Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
Po Bernardinų skliautais - Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Bernardinų</strong> jaunimo teatro studija<br />
susikūrė 2007 metais. Susibūrė<br />
keli skirtingų patirčių jauni<br />
žmonės – pirmo kurso studentai.<br />
Nikos Kazantzakio knyga „Dievo<br />
neturtėlis“ įkvėpė Vaidą, vieną iš<br />
teatro narių, suburti savo draugus<br />
ir draugų draugus. Pamenu, pasiūliau<br />
Ramunei ateiti į kūrybos<br />
virtuvę. Aš ją net menkai pažinojau<br />
– su ja mokiausi uiversitete.<br />
Sakau – na čia mes esam susirinkę<br />
tokie draugai Bernardinuose, galvojam<br />
kurti spektaklį pagal vieną<br />
knygą. Net neužsiminiau, kad<br />
ta knyga, lengvai tariant, krikščioniška!<br />
Taip netikėtai po truputį<br />
susispietėme po <strong>Bernardinų</strong><br />
<strong>skliautais</strong>. Mums sutiko pagelbėti<br />
Nijolė, Vaido mama, operos solistė,<br />
ir Gailės mama Danguolė, režisierė.<br />
Spektaklį „Dievo neturtėlis“<br />
rodėme kelis kartus Bernardinuose,<br />
per dvi Kultūros naktis,<br />
ir Pranciškaus tranzito šventės<br />
metu. Taip pat vaidinom keliose<br />
kitose <strong>Lietuvos</strong> vietose – Kretingoje,<br />
Širvintose, Vajasiškio kaime.<br />
Neįtikėtinai gera rodyti spektaklį<br />
ten, kur retai kas atvažiuoja kažką<br />
parodyti. Labai smagu netikėtai<br />
užklupti žmones vidury darbymečio<br />
ir pasiūlyti ateiti į bažnyčią<br />
paklausyti vienos istorijos.<br />
<strong>Po</strong> „Dievo neturtėlio“ netikėtai<br />
susibūrėme naujam projektui.<br />
Pranciškaus tranzito šventei kartu<br />
su šlovinimo grupe „Apaštalai“<br />
paruošėme spektaklio eskizą<br />
„Nuodėmklausys“. Gailės mama<br />
ir pagrindinė teatro režisierė<br />
Danguolė pasiūlė paimti ištrauką<br />
ir H.Hesės knygos „Stiklo karoliukų<br />
žaidimas“. Tai meditacinio<br />
pobūdžio istorija apie du nuodėmklausius<br />
ankstyvuoju krikščionybės<br />
laikotarpiu, istorija apie<br />
du atsiskyrėlius, kurie, būdami labai<br />
skirtingo būdo, abu dirbo kaip<br />
Dievo vietininkai žemėje, skirtingais<br />
būdais padėdavo žmonėms<br />
artėti prie Dievo. Jie prisiimdavo<br />
labai sunkią naštą – klausydavo<br />
praeivių, klajūnų išpažinčių. Tai<br />
kartu ir dviejų skirtingų žmonių<br />
draugystės istorija. Nuvežėme<br />
spektaklį parodyti Anykščių<br />
miestui.<br />
Mes buvom labai drąsūs, kai<br />
dabar pagalvoju. Nėrėm į nežinomus<br />
vandenis nuogi, be jokių<br />
žinių, technikos, tiesą sakant išvis<br />
nieko bendra su teatru neturėdami.<br />
Kaip smagu imtis kažko neturint<br />
jokio pagrindo! Esi be galo<br />
laisvas. Remiesi tik Dievo malone.<br />
Mes tiesiog tikėjom, kad galim<br />
kažką padovanoti žmonėms. Ir<br />
džiūgavom, nes buvom sunkiai<br />
nusakomoje bendrystėje. Dabar<br />
jau galiu pasakyti, kad nesam tik<br />
paprasti draugai. Niekas neištrins<br />
iš sielos atminimo, ką reiškia būti<br />
vieniu scenoje, kai visus jungia<br />
viena, Dievo meilės, mintis.<br />
Šis mėgėjiškas teatras, manau,<br />
paliko kiekvienam teatro nariui<br />
neišdildomą įspaudą. Aš anuomet<br />
net nebuvau pagalvojusi, kad galima<br />
kurti religinės minties teatrą.<br />
Na, nedaug esu mačiusi religinio<br />
meno, bet sakoma, kad dažnai religija<br />
menui trukdo. Galbūt. Ko<br />
gero labiausiai erzina pamokymai,<br />
kai stengiamasi kažką įteigti. Bet<br />
mes nesusikūrėm ir nekuriam<br />
kažko tam, kad „paaiškinti“ žmonėms,<br />
neapsimetam daugiau žinančiais,<br />
nes patys esam tik vaikai,<br />
studenčiokai, tai ką mes galim<br />
papasakoti bažnyčios žmonėms ir<br />
pasauliečiams?<br />
Tačiau galim atiduoti save<br />
Dievui ir žiūrovui. Ir papasakoti<br />
istoriją – taip, kaip mes ją supratom<br />
ir kaip padeda suprasti broliai<br />
pranciškonai.<br />
Šią dieną esam jau ketvirtakursiai.<br />
Teatro veikloje dabar –<br />
pertrauka. Tačiau nuolat viduje<br />
veržiasi noras toliau veikti. Galbūt<br />
nebe visi eisim ta linkme, bet tikiu,<br />
kad jei reikės, vėl atsiras žmonių,<br />
kurie norės kažką panašaus veikti.<br />
P.S .Beje, apie <strong>Bernardinų</strong> skliautus. Repeticijos iki vėlyvo vakaro maldos namuose – kažkas nenusakomo. Siunti<br />
garsą į skliautus ir jie tau atsako. Metų metais stiprintas, įkvepiantis bažnyčios tūris išaugina ir pakelia. Baimė ir<br />
pakilumas apima kūną, kai žengi senu grindiniu prieš spektaklį, grindiniu, kuriuo vaikščiojo šventi žmonės ir klajūnai,<br />
trokštantys išpažinti savo gyvenimo klaidas.<br />
2010 m. gruodis Nr. 4<br />
Apie teatrą,klajūnus ir laiką<br />
19
Change language