10.07.2015 Views

Jurnali #6.indd

Jurnali #6.indd

Jurnali #6.indd

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

oris darCiaformalisturi literaturuli mimdinareobebida klasikuri qarTuli literaturasaqarTveloSi XXI saukunis pirveli aTeuli wlis meore naxevridanganaTlebisa da mecnierebis e. w. reformebis Sedegad mniSvnelovanwiladdaeca rogorc ganaTleba, ise mecniereba. optimiza-ciis saxeliT daixura uamravi skola, gauqmda samecniero centri_ mecnierebaTa akademia da masSi Semavali ramdenime samecniero (filosofiis,fsiqologiis...) instituti. darCenilTagan, romlebic ga-naTlebis saministros SeuerTda, yvela ukiduresad Semcirda _ bevriRirseuli mecnier-TanamSromeli institutebidan mizanmimarTuladgaaZeves da bevri uRirsi datoves.Cveni Tema ganaTleba ar aris, magram zogadad mainc unda aRiniSnos,Tu `damoukidebel~ saqarTveloSi ra didi siamayiT, aRfrTovanebiTada zar-zeimiT davangrieT CvenSi ukve tradiciad qceuli ganaTlebissistema, romelic warmoSobiT evropuli, germanulidan momdinare,iyo, da mis nacvlad amerikuls vnergavT. Tu ra Sedegebi miviReT darogor davamsgavseT erTi meores, amaze am saqmis mcodneTa Sefasebidanoriode amonawers davimowmebT.amerikis SeerTebul StatebSi arsebul ganaTlebis sistemas, rbi-lad rom vTqvaT, aTvalwunebiT uyurebs araerTi iqauri gamoCenilimoazrovne-pilitikosi. movusminoT, ras ambobs amis Sesaxeb prezidentkarteris yofili mrCeveli zbignev bJezinski gazeT `komsomolskaiapravdis~ ~ korespondentTan saubrisas. diax, es is bJezinskia, romelmacsabWoTa wyobilebis damxoba da dro zustad gamoicno. korespond-enti axasiaTebs aRniSnul sistemas, romelic zedmiwevniT SeesabamebasaqarTveloSi arsebul sinamdvilesac: `bevri postsabWoTa qveyanaamerikis saSualo da umaRlesi ganaTlebis sistemaze gadadis: swavlafasiani xdeba, mcirdeba savaldebulo sagnebis sia, umaRlesSi Casab-areblad erTiani erovnuli gamocdebi tardeba...~bJezinskis pasuxi-Sefasebaa: `Tqven amerikisaTvis metad mtkivneul


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 73Temas SeexeT. Zalian mawuxebs ganaTlebis problema Cvens qveyanaSi. diax,Cven demokratia varT, romelic rTul samyaroSi gadarCenas lamobsgonivruli sagareo politikis ganxorcielebiT. magram es im pirobiTaris SesaZlebeli, Tu qveynis mosaxleoba gonieri da jansaRad moaz-rovnea. sxvagvarad Cven winaSe mdgom amocanebs ver gadavWriT.unda vaRiaro, rom amerikeli xalxi u v i c i a. mas araviTariwarmodgena ara aqvs garesamyaroze. Cvens saxelmwifo skolebSi araris sagani «msoflio istoria».Cven bavSvebs amerikis patriotulistorias vaswavliT, sinamdvileSi ki es Selamazebuli «saSobao»istoriaa, romelic Sors aris warsulis rTuli da winaaRmdegobrivirealobisagan.magaliTad aviRoT, Tundac damokidebuleba amerikis mkvidr mosax-leobasTan _ indielebTan. ra sawyenic unda iyos, unda vaRiaroT, rompirveli eTnikuri wmendebi «kanonis saxeliT» swored amerikul miwazemoxda! aTasobiT indieli ayares sakuTari miwebidan prezident jeqsonisdros...geografia aviRoT. Cven mas ar vaswavliT! amerikuli kolejebisaxlandeli abiturientebis 52%-s ar SeuZlia rukaze gaCvenoT, sadmdebareobs niu-iorki. 2003-2010 wlebSi umaRles saswavlebelSiSemsvlelTa 70%-s rukaze erayis povna ar SeuZlia. es ki is qveya-naa, romlis winaaRmdegac vomobdiT! erTxel momaval studenetebsSesTavazes rukaze cisfrad datanili teritoriis identificireba.maTgan 30% ver mixvda, rom es wynari okeane iyo! Tqven geRimebaT,magram es sulac ar aris sasacilo...~ 1 .axla movusminoT Cvens muxlCauxrel demograf anzor ToTaZes:`ukanaskneli 20 wlis ganmavlobaSi da gansakuTrebiT mas Semdeg, racnacionalebi movidnen xelisuflebaSi, faqtobrivad mTlianad moiSalasaSualo da umaRlesi ganaTlebis sistema. Cveni axalgazrdobisumravlesobas elementaruli codnac aRar gaaCnia, zogad ganaTlebazexom laparakic zedmetia. ganaTlebis sferoSi dausrulebelma, viTommasStaburma, magram arafrismomcemma reformebma axalgazrdebisdidi nawilis codnis done nulamde daiyvana. ra daujerebladac undamogeCvenoT, umaRlesi saswavleblebis studentTa sakmao nawils didiricxvis, vTqvaT, miliardis an milionis dawerac ki ar SeuZlia 2 . maT1gaz. `saqarTvelo da msoflio~, 22-29 Tebervali, 2012, # 7, gv. 15. aq aRniSnulia,rom es interviu gamoqveynebulia gaz. `komsomolskaia pravdaSi~, magram, Tu rodis,miTiTebuli araa. internetSi vnaxe, saubari Semdgara 2012 wlis 5 Tebervals.2axalgazrdebs ra unda mosTxovo, roca qarTveli kaci, g anaTlebisa damecnierebis ministri aleqsandre (kaxa) lomaia skolaSi gakveTilzemoswavleebis winaSe `bavSvis~ daweras vera da ver axerxebs! (SeniSvna Cemia _ b. d.).


74 boris darCiawarmodgenac ara aqvT Cvens gamoCenil moRvaweebze me-20 saukuneSi,rom araferi vTqvaT me-19 saukuneze. ocdaxuTkacian jgufSi iliaWavWavaZis dabadebis TariRi verc erTma studentma ver daasaxela,bolos jgufi SeTanxmda imaze, rom ilia WavWavaZe dabadebulia 1917wels. jer kidev am ori-sami wlis winaT TiTqmis 300 studentisgamokiTxvis dros arc erTma ar icoda, vin iyo akademikosi nikomusxeliSvili. ekonomikuri specialobis studentTa sakmao nawilmaprocentis gamoangariSebac ki ar icis, maSin rodesac adre meeqvse-meSvide klasis moswavleebisaTvis procentis gaangariSeba araviTarsiZneles ar warmoadgenda. zemoaRniSnuli imasac niSnavs, romaxalgazrdebs warmodgenac ki ara aqvT me-19 da me-20 saukuneebSisaqarTveloSi mimdinare politikur, ekonomikur, socialur da kulturulprocesebze. Tu vinmes raime saeWvod moeCvena, da ma mt ki-cebeli faqtebi imisa, rac vTqviT, sakmaod mogvepoveba~ 3 .erTxel davbeWde da aq unda gavimeoro: Tamaz karanaZe, , romelicaTeuli wlebis ganmavlobaSi Tbilisis saxelmwifo universitetSipedagogikis kaTedras ganagebda da sxvadasxva fakultetze am sagansaswavlida, hyveba:_ filologiis fakultetze (filologias xazs vusvam!) ped-agogikaSi gamocdebi rom moaxlovda, studenti gogona mekiTxeba:romeli saxelmZRvaneloTi movamzadoTo. kacma rom Tqvas, amaSi mo-ulodneli da saZraxisi araferia. magram, radgan Tavidanve da Semdegyvela leqciis bolos saWiro literaturas sagangebod va werinebdi,SekiTxvam gamaRiziana da vuTxari: `dekameroniT~.... da ras vxedav, gogona amas iwers da irgvliv myofi 10-15 stu-denti raime reaqcias ar amJRavnebs!axlaxan `imedis~ telearxma rubrikiT `qaluri logika~ gadmosca:or student gogonas aCvenes galaktion tabiZis fotosuraTi dahkiTxes, vin aris es kacio. savaraudo pasuxebic dausaxeles: qarTvelimwerali, rusi mwerali, ingliseli biznesmeni. . gogonebma sakmaodifiqres da `gamoicnes~, qarTveli mweralio, , oRond daasaxelesakaki wereTeli _ wveri aqvs da wveri akaki wereTels hqondao. amavearxiT aCvenes, ekonomikis fakultetis studentebma vera da ver Tqves,tona ramden kilograms Seicavs.niSandoblivi msgavsebaa, ara?! da ramdeni amgvari kuriozi mo-iZebneba!axla, rac Cven gvainteresebs, _ mecniereba, litera tur aT m c o-dneoba.3anzor T o T a Z e, demografiuli viTareba da eris sulieri cxovreba, Jur. `samisaunje~, 2012, # 1, gv. 110.


formalisturi literaturuli mimdinareobebi75amJamad CvenTan literaturaTmcodneobaSi saxelmwifo doneze,xelisuflebisa da sazRvargareTidan dafinansebuli sxvadasxvaantierovnuli fondebisa da arasamTavrobo organizaciebismZlavri ZalisxmeviT Cveni giganti mecnierebis _ niko maris, ivanejavaxiSvilis, korneli kekeliZisa da mraval sxvaTa mier danergilikvleva-Ziebis a kademiuri i meTodi, romelic (esec!) warmoSobiTswored evropulia, gverdzea migdebuli da mis adgils (aq farToasparezis Tqma cotaa) umTavresad da wamlekavad iWers amerikisSeerTebul Statebsa da dasavleT evropis zog qveynaSi arsebulisawinaaRmdego literaturul-meTodologiuri koncefciebi damimdinareobani. es aris nawili globalizaciis da amerikanizaciisa,risi danergva saqarTveloSi jiqur da Seupovrad mimdinareobs.Tu adre maT yuradRebas mxolod TiTo-orola swavluliaqcevda da muSaobisas iyenebda, axla, XXI saukunis dasawyisidan,gansakuTrebiT e. w. samecniero reformis Semdeg, rasac, vimeorebT,CvenSi mecnierebis ngreva mohyva, es `siaxle~ yovlis momcveli xdeba.sagangebod unda aRiniSnos, rom sabWoTa xelisufleba, rogorckapitalistur qveynebSi gavrcelebul Teoriebs, mas aTvalwunebiTuyurebda da kidevac ewinaaRmdegeboda, magram es damokidebulebamarto sabWoTa ideologiis Sedegi rodi iyo. akademizmi CvenTanoqtombris revoluciamde karga xniT adre damkvidrda da mas Cveniliteraturis gamoCenili mkvlevarebi mTeli SegnebiTa da arsebiTicavdnen.axla, rodesac yovelgvari sabWouris gadafaseba midis, nabanwyals bavSvsac ayoleben xolme. `ucxosadmi~ interess isic aRvivebsda aZlierebs, rom zogs igi akrZalul xilad miuCnevia. arada, imqveynebSiac, sadac es Teoriebi aRmocenda da arsebobs, maT sakmarisimowinaaRmdege hyavs.samecniero dawesebulebis bevrma mdare muSakma ganaTlebisa damecnierebis am moTxovnas iolad auba mxari da igi misTvis kargiTavSesafari gamodga.amave dros, es Teoriebi saxelmZRvanelo gaxda ara marto l i-teraturaTmcodneobaSi, aramed kidev ufro metad mwerlobaSi.saqme iqamde mivida, axlaxan televiziiT gvauwyes, ramdenime mwe-rali Seudga telemayureblebTan erTad mxatvruli nawarmoebebisSeTxzvaso!bunebrivia, am meTodebiT Seqnili mxatvruli Txzulebani amave


76 boris darCiaTvalTaxedviT unda gaanalizdes da Sefasdes. magram, roca Cvensadrindel, klasikur literaturas amave TvalsazrisiT mivudgebiT,sasikeTos verafers miviRebT.am mxriv saqarTveloSi imdeni masala dagrovda, maT ganxilvastomebi dasWirdeba. aq mxolod erT nimuSs SevexebiT. SevexebiT impirovnebis, profesor irma ratianis, a i `mecnierebas~, romelicam `siaxleebis~ erT-erTi meTaur-Semomtani, Tavgadakluli damcveli-damnergavi da gamavrcelebelia.adre naCvenebi maqvs, qalbatoni irma qarTuli literaturisada literaturaTmcodneobis ra uvicicaa 4 . amitom, sanam mis wignzegadavidode, imis nimuSad, rom saZiebeli meTodebi qarTuli klasikuriliteraturis kvlevisas gamosadegi ar gamodga ara marto uniWo daxelmocarulTa xelSi, aramed sasurvel Sedegebs arc gamorCeuliniWiTa da codniT dajildoebulTa SemoqmedebaSi iZleva, sanimuSodSevexebiT erT statias.galaktion tabiZis erTi leqsis interpretacia2011 wels Jurnal `Cvens mwerlobaSi~ daibeWda literaturisCinebuli Teoretikosisa da, rac amJamad gvainteresebs, galaktiontabiZis poeziis aseve Cinebuli mkvlevris, Teimuraz doiaSvilisstatia `da menaneba ... moxuci mama~ (11 noemberi, # 23, gv. 32-39).rogorc qvesaTaurSi iuwyeba, es yofila nawili mis mier damuSavebuliciklisa `galaktioni da ilia~.avtori ganixilavs galaktionis cnobil leqss `mamuli~ daganmartavs: `es werili «mamulis»» interpretirebis r e t i r e i kideve r T i c d a a, oRond kulturul-literaturuliu u l-l t r t u r u l ikonteqstis t s aqcentirebiT~ (gv. 32. dayofa da xazgasma aq daqvemoT yvelgan Cvenia. _ b. d.).movigonoT es samstrofiani leqsi:`cvrian balaxze Tu fexSiSvelaar gaviare _ raa mamuli?!winaparTagan wavida yvela,sxva xalxis ismis aq Jriamuli.gaSala veli nelma niavmada melandeba me mis wiaRSimoxuci mama, moxuci mamasasxlaviT xelSi dadis venaxSi.4Cveni wignebi: `uvicobis, plagiatobisa da ganukiTxaobis winaaRmdeg rus Tve l-ologiaSi~ (Tb, 2008) da `rusTvelologiuri gamokvlevebi, I~ (Tb., 2010).


formalisturi literaturuli mimdinareobebiaq TiTo lerwi da TiTo ylortimasze ocnebas daemgvaneba!isev amwvanda mdelo da kordi!..davdivar... vwuxvar da menaneba!~77aq yvelaferi naTelia da raime odnav bundovansa da saCoTirosarafers Seicavs. T. doiaSvilis SefasebiT, igi, `Tavisufali rTuli,abstrahirebuli tropulobisagan, Tavisi m oCvenebiTi e i sisada-viT teqstis i olad wvdomis iluzias qmnis~ ~ (gv. 32). mkv-levari cal-calke qvesaTaurebad gamoyofs gamoTqmebs: I. `cvrianbalaxze...~, II. `sxva xalxi~, III. `moxuci mama~, IV. `davdivar, vwuxvarda menaneba~ da maTSi sul sxva, erTob gansxvavebul Sinaarss xedavs.misi azriT, `cvrian balaxze fexSiSveli gavla saxe konceptia, hi-poTeturad, e rTdroulad r d momdinare m erovnuli wiaRidan(akaki) da dasavluri «axali poeziidan» (rembo)~ (gv. 33-34).meore frazaSi, Turme, konkretuli pirebi igulisxmebian. ` `CemiazriT, _ wers avtori, , _ am sityviT («yvela» _ b. d.) oden isaanaTqvami, rom yvela, visac poeti winaprad miiCnevs, wasulia, cocxaliaRaraa. aqedan gamomdinare, es «winaparTagan wavida yvela», savarau-dod, s ulier winamorbedT -– literaturul t r u l wi-naprebs unda gulisxmobdes~ ~ (gv. 35). saxeldobr: ilia WavWavaZes,akaki wereTelsa da vaJa-fSavelas, sxvas aravis. avtori ganagrZobs:1915 wels, rodesac `mamuli~ daiwera, ` `zamTarSi jer akaki garda-icvala, Semdeg, zafxulSi – vaJa, pirvel landad ki, cxadia, iliaanagulisxmevi, ufro adre mokluli wiwamurTan. galaktioni niuan-sebis eniT, miniSnebiT gvamcnobs, rom d idi i «landebis» -ilias, i akakis a k da vaJas a gardacvalebis gamo qarTul parnaszeRame Camowva~ ~ (iqve, gv. 35).aseve `moxuc mamaSi~, romelic venaxSi sasxlaviT dadis, sworedilia WavWavaZe unda davinaxoT: `da mainc... Tu winapris saxis dakonkretebasSevecdebiT, «moxuci mamis» simboloSi, Cemi azriT, up-irveles yovlisa, ilia WavWavaZe unda iyos nagulisxmevi!~ ~ (gv. 37).rogorc vxedavT, T. doiaSvili yvela am gagebas varaudis saxiTgamoTqvams da STabeWdileba mrCeba, mas mecnieruli pretenzia arunda hqondes. avtori savsebiT sworad wers: `mxatvruli teqstisrecefcia T a visi i bunebiT b subieqturia, u i amitom yvelainterpretacias arsebobis ufleba aqvs, magram(,) Tu mas m ecnier-e ulobis pretenziac e axlavs, a aucilebelia e l i a obi-eqturi argumentireba~ r e a ~ (gv. 34).


78 boris darCiaaris Tu ara raime simarTle wamoyenebul da, saerTod, amgvarTvalsazrisSi, zusti pasuxis gacema mxolod avtors, mwerals, Seu-Zlia. magaliTad, feletonSi, romelic amgvari xilvebis winaaRmdeggamovaqveyne, Sarlota kvantalianis leqsi `ami~ orplanian nawarmoe-bad `miviCnie~, sadac TiTqos pirdapiri mniSvnelobiT poeti, qali,coli, meuRle mimarTavs da esiyvaruleba sakuTar qmars, gadataniTida ZiriTadi mniSvnelobiT, sZali, wmindani, aqebs da adidebs RmerTs,qristes. amaze qalbatonma Sarlotam gulwrfelad mipasuxa, rom`arasodes momsvlia azrad (...) Cemi leqsis orplanianobao~o~ 5 .gavkadnierdebi da davitrabaxeb: Cemi `sabuTebi~ sagrZnobladufro `myari~ da simarTles mimsgavsebulia, vidre Teimuraz doiaS-vilisa.ase rom, radgan galaktioni piradad veraferSi dagvexmareba, wam-oyenebuli Tvalsazrisis seriozulad ganxilvas azri ara aqvs. es isSemTxvevaa, Tqma rom ician, gind daijere da gind arao. . miuxedavadamisa, zogi ram mainc unda iTqvas.1915 wels, rodesac `mamuli~ daiwera, CvenSi simbolisturi poe-zia mniSvnelovnad iyo gavrcelebuli da masTan galaktion tabiZesacgarkveuli kavSiri hqonda, magram maSin r ecefciuli e c i esTetikaar arsebobda da SeuZlebelia, Cvens poets mis kvalobaze rame SeeTx-za. recefciuli esTetikis mixedviT, sagangebod iwereba nawarmoebebi,romlebic Segnebulad sxvadasxva planiania da saSualebas iZleva, igisxvadasxvanairad gavigoT. galaktions is Sinaarsi rom masSi Caedo,rasac Teimuraz doiaSvili varaudobs, poeti amaze raRac miniSnebasmainc mogvcemda, Torem raRaca raRacas yovelTvis hgavs.imaSiac Rrmad var darwmunebuli, rom aRniSnuli formalisturiliteraturuli Teoriebi rom ar arsebodes, metadre maTi Semotevebiar iyos, Teimuraz doiaSvilis es statiac ar daiwereboda. magram rasizam, moda Zalian gadamdebia, man bevri qali gaaSiSvla _ naxevradtitvelebs daatarebs!erTi ki gulwrfelad unda vaRiaro. ganxiluli statia imdenaduxvi masaliTaa gajerebuli da niWierad erTmaneTTan dakavSirebuli,rom igi brwyinvale naSromad warmogvidgeba, oRond erTi pirobiT:Tavze unda eweros `p a r odia~ ~ an `feletoni~!e oh, rogor sWirdeba dRes qarTul literaturaTmcodneobasoTar CxeiZis axali a `Rvinia gadaiCexa~!axla gadavideT Cvens umTavres sakiTxze.5rusTvelologiuri gamokvlevebi, I, Tb., 2010, gv. 224-226.


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 79ilia WavWavaZe struqturalizmis sarecelzemartivi WeSmaritebaa, rom literaturis Teoriis upirvelesi daarsebiTi daniSnuleba aris mxatvrul TxzulebaTa zogadi kanonebisdadgena da maTi meSveobiT ama Tu im sityvakazmuli nawarmoebis Rr-mad Seswavla, misi ideur-mxatvruli niSnebisa da Taviseburebebisgamovlena.SoTa rusTavelis [saxelobis] qarTuli literaturis institutisdireqtori da ivane javaxiSvilis (saxelobis) Tbilisis saxelmwifouniversitetis sruli profesori irma ratiani literatu-ris Teoretikosad warmogvidgeba. am dargSi daicva man sakandidatoda sadoqtoro disertaciebi da orive `naSromi~ cal-calke wignebadgamosca. pirvelad, 2005 wels, dabeWda sadoqtoro disertacia _`qronotopi antiutopiur romanSi, esqatologiuri antiutopiisinterpretaciisaTvis~, momdevno wels _ sakandidato disertacia _`qronotopi ilia WavWavaZis prozaSi (xuTi Txzulebis analizi)~. amukanasknelSi avtori iuwyeba: es `naSromi Tormeti wlis win daiwerarogorc (...) sakandidato disertacia~ ~ da `gasuli Tormeti wlismanZilze Cven mudmivad vcdilobdiT gagveRrmavebina codna da qrono-topis kvleva gagvefarToebina masStaburi literaturul-Teoriulida kulturologiuri analizis mimarTulebiT~ (gv. 3).es ori naSromi avtorma gaaerTiana, daumata amave tipis sxvagamoqveynebuli statiebi da 2010 wels erT wignad gamosca saTau-riT `teqsti da qronotopi~. igi sami nawilisagan Sedgeba. pirvelinawili uWiravs sadoqtoro disertacias, meore _ sakandidatos damesame _ calkeul statiebs. `boloTqmaSi~ aRniSnulia: ` `wignma «te-qsti da qronotopi» avtoris xangrZlivi Sromis Sedegebs mouyaraTavi~ ~ (gv. 314).pirveli nawilis, anu sadoqtoro naSromis, TiTqmis ori mesamediantiutopiur t i u Janrsa da q r onotopze o o arsebul Sexedule-bebs gadmogvcems, danarCenSi am Teoriis mixedviT `ganxilulia~ v.nabokovis romanebi `mopatiJeba sikvdilze~, `Bend Sinister~ da mix-eil javaxiSvilis `jayos xiznebi~.sakandidato naSromi, romelic sarecenzio wignis meore nawilia,eTmoba ilia WavWavaZis xuTi nawarmoebis qronotops. es nawarmoe-bebia: `mgzavris werilebi~, `glaxis naambobi~, `kacia adamiani?!~,`oTaraanT qvrivi~ da `sarCobelazed~. wignis mesame nawilic qrono-topis sakiTxebsa da ilias imave Txzulebebis `analizs~ eZRvneba.amjerad Cveni gansjis sagania wignis is nawilebi, romlebic iliaWavWavaZes exeba.


80 boris darCiawignis did nawili, rogorc vTqviT, droisa da sivrcis Ses-axeb arsebul Sexedulebebs gvacnobs, dawyebuli uZvelesi droidan,Tanamedroveobamde. magaliTad, rogor gansazRvravdnen dros, erTimxriv, parmenide, zenoni, platoni, aristotele, meore mxriv, _ her-aklite, piTagora, demokrite, aristotele. eseni isea mowodebuli,viTomcda qalbaton irmas yvela gadabulbulebuli hqondes! pirvel-Ta ` `TvalsazrisiT, dro aris kosmosis Tviseba, «maradisobis moZravixati» da ar emorCileba ariTmetikuli gazomvis kanons. meore Tval-sazrisiT, dro ufro materiis Tvisebaa da mWidrod ukavSirdebaricxvisa da sazomis cnebas~ ~ (gv. 95).qvemoT vnaxavT, i. ratianis daqali, enaTmecnieri TinaTin bolqvaZeambobs, `rom ver gaiziarebs varauds, TiTqos ilia am (`mgzavris wer-ilebis~ _ b. d.) teqstis werisas ar fiqrobda qronotopze~-o. me ki vi-tyvi: RmerTma maSoros da mSvidobaSi moaxmaros mas da yvelas, Tu kidevvinme fiqrobs, rom ilia WavWavaZe an mixeil javaxiSvili am TeoriebiTiyvnen nasazrdoebi da maTi Txzulebani _ amaT kvalobaze Seqmnili.termini `qronotopi~, romlis damnergavi mixail baxtini gaxlavTda mas mravali exeba, qarTul enaze niSnavs d r osada sivrcesserTad. magram mas naklebad iyeneben am pirdapiri, Cveulebrivi gage-biT. ase rom iyos, Cveni mwerlebis dasaxelebul moTxrobebSi drocada adgilic garkveviTaa mocemuli da am mxriv saZiebeli araferia.maS, ra xdeba?i. ratiani sxva `qronotopistebis~ SexedulebaTa sakuTari gaazrebismixedviT, ilias SemoqmedebaSi ara aRniSnuls, aramed sxva dro-sa da sivrces eZebs. `Cveni TvalsazrisiT, , _ wers igi, _ mxatvrulidro ganxiluli unda iqnes rogorc mxatvrul nawarmoebSi aRwerilesTetikur faseul movlenaTa dro, romelic warmoadgens drois p i -robiT proeqcias literaturis p i r obiT sistemaSi~ ~ (gv. 180).amgvarive yofila `mxatvruli sivrcec~: `termini «mxatvrulisivrce» asaxavs iluzorul, u l, warmosaxviT a samyaros, (...)mxatvruli droisa da sivrcis ganuyofelobis problema literaturaTmcodneobiserT-erTi y v elaze e sadavo a problemaa. gan-sakuTrebiT s imwvaviT v i dgas mxatvruli droisa da sivrciserToblivi e. w. kompleqsuri kvlevis sakiTxi~ ~ (gv. 181).ai, am da amdagvari `inovaciuri~ codniTa da meTodiT Seiara-Rebuli i. ratiani ikvlevs ilia WavWavaZis ZiriTad prozaul Tx-zulebebs. axla vnaxoT, literaturaTmcodneobis saWeTmpyrobelmaCvenma qalbatonma, aRniSnuli Teoriebis mixedviT, ra gaarkvia qar-


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 81Tul literaturaSi, _ aqamde ra ar vicodiT ilia WavWavaZis prozisSesaxeb da amjerad ra aRmoaCina man?Tavidanve unda gavafrTxilo mkiTxveli: sakiTxis i. ratianiseu-li Sexedulebebis jerovani gadmocemisaTvis, mis mier damowmebulimagaliTebi da Sesabamisi msjelobani rom srulad iqnes warmodge-nili, Tu meti ara, naxevari wigni mainc unda gadmogvewera, rac aqSeuZlebelia. amitom mxolod zogierT mxares, ufro arsebiTsa daniSandoblivs, Sevexebi. meore: isini imdenad uintereso da arafrismomcemia, wignis wakiTxvaca da maTze msjeloba saSinlad Wirs.1. kategoria `dro~TavSi `mxatvruli, anu siuJeturi dro da sivrce~ ~ (gv. 203-224)jer saubaria `droze~, saxeldobr, `kriteriumze~ `adre-gvian~.Turme, ` `mimarTulebis «adre gvian» dadgenas uaRresad didi mniSvn-eloba aqvs nawarmoebSi lokalizebuli mxatvruli drois specifikisgansazRvrisaTvis~ ~ (gv. 208).ra specifika vlindeba i. WavWavaZis moTxrobebSi? `analizi~iwyeba `mgzavris werilebidan~. . `mxatvruli drois maCveneblebismimarTebidan gamomdinare, , _ wers avtori, _ marTebuli wesrigisidealur magaliTad Txzuleba «mgzavris werilebi» unda miviCnioT:moqmedebebi Tanamimdevruli simwyobriT cvlis erTi-meores da sruliadlogikurad miedineba nawarmoebis finalisaken. ramdenadme gansxvavebulisuraTi gvaqvs TxzulebebSi «glaxis naambobi», «kacia-adamiani?!», «sarCobelazed», da «oTaraanT qvrivi»~ ~ (gv. 208).`mgzavris werilebze~ kidev naTqvamia: aq TxrobaTa `warmodge-nili Tanamimdevroba sruliad samarTlianad SeiZleba miviCnioTZlier Tanamimdevrobad: a m a d moqmedebaTa ganviTarebis er-Tiani xazi ar irRveva da ar imijneba drouli pauzebiT, siuJeturiqarga mxatvruli drois uwyveti xangrZlivobiTaa aRniSnuli. myard-eba mimarTeba adre-gvian~ (iqve, gv. 208).axla vnaxoT, `glaxis naambobSi~ ra aris es ` `araTanmimdevrulidrois kategoria~, romelic i. ratianma aRmoaCina: aq ` `warmodgenilidrois xangrZlivobis raodenobrivi maCveneblis ganmsazRvreli formulaiwyeba SedegiT, Sedegi gamomdinareobs mizezidan, romelic mx-olod Sedegis warmoCenis Semdeg mogvxsendeba da gvisabuTebs Sedegislogikurobas. realizdeba mxatvruli drois maxasiaTebeli – misiSeqcevadoba. gabrieli daglaxavebulia, igi yveba sakuTari cxovrebisistorias da mxolod Semdeg irkveva gaubedurebis mizezi~ ~ (gv. 209).eseni xom, arc meti, arc naklebi, am nawarmoebTa kompopiciebia,


82 boris darCiarasac saSualo skolaSi vswavlobdiT! ra aris aq axali da mniSvnelovani?_ araferi, mxolod esaa, Cvenma `reformatorma mecnier-ma~ sayovelTaod cnobili ucxourad da daxvlanjulad `agvixsna~.`kacia-adamianSi?!~ `drois mdinareba~ gansxvavebuli da Tavise-buri, Turme, im mxrivaa, rom `misi xangrZlivobis raodenobrivimaCveneblis ganmsazRvreli formula aseT saxes iRebs: gvian-adre-gvian~ (gv. 210).pirvel `gvianze~ aRfrTovanebiT weria, rom ` `gamoyofili samidrouli monakveTidan pirvelis i farglebSi aRwerili mov-lenebi araTanamimdevruli wyobis b rwyinvale nimuSad undaCaiTvalos~ ~ (gv. 210). Semdeg: `kategoriiT «gvian» aRniSnul pirveldroul monakveTze moxsnilia movlenaTa urTierTgamomdinareobissakiTxi da Txroba erT ideas daqvemdebarebuli faqtebis aRnusxviskoncentrats warmoadgens: darejanisa da luarsabis mier msaxurTa«dawiokebis» epizodi struqturulad ar ganapirobebs elisabedisstumrobis epizods, elisabedis stumrobis epizodi – vaxSmis Tao-baze gamarTuli kinklaobis epizods da a. S. dro wyvetadia, magramzusti ricxobrivi niSnebis miTiTeba ar xdeba, vidre kategorias«gvian» ar cvlis kategoria «adre»~ ~ (iqve).sad aris es `adre~? `kategoriiT «adre» aRniSnulia luarsabisada darejanis SeuRlebis faqti. igi oci wliT uswrebs win kat-egoriiT «gvian» aRniSnul movlenebs: «oci weliwadia Turme, racluarsabi da darejani erT uRelSi Sebmulan»~ ~ (iqve. mkiTxveli,albaT, mixvda, rom bolo citata mwerlisaa).dagvrCa bolo `gvian~. igi asea warmodgenili: ` `qorwinebis epi-zodis Semdeg kvlav iCens Tavs kategoria «gvian», romelic winareaRwerili movlenebisagan gamomdinareobs. movlenaTa Tanamimdevrobaradikalurad gansxvavdeba movlenaTa im Tanamimdevrobisagan, ro-melic kategoriiT «gvian» aRniSnul pirvel siuJetur monakveTzedafiqsirda: dawyebuli col-qmris TeleTSi mogzaurobis epizodi-dan, vidre luarsabisa da darejanis mxiaruli qeifis epizodamde,movlenaTa ganviTareba absoluturad Tanamimdevruli da logikuria,Tumca drois wyvetadoba susti Tanamimdevrobis variants gvTavazobs.gansxvavebiT kategoriiT «gvian» aRniSnuli wina etapisagan drou-li pauzebi zustadaa miTiTebuli~. Txzulebidan damowmebuliaamonawerebi: `oci wlis Semdeg~, `mexuTe dRes~, `gavida sami Tve...gavida eqvsi Tve... gavida cxra Tvec~ ~ (gv. 210-211).ufro rTuli drouli konstruqciis Semcveli yofila `sarCobe-lazed~. . i. ratiani Tavidanve gvixsnis: `TxzulebaSi «sarCobelazed»


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 83gadmocemul movlenaTa ganlageba droSi ase gamoiyureba: adre-gvian-adre-gvian~. . `pirvel etapze, , _ wers igi pirveli `adres~ Sesaxeb, _drouli amplituda zustadaa miTiTebuli~. asaxelebs nawarmoebisteqsts, romelic gvauwyebs, rom petre gaZarcvidan oTxi wlis Sem-deg qalaqSi isev miemgzavreba. meore `adres~ Sesaxeb vkiTxulobT:`movlenaTa ganviTareba droSi susti TanamimdevrobiT gamoixateba:kategoria «adre» xelmeored iCens Tavs ucnobi ymawvilis werilSi.drouli pauza, romelic personaJTa warsulSi gvabrunebs, Tavda-pirvelad zogadia, Semdeg konkretdeba~ ~ da mohyavs amonawerebi amymawvilis werilidan: `... gaxsovs, am oTxis wlis winad loWinisxevis pirs rom urmebi gamoSvebuli gqondaT?~ da ` `da am ori wliswinad ise moxda, TiTqo TiTon bedma migviyvana maminacvlis saxlSio~.qalbatoni irma daskvnis saxiT wers: `mimarTebiT «adre-gvian-adre»aRniSnuli siuJeturi monakveTebi mWidro kavSirSi imyofeba erT-maneTTan da logikurad asabuTebs Txzulebis personaJTa suliertransformacias, rac Txzulebis damamTavrebel, kategoriiT «gvian»aRniSnul siuJetur pasaJSi xdeba sacnauri: ufrosma Zmam saxrCobe-laze daamTavra sicocxle, umcrosi darCa qveyanaze gulayrili dagaborotebuli, petre ki sazogadoebisa da adamianis urTierTobisamocnobis dilemis winaSe aRmoCnda~ ~ (gv. 211).amis Semdeg i. ratiani uSualod gadadis `oTaraanT qvrivis~ganxilvaze. aq, Turme, `drouli mimarTebis sqema ase gamoiyureba:«gvian-adre-gvian»~ ~ (gv. 211).jer saubrobs `adreze~: ` `kategoriiT «adre» aRniSnuli movlenebisoliduri drouli pauzebiT imijneba~ ~ (gv. 211). magaliTebad imow-mebs Txzulebis Semdeg teqstebs: `oc-da-oTxis Zliv iqneboda, rocadaqvrivda da erTis wlis Svili darCa. is dRea da es dRe... ai, es ociweliwadia mxiaruli feri ar miukarebia tanzed~, `erTxel _ jergiorgi aTi-Tormeti wlisa Zliv iqneboda~, `am ori wlis winaT Tof-iaraRi aisxa zed... wavida da sami dRe Sin ar dabrunebula~ ~ (gv. 212).vimeorebT: i. ratianis SefasebiT, es iyo ` `soliduri i droulipauzebi~. Turme, ` `aRiniSneba SedarebiT m okle pauzac~. nimuSaddamowmebulia teqsti: `amas winad – sul ori kvira ar iqneba – kinaRamsoflis sasamarTlom gomurSi ar Caamwyvdia~ ~ (iqve).pirvel `gviansa~ ~ da `adres~ Soris damokidebuleba asea daxa-siaTebuli: ` `miuxedavad esoden zusti gamijnulobisa, kategoriiT«adre» aRniSnuli siuJeturi epizodebis mimarTeba «gvian» aRniSnulsiuJetur epizodebTan erTgvari Tanamimdevruli wyobiT gamoirCeva:aSkarad fiqsirdeba mxatvruli droisaTvis niSandoblivi tipolo-


84 boris darCiagiuri maxasiaTebeli – mouwesrigebloba: sxvadasxva kategoriiTaRniSnul movlenaTa struqturuli sxvaoba ar aris gamyarebuli –erTmaneTSia aRreuli adrindeli da gviandeli movlenebi, Txrobaxan erTs exeba, xan – meores. swored aseT garemocvaSi fiqsirdebapersonaJTa transformacia – rogorc martivi, oden vizualuri, iserTulic, momdinare personaJis xasiaTidan~ ~ (iqve, gv. 112).meore `gvianze~ weria: `kategoriiT «gvian» aRniSnuli meore monakveTinawarmoebis finalur epizodebs gulisxmobs: giorgis sikvdi-lis epizodidan, vidre dasasrulamde~. moTxrobis sailustracioteqsti: `Sua-xanSi Sesulma Semodgomam zamTrisken piri hqmna... mov-ida zamTari da moitana Tovli~.da bolos damagvirgvinebeli, `wyalgauvali~ daskvna: `kategori-iT «gvian» aRniSnuli moqmedebebi momdinareobs winamorbedi movle-nebisagan da personaJis – oTaraanT qvrivis cxovrebis dasasrulisavsebiT l ogikurad gveCveneba~ v e e ~ (iqve, gv. 212).es aris da es! diax, diax, Turme, rom ara es mwerliseuli droiskategoriis manipulaciebi, oTaraanT qvrivis cxovrebis dasasrulilogikuri aRar iqneboda!rogor mogwonT, Zvirfaso mkiTxvelo, ilia WavWavaZis moTxrobaTaes analizi? madloba RmerTs, es nawarmoebebi skolis merxidan SeTvisebuligvaqvs, magram damatebiT ra gavigeT aqedan, metadre, sayur-adRebo da mniSvnelovani? siaxle da gasakviri yofila, Turme, is, rommasSi aRniSnulia `droni~: ra asakisaa esa Tu is personaJi, rodisxdeba moqmedebani, wlis romel dros an pirvelad ra ambavi xdeba daSemdeg ra, e. i. drois TvalsazrisiT k ompoziciurad o i rogo-raa agebuli Txzuleba da a. S. me uneburad maxsendeba nodar dumbaZis`botanikuri~ leqsi: `xes gamoubams kvirtebi, modi da nu gakvirdebi!~i. ratiani amis Semdeg ilias TxzulebebSi ganixilavs `aTvliswertilebisa~ ~ da ` `movlena-birTvis~ ~ sakiTxs ki ara, _ problemas.misi sityvebiT: ` `mTeli simwvaviT dgeba mxatvruli drois Tanamim-devrobis T visebrivi i v i maCveneblebis e e b gansazRvrisaTvissaWiro aTvlis wertilis i moZiebis p r oblema~ ~ (gv. 214).`movlena-birTvis~ Sesaxeb weria: `migvaCnia, rom qarTul realisturprozaSi, romlis metradac iTvleba i. WavWavaZe, udavod SeiniSnebaerTi kanonzomiereba: mxatvruli drois mTlian modelSi arsebulidrouli planebi _ mxatvruli awmyo, warsuli da, garkveulwilad,momavali – koncentrirebulia romelime erTi ZiriTadi movlenis e.


86 boris darCiavlis ZiriTadi wertilisa, «siuJetur velze» moiZieba aTvlis mcirexarisxovaniwertilebi, romlebic mxatvruli drois mikroplanebs war-moadgenen. msgavsi aTvlis wertilebia: sut-kneinas viziti luarsabTan,luarsabisa da darejanis mgzavroba TeleTSi da mkiTxavis stumrobaluarsabis ojaxSi. sut-kneinas viziti ymawvil luarsabTan mijnavs luarsabissiyrmes, rogorc mxatvrul warsuls da luarsabis ymawvilka-cobas, rogorc mxatvrul awmyos. movlena-birTvi – luarsabisa dadarejanis qorwineba _ Txzulebis drouli planebis centralur wy-algamyofad gvevlineba: mis miRma rCeba luarsabis ojaxuri cxovreba,rogorc mxatvruli awmyo. luarsabisa da darejanis TeleTs mogzauro-bisa da maT ojaxSi mkiTxavis mosvlis epizodebi TiTqmis analogiurfunqciebs asrulebs: erTmaneTisagan mijnavs luarsabis radikaluradgansxvavebul sulier mdgomareobebs~ (gv. 217-218).amas uSualod ebmis `sarCobelazed~: : `saintereso struqturulsuraTs warmoadgens «sarCobelazed». gansxvavebiT Txzulebebisagan«mgzavris werilebi», «glaxis naambobi» da «kacia-ada-miani?!» moTxrobis «sarCobelazed» movlena-birTvi mxatvruliawmyos WrilSia mocemuli. ymawvili kacis CamoxrCobis epizodi pe-tres, ucnobi ymawvilisa da misi Zmis mxatvrul awmyos warmoadgens.«sarCobelazed» drouli Wrilisa da aTvlis wertilebis mimarTebisoriginalur formas gvTavazobs: movlena-birTvi mxolod or droulWrils mijnavs _ petresa da ymawvilebis awmyosa da petresa daCamoxrCobili biWis Zmis momavals. mxatvruli warsuli aTvlissxva, meorexarisxovani wertilebidan momdinareobs: petres warsu-lis Wrili petresa da patara Zmebis Sexvedris epizods ukavSirdeba,CamoxrCobili ymawvilisa da misi Zmis warsulis plani ki aTvlis orwertils gulisxmobs: petresa da patara Zmebis Sexvedris epizods daucnobi biWis werils, romelTa Sorisac sruliad aSkarad myardebadamokidebuleba adre-gvian~ (gv. 218).aqac avtori pirdapir gadadis `oTaraanT qvrivze~: : `Txzule-baSi «oTaraanT qvrivi» movlena-birTvi mxatvruli warsuli droisplastis kuTvnilebaa: giorgis sikvdili ukve momxdari da gardasu-lia. aTvlis ZiriTadi wertilidan saTaves iRebs nawarmoebis mTavaripersonaJis awmyo da momavali drois Wrilebi, arCilisa da kesosmomavali drois plasti rogorc prognozi. movlena-birTvis miRmarCeba mxatvruli warsuli, romelic, Tavis mxriv, aTvlis ramden-ime wertils Seicavs: oTaraanT qvrivis sikvdils, romelic mijnavsoTaraanT qvrivis personaJis warsulsa da awmyosa da giorgis was-vlas Sinidan, romelic mijnavs giorgis personaJis warsul, awmyo


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 87da momavali drois plastebs~ ~ (gv. 218).amis Semdeg i. ratiani msjelobs `momavali drois~ Sesaxeb daTavad aRiarebs: `momavali dro, garkveulwilad, efemeruli katego-riaa, jer ar damdgari dro, romelic ar ganizomeba da ar aRiqmeba.(...) gamomdinare aqedan, literaturis ganviTarebis sxvadasxva etapze,midgoma drois momavali Wrilisadmi sruliad araerTgvarovani daurTierTgamomricxavic kia~ ~ (gv. 218). iqve am `dros~ is `bundovansada sadavo kategoriasac~ uwodebs (gv. 219).Cveulebrivma mkiTxvelma SeiZleba ifiqros, rom aq saubaria mw-erlis ideaze, misi personaJis momavlis perspeqtivaze. ara! igisxva rames _ struqturas exeba, romelic `movlena-birTvs~ ukav-Sirdeba. `struqturuli TvalsazrisiT, , _ ganmartavs avtori, _ i.WavWavaZis TxzulebebSi arsebuli momavali dro martivi da rTulikonstruqciebis sinTezs warmoadgens. martivi konstruqcia gulisx-mobs momavali drois erTi ZiriTadi modelis arsebobas, romelickoncentrirebulia movlena-birTvis garSemo, rTuli konstruqciaki aerTianebs momavali drois ramdenime models, romlebic aTvlisara marto ZiriTadi, aramed meorexarisxovani wertilebidanac mom-dinareoben~ (gv. 219).pirvelis, anu martivi konstruqciis, nimuSad dasaxelebulia `mgzavriswerilebi~ da `kacia-adamiani?!~, meoresi _ danarCeni sami moTxro-ba, romelTa `momavali drois plani araerTgvarovania~ ~ (gv. 219-220).samagaliTod davimowmeb, Tu rogoraa daxasiaTebuli `mgzavriswerilebis~ `momavali drois plani~. motanilia amonaweri mgzavris,anu ilia WavWavaZis, kiTxvebidan, romelic mas lelT RuniasTan sau-brisas gauCnda: `migixvdi, Cemo moxeve, ra nestariTa xar naCxvleti.(...) uecarma tkivilma tvinidan gulamde Camirbina. (...) rodemdisdamrCes es tkivili gulSi, rodemdis, ox, rodemdis, rodemdis?~.amas win uZRvis i. ratianis sityvebi: mgzavri, anu ilia, `aqtiurimoqmedebisaTvis emzadeba, momavals egebeba kiTxviT, romlis pasuxicmxolod potenciaSi SeiZleba veZioT~ ~ (gv. 220). Tu es axsna ara,mkiTxveli daibneoda?!Zvirfaso mkiTxvelo, am `siaxleebidan~ romelime saWiro dasasargeblo aris?! aqac drois mixedviT am TxzulebaTa k o m p o z i -ciis i warmoCena imdenad TiTidan gamowovilia, ilia WavWavaZis rome-lime Txzulebis raime SemoqmedebiT Taviseburebas, sxva romelimemwerlis Semoqmedebisagan gansxvavebuls, arafers iZleva. ase usagnodnebismieri mwerlis nebismier nawarmoebze SeiZleba vilaparakoT!


88 boris darCia2. `sivrcis kategoria~.didi rusi mecnieri dimitri lixaCovi gasageb enaze ganmartavs(vimowmebT i. ratianis wignidan): ` `Tavis nawarmoebSi avtori qmnisgarkveul s i v r c e s, romelSic mimdinareobs moqmedeba. es sivrceSeiZleba iyos masStaburi, aerTianebdes sxvadasxva qveyanas (mog-zaurobis Janris romanebSi), metic – scildebodes Cveni planetis– dedamiwis sazRvrebs (fantastikuri an romantikuli Janris ro-manebSi) an, piriqiT, lokalizdebodes erTi ojaxis viwro CarCoebSi.sivrce, romelsac qmnis avtori Tavis nawarmoebSi, SeiZleba xasiaT-debodes garkveuli «geografiuli» TaviseburebebiT: iyos realuri(rogorc matianesa da istoriul romanSi) an warmosaxuli (rogorczRaparSi)~ (gv. 181).magram i. ratiani ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi am adamianurad ga-moTqmul sivrces ar daeZebs. Tumca, rom gavimeoroT, rac ` `dros~SesaxebvTqviT, ilias SemoqmedebaSi am mxriv sakvlevi araferia _ sadac xdebamoqmedeba, yvela moTxrobaSi garkveviT da naTladaa aRniSnuli.maS, raa i. ratianiseuli mignebuli sivrce? ? misive sityviT, ` `iliaWavWavaZis prozaul TxzulebebSi fiqsirebuli ZiriTadi sivrculimodelebi – gza, sofeli, kar-midamo, saxli, qalaqi, duqani, saydarida peizaJuri foni – mxolod mxatvruli droisa da mxatvruliqronotopuli modelebis specifikiT ganisazRvreba~ ~ (gv. 224).Semdeg kidev ufro azustebs: `i. WavWavaZis prozaul Txzule-bebSi fiqsirebul mxatvrul qronotopul sistemaSi, Cveni azriT,sami ZiriTadi, mTavari, sagulisxmo qronotopuli modeli gamoi-yofa: personaJTa individualuri qronotopi, gzisa da Sexvedrisqronotopi da percefciuli qronotopi. miuxedavad imisa, rom Ti-Toeuli maTgani sruliad originaluri struqturiTa da TaviseburebebiTgamoirCeva, maT aerTianebs saerTo-funqciuri misia: dro-sivrcis fsiqologiuri sublimaciis procesis asaxva. ganvixiloTTiToeuli maTgani~ ~ (gv. 225).`mgzavris werilebSi~ mignebuli `sivrceebi~ (cxadia, `drosTan~erTad): i. ratians mohyavs teqstis nawyvetebi: `daRamda, miwyda ada-mianis fexis xma~ ~ da `gaTenda. ra mSvenieri rama xar dilis riJraJo~.misi TeoriiT, aq, Turme, `fiqris sivrce kvlav zogadi, imitirebuligaremoTia Semofargluli da intensificirdeba fiqris irealur-mxatvrul droSi~ (gv. 228).Txzulebis Semdegi nawyveti: `marTla-da ra unda vqna? _ vkiTxeCems Tavs xmamaRliv. _ Cai unda miirTovo – mipasuxa stanciis guS-agma, romelmac am dros Semoitana samovari da Cems stolzed dadga~.


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 89Cveni qalbatonis samive nawyvetis qronotopuli analizi aseTia:`fiqri erTi xelis dakvriT wydeba da mgzavri fiqris irealurisamyarodan aRmoCndeba loTi rusi oficris sazogadoebaSi. mxat-vruli dro konkretdeba – dRe iwureba da dgeba saRamo, romelsacunda mohyves mgzavris Sinagani amaRleba. mgzavri tovebs «stanciis»oTaxs da g adis ufro masStabur, g aSlil l sivrceSi. i. igiaRar emorCileba araviTar sazRvrebs, mijnebsa da CarCoebs. mgzavriaRmoCndeba T a visufali i sivrcis i s centrSi, Sinaganad flobsdros, rac ganapirobebs misi sulieri transformaciis gardauv-lobas. moZraobisa da uZraobis, naTelisa da bnelis uzogadoesiproblemebis definicia cxadad gamokveTs gmiris Sinagan, fsiqologi-ur-emociur da azrobriv zrdas, romelic pirdapir proporciuliadro-sivrculi r i Tavisuflebis zrdisa~ ~ (iqve, gv. 228).`mgzavris werilebis~ i. ratianiseul `analizze~ ufro sruliwarmodgena rom gvqondes, erT magaliTs kidev davimowmeb. misi sityve-bia: `sruliad gansxvavebulia a v a lelT Runias mimarTebamikromSobliur s i v r cesTan~. avtors mohyavs mgzavris, anu ili-as, saubari lelT RuniasTan, sadac barisa da mTis Sesaxeb Runiaambobs: `iqavel kacs feri ar aqvn, jani ar aqvn. aqavel janmrTelniarn... arCevanzed? am RorRian kldeT vijobdi, janmrTelia. adamisZei balaxiTac, gaWirdis, gaZRebis, satkivars rai eyvis?~rogor izomeba es naubari `dro-sivrculi kategoriiT~? inebeT:`amrigad, lelT Runias cnobierebaSi iqmneba uaRresad sainteresoda ucnauri u sinTezi: idealSi erTmaneTs erwymis ori katego-ria – arsebuli laRi mSobliuri s i v r c e da ukve gardasulid r o. swored aseTi d r o-s i v r culi amplituda iwvevs im didtkivilsa da gancdas, romelic stanjavs moxeves (gavixsenoT mis miermoTxrobili istoriuli ambavi) da realur elfers sZens mgzavrispozicias: lelT RuniasTan Sexvedris Semdeg mSobliuri s i v r c eaRar aris mgzavrisaTvis mxolod ideur-eTikuri ganwmendis foni,aramed _ warmoadgens im konkretul i storiul-geografi-o g r i -u l s i v r c e s, romelic iTxovs misgan radikalur moqmedebas,realur saqmes da Tavis wils msxverpls~ ~ (gv. 229).namdvilad kargad zis aq sityva `ucnauri~. diaxac, aq aRniSnuliisevea ucnauri da saocari, rogorc `xes gamoubams kvirtebi, modida nu gakvirdebi~!`glaxis naambobi~. i. ratiani Tavidanve gvacnobs, ra sivrcee-bze aqvs msjeloba: ` `mxatvruli sivrce, romlis wiaRSic ixsnebapersonaJis (gabrielis _ b. d.) xasiaTi, Semdeg ZiriTad modelebs


90 boris darCiawarmogvidgens: sofeli, qalaqi, saydari, satusaRo, duqani, sabZelida peizaJuri foni~ ~ (gv. 230).vnaxoT ramdenime maTgani. moyvanilia Txzulebis teqsti _daglaxavebuli gabrielis pirveli gamoCena: `exla ki rom amoviare...davinaxe erTi kaci, gomuris karebTan miwolili. eg araferi. dilazedCamoviare, Sevixede, is kaci isev-ise mwoliare davinaxe. saRamozed,jer bindi ar mohreoda sinaTlesa, amoviare – is kaci isev-ise vnaxe~.i. ratianis komentari: ` `aq sagulisxmoa erTi garemoeba: persona-Jis statikuri mdgomareoba ar iwvevs personaJis individualuridrois gastatikurebas, an SeCerebas, gaqvavebas. piriqiT, personaJisindividualuri dro maqsimalurad moZravi da ritmulia, rac mwvavedrouli caitnotiT aRiniSneba~.aq `mkvlevari~ orwertils svams da agrZelebs moTxrobis teqsts:`me swored mogaxsenoT... Cems vinaobas ar getyodi, Tu Cemi aRsasruliar moaxloebuliyo. vici – Cemi dRe daTvlilia~. qalbatoni irmaam pasaJze akeTebs daskvnas: ` `amrigad, Txzulebis mTavari personaJisindividualuri i i d u i qronotopis o o is monakveTi, romelicmxatvruli drois awmyos planSia gaxsnili, aerTianebs viwro, loka-lur s i v r cesa da dinamikur d r o s~ s(gv. 230).i. ratiani Semdeg imowmebs nawarmoebis teqstebs, sadac, misi sityve-biT, ` `orjer fiqsirdeba sivrculi modeli «qalaqi». pirvel SemTx-vevaSi igi ukavSirdeba or sivrcul models - «saydarsa» da mRvdlis«saxls», meore SemTxvevaSi – sivrcul models «duqani»~ ~ (gv. 231).gasagebad rom vTqvaT, damowmebulia mokle amonawerebi aRniSnuladgilebSi momxdari ambebidan. ra Cans am epizodebidan? movusmi-noT qalbatons: `vfiqrobT, aRniSnuli ori sivrculi konstruq-cia: «qalaqi _ saydari – mRvdlis saxli» da «qalaqi _ duqani»qmnis sivrculi kontrastis precedents, romlis fonzec personaJistransformaciis Tvisobrivad gansxvavebuli saxeebia mocemuli: TuerT SemTxvevaSi qalaqis masStaburi sivrce gabrielis RvTisnieradamianad gardaqmnas emsaxureba, meore SemTxvevaSi naTelyofs SurisZiebisgzaze damdgari personaJis sisustes. sivrculi kontras-tis xerxis esoden sworad gamoyeneba i. WavWavaZis, rogorc mwerlis,udavo Rirsebad unda CaiTvalos~ ~ (gv. 232).Semdeg ganxilulia `sivrculi modelebi~ `satusaRo~, `peizaJi~da a. S. `kacia-adamianis~ qronotopis daxasiaTeba ase iwyeba: `per-sonaJTa individualuri dro mxatvruli drois sxvadasxva planSiganisazRvreba da or struqturul invariants gvTavazobs: individ-ualur-yofiT da individualur-biografiul dros. individualuri


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 91drois TiToeuli plasti mxatvruli sivrcis garkveul models ukav-Sirdeba da Txzulebis «kacia-adamiani» personaJTa individualuriqronotopi SeiZleba gaviazroT rogorc y o f i T i dro-sivrcisada biografiuli i i dro-sivrcis mTlianoba~ ~ (gv. 234).ras eyrdnoba es `gaazrebani~?Turme, ` `yofiTi qronotopi ganisazRvreba sivrculi modeliT«sofeli-karmidamo-saxli»~. damowmebulia teqstebi: ` `kargi ram iyoTavad TaTqariZis saxl-kari...~; `qveS iyo marani...~ da a. S. garemoses aRweriloba Sedarebulia luarsabis portretTan: ` `kargad Casuqe-buli... morgviviT sqeli kiseri...~ ~ da a. S. qronotopuli principiTmaT Soris, ai, ra gansxvaveba yofila: ` `sivrcis detaluri aRwerafaqtobrivad gamoricxavs mxatvruli drois mdinarebas. mxatvrulidro am etapze gauCinarebulia. masStaburi sivrculi maxasiaTeblebipirdapirproporciulia mcire sivrculi maxasiaTeblebisa, romle-bic personaJTa garegnuli monacemebiT ganisazRvreba~ ~ (iqve, gv. 234).imis nimuSad, rom `individualuri dro luarsabis sulier plastebsaireklavs~, moyvanilia luarsabis msjeloba Zveli da axali droebisSesaxeb: `...kai cxeni, kai Tofi, marjve mklavi da kaci iyavi patiosani~.i. ratiani imowmebs sut-kneinas areul-dareul monaTxrobs lu-arsabis bavSvobis droindel ambebze da mas aseT komentars urTavs:`sut-kneinas Txrobas Tan axlavs specifikuri dro-sivrculi atmos-feros Seqmna, rasac SeiZleba cru qronotopi vuwodoT~ ~ (gv. 236).erTi amonaweri kidev `kacia-adamianis?!~ qronotopze: `droisada sivrcis i s maqsimaluri mobilizeba aRiniSneba luarsabis qor-wilis epizodSi: personaJis individualuri d r o konkretdeba –samSabaTi, a a Rame, sivrculi i modeli ki s aydris saxiTaawarmodgenili. sainteresoa is garemoeba, rom sivrculi modeli _«saydari» a srul w i naaRmdegobaSi a a modis epizodisideur-zneobriv faqtorTan: saydari RvTis saxlia da mis fonze gac-ilebiT ufro mkveTrad isaxeba Txzulebis personaJTa yovelgvarisimdable~ ~ (gv. 237).amgvarivea danarCen TxzulebaTa `analizic~. sityva Zalian gagvigrZelda.Znelia am arafrismTqmeli ambebis mosmena. amitom aq TiTo-TiTo nimuSis CvenebiT davkmayofildebiT.moTxrobidan `sarCobelazedsarCobelazed~ ~ moyvanilia nawyvetebi loWin-isxevisa da ymawvili Zmebis portretuli aRwerilobebidan da es`peizaJur~ da `portretul~ `modelTa~ Tu `fonTa~ urTierTobaasea daxasiaTebuli: ` `mxatvruli d r o Tavdapirvelad zogadadgansazRvrulia _ S ua zafxuli. mxatvruli sivrce or


92 boris darCiakonstruqcias aerTianebs. pirveli maTgani masStabur sivrcul mod-els warmogvidgens peizaJuri fonis saxiT: gvalvisagan dasicxulloWinis i xevs, Zlivs mowanwkare wyals, qancgawyvetil meurmee-bsa da kameCebs, meore ki _ SedarebiT m cire sivrcul models_ «portrets» _ ori patara Zmis g a r e gnobis daxasiaTebas.peizaJuri fonica da portretuli fonic sivrcis vizualur aRqmasefuZneba, detalebi maqsimaluri sizustiT fiqsirdeba da wydebamxatvruli drois funqcionireba. (...) peizaJur da portretul mx-atvrul sivrcul modelSi koncentrirebuli yvela detalisa damovlenis esoden koreqtuli fiqsacia iwvevs dasaxelebuli sivrculimodelebis gamijvnas mxatvruli drois qsovilidan~ ~ (gv. 238).amas mosdevs mwerlis sityvebi: `uecrad xevis yuredam ori ymawviligamovida gzazed~. es `uecrad~ Tu ra yofila, movusminoT i. ratianisaxsnas: ` `sityva «uecrad» ar Semodis nawarmoebSi rogorc mxolodleqsikuri erTeuli. mis gamoCenas Tan axlavs garkveuli emociuriplanis Seqmna, romelic radikalurad gansxvavdeba nawarmoebis dasawyisSiaRwerili emociuri viTarebisagan: «uecrad» wyvets nawar-moebis mSvid viTarebas da axdens drouli parametrebis maqsimalurdaZabvas. fiqsirdeba avantiuruli elementi da iqmneba SemTxveviTobisatmosfero. SemTxveviT ganpirobebuli avantiuruli dro ukavSirdebakonkretul Tvisebrivad axlobel, mSobliur sivrces~ ~ (gv. 238-239).visac amis gaazreba SegiZliaT, RmerTma SegargoT!amgvaradvea warmodgenili `oTaraanT qvrivic~. . aqac saubariadro-sivrcul modelebze _ sofeli_kar-midamo_saxli, , peizaJurifoni. damowmebulia teqstebi, sadac aRwerilia mTavar personaJTacxovrebisa da moqmedebis garemo, maTi asaki da garegnoba. magal-iTad, arCilisa da kesos baRze naTqvamia: `sivrculi modelis _«yvavilebis baRis» _ vizualuri aRwera sinTezirebulia personaJTaindividualuri drois mdinarebasTan. peizaJTa aRweriloba ukav-Sirdeba personaJis moqmedebis dinamikas, amdenad, inarCunebs droulmaxasiaTeblebs. moqmedebebi dinamikuri, ritmul-ganmeorebadia, rasacmiuTiTebs frazebi: «yovel dRe», «yovel cismare dRes», mxat-vruli sivrce intensificirebulia droSi da, Sesabamisad, dro arismxatvrulad aRqmadi. giorgisa da kesos qronotopuli modelebisruliad bunebrivad erwymis erTmaneTs~ ~ (gv. 244-245). mxolod erT-gan miTiTebulia erTi Tavisebureba: ` `gansxvavebiT winare ganxilulinawarmoebebisagan, «oTaraanT qvrivSi» koncentrirebuli mxatvrulidrois brunva xazgasmulad s piraluria r i a da moicavs personaJTaindividualur droul segmentebs~ ~ (gv. 243).


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 93dasasrul i. ratiani am Tavis (`personaJTa individualuri qr-onotopi~) saboloo daskvnas ase ayalibebs: `i. WavWavaZis prozaulTxzulebebSi fiqsirebuli personaJTa individualuri qronotopu-li sistema uaRresad saintereso da araerTgvarovani struqturuliSemadgenlobiT xasiaTdeba: individualuri qronotopis TiToeulidamoukidebeli konstruqcia mxatvruli sivrcis, mxatvruli droisada individualuri drois gansxvavebul plastebs aerTianebs. analogiurisivrculi modelebis gamoyeneba sxvadasxva nawarmoebis do-neze ar gulisxmobs maTi struqturuli da esTetikuri funqciebisanalogiurobas. TiToeuli personaJis qronotopuli modelisoriginalobas sivrculi modelebis, mxatvruli da individualuridrouli maxasiaTeblebis mimarTebisa da Serwymis procesis mraval-ferovneba uzrunvelyofs~ (gv. 247).amis Semdeg modis Tavi `gzisa da Sexvedris qronotopi~ ~ (gv. 248-258), romelic wignis mesame nawilSi mcire cvlilebiTa da sxva sa-TauriT meordeba: ` `gzis metaforizebuli modelebi: «glaxis naam-bobidan» «oTaraanT qvrivamde»~ ~ (gv. 294-306).ai, es qronotopi ra TvalsazrisiT yofila saintereso da sakvlevi:`gza, rogorc sivrculi modeli, masStaburia da aerTianebs teqstisdanarCen sivrcul modelebs. igi movlenaTa Serwymisa da moqmedebaTadasrulebis asparezs warmoadgens. gza SeiZleba miemarTebodes mSob-liur an ucxo teritoriaze, iyos grZeli an mokle. (...) SexvedraSeiZleba Sedges an ar Sedges. pirvel SemTxvevaSi Sexvedris motivisTvisebrivi maCvenebeli dadebiTia, meore SemTxvevaSi _ uaryofiTi. (...)Sexvedra SeiZleba iyos sasiamovno an arasasiamovno, mizanSewonili anaramizanSewonili, saSiSi an _ piriqiT uwyinari, metaforuli an nawi-lobriv metaforuli. kompoziciuri aspeqti avlens Sexvedris motiviskompoziciur funqcias: Sexvedra SeiZleba warmoadgendes nawarmoebiskulminaciur wertils, SeiZleba aRniSnavdes kvanZis Sekvras an gaxs-nas. teqstSi Sexvedris motivi pirdapir damokidebulebaSia daSorebis,qorwinebis, gaqcevis, SeZenis, dakargvis, cnobis, vercnobis da sxvafaseul motivebTan~ (gv. 248-249, 294-295).amden ambavs nawarmoebSi Tu ki aRmovaCenT, meti raRa gvinda, avSen-diT da es aris!aqac samagaliTod am Tavis mxolod erT nawils _ `kacia-adamianis~garCevas _ mTlianad warmovadgenT, radgan igi SedarebiT moklea:`TxzulebaSi «kacia-adamiani» gzisa da Sexvedris qronotopis marT-


94 boris darCialac Zalian saintereso da sayuradRebo modelebia warmodgenili:siuJeturi pasaJi, romelSic luarsabisa da darejanis wina-saqorwino movlenebi da qorwilis ambavia gadmocemuli, SexvedraTasakmaod vrcel speqtrs gvTavazobs – sut-kneina xvdeba luarsabs,daviTi – mose gZelaZes, luarsabi – darejans, magram, miuxedavad amisa,sruliad aSkara da TvalSisacemia gzis sivrculi modelis erTgvariignorireba: gza ar ixsenieba, ar aRiwereba, ar moiniSneba, mxolod _igulisxmeba~. damowmebulia winadadebebi: `luarsabma marto erTidaviTi da erTi kidev viRaca gamoistumra~; `didis pativiT miiRomosem daviTi~; `movida siZe didis mayrioniT~. Cemma mzem, didebuliSemCnevaa, arada ilias rom daewera, ra gziT da ramden xans iares,talaxiani iyo gza Tu mokirwyluli, utalaxo, xidi SexvdaT Tu ara,gzaze vinmes gamoelaparaknen Tu ara da a. S. maSin kidev ramden raimesmoifiqrebda i. ratiani! mwerali ki yvelafer amas ratomRac gverdsuvlis da arc imas gveubneba, ratom uvlis gverds?!`gamokvleva~ grZeldeba: ` `gzis motiviT gansazRvruli Sexve-drebis motivi gzis sivrculi modelis fiqsaciis gareSe moiazreba.gzisa da Sexvedris motivTa amgvari S eusabamobis a b s sapirispirovariants warmogvidgens col-qmris TeleTSi gamgzavrebis epizodi:gza, am SemTxvevaSi, iZens rogorc realur-mxatvrul, ise – sim-bolur funqciasac. realur-mxatvruli TvalsazrisiT, gza moicavsmanZils luarsabis saxlidan TeleTis saydramde, s imboluriiTvalsazrisiT ki warmoadgens im sivrcul models, romlis saSu-alebiTac luarsabi, pirvelad nawarmoebis siuJetis ganviTarebismanZilze, arRvevs sakuTar lokalur, iluzorul-idiliur samyarosda Tavis kneinasTan erTad miemgzavreba salocavad~. sailustracioddamowmebulia teqsti: `Tedos Seabmevines uremi, gadaafares fardagi,erTi kargi cxvari daakres urmis bolos, axsenes RmerTi da erTmSvenier pafxulis dilas Seudgnen qalaqis Sara-gzas~.mivyveT `gamokvlevas~: ` `magram aqve unda aRiniSnos Semdegi: miuxe-davad imisa, rom gza grZelia da mogzaurobis dro aT dRes iTvlis,gzas ar eniWeba gadamwyveti esTetikuri funqcia. gzis qronotopi arukavSirdeba Sexvedris qronotops da, Sesabamisad, ar ukavSirdebapersonaJTa SemecnebiT-eTikuri transformirebis process. am epi-podSi gzis rogorc realur-mxatvruli modelis funqcia b uta-forulia, sacnauria gzis oden s imboluri i daniSnuleba:gzas, erTi mxriv, gamohyavs luarsabi da darejani viwro, Semoz-Ruduli samyarodan, magram, meore mxriv, ufro saimedod, mtkicedamwyvdevs maT TavianT bunagSi~ ~ (gv. 254-255, 301-302). meore adgilas


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 95dabeWdilSi bolo sityva Secvlilia, weria `naWuWSi~.vSiSob, mkiTxvelma ar mkiTxos, ratomaa es mgzavroba simbol-uri, ras niSnavs `arRvevs~, luarsabs aRTqma hqonda dadebuli, CemikuTxidan ar gavalo?! i. ratiani ki amas ar gvixsnis.aqve davZen: albaT, SemTxveviTi ar aris, rom i. ratiani am TavsSemdeg mTlianad imeorebs. vinc Cems wignebs icnobs, iq TvalnaTlivmaqvs naCvenebi, rom gameorebebiT wignebis gazrdisa da gaxvavrielebisdidostati r. siraZe brZandeba. isini am SemTxvevaSiac erT-maneTs mxars umSveneben?!3. percefciuli qronotopiam Tavis saxelwodebaa: `percefciuli dro da sivrce, anu perce-fciuli qronotopi~ (gv. 258-263). `klasikuri ganmartebiT, _ wersi. ratiani, _ percefciuli dro-sivrcis ukidures gamovlinebasori tipis fsiqologiuri mdgomareoba warmoadgens: Z ilisa i daRrma hipnozis i fsiqologiuri mdgomareobebi. i. WavWavaZisCvenTvis saintereso TxzulebebSi orive tipis nimuSebia warmodgenili.pirveli maTgani fiqsirebulia or nawarmoebSi: «glaxis naam-bobsa» da «kacia-adamianSi?!»~ (gv. 260).aq hipnozze araferia naTqvami. ZiriTadad gabrielis, luarsabisada oTaraanT qvrivis zmanebebzea saubari. TiToeuli maTgani, Turme,`nawarmoebis mxatvrul-esTetikuri misiis logikur komponentebswarmoadgens, Tumca erTmaneTisagan T visobrivad i v gansx-vavdeba~ v a~ (iqve, gv. 260). Tu ra aris es `Tvisobrivi gansxvaveba~,aq gamoyofilad da garkveviT naCvenebi ar aris.avtori gabrielis sizmars ar gadmogvcems, magram, radgan pa-taraa, mTlianad moviyvan: `iqneba ar damijeroT, magram jojoxeTsmieces Cemi suli, Tu im kviraRames Cemi mRvdeli sizmarSi ar momCvene-boda. is daRonebuli idga Cem wina da, rasac davekiTxebodi, pasuxadsul amas metyoda xolme:xams moyvare moyvrisaTvis Tavi Wirsa ar damridad,guli misces gulisaTvis, siyvaruli gzad da xidad.bolos me miTam muxlebzed movexvie, cremliT da tiriliT SevCivleCemi ambavi da vuTxar: mibZane, saiT ras gavxde? iman ara miTxra-ra da wavida. rom gadioda gareT, Semomxeda me da maSin ki miTxra _rasaca gascem Senia, rac ara – dakargulia~ 6 .i. ratiani amaze wers: `... sizmris d r o personaJis cxovrebisdrois opoziciuria: sizmris mokle, wamieri d r o upirispird-6ilia W a v W a v a Z e, Txzulebani, II, Tb., 1988, gv. 185.


96 boris darCiaeba SedarebiT xangrZliv d r o s personaJis momavali cxovrebisa,romlis konturebic ukve asaxulia sizmarSi~ ~ (gv. 260-261).luarsabis sizmars ki vrclad, citatebiTurT warmogvidgens.ai, ramdenime amonaweri misi Sefasebidan: `sizmarSi fiqsirebulis i v r c e personaJis mier warmoebuli realur-mxatvruli s i v r -cis aRqmis Sedegs warmoadgens – moqmedeba moicavs nacnob, sruliadaxlobel teritoriul areals: luarsabis saxlsa da kar-midamos. TviT sizmris, e. i. ukiduresad percefciuli aqtis, donezecpersonaJi uZluria daarRvios s i v r cis SemozRuduloba da gai-Wras warmosaxul, miRmur, kosmosur s i v r c e e b Si. metic: sizmrisganviTarebis paralelurad aRiniSneba s i v r cis maqsimaluri lo-kalizacia _ saxlis s i v r c e trasformirdeba da gadainacvlebsjer kuboSi, Semdeg _ miwis qveS, saflavSi. s i v r cis lokalizebapersonaJis sruli destruqciis procesis izomorfulia~ ~ (gv. 261).`sizmris d r o mravalganzomilebiani da uaRresad dinamikuria.igi amTlianebs ara marto personaJis cnobierebaSi kodire-bul gamocdilebas, aramed mimdinare da warmosaxul procesebsac.am TvalsazrisiT, sizmris d r ouli veli sam nawilad SeiZlebagaiyos: d r ois erTi monakveTi personaJis Sinagani gamocdilebisxangrZlivobis maCvenebelia, meore _ awmyoSi ganviTarebuli movle-nebisa, mesame ki – personaJis warmosaxvisa~ (iqve).`sizmris finali uaRresad daZabulia. kaleidoskopurad aCqarebulid r o i T a da da maqsimalurad lokalizebuli, SemozRudu-li s i v r c i T gansazRvruli personaJi grZnobs aRsasruls daukanasknelad cdilobs gadarCenas~ ~ (gv. 262).`sizmris mimdinareobis r ealurad a mcire, wamieri d r o arSeesabameba sizmrad naxulis gacilebiT masStabur d r osa daSTabeWdilebas~ ~ (iqve).`oTaranT qvrivis~ zmanebis qronotopi asea daxasiaTebuli: `sain-tereso detali fiqsirdeba TxzulebaSi «oTaraanT qvrivi» _ aq TavsiCens percefciuli qronotopis arasruli modeli~. damowmebuliateqsti: `oTaraanT qvrivic mohRala fiqrma... Tvlema moeria, RviZiliZilad eqca da cxadi _ sizmrad. sCans am fiqrebis zari ZilSiac Cahyva,rom mZinarem ramdenimejer wamoiZaxa: _ RmerTo, mixsen!~.aq, i. ratianis TvalsazriT: ` `personaJis mdgomareoba ganisaz-Rvreba rogorc Zil-RviZili. personaJi Tvlems, igi ver eZleva RrmaZils _ «fiqri landad gadaeqca... fiqrebis zari ZilSiac Cahyva»(WavWavaZe). fiqrisaTvis specifikuri d r o-s i v r c e myarad ejaWvebasizmrisaTvis specifikur d r o-s i v r c e s, Zilis procesi eqvem-


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 97debareba fiqris process da sizmris d r o-s i v r culi plastebisstruqturebi ar aris garkveuli. percefciuli q r onotopulio o modeli, Sesabamisad, arasrulia, a r a, magram igi zedmiwevniTesadageba personaJis emociur-fsiqologiur mdgomareobas. perce-fciuli qronotopis aRniSnuli modeli subieqtis cnobierebiTiplastebis metamorfozebis urTules process aireklavs~ ~ (gv. 263).ra aris aq axali, `saintereso~, saWiro da mniSvnelovani? nuTuavtori imas gvimeorebs (Tanac ramdenimejer!), rasac fiziologebigvimtkiceben, rom sizmarSi nanaxi xangrZlivi ambavi sinamdvileSiZilis dros erT wamSi xdeba? ra Taviseburebaa is, rom sizmarSiacim sivrces, adamianebsa da sagnebs vxedavT, rac cxadSi viciT? an iqnanaxi rom bevrjer sinamdviles ar Seesabameba? anda kidev is, rommwerali sizmars iyenebs personaJis xasiaTis, nawarmoebis Temisa daideis gaxsnisa da daxatvisaTvis? gana dro-sivrculi modeliT pla-ton samaniSvilis sizmari ilias gmirTa sizmrebisagan gansxvavdeba?4. mwerali, mkiTxveli da teqstiaRniSnuli Teoriidan kidev erTi sakiTxi, romelic i. WavWavaZesexeba. esaa werili ` `ilia da misi mkiTxveli~, romelic pirvelad 2007wels literaturis institutis mier gamoSvebul ilia WavWavaZisdabadebis 170-e wlisTavisadmi miZRvnil krebulSi gamoqveynda (gv.98-107) da sarecenzio wignSi orjer _ mTlianad (gv. 307-313) danawilobriv (gv. 267-269) aris dabeWdili.aq asaxulia postmodernistuli Sexeduleba e. w. `teqstis~ Ses-axeb. am qronotopuli gagebis mixedviT (vimowmebT i. ratians), `mx-atvruli teqsti xangrZlivobis sam tips iTvaliswinebs: S eqmnisprocesi, romelic mimdinareobs dro-sivrculi parametrebisfarglebSi da t eqstis s mekavSired e avtors moiazrebs,mxatvrul kontinuums (anu xangrZlivobas _ b. d.),rac gulisxmobskonkretuli teqstisaTvis niSandoblivi individualuri mxatvruliqronotopuli modelis formirebas da aRqmis process, romelic,agreTve, xorcieldeba realuri dro-sivrcis konteqstSi, mxolodteqstis t s mekavSired e amjerad gvevlineba m kiTxveli.i.Sesabamisad literaturuli nawarmoebi sami temporaluri 72 modelis7i. ratianis TanaavtorobiT, redaqtorobiTa da winaTqmiT literaturisinstitutis mier gamocemul `literaturis Teoriis~ saxelmZRvaneloSi, romelsacerTvis venera kavTiaSvilisa da rusudan canavas mier Sedgenili `terminologiurisityvari~ `temporaloba~ asea axsnilia: `am termins xSirad iyeneben filosofiaSi,rodesac saubroben droze. temporalobis tradiciuli modeli gulisxmobswarsulis, awmyosa da momavlis droTa Tanmimdevrobas~ (gv. 346).


98 boris darCiafarglebSi funqcionirebs - a vtoriseuli, i, mxatvruli damkiTxveliseuli i e l i modelebisa~ ~ (gv. 307).vai, sacodavo mweralo, Tavs rom iklav da Sedevrebs qmni, Sen, Turme,`teqstis mekavSire~ yofilxar, imgvarive, rogorc Seni `mkiTxveli~!mwerlebs erT xans saqme ufro mZimedac hqoniaT. gavyveT i. ra-tians: `realizmis literaturuli skola xazgasmuli yuradRebiTmoekida a vtorisa da mkiTxvelis i urTierTmimarTebissakiTxs. marTalia, mogvianebiT, me-20 saukunis literaturulma kri-tikam araerTxel gadasinja «avtoris» problema literaturaSi da,rbilad rom vTqvaT, m inimalurad i a Seafasa a a misi i roliteqstSi t (t. elioti, r. barti, J. Jeneti da sxv.), me-19 saukunisliteraturuli tradicia ver Tavsdeba am i n o v aciuri i gaazrebisfarglebSi: realisturi literaturis wiaRSi avtori da av-toriseuli q r onotopi o o gvevlineba Txrobis kompoziciuri dadro-sivrculi r i orientaciis RerZad~ ~ (gv. 308).madloba RmerTs, ` `orientaciis RerZobaze~ ~ meti raRa unda av-tors, mwerals!i. ratiani gvacnobs qronotopistTa Sexedulebas im drois Ses-axeb, romelsac isini avtoris, teqstisa da mkiTxvelis urTierTo-baze saubrisas ayeneben: dro, rac nawarmoebis S eqmnasa a da mkiTx-velis mxriv mis a R q mas sWirdeba: `mxatvruli da mkiTxveliseulitemporaluri modelebi esadageba literaturuli teqstis gareganformas da mxatvruli temporaluri modelis gaazrebisa da aRqmissxvadasxva poziciebad gvevlineba. am poziciaTa struqturuli urT-ierTmimarTebis daregulirebis mizniT, specialur literaturaSiSemuSavebulia fizikuri da mxatvruli metrikis cnebebi. fizikurimetrika, TumcaRa, TavisTavad, aRniSnavs T x r o b i s a d a a R qmisxangrZlivobebs, b magram mudmivad ganixilavs maT m oTxro-o bilis i xangrZlivobasTan, a a n, anu «mxatvrul metrikasTan»mimarTebaSi: avtori mogviTxrobs konkretul ambavs garkveulidrois ganmavlobaSi da, aseve garkveuli d r ois ganmavlobaSi,mis monaTxrobs aRiqvams mkiTxveli, anu nawarmoebSi fiqsirebulimovlena warmoadgens rogorc avtoris, ise mkiTxvelis intenciis 83sagans, magram gansxvavebuli perspeqtividan~. . aqedanve vgebulobT,Turme, `aRqmis drois xangrZlivoba pirdapir damokidebulebaSiaTxrobis drois xangrZlivobasTan~ (gv. 307)sakiTxi, Tu rogor aRiqvams mkiTxveli, saxeldobr da metadre8imave `terminologiur sityvarSi~ axsnilia: `ganzraxva, mizani, swrafva raimesakenganzraxva, mizani, swrafva raimesaken~(gv. 323).


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 99mkvlevari, am Tu im mxatvrul qmnilebas, zogad-Teoriulad da, kidevufro metad, konkretul SemTxvevebSi, marTlac sakvlevia. garkveuliTvalsazrisiT uintereso arc is aris, mweralma esa Tu is nawarmoebiramden xanSi SeTxza. magram, SesaZleblobas rom Tavi davaneboT, saer-Tod, da, kerZod, ilias moTxrobaTa SecnobisaTvis ra sargeblobismotana SeuZlia imis garkvevas, Tu mis (nawarmoebis) aRqmas ra drosWirdeba an dasWirda, Cveni Teoretikos-mkvlevari arafers gveub-neba, CemTvis xom gaugebari da gaugebaria!i. ratiani i. WavWavaZes usadagebs qronotipistTa Sexedulebas mw-erlisa da mkiTxvelis dialogis Taobaze. gvixsnis: zemore ganxilvisas`avtori gamoikveTa konceptualuri lideri, teqstis warmmarTeli (...),xolo m kiTxveli i warmoCnda rogorc a vtorTan aqtiur d i -alogSi Cabmuli mosaubre, inteleqtualuri partniori, romelicusmens avtors da romlis mxardaWerasac mudmivad saWiroebs avtori.gamomdinare aqedan, realisturi literatura da, cxadia, qarTulirealisturi literaturac, daefuZna oratoruli pragmatikis modi-ficirebul, d ialogur meTods da maqsimalurad gaaqtiuraavtorisa a da mkiTxvelis i urTierToba teqstSi~ (gv. 309).`mkvlevari~ imaze arafers ambobs, Tu rogor `aqtiurobs~ mkiTx-veli, magram ilias mkiTxvelTan `kavSirze~ naTlad da garkveviTwers: `ilia Riad iwvevs dialogSi Tavis mkiTxvels: uyveba, usab-uTebs, uxsnis, ganumartavs, ekiTxeba, pasuxobs, anu mouRlelad daTavdauzogavad esaubreba Tavis ers~ ~ (gv. 310).es zmnebi ramdenadme iliasa da, saerTod, publicistur da kri-tikul werilebs ufro Seefereba, vidre mxatvrul Txzulebebs.mxatvrul TxzulebebSi mwerali, maT Soris ilia WavWavaZe, TavissaTqmels mogviTxrobs, gviyveba mxatvrulad da amisaTvis mraval-ferovan palitras, sityvier gamomsaxvelobiT xerxebs, iyenebs. maTSiSigadaSig Sedis mkiTxvelTan `gasaubrebac~.i. ratiani, rogorc raRac gansakuTrebuli mxatvruli movlena,ilias moTxrobebidan imowmebs im teqstebs, sadac ilia mkiTxvelsmimarTavs.`mgzavris werilebidan~ mohyavs mwerlis sityvebi: `oTxi weli-wadi iyo, rac me ruseTSi vimyofebodi da Cemi qveyana ar menaxa. oTxiweliwadi!.. ici, mkiTxvelo, es oTxi weliwadi ra oTxi weliwadia!~.ratiani wers: es `mimarTva «mgzavris werilebis» konceptualurlaitmotivs warmoadgens: mas efuZvneba Txzulebis Sinaarsobrivi dakompoziciuri piramida. saxezea mkacrad motivirebuli ritorikulidialogi mkiTxvelTan...~ (gv. 267, 311).


100 boris darCia`oTaraanT qvrivi~: : `aq avtoris erTaderTi pirdapiri mimarT-va mkiTxvelisadmi giorgis personaJs ukavSirdeba, rac warmoaCensmkiTxvelis mier giorgis personaJis gaazrebis mniSvnelobas avtori-saTvis~ ~ (gv. 268, 311). damowmebulia winadadeba: `giorgi ki rogorcCemTvis, mkiTxvelo, ise maTTvis gamocana iyo~.i. ratiani kidev ganixilavs `kacia-adamians?!~. wers: `CvenTvissaintereso mesame Txzuleba «kacia-adamiani?!» gamorCeulad uxvadaadatvirTuli mkiTxvelisadmi mimarTvebiT. rogorc Cans, Txzulebisproblematikis m aqsimaluri a i eqsponirebiT e i frTaS-esxmulma m iliami zedmiwevniT e i kargad a moir-go oratoris o r tribuna. mkiTxvelisaTvis gankuTvniliritorikuli mimarTvebi, SekiTxvebi Tu SeZaxilebi k lasikuriiliteraturis t r i stilSia i Sesrulebuli da literaturuliritorikis brwyinvale nimuSs warmoadgens~ ~ (gv. 268, 311-312).vidre `kacia-adamianze~ sityvas gavagrZelebde, vCqarob, `aRta-ceba~ gamovTqva: ha, ilias ravari qebaa, rom `maqsimaluri eqsponire-biT 9 frTaSesxmulma iliam zedmiwevniT kargad moirgo oratoristribuna~, , Tanac `klasikur stilSi Sesrulebuli~!i. ratiani imowmebs moTxrobis teqstebs (mogvyavs zogierTi maT-gani da isic SemoklebebiT): `ar gegonoT, mkiTxvelno, rom es saxliekuTvnodes erTs vismes Raribsa da...~; saxli `raRad sdgas egrecudad? mkiTxavs gakvirvebuli mkiTxveli. imitom rom qarTvelia~ ~ ;`...magram es unda icode, Sen, mkiTxvelo, , ...~; `...me minda am moTxro-bam Caafiqros mkiTxveli...~; `me minda, rom mkiTxvelma imitom ki armoiwyinos, rom gasarTveli ar ari...~; `...netavi imaT, mkiTxvelo...~;`me gavaTave, da Sen, rac ginda, hqmen, mkiTxvelo~: `sxva mxriv mSvido-biT brZandebodeT da SendobiT ixseniebde monasa Tqvensa...~ da sxva.sainteresoa, vikiTxoT, mwerals mkiTxvelisadmi mimarTvis esforma rom ar gamoeyenebina, Tavis saTqmels ise ver gagvagebinebda?i. ratiani ilias danarCen moTxrobebze arafers ambobs. Cans,sxva TxzulebebSi mkiTxvelisadmi mwerlis pirdapiri mimarTva veraRmoaCina. saintereso ki iyo, qronotopis Tvalsawieridan rogoraixsneba es! raime `konceptualuri~ xom ar imaleba masSi?!5. saerTo suraTiaxla rom mTlianad Tvali gadavavloT am `kvleva-Ziebas~, aqvs masraime mecnieruli Rirebuleba ilia WavWavaZis Semoqmedebis Seswavlasa9aqac aucilebelia, imave `terminologiuri sityvaridan~ warmovadginoT`eqsponirebis~ ganmarteba: `sajarod Cveneba~ (gv. 318).


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 101da garkvevaSi? ise rom ar gamogvivides, _ kacs rom Tavsa sWridnen, daixveweboda, muwuki ar matkinoTo, , _ sxva naklovanebebze aRarafersvambobT. mxolod zogadad SevniSnavT: i. ratians is Teoriebi, romleb-sac eyrdnoba, jerovnad damuSavebuli, aTvisebuli da gaTavisebuli araaqvs. isini rusuli da inglisuri enebidan umad gadmoaqvs da amitomacgatenilia ucxo sityvebiT, gamoTqmebiTa da sintaqsiT.bevri maTgani, vinc mxatvrul literaturas struqturalizmisTvalsazrisiT ikvlevs, aRiarebs, rom es meTodi ukiduresad subi-eqturia. magaliTad: zaza SaTiriSvili, , romelic i. ratianis Tao-bisaa, gatacebulia `dasavluri TeoriebiT~ da cdilobs qarTuliliteraturisadmi maT misadagebas. igi SeniSnavs: ` `Tanamedrove humanitaruliazrovneba esaa «mcire droSi» (baxtinis terminia) Ca-ketili usasrulo sivrce _ anu «qronologiuri provincializmi»(es luisis konceptia). magram arsebobs «didi dro» (imave baxtinisTanaxmad), sadac «gvian» da «mere» C v eni sakuTari a inter-pretaciis i maxasiaTebelia a a e i a da ara teqstisa~ 10 .amgvarive kvlevis obieqturobaze erTgvar eWvs TviT i. rati-anic gamoTqvams: ` `gasaTvaliswinebelia Semdegi garemoeba: nebismierSemTxvevaSi Zalze rTulia erTi romelime dro-sivrculi Teoriismorgeba zogadad literaturis modelze da misi dakanoneba. CveniazriT, dro-sivrculi parametrebis urTierTmimarTeba literatu-rul teqstSi arasodes aris erTnairi da ucvleli. migvaCnia, rommizezi amisa mdgomareobs Tavad literaturis specifikaSi~ ~ (gv. 183).miuxedavad am Segnebisa, globalizaciis zewolisa da TavianTimecnieruli uniaTobis gamo mecnierebaSi Cveni xelmocaruli `mkv-levarebi~ am saqmes utexad da daJinebiT epotinebian. visac saTanadoniWi da codna aqvs, misgan racionalurs iRebs da jerovnadac iyenebs.magaliTad: sergi serebriakivi Tavadac aRniSnavs, rom is m. baxtinisada mis mimdevarTa Teorias emyareba, magram misi wignaki ` `droisa daJanris problemisaTvis «vefxistyaosanSi»~ ~ (Tb., 1990) naTeli dagasagebi eniT dawerili sayuradRebo da angariSgasawevi gamokvlevaa.Tundac is nawili aviRoT magaliTad, sadac pozitiurad ikvlevs, Turas niSnavs poemaSi `Jami~, `xani~, `dro~ da a. S.SeiZleba vinmem, Tuki am tlapoSi iara da aqamde momyva, sayveduricmiTxras, ra saWiro iyo tvinis am Wyletaze gamodevneba, an TviTon rasscdebi, an Cven ras gvawvalebo. am xelmocarulma diletantma TavisT-10zaza SaTiriSvili, narativis apologia, Tb., 2005, gv. 182-18.


102 boris darCiavis ramdenic unda, imdeni iCirTifirTos, mis bJuturs ras vuyurebTo.ra Tqma unda, i. ratiani TavisTvis rom codvilobdes, am abdaub-das vin codvili miaqcevda yuradRebas, magram mTeli ubedureba isaa,rom mis xelSia Cveni erovnuli meobis erT-erTi gamomxatveli dagamsazRvreli dargi, literaturaTmcodneoba, literaturis insti-tutis direqtori da ivane javaxiSvilis saxelobis universitetisliteraturis Teoriis mimarTulebis meTauria, romelic, TviT-nebaze miSvebuli, cecxliTa da maxviliT ibrZvis am dardubalasdasanergavad. Tu am mxriv ramdenad sagangaSo viTareba sufevs, erTuaRresad niSandobliv SemTxvevas moviyvan: rogor Sexvda samecnierosazogadoeba i. ratianis am `mecnierebas~?6. xbos aRtacebaam `naSroms~ erTvis `bibliografiuli SeniSvnebi~ ~ (gv. 325), sa-dac aRniSnulia, rom wignebad gamocemul mis pirvel da meorenawilebze gamoqveynda bela wifuriasa da gaga lomiZis recenzie-bi. b. wifuriam `antiutopiuri realoba da antiutopiuri romani~2009 wels dabeWda filologiur kvlevaTa weliwdeulis `waxnagis~pirvel nomerSi (gv. 344-347), g. lomiZem _ 2010 wels amave almanaxismeore nomerSi moaTavsa ` `qarTuli realisturi prozis poetika~(gv. 372-377). qalbatoni bela i. ratianis bavSvobis megobaria da,roca bedis ironiiT ganaTlebisa da mecnierebis ministris moadg-ile brZandeboda, Tavis daqals samecniero karierul aRzevebaSixeli mniSvnelovnad Seuwyo. batoni gaga literaturis institutSiqalbatoni irmas dawinaurebuli xelqveiTia. amitom advili misaxvedria,ra yaidisa iqneba maTi mosazrebebi! erTsa da meoreSic mx-olod aRmatebuli saqebari sityvebiT met-naklebad gadmocemuliamaTi Sinaarsebi, magram konkretulad arc erTi ar gviCvenebs, mec-nierulad ramdenad Rirebuli da dasabuTebulia masSi aRZruli esaTu is sakiTxi. vimeorebT, oriveSi mxolod zogadi saubrebia. ra Tqmaunda, raime SeniSvna arsad WaWanebs.magram amave dros qalbatoni irma a raTu exeba e da pa-suxs s cems, krintsac ar Zravs imaze, rom mis pirvel nawilze,romelic 2005 wels calke wignad gamoica, mZafri da gaxmaurebulikritikuli werilebi gamoaqveynes revaz miSvelaZem 11 , murman TavdiS-vilma 12 da soso siguam 13 . maTSi naCvenebia, Tu ra saSinlad aqvs aT-visebuli da qarTulad gadmocemuli is literaturul-Teoriuli11merebuse vaimecnieri, `mwerlis gazeTi~, 2007, # 18; `asaval-dasavali~; 2008-2009. # 1.12qronotoposani, `mwerlis gazeTi~, 2008, # 2.13irma ratiani _ mecnierebis Jozefina, `mwerlis gazeTi~, 2009, # 14.


formalisturi literaturuli mimdinareobebi 103moZRvrebani, romelTa mixedviTac qarTul mwerlobas ganixilavs.i. ratianis am gaerTianebuli wignis prezentacia, anu wardgineba,gamarTula Tbilisis `evropis saxlSi~ 2011 wlis 18 noembers (gaz.`kalmasoba~, dekemberi, 2011, # 1, gv. 19), sadac gamosula i. ratia-nis oriode axlobeli da sxva xelqveiTi TanamSromlebi. rogorcdireqtoris marjvena xeli miranda tyeSelaSvili Jurnal `CvensmwerlobaSi~ ~ iuwyeba, yofila didi qeba-dideba da arc erTi _ raimeSeniSvna an survili (24 Tebervali, # 4, gv. 41-42). davimowmeb aqedanzogierT maTgans:literaturis institutSi arafris gamkeTebel orgzis parlamen-tar irakli kenWoSvils ganucxadebia: `am wignis wardgena «evro-pul saxlSi» simboluria, radgan naSromi qarTuli literaturisevropul radiusze gamarTvis nimuSia. qarTul mecnierebaSi aseTiwignis arseboba Tamamad SeiZleba miviCnioT axali eris (unda `era~_ b. d.) dasawyisad. esaa saqmiani, motivirebuli da argumentirebulimecnieruli gamokvleva~.inga milorava: : mas, Turme, `...irma ratianis wignma uamravi im-pulsi SesZina, bevri siaxle gaacno da nacnobi problemebi sxvaTvaliT daanaxa: (...) irma ratianis «teqsti da qronotopi» wmindaTeoriuli, mecnieruli wignia. (...) rodsac teqsts vkiTxulobdi,vfiqrobdi, r a saswaulia s a a adamianad a a a d yofna, rom masSeuZlia moaxerxos, ase mwyobrad daalagos da gadmosces amgvariazrebi...~. ar SeiZleba, ar daveTanxmoT, marTlac saswaulia s a a esmoaxerxo, x o,oRond piruku gagebiT!konstantine bregaZe: : `dRes, rodesac ase aqtualuria qarTuliliteraturis integracia evropuli kvlevebis sivrceSi, msgavs naSromTadabeWdva seriozuli wingadadgmuli nabijia. SeiZleba iTq-vas, irmas wigni erT-erTi pirvelicaa am mimarTulebiT. es ar ariswminda komparativistuli kvleva, aramed integraluri literaturaTmcodneobisnimuSi(a), sadac CarTulia sxvadasxva discipline-bi, interdisciplinuri kvlevebi. naSromSi gamoyenebulia g o n i smecnierebaTa e e a yvela miRweva: anTropologia, filosofia,literaturaTmcodneoba. irma ratianma literaturaTmcodneobaSidaamkvidra liminalobis anTropologiuri Teoria. metic, es Teoriaman Zalian kargad moargo sul sxvadasxva tipis, sxvadasxva esTe-tikuri mimarTulebis mwerlobasa da teqstebs. wigni imiTac arisgansakuTrebuli, rom am naSromSi p irvelad moxda qrono-o topis WrilSi i ilias i prozis fundamenturin u Seswavla. a. aqamde is mxolod literaturis istoriis WrilSi


104 boris darCiaganixileboda. axali TeoriebiT midgoma ilias teqstebisadmi mniS-vnelovani movlenaa...~.TinaTin bolqvaZis sityva asea gadmocemuli: `...dasawyisSi «moibodiSa»,rom literaturaTmcodneebis wreSi mas daJinebiT lingvistadmoixsenieben (...). qronotopis kvleva ilias «mgzavris weri-lebSi» sruliad axali sityvaa qarTul filologiur mecnierebaSi.aRniSna isic: rom v e r g aiziarebs i a varauds, a TiTqosT ilia i am teqstis t s werisas s ar fiqrobda qrono-o topze. SeuZlebelia e e l ar efiqra da ise Seeqmna am tipisTxzuleba: oTxi weliwadi aris qronosi, Tergi toposi, lelT Runiaki orive erTad...~. da sxva.levan bregaZe: : `literaturaTmcodneebi Teoriis gareSe ax-lomxedvelebi varT, raRacas ki vamCnevT, magram rogorc ki TeoriissaTvales movimarjvebT, maSinve yvelaferi gamoikveTeba, mkafio kon-turebs SeiZens. axali Teoriebi drosTan erTad modis, cxovrebagvaswavlis, xolo mecnieruli saWiroeba moiTxovs. komparativistikaTavis droze Secvala struqturalizmma, Semdeg _ poststruq-turalizmma. da rogorc erT dros umweo viyaviT struqturalizmisada poststruqturalizmis terminebis winaSe, aseve varT axlac _laminalobis winaSe. SeveCveviT erT Teorias, gaviTavisebT da meremodis axali. Tavzari gvecema, gansakuTrebiT ufrosi asakis mec-nierebs, ramdenjer mogviwia gadaiaraReba. aqamde me da Cemi TaobavswavlobdiT ufrosi kolegebisagan, axla ki vswavlobT umcrosiTaobisagan~.qalbatoni miranda askvnis: ` `yvela gamomsvlelis reziume iyo:«wigni warmoadgens axal sityvas qarTul literaturaTmcodneo-baSi»~.erTi sityviT, iseTi Sefasebebia, rom ityvian: : on genii, no ni bolSe!mkiTxvels yovelive es ar gaukvirdeba, Tu gaiTvaliswinebs, romqalbaton irma ratians irgvliv myofni, Tavisi xelqveiTi TanamS-romlebi, imdenad daSinebuli da dabriyvebuli hyavs (amaze ix. Cemi`rusTvelologiuri gamokvlevebis~ pirveli wigni, gv. 372-388), iqdamswreTagan vervin gabedavda, eTqva: mefe SiSvelia! ! kacma rom Tq-vas, Znelze Znelia, mis ulufaze dasmulT gmiroba mosTxovo. kuWzemarto siyvaruli rodi gadis! aqedanac kargad Cans: kuWze gadisazrovneba da sindis-namusic!

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!