Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Po</strong> <strong>Bernardinų</strong> <strong>skliautais</strong><br />
24<br />
Mano pasakojimas prasideda vieną<br />
spalio rytą. Tądien Vilniuje<br />
pirmoji pūga klojo naują balto<br />
sniego kilimą. Šią atšiaurią dieną<br />
penkiasdešimt piligrimų iš Kretingos<br />
pranciškonų gimnazijos ir<br />
įvairių miestų „jaupriečių“ leidosi<br />
kelionėn į gražiąją Italiją. Turėdami<br />
labai saulėtų vilčių (laiške vadovai<br />
optimistiškai paragino įsidėti<br />
maudymosi kostiumėlį), mes<br />
vis dėlto sunkiai galėjome patikėti,<br />
jog iš tiesų paliekame Lietuvą<br />
ir iškeliaujame į šv. Pranciškaus<br />
gimtinę. Gana greitai susipažinę<br />
ir ėmę vieni kitus vis labiau mėgti,<br />
mes pradėjome savo kelionę su<br />
giesmėmis ir maldomis, vedami<br />
br. Pauliaus OFM.<br />
Koks nuostabus jausmas apė-<br />
Italija.<br />
Kalnai ir paukšteliai<br />
2010 m. gruodis Nr. 4<br />
mė antrąją kelionės dieną pamačius<br />
kalnus! Didesni ir mažesni,<br />
miškingi ir uolėti kalnai lydėjo<br />
mus didžiąją kelionės dalį, savo<br />
didingais masyvais liudydami<br />
apie Viešpaties galybę ir grožį.<br />
Tiesa, oras nebuvo toks, kokio<br />
tikėtasi. Buvo „šaltoka“. Maudymosi<br />
kostiumėlių, kaip jau turbūt<br />
supratote, nepanaudojome. Bet<br />
ne tai svarbiausia.<br />
Galėčiau daug kalbėti apie<br />
Asyžiaus gatvelių grožį ir Venecijos<br />
žavesį. Bet šios istorijos, mano<br />
žodžiais išreikštos, nepadarytų<br />
deramo įspūdžio ir veikiausiai net<br />
imtų atrodyti, jog visa tai buvo<br />
nesvarbu. Tai buvo svarbu, bet<br />
mano istorija nuostabiausią tašką<br />
pasiekė piligriminio žygio metu,<br />
ant vieno kalno, vedančio į Balandžių<br />
Šaltinį – Fonte Colombo.<br />
Ant to kalno kartu su viena sesute<br />
Kristuje sutikome šv. Pranciškų.<br />
Tai ne metafora. Dievo Paukštelis<br />
tądien buvo su mumis – nudriskusiu<br />
abitu, žaizdotomis rankomis ir<br />
švytinčiomis, meile degančiomis<br />
akimis. Jis kalbėjo mums apie Tą,<br />
kurį mes visi taip mylim. Ta diena<br />
stebuklinga šviesa nušvietė visą<br />
mūsų kelionę.<br />
Aš myliu Italiją. Myliu savo<br />
bendrakeleivius. Per šią kelionę<br />
visi labai susidraugavom ir vos<br />
grįžę ėmėme vieni kitų ilgėtis. Aš<br />
myliu šv. Pranciškų, paženklintą<br />
Kristaus žaizdomis. O svarbiausia<br />
– myliu Jį.<br />
Ieva Matiejūnaitė
Change language