Ką žinome apie mokyklų lyderystę.pdf - Lyderių laikas
Ką žinome apie mokyklų lyderystę.pdf - Lyderių laikas
Ką žinome apie mokyklų lyderystę.pdf - Lyderių laikas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Ką</strong> <strong>žinome</strong> <strong>apie</strong> <strong>mokyklų</strong> <strong>lyderystę</strong>?<br />
Mokyklų lyderiai Anglijoje turi kuo didžiuotis. Duomenys rodo, kad plačiosios<br />
visuomenės atstovai, palyginti su kitų profesijų atstovais, mano, kad <strong>mokyklų</strong> direktoriai rodo<br />
išskirtinai gerą lyderystės pavyzdį.<br />
Švietimo standartų biuras (OfSTED) įvertino, kad maždaug keturi penktadaliai <strong>mokyklų</strong><br />
lyderių atlieka savo darbą „gerai“, „labai gerai“ arba „puikiai“, vadovaudami savo mokykloms.<br />
Be to, nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio nuolat gerėja <strong>mokyklų</strong> lyderystės kokybė, nes tuo<br />
laikotarpiu, pasak Švietimo standartų biuro, apytiksliai tik pusė visų <strong>mokyklų</strong> lyderių buvo<br />
įvertinti „gerai“, „labai gerai“ arba „puikiai“. Vyriausybė taip pat daug investavo į <strong>mokyklų</strong><br />
lyderystės plėtrą, įsteigdama NCSL ir remdama Nacionalinę programą <strong>mokyklų</strong> direktoriams<br />
(NPQH). „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) atliktame nepriklausomame <strong>mokyklų</strong> lyderystės<br />
tyrime pastebėta, kad „iš esmės galima labai palankiai vertinti mūsų <strong>mokyklų</strong> lyderystės kokybę“<br />
(PwC, 2007).<br />
K. Lytvudas (Kenneth Leithwood) su kolegomis (2006) bendrame pranešime pateikė<br />
septynis pagrindinius teiginius <strong>apie</strong> sėkmingą <strong>mokyklų</strong> <strong>lyderystę</strong>:<br />
1. Mokyklų lyderystė pagal daromą įtaką ugdytinių mokymuisi užima antrą vietą po klasėse<br />
vykstančio mokymo;<br />
2. Beveik visi sėkmingai dirbantys lyderiai taiko tas pačias pagrindines lyderystės praktikos<br />
rūšis;<br />
3. Metodai, kuriuos naudodami lyderiai taiko šias pagrindines lyderystės praktikos rūšis –<br />
ne pati praktika – atskleidžia tai, kad lyderiai reaguoja į aplinką, kurioje atliekamas<br />
darbas, o ne paklūsta jos daromai įtakai;<br />
4.<br />
5. Mokyklų lyderiai netiesiogiai ir veiksmingai gerina mokymą ir mokymąsi, darydami<br />
įtaką personalo motyvacijai, įsipareigojimams ir darbo sąlygoms;<br />
6. Plačiai pasidalyta <strong>mokyklų</strong> lyderystė turi kur kas didesnę įtaką mokyklos veiklai ir<br />
mokinių pasiekimams;<br />
7. Tam tikri lyderystės pasidalijimo metodai yra veiksmingesni už kitus;<br />
8. Kai kurios asmeninės savybės gali turėti įtakos lyderystės efektyvumui.<br />
Šie teiginiai panašūs į NCSL paskelbtus teiginius, tačiau nėra identiški. K. Lytvudo<br />
teiginiai paaiškinami ir išplečiami, vertinant NCSL tyrimų rezultatus, todėl juos vertėtų nagrinėti<br />
kartu su žemiau išdėstytais principais.<br />
4