Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...
Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...
Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
aþuose yra daugiau kaip 4000 aukotojø<br />
atvaizdø ir paveikslø, vaizduojanèiø kasdienes<br />
viduramþiø prancûzø gyvenimo<br />
scenas. Garsi vitraþais ir Paryþiaus centre<br />
Ile de Cité esanti gotikos stiliaus La Sainte-Chapelle<br />
(Šventoji Koplyèia), kuri buvo<br />
paðventinta 1248 m. balandþio 26 dienà.<br />
Vykstant Didþiajai Prancûzijos revoliucijai,<br />
koplyèia buvo paversta administraciniu pastatu,<br />
milþiniški langai uþtamsinti ir tai juos<br />
iðgelbëjo nuo vandalø iðpuoliø, kurie siautëdami<br />
nugriovë koplyèios bokðto smailæ,<br />
sunaikino choro patalpà ir altorius. XIX a.<br />
architektas Violet-de-Duc restauravo koplyèià,<br />
1862 m. Ðventoji Koplyèia paskelbta<br />
nacionaliniu istoriniu paminklu.<br />
Puikiais 1335 m. vitraþais, kuriø skaidrioms<br />
geltonø atspalviø, nuo auksinio iki<br />
gelsvai þalsvo, stiklo plokštelëms išgauti<br />
panaudotos sidabro druskos, garsëja<br />
Klosterneubergo vienuolynas, kurio<br />
groþiu didþiuojasi Austrija. Pasakojama,<br />
kad sidabro oksido naudojimà lëmæs atsitiktinumas.<br />
Kartà stikliaus drabuþio sidabro<br />
saga uþkrito ant gabaliuko stiklo lydymo<br />
proceso metu ir taip buvo gautas puikios<br />
aukso spalvos skaidrus švytintis stiklas,<br />
kuris imtas plaèiai naudoti spalvoto stiklo<br />
dirbiniø gamybai. XVI a. vitraþo meistrai<br />
jau gamino daug asmeninës paskirties vitraþo<br />
dirbiniø, tai buvo áþymiø þmoniø herbai,<br />
kartais humoristiniai vitraþo gaminiai,<br />
kuriais diduomenë puoðë savo namø langus,<br />
nes prasidëjæs reformacijos judëjimas<br />
draudë gaminti vitraþus su ðventøjø atvaizdais,<br />
uþ tai grësë didþiulës baudos, o kartais<br />
ir mirtis. XVI a. iðgarsëjo ir tuo, kad buvo<br />
griaunamos Romos katalikø baþnyèios,<br />
pirmiausia išdauþomi vitraþiniai langai.<br />
Ypaè tuo pasiþymëjo Anglijos reformatai,<br />
1547 m. buvo iðmalti visø baþnyèiø dekoratyviniai<br />
langai. 1633 m. daugelis stiklo<br />
fabrikø Lorraine administraciniame regione<br />
Prancûzijoje buvo nusiaubti per 30-ties<br />
metø (1618–1648) karo mûðius.<br />
Lietuvoje yra iðlikæ XVIII a. pabaigos –<br />
XX a. pradþios vitraþai. Vilniaus Šv. Jonø<br />
Paryþiaus Dievo Motinos katedros<br />
vitraþo fragmentas<br />
baþnyèios, Oginskiø koplyèios vitraþai pagal<br />
Kazimiero Vilèinskio projektà pagaminti<br />
Paryþiuje apie 1860 m., Dominikonø,<br />
Ðv. Mykolo, Bonifratrø, Rokiðkio baþnyèiø<br />
vitraþai pagaminti pagal architekto<br />
Georgo Vernerio projektà Vienoje.<br />
Lietuvoje vitraþai taip pat ir gaminti.<br />
1905–1915 m. vitraþus ir meninio stiklo dirbinius<br />
gamino Kaune dailininko Vladislavo<br />
Pšibitnevskio (Wùadysùaw Przybytniowski,<br />
1873–1937) dirbtuvë „Marija“. Pagal<br />
V.Pðibitnevskio ir kitø dailininkø eskizus buvo<br />
padaryta vitraþø Lapiø, Vabalninko, Viduklës<br />
baþnyèioms. Pagal dailininko Tado<br />
Daugirdo eskizus buvo pagaminti nedideli<br />
Barboros Radvilaitës ir Þygimanto<br />
Augusto portretiniai atvaizdai, puoðiantys<br />
Kauno Èiurlionio dailës muziejø.<br />
XX a. 7-àjá dešimtmetá Vilniaus „Raudonosios<br />
aušros“ stiklo fabrike pradëti gaminti<br />
visiškai naujo tipo vitraþams skirti<br />
storo stiklo luitai. Profesorius Kazimieras<br />
Morkûnas, 2005 m. minëdamas savo aðtuoniasdeðimtmetá,<br />
su didele pagarba minëjo<br />
chemikà Rièardà Sauliø Þukauskà<br />
(1938–2004), sukûrusá ir ádiegusá storo vitraþinio<br />
stiklo gamybos technologijà. Buvo<br />
sukurta labai áspûdinga spalvinë storo<br />
vitraþo luitø gama, iki šiol saugoma vitraþo<br />
menininko dirbtuvëje. K.Morkûnas pasakojo,<br />
kad „gal kur kitose šalyse tos storo<br />
stiklo gamybos technologijos ir buvo<br />
þinomos, bet joks kapitalistas sau tokios<br />
prabangos neleistø gaminti vitraþà ið tokio<br />
stambaus luito, nes bûtø per brangu.<br />
Kas kapitalistams per brangu, mums buvo<br />
ákertama, nes sovietmeèiu juk gyventa<br />
ne pagal ekonomikos dësnius. Energijos<br />
iðtekliai buvo pigûs“.<br />
R.S.Þukauskas gimë 1938 m. Kaune,<br />
buvo iðtremtas su tëvais á Sibirà, 1960 m.<br />
baigë Kauno politechnikos instituto (dabar<br />
Kauno technologijos universitetas)<br />
Cheminës technologijos fakultetà. 1967<br />
m. R.S.Þukauskas apgynë technikos<br />
mokslø kandidato disertacijà „Siklø kristalizacijos<br />
procesø tyrimas MgO-AlO-SiO<br />
ir CaO-SiO sistemose“. Dirbo Klaipëdos<br />
eksperimentinëje silikatiniø gaminiø gamykloje,<br />
Statybiniø medþiagø ministerijoje,<br />
„Raudonosios aušros“ stiklo fabrike,<br />
dëstë Vilniaus dailës institute, bendradarbiavo<br />
su Vilniaus dailës kombinato dailininkais.<br />
R.S.Þukauskas apdovanotas<br />
Sausio 13-osios atminimo medaliu.<br />
K.Morkûno teigimu R.S.Þukauskas<br />
gamindavo stiklà naudodamas labai sudëtingas<br />
receptûras, plono stiklo glazûras<br />
ir kitas technologines subtilybes.<br />
R.S.Þukauskas, K.Morkûno þodþiais tariant,<br />
buvo þinomas ir vertinamas specialistas,<br />
polëkio þmogus. Jis talkino abiem<br />
to meto þymiausiems vitraþo kûrëjams –<br />
A.Stoškui ir K.Morkûnui, nes vitraþo menui<br />
labai svarbi stiklo luitø spalvinë gama.<br />
K.Morkûnas pasakojo, kad jis su R.S.<br />
Þukausku kas rytà vaþiuodavo á stiklo fabrikà<br />
iðlydyti reikiamos spalvos stiklo luitø.<br />
Jei nepavykdavo, R.S.Þukauskas eksperimentuodavo<br />
toliau, keisdavo technologijà,<br />
receptûras. Menininko ir stiklo luitø gamybos<br />
technologo kûrybinis bendradarbiavimas<br />
ið esmës pakeitë vitraþo kûrimo galimybes,<br />
buvo pereita nuo klasikinio plonasienio<br />
vitraþo kûrimo prie reljefinio erdvinio<br />
vitraþo kûrimo, kuris architektûroje jau buvo<br />
naudojamas ne kaip lango erdviø uþpildas,<br />
bet kaip savarankiðka sienos pertvara,<br />
formuojanti vidaus erdvæ. „Storas, skaldytas<br />
ir reljefinis stiklas atskleidë nepakartojamà<br />
ðviesos spinduliø þaismà, iðryðkino<br />
nuostabaus groþio, subtilumo ir intensyvumo<br />
stiklo spalvos tonus, be galo ávairius<br />
spalvinius niuansus – nuo kriðtolinio skaidrumo<br />
iki matinio, tarytum tai bûtø brangakmeniai.<br />
Vitraþai ið storo, skaldyto reljefinio<br />
stiklo, montuoti naujomis medþiagomis, yra<br />
reikðmingiausias mûsø vitraþistø kûrybiniø<br />
eksperimentø rezultatas“, – 1968 m. raðë<br />
S.Budrys knygoje „Vilniaus vitraþas“. 1983<br />
m. „Raudonosios aušros“ stiklo fabrike buvo<br />
pagaminta 45 tonos vitraþinio stiklo.<br />
Tai atvërë <strong>Lietuvos</strong> vitraþo menininkams<br />
kelià á tarptautines parodas Maskvoje,<br />
Vienoje, Paryþiuje, Sofijoje, Monrealyje,<br />
Osakoje, Londone ir kitur. 1965 m.<br />
Kaune buvo ákurta Vitraþo ir skulptûrø galerija,<br />
kurioje eksponuojami eksperimentinio<br />
pobûdþio bei kameriniai ið storo vitraþinio<br />
stiklo luitø sumontuoti dirbiniai. Tai<br />
buvo lietuviðko vitraþo ypatumø triumfas.<br />
Taèiau prasidëjus pramonës ámoniø privatizavimui,<br />
1993 m. „Raudonosios<br />
aušros“ stiklo fabrike buvo nutraukta vitraþinio<br />
stiklo gamyba ir taip baigësi ypatingo<br />
vilnietiðko vitraþo ið storø stiklo luitø<br />
technologinë ir meninë epopëja...<br />
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 41
Change language