mogonebebis molekulebi `didad arc `CayvinTvas~ ganvicdi da arc ...
mogonebebis molekulebi `didad arc `CayvinTvas~ ganvicdi da arc ...
mogonebebis molekulebi `didad arc `CayvinTvas~ ganvicdi da arc ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
10 - 23 dekemberi 2010<br />
yuradRebas imitom vamaxvileb, rom<br />
mogvianebiT is mizezi gax<strong>da</strong> haikus warmoSobisa).<br />
CamoTvlili sami klasikuri an-<br />
Tologiis gar<strong>da</strong>, tankas ganviTarebis<br />
gzebi kargad aisaxa 1235 wels fuZivara-no<br />
teikas mier Sedgenil wignSi,<br />
romelic asi poetis as tankas Seicavs.<br />
asive es tanka uSualod iaponuri<strong>da</strong>n<br />
qarTulad Targmna irma ratianma, bevrad<br />
adre ki _ nawilobriv <strong>da</strong> rusuli<strong>da</strong>n<br />
_ Tamaz Cxenkelma. ase rom,<br />
zemoxsenebul 100 tankas qarTveli<br />
mkiTxveli kargad icnobs.<br />
XII-XVI saukuneebis iaponur poezia-<br />
Si pirvel adgilzea ukve sxva Janri _<br />
renga ("ga<strong>da</strong>bmuli strofebi"). mis<br />
warmoSobas, boloswina abzacSi moxseniebul<br />
garemoebasTan erTad, xeli<br />
Seuwyo Semdegma garemoebam: erT dros<br />
tanka iyo gzavnili meore a<strong>da</strong>mianisadmi,<br />
rac moiTxov<strong>da</strong> pasuxs. pasuxs Sei-<br />
Zleba mohyolo<strong>da</strong> pasuxis pasuxi <strong>da</strong> a.S.<br />
am dros, cxadia, meordebo<strong>da</strong> sawyisi<br />
tankas motivebi; magram renga mxolod<br />
motivebis gameorebas ar gulisxmobs<br />
_ is iTxzveba minimum ori poetis mier<br />
<strong>da</strong> aucileblad moicavs dialogs.<br />
umartivesi rengaa erTi tanka, <strong>da</strong>werili<br />
ori poetis mier. amis magaliTi<br />
gvxvdeba jer kidev "manesuSi". rigiT<br />
me-5 iaponur anTologiaSi (1126 w.) ase-<br />
Ti leqsebi erTa<strong>da</strong>a Sekrebili <strong>da</strong> ukve<br />
"renga" hqvia, magram XIII saukuni<strong>da</strong>n<br />
farTod gavrcel<strong>da</strong> e.w. terenga (gr-<br />
Zeli renga"), romelic Semdegnairad<br />
iTxzvebo<strong>da</strong>:<br />
wreSi dgebo<strong>da</strong> ramdenime poeti,<br />
pirveli Txzav<strong>da</strong> leqsis sam striqons,<br />
meore agrZeleb<strong>da</strong> orstriqonediT <strong>da</strong><br />
a.S. am xerxiT ganuwyvetliv warmoiqmnebo<strong>da</strong><br />
tanka, anu renga gax<strong>da</strong> xuTstriqonedebisagan<br />
agebuli cikli,<br />
romelTagan TiToeuli or uSualo<br />
mezobelTan aris <strong>da</strong>kavSirebuli. sxvagvarad,<br />
TiToeuli sam- <strong>da</strong> orstriqonedi,<br />
gar<strong>da</strong> pirvelisa <strong>da</strong> ukanasknelisa,<br />
or tankaSi meordeba. am tipis<br />
yvelaze Zveli renga xeianis epoqis<br />
(IX-XII ss.) bolos Seiqmna.<br />
iaponiaSi nebismier saleqso formas<br />
weris mkacri kanonebi hqon<strong>da</strong>. es<br />
gansakuTrebiT rengaSi gamovlin<strong>da</strong>:<br />
gansazRvruli iyo, mTxzvelma ramdenjer<br />
un<strong>da</strong> axsenos alublis yvavili an<br />
mTvare, romel strofSi SeiZleba axsenos<br />
an ar axsenos bu<strong>da</strong> <strong>da</strong> a.S. <strong>da</strong>kanonebuli<br />
iyo e.w. poeturi sityvebic.<br />
yvelaze gavrcelebuli iyo 36-, 44-<br />
<strong>da</strong> 100- strofiani renga.<br />
rengis Txzvisas udidesi mniSvneloba<br />
eniWebo<strong>da</strong> pirvel samstriqoneds,<br />
romelsac "hoku" anu sawyisi<br />
strofi ewodebo<strong>da</strong>. mis SeTxzvas<br />
gamoCenil poets andobdnen xolme.<br />
xSirad es sami striqoni poeturi<br />
turniris <strong>da</strong>wyebamde iwerebo<strong>da</strong>.<br />
rengas wesebis aTviseba <strong>arc</strong> ise advili<br />
iyo. didi mniSvneloba eniWebo<strong>da</strong><br />
partniors, poetis unars, swrafi reagireba<br />
moexdina mudmivad cvlad situaciaze.<br />
am garemoebebma gamoiwvia rengas<br />
maswavleblebis gaCena, romelTaTvisac<br />
rengas Txzvis xelovnebis<br />
swavleba profesiad iqca. gaCn<strong>da</strong> poeturi<br />
skolebi.<br />
<strong>da</strong>vesesxoT rusulenovan gamocemas<br />
"Ëóíà íàä ãîðîé” (Êðèñòàëë, 1999) <strong>da</strong><br />
rengas Txzvis principi mokled ganvixiloT<br />
ori poetis _ busonisa <strong>da</strong><br />
kitos (me-18 s.) erToblivi nawarmoebis<br />
magaliTze:<br />
1.pirveli samstriqonedi busons<br />
ekuTvnis:<br />
Wkneba pioni.<br />
luwad, kentad<br />
furclebi scviva.<br />
esaa peizaJuri lirika, pionis Wknobis<br />
Senelebuli kadri. leqsi Seicavs<br />
sezonur sityvas: pioni zafxulis aRmniSvnelia.<br />
2. mas mosdevs kitos orstriqonedi:<br />
oci dRisaa meoTxe mTvare.<br />
mkrTalad anaTebs: axlosaa<br />
ukve aisi.<br />
aq gvaqvs isev peizaJuri strofi,<br />
aris miniSneba pionze _ is iTvleba<br />
mTvaris meoce dRis yvavilad; zustdeba<br />
moqmedebis adgili <strong>da</strong> dro: Ria<br />
sivrce, sa<strong>da</strong>c mTvare anaTebs; meoTxe<br />
Tvis meoce dRe; Tendeba, Cndeba namis<br />
asociacia, aqe<strong>da</strong>n ki erTi nabijia sicocxlis<br />
warmavalobaze <strong>da</strong>fiqrebamde.<br />
3. Semdegi samstriqonedis avtori<br />
ratomRac isev kitoa:<br />
xveleb-xvelebiT<br />
baRSi <strong>da</strong>dis moxuci kaci.<br />
mas WiSkari xom ar gavuRoT<br />
peizaJSi Cndeba a<strong>da</strong>miani. is baRSia.<br />
es strofi Temis Semobrunebacaa:<br />
aRara Cans sezonuri sityva.<br />
4. amas mosdevs busonis orstriqonedi:<br />
iq, WiSkris miRma feriaa,<br />
sabedos eZebs.<br />
busons moqmedeba zRaprul samyaroSi<br />
ga<strong>da</strong>hyavs. Semdeg mas epasuxeba<br />
kito <strong>da</strong> a.S., magram droa, citireba<br />
SevwyvitoT. umjobesia vnaxoT, rogor<br />
gamoiyureba ramdenime warmoqmnili<br />
tanka:<br />
1) Wkneba pioni.<br />
luwad, kentad<br />
furclebi scviva.<br />
oci dRisaa meoTxe mTvare.<br />
mkrTalad anaTebs: axlosaa<br />
ukve aisi.<br />
2) oci dRisaa meoTxe mTvare.<br />
mkrTalad anaTebs: axlosaa<br />
ukve aisi.<br />
xveleb-xvelebiT<br />
baRSi <strong>da</strong>dis moxuci kaci.<br />
mas WiSkari xom ar gavuRoT<br />
3) xveleb-xvelebiT<br />
baRSi <strong>da</strong>dis moxuci kaci.<br />
mas WiSkari xom ar gavuRoT<br />
iq, WiSkris miRma feriaa,<br />
sabedos eZebs.<br />
renga Tav<strong>da</strong>pirvelad saxumaro<br />
Janrisa iyo. droTa ganmavlobaSi is<br />
<strong>da</strong>iyo or naka<strong>da</strong>d: seriozuli renga,<br />
romelmac vakas tradiciebi aiTvisa<br />
<strong>da</strong> saxumaro renga (haikai-no renga).<br />
e.w. "haikais" poezia farTod XVI<br />
saukuneSi gavrcel<strong>da</strong>, Tumca manesuSic<br />
calke iyo Tavmoyrili e.w. saxumaro<br />
strofebi <strong>da</strong> odnav gansxvavebuli<br />
saxeli _ "haikaika" erqva. haikai<br />
Tavi<strong>da</strong>n saxumaro poezias niSnav<strong>da</strong> <strong>da</strong>,<br />
cxadia, iumoristul Janrs ganekuTvnebo<strong>da</strong>.<br />
XIX saukuneSi saxumaro rengas<br />
renku ewo<strong>da</strong>, termini haikai ki<br />
dRes aRniSnavs xelovnebis yvela im<br />
mimdinareobas, romelic "saxumaro<br />
strofebis" gavleniT warmoiSva. esenia:<br />
saxumaro renga, samstriqonedi<br />
hoku (haiku), am ukanasknelis gavleniT<br />
Seqmnili prozis Janri haibuni <strong>da</strong><br />
ferweris Janri haiga.<br />
haikais poeziaSi Zalian male gabaton<strong>da</strong><br />
hoku. kerZod, XVII saukuni<strong>da</strong>n,<br />
anu edos epoqi<strong>da</strong>n (1603-1868 ww.) hoku<br />
<strong>da</strong>moukidebel Janrad Camoyalib<strong>da</strong>.<br />
me-19 saukunis bolos, masaoka sikis<br />
wina<strong>da</strong>debiT, poeziis am Janrs, romelic<br />
hokus saxelwodebas atareb<strong>da</strong>, rengas<br />
Tu tankas sawyisi strofisagan<br />
garCevis mizniT, haiku uwodes, Tumca<br />
xSirad xmaroben Zvel saxelwodebasac.<br />
haikus <strong>da</strong>wera Tav<strong>da</strong>pirvelad ar<br />
iyo SezRuduli wesebiT, amitom haikus<br />
poetebi bevrad ufro Tavisufalni<br />
iyvnen saSualebebis arCevaSi, vidre<br />
tankas poetebi. haikus Txzva iqca Sesa-<br />
Zlebeli gax<strong>da</strong> ganaTlebuli qalaqelebisTvisac,<br />
anu mox<strong>da</strong> poeziis<br />
demokratizacia.<br />
amgvarad, haiku formiT tankas<br />
(rengas) pirveli samstriqoniani leqsia<br />
m<strong>arc</strong>vlebis raodenobiT: 5/7/5. magram<br />
haiku ar aris mxolod samstriqonedi<br />
an Tun<strong>da</strong>c mxolod poezia.<br />
esaa garkveuli msoflmxedveloba,<br />
samyaros aRqmis principi, romelic<br />
yvelaze ukeT gamoxatavs iaponel-<br />
Ta erovnul suls.<br />
iaponelebi haikus erT vertikalur<br />
svetSi weren, romelic sam horizontalur<br />
rigs Seicavs. Sinagan pauzas e.w.<br />
– kireZiT anu "gamyofi sityviT"<br />
gamoyofen, romelic me-5 an me-12<br />
m<strong>arc</strong>valze modis, an sulac haikus aboloebs<br />
azrobrivad <strong>da</strong> gramatikulad.<br />
TargmanSi kireZis SesaZlo adgils<br />
striqonis ga<strong>da</strong>taniT gamosaxaven,<br />
anu Targmnili haiku umetesad samstriqoniani<br />
strofia, Tumca iyo <strong>da</strong><br />
aris mosazrebebi, rom haiku monostriqonis<br />
saxiT un<strong>da</strong> iTargmnos.<br />
klasikuri haiku emyareba a<strong>da</strong>mianisa<br />
<strong>da</strong> bunebis urTierTmimarTebas,<br />
Tanac weliwadis garkveul dros. amitom<br />
haiku Seicavs e.w. kigos ("sezonur<br />
sityvas"). swored amitom, haikus krebulebSi<br />
xSiria <strong>da</strong>yofa sezonur<br />
ciklebad.<br />
arsebobs Tvalsazrisi, rom haiku<br />
Txzvis principiTac arsebiTad gansxvavdeba<br />
tankasagan. tanka, bolos <strong>da</strong><br />
bolos, avtoris grZnobebis gamoxatvaze<br />
<strong>da</strong>iyvaneba. tankas avtors Seu-<br />
Zlia, moikalaTos sawer magi<strong>da</strong>sTan an<br />
sadme sxvagan <strong>da</strong> weros nebismier saganze,<br />
romelic TvaliT ar unaxavs. haikus<br />
poeti ki uSualo wuTier STabeWdilebas<br />
eyrdnoba, mxolod TvaliT nanaxs<br />
literaturuli gazeTi<br />
gadmoscems, amitom xSirad amboben,<br />
rom haiku SeCerebuli wamia, misi Txzvisas<br />
aucilebelia, <strong>da</strong>vicvaT principi:<br />
axla <strong>da</strong> aq.<br />
am Tvalsazrisis sawinaaRmdegod,<br />
literaturis mkvlevarTa erTi nawili<br />
Tvlis, rom amgvari ganmarteba<br />
sruli araa: arsebobs haikus mravali<br />
nimuSi, romelic moicavs istoriul<br />
movlenas; mTlianad SeTxzulia; kabinetSi<br />
iwereba; didxans muSavdeba <strong>da</strong><br />
a.S., yovelive es ar eteva principSi:<br />
axla <strong>da</strong> aq;<br />
arsebobs mosazreba, rom haikum, ama<br />
Tu im TanmimdevrobiT, un<strong>da</strong> upasuxos<br />
kiTxvas: ra xdeba, sad <strong>da</strong> rodis amis<br />
<strong>da</strong>naxva cxa<strong>da</strong>d SeiZleba basios (1644-<br />
1694) ganTqmuli haikus magaliTze:<br />
foTlebgacvenil, SiSvel totze<br />
marto zis yvavi.<br />
saRamoa Semodgomisa.<br />
ra xdeba _ yvavi zis; sad _ SiSvel<br />
totze; rodis _ Semodgomis sa-<br />
Ramos. am pirobasac, cxadia, yvela<br />
haiku ar akmayofilebs.<br />
TiToeul haikus iaponelebi calke<br />
gverdze aTavsebdnen, raTa mkiTxveli<br />
ganmsWvaluliyo im atmosferoTi,<br />
romelic haikuSia <strong>da</strong>fiqsirebuli. am<br />
patara leqsSi TiToeul sityvas<br />
uzarmazari <strong>da</strong>tvirTva aqvs. aqe<strong>da</strong>n<br />
gamomdinare, haiku gulisxmobs msmenelis<br />
(mkiTxvelis) Tanamonawileobas.<br />
masSi yovelTvis aris uxilavi muxti,<br />
romelic mkiTxvels un<strong>da</strong> ga<strong>da</strong>edos.<br />
meore sakiTxia, ramdenad mza<strong>da</strong>a<br />
amisTvis mkiTxveli.<br />
mkiTxvelis Tanamonawileobaze<br />
rom vfiqrob, sul busonis (1716—1783)<br />
erTi sakmaod cnobili haiku magondeba:<br />
gazafxulia. wvims.<br />
gzad erTmaneTs<br />
esaubreba qolga <strong>da</strong> mino.<br />
Cemi azriT, es gza velze gadis.<br />
qolga <strong>da</strong> mino, ra Tqma un<strong>da</strong>, qali <strong>da</strong><br />
kaci arian. isini Sors, horizontze<br />
Canan. ratomRac mgonia, maT saidumlo<br />
siyvaruli akavSirebT, romelic<br />
cremls aRvrevinebT (haikuSi wvims...);<br />
isinic midian Sors, Sors... mogvianebiT<br />
am haikum asociaciurad no<strong>da</strong>r<br />
adeiSvilis erT leqsTan mimiyvana:<br />
sxvebs rom hgoniaT, ar Tovs <strong>da</strong><br />
sxvebs rom hgoniaT _ <strong>da</strong>ria,<br />
sxvebs rom hgoniaT, gza<strong>da</strong>gza<br />
kvlav zvrebze saubaria,<br />
is gogoc sxvixi colia,<br />
is biWic sxvisi qmaria...<br />
ar icis,<br />
visken gafrindes,<br />
sawyalma Wiamariam.<br />
<strong>da</strong>rwmunebuli var, sxvebs Cemgan<br />
sruliad gansxvavebuli asociaciebi<br />
eqnebaT.<br />
bevri haiku, iseve rogorc tanka,<br />
imdenad specifikuria, rom misi gageba<br />
SeuZlebelia konkretuli codnis<br />
gareSe. es codna SeiZleba sxva<strong>da</strong>sxva<br />
istoriul faqts, TviT haikus <strong>da</strong>weris<br />
istorias <strong>da</strong> a.S. exebodes. magali-<br />
Tad, basios ise<strong>da</strong>c sulisSemZvreli<br />
striqonebi: "sabralo bavSvi migdebuli,<br />
mitovebuli!/ qarma logini<br />
gauSala,/axuravs TrTvili" kidev<br />
ufro tragikulad aJRerdeba, Tu viciT,<br />
rom imdroindel iaponiaSi SimSilobisas<br />
bavSvebs gzebze tovebdnen;<br />
misive TavisTavad mSvenieri haiku: "ra<br />
uxalisod, ra usurvilod/ ayvavilebul<br />
qrizanTemas/ tovebs futkari"<br />
<strong>da</strong>matebiT azrs iZens mas Semdeg, rac<br />
wavikiTxavT avtorisave mokle ganmartebas:<br />
"megobris stumarTmoyvare<br />
saxlis <strong>da</strong>tovebisas". saerTod, amgvari<br />
ganmarteba bevr haikusa Tu tankas<br />
axlavs. zogjer ganmarteba TviT<br />
leqsze bevrad didia.<br />
haiku Zen-budisturi 5 filosofiis<br />
zegavleniT iqmnebo<strong>da</strong>: haikus poetebi<br />
umetesad budizmis am mimdinareobas<br />
misdevdnen. Zen-budizmi ki iTvaliswinebs<br />
meditacias, rogorc Suqis<br />
mofenis, gaciskrovnebis saSualebas.<br />
swored am gaciskrovnebis produqtia<br />
haiku. haikus poeti amCnevs araCveulebrivs<br />
CveulebrivSi, umniSvnelovaness<br />
_ umniSvneloSi, maradiulobas<br />
_ warmavalSi. magram gaciskrovneba<br />
xan<strong>da</strong>xan moulodnelad, meditaciis<br />
gareSec ewveva a<strong>da</strong>mians. aqe<strong>da</strong>n gamomdinare,<br />
zogi haiku moulodnelad iqmneba<br />
<strong>da</strong> misi avtori SeiZleba nebismieri<br />
a<strong>da</strong>miani iyos.<br />
yovelive zemoT naTqvamis Semdeg,<br />
mainc ra aris haiku: SeCerebuli wami,<br />
sisa<strong>da</strong>ve, azris koncentracia, warmosaxvis<br />
siRrme Tu suli albaT yvelaferi<br />
erTdroulad. <strong>da</strong> kidev: esaa<br />
Tvalsazrisi<br />
11<br />
simarTle, romelic SeiZleba erTdroulad<br />
<strong>da</strong>vinaxoT <strong>da</strong> movisminoT.<br />
amitom haikus poetebi mxatvrebic<br />
iyvnen. Zvel iaponiaSi farTod iyo<br />
gavrcelebuli haiga, anu erTmaneTis<br />
gverdiT Sesrulebuli haiku <strong>da</strong> misi<br />
ilustracia. es ilustracia haikus<br />
gagebas aadvileb<strong>da</strong>.<br />
ai, ra azrisaa haikuze gamoCenili<br />
iaponeli mwerali, nobelis premiis<br />
laureati kavabata iasunari (1899-<br />
1972): "sityvebi hokuSi erTi <strong>da</strong> igivea,<br />
magram cxovreba SeuCereblad midis<br />
<strong>da</strong> erTi <strong>da</strong> igive sityvebi ar SeiZleba<br />
iyos erTi <strong>da</strong> igive sityvebi. ar Sei-<br />
Zleba, erTma <strong>da</strong> imave sityvam orjer<br />
gaiJReros, iseve rogorc fexs orjer<br />
ver <strong>da</strong>vibanT erTsa <strong>da</strong> imave<br />
mdinareSi, orjer ver <strong>da</strong>dgeba erTi<br />
<strong>da</strong> igive gazafxuli. sxvanairad es<br />
leqsebi ver <strong>da</strong>akmayofileb<strong>da</strong> amdeni<br />
Taobis mkacr gemovnebas, ver<br />
aaRelveb<strong>da</strong> Cvens Tanamedroveebs".<br />
iaponuri poezia TiTqos drois perioduli<br />
funqciaa: aqvs aRzevebisa <strong>da</strong><br />
<strong>da</strong>cemis periodebi, icvlis rxevis periodsa<br />
<strong>da</strong> amplitu<strong>da</strong>s, magram ar miileva<br />
_ misi formebi myaria <strong>da</strong> dResac<br />
iseve popularulia iaponiaSi, rogorc<br />
saukuneebis winaT. tanka <strong>da</strong> haiku<br />
ara marto mraval enaze iTargmneba,<br />
aramed iwereba kidec. yoveli eri,<br />
Targmnis ra (an sulac qmnis!) tankasa<br />
Tu haikus, iTvaliswinebs sakuTar<br />
tradiciebsa <strong>da</strong> enis Taviseburebebs.<br />
CvenTanac ase iyo: iaponuri poeziis<br />
qarTulad Targmna <strong>da</strong>axloebiT 60<br />
wlis winaT <strong>da</strong>iwyo _ gasagebi mizezebis<br />
gamo, rusuli eni<strong>da</strong>n. mxolod<br />
bolo wlebSi gamoCn<strong>da</strong> Targmanebi<br />
uSualod originali<strong>da</strong>n, rac umalve<br />
saTanadod iqna Sefasebuli literatorTa<br />
mier. Sedegi, rogorc yvelam<br />
viciT, orive SemTxvevaSi SesaniSnavia.<br />
leqsis es orive forma qarTul<br />
originalur poeziasac SesaniSnavad<br />
moergo. isev maka joxaZes <strong>da</strong>vesesxebi:<br />
"Tanamedrove qarTuli poeziisaTvis<br />
Zalzed axlobeli gamodga<br />
iaponuri leqsis saxeoba _ tanka.<br />
...nimuSad vaJa xornaulis erT tankas<br />
movitan:<br />
yvavili gaiSala,<br />
gamoCn<strong>da</strong> futkari.<br />
sul male celic...<br />
bunebis am pawia suraTSi sikvdilsicocxlis<br />
ucnaurad mSvidi <strong>da</strong> logikuri<br />
monacvleobiT kacis mTeli<br />
cxovrebaa gaazrebuli".<br />
leqsis SefasebaSi qalbaton makas<br />
mTlianad veTanxmebi, oRond citirebuli<br />
samstriqonedi haikua <strong>da</strong> ara _<br />
tanka. ase rom, misi naTqvami haikuzec<br />
vrceldeba. Cemi mxriv, qarTuli samstriqonedis<br />
kidev erT SesaniSnav nimuSs<br />
<strong>da</strong>vamateb, romelic zustad akmayofilebs<br />
klasikuri haikusadmi wayenebul<br />
yvela moTxovnas (imedia, avtori<br />
mapatiebs, mis leqss haiku rom<br />
<strong>da</strong>varqvi):<br />
samZimari.<br />
moWril xes<br />
Citebis gundi Sefenia<br />
(Tamar gabroSvili).<br />
es patara leqsi aris agreTve uneblie<br />
ga<strong>da</strong>Zaxili saukuneebs iqiT,<br />
cnobil iaponel poetTan _ isasTan:<br />
xe mosaWrelad mouniSnavT,<br />
xolo Citebi<br />
zed Zveleburad u<strong>da</strong>rdelad<br />
iwnaven budes.<br />
ase rom, Soreuli iaponia ukve <strong>arc</strong><br />
ise Soreulia _ simRerebi<strong>da</strong>n mosuli<br />
poezia yvelas erTmaneTTan aaxloebs.<br />
1<br />
III-IV saukuneebSi Casaxuli istoriuli<br />
saxelmwifo warmonaqmni Tanamedrove<br />
iaponiis teritoriaze, iamatos raionSi<br />
(dRevandeli naras prefeqtura), romelsac<br />
saxeli ga<strong>da</strong>arqves 670 wels.<br />
2<br />
Tu mTargmneli miTiTebuli araa,<br />
Targmani Cemia (l.m.).<br />
3<br />
maka joxaZe, samoTxe usiyvarulod,<br />
"inteleqti", Tbilisi, 2009, gv.304.<br />
4<br />
isikava takuboku, 100 tanka, "nakaduli",<br />
Tbilisi, 1970, gv.64.<br />
5<br />
Zen-budizmi warmoadgens budizmis<br />
erT-erT mimdinareobas, romelic sinamdviles<br />
imecnebs sakuTari bunebis intuiciuri<br />
wvdomis safuZvelze.<br />
uaxloes momavalSi `literaturuli<br />
gazeTi~ SemogTavazebT lela<br />
metrevelis werils `haikus oTxi poeti~.<br />
Semdeg ki mkiTxvels miecema sa-<br />
Sualeba, gaecnos lela metrevelis<br />
mier Targmnil am oTxi poetis (basio,<br />
busoni, isa <strong>da</strong> siki) leqsebs.