Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...
Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...
Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Dukros mintys apie tëvà<br />
Ðiemet sukanka 120 metø nuo þymaus<br />
tarpukario gydytojo Vlado Kuzmos (1892–1942)<br />
gimimo ir 70 metø nuo jo mirties.<br />
dirbdavo prie raðomojo stalo. Daþnai ir atsigulæs<br />
nakties poilsio, dar atsiversdavo<br />
medicinos knygà, rengdavosi rytdienos<br />
operacijoms. Kasmet padarydavo apie<br />
1000 operacijø. Toká darbo krûvá ne kiekvienas<br />
gali atlaikyti.<br />
Kiek atsimenu, jis neatostogavo. Iðskyrus<br />
tuos atvejus, kai iðvykdavo á uþsiená, á<br />
chirurgø kongresus ar pasidairyti po kitas<br />
pasaulio ligonines. Kasdienos darbotvarkæ<br />
ðiek tiek keisdavo vasaros sekmadieniais.<br />
Stebukladarys chirurgas, mok<br />
Vida KUZMAITË-KIVILÐIENË<br />
2011 m., vykdant projektà „Iðkiliausi<br />
kaunieèiai“, iðrinkta deðimt dràsiausiø, intelektualiausiø,<br />
sumaniausiø, laisvos dvasios<br />
asmenybiø, padëjusiø Kaunui tapti europinio<br />
lygio miestu. Ðiame sàraðe, kuriame<br />
raðytojas Juozas Tumas-Vaiþgantas,<br />
dainininkas Kipras Petrauskas, architektas<br />
Vytautas Landsbergis-Þemkalnis, Atlanto<br />
nugalëtojas Steponas Darius ir kiti, chirurgas,<br />
mokslininkas, visuomenininkas Vladas<br />
Kuzma áraðytas treèiuoju. Kas lëmë ðio<br />
gydytojo toká populiarumà, kad po tiek metø<br />
jis vis dar prisimenamas kaip chirurgas<br />
stebukladarys? Vienu kitu þodþiu á ðá klausimà<br />
neatsakysi. Kiekvienas iðsamesná atsakymà<br />
susidarys, perþvelgæs beveik penkiasdeðimties<br />
metø jo gyvenimo kelià.<br />
Bûsimojo gydytojo vaikystë prabëgo<br />
netoli Panevëþio esanèiame Rëkliø kaime,<br />
kur visi kalbëjo lietuviðkai. Pirmasis Vlado<br />
mokytojas buvo kaimo daraktorius. Vëliau<br />
mokësi pradinëje mokykloje prie miesto<br />
mokytojø seminarijos. Jà baigæs ástojo á Panevëþio<br />
realinæ gimnazijà. Èia visi dalykai<br />
buvo dëstomi rusiðkai. Gimnazistai mokësi<br />
vokieèiø ir prancûzø kalbø. Vladas, ásiklausæs<br />
á prekeiviø ðnekà, mëgo su jais pakalbëti<br />
ir þydiðkai. Gyveno pas senelius Balèikonius,<br />
motinos tëvus, kuriø namuose<br />
buvo kalbama lenkiðkai. Tiesa, gimnazistus<br />
lietuvius trejus metus J.Jablonskis papildomai<br />
mokë lietuviø kalbos.<br />
Jaunuolis, baigæs gimnazijà, 1913 m.<br />
iðvaþiavo á Saratovà, kur universitete svajojo<br />
studijuoti medicinà, bet nebuvo priimtas<br />
– nemokëjo lotynø kalbos. Ástojo<br />
laisvu klausytoju á Gamtos-matematikos<br />
fakultetà ir kibo á lotynø kalbos mokslus.<br />
Baigiantis metams, Maskvoje sëkmingai<br />
iðlaikë klasikinës gimnazijos kurso lotynø<br />
kalbos egzaminà.<br />
Vladas Kuzma, turëdamas realinës<br />
gimnazijos atestatà, lotynø kalbos egza-<br />
mino paþymëjimà ir kiðenëje kelis motinos<br />
sutaupytus rublius, bûdamas jau dvideðimt<br />
dvejø metø, iðvyko á Dorpato (Tartu)<br />
universitetà siekti gydytojo diplomo.<br />
Studijuodamas medicinà Vladas po<br />
medikui bûtinø paskaitø, laisvalaikiu baigë<br />
gailestingøjø seserø, masaþo ir gydomosios<br />
gimnastikos, ginekologinës diagnostikos,<br />
bakteriologijos ir skiepijimo nuo<br />
raupø kursus. Ágytos þinios padëjo gerinti<br />
studentiðkà buitá, o vëliau labai pravertë gydytojo<br />
kasdienos praktikoje. Papildomi uþsiëmimai<br />
netrukdë jam aktyviai dalyvauti<br />
net trijose studentø organizacijose.<br />
Bûdamas labai jautrus, Vladas rûpinosi<br />
ne tik savimi, bet ir kitais. Stengdamasis<br />
padëti iðsilaikyti sunkiai besiverèiantiems<br />
tautieèiams, suorganizavo studentø<br />
saviðalpos fondà, kûrë skolinimosi<br />
kasos ástatus. Buvo iðlaikæs mokytojo egzaminus<br />
ir kartu su draugais lietuviø pabëgëliø<br />
stovyklos mokykloje mokë gamtos,<br />
gimtosios kalbos. Ëmësi ir felèerio<br />
darbo, kad tik galëtø uþsidirbti studijoms.<br />
Dirbo kiekvienà vasarà. Prasidëjus studijoms<br />
klausë paskaitø, stengësi išlaikyti<br />
kuo daugiau egzaminø. Mokësi labai<br />
átemptai, skaitë, raðë dienà ir naktá.<br />
Pirmojo pasaulinio karo negandos,<br />
materialiniai sunkumai Vladui neleido Dorpate<br />
ágyti mediko diplomo. Gráþo á Panevëþá<br />
1918 m. ir ásidarbino ligoninëje. Po<br />
metø kitø persikëlë á Kaunà. Dirbo ávairiose<br />
ligoninëse. Jaunasis gydytojas energingai<br />
ëmësi visø jam paskirtø darbø. Kolegos<br />
pastebëjo, kad Vladas Kuzma labai<br />
savarankiðkas, diagnozæ nustatydavo<br />
greit, kartais ið pirmo þvilgsnio.<br />
Kaune daug operavo. Ið ryto aplankæs<br />
ligonius, likusias darbo valandas praleisdavo<br />
operuodamas. Gráþæs namo, papietaudavo<br />
ir leisdavo sau 10–15 min. prigulti<br />
ir pasnausti. Po tokio atokvëpio eidavo<br />
á savo kabinetà priimti privaèiø pacientø,<br />
kuriø iki vakaro bûdavo ne maþiau<br />
kaip dvideðimt. Po vakarienës iki iðnaktø<br />
Vlado Kuzmos Dorpato (Tartu) universiteto<br />
studento paþymëjimas. 1914 m.<br />
Po átempto darbo skubëdavo á beveik prie<br />
ligoninës esanèià prieplaukà. Sësdavo á<br />
garlaivá ir plaukdavo á Kaèerginæ aplankyti<br />
èia atostogaujanèios šeimos.<br />
Nemaþindamas kasdienio darbo ap-<br />
14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12
Change language