Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
šlovinimo esmę, yra labai didelė<br />
dalis mūsų gyvenimo: ryšys su<br />
Dievu, tikėjimas... Labai norisi<br />
tuo dalytis su kitais, man tai didelis<br />
džiaugsmas, kad esame susibūrę,<br />
kad yra bendraminčių. Kai<br />
aš atėjau į Bernardinus (Vilniaus<br />
<strong>Bernardinų</strong> bažnyčią), galvojau,<br />
kad būsiu viena, bet sutikau čia<br />
tiek daug žmonių, o kai dar muzika<br />
sujungė, tai labai nuostabu..<br />
Šarūnas Zdanavičius. Jeigu<br />
būtume popscenos atstovai arba<br />
šlagerių dainininkai, viskas būtų<br />
labiau orientuota tik į patį koncertavimą,<br />
būtų siekiama, kad<br />
tobulėtų forma, koncertai... O šlovinant<br />
tikslas visai kitas. Žinoma,<br />
stengiamės, padaryti viską kaskart<br />
vis geriau, bet pats variklis<br />
yra kitas. Tai skirta visų pirma<br />
Dievui, kad ir kaip Jį kas supranta.<br />
Mantas Joneikis. Sakyčiau,<br />
kad gal įvertinti patį procesą labiau<br />
negu tikslą yra būtent popgrupės<br />
reikalas. O šlovinimas<br />
nėra kažkoks tikslas, nes tu visų<br />
pirma groji ne žmonėms, o Dievui.<br />
„Apaštalai“: šlovinimas – tai padėka už meilės dovaną žmogui<br />
Todėl čia kur kas svarbesnis ne<br />
kažkoks konkretus tikslas (geriau<br />
pasirodyti ar groti), bet pats veikimas,<br />
pats procesas, kuris iš tikrųjų<br />
labai sunkiai apčiuopiamas. Kaip<br />
ir Dievas, kuris juk iš tiesų yra neapčiuopiamas<br />
kitas pasaulis, kitas<br />
suvokimas, kurio negali suvokti<br />
Esate studentai ir moksleiviai,<br />
kokių reakcijų sulaukiate iš aplinkinių<br />
(klasės, studijų draugų,<br />
namiškių, aplinkinių) kai<br />
pasakot, kad šlovinate Dievą, ar<br />
nesusiduriate su pašaipomis ar<br />
užgauliojimais?<br />
Šarūnas Joneikis. Mane<br />
mokykloje dažnai vadina Jėzaus<br />
fanatiku, bet kažkaip neišgyvenu<br />
dėl to. Man tai visai jėga. Turiu tokių<br />
draugų, kurie į krikščionybę,<br />
religiją keistai žiūri, bet kadangi<br />
tai labai geri mano bičiuliai, ir jie<br />
patys paskui pradeda galvoti: jei<br />
mano tikėjimas toks tvirtas, gal<br />
čia ir tiesa.<br />
Viskas per meilę atsiranda, ir viskas yra<br />
Meilė. Niekas negimsta be meilės,<br />
ir žmogus negali nieko padaryti be meilės,<br />
nes jis labai pavargsta ir supyksta,<br />
kai daro be meilės.<br />
Pavyzdžiui, kažkada per pamoką<br />
reikėjo mane apibūdinti, tai<br />
vienas klasės draugas pasakė, jog<br />
jam labai patinka, kad laikausi<br />
savo tikėjimo, kad esu nuoseklus<br />
„Jėzaus fanatikas“. Na, aišku, būna<br />
visko, pavyzdžiui, kai kartą grojom,<br />
kaip ten mums sakė?<br />
2010 m. gruodis Nr. 4<br />
13
Change language