Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Šv. Pranciškaus keliais<br />
Šių metų spalio 22 – lapkričio 2<br />
dienomis Kretingos Pranciškonų<br />
gimnazijos moksleiviai, mokytojai,<br />
pranciškoniškojo jaunimo nariai<br />
ir kiti, su pranciškonais susiję<br />
žmonės, keliavo į Italiją, piligriminę<br />
kelionę, kurios tikslas – pažinti<br />
šv. Pranciškų. Brolis Paulius Vaineikis<br />
(OFM), kelionės vadovas,<br />
pirmąją dieną sakė: „Mūsų kelionė<br />
bus tikras kino filmas – bus ir<br />
siaubo, ir melodramų, ir nuotykių,<br />
ir dokumentikos elementų.“ Tai<br />
girdėdami, visi juokėsi, tačiau<br />
vėliau suvokė, jog brolis kalbėjo<br />
visišką tiesą!<br />
Daugybė su Pranciškumi<br />
susijusių vietų – šv. Pranciškaus<br />
bazilika (kurioje yra šventojo kapas),<br />
Šv. Klaros bazilika, Grecio<br />
miestelis, La Vernos kalnas (kuriame<br />
Pranciškus gavo stigmas)<br />
– leido pajusti pranciškoniškąją<br />
dvasią. Visos šios vietovės įsikūrusios<br />
nuostabioje didingų kalnų<br />
apsuptyje. Gamta, esanti aplinkui,<br />
atima žadą. Žmogus, atsidūręs<br />
ten, pamato, koks jis yra menkas ir<br />
trapus prieš Kūrėją, pajunta didelę<br />
pagarbą Dievui ir visa savo siela<br />
tyliai Jį šlovina.<br />
Viena įsimintiniausių kelionės<br />
dienų buvo piligriminė kelionė<br />
iš Grecio miestelio į Fonte<br />
Colombo vienuolyną, esantį maždaug<br />
už 25 kilometrų. Tą atstumą<br />
kiekvienas galėjo įveikti pasirinktinai<br />
– vienas arba su žmonių grupe,<br />
svarbiausia – kad tai nebūtų<br />
vien tuščias ėjimas, o turėtų savo<br />
prasmę. Kelias vagojosi per miškus,<br />
kalnus, nuostabaus grožio<br />
slėnius, o nuorodos buvo ne visai<br />
aiškios, tad daugiau nei pusė<br />
piligrimų pasiklydo. Kiekvienas<br />
patyrė tai, ką Dievas asmeniškai<br />
jam paruošė. Kai kas susižeidė,<br />
kai kas paklydo kalnų glūdumoj...<br />
Nuostabi akimirka buvo vakare,<br />
kai nerimaujantis būrys piligrimų<br />
pagaliau sulaukė brolio Pauliaus,<br />
kuris atėjo paskutinis.<br />
Visa piligriminė kelionė simbolizavo<br />
atsisakymą patogumų,<br />
reikėjo susitelkti į save, savo vidų.<br />
Ryškūs kontrastai tarp nakvynės<br />
keturių žvaigždučių viešbutyje ir<br />
šaltoje vienuolyno salėje, ant grindų,<br />
kiekvienam pateikė savotiškų<br />
išbandymų ir apnuogino vidų<br />
– leido pamatyti, kokie išlepę, kaprizingi<br />
ir nedėkingi mes kartais<br />
būname. Maldos šventose vietose<br />
taip pat buvo be galo veiksmingos,<br />
mat dauguma jų buvo išklausytos<br />
dar kelionėje. Tai yra įrodymas,<br />
jog šv. Pranciškus mus globojo.<br />
Juk ar žinojote, jog Pranciškus –<br />
turbūt vienintelis žmogus, kurio<br />
visos svajonės išsipildė?<br />
Dalyvauti tokioje kelionėje<br />
buvo tikrai verta. Ne tik dėl<br />
to, jog visi tapo tarsi viena šeima,<br />
susibičiuliavo. Dar ir dėl to, kad<br />
kiekvienas, sugrįžęs iš tokios kelionės,<br />
užauga dvasiškai, pamato<br />
savo trūkumus ir pasiryžta ką<br />
nors keisti savo gyvenime. Suvokia<br />
daugelio dalykų laikinumą ir<br />
ima skirti daugiau dėmesio amžinosioms<br />
vertybėms.<br />
2010 m. gruodis Nr. 4<br />
Šv. Pranciškaus keliais<br />
Adrė Zakrauskaitė<br />
25
Change language