Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Po</strong> <strong>Bernardinų</strong> <strong>skliautais</strong><br />
22<br />
Ką galėčiau<br />
jam papasakoti<br />
Vienas žmogus manęs paprašė<br />
parašyti apie kelionę nuo Lurdo<br />
Prancūzijoje iki Fatimos <strong>Po</strong>rtugalijoje.<br />
Tai apie 1500 km, kuriuos<br />
mūsų grupė nužygiavo<br />
per 2 mėnesius ir 25 dienas. Jam,<br />
kaip ir visiems kitiems, parašysiu,<br />
kad kelionė buvo labai sunki,<br />
tačiau labai nuostabi. Dar iki šiol<br />
prisimenu nuo +40 ºC laipsnių<br />
žliaugiantį prakaitą, įmirkusias<br />
nugaras ir pečius, prisimenu kūnus,<br />
keliančius save į viršų, stumiančius<br />
tiesiai ir žemyn Pirėnų<br />
kalnais – apie 400 km mūsų kelyje<br />
rikiavosi kalnai. Grįžęs iš šios<br />
kelionės, visiems sakydavau, kad<br />
šį kelią nuėjau su Dievo pagalba,<br />
sąmoningai nutylėdamas, kad jis<br />
reikalavo ir didžiulių mano valios<br />
pastangų. Šiuo metu manau, kad<br />
2010 m. gruodis Nr. 4<br />
nereikėtų to nutylėti, nes krikščionys<br />
neretai galvoja, kad, tikint<br />
Dievu, Jis viską už žmogų padaro.<br />
Ne! Ir būnant krikščionimi, ir būnant<br />
kitos religijos (budizmo, hinduizmo,<br />
islamo, mokslo pažangos<br />
ar dar ko) išpažinėju, ir būnant<br />
laisvamaniu, reikia dirbti, jei nori<br />
visapusiškai bręsti, augti, tobulėti.<br />
Tiesiog žmogaus darbas su Dievu<br />
yra visai kita patirtis nei darbas<br />
be troškimo pajusti šalia esančią<br />
Apvaizdą.<br />
Apvaizdos lydimi mes iš<br />
tikrųjų dirbome šioje ilgoje bei<br />
nuostabioje, kai kurių žmonių<br />
akimis, beprotybėje: meldėmės<br />
kartu ir atskirai už vienas kitą,<br />
už žmones čia, Lietuvoje, už kelyje<br />
sutiktuosius, dėkojome už<br />
pastarųjų paramą. Man atrodo,<br />
kad maldos darbas yra kone pats<br />
krikščioniškiausias darbas, nes<br />
žmogui jo didelis poveikis yra<br />
nematomas.<br />
Ką dar galėčiau parašyti tam<br />
žmogui, kuris manęs paprašė papasakoti<br />
apie šią kelionę? Jam<br />
parašysiu, kad mūsų kelionė labiau<br />
buvo ne išorinė, o vidinė, dvasios<br />
kelionė. Nepažersiu jam to,<br />
kad šis mūsų žygdarbis su Dievo<br />
pagalba buvo tik vizija, tam tikras<br />
tik mūsų galvose vykęs įtempto<br />
siužeto veiksmas, vaizduotės<br />
produktas, nes tai nebūtų tiesa.<br />
Keliavom mes, keliavo ne tik<br />
mūsų dvasia, bet ir kūnas.<br />
Tik, tarp mūsų šnekant, jums<br />
prisipažinsiu, kad nemaža dalis<br />
įspūdžių apie šią kelionę jau<br />
pasimiršo. Tačiau ką dar galėčiau