Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...

Ðiuolaikiniø paukðtiðkø dinozaurø
atstovas – jûrinis erelis (Haliaeetus
albicilla Linnaeus, 1758)
Mindaugo SURVILOS nuotr.
do jiems bûti ðiltakraujais aktyviais gyvûnais,
kuriø dalis veikiausiai buvo
paukðèiø protëviai. Dailininkas Gregoris
Paulas, remdamasis Ostromo teorija, pateikë
visiðkai kitokias – aktyviø, socialiø
dinozaurø menines rekonstrukcijas. Jø
ákvëptas, su þinomiausiais biologais
mokæsis ir dirbæs Harvardo universiteto
absolventas Maiklas Kraitonas paraðë
fantastiná romanà „Juros periodo
parkas”, kuris vëliau Stiveno Spilbergo
buvo ekranizuotas. Ðis kûrinys padëjo iðplisti
dinozaurø, kaip ðiltakraujø aktyviø
gyvûnø, ávaizdþiui. Taèiau visai neseniai
ðitoks dinozaurø paveikslas vis dar buvo
kontroversiškas.
Galutiniai árodymai atëjo ið Kinijos. Joje
buvo atrastos dinozaurø liekanos su
termoizoliaciniais dariniais: ðeriais, plaukeliais,
pûkais ir plunksnomis. Negana
to, nauji kaulø stabiliøjø izotopø tyrimai
atskleidë, kad dinozaurai sugebëdavo
efektyviai palaikyti pastovià kûno temperatûrà.
Kaulø augimo greièio tyrimai neginèijamai
parodë, kad dinozaurai nuo
vos keliø kilogramø iki deðimèiø tonø uþaugdavo
per keletà ar keliolika metø –
nepalyginti greièiau nei bet kurie ðiuolaikiniai
ðaltakraujai gyvûnai ir taip pat
greitai kaip þinduoliai. Atsiradus naujiems
filogenetiniø rekonstrukcijø metodams,
paleobiologai suþinojo ne tik tai,
kad dinozaurai buvo tokie pat aktyvûs
kaip ðiuolaikiniai paukðèiai, bet ir tai, kad
kios ir buvo tuometës þodþiø „awful“ ir
„terrible“ (angliðkø graikiðko þodþio „deinos“
atitikmenø) prasmës. Taigi Ovenas,
suteikdamas dinozaurams ðá vardà, juos
laikë tokiais pat tobulais, kaip ir dabartiniai
stambûs þinduoliai, ir taip pat gerai
prisitaikiusiais prie aplinkos. Taèiau tuometëje
Anglijos visuomenëje pradinë
mokslininko intencija buvo pamirðta, o
galbût ignoruojama, nes joje vyravo ásitikinimas:
„Kodël tuomet iðnyko dinozaurai,
jei jie buvo tokie tobuli?“
Labai ilgai vyravo dinozaurø maþesnio
prisitaikymo nei þinduoliai ávaizdis. Dinozaurai
buvo milþiniðki, neaktyvûs, todël
juos iðstûmë kur kas aktyvesni, sumanesni
þinduoliai, kurie arba tiesiogiai
suëdë jø jauniklius, arba pakeitë jø mitybinæ
bazæ ir taip pablogino jø egzistavimo
sàlygas. Ðtai toks klasikinis dinozaurø
vietos gamtos sistemoje stereotipas
bei juo paremtos metaforos vartojamos
kasdieniame bendravime.
Laimei, XX a. antrojoje pusëje prasidëjo
Dþono Ostromo bei Roberto Bakerio
inicijuota dinozaurø paleobiologijos
perþiûra, dar vadinama „dinozaurø renesansu“.
Dþonas Ostromas 1969 m. apraðë
neáprastà dinozaurà, kurá pavadino
Deinonychus antirrhopus (baisusis
nagas). Tai buvo nedidelis (þmogaus
dydþio), grakðtus plëðrusis dinozauras
su ganëtinai didelëmis smegenimis ir kûno
sandara, nepaprastai panašia á archeopterikso
– seniausio þinomo paukšèio.
Remdamasis ðio dinozauro tyrinëjimais,
Ostromas pateikë hipotezæ, kad dinozaurai
turëjo beveik tobulà sandarà, kuri leipaukðèiai
ið tiesø yra dinozaurø medþio
atðaka. Atrastos pëdsakø virtinës ir masiniø
skeletø kapavietës rodo, kad dinozaurai
daþnai buvo socialiniai gyvûnai,
gyveno grupëse ir kartais migruodavo dideliais
atstumais. Toks sudëtingas bendravimas
grupëse reikalauja tobulos
analitinës smegenø veiklos.
„Dinozaurø renesansas“, ávykæs atradus
naujø liekanø, per keletà pastarøjø
deðimtmeèiø atskleidë visai kitoká kadaise
gyvenusiø dinozaurø pasaulá. Ðiuo
metu mokslininkai juos supranta ne kaip
stereotipinius ropliðkos sandaros gyvûnus,
bet socialius ir aktyvius padarus, kuriø
kûnà daþnai dengë á plaukus panaðûs
dariniai, pûkai ir plunksnos. Mokslinei
visuomenei bei dinozaurais besidominèiai
visuomenës daliai dabar yra visiðkai
aiðku, kad praeityje egzistavæs dinozaurø
ávaizdis – tik jø karikatûra.
Viktorijos laikø anglø uþduotas klausimas:
„Kodël dinozaurai iðmirë, jeigu jie
buvo tokie paþangûs?“ vis dëlto iðlieka.
Á ðá klausimà yra du atsakymai, kurie priklauso
nuo to, kaip apibrëðime „dinozaurus“.
Filogenetiniai, arba giminystës
laipsnio, tyrimai atskleidë, kad paukðèiai
nëra tik giminingi dinozaurams, o glûdi
giliai dinozaurø filogenetiniame medyje,
kaþkur tarp pûkuoèiø tiranozaurø bei
plunksnuoèiø dromeozaurø. Sutikdami
su tuo, kad visi dinozaurø palikuonys irgi
yra dinozaurai, galime teigti, jog dinozaurai
visai neiðnyko, o jø rûðiø ðiuo metu
yra vos ne dvigubai daugiau nei þinduoliø!
Kita vertus, kreidos ir paleogeno
periodø riboje, prieð apytiksliai 65,5 milijono
metø, ið tiesø masiškai išnyko nepaukštiški
dinozaurai bei daugelis kitø
organizmø grupiø. Ðiuolaikiniai dinozaurai,
paukðèiai, nepaisant didelio rûðiø
skaièiaus, tëra labai nedidelë kadaise egzistavusios
dinozaurø formos ir vidinës
sandaros ávairovës dalis. Šiuo atþvilgiu
dinozaurai iš tiesø patyrë didelæ decimacijà,
dël kurios dinozaurø ekologinio dominavimo
planetoje mastas susitraukë.
Nepaukðtiðki dinozaurai ið tiesø iðnyko.
Taèiau analitiniai paleontologai ir èia
paneigë mità, kad jø iðnykimas buvo susijæs
su konkurencija ir maþesniu santykiniu
prisitaikymu palyginti su þinduoliais.
Ðiuolaikinis paleontologø konsensusas
teigia, kad kreidos/paleogeno masinis iðmirimas
buvo nulemtas kosminës katastrofos
– Þemës susidûrimo su asteroidu,
tiesioginës smûgio bei temperatûros
bangos, vëliau kilusiø didþiuliø gaisrø,
rûgðèiøjø lietø bei „asteroidinës þiemos“
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 37