoba<br />

(status naturalis); bunebrivi mdgomareoba, piriqiT, oms gulisxmobs, oms Tu ara<br />

mudmivad gagrZelebuls, yovel SemTxvevaSi, omis mudmiv muqaras mainc. aqedan<br />

gamomdinare, mSvidoba mizandasaxulad unda Sedges.<br />

mtrobas, kantis mixedviT, gansazRvravs ori viTareba: jer erTi, mtrulad<br />

SegviZlia moveqceT mxolod imas, vinc saqmiT arRvevs Cems uflebebs da, meore,<br />

is, visac vcnobT mtrad, unda imyofebodes samoqalaqo mdgomareobaSi. saqme isaa,<br />

rom am mdgomareobaSi SesvliT, aRniSnuli sazogadoeba sxvas usafrTxoebis<br />

garantias aZlevs. amisgan gansxvavebiT, xalxi, romelic bunebiT mdgomareobaSi<br />

imyofeba aseT garantias sxva xalxs ver miscems da mxolod imiT, rom is bunebriv<br />

mdgomareobaSi imyofeba, arRvevs mezoblebis uflebebs. misi yofa xom<br />

yovelgvari kanonis miRma imyofeba?<br />

yvela xalxi, visac ki SeuZlia erTmaneTze zegavlena, romeliRac samoqalaqo<br />

sazogadoebas miekuTvneba. masTan kavSirSi myof pirTa samarTlebrivi mowyoba<br />

aseT saxes iRebs:<br />

1. samarTali romelic vrceldeba pirovnebaze imdenad, ramdenadac is ama Tu<br />

im saxelmwifos wevria (jus civitatis);<br />

2. samarTali, romelic myardeba saxelmwifoebs Soris da romelic<br />

vrceldeba rig SemTxvevebSi pirovnebaze da,<br />

3. samarTali, romelic vrceldeba individze, imdenad, ramdenadac is aris<br />

msoflio moqalaqe (jus cosmopoliticum). es ukanaskneli xalxebis da<br />

adamianebis urTierTobis ufro maRali <strong>for</strong>maa, imdenad ramdenadac<br />

saxelmwifoebi Sedian erTmaneTTan iseT urTierTobaSi, romelic saSualebas<br />

iZleva TiToeuli maTgani ganxiluli iyos zogadkacobriuli saxelmwfos<br />

moqalaqed.<br />

kanti saxelmwifos Sesaxeb<br />

maradiuli mSvidobis saboloo, Semejamebeli statia adgens, rom samoqalaqo<br />

mSvidoba yovel saxelmwifoSi unda iyos respublikuri. is unda emyarebodes :<br />

a) sazogadoebis wevrTa Tavisuflebas;<br />

84


) yvela qveSevrdomis damokidebulebas erTian kanonmdeblobaze;<br />

g)yvela moqalaqis Tanasworobas.<br />

rogorc vxedavT, respublikuri saxelmwifos bunebis ganmsazRvrel ZiriTad<br />

elementebad kanonmorCilebis garda, figurirebs Tavisufleba da Tanasworoba.<br />

kanti iZleva Tavisuflebis (amasTan, aq laparakia garegan, anu smarTlebriv<br />

Tavisuflebaze) da Semdeg Tanasworobis aseT gansazRvrebas: “es Tavisufleba<br />

aris uflebamosileba ar davemorCilo araviTar garegan kanonebs, garda im<br />

kanonebisa, romlebzedac me mzad var mivce Tanxmoba. zustad aseve, garegani<br />

(samarTlebrivi) Tanasworoba saxelmwifoSi aris misi moqalaweebis iseTi<br />

mimarTeba, rodesac TiToeuls SeuZlia samarTlebrivad daavaldebulos meore<br />

mxolod maSin, Tuki pirveli Tavad emorCileba kanons, romelic, moiTxovs, rom es<br />

piri, Tavis mxrivac iyos samarTalvaldebuli” (2.267). kanti Tvlis, rom<br />

aRniSnuli ulebebi mouwyvetelia adamianisagan da bunebiTadaa mas<br />

mikuTvnebuli.<br />

respublikuri mmarTveloba unda gamomdinareobdes im pirveli konvenciidan,<br />

romelsac adamianebi gadahyavs samoqalaqo mdgomareobaSi. masve unda<br />

emyarebodes ama Tu im xalxis yovelgvari samarTlebrivi kanonmdebloba.<br />

respublikanizmi, Tavis mxriv, qmnis gansxvavebas qveSevrdomsa da moqaaqes Soris.<br />

kanti wers: “im wyobaSi, sadac qveSevrdomi ar aris mqalaqe (maSasadame,<br />

ararespublikuri wyobis SemTxvevaSi) es sakiTxi yvelaze nakleb kamaTs iwvevs,<br />

radgan saxelmwfos meTauri ar aris saxelmwifos wevri, aramed mxolod misi<br />

mesakuTre”(2.269).<br />

saerTod saxelmwifos <strong>for</strong>mebi unda gavarCioT an imis mixedviT, Tu ramdeni<br />

piri flobs umaRles mrTvelobas, an im wesis mixedviT, romliTac umaRlesi<br />

xelisufali, mniSvneloba ara aqvs vin daniSna is) marTavs xalxs. pirveli — kantis<br />

azriT _ aris batonobis <strong>for</strong>ma (<strong>for</strong>ma imperi) da arsebobs mxolod sami saxiT: a)<br />

rodesac umaRlesi xelisufali erTi piria — avtokratia; b) rodesac umaRlesi<br />

xelisufali ramdenime piria _ aristokratia; g) rodesac umaRlesi xelisufleba<br />

ekuTvnis mTel xalxs _ demokratia.<br />

meore <strong>for</strong>ma aris marTvis <strong>for</strong>ma (<strong>for</strong>ma regiminis). igi exeba konstituciaze,<br />

anu saerTo nebaze (romelic brbos aqcevs xalxad) dafuZnebul marTvis im wess,<br />

romliTac saxelmwifo gankargavs srul Zalauflebas. aqedan marTvelobis <strong>for</strong>ma<br />

sul aris ori: respublika an despotia. “respublikanizmi aris saxelmwifo<br />

principi, romelic aRmasrulebel xelisuflebas mijnavs sakanonmdeblosagan.<br />

despotia — umaRlesi mmarTvelis mierve SemoRebuli saxelmwifo kanonmdeblobis<br />

TviTmpyrobluri aRsrulebis principia. aseT dros sajaro neba<br />

gamodis mmarTvelis kerZo nebis rangSi” (2.269).<br />

saxelmwifos bunebaze msjelobis Semdeg, kanti gadadis msoflio<br />

saxelmwifos ideaze. msoflio saxelmwifoSi kanti xedavs maradiuli mSvidobis<br />

garantors. rogorc zemoT vnaxeT, wesi, romliTac saxelmwifoebi cdiloben<br />

TavianTi uflebebis ganxorcielebas, aris ara sasamarTlo, aramed omi.<br />

samSvidobo xelSekruleba marTalia bolos uRebs ama Tu im oms, magram ara<br />

saomar mdgomareobas rogorc saerTaSoriso samarTliT, aseve bunebiTi<br />

samarTlis princpebiT. magram goneba moralis umaRlesi sakanonmdeblo<br />

Zalauflebis simaRlidan, ra Tqma unda, kicxavs oms rigorc samarTlebriv<br />

proceduras da savaldebulod acxadebs mSvidobas, romelic ar SeiZleba<br />

damyardes xalxTa Soris urTieTmolaparakebis gareSe. aqedan, unda arsebobdes<br />

gansakuTrebuli saxis kavSiri, romelic samSvidobo kavSiris (foedus pacificum)<br />

saxels unda atarebdes da romelic Cveulebrivi samSvidobo xelSekrulebidan<br />

unda gansxvavdebodes imiT, rom es ukanaskneli cdilobs mxolod erTi omis<br />

dasrulebas, maSin, rodesac pirveli bolos mouRebs yvela oms da gaakeTebs amas<br />

samudamod (2.273-274). yovelive es aris mxolod Sesavali ZiriTadi TezisisaTvis,<br />

romelic gulisxmobs saxelmwifoebrivi iseTi gaerTianebis <strong>for</strong>mirebas,<br />

romelic SezRudavs mis wevr saxelmwifoebs Soris konfliqtebis SesaZleblobas.<br />

kants imedi aqvs, rom “SesaZlebelia naCvenebi iyos iseTi federaciis ideis<br />

ganxorcielebadoba, romelic TandaTanobiT moicavda yvela saxelmwifos da<br />

miivanda maT maradiul mSvidobamde”(2.274).<br />

ufro konkretuli nabiji amgvari gaerTianebis Sesaqmnelad iqneba, Tuki<br />

85


omelime saxelmwifo Seqmnida respublikas romlis ZiriTadi funqcia<br />

mimarTuli iqneboda maradiul mSvidobaze. aseT respublikas SeeZlo erTgvari<br />

centris funqcia Seesrulebina, romlis irgvlivac gaerTiandebodnen sxva<br />

saxelmwifoebi.<br />

morali da politika maradiuli mSvidobis konteqstSi<br />

maradiuli mSvidobis problemebis konteqstSi kanti ganixilavs CvenSi xSirad<br />

aqtualurad qceul sakiTxs — moralis politikasTan mimarTebis sakiTxs.<br />

miuxedvad imisa, rom kanti sakiTxs ganixilavs Zalze specifikuri kuTxiT,<br />

kerZod, rogorc maradiuli mSvidobis miRwevis xelisSemSlel an xelisSemwyob<br />

pirobas, vfiqrobT, mainc sainteresoa problemis kantiseuli analizi.<br />

”ra aris morali?” _ es gaxlavT pirveli kiTxva, romliTac kanti iwyebs<br />

sakiTxis kvlevas. morali mis mier ganisazRvreba rogorc upirobod momTxovni<br />

kanonebis erTianoba, romelTan Sesabamisadac unda iqceodes adamiani (2.289-290).<br />

Tu vaRiareT valdebulebis mocemuli cneba, maSin misi ganuxorcieleblobis<br />

mtkiceba winaaRmdegobrivi iqneba. is mTlianad gaaqrobda moralidan valdebulebis<br />

cnebas. amitom kanti aqedan akeTebs daskvnas, rom saubari SeuTavseblobis<br />

Taobaze morals (rogorc Teoriul samarTalmcodneobasa) da<br />

politikas (rogorc praqtikul samarTalmcodneobas) Soris araswori iqneba<br />

iseve, rogorc araswori iqneba winaaRmdegobaze saubari zogadad Teoriasa da<br />

praqtikas Soris. politikis devizia _ ”iyavi brZeni viTarca gveli”, rasac<br />

morali umatebs Semzrudvel pirobad _ ”da umanko viTarca mtredi”. moralsa da<br />

politikas Soris winaaRmdegobis arseboba mravalmxrivaa damokidebuli imaze,<br />

Tu ramdenad SeTavsebadia es ori principi. axali principi, romelic pirvel ors<br />

Soris winaaRmdegobis moxsnas da maT TanamSromlobas gulisxmobs Semdegia:<br />

”patiosneba saukeTeso politikaa”, xolo misi modificirebuli <strong>for</strong>ma gveubneba<br />

— ”patiosneba yovelgvar politikaze ukeTesia”. es principi, gvimtkicebs kanti,<br />

ar SeiZleba davisa da eWvis sagani gaxdes. piriqiT, is yovelgvari politikis<br />

winapirobas warmoadgens. ra Tqma unda, Tu ar arsebobs Tavisufleba da rac<br />

xdeba, xdeba bunebis kanonebis karnaxiT, maSin politika rogorc xalxis<br />

samarTavad am kanonebis gamoyenebis xelovneba Tavis TaviSi unda moicavdes mTel<br />

praqtikul sibrZnes, xolo moralis cneba ki sruliad uSinaarso gaxdeba. amis<br />

sapirispiroa weRan SemoTavazebuli principebis Sesabamisad, samarTlis cnebis<br />

politikis cnebasTan mierTeba da mis SemzRudav pirobad qceva, rac maTi<br />

SeTavsebadobis sawindari iqneba. SemiZlia warmovidgino moraluri politikosi,<br />

anu piri, vinc politikis iseT principebs ayalibebs, romlebic SeTavsebadia<br />

moralTan, magram ar SemiZlia warmovidgino politikuri moralisti, romelic<br />

moralis principebs Seuguebs saxelmwifo moRvawis interesebTan — wers kanti<br />

(2.292). moraluri politikosi unda gamodiodes Semdegi maqsimidan: Tu<br />

saxelmwifos mowyobaSi an saxelmwifoTSoris urTierTobebSi raime iseTi nakli<br />

SeiniSneba, romlis Tavidan acilebac savsebiT SesaZlebli iyo, maSin aucilebelia<br />

am naklovanebaTa dauyovnebeli aRmofxvra da saxelmwifo mowyobis an<br />

saxelmwifoTSorisi urTierTobebis bunebiT samarTalTan, rac saboloo jamSi<br />

gonebis ideaa, daaxloeba. swored es aris saxelmwifo moRvaweebis ZiriTadi<br />

saqmianoba.<br />

imisaTvis rom kantis Tvalsazrisi sworad gavigoT, saWiroa aRiniSnos, rom<br />

misi midgoma problemisadmi <strong>for</strong>malisturia. swored am sityviT gvinda aRvniSno<br />

Semdegi saxis specifika: kanti ar kiTxulobs realurad eTavseba Tu ara politika<br />

da morali erTmaneTs. sinamdvileSi, rig SemTxvevebSi, is eTanxmeba da rig<br />

SemTxvevebSi ara. rac kants ufro metad ainteresebs, aris is <strong>for</strong>maluri<br />

pirobebi da maqsimebi, romlebic gansazRvraven SeTavsebis an SeuTavseblobis<br />

saxeebs. anu Tu morali da politika SeTavsebadia, maSin unda daculi iyos aseTi<br />

da aseTi moTxovnebi, Tu ara maSin xorcieldeba esa da es ..... . es ki niSnavs, rom<br />

kantis damokidebuleba politikisa da moralis SeTavsebadobisadmi normatiulia,<br />

is jerarsis sferoSi trialebs da ara arsisa. yovelgvar kanonSi kanti<br />

86


ganasxvavebs or mxares: materias da <strong>for</strong>mas. materia am konteqstSi igive Sinaarsia<br />

da igi gulisxmobs im mravalferovan miznebs, rasac adamiani isaxavs xolme Tavisi<br />

moRvaweobis ganmavlobaSi. imis gamo, rom am miznebs empiiuli xasiaTi aqvT,<br />

gasagebia, rom isini ver iqnebian aucilebeli xasiaTisa adamianisaTvis.<br />

samagiarod, aseTia kanonis wminda <strong>for</strong>ma, romelic Tavisi warmoSobis mixedviT<br />

apriorulia da rogorc aseTi flobs saWiro aucileblobas da valdebulebas. am<br />

<strong>for</strong>maluri gansazRvrulobis mixedviT, ZiriTadi moraluri wesi, romelsac<br />

gadamwyveti zegavlena aqvs adamianis yovelgvari xasiaTis, maT Soris politikuri<br />

xasiaTis moqmedebebze aris kategoriuli imperativi, romelic ase<br />

JRers: ”moiqeci ise, rom Seni moqmedebis wesi sayovelTao kanonad iqces yvela<br />

gonieri arsebisaTvis.” kategoriuli imperativis aseTi saxe gansazRvrulia misi<br />

wminda <strong>for</strong>maluri xasiaTiT. adamiani rom yovelTvis am wesis Sesabamisad<br />

cxovrobdes, is wmindani iqneboda, magram ramdenadac adamians mravalferovani<br />

midrekilebebi gaaCnia, romelTagan yvela ver daitrabaxebs maRalzneobriobiT,<br />

amdenad msgavs SemTxvevebSi, kantis mier Semotanil proncips aqvs maiZulebeli,<br />

anu imperatiuli xasiaTi. is Tavis TavSi Seicavs umaRles praqtikul mizans,<br />

romelic amave dros sazomia yvela sxva miznisa.<br />

yovelive es, ra Tqma unda, ar gulisxmobs kantis idealizms anu politikuri<br />

urTierTobebis meocnebe gaidealebas. kantma kargad icis rom arsebobs<br />

amoraluri politikac. termini ”politikuri moralisti” swored amas aRniSnavs.<br />

is yovelTvis cdilobs gaamarTlos Tavisi antixalxuri politika da samarTlis<br />

sawinaaRmdego saxelmwifo principebi da amave dros cdilobs gaakeTos es<br />

adamianis bunebis saxeliT, romelic TiTqos moklebulia unars eswrafodes<br />

sikeTes gonebis mier nakarnaxebi ideis Sesabamisad. msgavsi gancxadebebiT, es<br />

politikosebi, ramdenadac es xelewifebaT, mudmivad arRveven samarTals da<br />

viTarebis gaumjobesebas SeuZlebels xdian. msgavsi praqtika ar gulisxmobs, rom<br />

politikur moralistebs Sexeba ara aqvT normatiul principebTan da Tavidan<br />

bolomde realuri politikuri principebiT xalmWZvaneloben. amgvari<br />

politikosebisaTvis saxelmZRvanelo xasiaTi aqvs Semdeg maqsimebs: (1) Fac et<br />

excusa. gulisxmobs yoveli xelsayreli SemTxvevis gamoyenebas, romelic ki<br />

gaaiolebs dapyrobas da sxvisi sakuTrebis xelSi Cagdebas. msgavsi moqmedebebis<br />

Semdeg, rogorc wesi, xdeba xolme raime Rirebuli sababiT xalxwe mimarTuli<br />

Zaladobis gamarTleba. yovelive es xorcieldeba gaugonari TavxedobiT, rac<br />

tovebs Cadenili qmedebis kanonierebasTan SeTavsebadobis STabeWdilebas. (2) Si<br />

fecisti nega. ama Tu im politikosis mier Cadenili danaSaulebrivi qmedebis<br />

totaluri uaryofa. uaryfa imisa, rom mavans monawileoba aqvs miRebuli am<br />

moqmedebaSi; ase magaliTad, Tu Tu ama Tu im politikosma sakuTari xalxi miiyvana<br />

amboxebamde, unda amtkico, rom brali mxolod mourjulebel moxeleebs<br />

miuZRviT. (3) Divide et impera. am principis gamoyeneba saerTaSoriso urTierTobebSi<br />

kargadaa cnobili. ufro sainteresoa principis gamoyeneba qveynis<br />

Sida politikis mimarT. kerZod, Tu qveyanaSi arian warCinebuli pirebi, romelTa<br />

wyalobiTac umaRles xelisuflebaSi moxvda mavani, is yovelmxriv ecdeba<br />

ganxeTqileba daTesos am adamianebs Soris an am adamianebsa d xalxs Soris.<br />

uzneo politikas winaaRmdegobrivi xasiaTi aqvs, rac imaSi Cans, rom aravin<br />

cdilobs uzneobis gamarTlebas Riad. piriqiT, Tundac mxolod sityviT, isini<br />

yovelTvis cdiloben TavianTi mzakvruli gegmebis gamarTlebas sxvadasxva<br />

motivebiT. sinamdvileSi ki isini yovelTvis emyarebian ara samarTals, aramed<br />

Zalas. politikuri moralistis Sexeba moralTan TviTwinaaRmdegobrivia. is<br />

cdilobs morali dauqvemdebaros politikur miznebs, anu saqme gaakeTos piruku,<br />

rac principulad SeuZlebels xdis politikis moralTan morigebas.<br />

aq gadasaWrelia erTi ZiriTadi sakiTxi _ Rirs Tu ara gamovideT da<br />

daveyrdnoT materialur principebs, anu Cvens miznebs praqtikuli gonebis<br />

amocanebis gansazRvrisas. xom ar iqneba umjobesi vixelmZRvaneloT mxolod<br />

<strong>for</strong>maluri principiT, rac SeiZleba niSnavdes mxolod Semdegs: moiqeci ise, rom<br />

Seni moqmedebis saxelmZRvanelo maqsima sayovelTao kanonad iqces. materialuri<br />

da <strong>for</strong>maluri principebidan kanti upiratesobas <strong>for</strong>malur princips aniWebs,<br />

radgan is rogorc samarTlis principi upirobod aucilebelia maSin, rodesac<br />

87


pirvels maiZulebeli Zala mxolod mocemuli miznis realizaciisaTvis<br />

aucilebeli empiriuli pirobebis mocemulobis SemTxvevaSi aqvs Zala. es<br />

ukanaskneli politikuri moralistis principia maSin, rodesac meore moraluri<br />

politikosisa. moraluri politikis principi isaa, rom xalxi saxelmwifoSi unda<br />

gaerTiandes mxolod iseTi samarTlebrivi cnebis irgvliv, rogoricaa Tavisufleba<br />

da Tanasworoba. politikuri moralistebi ki piriqiT, maT sapirispirod<br />

emyarebian bunebis meqanizmebis cnebas, romelic unda gamoyenebuli unda iyos,<br />

raTa brbo gardaiqmnas sazogadoebad.<br />

am Tvalsazisebis Sejerebis sauZvelze, kanti askvnis, rom obieqturad, e.i.<br />

TeoriaSi, politikasa da morals Soris ar arsebobs winaaRmdegoba, Tumca es<br />

daskvna ar vrceldeba subieqtur sferoze, adamianis egoisturi midrekilebebis<br />

sferoze, sadac dapirispireba politikasa da morals Soris arsebobs da SeiZleba<br />

aseTad darCes kidec samomavlod.<br />

sabolood sajaro samarTlis transcendentaluri <strong>for</strong>mula JRers Semdegnairad:<br />

usamarTloa yvela sxva adamianis uflebaTa mimarT ganxorcielebuli<br />

qceva, romelic SeTavsebadi ar aris sajaroobasTan (2.303). es principi, kantis<br />

azriT, aris erTdroulad samarTlebrivic da moraluric. mis sapirispirod, Tu<br />

me ar SemiZlia gavamxilo sajarod Cemi moqmedebis maqsima ise, rom amiT ar vavno<br />

sakuTar saqmes (radgan sajaroobis SemTxvevaSi unda movelode rom Cemi<br />

zraxvebis aRsrulebas win aRudgeba yvela), maSin Cemi qmedeba aris usamarTlo.<br />

aseTia kantis mier politikisa da moralis momarTebis <strong>for</strong>malisturi analizi,<br />

romelic upirveles yovlisa, imas aCvenebs, Tu rogor unda moviqceT, raTa Cveni<br />

qceva moraluri iyos da ara imas, Tu ramdenad moraluria politikosis, sul<br />

erTia rogori, qmedebebi.<br />

literatura:<br />

1. Имануел Кант – Что такое просвещение в кн. И.Кант Сочинения т. 6, Изд. «Мысль»<br />

Москва. 1966.<br />

2. Имануел Кант – О вечном мире в кн. И.Кант Сочинения т. 6, Изд. «Мысль» Москва. 1966.<br />

88


adam fergiusonis (1723-1816) “esse samoqalaqo<br />

sazogadoebis istoriis Sesaxeb”<br />

fergiusoni im inteleqtualebis ricxvs miekuTvneboda, romlebic XVIII<br />

saukunis “Sotlandiuri aRorZinebis” saTaveebTan idgnen. fergiusonis garda,<br />

inteleqtualebis am wres miekuTvnebodnen devid hiumi, edinburgis universitetis<br />

reqtori, uiliam robertsoni da ekonomisti adam smiti. fergiusonma,<br />

romelic samxedro-sasuliero piri, polkis pastori iyo, 1759 wels edinburgis<br />

universitetSi miiRo naturaluri filosofiis kaTedra. evropaSi ramdenjerme<br />

mogzaurobis Semdeg man jer pnevmaturi da moraluri filosofiis kaTedra<br />

(1764), xolo Semdeg ki, 1766 wels, miiRo edinburgis universitetis doqtoroba.<br />

1793 wels fergiusoni evropaSi mogzaurobisas gaxda prusiis mecnierebaTa<br />

akademiis ucxoeli wevri. “cda samoqalaqo sazogadoebis istoriis Sesaxeb”<br />

daiwera 1767 wels. is adam fergiusonis yvelaze gaxmaurebuli politikuri<br />

xasiaTis naSromia. am Sromis garda, fergiusonis kalams ekuTvnis: “qadageba”,<br />

“moraluri filosofiis Segonebani”, “romis respublikis progresis da dacemis<br />

istoria”, “moraluri da politikuri mecnierebis principebi”.<br />

1. adamianis bunebrivi mdgomareobis Sesaxeb<br />

adamianis bunebrivi mdgomareoba fergiusonTan interpretirebulia rogorc<br />

kacobriobis adreuli ganviTarebis etapi. fergiusoni sakmaod mkacrad afasebs<br />

am Temaze gamoTqmul sxvadasxva Sexedulebebs. am SexedulebaTa umravlesoba<br />

gamowveuli iyo sakuTari Teoriis ukeT dafuZnebis surviliT, tumca maTi didi<br />

nawili sruliad unayofo gamodga. raSi mdgomareobs Tavad fergiusonis<br />

midgomis specifika? yvela im mravalferovan Tvisebebs Soris, romelsac flobs<br />

kacobrioba, fergiusoni gamoyofs ramodenimes rogorc safuZvelmdebels Cveni<br />

TeoriisaTvis da ase iqmneba suraTi imisa, Tu rogori SeiZleba yofiliyo<br />

adamiani romeliRac warmosaxviT bunebriv mdgomareobaSi. msgavsi abstraqcia<br />

yuradRebis gareSe stovebs adamians, rogoric is aris mocemul istoriul<br />

momentSi da imasac, rogorc warmogvidgeba igi istoriis furclebidan.<br />

bunebrivi istoriis kvlevis yvela sxva gza aucileblad gulisxmobs mkvlevris<br />

mier faqtebis Segrovebis saWiroebas (1.32).<br />

magram aqvs Tu ara bunebrivi mdgomareobis ganxilvas raRac specifikuri<br />

meTodologouri mniSvneloba? fergiusons miaCnia, rom yoveli aqtiuri arsebis<br />

istoria Cven unda daviwyoT misi im mdgomareobis aRweriT, romelSiac is<br />

Camoyalibda da ara im viTerebebidan, romlebic Tavs moaxvies am arsebas. amitom,<br />

adamianebi unda Tavidan ganxilulni iyvnen sazogadoebaSi myofni, radgan isini<br />

swored amgvarad arsebobdnen yovelTvis. Tu yvela sxva cxoveli dabadebis<br />

Semdeg viTardeba rogorc individi, adamiani viTardeba rogorc gvari. am gzaze<br />

kacobriobis ganviTareba unda warmovidginoT rogorc ganviTarebadi cocxali<br />

mgrZnobelobidan, gonebis, enis da sazogadoebrivi yofis SeZenamde. adamianis<br />

ganviTareba aucileblad mividoda iseT momentamde, romelic sxvadasxva<br />

gamomgoneblobis kvalad moiTxovda iseTi adamianuri unaris ganviTarebas,<br />

rogorcaa fantazia. am da sxva Tvisebebis flobis gamo, adamiani, rogoradac ar<br />

unda daeces is, yovelTvis rCeba adamianad da amitom misi Sedareba sxva romelime<br />

cxovelTan yovlad miuRebelia. adamiani unda ganvixiloT sazogadoebriv<br />

arsebad, romelsac cxovreba SeuZlia mxolod sxva adamianis gverdiT. adamiani<br />

unda ganvixiloT enis mqone arsebad iseve, rogor bunebrivadac mas ganvixilavT<br />

xelebis an fexebis mqone arsebad. ra Tqma unda, SegviZlia warmovisaxoT viTareba,<br />

rodesac adamiani mxolod ecnoboda, jar kargad ar flobda sakuTar unarebs,<br />

magram fergiusonis azriT, amgvari periodis Sesaxeb araviTari cnoba ar<br />

mogvepoveba da Cveni msjelobebi am saganze arafriT iqneba gamagrebuli. Cven<br />

fantaziis tyveobaSi viqnebiT da gveqneba iluzia, TiTqos mivuaxlovdiT<br />

yofierebis sawyisebs (1.37-38).<br />

adamianis bunebiTi yofisagan gansxvavebiT, Cven xSirad vsaubrobT xelobebsa<br />

89


da xelovnebebze, rogorc raRac gansxvavebulze bunebisagan. am dros saWiroa<br />

aRiniSnos, rom xelobebi raRac bunebiTia adamianisaTvis, romelic am Cvevebis<br />

wyalobiT sakuTari saxis da bedis demiurgia (artificer). adamianis Semoqmedeba<br />

aris progresisaken ganuwyveteli svla, Tumca is ar akeTebs naxtomebs da<br />

miznisaken Tanmimdevrulad da myari nabijebiT moZraobs. adamianis saqmianoba<br />

nebismier SemTxvevaSi maTi nebis Tavisuflebis gamovlenas warmoadgens,<br />

dawyebuli sxvadfasxva Sexedulebebidan da survilebidan, rac misi mamoZravebeli<br />

Zalaa. TviTSenarCunebisaTvis adamianisaTvis erTnairad gamosadegia<br />

rogorc brwyinvale sasaxle, aseve xis fuRuro. amitom, kiTxvaze sad SegviZlia<br />

vipovnoT adamiani bunebriv mdgomareobaSi, SegviZlia erTnairi safuZvlianobiT<br />

mivuTiToT britaneTze, keTili imedis koncxze, magelanis sruteze da a.S.<br />

mTavari is gaxlavT, rom adamiani yvelgan erTia, Semoqmedi arsebaa. sasaxle<br />

aranakleb SeiZleba arabunebrivad CaiTvalos, vidre qoxi, xolo politikis da<br />

zneobis umaRlesi gamovlinebebi ar aris ufro metad xelovnuri, vidre grZnobis<br />

da gonebis pirveli moZraobebi.<br />

daSvebidan, rom adamiani mudam winmswrebi da sakuTari Tavis srulmqmneli<br />

arsebaa, romelSiac Cadebulia progresisa da idealisaken swrafvis prncipi maSin<br />

veRar vityviT, rom mas Semdeg, rac man winmsvleli moZraoba daiwyo, igi<br />

daemSvidoba Tavis bunebriv mdgomareobas, radgan misi buneba swored aseT<br />

moZraobaSia (1.41). sxvagvarad, es imas niSnavs, rom bunebrivi mdgomareobis<br />

Tezisi, romelic daafiqsirebda adamians raRac cxoveluri yofis msgavs<br />

viTarebaSi fergiusonisaTvis ar arsebobs, Tumca is mainc SesaZleblad miiCnevs<br />

“kacobriobis gariJraJze” saubars, romlis drosac adamiani “primitiul<br />

mdgomareobaSi” iyo. es primitiuli mdgomareoba ar niSnavs mis srul uZraobas.<br />

teqnikuri da sxva saxis progresi aq mocemulad unda vigulisxmoT. teqnikis<br />

dRevandeli done, axal-axali miRwevebi am mimarTulebiT, aris mxolod im xazis<br />

gagrZelebis mcdeloba, romelic ukve arsebobda kacobriobis gariJraJze.<br />

TandaTanobiTi progresis idea ar yofila fergiusonis winamorbedebisaTvisac<br />

ucxo. rasac aq gamorCeuli saxiT fergiusoni gvTavazobs, aris misi<br />

mtkiceba, rom momenti, saidanac SegviZlia daviwyoT istoria ara mxolod<br />

meTodologiuradaa mouxelTebeli, aramed principulad ar arsebobs. Tu<br />

istoriis ufskrulSi CavixedavT, ver vipovniT moments, rodesac adamiani<br />

adamiani ar iyo (anu iyo maimuni, rogorc amas darvinis Semdeg varaudoben) da<br />

Semdeg, sul erTia ra meqanizmebis ganviTarebis Sedegad, is iqca adamianma (anu<br />

gaiara gza, romlis aRwera scades morganma da engelsma).<br />

adamianis bunebriv mdgomareobaze msjelobebs sabolood esmeva wertili mas<br />

Semdeg, rac am terminebs fergiusonis daxasiaTebiT, aseTi Sinaarsi eZleva: Tu<br />

“bunebrivi” adamianis Sinagani struqturidan gamomdinare qmedebebs aRniSnavs,<br />

“arabunebrivi”araviTari sazrisismieri qmedebis damfiqsirebeli ar aris, radgan<br />

adamianis yvela qmedeba pirveli wyarodan iRebs saTaves.<br />

2.TviTSenarCunebis, gaerTianebs da omis principebis Sesaxeb<br />

adamianTa sazogadoebisaTvis didi mniSvneloba aqvs rigi princiebis realizebas.<br />

avtori am mimarTulebiT upirveles yovlisa, laparakobs instinqtebze,<br />

romlebic jer kidev tkivilis da an siamovnebis aRqmamde ubiZgeben adamians<br />

ganaxorcielos rigi bunebrivi aqciebi sakuTari Tavis da TanamoZmeebis mimarT.<br />

maT Soris, TviTSenarCunebisa da misi, rogorc gvaris gangrZobis instinqti.<br />

aqedan gamomdinareobs meore instinqti _ is faqti, rom adamiani yovelTvis<br />

raRac gvaris da raRac tomis Tu sazogadoebis wevria, aiZulebs mas omis<br />

mdgomareobaSi Sevides sxva adamianebTan.<br />

adamianis cxovrebis miaxlovebiTi Seswavala gvarwmunebs, imaSi, rom erTerTi<br />

ZiriTadi mamoZravebeli Zala misi yvela moqmedebisaTvis aris sakuTar<br />

arsebobaze zrunva. jer kidev sakuTrebis da socialur statusebs Soris<br />

gansxvavebis gaCenamde, adamianebi floben sakuTari pirovnebis da Tavisufali<br />

moqmedebis dacvis uflebas. TviTSenarCunebis instinqti adamianSi arafriT<br />

gansxvavdeba analogiuri instinqtebisagan cxovelSi, magram adamianisaTvis<br />

90


specifiuri viTarebaa is, rom am instinqtebs mis SemTxvevaSi emateba refleqsia<br />

da winaswarxedva., romlebic mas uqmnian warmodgenas sakuTrebaze da acnoben misi<br />

zrunvis im obieqts, romelsac is interess uwodebs. termini interesi mets<br />

arafers niSnavs, Tu ara Cvens damokidebulebas sakuTrebisadmi, Tumca ufro<br />

farTo da gavrcelebuli mniSvnelobiT, igi aRniSnavszogadad sargebels.<br />

sargeblianoba, Tavis mxriv, Zalze bundovani cnebaa da amitom fergiusoni<br />

gvTavazobs interesi gamoviyenoT savsebiT konkretuli mniSvnelobiT im<br />

obieqtebis aRsaniSnavad, romlebic Cvens gare pirobebs ukavSirdebian da<br />

uzrunvelyofen Cveni cxoveluri bunebis SenarCunebas.<br />

TviTSenarCunebis instinqtis karnaxiT sxvadasxva cxoveli igrovebs zamTris<br />

marags. maTgan gansxvavebiT adamians aqvs miswrafeba simdidris dagrovebisaken,<br />

rasac ara aqvs sazRvari. imis dagroveba, rac adamianma SeiZleba verasdros ver<br />

gamoiyenos, misi arsebobis umniSvnelovanesi idola xdeba. TandaTnobiT adamians<br />

sul ufro umtkicdeba rwmena imisa, rom misi sakuTreba misive personis nawili,<br />

Tavad misi nawilia, romelic gansazRvravs mis xasiaTs, rangs da mdgomareobas<br />

sazogadoebaSi. sakuTrebisadmi adamianis ltolva imdenad didia, rom Tu es<br />

sakuTreba man ver SeinarCuna samoqalaqo kanonebiT, adamiani mimarTavs<br />

Zaladobas da aTasgvar veragobas Cadis da am mimarTulebiT ganxorcielebuli<br />

adamianis qmedebebi gacilebiT ufro mZime STabeWdilebas tovebs, vidre<br />

romelime cxovelisa.<br />

TviTSenarCunebis principidan gamomdinare ltolvebis mTeli kompleqsi Tavs<br />

iyris erT fenomenSi, romelsac ewodeba Tavmoyvareoba.<br />

ra saxis gaerTianebac ar unda moxdes adamianTa Soris, sul- erTia es iqneba<br />

saZmo, Tu jari, yvela maTgans safuZvlad uZevs aliansis Tu kavSris principi.<br />

fergiusoni amis Sesaxeb wers: “bunebrivi mdgomareoba — es aris omis an mSvidobis<br />

mdgomareoba. adamianebi Sobilni arian ise, rom gaerTiandnen erTmaneTisadmi<br />

ltolviT an SiSiT. sazogadoebis moTxovnileba TviT adamianis bunebaSia Cadebuli.<br />

swored amiT aixsneba velurebis midrekileba Tavis banakSi darCenisaken,<br />

miuxedvad imisa, rom damoukideblad cxoveba mas SesaZloa ufro met sikeTes<br />

moutanda. igive privcipi gvixsnis rogorc Zveli berZnebis optimistur<br />

erTgulebas Tavisi qveynisadmi, aseve Zveli romaelebis patriotizmsac. magram<br />

amgvari mdgomareoba did xans rodi gastans. mas Semdeg, rac erTmaneTTan<br />

daaxloebis instinqti Tavis saqmes gaakeTebs, ayalibebs sazogadoebas, interesi<br />

sapirispiro mimarTulebiT moqmedebs da adamianebs erTmaneTisagan acilebs. es<br />

gansakuTrebiT iTqmis komerciul sxelmwifoze, romelSiac adamiani Tavis<br />

TanamoZmes molodinis sapirispirod konkurentad ganixilavs da mas ise eqceva,<br />

rogorc Tavis saqonels an miwas.<br />

aq fergiusoni ubrundeba platonis cnobil Teziss “saxelmwifos” V wignidan,<br />

sadac gamijnulia konfliqtis ori saxe: omi — anu mtroba sxvebTan da<br />

ganxeTqileba _ anu mtroba TavisianebTan. safrTxisagan Tavis daxsnis survili<br />

aris is garegani grZnoba, rac adamianebs ubiZgebda saxelmwifoebrivi<br />

gaerTianebisaken. metoqeobam da samxedro wvrTnebis saWiroebam Soba Zalian<br />

bevri iseTi instituti, romelTa gareSe Znelad Tu SegviZlia warmovidginoT<br />

samoqalaqo sazogadoeba. xalxis dacvis karnaxiT Seiqmna araerTi saxelmwifo<br />

dawesebuleba.<br />

magram ra aris mtroba, saidan Cndeba winaaRmdegoba TviTSenaxvasa da<br />

usafrTxoebas Soris, rac erT mxares Tavdacvisaken ubiZgebs manam, vidre meore<br />

mxare daesxmis mas Tavs? mtrobis namdvili mizezebis racionaluri axsna fergiusons<br />

ara aqvs. saxelmwifo moRvaweebi mtrul da samoyvro gadawyvetilebebs<br />

nacionaluri, Tu zogadsaxelmwifoebrivi motivebidan gvixsnian. magram ras<br />

mogvcems aseTi axsna gavigoT mdinaris (vTqvaT reinis) gaRma-gamoRma mcxovrebi<br />

glexebis siZulvili erTmaneTis mimarT? crurwmenebi da nacionaluri vnebebi<br />

SesaZloa ukeTes axsnas iZlevian da swored am mimarTulebiT unda veZeboT<br />

konfliqtis mTavari mizezebi da ara samTavrobo gadawyvetilebebSi. adamianebi,<br />

romlebic aseT dauokebel siyvaruls da siZulvils avlenen erTmaneTis mimarT,<br />

racionalurad ver xsnian TavianT qmedebebs (1.60).<br />

kacobrioba ganviTarebis adreul etapze imyofeboda mudmivi omis<br />

mdgomareobaSi an tomebs Soris, an tomebs SigniT. amgvari mdgomareoba zrdis<br />

91


samxedro beladis mniSvnelobas da sazogadoeba miyavs monarqiuli wyobisaken.<br />

yovel Tavisufal sazogadoebaSi unda gatardes gansxvaveba omis periodis da<br />

mSvidobianobis periodis kanonebi. omis mgomareoba rom kacibriobis cxovrebis<br />

ZiriTadi <strong>for</strong>ma iyos, is aucileblad upiratesobas mianiWebda monarqiul wyobas.<br />

amasTan xelosnobisa dapolitikuri cxovrebis ganviTarebas Tan mohyva<br />

mosaxleobis klasebad dayofa, romelTa Soris umniSvnelovanesia dayofa<br />

meomrebad da moqalaqeebad.<br />

mravali socialuri movlena imdenad institucionaluri cvlilebebiT ki ar<br />

aixsneba, ramdenadac adamianis midrekilebiT, CvevebiT, unarebiT. am<br />

mimarTulebiT fergiusoni or faqtors gamoyofs. erTi exeba Tavad adamianis<br />

statuss TanamoZmeTa TvalSi. imas, Tu rogor moaCvenebs is Tavs sazogadoebas,<br />

rogorc am szogadoebis wevri. swored am “imijidan” SeiZleba gaCndes erTi<br />

mZlavri impulsi am adamianis mimarT sxvebis mtruli Tu moyvruli grZnobebis<br />

gaCenisa TanamoZmeTagan. meore ki Sefasebis gzebs exeba, radgan adamianebi<br />

erTmaneTs umeteswilad afaseben ara imis mixedviT, Tu ra codnis mflobelia<br />

mavani, aramed imis mixedviT, Tu rogor SeuZlia mas cxovrebaSi ganaxorcielos<br />

Tavisi miznebi, ramdenad unariania sakuTari cxovrebis uzrunvelsayofad.<br />

2.1. individisa da eris bedniereba<br />

yovelive msgavsi Sexeduleba gvibiZgebs aRniSnul konteqstSi ganvixiloT<br />

adamianTa Sexedulebani bednierebis Sesaxeb. es termoni, miuxedavad misi xSiri<br />

gamoyenebisa, Zalze bundovania. is gulisxmobs siamovnebis gancdas raime<br />

survilis ganxorcielebis wyalobiT (1.83). Sesabamisad, bedniers uwodeben iseT<br />

adamians, visi survilebic yvelaze ufro xSirad aRsruldeba xolme. Cven<br />

nebismier sagans vafasebT misi sargeblianobiT da bednierebaze misi zegavlenis<br />

SesaZleblobiT, Tanac imgvarad, rom migvaCnia _ Tavad sargeblianobis da<br />

bednierebis cnebebi ar eqvemdebarebian gansazRvrebas. bedniereba sulac ar aris<br />

warmosaxviTi usaqmuroba, romelzedac ase ocneboben da romelic, rogorc ki<br />

miRweuli iqneba, maSinve gadaizrdeba mowyenilobaSi. piriqiT, bedniereba unda<br />

veZeboT ara raime miznis iRwevaSi, aramed adamianis mudmiv saqmianobaSi.<br />

bednierebis saidumlo is ki araa, rom rom zogierTi moqmedebebi garTobad<br />

vaqcioT, aramed is, rom TviT maT aRsrulebaSi davinaxoT ZiriTadi Rirebuleba..<br />

bednierebas adamianebi eZeben Tavis Tavis gareT maSin, rodesac is sakuTar TavSia<br />

saZebni. fergiusoni miesalmeba Tvalsazriss, romlis mixedviTac adamianis vali<br />

sikeTis qmnaa, xolo bedniereba — ki mis miRebaSi, Tumca sikeTis qmna gulisxmobs<br />

ara imis bednierebas, viskenac mimarTulia sikeTis qmna, aramed imisa, vinc gascems<br />

sikeTes.<br />

ramdenadac adamiani Tavisi bunebiT sazogadoebis wevria, is ukve aRar<br />

miekuTvneba sakuTar Tavs. is mxood mTelis nawilia. rogoria bednierebis<br />

fenomenis konteqstSi mimarTeba mTelsa da nawils Soris? Tu individis<br />

arsebobis ZiriTadi mizani sazogadoebisaTvis sikeTis miRwevaa, maSin<br />

sazogadoebisaTvis mTavari amocana individis bedniereba unda iyos. avtori<br />

amtkicebs, rom sazogadoebrivi da individualuri interesebis morigeba<br />

savsebiT SesaZlebelia. saerTod, eris Zala, Tu sanimuSod aviRebT omis<br />

sawarmoeblad aucilebel resursebs, ganisazRvreba ara mosaxleobis<br />

raodenobidan an simdidridan, aramed xasiaTidan.<br />

ra Tqma unda, yvela adamiani bunebiT Tanasworia. miuxedavad amisa, adamianebs<br />

sxvadasxva pirobebSi uwevT cxovreba, rasac adaptaciis doneebs Soris sxvaoba<br />

mohyveba. jer kidev yovelgvari politikuri institutebis Seqmnamde, adamianebi<br />

mniSvnelovnad gansxvavdebian erTmaneTisagan TavianTi talantebis mixedviT, rac<br />

sxvadasxva rolebs umzadebs sazogadoebaSi. Tu adamianebs erTad SevyriT,<br />

fergiusons miaCnia, rom TiToeuli maTgani iolad ipovnis Tavis adgils. swored<br />

am wesiT iqmneba pirobebi didi raodenobis adamianebis erTad moqmedebisaTvis,<br />

maTi Tanamegobrobis erTianobis SenarCunebas rom gulisxmobs. manamde, vidre<br />

ganxorcieldeba ufleba movaleobebis <strong>for</strong>maluri ganawileba.<br />

92


3. pirvelyofili xalxebis istoriis Sesaxeb<br />

rogorc ukve vnaxeT, fergiusoni adamianis bunebriv mdgomareobaze saubars<br />

amjobinebs ilaparakos xalxebis realuri warsuli istoriis Sesaxeb. misi Sromis<br />

erT-erTi ZiriTadi paTosi swored isaa, rom aRweros da warmoadginos sazogadoeba<br />

misi uZvelesi, veluri mdgomareobidan civilizaciis da samoqalaqo, anu<br />

politikuri sazogadoebis gaCenamde. amasTan, rogorc iTqva, velurobis periodi<br />

mxolod civilizaciis Zalze dabal dones gulisxmobs da ara gayinul uZraobis<br />

wertils. iqedan, rom velurobis ama Tu im etapis aRweris miRma iolad moiZebneba<br />

ganviTarebis ufro dabali done, SegviZlia Tu ara davaskvnaT, rom kacobriobis<br />

istorias ara aqvs sawyisi wertili? am kiTxvaze pasuxisaTvis fergiusons uwevs<br />

angariSi gauwios, erTi mxriv, miTologiur siuJetebs da meore mxriv ki, wminda<br />

istorias. rogorc erTi, aseve meore gvixsnis da gviyveba, Tu rogorc warmoiSva<br />

adamiani. fergiusoni, romelic mogviwodebs frTxilad moveqceT miTologiur<br />

faqtebs, Cans iqeT ixreba, rom kacobriobis istoriis sawyis wertilad<br />

SesaZlebelia wminda istoria aviRoT. am sakiTxisaTvis saWiro in<strong>for</strong>maciis<br />

mosapoveblad, arsebobs kidev erTi wyaro _ afrikel da amerikel velurTa<br />

cxobrebaze dakvirveba. isini, pirvelyofil mdgomareobaSi arseboben da<br />

gvacnoben bavSvobis asakSi myof Cvens istorias. cxadia, maTi yofis amsaxveli<br />

masala aseve pozitiurad SeiZleba gamoyenebuli iyos pirvelyofili xalxebis<br />

istoriis Sedgenisas, radgan isini damakmayofilebel warmodgenas gviqmnian<br />

imaze, Tu ra aris veluroba.<br />

amasTan, fergiusoni gvirCevs Zvel wyaroebs sxva mxrivac didi sifrTxiliT<br />

movekidoT: “arc erTi konstitucia ar aris sayovelTao Tanxmobis Sedegi, arc<br />

erTi marTveloba ar ganxorcielebula dadgenili gegmis mixedviT”(1.190).<br />

rogorc wesi, xalxSi did aRfrTovanebas iwvevs genialuri kanonmdeblebis da<br />

saxlemwifoebis Semqmnelebis proeqtebi. magram rac realurad xdeboda, im<br />

Soreul epoqebSi, iyo mxolod mravali SemTxveviTi garemoebebisa da konkretuli<br />

situaciebis Sedegi. avtors Semoaqvs gzis gakvalvis da Secdomis cneba (trail and<br />

error method), rogorc miRebuli Tu ganmtkicebuli ama Tu im Cvevis da institutis<br />

safuZvlismdebeli. es cneba SemdgomSi Zaze mniSvnelovan rols Seasrulebs<br />

haiekis TeoriaSi. swored am gziT Seiqmna im institutebis umravlesoba, romelTa<br />

gamomgoneblobasac Cveulebriv romelime geniosis gegmas miaweren da romlebic<br />

SeuZlebelia sxvagvarad Camoyalibebuliyo, Tu ara am wesiT (1.190-191). aqedanve,<br />

plus hava, xalxis xasiaTi da mravali sxva garemoeba, aixsneba aTenis da romis<br />

warmatebebi istoriaSi.<br />

afrikuli da amerikuli tomebis garda, fergiusonis azriT, daaxloebiT igive<br />

yofaSi arian uzarmazar teritoriaze _ dawyebuli kamCatkidan, CineTisa da<br />

indoeTis rigi raionebis CaTvliT, sparseTis sazRvrebamde da wiTeli zRvis<br />

napirebamde _ gabneuli xalxebi. yvela maTTvis damaxasiaTebelia a)kerZo<br />

sakuTrebis ararseboba; b) morCilebis ararseboba; g) marTvis ararseboba. Semdeg<br />

fergiusoni kidev ufro azustebs velurobis cnebas da mijnavs erTmaneTisagan<br />

velursa da barbaross. veluria is, visac ara aqvs kerZo sakuTreba, xolo<br />

barbarosi ki is, visi yofac mainc da mainc didad ar gansxvavdeba pirvelisagan,<br />

Tumca is kerZo sakuTrebis mflobelia. sakuTreba, rogorc vxedavT,<br />

gamoyvenilia progresul movlenad, romlis wyalobiTac xorcieldeba xalxebis<br />

ganviTarebis donis diferenciacia. (1.139). ubralo bunebrivi produqtebis<br />

maragi an saqonlis jogi, yoveli pirvelyofili xalxis simdidris pirveli<br />

saxeobaa. ufro metic, miuxedavad imisa, rom kerZo sakuTrebas ar gaaCnia<br />

araviTari maiZulebeli Zala, is gamodis, agreTve TvalsaCino daqvemdebarebis<br />

mizezad. Tavisi wignis Zvel gamocemaSi fergiusoni werda Semdegs: “adamiani,<br />

romelmac pirvelma ganacxada _ “es veli Cemia. me is unda gadavce STamomavlobas”<br />

_ ver warmoidgenda, rom gaxda samoqalaqo samarTlis da politikuri<br />

dawesebulebebis damaarsebeli, xolo is, vinc pirveli gahyva belads, ver<br />

warmoidgenda, rom Seqmna mudmivi subordineciis modeli”(1.189).<br />

velurebisagan gansxvavebiT, barbarosebTan ukve vxedavT tomis uxucesebs,<br />

romlebic gansazRvraven tomisaTvis saerTo gadawyvetilebebs. es uxucesTa<br />

93


sabWo aris senatis, aRmasrulebeli xelisuflebis da saxalxo asambleis — im<br />

mmarTvelobis pirveli <strong>for</strong>ma, romlis gamogonebasac antikuri xanis kanonmdeblebs<br />

miaweren. tomis sxva wevrebisagan gansakuTrebuli simamaciT da RirsebiT<br />

gamoirCeva beladi. uxucesebs iseT pativs miageben, romlis ganviTarebis Sedegad<br />

politikosis dRes arsebuli pativiscema miiReba. samxedro beladi ki im rwmeniT<br />

sargeblobs, rac axalgazrdebs atarebs mis kvalze.<br />

am sentimentebidan fergiusons surs gamoiyvanos politikuri Zalauflebis<br />

pirveli elementebi, romelTa erTianobisaTvis jer saxelic ki ar mougonebia<br />

aravis. Zalaufleba aq sxva araferia, Tu ara sulis bunebrivi batonoba (1.142). mis<br />

erT-erT yvelaze TvalsaCino <strong>for</strong>mas samxreT amerikuli ojaxi warmoadgens.<br />

ojaxi aq ar eqvemdebareba araviTar garegan marTvas da Semowmebas. am<br />

sazogadoebaSi ar arsebobs policia da maiZulebeli kanonmdebloba, Tumca es ar<br />

uSlis xels imas, rom sazogadoeba marTuli yofiliyo umtkivneulod, radgan,<br />

borotganzraxulobis ararseboba usafrTxoebis saukeTeso garantiaa. ukve am<br />

sazogadoebaSi, dasawyisidanve Cans, rom samarTlianobis da Tanasworobis<br />

siyvaruli erTi da igivea.<br />

amrigad, sabolood sazogadoebis ganviTarebis etapebi Semdegnairad<br />

lagdeba:<br />

• veluroba — kerZo sakuTrebis, morCilebis da marTvis ararseboba;<br />

• barbarosoba _ arsebobs kerZo sakuTreba, mTavari, warCinebulebi,<br />

samxedroebi da xalxi;<br />

• civilizacia _ xorcieldeba samoqalaqo da samxedro marTvelobebad<br />

dayofa. marTvaSi upiratesoba eniWebaT samoqalaqo mmarTvelebs.<br />

amrigad, fiqrobs fergiusoni, daqvemdebarebis wesi yalibdeba stiqiurad,<br />

xolo mmarTvelobis <strong>for</strong>maze gadamwyvet zegavlenas iqoniebs sazogadoebis<br />

pirveladi dayofa fenebad.<br />

kanoni aris sazogadoebis wevrebs Soris dadebuli xelSekruleba. iq, sadac<br />

ganisazRvreba individis ufleba sakuTrebaze da ganisazRvreba misi mdgomareoba<br />

sazogadoebaSi da misi uflebebi ara mxolod asea gansazRvruli, aramed<br />

daculicaa saxelmwifos mier, individi SeiZleba CaiTvalos Tavisuflad. TviT is<br />

SezRudvebi, romlebic mas danaSaulis Cadenis saSualebas ar aZleven, misi<br />

Tavisuflebis nawilia. Tavisufali aravin ar SeiZleba iyos iseT sazogadoebaSi,<br />

sadac Tundac erTi adamiani iCagreba. es maqsima vrceldeba taxtze mokalaTebul<br />

mefe-despotzedac. rogorc ki is gadawyvets Zalis gamoyenebas sadavi<br />

situaciebSi, masinve monad iqceva: sakuTari xalxis uflebebis gaTelva masve<br />

daubrundeba cudad da mis mier Seqminl sayovelTao daucvelobis viTarebaSi,<br />

Znelia ipovo sxva vinme, romelic masaviT daucveli iqneboda.<br />

mxolod kanonebis SemoReba, Tundac es kanonebi saukeTeso da sazogadoebis<br />

yvela wevris mier aRiarebuli iyos, arafris momcemi iqneboda misi<br />

aRmasrulebeli nebis gareSe. bevri kanoni, romeliic xalxma brZoliT moipova,<br />

male mieca daviwyebas, radgan misi ganxorcielebis erTaderT garantad monarqi<br />

an mxolod aRmasrulebeli xelisufleba iqca. sanimuSod fergiusoni asaxelebs<br />

kanons, romelic aregulirebs britaneTis penitencialuri sistemis Riaobas da<br />

dasZens, rom am kanonis moqmedebaSi moyvanas, britaneTis mTeli politikuri<br />

sistemis amoqmedebaa saWiro. amitom, individis piradi Tavisufleba da<br />

sakuTrebis xelSeuxebloba mxolod maSin iqneba amoqmedebuli, rodesac maT<br />

zurgs gaumagrebs Tavisufali xalxis energiuli moqmedebebi. sakuTrebis<br />

SenarCuneba da adamianis gaTavisufleba SeiZleba ganxorcieldes samoqalaqo<br />

procedurebiT. rac Seexeba uflebebs, romlebis adamianis suls miekuTvnebian,<br />

isini sxva arafriT ar SeiZleba daculebi iyvnen, Tavad sulis Zalis garda (1.244).<br />

94


4. mosaxleobis yofa da keTildReoba<br />

rac ufro srulyofilia qveynis politiuri institutebi, rac ufro<br />

warmatebiT viTardeba misi meurneoba, miT ufro swrafad izrdeba mosaxleobac.<br />

es, ra Tqma unda, zogadi principia, Torem avtori kargad acnobierebs, rom<br />

mosaxleobis zrdaze did zegavlenas iqoniebs iseTi faqtorebi, rogoricaa hava,<br />

saxelmwifos mizandasaxuli politika da a.S. Tu mosaxleobis raodenoba<br />

damokidebulia eris raodenobaze, maSin Tavisufleba da piradi usafrTxoeba<br />

orives, eris da mosaxleobis Tvisebebi iqneba. amitom Tu aRniSnuli principebi<br />

realizebulia saxelmwifoSi, mas garantirebuli aqvs rogorc mosaxleobis zrda,<br />

aseve misi Sromismoyvareobac. rac ufro met qonebas Soulobs konkretuli<br />

pirovneba, miT ufro mdidaria misi qveyana. damokidebuleba kerZo mewarmes da<br />

saxelmwifos Soris avtors gagebuli aqvs klasikuri Laissez Faire-s principis<br />

mixedviT: “Tu mewarmes daWirdeba dacva, is uzrunvelyofili unda iyos; Tu mis<br />

winaaRmdeg xorcieldeba danaSauli da TaRliToba, damnaSave unda daisajos _<br />

amiT SemoizRudeba saxelmwifos roli. rodesac gamocdili politikosi<br />

cdilobs yvelafris kontrols, is ufro xelisSemSlelia da ukmayofilebas<br />

iwvevs; msgavsadve, rodesac komersanti iviwyebs sakuTar mogebas da mTeli<br />

saxelmwifos magier iwyebs fiqrs, es fantaziis da qimerebis mozRvavebaze<br />

metyvelebs da arRvevs komerciis safuZvlebs.<br />

Zalze sainteresod gamoiyureba avtoris mier gatarebuli gansxvaveba<br />

vaWrobasa da komercias Soris. rogorc misi sityvebidan Cans, pirvelSi unda<br />

igulisxmebodes biznesi mis sawyis stadiaze, xolo meoreSi ki, igive saqmiqnoba<br />

ayvavebis da warmatebis stadiaze. fergiusoni wers, rom vaWrobisaTvis<br />

damaxasiaTebelia pirobis gatexva da crupenteloba maSin, rodesac komercia,<br />

rogorc ufro maRali stadia aucileblad gulisxmobs punqtualobas,<br />

liberalisms, patiosnebas da momWirneobas. aseT dros, mas saxelmwifosagan aRar<br />

surs araferi, garda dacvisa da umravles SemTxvevaSi, komersanti qveynis<br />

yvelaze racionaluri da pativsacemi moqalaqea (1.215). Zneli ar aris davinaxoT<br />

fergiusonis am sityvebis aSkara msgavseba amerikeli ganmanaTleblis, benjemin<br />

franklinis mier mocemul biznesmenis daxasiaTebasTan. msgavseba SegviZlia<br />

avxsnaT ara mxolod ori moazrovnis zogadkulturuli erTianobiT, aramed<br />

Tavad Sefasebis obieqtis identobiT.<br />

Sromis danawileba fergiusons esmis farTod rogorc ara mxolod xelosnobis<br />

sferoSi gatarebuli difernciacia, aramed rogorc dayofa, romelic<br />

“muSaobs” rogorc politikis, aseve samxedro saqmis sferoSi. diferenciaciis da<br />

Sesabamisad morCilebis erT-erTi mTavari da amasTan, pirveli mizezi aris<br />

bunebrivi gansxvaveba adamianTa talantebsa da unarebs Soris. meore, aris uTanasworoba<br />

sakuTreaSi, xolo mesame aranakleb SesamCnevi gamsxvaveba sxvadasxva<br />

xelobaSi SeZenili profesionalizmi. am gziT, gansakuTrebiT ki komerciuli<br />

saqmianobiT gaCenili uTanasworoba, aris eTaderTi sayveduri, romelsac<br />

gamoTqvamen xolme demokratiuli anu saxalxo mmarTvelobis winaaRmdeg. sxvadasxva<br />

profesiiT dakaveba adamianSi ayalibebs Sesabamis unar-Cvevebs. yovel<br />

profesias saimayis sakuTari safuZvelia aqvs da manerebis Tavisebur sistemas<br />

qmnis. ase magaliTad, vaWari gamoirCeva punqtualobiT da patiosnebiT, politikosi<br />

Taviseburi manerebiT da mWermetyvelebiT, Tavadaznauroba — aRzrdiT da<br />

gonebamaxvilobiT. sazogadoebis yovel fenas axasiaTebs Tavis daWeris Taviseburi<br />

wesi, misTvis amaxasiaTebli Cacmuloba da ceremoniali, romelTa wyalobiTac<br />

nacionaluri xasiaTi iyofa fenebad da individualur variantebad. aseTi<br />

diferenciacia marTebulia rogorc aTenisaTvis, aseve romisa da parizisaTvis.<br />

95


5. erebis Zalisa da dacemis mizezebis Sesaxeb<br />

arc erTi eri ar yofila imdenad uiRblo, rom danarCen kacobriobaze dabla<br />

daeyenebinos Tavi. erTi eri amayobs nacionaluri xasiaTiT an Tavisi zogierTi<br />

gamoCenili warmomadgenliT; meore Tavisi politikiT, simdidriT, vaWrobiT,<br />

baRebiTa da Senoba-nagebobebiT; da bolos, is, visac araferi aqvs satrabaxo,<br />

amayobs Tavisi ucodinarobiT.<br />

erebis dacema mxolod imiT, rom iyos gamowveuli, rom maT gverdiT<br />

wrmoiSveba xolme bevrad ufro Zlieri imperia, romelTan metoqeoba mis Zalebs<br />

aRemateba, maSin Zneli asaxsneli iqneboda romis an sxva imperiis dacema. Zalze<br />

xSirad qveyana xelSi uvardeba iseT metoqes, romlis arsebobas pirveli aqamde<br />

sulac ver amCnevda. aseT dros erebSi SeimCneva gaurkveveli sisuste da im<br />

epoqisaken dabruneba, rodesac is sxvebisaTvis SeumCnevlad arsebobda. ase daeca<br />

odesaRac mebrZoli berZnuli polisebi mezobeli samTavros xeliT, romelic<br />

sul ramdenime wlis win aRzevda. anda romi, romelsac arasdros ar eSinoda<br />

aravisi da bolos im barbarosebis xelSi aRmoCnda, vinc samxedro xelivnebiT<br />

bevrad Camouvardebodnen romaelebs. romis dideba ise TandaTanobiT minavlda,<br />

rogor TandaTanobiTac gaxda is msoflio imperia.<br />

am da msgavsi sxva movlenebis erT-erTi axsna SeiZleba aseTi iyos — erebi<br />

berdebian. jer kidev polibiosi werda, rom karTageni, romelic romze ufro<br />

xnieri iyo, masze ufro male daiRala omSi. fergiusons aseTi axsna ar<br />

akmayofilebs. erebi ar arian adamianebi. adamianis sicocxlis xamgrZlivoba<br />

moklea, xolo sazogadoeba ki ganaxldeba yoveli axali Taobis gamoCenisTanave.<br />

iqmneba STabeWdileba, rom rasa maradiuli axalgazrdobis asakSia. ase rom ar<br />

iqneba analogiis gamoyeneba adamiansa da ers Soris da Tqma imisa, rom erebi<br />

berdebian.<br />

sakiTxis fergiusoniseuli axsna ar gulisxmobs raime erTjerad faqts. mas<br />

Semoqavs nacionaluri interesebis cneba, romlis gareSe ar arsebobs<br />

Tanamedrove saxelmwifoTmcodneoba da saerTaSorioso urTierTobebi. aris<br />

SemTxvevebi, wers fergiusoni, rodesac eris moqmedebaTa araTanmimdevruloba<br />

daRlasaviT vlindeba maSin, rodesac jer kidev myaria moqmedebis gamomwvevi<br />

mizezebi. SeiZleba Seiqmnas iseTi situacia, rodesac ZiriTadi mizezi imisa, rac<br />

aqamde eris warmatebul moqmedebas iwvevda, sulac gaqres. eris warmatebawarumatebloba<br />

didadaa damokidebuli sazogadoebis usafrTxoebasa da masTan<br />

dakavSirebul nacionalur interesebze. aq gasaTvaliswinebelia interesebis<br />

Zalze farTo speqtri rogorc qveynis sxavdasxva partiebis, aseve xelosnobiT da<br />

vaWrobiT dakavebul adamainTa konkretuli interesebic. aRniSnulTagan<br />

romelime erTi mimarTulebiT mopovebuli warmateba gansazRvravs nacionaluri<br />

progresis, eris ayvavebis xarisxs. xolo is vneba da energia, romliTac istoriis<br />

mocemul etapze xorcieldeba dasaxuli miznis miRweva eris mier gansazRvravs<br />

eris sulis Zalas. mas Semdeg, rac aseTi miznebi aRar aRafrToveneben xalxs, am<br />

erze SeiZleba iTqvas, rom is apaTiaSi vardeba. da Tu didi xnis ganmavlobaSi<br />

aseTi miznebis arseboba daviwyebas miecema xolme, maSin saxelmwifo dacemis gzas<br />

adgas, xolo eri gadaSenebis piras imyofeba. (1.303). raSi mdgomareobs eris Zala?<br />

eris Zala — fergiusonis azriT — mdgomareobs mis simdidreSi, raodenobasa da<br />

xasiaTSi. eris simdedre misi wevrebis simdidridan Sedgeba. is ar unda avurioT<br />

fulSi. saxelmwifos realuri Semosavali Sedgeba piradi qonebis im nawilisagan,<br />

romelsac sazogadoeba gaiRebs saerTo nacionaluri miznebisaTvis. eris<br />

bedniereba ganisazRvreba misi Semosaval-gasavalis TanafardobiT. swored es<br />

unda iyos yoveli politikuri gadawyvetilebis amosavali punqti. eris<br />

moqmedebis, misi manerebis gauareseba SeiZleba iyos Sedegi im pirobebis<br />

darRvevisa, romelic aucilebelia talantis warmoSobisa da ganviTarebisaTvis.<br />

is SeiZleba Secvalos sazogadoebrivi azris cvlilebam imis Taobaze, Tu raSi<br />

mdgomareobs adamianis Rirseba da bedniereba. rodesac warmodgenebi maRali<br />

sazogadoebrivi mdgomareobis Sesaxeb daiyvaneba simdidreze da samefo karTan<br />

daaxloebaze, maSin aRaravis svams kiTxvas imis Sesaxeb, Tu ra piradi Tvisebebi<br />

imsaxureben adamianSi ndobas. aseT dros mxolod im saSualebebs mieltvian,<br />

romlebic gamosadegia piradi karierisa Tu sargebelis misaRwevad. aseT<br />

96


sazogadoebaSi individi garemoculia konkurenciiT, SiSis atmosferoTi<br />

xvalindeli dRisa. isic iZulebulia eWviT, braziT da SuriT aRvsili Caebas<br />

arsebobisaTvis yoveldRiur brZolaSi.<br />

sulis meryeoba ar aris damokidebuli imaze “axalgazrdaa” Tu ara eri.<br />

yoveli erisaTvis damaxasiaTebelia rogorc aRmafrenis, aseve modunebis<br />

periodebi. aqve gasaTvaliswinebeblia mravali sxva Tanmxlebi movlenebic. ase<br />

magaliTad, sazogadoebrivi usafrTxoebisaTvis zrunvas amZafrebs iseTi<br />

movlenebi, rogoricaa provokaciebi, imedismomcemi warmatebebi da autaneli<br />

damcirebebi. qveynis Sida samoqalaqo davebi da diskusiebi xSirad Zalze cxarea.<br />

vnebebi epidemiebiviT moedeba xolme xalxs da misi gamomwvev sababad SeiZleba<br />

gamodges sruliad umniSvnelo, an piriqiT, Zalze mniSvnelovani sakiTxi. romi<br />

daRupa iman, rom xalxis didi masa sruliad neitraluri iyo im<br />

vnebaTaRelvisagan, romelic mmarTvel wreebs moedo. rom arc am dros ar aklda<br />

niWieri pirovnebebi, magram isini TavianTi Zalauflebis ganmtkicebisaTvis<br />

brZolobdnen. xalxi garvnili iyo, xolo imperia upatrono. aranaklebi roli<br />

Seasrula romis daRupvaSi romaelTa ltolvam fufunebisaken. fufuneba im<br />

sagnebisa da saSualebebis erTobliobaa, romelic kacobriobam Tavisi arsebobis<br />

gasaumjobeseblad da kom<strong>for</strong>tis Sesaqmnelad rom gamoigona. Zalze zogadad,<br />

rodesac fufunebaze vmsjelobT, mxedvelobaSi gvaqvs an grZnobadi<br />

siamovnebebisaken ltolva, garyvnileba da gamflangveloba, an adamianuri<br />

cxovrebisaTvis aucilebel saSualebaTa is zoma, romlis miRma arsebul yvela<br />

tkboba zedmetad da mankierad unda CaiTvalos. fufuneba da garyvnileba tolad<br />

viTarebian da garkveuli azriT es terminebi SeiZleba sinonimuradac ki<br />

gamoiyenebodnen. adamianSi is ki ar aris dasafasebeli, Tu ramdenad miRwevadia<br />

misTvis fufunebiT cxovreba, aramed is, Tu ramdenadaa is daaxloebuli<br />

saTnoebas da ra piradi unarebi aqvs mas. fufunebiT cxovrebis borkilebi<br />

aRmosavleTSi gamoigones, sadac xelisuflebiT tkbobas Tan axlavs mmarTveli<br />

Zaladobrivi mikvdinebis da ucxo mtris SemoWris mudmivi SiSi. amitom, SeiZleba<br />

iTqvas, rom politikuri Tavisufleba ganaTlebuli erebis xvedria. velurs<br />

gaaCnia piradi Tavisufleba imdenad, ramdenadac SeuzRudav cxovrebas eweva da<br />

Tanasworia TvistomTa Soris. barbarosi xSiradaa Tavisufali movlenebis<br />

ganuwyveteli cvlilebis gamo. magram mxolod swor politikas SeuZlia<br />

uzrunvelyos qveyanaSi samarTlianobis ganmtkiceba da im Zalis Seqmna, romelic<br />

mzad iqneba nebismier momentSi daicvas Tavisi moqalaqeebis uflebebi.<br />

literatura:<br />

1 Адам Фергюсон – «Опыт истории гражданского общества». Изд. Росспен., Моссква 2000.<br />

97


edmund berkis konservatizmi<br />

Tu mxedvelobaSi miviRebT saqarTvelos politikuri cxovrebis ara Tanamedrove<br />

mTvlemare mdgomareobas, aramed politikuri partiebis ufro aqtiuri<br />

yofis periods, gamocdileba dagvarwmunebs politikosebis umravlesobis<br />

gamorCeul simpaTiaSi konservatiuli, gnebavT axla ase vuwodoT, memarjvene<br />

msoflmxedvelobisa da Sesabamisi politikuri praqtikis mimarT. “monarqistebis<br />

partia”, “konservatorebis partia”, “tradicionalistebis partia”, “qristianuldemokratiuli<br />

partia” mxolod ramdenime dasaxelebaa monaTesave politikur<br />

mimarTulebebs Soris, romelTa xvedriTi wona saqarTveloSi gacilebiT sWarbobda<br />

maT ideologiur oponentebisas. am viTarebis mizezebis Zieba sakmaod Sors<br />

wagviyvans Tumca erT-erT SesaZlo mizezad SegviZlia is davasaxeloT, rom<br />

patara erebi yvelgan, da ara mxolod saqarTveloSi, ufro konservatulebi arian<br />

da Znelad eguebian siaxles. Tu gaviTvaliswinebT patara erebis politikuri<br />

cxovrebisaTvis damaxasiaTebel bevr risk-faqtors, SegiZlia gagebiT movekidoT<br />

msgavs ganwyobebs, radgan, rogorc qalbatoni tetCeri brZanebda, konservatizmi<br />

kargad gakvalul da cnobil gzebze siaruls, yovelTvis upiratesobas aniWebs<br />

jer auTvisebeli bilikebis gamoyenebasTan SedarebiT.<br />

viTareba sagrZnoblad Seicvala SevardnaZis mmarTvelobis miwuruls da<br />

xelisuflebis saTaveSi “nacionaluri moZraobis” da “demokratebis” mosvlis<br />

Semdeg. farTo gasaqani mieca moliberalo da imavdroulad revoluciur<br />

frazeologias. ufro metic, movlenebi, romlis ZaliTac axali xelisufleba<br />

miviReT saqarTveloSi, aRiarebuli iqna “usisxlo”, “xaverdovan”, “vardebis”<br />

revoluciad. Tu gaviTvaliswinebT saqarTveloSi xelisuflebis cvlilebis<br />

manamdel Zaladobriv praqtikas, Znelia gadaWarbebiT SevafasoT axali qarTuli<br />

revoluciis mSvidobiani xasiaTi. axalma xelisuflebam moaxerxa ara mxolod is,<br />

rom Tavi aarida sisxlisRvrasa da represiebs, aramed saocrad didsulovnad<br />

moeqca revoluciis mTavar samiznes, romelic dRemde, safiqrebelia Tavis<br />

mtrebze gacilebiT ufro mSvidad cxovrobs da Tavs irTobs memuarebiTa da<br />

sxvadasxva ceremoniebze sakuTari personis prezentaciiT. vfiqrob, qarTuli<br />

revoluciis ZirTadi xibli, romelmac farTo saerTaSoriso rezonansi da CvenSi<br />

mimdinare movlenebiT mTeli civilizebuli msoflios daintereseba gamoiwvia,<br />

swored mis mSvidobian, ararepresiul xasiaTSi mdgomareobda. ra Tqma unda,<br />

sxvadasxva dros, msoflios sxvadasxva qveyanaSi mravali revolucia momxdara,<br />

magram yvela maTgans TavianTi klasikuri paradigma, Sinagani logika gaaCnia<br />

safrangeTis XVIII saukunis revoluciis saxiT. am paradigmasTan yvelaze ufro<br />

axlos kidev ori revolucia dgas — ruseTis da iranis islamuri revolucia.<br />

rusulma da iranulma revoluciam gaimeora franguli modelis TiTqmis yvela<br />

ganmsazRvreli xasiaTi — sakuTari moqalaqeebis gaugonari xocva-Jletidan,<br />

saerTaSoriso konfliqtebSi Cabmis gavliT, revoluciebis saboloo Sedegamde -<br />

diqtaturamde. qarTuli revoluciis principulad gansxvavebuli xasiaTi<br />

gvafiqrebinebs, rom an saqarTveloSi mas saerTod ar hqonia adgili, an<br />

Tanamedrove globalizaciis zegavleniT Tavad revoluciebma icvala saxe da<br />

axali, manamde ucnobi <strong>for</strong>miT mogvevlina. rogori gansxvavebulic ar unda iyos<br />

is, rakiRa revolucia revoluciad rCeba da ara sxva movlenad, mas unda hqondes<br />

raRac saerTo revoluciebis Zvel <strong>for</strong>matTan. qvemoT SemoTavazebuli berkis<br />

polimikuri ideebis ganxilva, arada swored es aris winamdebare statiis mizani da<br />

ara verdiqtis gamotana imis Taobaze, Tu ra moxda saqarTveloSi 2004 wels,<br />

saSualebas miscems mkiTxvels Tavadve gaakeTos daskvna qarTul movlenebze da<br />

imavdroulad Seivsos sakuTari warmodgenebi zogadad rogorc revoluciis,<br />

aseve konservatizmis Taobaze.<br />

me-XVIII saukunis ingliseli moazrovnis, edmund berkis ideebi gadmocemulia<br />

sakmaod grZeli saTauris mqone SromaSi: “edmund berkis gaazrebani safrangeTSi<br />

revoluciisa da am movlenisadmi miZRvnili zogierTi sazogadoebis londonSi<br />

Tavyrilobis gamo, gadmocemuli parizeli aznaurisadmi gankuTvnil werilSi”.<br />

berkis es naSromi pirvlad gamovida 1790 wels (is cnobilia mokle saTauriTac<br />

“Reflections on the Revolution in France”), e.i. safrangeTSi revoluciis dawyebidan<br />

98


erTi wlis Tavze da mravalmxriv winaswarmetyveluri gamodga. Tumca, werili<br />

yuradRebas ipyrobs ara imdenad am winaswarmetyveluri mosazrebebis gamo,<br />

aramed safrangeTis revoluciis negatiuri SefasebebisaTvis aucilebeli<br />

imgvari zogadi msoflmxedvelobrivi, RirebulebiTi da politikuri foniT,<br />

romelic sakmarisi gaxda konservatizmis warmoSobisaTvis.<br />

franguli revoluciis ingliseli mxardamWerebi da maTi Sexedulebebi<br />

werilis warmoSobis Sesaxeb masSive mogviTxrobs berki. rogorc irkveva,<br />

werili, romliTac man upasuxa frangi aznauris kiTxvebs ukve 1789 wels yofila<br />

dawerili da, rogorc Tavad berki SeniSnavs, sifrTxilis gamo ar gaegzavna<br />

adresats. yovelive amis Sesaxeb adresats ecnoba patara ganmartebiT werilSi,<br />

rasac berkisadmi franguli revoluciis Sefasebis daJinebuli Txovna mohyva.<br />

berki kvlav daubrunda werilis pirveldawyebiT variants da ufro farTo<br />

<strong>for</strong>matiT gadmosca saTqmeli, Tumca, ukve Txzulebad qceulma nawerma<br />

SeinarCuna werilis pirveldawyebiTi <strong>for</strong>ma.<br />

erT-erTi mniSvnelovani sakiTxi, romliTac avtori iwyebs Tavisi<br />

Tvalsazrisis gaSlas, Seexeba. safrangeTSi dawyebuli revoluciis inglisel<br />

mxardamWerebs, romelTac qveyanaSi Sesabamisi profilis ramdenime klubi,<br />

saidanac cdilobdnen franguli ideebis (da, SesaZloa saqmis) propagandas<br />

inglisSi. es klubebi iyo konstituciuri sazogadoeba xolo meore revoluciuri<br />

sazogadoeba. Cans am ukanasknels meti warmatebisaTvis miuRwevia Tavis<br />

moRvaweobaSi, rakiRa frangul parlaments — nacionalur krebas — misi wevrebi<br />

parizSi miuRia da pativiT gaumgzavrebia ukan, rogorc misi ideebis gamtarebeli.<br />

ukve Tavad amgvari kontaqtebis faqtSi xedavs berki inglisuri klubebis<br />

gakicxvis safuZvels, radgan arc erTi damoukidebeli qveynis moqalaqe, romelic<br />

am moqalaqeobiT sakuTari qveynis sajaro nebasTan aris dakavSirebuli, ar<br />

miscems sakuTar Tavs uflebas sakuTari xelisuflebis nebarTvis gareSe Sevides<br />

oficialur urTierTobebSi sxva qveynis xelisuflebis warmomadgenlebTan.<br />

Tumca, es mxolod praqtikul moraluri poziciaa, romlis gamo berki sagangebod<br />

cdilobs gaemijnos konstituciuri da revoluciuri sazogadoebis saqmianobas.<br />

meore, ufro Teoriuli xasiaTis mizezi Zevs politikuri saxis movlenebis da<br />

ama Tu im mTavrobis moqmedebis Sefasebis im gzebSi, romlebic berks erTaderTad<br />

sworad miaCnia. franguli revoluciiT aRfrTovanebuli Tanamoqalaqeebisagan<br />

gansxvavebiT, berki ar Cqarobs revoluciis da revolucionerebis myisier<br />

Sefasebas Tundac Tavisuflebis abstraqtuli idealis gamokidebiT. im faqtidan,<br />

rom safrangeTSi revolucia ganxorcielda Tavisuflebis saxeliT, frangi<br />

xalxis da Sesabamisi qveynis mTavrobis arc qebis da arc kritikis safuZvels ar<br />

iZleva. politikuri mdgomareobis normaluri Sefaseba saWiroebs ara<br />

egzaltirebul Sefasebebs da calkeuli lozungebis gamodevnebas, aramed<br />

revoluciis Sedegad miRebul reJimze gulmodgine dakvirvebas, mTavrobis<br />

saSinao, sagareo, samxedro da ekonomikuri politikis analizs, misi<br />

ideologiuri xazis Seswavlas. sxva SemTxvevaSi, misalocebis gagzavna frangi<br />

xalxisaTvis mxolod imitom, rom maT raRac moimoqmedes abstraqtuli<br />

Tavisuflebis idealis karnaxiT, msgavsi iqneboda giJis an avazakisaTvis<br />

milocvebisa, raRai man moaxerxa izolaciis kedlebis garRveva da eziara<br />

adamianis bunebriv Tavisuflebas.<br />

revoluciis dasawyisidan mocemul dromde sakmao dro gavida da berkic Tavs<br />

aZlevs uflebas franguli revoluciis ufro safuZvliani Sefasebebi gamoTqvas,<br />

Tumca manamde exeba safrTxes, romelic franguli ideebis gavrcelebam SeiZleba<br />

moutanos mis Tanamedrove ingliss. ramdenadac zemoTaRniSnuli inglisuri<br />

klubebi revoluciuri ideebis TavianT qveyanaSi gavrcelebas cdiloben da<br />

revoluciuri safrangeTis movlenebi am qveyanaSi gavrcelebul sul ufro da<br />

ufro mzard qaosze metyvelebdnen, berki ufro wuxs SesaZlo qaosze<br />

ingliselebis gonebaSi, vidre Sidapolitikur movlenebSi, radgan xelisuflebis<br />

simyareSi mas eWvi ar epareba. am mimarTulebiT, ki mas SemaSfoTeblad eCveneba<br />

ideebi, romlebsac inglisis revoluciuri sazogadoeba daesesxa<br />

99


kontre<strong>for</strong>maciuli eklesiis moZrvars, doqtor praiss.<br />

praisis qadagebidan, romelic ZiriTadad agebulia adamianis uflebebis Temis<br />

irgvliv, praiss gamoyavda Tvalsazrisi, romelic TiTqos moipova ingliselma<br />

xalxma 1688 wlis revoluciis ZaliT da romlebic misi azriT gulisxmobda mefis<br />

arCeviTobas, uvargisi mmarTvelobis SemTxvevaSi xelisuflebis ZaliT damxobis<br />

uflebas da mTavrobis xalxis Sexedulebis mixedviT dakompleqtebas. berki<br />

Tanmimdevrulad ganixilavs samive am mtkicebas da aCvenebs, rom arc erTi maTgani<br />

ar Sesula revoluciis Semajamebeli dokumentis originalSi, romlis sruli<br />

saxelwodebaa “adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa deklaraciis da taxtis<br />

monacvleobis uflebis aqti”. berki savsebiT samarTlianad urCevs adresats Tuki<br />

mas marTlac ainteresebs inglisis saxelmwifo wyoba, es sakiTxi Seiswavlos<br />

qveynis istoriidan, sakanonmdeblo aqtebidan da sxva dokumentebidan da ara<br />

mRvdlebis mier kaTedrebidan gakeTebuli qadagebebis safuZvelze. amasTan,<br />

berkis azriT, qveynis politikuri mowyobis avtorebi kanonmdeblobas<br />

alagebdnen bunebis kanonebTan TanazomadobiT da ara novaciebis Semotanis<br />

surviliT. sicicxlisunariani arsebuli realobis SenarCunebiT, ingliseli<br />

xalxi sulac ar uaryofs gaumjobesebisaken miswrafebas da progress, romlis<br />

SerCeva SenarCunebis arCevani yovelTvis Tavisuflad rCeba.<br />

“amgvarad gardatydeba bunebis universaluri kanoni saxelmwifos<br />

cxovrebaSi, sadac Cven vsrulyofT imas, rac arasdros ar aris axali da<br />

vinarCunebT imas, rac arasdros ar Zveldeba. winaprebTan dakavSirebiT Cveni<br />

aseTi principebi warimarTeba ara Zveli crurwmenebiT, aramed filosofiuri<br />

analogiiT. vemyarebiT ra taxtismonacvleobis princips, Cven vafuZnebT<br />

mmarTvelobas sisxliT naTesaobaze, xolo qveynis kanonebs vukavSirebT ojaxur<br />

kavSirebs da axloblobas imgvarad, rom mexsierebaSi siyvaruliT da saTnoebiT<br />

vinaxavT warmodgenebs Cvens saxelmwifoze, ojaxur kerebze, winaprebis<br />

saflavebsa da sakurTxevlebze. TavisuflebaTa memkvidreobiTobis ideis Suqze<br />

ganxilviT, Cven viRebT arcTumcire upiratesobebs. Tavisuflebis suli ase<br />

xSirad rom warmoSobs uwesrigobas da eqscesebs, CvenSi moqmedebs, Tu SeiZleba<br />

ase iTqvas, kanonizebuli winaprebis TandaswrebiT da amitomac morCili xdeba<br />

maTi didi pativiscemis da mowiwebis ZaliT. ... swored amitomaa Cveni Tavisufleba<br />

Rirseuli Tavisufleba” (gv. 11). berkis es sityvebi memkvidreobiTobis principis<br />

ganxilvisaken gbiZgeben, romelic konservatizmis erT-erTi fuZemdebluri<br />

principia.<br />

memkvidreobiToba<br />

amrigad, winaprebis danatovaris pativiscema, memkvdreobiToba, rogorc<br />

vxedavT aRmocenebulia bunebis proncipebTan sazogadoebis harmonizaciis<br />

survilze. swored es ganasxvavebs ingliselTa cxovrebis wess da Tavis droze<br />

inglisuri revoluciis Taviseburebebs frangulisagan. pirveli dafuZnebulia<br />

tradiciaze maSin, rodesac ukanaskneli cdilobs yovelgvari tradiciulis<br />

uaryofas.<br />

“rusom ver mogvaqcia Tavis rwmenaze; Cven ar gavmxadvarT volteris<br />

mowafeebi; helveciuss araferi daumatebia Cveni ganviTarebisaTvis. aTeistebi ar<br />

gamxdaran Cveni moZRvrebi, SeSlilebi — kanonmdeblebi. ... Cven araviTari<br />

aRmoCena ar gagvikeTebia, Tumca arc vfiqrobT, rom morali iseve, romgorc<br />

moralisa da mmarTvelobis safuZvlebi saWiroebs aRmoCenas” (40).<br />

am konteqstSi unda ganvixiloT berkis mowodeba frangebisadmi aaSenon axali<br />

Senoba Zvel saZirkvelze, rac SesaZlebeli iqneba maSin, Tu frangebi aRar<br />

ganixilaven sakuTar Tavs iseT naciad, romelsac revoluciamde araferi hqonia<br />

saerTo samoqalaqo sazogadoebasTan da monobaSi cxovrobda. winaprebis<br />

pativiscemiT, frangebi ufro met pativs miagebdnen sakuTar Tavs. Tavisuflebis<br />

suls sCvevia mravalgvari eqscesebis da aurzauris gamowveva. magram, Tu is<br />

emyareba memkvidreobiTobis idas, raRac azriT kanonizirebuli winaprebis<br />

uRrmes pativiscemas, maSin yovelTvis dazRveuli iqneba yovelgvari<br />

gaugebrobebisagan. Tu axalma Taobam Tavisuflebis idea miiRo Rirsebis<br />

TanSobil grZnobasTan erTad, is arasdros ahyveba utifarTa gamoxdomebs, rac<br />

100


saukeTeso saSualebaa zomierebis SesanarCuneblad sazogadoebaSi, romelic amiT<br />

daculi iqneba moufiqrebeli gadawyvetilebebisa da bolomde gauazrebeli<br />

proeqtebis tiraniisagan.<br />

“Tqven rom ar amogeSalaT mexsierebidan winaprebi, cocxlad SegenarCunebinaT<br />

Zveli evropuli kanonis principebi da nimuSebi, mxolod gageumjobesebinaT<br />

da SegeguebinaT isini Tanamedrove situaciasTan, maSin mTel msoflios<br />

uCvenebdiT axali sibrZnis magaliTs. maSin, TavisuflebisaTvis brZolas Tqven<br />

Zalze Rirseul saqmed aqcevdiT yvela xalxis Rirseul adamianTa TvalSi. Tqven<br />

sayrdens gamoaclidiT despoticms, Tuki uCvenebdiT, rom Tavisufleba ara<br />

mxolod SeTavsebada kanonierebasTan, aramed, roca is ar ewinaaRmdegeba<br />

disciplinas, Sesatyvisia kidevac misi” (12).<br />

Tuki ase moiqceodnen, fiqrobs berki, maSin frangebi aCvenebdnen imas, rac<br />

Tavis droze ganaxorcieles ingliselebma. kerZod, rom savsebiT SeTavsebadia<br />

erTmaneTTan Tavisufali saxelmwifo, Zlieri monarqia, disciplinirebuli<br />

armia, re<strong>for</strong>mirebuli da yvelasaTvis pativsacemi eklesia, Serbilebuli da amave<br />

dros energiuli Tavadaznauroba. liberaluri kanonmdeblobis SemoReba mesame<br />

wodebisadmi am ukanasknels saSualebas miscemda Tavisufali konkurencia<br />

hqonoda da, saboloo jamSi, Tavis mxares gadmoebirebina Tavadaznauroba.<br />

Sedegad, safrangeTi miiRebda yovelmxriv dacul, kmayofil da Sromismoyvare<br />

xalxs, romelic bednierad icxovrebda sruli moraluri Tanasworobis<br />

pirobebSi. rogoria amis nacvlad realoba?<br />

revoluciis mamebis mecadineobiT, frangi xalxi, romelic welSi wydeba<br />

umZimesi SromiT, motyuebulia imiT, rom mas yalb ideebs da ararealuri<br />

proeqtebiT cxovrebis gaumjobesebis imeds unergaven, rac kidev ufro mwares<br />

xdis qveyanaSi gamefebul realur uTanasworobas.<br />

Zaladoba, rogorc revoluciis safuZveli<br />

“safrangeTma iyida maTxovruli yofa danaSaulis fasad” (13). amgvaria<br />

revoluciuri safrangeTis realuri Tanamedrove mdgomareobis Sefaseba berkis<br />

mier. danaSauli, zogadi azriT, aris kanonis ugulvebelyofa, kanonierebis<br />

fexqveS gaTelva da masze maRla dadgomis mcdeloba. pirveli nabiji am dam-<br />

Rupveli mimarTulebiT frangebma kanonieri xelisuflebis damxobiT gadadges.<br />

sazogadoebis politikuri wyoba, romlis warmoSobas safuZvlad ukanonoba<br />

uZevs, verasdros Seegueba mkacrad reglamentirebul sazogadoebriv institutebs.<br />

SiSveli nebis mier sakuTari Tavis sayovelTao wesad qceva mxolod<br />

pirveli nabijia aRviraxsnilobis, TviTnebobis da urwmunoebis gaormagebisaken.<br />

Sedegad, korupcia, manamde simdidris da Zalauflebis Tanmxleb mankierebad rom<br />

iTvleboda, mosaxleobis yvela fenas moedo. postrevoluciuri safrangeTis<br />

mZime mdgomareobas berki ase aRwers: arsebuli viTarebiT miRweulia eris sruli<br />

bankrotoba, rac konkretulad gulisxmobs imas, rom kanonebi ugulvebelyofilia,<br />

sasamarTloebi garekili, mrewveloba dauZlurebuli, suls Rafavs<br />

vaWroba, xalxi gamaTxovrebulia, eklesia gaZarcvuli, armia da samoqalaqo<br />

sazogadoeba imyofeba anarqiis mdgomareobaSi. anarqia iqca sazogadoebrivi<br />

mowyobis ZiriTad wesad (14).<br />

ram gamoiwvia aseTi mZime viTareba? qveynis msgavsi totaluri ngreva,<br />

Cveulebriv Sedegia xolme ucxo mtris Semosevis, an, kidev uaresi, samoqalaqo<br />

omis. zogadad revoluciis da pirvelad franguli revoluciis specifikas<br />

swored is Seadgenda, rom qveynis ngreva sruliad mSvidobian istoriul<br />

monakveTSi Sedga. is ganxorcielda periodSi, romlis drosac axali xelisuflebis<br />

mier miiReboda bolomde gauazrebeli, umeteswilad briyvuli gadawyvetilebebi,<br />

rac warmoadgenda revoluciuri mTavrobis arakompetenturobis<br />

da TviTkmayofilebis manifestacias. arada, es gaxldaT xlisufleba, romelsac<br />

araTu aravin ewinaaRmdegeboda, aramed mosaxleobis udidesi nawilis sruli<br />

mxardaWera hqonda (14). am adamianebis arsi ngrevaSi mdgomareobs. sxva<br />

SemTxvevaSi maTi arseboba yovelgvar gamarTlebas dakargavda. Sesabamisad, isini<br />

TviTdamkvidrebisaTvis aucileblad Tvlian samoqalaqo xelisuflebis ngrevas<br />

101


da am saqmes eklesiaze Tavdasxmebidan iwyeben (25). xelisuflebam, romelmac<br />

monopolia gamoacxada nacionalur nebaze, piradi angariSsworebis mizniT,<br />

uamravi uknonoba ise Caidina, rom mas praqtikulad araviTari winaaRmdgoba ar<br />

Sexvedria. cxdia, isini ufro mokrZalebulni iqnebodnen TavianT namoqmedarSi,<br />

rom ar hqonodaT sruli garantia piradi usafrTxoebisa, rac rogorc<br />

movlenebis Semdgomma msvlelobam aCvena iseve iluzoruli aRmoCnda, rogorc<br />

maTi socialuri da ekonomikuri proeqtebi.<br />

es rac Seexeba revoluciis zogad princips, romelic gamoixata Zaladobis<br />

mizniT nacionaluri nebis uzurpaciasa da revoluciuri xelisuflebis mier<br />

piradi miznebisaTvis mis gamoyenebaSi. magram zogadi principis cxovrebaSi<br />

gasatareblad konkretuli meqanizmia saWiro. ZiriTad aseT meqanizms franguli<br />

revoluciuri xelisuflebis organizacia warmoadgenda. berki upirveles<br />

yovlisa frangul parlaments, nacionalur asambleas ixdis Tavisi kritikis<br />

sagnad. yvela, gvarwmunebs is, vinc gaecnoba mis Semadgelobas, darwmundeba, rom<br />

Zaladoba da boroteba erTaderTi arCevania, romelic ki maT SeuZliaT gaakeTon.<br />

xelisuflebis saTaveSi mosuli adamianebi rCebian iseTebad, rogoric isini<br />

Seqmna RmarTma, bunebam, ganaTlebam da cxovrebis wesma. am mxriv ki frang<br />

deputatebs dasakvexni mainc da mainc araferi aqvT. parlamentis saerTo<br />

Semadgenloba warmoadgenda naxevrad wignier provinciel advokatebs, mcire<br />

iuridiuli kantrebis mmarTvelebs, soflis notariusebs da municipaluri<br />

Cinovnikebis mTel armias. qveynis ganviTarebis strategiuli proeqtebis da<br />

farTo politikuri xedvis nacvlad, maT xelisuflebaSi moitanes wvril-wvrili<br />

intriga da yovldRiuri mosaxveWelisaTvis daundobeli brZola. arc erT<br />

maTgans ar hqonia saxelmwifos gaZRolis praqtikuli gamocdileba, xolo<br />

saukeTesoebi mxolod Teoretikosebi iyvnen. nebismier saqmeSi arseboben<br />

liderebi da isini, vinc liderebs mihyveba. Sesabamisad, Tu vnaxavT rom<br />

nacionaluri asamblea ZiriTadad Sedgeba umniSvnelo, medrove adamianebisagan,<br />

gasagebia, rom maTi proeqtebic mankieri iqneba. am parlamentSi yvelaze batonobs<br />

umecari umravlesoba. asambleis is mcirericxovani nawili, romelic moklebuli<br />

ar aris Rirsebas, pativmoyvareobis karnaxiT umravlesobas gamoedevneba xolme<br />

da iqceva instrumentad mis xelSi. politikuri xelmZRvanelobis efeqtianad<br />

gansaxorcieleblad, erTi mxriv, liderebi pativs unda scemdnen da<br />

iTvaliswinebdnen maT azrs, visac isini win uZRvian, xolo meore mxriv, piriqiT, am<br />

ukanasknelebs unda SemorCenili hqondeT kritikuli Sefasebis unari da brmad ar<br />

unda mihyvebodnen sxvebs.<br />

Tu parlamentis Semadgenloba iseTia, rogorc davaxasiaTeT, ras SeiZleba<br />

movelodeT misgan? berki fiqrobs, rom es aqtiuri, veragi adamianebi arasdros<br />

dauSveben imas, rom cxovrebam iq daabrunos, saidanac maT Tavi wamoyves. sakuTari<br />

saxelmwifos interesebis sawinaaRmdegod, raSiac isini saerTod ver erkvevian,<br />

nebismieri xerxebiT, isini ixelmZRvaneleben mxolod sakuTari interesebis<br />

karnaxiT, raSiac Zalian kargad erkvevian. es xalxi mzadaa xma misces nebismier<br />

proeqts, romelic ki maR pirad mogebas uqadis. ase iqmneba sruliad<br />

gaumarTlebli konstitucia, romelic maT maRal Tanamdebobebze gadabargebis<br />

saSualebas da qonebis xelaxali, Zaladobrivi gziT gadanawilebis<br />

SesaZleblobas aZlevs. umravlesoba, romelic Tavis droze ver daikvexnida verc<br />

Wkua-gonebiT da verc zneobrivi sispetakiT, vis ZiriTad sazrunavsac piradi<br />

gamorCena warmoadgenda, viTarebam axla maRal saxelisuflebo postebze<br />

wamoaskupa. miuxedavad amisa, Cven mainc saqme gvaqvs im adamianebTan, visi<br />

midrekilebebi da unarebi, an ganzraxulis aRsrulebis wesi odnavac ki ar<br />

Secvlila (17).<br />

berki gamoTqvams eWvs, rom arCevnebi gamiznulad moewyo ise, rom parlamentSi<br />

moxvedriliyo umravlesoba, visac simdidre mxolod suraTebze Tu unaxavs. es<br />

adamianebi moklebulni arian unars win aRudgenen angarebas. isini SeCveulni<br />

arian morCilebas da sanacvlod Tavis TavSi atareben patara karieristis<br />

mentalitets, gaunaTleblobis da TviTkmayofilebis energias, momxveWelobis<br />

vnebas, rasac ukve veRaravin SeaCerebs. umravlesobis yvela wevrma “nacvlad<br />

imisa, rom aRiaros ukve SemuSavebuli konstituciis farglebSi moqmedebis<br />

aucilebloba, gadawyvita Tavad SeimuSaos iseTi konstitucia, rogoric maT<br />

102


gegmebs ufro metad awyobs. maT veravin aRudgeba win an Seasmens rasme verc caSi<br />

da verc miwaze. rogori gonebis, rogori gulis, rogori unarebisa unda iyos<br />

adamiani, romelic Tavs idebs uzarmazari samefos konstituciis SemuSavebas ...<br />

msgavs situaciaSi ki, rodesac Zalaufleba usazRvroa, xolo misi miznebi ki<br />

gaurkveveli da arc eqvemdebareba gansazRvrebas, zneobrivi borotebis<br />

yoveldRiuri gavrceleba da Zalauflebis mflobeli adamianebis TiTqmis<br />

fizikuri uunaroba Seasrulon maTze dakisrebuli movaleoba, saSineli<br />

ngrevebis mizezi SeiZleba gaxdes” (17-18).<br />

Tanasworobis revoluciuri idea da adamianis Rirseba<br />

rogorc realuri Tanasworobis safuZveli<br />

safrangeTis revolucia aRiniSna umZafresi SejaxebiT gansxvavebul wodebes<br />

da fenebs Soris. es cnobili Temaa da masze uamravi Sroma dawerila, vTqvaT aseTi<br />

zogadi saTauris qveS — “klasTa brZola”. SeiZleboda am Temaze berkis Tvalsazriss<br />

calke ganvixilavT. amjerad ganvixiloT masTan dakavSirebuli Tanaswrobis<br />

fenomens, romelic TavisuflebasTan erTad politikis mkvlevarebma<br />

demokratiis safuZvelSi moaTavses.<br />

berki asxvavebs Tanasworobis orgvar gagebas: erTi Tanasworobis revoluciur<br />

ideals, romelic emyareba ra adamianis uflebebis cnebas, sazogadoebas<br />

qaosisaken ubiZgebs, xolo meore Tanasworobis konservatiul ideals, romelic<br />

Rirsebis grZnobas emyareba da gulisxmobs rangirebis SeanrCunebas sazogadoebaSi.<br />

frangulma revoluciam win wamoswia bevri adamiani, romelmac sakuTari<br />

Rirsebis sawinaaRmdegod uRalata sakuTar klass, Tavadaznaurobas. inglisSi<br />

revoluciis dros maTi msgvsi pironeba iyo grafi hovardi, romelmac mas Semdeg<br />

rac mravali sikeTe miiRo mefisagan daRupvis piras miiyvana igi. magram hovardis<br />

msgavsebi iSviaT gamonakliss waroadgendnen gansxvavebiT frangebisagan,<br />

romelTa bevrma warCinebulma gvariSvilma mesame wodebaTan kavSirSi xeli<br />

Seuwyo qveynis Tavadaznaurobis ganadgurebas. arada, rodesac maRali rangis<br />

pirebi, piradi gamorCenis mizniT, Ralatoben Rirsebis ideals, maTi Semdgomi<br />

yvela saqme siqveles moklebuli xdeba. franguli revoluciisagan gansxvavebiT,<br />

sxva qveynebSi didi socialuri da politikuri gardaqmnebis liderebi miznad ar<br />

isaxavdnen adaminuri Rirsebis fexqveS gaTelvas. isini Sors iyurebodnen.<br />

xangrZlivi istoriis manZlze safrangeTis saocari gamZleoba, didi kataklizmebis<br />

miuxedavad swrafi aRdgena, swored keTilSobil wodebaze iyo damyarebuli,<br />

romelic yvelafris mouxedavad arasdros kargavda sulis simrTeles,<br />

Rirsebas da pativad Tvlida qveynisaTvis samsaxurs. es fena axla safrangeTSi<br />

nadgurdeba. kidev uaresi, revvoluciur xelisuflebas aTvalwunebuli da<br />

damcirebuli yavs yvela is, vinc Rirsebis wesebis karnaxiT moqmedebs. “yvela is —<br />

miaCnia berks — vinc rangebis arsebobas esxmis Tavs, verasdros miaRwevs namdvil<br />

Tanasworobas. yvela sazogadoebaSi, romelic sxvadasxva kategoriis moqalaqeebisagan<br />

Sedgeba, unda dominirebdes erTi. gamTanabreblebi mxolod<br />

amaxinjeben bunebriv wesrigs” (20).<br />

am fonze berki laparakobs evropis mzis Casvenebaze. evropa, romlis oqros<br />

xana ganuxrelad ukavSirdeboda raindobis fenomens, ukve warsuls Cabarda. es<br />

epoqa Sescvala sofistebis, ekonomistebis, kantoris moxeleebis epoqam da<br />

Sedegad evropis didebaz samudamod Caqra (33). ras warmoadgenda Zveli<br />

sazogadoebis safuZvelTa safuZveli raindoba? berkis azriT, Zvel raindobaSi<br />

realizebuli iyo mTeli zneobrivi sistema. misi principebi marTalia garegnulad<br />

icvlebodnen, ramdenadac icvleboda cxovrebis pirobebi, magram<br />

raindobis arsi agrZelebda arsebobas da berkis dromde zemoqmedebda mTel<br />

Taobebze.<br />

swored es qmnida evropis gamorCeul niSans sxva regionebisagan, Tumca igive<br />

principi brwyinvalebas sZenda ara mxolod aziur imperiebs, aramed,<br />

safiqrebelia, antikuri xanis saxelmwifoebsac. arsebobda feodaluri raindobis<br />

erTgulebis principi, romelic ise ganamtkicebda samefo xelisuflebas, rom<br />

103


vasalebs aRar utovebda tiraniis Tavidan acilebis aucileblobas. rogorc ki es<br />

principi moiSala, maSinve daiwyo SeTqmulebebi da mkvlelobebi, konfiskaciebi<br />

da sisxliani angariSsworebebis mTeli rigi, rac yoveli im xelisuflebis<br />

politikur kodeqss Seadgens, romelic arc sakuTar Rirsebas emyareba da arc maT<br />

Rirsebas, vin marTuli inda iyos. aseT SemTxvevebSi, politikuri mosazrebebidan<br />

gamomdiare, mefeebi tiranebad iqcevian, xolo maTi qveSevrdomebi principze<br />

dayrdnobiT meamboxeebad. evropuli civilizacia saukuneebis manZilze<br />

emyareboda or princips — raindobas da religias. maT gareSe Tavisufleba<br />

tiraniad iqceva, codna ampartavan uwignurobad, xolo humanuroba uxeSobad da<br />

velurobad.<br />

Rirsebis principi gasdevda sazogadoebis yvela rangs ise, ar angrevda<br />

rigiTobis sistemas. misi wyalobiT mefe Tavisufled da megobrulad eqceoda<br />

yvela qveSevrdoms ise, rom isinic monuri morCilebis gareSe pasuxobdnen mas.<br />

yovelgvari Zaldatanebis gareSe es principi aqrobda pativmoyvareobis da<br />

ampartavnebis yovlegvar gamovlenas, avaldebulebda monarqs yuri miegdo<br />

sazogadoebrivi azrisaTvis, koreqtulobas aiZulebda mkacr xelisuflebas,<br />

agebinebda yvelas, rom manerebi SeiZleba kanonebze mniSvnelovani iyos.<br />

ganmanaTleblobis epoqam goneba umaRles prioritetad aRiara. marTalia<br />

berki arafers ambobs ganmanaTleblobaze, magram laparakobs gonebis Suqze,<br />

romlis brwyinvalebam gaaqro rainduli idealebi. yvela saburavi, romelic<br />

esoden alamazebda cxovrebas daundoblad Camoiglija. samaradJamod moiciles<br />

Tavidan zneobis maragebidan aRebuli yvela ideali, romelic adamianis<br />

mankierebis dafarvas emsaxureboda. isini absurdulad da sasacilod<br />

gamoacxades. am axali xedviT mefe ar aris meti, vidre adamiani, xolo dedofali<br />

ki qali; qali — cxovelze meti araa, xolo cxoveli ar ganekuTvneba umaRlesi<br />

kategoriis arsebas. pativiscema susti sqesis mimarT romantiul bodvad<br />

cxaddeba. mefis mkvlelobis, mamis mkvlelobis da saerTod adamianTa msxverplis<br />

warmoudgeneli mankiereba mxolod gamonagoni da crurwmenaa, romelic xels<br />

uSlis samarTlianobis aRsrulebas. am barbarosuli filosofiiT, romelic<br />

SeiZleboda gaCeniliyo mxolod gayinul gulsa da avadmyof gonebaSi<br />

gamoiricxeba yovelgvari sibrZne, gemovneba da keTilSobileba. kanoni unda<br />

emyarebodes SiSs da emsaxurebodaes mas, vinc kanons piradi SurisZiebisa da<br />

interesebis mizniT iyenebs. da es maSin, rodesac Cvevebis da tradiciebis<br />

safuZvlis gareSe kanoni warmoudgenelia. “sazogadoebis zneni da midrekilebebi<br />

— wers berki — zogjer aucilebelni arian rogorc damatebani, zogjer rogorc<br />

koreqtivebi, magram yovelTvis rogorc kanonis safuZvlebi” (34-35).<br />

revolucioner xelisufalTa farisevluri gancxadebebis fonze, adamianTa<br />

bunebiTi uTanaswororobis Zveli platonuri idea, sakmaod naTlad JRers berkis<br />

SexedulebebSi: safrangeTis kanclerma ganacxada, rom yvela profesia sapatioa.<br />

araferia sapatio dalaqisa da farnebis amnTebis profesiaSi, ambobs berki, Tumca<br />

es aravis, maT Soris arc saxelmwifos, ar aZlevs uflebas daCagros am rangis<br />

xalxi. problema ufro sxvaSi, imaSi mdgomareobs, rom yvela wodebis<br />

Tanasworobis motiviT cdiloben qveynis marTva mewaReebs Caabaron. es<br />

gadaudebel problemebs Seqmnis. amgvari qmedebiT fiqroben, rom cru rwmenebis<br />

winaaRmdeg gamodian da sinamdvileSi ki brZoloben bunebis winaaRmdeg — ambobs<br />

berki. Tumca, aqve, Cqarobs Tavisi mosazrebis komentirebas. sazogadoebaSi mis<br />

mier rangebis dacva sulac ar niSnavs mis mier warmomavlobiTi xelisuflebis<br />

dacvas. ZalauflebisaTvis, misi azriT, mniSvneloba aqvs mxolod sibrZnes da<br />

saTnoebas, xolo Tu adamiani misi mflobelia, es imas niSnavs, rom mas<br />

sazogadoebaSi adgilis da Rirsebis mandati zecidan miuRia (21).<br />

ras sTavazobs revoluciuri safrangeTi Tanasworobis am principebis<br />

sanacvlod Tavis moqalaqeebs? raindobis da Rirsebis principebs aq adamianis<br />

uflebebis Tema enacvleba. “isini safuZvelSi deben naRms, romelic daangrevs<br />

yvela Zvel simbolos, Cvevas, qartias, saparlamento aqts. es naRmi — adamianis<br />

uflebebia” (26). magram ra unda hqondes adamianis uflebebis sawinaaRmdego<br />

berks? rogorc misi sityvebidan Cans araferi, radgan berki upirveles yovlisa<br />

adamianis uflebebis profanacias ucxadebs brZolas.<br />

“magram aris ki saubari adamianis namdvil uflebebze? me Zalze Sors var maTi<br />

104


uaryofisagan TeoriaSi da praqtikaSiac mzad var mTeli guliT davuWiro mxari<br />

adamianis relur uflebebs ... rac Seexeba uflebas xelisuflebis gasanawileblad,<br />

saxelmwifo saqmeebis xelmZRvanelobis uflebas, aq me yovelTvis<br />

ganvagrZob mtkicebas, rom isini mxolod <strong>for</strong>malurad Sedian samoqalaqo<br />

sazogadoebaSi adamianis pirdapir da ZiriTad uflebaTa rigSi” (26). Tu xelisuflebaSi<br />

monawileoba mxolod <strong>for</strong>maluradaa adamianis ZiriTad uflebaTa<br />

rigis Semadgeneli, maSin ra upirates uflebebze SegviZlia visaubroT am<br />

konteqstSi? berki aq ganasxvavebs samoqalaqo sazogadoebas rogorc adamianTa<br />

Tanaarsebobis bunebiT produqts, Sesabamisad adamianis bunebiT uflebebs da<br />

samoqalaqo sazogadoebas aRmocenebuls xelSekrulebis safuZvelze adamianis<br />

uflebebis Sesabamisi gagebiT. rusos ideebze aRmocenebulma frangi revolucionerebis<br />

ideologiam adamianis uflebebis swored es ukanaskneli gageba<br />

SearCia. Tu aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisufleba sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis produqtia, maSin SeuZlebelia moviTxovoT raime, rac ukve<br />

nagulisxmebi ar aris xelSekrulebis mier. aseTi sazogadoebis erT-erTi<br />

umTavresi principi ambobs, rom arc erTi adamiani ar gamodgeba mosamarTled<br />

sakuTar saqmeSi. ukve mxolod es erTi principi arTmevs adamians Tavis bunebriv<br />

uflebas, romelic yovelgvari xelSekrulebis miRma dgas, Tavadve gansajos da<br />

daicvas sakuTari interesebi. man uari unda sTqvas Tavdacvazedac — bunebis am<br />

pirvel kanonze — radgan adamians ar SeuZlia erTdroulad isargeblos<br />

civilizirebuli da aracivilizirebuli saxelmwifos uflebebiT (26-27).<br />

saulisxmoa, rom berki am msjelobebidan ar akeTebs calsaxa dadebiT an<br />

uaryofiT daskvnas romelime Teoriis sasargeblod. misi mizania aCvenos rom<br />

adamianis uflebaTa Tema ganyenebuli Teoriuli problemaa, romelze dayrdnobiT<br />

gaumarTlebelia konkretuli problemebis gadawyveta. mecniereba<br />

saxelmwifos Sesaxeb, berkis azriT, ar aris metafizikuri disciplina. is<br />

arafriT gansxvavdeba nebismieri eqsperimentaluri mecnierebisagan. mas ver<br />

SeviswavliT a priori. piriqiT, politikuri mecniereba, romelic praqtikuli<br />

miznebis ganxorcielebas emsaxureba, damokidebulia adamianur gamocdilebaze.<br />

man udidesi sifrTxiliT unda imsjelos sazogadoebrivi Senobis ngrevaze,<br />

romelic saukineebis ganmavlobaSi aigeboda da pasuxobda Tavis daniSnulebas da<br />

kidev ufro meti sifrTxile unda gamoiCinos maSin, romdesac saqme exeba axali<br />

Senobis agebas. adamianis uflebebis Tema abstraqtuli metafizikuri Temaa da<br />

misi realobasTan Sexeba mniSvnelovnad ucvlis mas saxes im donemde, rom<br />

Teoriuli diskusiebi mis Sesaxeb azrs kargavs da absurdul xasiaTs iRebs.<br />

“uflebebi, romlebzedac msjeloben Teoretikosebi — ukiduresobas<br />

warmoadgens; igive doziT, ra doziTac isini metafizikurad sworia, politikis<br />

da moralis kuTxiT yalbad gamoiyureba. ... politikuri goneba xom moqmedebs<br />

gaTvlis principis meSveobiT — is ajamebs, gamoTvlis, amravlebs da yofs ara<br />

metafizikur, aramed realur moralur realobebs ...”(28).<br />

franguli revolucia eklesiis da sakuTrebis winaaRmdeg<br />

ra Tqma unda, safrangeTis revolucias ar gaaCnda is teqnologiebi, romlebic<br />

misTvis uzrunvelyofda totalur kontrols individze. da mainc, am<br />

mimarTulebiT man mniSvnelovani nabijebi gadaidga. revoluciis logika<br />

gvaswavlis, rom yoveli revoluciuri xelisufleba mosaxleobis sruli<br />

morCilebis misaRwevad epoqis da adgilis Sesabamis samizneebs poulobs. XVIII<br />

saukunis miwurulis frangulma revoluciam aseT samizneebad sakuTrebis da<br />

eklesiis institutebi SearCia. es arCevani sayovelTao da aucilebeli ar aris. is<br />

ufro simboluria.<br />

TavadaznaurobisaTvis sakuTrebis warTmevis mTeli rigi RonisZiebebi rom<br />

ara, eklesiis winaaRmdeg mimarTuli qmedeba sakuTrebis sawinaaRmdego aqciebad<br />

SegveZlo CagveTvala, radgan am droindeli fraguli eklesia qveynis umsxvilesi<br />

mesakuTre iyo. eklesia, ambobs berki, samoqalaqo sazogadoebis safuZveli,<br />

sikeTisa da Svebis wyaroa (43). iqneb swored amitomac Seuties mas revoluciis<br />

liderebma.<br />

105


erkis Sexedulebebi eklesiis funqciebisa da rolis Sesaxeb, namdvilad ar<br />

warmoadgens liberaluri azris ganviTarebis mwvervals. misTvis, visTvisac demokratiuli<br />

sazogadoebis elementarul princips warmoadgens eklesiis saxelmwifosagan<br />

gamoyofa, berkis mtkicebebi miuRebeli iqneba, Tumca isini meore<br />

mxriv, gasagebs xdian berkis gulwrfel aRSfoTebas im damokidebulebis mimarT,<br />

romelsac iCenda franguli revolucia sakuTari qveynis eklesiis mimarT.<br />

inglisSi _ berkis sityvebiT — Cvenamde moRweuli eklesiuri sistemis<br />

farglebSi vcxovrobT. amiT Cven vinarCunebT Zvel adamainur cnobierebas. es<br />

cnobiereba saxelmwifos wminda nagebobad miiCnevs da yvelafers akeTebs mis<br />

SesanarCuneblad, xolo maT, vinc saxelmwifos marTavs, lamis RmerTis<br />

gansaxierebad aRiqvams.<br />

sazogadoebis safuZveli, berkis azriT, marTlac xelSekrulebaa, magram es<br />

aris umaRlesi rangis xelSekruleba, romelsac ver gavutolebT sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis komerciul garigebad interpretacias, romlis mixedviTac es<br />

xelSekruleba nebismier momentSi SeiZleba dairRves, radgan mas safuZvlad<br />

praqtikuli sargeblianoba aqvs (44). saxelmwifo aris gaerTianeba, romlis mizans<br />

adamianTa sasicicxlo moTxovnilebebis dakmayofileba warmoadgens. aseTi<br />

mizani mravali Taobis urTierTmonacvleobiT Tu miiRweva. amitom,<br />

szogadoebrivi xelSekruleba dadebulia amJamindel, warsul da momaval<br />

Taobebs Soris. ufro meti, yoveli konkretuli saxelmwifos sazogadoebrivi<br />

xelSekruleba mxolod erTi rgolia maradiuli sazogadoebis pirveldawyebiTi<br />

xelSekrulebis jaWvSi, romelic xilul da uxilav samyaroebs aerTianebs (45).<br />

RmerTma, vinc Seqmna CvenTvissrulyofili saTnoebebi, Tavisi nebiT Seqmna<br />

saamisod ganxorcielebis piroba — saxelmwifo da moisurva igi dekavSirebina<br />

yovelgvari srulyofilebis umaRles arqetipTan. visac swams umaRlesi nebis<br />

imisa, vinc Tavadaa kanonTa kanoni da mefeTa mefe, ar SeiZleba ar esmodeT, rom<br />

saxelmwifo dawesebulebebisadmi erTgulebis da pativiscemis korporaciuli<br />

fici, imavdroulad aris RvTis umaRlesi nebis ariarebac (45).<br />

eklesiis sazogadoebrivi funqcia aseTi teologiuri safuZvlidan ioli<br />

gamosayvania. “eklesias Cven ganvixilavT rogorc iseT raimes, rac mTavari da<br />

imTaviTve damaxasiaTebelia saxelmwifosaTvis da ara rogorc mis xelsayrel<br />

damatebas, romelic iolad SeiZleba misgan gamovacalkeoT, gadavagdoT an<br />

SevinaxoT. ... eklesia da saxelmwifo Cvens warmodgenebSi mouwyvetelia da Znelad<br />

Tu moixsenieba erTi meoris gareSe (45-46).<br />

revoluciurma xelisuflebam eklesiaze ieriSi ori mimarTulebiT miitana.<br />

jer eklesiebis kuTvnili qoneba miiTvisa, xolo Semdeg usaxsrobiT welSi<br />

gawyvetili eklesiis msaxurebi saxelmwifo moxeleebad aqcia da xelfasebi<br />

dauniSna.<br />

Tu xalxma erTxel aRiara, rom eklesiis qoneba misi sakuTrebaa, maSin<br />

gaumarTlebelia am qonebis raodenobis xelaxali gadaTvla da Cxreka. rac ar<br />

unda uWirdes britaneTs, darwmunebiT ambobs berki, is arasdros Seecdeba<br />

ekonomikuri problemebis mogvarebas eklesiis qonebis xarjze (47).<br />

sxvisi qonebis miTvisebam safrangeTSi SamaZrwunebeli masStabebi miiRo.<br />

amasTan, es iyo daufaravi Zarcva saxelmwifos moxeleebis mxridan, radgan is<br />

xorcieldeboda yovelgvari winaswari braldebis da sasamarTlos gadawyvetilebis<br />

gareSe. berks kargad esmis saeklesio, Tu kerZo sakuTrebis winaaRmdeg<br />

warmoebuli omis sazrisi. aSkaraa, rom am operacias, garda qonebis gadanawilebisa,<br />

miznad naciis damoneba hqonda: “adamianebisaTvis damoukideblobis<br />

warTmeva, maTi iZuleba gaxdnen wyalobis xelisSemyureni — TavisTavad udidesi<br />

sisastikea” (48). da es maSin, rodesac samoqalaqo sazogadoebis pirveli da<br />

uZiriTadesi amocana sakuTrebis dacvaa (49). es ki Tvis mxriv, niSnavs, rom<br />

momavali sazogadoebis konturebi, romelic safrangeTis revoluciis Semdeg<br />

ikveTeba, Sors dgas samoqalaqo sazogadoebis elementaruli normebisagan.<br />

amasTan, Tu Tvals movadevnebT im sistemas, romliTac nacionaliri asamblea<br />

faravda da aCumaTebda sakuTrebis yovelgvari uflebis Selaxvas safrangeTSi,<br />

miuTiTebs berki, Cvenda gasaocrad aRmovaCenT, rom es moqmedebebi yovelTvis<br />

gamarTlebuli iyo eris interesebiT.<br />

masSemdeg, rac sakuTreba revoluciuri xelisuflebis xelSi aRmoCnda, amiT<br />

106


nominalurad saxelmwifom iTava moqalaqeebis ekonomikuri uzrunvelyofa,<br />

radgan ekonomikur saxsars moklebuli adamianebi damoukidebeli individebidan<br />

saxelmwifos daqvemdebarebul msaxurebad iqcnen. ra warmatebas miaRwia<br />

xelisuflebam am mimarTulebiT gasagebi gaxdeba moqalaqeTa saxelfaso da<br />

sapensio uzrunvelyofiT. pensia, ambobs berki, sxva araferia, Tu ara saxelmwifosaTvis<br />

gaweuli msaxurebis kompensacia. misi gacema iseTive valdebulebaa<br />

saxelmwifosi, rogorc avansad gacemuli msxvili kapitalis dabruneba.<br />

ubedureba am sakiTxTan dakavSirebiT imaSi mdgomareobs, rom nacionaluri asamblea<br />

Tavad wyvts ra saxis samsaxurisaTvisaa SesaZlebeli pensiis da xelfasis<br />

gacema. Sedegad gamoCndnen didi raodenobis adamianebi, visac xelisufleba im<br />

Tanxebis sakuTari Sexedulebebisamebr gankargvis uflebas aZlevs, romelic nacionalurma<br />

asambleam qonebis konfiskaciiT moipova. xolo rac Seexeba maT, vinc<br />

puris fuls iTxovs, romelic srulad daimsaxura saxelmwifosaTvis sisxlis<br />

TxeviT, maT eubnebian, rom isini emsaxurnen reJims, romelic dRes aRar arsebobs.<br />

sagulisxmoa, rom sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli zomebi Seexo<br />

Tavadaznaurobas da ubralo xalxs. rac Seexeba kapitals, safrangeTis mesame<br />

wodebas, rogorc isini Tavad, aseve maTi kapitali uvnebeli gadarCa. amis mizezi<br />

franguli revoluciis “klasTa brZolis” specifikaSi mdgomareobs. da axla<br />

gvinda mokled masze SevCerdeT. Tumca mravlismetyvelia Tavad is faqti, rom<br />

gamarjvebulma axalma xelisuflebam qonebis konfiskacia SerCeviT da<br />

politikuri koniunqturis gaTvaliswinebiT ganaxorciela.<br />

“klasTa brZola safrangeTSi”<br />

berki mokled aRwers safrangeTis revoluciis mamoZravebel dajgufebebs,<br />

maT interesebs da ZalTa ganlagebas.<br />

franguli monarqiis specifiur niSans warmoadgenda ukiduresi dapirispireba<br />

mowaTmflobelebsa da kapitalistebs Soris. gansxvavebiT didi britaneTisagan,<br />

sadac miwaTmflobelebi Tavad iqcnen umsxviles kapitalistebad,<br />

safrangeTSi es ori klasi, e.w. meore da mesame wodeba gancalkevebulad idga. maT<br />

ar uyvardaT erTmaneTi. kapitalis mflobeli wodeba ver Seegua azrs, rom mas<br />

samefoSi daqvemdebarebuli mdgomareoba ekava da droTa ganmavlobaSi, moRonierebis<br />

kvalad, ieriSi miitana Tavadaznaurobaze, eklesiasa da samefo<br />

xelisuflebaze. swored amiT aixsneba, rom revoluciurma xelisuflebam<br />

gansakuTrebuli sisastike gamoiCina saTavadaznauro da saeklesio sakuTrebis<br />

mimarT da revoluciis damfinansebeli burJuazia uvnebeli datova. sastik<br />

brZolaSi gamarjvebuli burJuazia gamovida, radgan, berkis azriT, kapitalis<br />

mflobeli Tavisi mentalitetiT ufro riskiania da kargad egueba siaxleebs da<br />

gardaqmnebs. mesame wodebis garda, franguli revoluciis warmatebaSi didi<br />

roli Seasrules e.w. “politikurma mwerlebma”, romlebic aliansSi Sevidnen<br />

kapitalistebTan da mravalmxriv uzrunvelyves revoluciis warmateba. vnaxoT,<br />

Tu vin arian es “literaturuli politikosebi”<br />

franguli revoluciis teqnologiebi<br />

yovel Rrma socialur cvlilebas win unda uZRodes cvlileba adamianTa<br />

gonebaSi. socialuri revolucia ar moxdeba inteleqtualuri revoluciis<br />

gareSe, Rrma politikuri re<strong>for</strong>ma sazogadoebrivi cnobierebis mzaobis gareSe,<br />

saxelmwifo gadatrialeba romelime socialuri jgufis dakveTis gareSe. yvela<br />

SemTxvevaSi adamianebisaTvis arsebuli realoba autaneli da mouTmeneli unda<br />

gaxdes, aucilebeli ar aris mis namdvil, adeqvatur gaazrebaSi, aramed savsebiT<br />

sakmarisia mis iseT kopirebaSi, romelsac originali ar gaaCnia. cxadia aq<br />

saubaria adamianis gonebis manipulirebaze. am mimarTulebiT dRes arsebuli<br />

yvelaze qmediTi saSualebebi R teqnologiebis saxeliTaa cnobili. ra Tqma unda,<br />

berks aseTi termini ar gaaCnia, magram rasac is gulisxmobs “literaturul<br />

politikosebSi”, Tavisuflad SeiZleba gagebuli iqnas ori saukunis winandel R<br />

107


teqnologiebad. miT ufro, rom jer erTi, rogorc davrwmundebiT am<br />

teqnologiebis strategia (da ara taqtikur, teqnologiuri novaciebi) didad ar<br />

Secvlila da meore, sakuTriv politikuri werili dRemde rCeba teqnologiebis<br />

mniSvnelovan Semadgenel elenementad.<br />

franguli revoluciis literaturuli politikosebi dRes yvelasaTvis<br />

cnobili xalxia. Tumca berki arc erT maTgans amgvarad ar axsenebs, magram<br />

gasagebia, rom aq saqme exeba rusos, didros, volters helveciuss da maTi saqmis<br />

gamgrZeleblebs revoluciis periodSi. berkis daxasiaTebit, es aris Tavis<br />

gamocenis moyvaruli xalxi, romelmac ludoviko XIV-is sikvdilis Semdeg<br />

dakarga taxtis keTilganwyoba. arc regenti da arc taxtis memkvidre ar iCenda<br />

interess maTi naazrevisadmi. amis sapasuxod maT Tavi anebes samefi karisadmi<br />

tradiciul keklucobas.<br />

literaturuli politikosebis Sorsmimaval gegmebs Zalze Seuwyo xeli ori<br />

franguli akademiis gaerTianebam da enciklopediis gamocemem. am literaturulma<br />

jgufmagarkveuli xnis win SeimuSava qristianuli religiis ngrevis<br />

programa da antiesklesiur moRvaweobas iseTi TavdadebiT Seudga, rogoric<br />

damaxasiaTebelia mxolod religiuri fanatizmisaTvis.<br />

eklesiaze pirvelma Setevam, romelic mourideblad ganxorcielda, ar<br />

gaamarTla. rac ar gamovida uecari SeteviT, misi ganxorcieleba meToduri ngreviT<br />

gadawyda. am mizniT gadawyda sazogadoebrivi azris Semzadeba. sazogadoebrivi<br />

azris samarTavad aucilebeli gaxda imaTi daqvemdebareba, vinc<br />

sazogadoebriv azrs qmnis.<br />

Sesabamisad, maTi pirveli nabiji iyo literaturuli didebisaken mimavali<br />

yvela gzis xelSi Cagdeba. zogierTma, aRiarebs berki, marTlac moaxerxa mecnierebisa<br />

da literaturis simaRleebis dalaSqvra, msoflio saxelis mopoveba,<br />

risi wyalobiTac patiobdnen an nakleb yuradRebas uTmobdnen maTi saxifaTo<br />

miznebis daufarav gamocxadebas. am keTilSobilebas maT imiT upasuxes, rom<br />

sakuTari Tavisa da maTi mimdevrebisaTvis SeeqmnaT erTaderTi Wkviani, ganaTlebuli<br />

da gemovnebiani xalxis reputacia. gamorCeulobisadmi es maniakaluri<br />

miswrafeba, gvarwmunebs berki, ara nakleb damRupveli aRmoCnda literaturisa<br />

da gemovnebisaTvis, vidre filosofiisa da zneobisaTvis. maTi gamosvlebis Ziri-<br />

Tadi <strong>for</strong>ma qadageba iyo. susti da ZirisgamomTxreli argumentacia intrigebiT<br />

iniRbeboda. amas, rogorc Cans aucilebel elementad daerTo oponentebis Savi R,<br />

anu, rogorc Tavad berki wers: “literaturuli monopoliis sistemas maT daumates<br />

nebismieri saSualebebiT yvela imis umowyalo gaSaveba da diskreditacia,<br />

vinc ar iziarebda maT partias. maT qmedebebze xangrZlivi dakvirveba jer kidev<br />

didi xnis win iZleoda saSualebas dagveskvna, rom maT akldaT mxolod<br />

xelisufleba, raTa literaturuli Seuwynareblobidan gadasuliyvnen Tavisi<br />

metoqeebis sakuTrebis, Tavisuflebis da sicocxlis pirdapir devnaze” (51-52).<br />

am adamianebs axlo mimowera hqonaT evropis monarqebTan, maT Soris prusiis<br />

mefesTan. am ukanaskneli mimoweris masalebze dayrdnobiT berki SeniSnavs, rom am<br />

xalxisaTvis sul erTi iyo, safragneTis samefos Signidan, revoluciiT daangrevdnen,<br />

Tu ucxotemeli despotis xeliT. igive mizniT, ra mizniTac ikavSIrdebodnen<br />

ucxoel monarqebs, es xalxi daukavSIrda sakuTari qveynis kapitalistebs da am<br />

ukanasknelTa finansebze dapyrobiT, isini gaaTkecebuli ZaliT Seudgnen<br />

sazogadoebrivi azris dapyrobas da unda iTqvas sakmao warmatebiTac radgan<br />

droTa ganmavlobaSi didad gaiwvrTnen demagogiaSi, rodesac yovelmxriv<br />

autanlad xatavdnen RaribTa mdgomareobas da monarqebis mankierebas.<br />

amrigad, fraguli revoluciis saTaveSi ZiriTadad es ori jgufi — kapitalistebi<br />

da politikuri literatorebi aRmoCndnen. mwerlebi, SeniSnavs berki,<br />

rodesac isini erTad moqmedeben, uzarmazar zegavlenas iqonieben adamianTa<br />

gonebaze. da am mwerlebis kavSirma kapitalistebTan uzrunvelyo is rom masebi<br />

loialurad ganewyvnen im tipis qonebisadmi, rogorsac kapitali warmoadgenda.<br />

literatura:<br />

1. Эдмунд Берк. Размышления о революции во франции и заседаниях некоторых<br />

обществ в Лондоне, относящихся к этим событиям. М. «Рудомино» , 1993.<br />

108


COURSE OF LECTURES IN POLITICAL THEORY<br />

(Summary)<br />

Mamuka Bichashvili<br />

After a period of dormancy, the political theory is beginning to reemerge as an existing<br />

field of theoretical study in Georgia. The given course of lectures manifests this emergence.<br />

The aim and the main idea of course are to provide a collection of both classical and nonclassical<br />

authors in order to bring the resources available in the field up to New Time political<br />

theory. Almost theories of ten authors from Plato’s “Republic” to Rousseau’s “Contract<br />

<strong>Social</strong>” are discussed during the course. The course has the following structure:<br />

Introduction.<br />

” There is given a general plan of the followed of lectures in Introduction. We have<br />

outlined two basic approaches to the study of politics. One of them, Political Philosophy, its<br />

carries the name not only to works of old philosophers, but mostly on the basis of its<br />

methodology. Political Philosophy presents more balanced picture of the politics mainly<br />

oriented to the abstract inquiry of the possible world. Such terms, as “phenomenon”,<br />

“essence”, “value” and so on, have very constructive power <strong>for</strong> such kind of theories.<br />

Scholars recognized in Political Philosophy the great importance of closer ties between<br />

philosophical outlook and ongoing political practice as well as renewed interest in traditional<br />

debates about the character of relationship between nature and social world. Political<br />

Philosophy begins with the question: what it should be a person’s relationship to state and<br />

society or to government and rulers. It generates visions of the good social life: of what it<br />

should be the ruling set of values and institutions. The subject matter is broad and connects<br />

readily with various branches of sub-disciplines of philosophy including philosophy of law<br />

and economics.<br />

In according philosophical examination of political activity, philosophers also divide<br />

between those, who are methodological individualists and those who are methodological<br />

holists. Methodological individualists seek to explain social actions and behavior in terms of<br />

individual action; meanwhile holists seek to explain behavior by considering the nature of<br />

group.<br />

The next important methodological question relates both epistemologies as well as to<br />

ethics is the role that reason plays in social affairs. Positions we have got may be<br />

characterized as rationalism and irrationalism. Political rationalism emphasizes the<br />

employment of reason in social affairs: that individuals ought to submit the logic and<br />

universality of reason rather then their own subjective or cultural preconceptions.<br />

Irrationalists, from their side are criticizing rationalists <strong>for</strong> ignoring the intellectual and social<br />

heritage that often lies beneath contemporary society.<br />

Many authors distinguish Political Science from Political Philosophy. Political Science<br />

predominantly deals with existing states of affairs and insofar as it is possible tries to be<br />

neutral in its descriptions: it seeks a positive analysis of such social events as constitutional<br />

issues, voting behavior, the balance of power etc.<br />

Political Theory, on the other hand, is a kind of empirical science, empirical theory.<br />

Observation and correct description of ongoing political events are its main sources. Further,<br />

the attempt to unify a wide variety of political data, under significant theoretical framework, if<br />

successful, would give a deeper understanding of political reality and would provide powerful<br />

theories with the useful explanatory power.<br />

Offering a difference between Political Philosophy and Political Theory, we do not mean,<br />

that there are two kinds of theories, having nothing in common. Contrary, we have to take<br />

into account, that these theories are distinct not by their object (object is the same <strong>for</strong> both<br />

cases – the political event), but by their methodology, mode of approaches. Theories of<br />

Hanna Arendt and Max Weber are good examples of such different approaches and <strong>for</strong> us,<br />

both are very useful.<br />

109


Plato’s “Republic”.<br />

Although “Republic” is not a single work of Plato in the field of politics, we discussed<br />

mainly just this work, because of its complete character. First of all, we have to note, that<br />

English title of Plato’s main political work, “Republic”, that comes from its Latin equivalent, is<br />

not absolutely correct. The author uses title “Politeia”, that can be translated not only as<br />

“Republic”, but also as “Regime”, or much more better as “Constitution”, “State”, “Society”. At<br />

any case, Plato was writing about state or about society. Plato begins his inquiry with the<br />

problem of justice <strong>for</strong> individual and with the same problem <strong>for</strong> the city-state i.e. his interest<br />

moves to the problems of moral and social character. What he needs to do, first of all, is to<br />

explore the basis of social and moral obligation<br />

. We try to explain why Plato comes from the first question to more complicate<br />

discussion concerning the state. As a matter of fact, Plato begins his theory of just man by<br />

assuming an important parallelism between the city and the individual. He was thinking<br />

ahead of the greatest possible unity of the city. Summarize the position he arrived at the<br />

position, that the just city is not a self-subsisting being like the idea of justice, located so to<br />

speak in a super heavenly place. Its status is rather like that of perfectly beautiful human<br />

being. By an analysis of the elements in the human mind Plato maintained the idea, that its<br />

well-being, full development and happiness are to be secured by doing right and not by<br />

doing wrong, to prove thereby that virtue is its own reward. All other kinds of rewards,<br />

including rewards and punishments after death, are merely secondary consideration.<br />

The elements of mind, which theorist has to take into account are threefold and it has<br />

been suggested that threefold division is a more or less arbitrary reflection into the individual<br />

of the thee classes into which his state is organized. But, what is the class and how does the<br />

class system work in society – is the next question where we come by the previous analysis.<br />

We try to show, that Plato divides citizens not by their incomes, but by their occupations.<br />

Under this criteria all members of the city-state divides into three main parts: rulers,<br />

guardians and the rest population (excluding, of course, slaves). Such division of people<br />

presupposes definite order of subordination among them. We may say, that Plato’s class<br />

system represents a hierarchic society, but not cast system, because <strong>for</strong> individual it is<br />

allowed to move from one, <strong>for</strong> example low class, into another upper classes. Such kind of<br />

social mobility is depended on personal abilities of individual.<br />

In some passages Plato speaks about upper classes (rulers and guardians) so, as if his<br />

three classes are not so much three as two, one of which is further sub-divided. Plato writes<br />

too much on morality and education system <strong>for</strong> upper classes, in despite of third class, which<br />

he does not tell us much. Only thing we know about the members of this class is that they<br />

are not working class, but some, who are engaged in economical activities. All they allowed<br />

to own property. Their function is to provide <strong>for</strong> the material and economic needs of the<br />

community. Their main virtue is obedience and they are under strict control.<br />

How the city-state grew up? – Is one more important question discussed by Plato? The<br />

state arose under the natural conditions of perfect being. The state is a whole and human<br />

being is a part of that whole and always is realizing himself in the rank of citizenship of the<br />

city. City-state is a natural unification of the people. Although the state arose in a natural<br />

way, the mode of its functioning is completely conventional. According to Plato, there are five<br />

kinds of regime: (1) kingdom or aristocracy, the rule of the best man, or the best men, that is<br />

directed toward goodness or, virtue, by the regime of the just city; (2) Thimocracy, the rule of<br />

lovers of honor or of the ambitious men which is directed toward superiority or victory; (3)<br />

Oligarchy or the rule of the rich, in which wealth is most highly esteemed; (4) Tyranny, the<br />

rule of the completely unjust man, in which unqualified and unashamed injustice holds away.<br />

The descending order of the five kind of regime is modeled on Hesiod’s descending order of<br />

five races of men: the races of gold, of silver, of bronze, the divine race of heroes, and the<br />

iron race.<br />

Now we know much more about the positive answer on Plato’s main question – “What is<br />

the justice <strong>for</strong> the city-state”? In the case of individual, it consists of keeping a proper<br />

balance among three elements of soul; each will then be doing its own job. True morality<br />

consists, in fact, in giving due satisfaction to the different elements in us and preventing any<br />

of them dominating at the expense of the others. The justice is defined as minding<br />

individuals own business, fulfill his proper function in society.<br />

110


According to Plato’s methodological parallelism between individual and society, what is<br />

true about individual, is also true about society in the city-state. So, on the basic question –<br />

“which city-state is just?’ - Plato’s final answer sounds like this: the state is just, when and<br />

only when each class and element in society is fulfill its proper function.<br />

Plato had very specific position about family and private property. Plato’s analysis of<br />

these phenomena defined further hot discussion about his being or not being totalitarian.<br />

Although, what Plato wrote on this subject deals only with two upper classes. The third class,<br />

presumable, lives under standard arrangements.<br />

Plato’s specific position, concerning guardians and rulers, presupposes that among<br />

them both family and private property are to be abolished. It seems, Plato thought that<br />

private interest and private affections distracted man from his duty to community. According<br />

Plato the wealth is nothing, but a main cause of destruction of social stability.<br />

Aristotle - “Politics”<br />

Aristotle was a most gifted with sense student of Plato. He played very important role in<br />

development of Plato’s philosophy, although in some decisive questions his own position<br />

was evidently different. All this is true concerning to the problems of political philosophy. For<br />

example, Aristotle abandoned Plato’s theory of family and private property. It seems that the<br />

main reason of his different position was his belief that no ruler could necessarily get rid of<br />

evils by changing institutions of society. The evil might be in human nature and not in a<br />

system of private property. For Aristotle the instinct to possess was natural and provided it<br />

did not degenerate into selfishness. The common property is apt to be treated not with the<br />

care given to something, which is our own, but with the careless so often shown to what<br />

belong to other people.<br />

Such disagreement between teacher and pupil in ancient time was very ordinary one.<br />

Aristotle himself was a teacher of Alexander the Great. Alexander brought to an end the kind<br />

of world, which had been presupposed by the theory of Aristotle – A world in which the basic<br />

political unit was the independent self-sufficient polis, a world in which the distinction<br />

between Greek and barbarian was fundamental.<br />

All this is only one example of disagreement between Plato and Aristotle. There are<br />

many others. But <strong>for</strong> Aristotle the critic of Plato was not self-reasonable thing. He made<br />

valuable contribution <strong>for</strong> development of political theory as a follower of Plato and by the<br />

further development of his ideas.<br />

For right understanding of Aristotle’s political theory, our course of lections we propose<br />

to begin discussion by the analysis of the concept of “nature”. Doing that, we are coming<br />

from the Aristotle’s core definition of human being. He defines “Human being” as a political<br />

animal. Such definition means, that a man is by his nature inhabitant of the polys (city-state).<br />

To understand the term “Physis” (Greek equivalent of “Nature”), we can contrast to it<br />

another Greek term “Nomos”, that can be translated as “custom”, “law”, “convention”.<br />

Nomos, convention, varies from place to place, meanwhile the nature, physis is the same<br />

everywhere. We have to distinguish there<strong>for</strong>e, what holds by physis and what holds by<br />

nomos. In society there exists both kind of rules, so call natural rules and habits and rules by<br />

convention.<br />

What does it mean to exist by nature would be clear if we take <strong>for</strong> discussion such<br />

natural thing, as tree. A tree that exists naturally consists with definite parts. A tree is not a<br />

collection of roots, trunk and branches, but has a definite <strong>for</strong>m. When it loses that <strong>for</strong>m, it<br />

ceases to be a tree. Living things have within them a principle of grow which implies them to<br />

develop towards an end. Aristotle’s concept of natural is thoroughly teleological. Everything<br />

that exists by nature exists <strong>for</strong> an end and one cannot grasp its nature without understanding<br />

the end.<br />

From this point of view, we are ready to go to analysis Aristotelian polis. Polis is not a<br />

collection of men, but something that exists by its nature. Human beings naturally <strong>for</strong>m<br />

families, the village is a natural aggregation of families and the polis is outgrowth of the<br />

village. Aristotle’s definition of the man, that man is a political animal, now means, that man<br />

is made by nature to live in polis.<br />

The polis is an association of the people. All associations or <strong>for</strong>ms of partnership exist<br />

<strong>for</strong> the sake of some good. The purpose of the city-state is thus to enable its citizens to live a<br />

111


life of virtue or excellence. The life of virtue is a goal of the city-state’s existence and the<br />

closer a city comes to achieving that goal, the better it is.<br />

In “Politics” Aristotle gives an analytical framework <strong>for</strong> deeper understanding different<br />

<strong>for</strong>ms of government. Differentiation depends on accordance to whether power is in the<br />

hands of one man, or more, or many. In each case, Aristotle distinguishes right and wrong<br />

<strong>for</strong>ms. Among the right <strong>for</strong>ms kingship is on the first place. It is the rule of one man <strong>for</strong> the<br />

common interest. Oppose to kinship, wrong <strong>for</strong>m of ruling is tyranny. Tyranny as well as<br />

kingship is a rule of one man, but tyrant is ruling in his own interest.<br />

Aristocracy is a rule of few. Aristocracy manifests itself in different sub-<strong>for</strong>ms. One of<br />

them presupposes the rule of few under of authority of their ancestors. Genuine aristocrats<br />

owe their positions by their own virtue. Wrong <strong>for</strong>m of aristocracy is oligarchy – the rule of<br />

wealthy. The last two <strong>for</strong>ms of right and wrong ruling are polity and democracy. For Aristotle<br />

democracy is the rule of poor.<br />

The practical focus of “Politics” is most apparent in its three books. In those books<br />

Aristotle concentrates much of his attention on democracy and oligarchy, describing their<br />

different varieties and the means by which they may be preserved.<br />

Aristotle has an evident horror of what he sees as extreme democracy in which the<br />

popular assembly has the power to do whatever it likes, but he has an equal horror of<br />

lawless monarchy or lawless oligarchy.<br />

Cicero<br />

We took Cicero as a Roman author, who was much more closer to political practice,<br />

than any well-known ancient political thinker. He dedicated to political problems two works –<br />

“Republic” and “Laws”. The coincidence of these titles to titles of Plato’ main political dialogs,<br />

presupposes deep ties between Cicero and ancient Greek political writers.<br />

Many commentators wrote, that Cicero did not offer anything new in political theory but<br />

only remove Plato/Aristotelian tradition toward the Roman affairs<br />

Concerning Cicero in our lecture, we try to show the following: a) Cicero as a political<br />

writer, of course, was in great dependence on Greek tradition. Like Plato he wrote dialogs<br />

and the problems he discussed in his writings, have Greek origins. b) Besides of such close<br />

ties, Cicero arose questions with specific Roman nuances. On the traditional question –<br />

which political regime is best, he gave priority to state, which has mixed ruling <strong>for</strong>ms (like<br />

Roman Republic) of monarchy, aristocracy and democracy. c) Cicero’s judgment about<br />

social spirit of people seems to us very original. Coming from the concept of social spirit, he<br />

gained the following definition to “commonwealth” (that is to “state”): A commonwealth is the<br />

affair of people. But a people is not any collection of human beings brought together in any<br />

sort of way, but an assemblage of people, in large number associated in an agreement with<br />

respect to justice and a partnership <strong>for</strong> the common good. d) From the given point of view,<br />

Cicero gave characteristic to foundation of Rome not as an en<strong>for</strong>cement of one single genius<br />

person, but as an act of many persons and, that is more important, as an action, or better,<br />

process, that was continuing during years of history. Constitution of Rome was not produced<br />

by conscious planning of one person, but developed in a great length of time and by great<br />

variety of accidents. Its perfection represents the culmination of a natural process of slow<br />

and almost unconscious growth.<br />

Middle Ages:<br />

St. Augustin<br />

For St. Augustine philosophy serves the faith both in it and in its relation to nonbelievers.<br />

It may be used as a tool to gain a fuller understanding of the divinely inspired truth. Although<br />

the New Testament is primarily concerned with man’s eternal destiny, it has much to say<br />

about the condition of rulers and subjects and about manner in which men are called upon to<br />

live in the city.<br />

St. Augustine’s most extensive work on political subject is “The City of God”. A big part<br />

of this work stands as a controversy with pagans and heretics. At the same time, his treatise<br />

serves as philosophical defense of the faith and at the same time as a theoretical defense of<br />

philosophy <strong>for</strong> which he provides a justification under the basis of Sacred Scripture.<br />

112


Most important part of his work Augustine dedicates to the teaching concerning virtue.<br />

This teaching has its roots in both the philosophical and biblical tradition. A man here is<br />

interpreted as a social animal by nature. Human being has been endowed with speech, by<br />

means of which he is able to communicate and enter to various relationships with another<br />

men. By associating with his fellow men, human being is <strong>for</strong>ming with them a political<br />

community that man attains his perfection. Augustine defines “commonwealth” as an<br />

assemblage of men associated by a common acknowledgement of right and by a community<br />

of interests. Later he explains a word “right” by a word “justice”.<br />

The moral order of the society is rooted in a natural order established by speculative<br />

reason. This order in nature requires the universal and complete subordination of the lower<br />

to higher both within man and outside of him. The same hierarchy should be observed in<br />

society as a whole and is encountered when virtuous people obey wise rulers, whose minds<br />

are in turn subject to the divine law.<br />

The Sacred Scripture distinguishes only two kinds of societies, to which all men of all<br />

times belong – the city of God and the earthly city. There is analogy between them and only<br />

by analogy these societies are called cities. The distinction between them corresponds to the<br />

distinction between virtue and vice. According to St. Augustine why a person would be a<br />

member of one or the other of these two cities is not depend on a race or nationality of that<br />

man, but on the end that he pursues and to which he ultimately subordinates all of his<br />

actions.<br />

Alfarabi<br />

Alfarabi recovered classical political tradition and made it intelligible within the new<br />

context provided by revealed religions. His writings concerned with the political regimes and<br />

the attainment of happiness through political life. In his works Alfarabi discussed the problem<br />

of relationship between classical political writings and Islam. He gains such well-known<br />

followers as Avicena and Averroes. His most important work in political philosophy was “The<br />

Virtuous City” and “The Political Regime”. The virtuous regime is such political order whose<br />

guiding principle is the realization of human excellence or virtue. A man needs to archive his<br />

perfection through the activity proceeding from rational understanding, deliberation and<br />

choosing among various alternatives suggested to him by reason. The ultimate perfection of<br />

man is identical with the supreme happiness available to him.<br />

Alfarabi gave the following classification of regimes: (1) the regime whose citizens have<br />

had no occasion to acquire any knowledge at all about divine and natural beings. These are<br />

ignorant regimes. (2) The regime whose citizens possess the knowledge of those things but<br />

do tot act according to their requirements; these are dissolute or immoral regimes. (3)<br />

Regimes whose citizens have acquired certain opinions about these things but false or<br />

corrupt opinions that claim to be about divine and natural beings and about true happiness,<br />

while actually they are not. .Alfarabi calls them erring regimes.<br />

The character of the citizens is <strong>for</strong>med with a view to attain one or more of lower ends.<br />

Alfarabi gives these ends as six and each of the general type can be subdivided according to the<br />

end that dominated in it. (1) The regime of necessity (or indispensable regime) in which the aim<br />

of the citizens is confined to the bare necessities of the life; (2) The vile regime (oligarchy) in<br />

which the ultimate aim of the citizens is wealth and prosperity of their own sakes. (3) The base<br />

regime. The purpose of whose citizens is the enjoyment of sensory or imaginary pleasure; (4)<br />

The regime of domination (tyranny), whose citizens aim at overpowering and subjecting others;<br />

(5) The regime of honor (democracy), whose citizens aim at being honored, praised and glorified<br />

by others; (6) The regime of corporate association (democracy), the main purpose of whose<br />

citizens is being free to do what they wish.<br />

Concerning the best ruler, Alfarabi writes, that such ruler has to unify in himself qualities of<br />

wise ruler and prophet. This man, wrote Alfarabi, is true prince according to the ancients, he is<br />

the one whom it ought to be said that he receives revelation. For man receives revelation only<br />

when he attains this rank – when there is no longer intermediary between him and the Active<br />

Intellect. The rule of this man is the supreme rule; all other human rulers are inferior to it and are<br />

derived from it. Alfarabi’s approach to religion leads to a philosophical science of divine laws. By<br />

presenting divine laws, jurisprudence and theology as parts of political science, he points to the<br />

possibility of a neutral discussion of all religions or sects and of the features common to them all.<br />

113


Thomas Aquinas<br />

Thomas Aquinas was born in 1227 in Neapolitan territory. He was from old highborn<br />

south Italian family. His political thoughts are based upon his theological and ontological<br />

considerations, where St. Thomas was the follower of Aristotle. Aquinas did more than<br />

anyone else to establish Aristotle as the leading philosophical authority in the Christian<br />

West. St. Thomas’ political philosophy is best understood as a modification of Aristotle’s<br />

political philosophy the light of Christian revelation. In his main writings, the “Summa<br />

Theologiae”, he does not ask whether besides the philosophic disciplines another science,<br />

<strong>for</strong> example, sacred doctrine is necessary.<br />

Aquinas established the rules under which Christian world was ruled by two distinct<br />

powers and two distinct codes of law: ecclesiastical and the civil. As the result, such specific<br />

issues as the origin of divine and human laws, the relation between the two, and the<br />

communication of divine laws through the medium of prophecy or revelation. These<br />

problems are discussed by St. Aquinas in terms of Plato but not Aristotle.<br />

The civic society is natural to Aquinas. But it is not given by nature. It is something to<br />

which is inclined by nature and which is necessary <strong>for</strong> the perfection of his rational nature.<br />

Human being is nature’s remarkable product. But he is brought into the world more helpless<br />

than any animal. Instead nature has furnished him with reason, which he is eventually able<br />

to provide himself and meet his needs as they arise.<br />

The first society to which man belongs and without which he could not live is the family.<br />

Specific purpose of family is to produce the necessities of life and thus guarantee the<br />

preservation of both the individual and the species. But family cannot supply all the material<br />

goods that man needs <strong>for</strong> his sustenance and his protection. The truly self-sufficient human<br />

association capable of securing the conditions of virtue and satisfying all man’s earthly<br />

needs is the city. The city is the most perfect work of practical reason. Only within the<br />

framework of civil society can man attain the fullness of life, so that the men is far from<br />

human perfection like a beast (such as man leads a solitary life away from company of his<br />

fellow men) or men has already exceeded that perfection and achieved a state of godlike<br />

self-sufficiency.<br />

The common good and the end of political authority are in the first instance peace or the<br />

harmony of different parts that combine to make up the city. Peace exists when each part<br />

adjusted to the whole.<br />

One of the remarkable parts of St. Thomas’ doctrine is his history of natural law that<br />

presents specific synthesis between biblical faith and Aristotelian philosophy. The law of<br />

nature appeared as a natural law cannot be reduced exclusively to the will of God. But as a<br />

law, however, it also contains an explicit reference to God’s will. These and all like them<br />

considerations of St. Thomas finds its metaphysical expression in doctrine of distinction<br />

between essence and existence in all beings outside of God. Although, that distinction is to<br />

be regarded as distinction of reason and not in any way a real distinction.<br />

Nicollo Machiavelli<br />

Machiavelli was born in Florence, when Italy was divided between four dominant citystases<br />

and each of these was continually at the mercy of the stronger <strong>for</strong>eign governments.<br />

Since 1434 Florence was ruled by the wealthy Medici family. After the break of his political<br />

career, Machiavelli became well known political writer.<br />

Classical political philosophy clarifies or elaborates the conflicting claims to rule that are<br />

raised whenever men associate together; it articulates the degree and sense of justice which<br />

each of such claims means to assert. By understanding and clarifying the unity and diversity<br />

in the claims which set men apart, it attempts to provide the answer to how men ought to live<br />

together and is thus a guide to justice and the common good. Detached from the interests<br />

that animate these claims, classical political philosophy is the deliverer of the community a<br />

non-divine benediction to mankind. Machiavelli continued this tradition in such way, at the<br />

same time had elaborated his own new approaches.<br />

Our lecture concerning on Machiavelli’s political theory is based on his main political<br />

work -”The Prince”. Machiavelli opens “The Prince” describing the two principal types of<br />

governments: monarchies and republics. The most controversial aspects of Machiavelli’s<br />

analysis emerge in the middle chapters of the given book Here he proposes to describe the<br />

114


truth about surviving as a monarch, rather than recommending lofty moral ideas. He<br />

describes those virtues, which we think a prince should possess. He concludes that some<br />

virtues will lead to a prince’s destruction, whereas some “vices” allow him to survive. Indeed<br />

the virtues we commonly prize in people might lead to his downfall. For Machiavelli it is the<br />

best <strong>for</strong> prince to have a reputation <strong>for</strong> being stingy. He argues also, that it is better <strong>for</strong> a<br />

prince to be severe punish people rather then merciful.<br />

Thomas Hobbes<br />

Hobbes “Leviathan” first appeared in England in 1651. Hobbes wrote the work in France,<br />

where he had been in exile since 1640. After its first publication, “leviathan” was recognized<br />

to be the masterpiece of British political thinking. Hobbes civil philosophy was presented as<br />

growing out of his natural philosophy. The theory itself was constructing in a deductive and<br />

scientific <strong>for</strong>m like philosophical systems of Decartes and Spinoza. At the same time Hobbes<br />

remind humanist that is not surprising, because in his century the status of natural science<br />

was bound up with moral philosophy.<br />

One of the most important notions of Hobbes theory is the notion of Free will. Hobbes<br />

wrote a great deal on this issue. Hobbes denied the classical understanding of the<br />

phenomenon of free will. For him the traditional notion of free will is absurd, because all<br />

intentions and actions must be caused by previous material processes. It does not mean,<br />

that Hobbes thought as if we should not deliberate purposively about our actions. He argued<br />

that when it is determined, that one thing will be chosen be<strong>for</strong>e another by human being, it is<br />

determined also <strong>for</strong> what cause it should be chosen.<br />

Hobbes moral philosophy presupposed the ability to per<strong>for</strong>m complicated thinking about<br />

what kind of person we want to be and how we should live. We merely have to understand<br />

that this subjective sense of freedom to choose how to live is no more based on real<br />

freedom, and then our subjective sense of color is based on real color. Maintaining this,<br />

Hobbes has developed old philosophical tradition coming from Tacitus. Under this tradition<br />

human agents were open to causal manipulation of more or less reliable kind.<br />

Next very interesting position developed by Hobbes is his realistic ethics. He defined<br />

“Good” as whatsoever are the object of any means appetite or desire and the object of his<br />

hate or adversity as “Evil”. Moral language, like color language, constantly tempted its users<br />

to attribute to the external world a set of imaginary attributes and as a consequence to<br />

dispute with one another about the world.<br />

Hobbes discussed about practical effects of his theory. He himself believed that the<br />

correct understanding and application of his philosophy would trans<strong>for</strong>m human life. The first<br />

step toward this direction was recognition of the true nature of conflict of believes, interests<br />

and passions of people. The only common fundamental desire <strong>for</strong> human beings, from this<br />

point of view is to preserve oneself from death. All other passions and desires involve some<br />

belief about one’s position in the world and the threats which one might be facing.<br />

John Locke<br />

In his main political work, “Two Treatise on Government” Locke has two main purposes<br />

in view: to refute the doctrine of divine and absolute right of Monarch, as it had been put<br />

<strong>for</strong>ward by Sir Robert Filmer’s “Patriarchia” and to establish a theory which would reconcile<br />

the liberty of citizen with political order. The criticism of Filmer in the first Treatise is<br />

complete. His theory of absolute sovereignty of Adam has lost all interest. Locke’s argument<br />

has been very effective, but his exhaustive replay to absurd thesis of Filmer becomes itself<br />

wearisome. Second Treatise starts from common sense position. Here is given two<br />

fundamental claim of liberalism, that all men are equal and free. If God could be shown to<br />

have given any man, or any order of men superiority over other men, then these inferences<br />

could not be drawn. This conclusion is main result of First Treatise in Locke’s work on<br />

government.<br />

What is discussed in Second Treatise is Hobbsean notion of natural condition. The first<br />

impression of Locke’s state of nature seems very unlike Hobbes’ state of nature. But in fact it<br />

can be easy discovered similarities. For Locke the state of nature is simply the condition in<br />

which the executive power of the law of nature remains exclusively in the hands of<br />

individuals and has not been made communal. It was the original condition of all humanity.<br />

115


The state of nature characterized by the absence of any law. In the state of nature everyone<br />

has executive power. Locke provides many passages to support the conclusion that the<br />

state of nature will frequently be indistinguishable from the state of war. The source of law<br />

<strong>for</strong> society would be found in the strongest desire of men. The law has peace and<br />

preservation as its end. It will be obeyed because of the universal desire <strong>for</strong> preservation of<br />

civil society.<br />

Locke wrote, that the labor is the origin and justification of property and that contract or<br />

consent is the ground of government. Behind this doctrine lies the idea of the independence<br />

of the individual person. Men are born free and equal in rights. Whatsoever a man, mixes his<br />

labor with, is his own. The civil society originates when men agree to delegate function of<br />

administrate to certain officers. Thus government is instituted by a “social contract”; its<br />

powers are limited and they involve reciprocal obligations. Locke’s theory is rendering of the<br />

facts of constitutional government in terms of thought and it served as justification of the<br />

Revolution settlement in accordance with the ideas of the time.<br />

Rousseau<br />

Citizen of Geneve, Rousseau reacted against the corruption of social order and<br />

institutions of his time. Error and prejudice in the name of philosophy had stifled reason and<br />

nature and had corrupted morals. The <strong>Social</strong> Contract was his most influential work. Its<br />

decisive thesis was that all men are both free and equal. Regards the state that is a<br />

manifestation of contract, individuals’ surrender non of their natural rights, but rather agree<br />

<strong>for</strong> the protection of them. Most remarkable in Rousseau’s projected republic was the<br />

provision to banish aliens to the state religion and to punish dissenters with death. <strong>Social</strong><br />

contract became the textbook of French Revolution.<br />

Rousseau disliked Enlightenment. The main basis of his attack on the Enlightenment is<br />

Rousseau’s belief that progress of the arts and sciences was not the condition of progress of<br />

civil society. The arts and the sciences require an atmosphere of luxury and leisure in order<br />

to flourish. They themselves emerge, in general, from vices of soul. The society dominated<br />

by the arts and sciences is one full of inequality. Society is trans<strong>for</strong>med to support the arts<br />

and the sciences and their products and this very trans<strong>for</strong>mation creates a life full of vain<br />

self-regard and injustice.<br />

Rousseau put old philosophical question - what is justice? Which society is just? In<br />

times and society, thinks Rousseau, justice consists in maintaining the privileges of those in<br />

positions of power. All known states are full of inequalities of birth, wealth and honor. These<br />

inequalities can be justified in terms of the preservation of the regime, but that does not<br />

make them more tolerable <strong>for</strong> those who do not enjoy them.<br />

Civil society is not something natural. One can go to a time prior to the civil society to<br />

find man as he is naturally. This investigation is necessary to determine the origins of the<br />

state. Such approach provides the possibility to see, that civil society is conventional.<br />

Since man is not primarily political and social, he must be divested of all qualities that<br />

are connected with life in a community if we are to understand him as he is by nature. The<br />

first is the reason. Reason depends upon speech and speech implies social life. The<br />

movement from the natural state to the civil state provides a very great change in man.<br />

Formerly he was a beast, now he has become a moral being. In the state of nature man<br />

acted only from instinct, now he must consider his action in relation to principle so that the<br />

chose and freedom take on a moral sense. If man continues to act according to the level of<br />

animals. From this point Rousseau goes to the idea of common will that provide necessary<br />

basis <strong>for</strong> contract social. The common will in other words explained as “sovereign” and<br />

indicates to the source of all legitimacy that is in the people as of bearer of free will.<br />

Government receives its instructions from the general will and uses its authority to<br />

determine the acts of the citizens according to the sense of the sovereign. There exists<br />

something intermediary between sovereign and individual citizen. The <strong>for</strong>m of government<br />

determined the <strong>for</strong>m of society and with the change of government a new society would be<br />

constituted. The government is a necessary evil because men need direction in the exercise<br />

of their free will.<br />

116

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!